Byla 2A-608-198/2017
Dėl šalies preliminarioje sutartyje pakeitimo ir nuostolių priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės ir Eigirdo Činkos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. R. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, P. A. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-123-758/2017 pagal ieškovo M. I. ieškinį dėl užstato priteisimo atsakovei V. R., trečiajam asmeniui, reiškiančiam savarankiškus reikalavimus byloje, P. A., ir trečiojo asmens P. A. savarankiškus reikalavimus dėl šalies preliminarioje sutartyje pakeitimo ir nuostolių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas M. I. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. R. 1 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad su atsakove susitarė dėl buto, adresu ( - ), pirkimo. 2016 m. liepos 19 d. rašteliu atsakovė patvirtino, jog gavo iš jo 1 000 Eur užstatą. Buto pardavimo kaina – 10 000 Eur, skolos likutis – 9 000 Eur iki 2017 m. sausio 1 d.
  3. Atsakovė preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo buto savininkė, neturėjo teisės sudaryti su ieškovu tokią sutartį ir paimti iš jo 1 000 Eur užstatą, todėl 2016 m. birželio 19 d. sutartis yra niekinė.
  1. Atsakovė V. R. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
  1. Tretysis asmuo P. A. byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašė 2016 m. liepos 19 d. pasirašytą raštelį (pakvitavimą) pripažinti sudarytu tarp ieškovo M. I. ir trečiojo asmens P. A.. Netenkinus ieškovo ieškinio priteisti iš ieškovo trečiojo asmens naudai 3 000 Eur nuostolių. Tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, priteisti iš ieškovo trečiojo asmens naudai 4 000 Eur nuostolių. Priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Visagino miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškovo M. I. ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui M. I. iš atsakovės V. R. 1 000 Eur, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 380 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens P. A. byloje pareikštų savarankiškų reikalavimų netenkino. Priteisė valstybei iš atsakovės V. R. 5 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Teismas nurodė, kad šalių susitarimą galėtų vertinti, kaip preliminarią buto pirkimo -pardavimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnis), tačiau sudarant šią sutartį atsakovė nebuvo šio susitarimo objekto – buto ( - ) savininkė, sudaryti tokią pirkimo - pardavimo sutartį ji neturėjo ir teisėto buto savininko trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pavedimo – rašytinio įgaliojimo (CK 2.132 straipsnis, 2.137 straipsnis).
  3. Teismas įvertinęs, kad atsakovė susitarimo metu neturėjo nuosavybės teisių į ketinamą parduoti butą, neturėjo įstatymo nustatytos formos įgaliojimo parduoti jį, sprendė, kad sudarytas niekinis sandoris, nes atsakovė negalėjo būti šio sandorio šalimi ar šalies atstovu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 6.3 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju atsakovei V. R. tenka pareiga grąžinti, tai ką pagal šį susitarimą gavo, t. y. 1 000 Eur (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 6.145 straipsnis).
  4. Teismas konstatavo, kad trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, P. A. ir ieškovo M. I. dėl buto, esančio ( - ), nesiejo jokie teisiniai – sutartiniai ar pagal įstatymą santykiai. Ieškovas neturėjo jokių įsipareigojimų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti P. A. reikalavimus pareikštus šioje byloje ieškovui (CK 6.2 straipsnis).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė V. R. ir tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, P. A. prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti ieškovo M. I. ir V. R. 2016 m. liepos 19 d. pasirašytą raštelį (pakvitavimą) sudarytu tarp ieškovo M. I. ir trečiojo asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, P. A.; priteisti iš ieškovo M. I. trečiojo asmens P. A. naudai 3 000 Eur nuostolių. Netenkinus pastarųjų reikalavimų, prašo priteisti iš ieškovo trečiojo asmens naudai 4 000 Eur nuostolių. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo M. I. atsakovei V. R. ir trečiajam asmeniui P. A. visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliantai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoją I. L..
  2. Teigia, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 1-4 punktų reikalavimus, kadangi skundžiamas sprendimas yra be motyvų (argumentų). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad byloje esančių įrodymų vertinimas nėra atliktas. Teismas nepasisakė dėl trečiojo asmens pareikštų savarankiškų reikalavimų, teisiškai nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusio ginčo.
  3. Nurodo, kad teismas bylos nagrinėjimo metu turėjo išankstinę nuomonę.
  4. Teigia, kad teismas pažeidė CPK 190 straipsnio reikalavimus, kadangi nepagrįstai netenkino prašymo apklausti liudytoją I. L.. Šis prašymas buvo suformuluotas pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose į ieškinį, patikslintą ieškinį, priešieškinyje) ir buvo savalaikis. Liudytoja ketino liudyti apie aplinkybes, kuomet ieškovas gyveno apeliantų bute, adresu ( - ).
  5. Mano, kad teismas nekvalifikavo šalis siejusių teisinių santykių.
  6. Pažymi, kad teismas, be jokio teisinio pagrindo ir neinformavęs šalių peržengė ieškinio reikalavimo ribas, spręsdamas 2016 m. liepos 19 d. raštelio (pakvitavimo) negaliojimo klausimą, nors tokio reikalavimo ieškovas pareiškęs nebuvo. Raštelio negaliojimo klausimo sprendimas apeliantams buvo siurprizinis, jie negalėjo pasisakyti dėl jo pagrįstumo.
  7. Pažymi, kad 2016 m. liepos 19 d. raštelis negali būti pripažintas negaliojančiu, kadangi pats ieškovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, jog jam nebuvo svarbu, kam butas iš tiesų priklausė nuosavybės teise, t. y. atsakovei ar trečiajam asmeniui, ir buto pirkimo – pardavimo sutartis galėjo būti pasirašyta su bet kuriuo iš jų.
  8. Teigia, kad teismas neišsprendė trečiojo asmens pareikšto reikalavimo – 2016 m. liepos 19 d. raštelio pripažinimo sudarytu tarp ieškovo ir trečiojo asmens.
  9. Pažymi, kad šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip buto preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties teisiniai santykiai. Raštelyje nenurodyta, kad butą parduos būtent atsakovė. Ieškovas žinojo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo yra motina ir sūnus, būtent pastarajam priklauso butas. Raštelyje šalys netiesiogiai (konkliudentiniais veiksmais) susitarė, kad pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaroma su trečiuoju asmeniu.
  10. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo ir trečiojo asmens nesiejo jokie teisiniai santykiai. Ieškovas gyveno apelianto bute, ketino jį pirkti arba mainytis.
  11. Nurodo, kad pagrindinė buto pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Naujam pirkėjui butas parduotas už ženkliai mažesnę kainą – 6 000 Eur, todėl nelogiška, jog tretysis asmuo būtų atsisakęs naudingesnio pasiūlymo.
  12. Mano, kad šiuo atveju yra visos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai – ieškovas nevykdė sutartyje sulygtos prievolės, priežastinis ryšys, ieškovo kaltė, nuostoliai – skirtumas tarp su ieškovu sulygto ir vėliau parduoto - 4 000 Eur (10 000 – 6 000).
  13. Paaiškina, kad tuo atveju, jeigu ieškovo ieškinys dėl 1 000 Eur avanso grąžinimo nebūtų patenkintas, tuomet tretysis asmuo į 4 000 Eur nuostolių, negautų pajamų forma, įskaitytų realiai gautus 1 000 Eur ir galutinė priteistina nuostolių trečiajam asmeniui suma būtų 3 000 Eur. Tokiu atveju jam turėtų būti grąžintas ir žyminis mokestis nuo 1 000 Eur sumos. Jeigu ieškovo ieškinys būtų tenkintas ir trečiasis asmuo arba atsakovė būtų įpareigoti grąžinti 1 000 Eur avansą, trečiasis asmuo prašo priteisti 4 000 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, kurį sudaro trečiojo asmens negautos pajamos.
  14. Pažymi, kad prašymą dėl žodinio proceso grindžia pirmosios instancijos teismo padarytais proceso pažeidimais: nepagrįstu atsisakymu apklausti liudytoją, sprendimas be motyvų, padaryta aibė fakto ir teisės klaidų, teismas turėjo išankstinę nuomonę nagrinėjimo eigoje.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. I. prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad nesutinka su apeliantų argumentais, kad sprendimas yra be motyvų. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių nuostatomis, išvadas grindė byloje surinktais įrodymais.
  3. Teigia, kad apeliantų teiginiai dėl liudytojos I. L. apklausos ir CPK 190 straipsnio pažeidimo taip pat nepagrįsti. Nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Jis neginčijo, kad keliolika dienų gyveno bute, adresu ( - ), turėjo raktus, išvažiuodamas juos grąžino atsakovei. Atsakovė tuo metu gyveno jam priklausančiame bute, adresu ( - ), kadangi jie norėjo apsikeisti butais.
  4. Pažymi, kad nors apeliantai procesiniuose dokumentuose buvo nurodę, kad ketina įrodinėti liudytojų parodymais, teismui prašymo pakviesti ir apklausti liudytoją I. L. nesuformulavo, nenurodė, kad užtikrins liudytojos atvykimą į teismą.
  5. Nurodo, kad teismas tinkamai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius, atsakė į visus bylos klausimus. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovė nebuvo buto savininkė, neturėjo teisės sudaryti su juo preliminarią sutartį ir paimti užstatą, todėl atsakovės pasirašytas raštelis yra niekinis. Niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva.
  6. Nesutinka su apeliantų teiginiais, kad teismas nesprendė trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų. Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovo ir trečiojo asmens nesiejo jokie teisiniai – sutartiniai santykiai.
  7. Nesutinka dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme. Apeliantai nepateikė tokio prašymo pagrįstų motyvų. Prašymas išklausyti liudytoją I. L. nepagrįstas CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  2. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.
  3. Byloje kilo ginčas dėl buto, adresu ( - ), pirkimo. Ieškovas prašo grąžinti jam 1 000 Eur avansą, remdamasis tuo, kad preliminarios buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu, atsakovė nebuvo buto savininkė, neturėjo teisės sutarties sudaryti ir paimti užstatą. Tretysis asmuo, reikalauja pripažinti ieškovo ir atsakovės 2016 m. liepos 19 d. pasirašytą raštelį (pakvitavimą) sudarytu tarp ieškovo ir trečiojo asmens ir priteisti iš ieškovo trečiojo asmens naudai nuostolių atlyginimą.
  4. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, butas, adresu ( - ), laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. spalio 7 d. priklausė trečiajam asmeniui P. A. asmeninės nuosavybės teise. 2016 m. liepos 19 d. atsakovė pasirašė raštelį (pakvitavimą), kad iš ieškovo gavo 1 000 Eur užstatą buto, adresu ( - ), pirkimui; buto vertė 10 000 Eur, skolos likutis 9 000 Eur iki 2017 m. sausio 1 d. 2016 m. spalio 7 d. tretysis asmuo butą pardavė J. B. už 6 000 Eur sumą.
  5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2016 m. liepos 19 d. susitarimą galėtų vertinti, kaip preliminarią buto pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau sudarant šią sutartį atsakovė nebuvo šio susitarimo objekto – buto ( - ) savininkė, sudaryti tokią pirkimo-pardavimo sutartį ji neturėjo ir teisėto buto savininko pavedimo – rašytinio įgaliojimo.
  6. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo tokių savo išvadų, sprendimo motyvuojamoje dalyje neišdėstė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados vertinimo, tuo pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
  7. Pažymėtina, kad ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012). Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų, įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių, faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.
  8. Taip pat pažymėtina, jog civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Šių teisės normų ir kasacinio teismo praktikos kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų į bylą pateiktų įrodymų, nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovą, atsakovę ir trečiąjį asmenį siejusiais teisiniais santykiais, nekvalifikavo tarp šalių kilusio ginčo, todėl negalima daryti išvadų dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo.
  9. Šiuo atveju tretysis asmuo kėlė reikalavimą pripažinti 2016 m. liepos 19 d. raštelį (pakvitavimą) sudarytu tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Atsiliepime į ieškinį teigė, jog ieškovas gyveno bute, kurį ketino pirkti, visada žinojo, jog butas priklauso ne atsakovei, bet jos sūnui - trečiajam asmeniui, ieškovas išsikėlė iš buto, pareiškęs, jog jo nepirks. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovas pripažįsta, kad gyveno bute ( - ), o atsakovė tuo metu gyveno jam priklausančiame bute – ( - ), norėjo apsikeisti butais, bet mainai neįvyko. Dėl šių aplinkybių vertinimo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė. Taip pat teismas nevertino, kokie buvo tikrieji šalių ketinimai susitarimo sudarymo metu, dėl kokių priežasčių pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir kiek tai šiuo atveju reikšminga, dėl ko, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo atskleista bylos esmė. Taigi byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 straipsniai).
  10. Iš teismo sprendimo turinio taip pat nėra aišku, kuo remiantis padarytos teismo išvados, kad šalys susitarė, jog atsakovė parduos butą, esantį ( - ), atsakovė V. R. veikia savo vardu. Nes įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados analizė ir vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, šalių paaiškinimus sprendimo motyvuojamojoje dalyje neišdėstyti.
  11. Iš raštelio (pakvitavimo) turinio matyti, kad atsakovė patvirtina, jog ji gauna užstatą buto, adresu ( - ), pirkimo sąskaita. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, raštelio turinys, nenustačius kitų susitarimo sudarymo aplinkybių, savaime neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog atsakovė veikė savo vardu. Rašteliu atsakovė patvirtina, jog ji gauna 1 000 Eur užstatą, tačiau nenurodo, kad tai jos butas, ar ji pati ateityje įsipareigoja sudaryti sandorį. Atkreiptinas dėmesys, jog asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). O atstovaujamasis turi teisę sandorį, kurį jo vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, patvirtinti (CK 2.133 straipsnio 6 dalis).
  12. Apylinkės teismas taip pat nenustatė ir nepasisakė, ar ieškovui buvo žinoma/galėjo būti žinoma, kad jis sandorį sudaro su atstove, ar kiek šiuo atveju buvo svarbus asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris.
  13. Patikslintame ieškinyje ieškovas teigė, jog atsakovė preliminarios sutarties sudarymo metu nebuvo buto savininkė ir neturėjo teisės sudaryti sutartį bei paimti užstatą, tačiau reikalavimo pripažinti 2016 m. liepos 19 d. susitarimą negaliojančiu nereiškė. Pažymėtina, kad teismas ex officio vertina tik susitarimo atitiktį imperatyviosioms teisės normoms, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti susitarimą niekiniu pagal CK 1.80 straipsnį. Nagrinėjamu atveju, toks vertinimas yra galimas tik tinkamai nustačius susitarimo turinį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė negalėjo būti susitarimo šalimi ar šalies atstove, be kita ko, nurodydamas CK 6.3 straipsnio 4 dalį. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad apylinkės teismas, neinformuodamas apie ketinimą peržengti ieškinio ribas, pažeidė jų teisę duoti paaiškinimus, teikti argumentus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnis).
  14. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nesprendė trečiojo asmens pareikšto reikalavimo – 2016 m. liepos 19 d. raštelio pripažinimo sudarytu tarp ieškovo ir trečiojo asmens, apsiribojo išvada, jog ieškovo ir trečiojo asmens nesiejo jokie teisiniai – sutartiniai ar pagal įstatymą santykiai. Apylinkės teismas nenurodė ir nemotyvavo, kokių faktinių aplinkybių ir įrodymų pagrindu, atmeta šį trečiojo asmens reikalavimą. Todėl pripažintina, kad teismo sprendimas ir šioje dalyje stokoja pagrįstumo ir negali būti laikomas teisėtu.
  15. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantais, jog bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas išsakė išankstinę nuomonę. Atsakovė pateikė priešieškinį, o tretysis asmuo prašymą su savarankiškais reikalavimai viename procesiniame dokumente, jų keliami reikalavimai buvo tapatūs. 2017 m. vasario 28 d. nutartyje, atsisakydamas priimti atsakovės priešieškinį, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė nekelia jokio materialinės teisės normose pagrįsto reikalavimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tuo teismas pasisakė ir dėl trečiojo asmens reikalavimų, nors juos priėmė.
  16. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje ir būtent joje visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turėtų būti išsamiai ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Taigi, tik pirmosios instancijos teisme atskleidus bylos esmę ir ją išnagrinėjus iš esmės, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, pagal pateiktus apeliacinius skundus galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260, 263, 301, 320 straipsniai). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino šalis siejusių teisinių santykių, jų nekvalifikavo, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas skundžiamame sprendime neišdėstytas, todėl šio teismo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją, todėl bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgusi į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
  17. Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėjų kolegija nepasisako, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

12Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai