Byla I-697-473/2010
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjai A. P., pareiškėjos atstovui A. S., trečiajam suinteresuotam asmeniui, D. Š. ir K. Š. įstatyminė atstovei L. Š., trečiųjų suinteresuotų asmenų L. Š. ir R. Š. atstovei advokatei Virginijai Žukienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui K. D. įstatyminei atstovei A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija, L. Š., R. Š., D. Š. ir K. Š. įstatyminiai atstovai L. Š. ir R. Š., A. K., K. D. įstatyminė atstovė A. K., A. B., Z. B. ir R. B. įstatyminė atstovė A. B. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo

Nustatė

2pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-11-20 sprendimą Nr. A51-25673(3.3.2.5.-BR4), kuriuo pareiškėjai atsisakyta atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 3,276 ha dydžio žemės sklypą ir jame esančius pastatus adresu ( - ), Vilniuje, ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atkurti šias nuosavybės teises.

3Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde nurodė (b. l. 4-5, 6-7), bei teismo posėdyje ji ir jos atstovas paaiškino, kad 2009-10-21 pareiškėjos įgaliotas atstovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamentą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą adresu ( - ), Vilniuje. Gautame 2009-11-24 atsakovės atsakyme Nr. 51-25673 (3.3.2.5-BR4), nurodoma, kad nuspręsta, jog nėra pagrindo laikyti šį prašymą tęstiniu ir pakartotiniu siekiant nuosavybės teisių atkūrimo A. P. vardu, nes atitinkamo velionės L. K. prašymo nebuvo gauta. L. K. 2001-12-28 kreipėsi su prašymu dėl atkūrimo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą adresu ( - ), Vilniuje, tačiau šis velionės prašymas atsakovės nepagrįstai traktuojamas kaip prašymas tik dėl žemės, nors iš jo turinio akivaizdu, kad prašoma atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. ir į žemę, ir į pastatus, kitoks teksto formuluotės traktavimas prieštarautų įstatymo raidei. Ta aplinkybė, kad L. K. prašymo tekstas surašytas su gramatinėm klaidom ir galimai buvo ne vienas, tik parodo, kad mažiau raštingam asmeniui įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus, yra beveik neįmanoma. Šiuo konkrečiu atveju svarbiausia yra tai, kad velionė savo prašyme tinkama forma ir terminais išreiškė savo valią. Šios aplinkybės iš esmės buvo konstatuotos ir 2009-09-28 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje apeliacine tvarka išnagrinėtoje administracinėje byloje dėl atitinkamų terminų atnaujinimo, kurioje teismas konstatavo, kad A. P., būdama testamentinė paveldėtoja turi teisę siekti nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą velionės vardu ta apimtimi, kuria savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra pareiškusi L. K. iki įstatymo nustatyto termino (2001-12-31).

4Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą (b. l. 68-70) nurodė, kad pareiškėjos prašymas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-11-20 raštą – atsakymą Nr. A51-25673(3.3.2.5-BR4) yra nepagrįstas, nes šis dokumentas yra informacinio pobūdžio aktas, kurio panaikinimas nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. L. K. 2001-12-28 prašymas buvo adresuotas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, o ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, atitinkamai toks prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo gautas. Aplinkybė, kad toks prašymas laikantis įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei nebuvo įrodyta ir teismas šio fakto nepripažino. Vilniaus miesto savivaldybėje pirmasis A. P. prašymas dėl nuosavybės teisių į ginčo pastatus atkūrimo su pridedamu 2001-12-28 prašymo nuorašu buvo gautas tik 2008-02-22, t. y. jau praleidus įstatymų nustatytus terminus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nurodytas prašymas negali būti vertinamas kaip pakartotinis ar tęstinis veiksmas siekiant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Pareiškėja prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atkurti jai nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą adresu ( - ), Vilniuje, tačiau nuosavybės į žemę atkūrimo klausimų sprendimas yra ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos kompetencija. Vilniaus apygardos administraciniame teismas A. P. prašymą atnaujinti terminus pateikti Vilniaus miesto savivaldybei prašymą atkurti nuosavybės teises į pastatus, esančius ( - ), Vilniuje, atmetė kaip nepagrįstą (adm. byla Nr. 1-3238-437/2008), o apeliacinės instancijos teismas 2009-09-28 nutartimi byloje Nr. A146-1075/2009 atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad nėra pagrindo nagrinėti terminų atnaujinimo klausimo, kadangi pareiškėja iki 2001-12-31 neturėjo subjektinės teisės teikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taigi negalėjo praleisti įstatymu nustatytų terminų prašymui bei kitiems dokumentams pateikti. Teismas, priešingai nei nurodo pareiškėja, nepatvirtino aplinkybes, kad L. K. tinkamai išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių į pastatus atkūrimo. Šiuo atveju svarbiausia aplinkybė yra tai, ar savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo įstatymų nustatytais terminais ir tvarka buvo pareiškusi L. K. ir jei taip, tai kokia apimtimi. Iš 2001-12-28 prašymo turinio matyti, jog prašoma atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią ( - ), Vilniuje, o ne į pastatus. Tuo metu galiojusioje LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau – Tvarka) numatyti atvejai, kada laikytina, kad paduotas prašymas dėl pastatų gali būti pripažįstamas kartu ir prašymu dėl žemės sklypo. Tačiau Tvarkoje nėra nuostatos, kad pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę gali būti (ar yra) laikytinas kartu ir prašymu atkurti nuosavybės teises į pastatus nepriklausomai nuo to, ar prašyme tai nurodoma ar ne. Taigi, L. K. 2001-12-28 prašymo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriui negalima laikyti kartu ir prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo pastatus. Teismo nutartyje nurodoma, kad pareiškėja galėtų kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo tik ta apimtimi, kokia savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo 2001-12-28 prašyme buvo išreiškusi L. K., t. y. tik dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. Nuosavybės teisių į žemę klausimų sprendimas yra priskirtas ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos kompetencijai, todėl pareiškėja turėtų kreiptis į šią instituciją.

5Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija pareiškėjos skundą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą (b. l. 22-23) paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2001-12-28 gavo L. K. prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), Vilniuje. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2003-05-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-280-03/2003 pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. R. ir V. P. (po antros santuokos – K.) nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis iki 1940-07-22 nacionalizacijos valdė 32760 kv. m. ploto žemės sklypą adresu ( - ), Vilniuje. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-11-13 raštu Nr. 31/03/17-3026 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. L. K.“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2004-02-20 raštu Nr. 51-256-(3.6) „Dėl žemės sklypų prie ( - ) (buv. ( - )) suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra“ atsakė Vilniaus apskrities viršininko administracijai bei informavo, kad M. R. ir V. P. iki nacionalizacijos turėta žemė ( - ) (buv. ( - )) priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Valstybės įmonės Registrų centro 2008-01-14 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta, kad pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), esantys 3 butai, unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Šiuose išrašuose nėra nurodyta, kad L. K. buvo statinių, esančių ( - ), Vilniuje, ar jų dalies savininkė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, L. K. nuosavybės teisės negalėjo bei negali būti atkurtos natūra ( - ), Vilniuje.

6Tretieji suinteresuoti asmenys R. Š., L. Š., D. Š. ir K. Š. įstatyminė atstovė, atsiliepime į skundą (b. l. 144-147) jų atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko. Paaiškino, kad L. Š. (iki santuokos – K.) gimusi 1982-04-30 A. K. ir L. K. šeimoje, naudojasi 68,01 kv.m. bendro ploto patalpomis (gyvenamosios patalpos sudaro 23,59 kv.m.), esančiomis ( - ), Vilniuje (unikalus Nr. ( - ) ir ( - )). L. Š. minėtame bute su šeima gyvena nuo gimimo dienos. Santuoka su R. Š. sudaryta 2004-09-25. Jų šeimoje gimė sūnūs D. Š. (2005-02-04) ir K. Š. (2010-03-25). 2009-04-14 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir L. Š. pratęsė socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. L. Š. nurodo, kad įstatymų nustatyta tvarka pateikė prašymą gyvenamąsias patalpas privatizuoti. Šioje byloje pareiškėja nėra savarankiška pretendentė atkurti nuosavybės teises, ji yra paveldėtoja Lietuvos pilietės L. K., kuri Piliečių nuosavybės teisių iš išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka yra pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę. Pagal įstatymą nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu, tokiomis sąlygomis ir tokia apimtimi, kaip turėjo mirusysis pilietis. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis taip pat reiškia, kad tik po to, kai nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo asmens vardu, šios nuosavybės teisės perduodamos mirusiojo asmens paveldėtojams. Toks reglamentavimas reiškia, kad mirusiojo asmens paveldėtojai negali paveldėti daugiau teisių, nei jų turėjo mirusysis (adm. b. Nr. A5-1910/2008). LR nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 8 str. 3 p. numato, kad grąžinus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus natūra, nuosavybės teisės į žemę, ant kurios pastatyti sugrąžintieji namai, atkuriamos Įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatyta tvarka, nepaisant to, ar buvo paduotas atskiras prašymas grąžinti šią žemę. Įstatyme aiškiai apibrėžiant tvarką dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų į žemę po pastatais, atkūrus nuosavybės teisę į pastatus, negalima taikyti „atvirkštinės“ analogijos – atkūrus nuosavybės teisę į žemę, nėra galimybės atkurti nuosavybės teisę ir į ant tos žemės esančius statinius. Tuo labiau, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pagal L. K. prašymą, jau yra pasisakyta – minimas žemės sklypas ( - ) gatvėje priskirtas valstybės išperkamai žemei ir 2007-02-05 VAVA įsakymu Nr.2.3-907-01 L. K. įrašyta į piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus individualiai statybai Vilniaus mieste, sąrašą.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. K. D. įstatyminė atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti.

8Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Š. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B., Z. B. ir R. B. įstatyminei atstovei nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

9Bylos faktinės aplinkybės.

10Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad L. K. (mirusi 2004-09-14 adm. b. I-3238-437/08, b. l. 11) 2001-12-28 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą (b. l. 8) atkurti nuosavybės teisę į V. K. (L. K. senelei) priklausiusį ir išlikusį nekilnojamąjį turtą, 3 ha žemės, adresu ( - ).

11Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 1999-04-09 pažymėjime Nr. ( - ) ir 2002-09-25 pažymėjime Nr. ( - ) (b. l. 62, 63), išduotame pagal L. K. 2002-07-09 prašymą, nurodyta, kad Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde esančiame ( - ). nekilnojamojo turto (namų) ir žemės sklypų sąraše įrašyta R. M., vieno medinio namo 32744 (matavimo vienetas nenurodytas) ploto Šv. Dvasios vienuolyno žemės sklype savininkė, 1933 m. duomenimis M. R. nuosavybės teise turėjo 32760 kv. m. ploto žemės sklypą adresu ( - ), Vilniuje, 1937 m. sąraše kaip savininkai nurodyti jau R. M. A. ir V. P.

12L. K. 2002-12-30 kreipėsi į Vilniaus m. 4 apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad M. R. ir V. P. (po antros santuokos – K.) iki 1940 m. žemės nacionalizavimo bendrai privačios nuosavybės teisėmis valdė 32760 kv. m žemės sklypą buv. ( - ), dabar – ( - ), Vilniuje. Pareiškime ji nurodė, kad žemės sklypą adresu ( - ) g. 62, Vilniuje, jos prosenelė M. R. išsipirko iš Šv. Dvasios vienuolyno, nes jame stovėjo jos gyvenamasis namas. 1932 m. ištekėjusi jos duktė V. (P.) kaip kraitį gavo pusę namo ir pusę žemės sklypo. M. R. ir V. P. šeima gyveno kartu, bendrai naudojosi namu ir prie jo esančiu žemės sklypu. M. R. mirus (1941 m.), visą jos turtą paveldėjo duktė V. (P.), kuri gyveno paveldėtame name ir valdė paveldėtą sklypą iki mirties, t.y. iki 1969 m. (b. l. 54) Po jos mirties namą paveldėjo L. K. motina E. D., kuri naudojosi ir prie namo esančiu sklypu. Bylos nagrinėjimo metu šiame name gyveno L. K..

13Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2003-05-23 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. R. ir V. P. nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis iki 1940-07-22 nacionalizacijos valdė 32760 kv. m ploto žemės sklypą adresu ( - ), Vilniuje (adm. b. I-3238-437/08, b. l. 26-27).

142003-11-12 ir 2003-11-17 L. K. į nuosavybės teisių atkūrimo bylą žemėtvarkos skyriuje pateikė papildomus dokumentus – gimimo, santuokos ir mirties liudijimus (b. l. 44), 2002-06-21 įgaliojimą A. P. atstovauti L. K. ir gauti pažymą dėl žemės sklypo ir pastatų, esančių ( - ) g., Vilniuje, taip pat šį sklypą ir pastatus savo nuožiūrą parduoti (b. l. 40, 41).

15Pareiškėja A. P., kuriai L. K. 2002-07-03 testamentu paliko visą savo turtą (b. l. 36), 2008-02-22 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamąjį namą ( - ), Vilniuje (adm. b. I-3238-437/08, b. l. 9).

16Pareiškėja 2008-04-07 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu atnaujinti terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į pastatus, esančius ( - ), Vilniuje iki nacionalizacijos priklausiusius V. K., taip pat nuosavybės teises bei įpėdinystę patvirtinantiems dokumentams pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-10-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3238-437/08 pareiškėjos prašymą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą 2009-09-28 nutartimi byloje Nr. A146-1075/2009 apeliacinį skundą atmetė, pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme iki 2001-12-31 neturėjo subjektinės teisės teikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Asmeniui negali būti atnaujintas terminas įgyvendinti tokią teisę, kurios jis iki įstatymo nustatyto termino nebuvo įgijęs. Faktinė aplinkybė, kad L. K. 2002-07-03 testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjai, suteikia jai teisę pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą siekti nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą mirusiosios L. K. vardu įstatymų nustatyta tvarka ta apimtimi, kuria savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra pareiškusi L. K. iki įstatymu nustatyto termino (2001-12- 31) (adm. byla Nr. I-3238-437/08).

17Pareiškėja 2009-10-21 pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 10) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 3,276 ha žemės sklypą ir namą ( - ), Vilniuje, Reikalavimą atkurti nuosavybės teises į namą ( - ), Vilniuje, pareiškėja sieja su testatorės L. K. turtine teise pagal jos 2001-12-28 prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

18Atsakovės 2009-11-20 rašte – atsakyme Nr. 51-25673 (3.3.2.5-BR4), nurodoma, kad nėra pagrindo laikyti pareiškėjos 2009-10-20 prašymą tęstiniu ir pakartotiniu siekiant nuosavybės teisių į namą ( - ), Vilniuje, atkūrimo A. P. vardu, nes atitinkamas L. K. prašymas Vilniaus miesto savivaldybėje nebuvo gautas (b. l. 12).

19Teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

20Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja bei valstybės institucijų kompetenciją šiais klausimais nustato LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas) ir LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka).

21Pagal Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d., nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo – pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

22Pagal Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. (2004-10-12 Nr. IX-2490 redakcija), nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 dienos.

23Atkūrimo įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodoma piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas, pavardė ir to turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisių į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisių netekimo laikas ir būdas.

24Pagal Atkūrimo įstatymo 17 str. (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2003-10-29), piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės – komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja miesto, rajono savivaldybės meras (valdyba) ar kita Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal šio straipsnio 2 d. redakcija nuo 2003-10-29, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija.

25Pagal LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 4 p., pateikiami prašymai atkurti nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą: žemę, miškus, vandens telkinius, ūkinės – komercinės paskirties pastatus bei jų priklausinius, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, bei jų priklausinius.

26Vadovaujantis Tvarkos 34 punktu, grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė turėtoje vietoje piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus pagal jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą.

27Tvarkos 60 punktas nustato, kad piliečiai, kuriems sugrąžinti ūkinės – komercinės paskirties pastatai, gali atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą nepriklausomai nuo to, ar buvo paduotas atskiras prašymas grąžinti šią žemę. Tvarkos 68 punktas nustato, kad piliečiai, kuriems sugrąžinti gyvenamieji namai, jų dalys, butai, gali atkurti savo nuosavybės teises į namų valdos žemės sklypą nepriklausomai nuo to, ar buvo paduotas atskiras prašymas grąžinti šią žemę.

28Kaip minėta, reikalavimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ( - ), Vilniuje, pareiškėja sieja su testatorės L. K. turtine teise pagal jos 2001-12-28 prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taigi svarbu nustatyti, kokia apimtimi savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki įstatymu nustatyto termino (2001-12-31) yra pareiškusi pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą L. K..

29Iš bylos duomenų matyti, kad 2001-12-28 prašyme Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui pareiškėja prašo atkurti nuosavybės teises į išlikusį V. K. nekilnojamąjį turtą, 3 ha žemės, adresu ( - ), kuris buvo nacionalizuotas 1940 m. Nuosavybę prašo grąžinti natūra.

30Kaip minėta, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, remdamasis pateiktomis archyvo pažymomis, 2003-05-23 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. R. ir V. P. (po antros santuokos – Kazak) (nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis iki 1940-07-22 nacionalizacijos valdė 32760 kv. m ploto žemės sklypą adresu ( - ), Vilniuje.

31Pagal byloje esančius duomenis ir rašytinius įrodymus, nustatyta, kad L. K. nuo gimimo gyveno name, adresu ( - ). Nekilnojamojo turto registro 2008-01-14 išraše nurodyta, kad ( - ), Vilniuje, esantis pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )) yra 1913 m. statybos. (b. l. 29). Šis namas, kartu su žemės sklypu, pagal bylos duomenis ir archyvinius dokumentus apytiksliai nuo 1930 m. priklausė jos prosenelei M. R. (mirė 1941 m.), senelei V. P. (K.) (mirė 1969 m.), o po jų mirties name gyveno ir žemės sklypu naudojosi jos motina E. D. (mirė 1997 m.). Pagal bylos duomenis, šis nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas, žemė ir pastatai atiteko valstybei, o name iki mirties (2004-09-14) gyveno L. K.. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 str., L. K. yra pretendente atkurti nuosavybės teises į išlikusį savo senelės V. P. (K.) nekilnojamąjį turtą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pateikdama 2001-12-28 prašymą ji įstatymo nustatytais terminais išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į išlikusį V. K. iki nacionalizavimo priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Kaip minėta, pagal Tvarkos 4 p., nekilnojamojo turto, į kurį gali būti atkurtos nuosavybės teisės, sąvoka apima: žemę, miškus, vandens telkinius, ūkinės – komercinės paskirties pastatus bei jų priklausinius, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, bei jų priklausinius. Aukščiau nurodytos aplinkybės, kad V. K. iki savo mirties valdė žemės sklypą ir gyveno name adresu ( - ), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad prašydama atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, L. K. turėjo omeny ir sklypą, ir jame esantį pastatą – gyvenamąjį namą. Priešingu atveju, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, turėtų būti išspręsti gyvenamojo namo, esančio šioje žemėje juridiniai klausimai ir būtų nelogiška daryti išvadą, kad pretendentė atkurti nuosavybės teises būtų atsisakiusi šios savo teisės į nekilnojamąjį turtą ir sutiktų, kad šis namas priklausytų valstybei (savivaldybei), nes priešingu atveju reikėtų spręsti servituto ir kitus su tuo susijusius klausimus. Tą aplinkybę, kad L. K. siekė atkurti nuosavybės teisės ir į gyvenamąjį namą, patvirtina ir jos įgaliota atstovė pareiškėja A. P. ir tas faktas, kad byloje nėra duomenų, kad L. K. būtų siekusi pasinaudoti Butų privatizavimo įstatymo nuostatomis, ar gauti kitas garantijas dėl socialinio busto.

32Tvarkos 60 punktas nustato, kad piliečiai, kuriems sugrąžinti ūkinės – komercinės paskirties pastatai, gali atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą nepriklausomai nuo to, ar buvo paduotas atskiras prašymas grąžinti šią žemę. Tvarkos 68 punktas nustato, kad piliečiai, kuriems sugrąžinti gyvenamieji namai, jų dalys, butai, gali atkurti savo nuosavybės teises į namų valdos žemės sklypą nepriklausomai nuo to, ar buvo paduotas atskiras prašymas grąžinti šią žemę. Toks reglamentavimas suponuoja institucijos veiklos – gero viešojo administravimo principus. Šiais principais institucija (Vilniaus apskrities viršininko administracija), vykdydama savo funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo sityje, turėjo vadovautis ir gavusi L. K. prašymą bei duomenis ir archyvo pažymėjimus, kuriuose nurodyta, kad iki nacionalizavimo, asmuo į kurio nekilnojamąjį turtą jį prašė atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisėmis valdė nekilnojamąjį turtą – žemė ir gyvenamąjį namą, esantį ( - ), Vilniuje. Kilus abejonėms dėl to, kokia apimtimi L. K. siekia atkurti nuosavybės teises, prašymą gavusi institucija turėjo šį klausimą išsiaiškinti ir, esant reikalui, tikslinti. Tai, kad prašymas paduotas ne tai institucijai, negalėjo būti pagrindu L. K. prašymą vertinti kaip paduotą vien dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. Vadovaujantis gero viešojo administravimo principu ir konstitucine nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, prašymas jį gavusios institucijos galėjo būti persiųstas nagrinėti kompetentingai institucijai, šiuo atveju – Vilniaus m. savivaldybės administracijai. Tokią teismų praktiką dėl gero viešojo administravimo principo taikymo, pagal LR ABTĮ 13 straipsnį, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz. adm. bylos Nr. A143 – 753/2009, Nr. A556 – 1791/2008).

33Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad L. K. 2001-12-28 prašymas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, apima jos senelės V. K. (P.) nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę bei jame esančius pastatus (gyvenamąjį namą). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas pagrįstas, todėl tenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-11-20 sprendimas Nr. A51-25673(3.3.2.5.-BR4) naikintinas ir atsakovė įpareigojama spręsti klausimą pagal pareiškėjos A. P. 2009-10-21 kreipimąsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatus adresu ( - ), Vilniuje, pagal pretendentės L. K. 2001-12-28 prašymą, ir esant dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises ir giminystės ryšį, priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str., 10 str. 1 d., 17 str. 2 d., LR ABTĮ 57 str., 88 str. 2 p.).

34Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais,

Nutarė

35pareiškėjos A. P. skundą patenkinti.

36Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-11-20 sprendimą Nr. A51-25673(3.3.2.5.-BR4), ir įpareigoti atsakovę spręsti klausimą pagal pareiškėjos A. P. 2009-10-21 kreipimąsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatus adresu ( - ), Vilniuje, pagal pretendentės L. K. 2001-12-28 prašymą, ir esant pakankamam pagrindui, priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

37Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus... 3. Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde nurodė (b. l. 4-5, 6-7), bei... 4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu... 5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija... 6. Tretieji suinteresuoti asmenys R. Š., 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. 8. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR... 9. Bylos faktinės aplinkybės.... 10. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad L.... 11. Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 1999-04-09 pažymėjime Nr. 12. L. K. 2002-12-30 kreipėsi į Vilniaus m. 4 apylinkės... 13. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2003-05-23 sprendimu nustatė juridinę... 14. 2003-11-12 ir 2003-11-17 L. K. į nuosavybės teisių... 15. Pareiškėja A. P., kuriai L. K.... 16. Pareiškėja 2008-04-07 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą... 17. Pareiškėja 2009-10-21 pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybei (b. l.... 18. Atsakovės 2009-11-20 rašte – atsakyme Nr. 51-25673 (3.3.2.5-BR4), nurodoma,... 19. Teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.... 20. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja bei valstybės institucijų... 21. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d., nuosavybės teisės į šio įstatymo 3... 22. Pagal Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. (2004-10-12 Nr. IX-2490 redakcija),... 23. Atkūrimo įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad prašyme atkurti nuosavybės... 24. Pagal Atkūrimo įstatymo 17 str. (straipsnio redakcija, galiojusi iki... 25. Pagal LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos... 26. Vadovaujantis Tvarkos 34 punktu, grąžinama natūra laisva (neužstatyta)... 27. Tvarkos 60 punktas nustato, kad piliečiai, kuriems sugrąžinti ūkinės –... 28. Kaip minėta, reikalavimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį... 29. Iš bylos duomenų matyti, kad 2001-12-28 prašyme Vilniaus m. žemėtvarkos... 30. Kaip minėta, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, remdamasis pateiktomis... 31. Pagal byloje esančius duomenis ir rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 32. Tvarkos 60 punktas nustato, kad piliečiai, kuriems sugrąžinti ūkinės –... 33. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teismas... 34. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių... 35. pareiškėjos A. P. skundą patenkinti.... 36. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-11-20 sprendimą... 37. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...