Byla e2A-1338-430/2019
Dėl fakto nustatymo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Almos Urbanavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-864-807/2018 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus pataisos namų, dėl fakto nustatymo ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas A. K. (pirminis ieškovas N. K.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nustatyti, kad Vilniaus pataisos namuose pagal 2016 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria buvo išnagrinėtas Belgijos Karalystės Federalinės Vyriausybės teisingumo tarnybos prašymas dėl nuosprendžio pripažinimo ir N. K. perdavimo iš Belgijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, laisvės atėmimo bausmę atlieka A. K.; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos ieškovo A. K. naudai 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 2.

7Nurodė, kad N. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose pagal 2016 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria buvo išnagrinėtas Belgijos Karalystės Federalinės Vyriausybės teisingumo tarnybos prašymas dėl nuosprendžio pripažinimo ir N. K. perdavimo iš Belgijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tolimesnio vykdymo. Kauno miesto apylinkės teismas minėta nutartimi per klaidą vietoje N. K. įkalino jo brolį – dvynį A. K., dėl to teismo sprendimu turi būti nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka A. K.. Teigė, kad ieškovas dėl šių aplinkybių ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas, bet įkalinimo įstaigos, teismai ir prokuratūra šį faktą ignoravo. Dėl neteisėtų Lietuvos valstybės institucijų veiksmų ieškovas patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, nes negali normaliai gyventi, jaučiasi pažemintas, įžeistas, pablogėjo jo reputacija. Nurodė, kad valstybinės institucijos, įskaitant vykdančias baudžiamąjį persekiojimą, civilinės atsakomybės prasme neatleidžiamos nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, o dėl šios pareigos nevykdymo, šių institucijų veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais ir dėl to valstybei gali atsirasti civilinė atsakomybė. Ieškovas prašė pripažinti Kauno miesto apylinkės teismo veiksmus, pripažįstant Belgijos nuosprendį ir neįsitikinus dėl nuteistojo asmens tapatybės, neteisėtais ir prašė atlyginti 100 000 Eur neturtinės žalos, kuri yra pagrįsta už faktinį įkalinimo laikotarpį nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. 3.

8Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškovas negali paaiškinti esminių aplinkybių, kaip jis atsidūrė tokioje situacijoje, t. y. kaip ieškovas, nepadaręs nusikaltimo, buvo perduotas iš Belgijos Karalystės į Lietuvą, nuteistas teismo nuosprendžiu, nors jokio kito sulaikyto asmens nusikaltimo vietoje nebuvo. Pabrėžia, kad ieškovas painiojasi savo paties parodymuose, t. y. vienur nurodo, kad jis buvo nuteistas 2015 m. vasario mėn., o kitur nurodo, kad kreipėsi dėl pamesto paso 2015 m. rugpjūčio mėn. Susiklosčiusią situaciją gali išspręsti tik Belgijos institucijos, o Lietuvos teismai neturėjo teisinio pagrindo nepripažinti Belgijos teismo nuosprendžio pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nuostatas, dėl to jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pažymėjo, kad ieškovo asmenybė jau buvo nustatyta ir jam išduota asmens tapatybės kortelė A. K. vardu, dėl to pirmasis ieškinio reikalavimas jau yra išspręstas ir šio fakto teismui nustatinėti nebereikia. 4.

9Atsakovės atstovė Vilniaus pataisos namai nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad Vilniaus pataisos namų administracija, gavusi ieškovo pareiškimą, jog jis yra ne N. K., o A. K., neatidėliotinai ėmėsi visu būtinu veiksmų, siekiant išsiaiškinti susidariusią situaciją. Vilniaus pataisos namai kreipėsi į kompetentingas įstaigas, informavo atsakingas institucijas ir sprendimus priimantį teismą. Kauno apylinkės teismas atmetė ieškovo prašymą nustatyti jo asmenybę ir paleisti iš įkalinimo įstaigos, Kauno apygardos teismas paliko galioti apylinkės teismo nutartį, dėl to Vilniaus pataisos namai, kaip laisvės atėmimo bausmę vykdanti institucija, neturėjo įgaliojimų priimti savarankiškus sprendimus dėl nuteistųjų paleidimo iš įstaigos, o tokie veiksmai vykdomi įstaigoje tik gavus teismų sprendimus. Vilniaus pataisos namai savo veiksmais ieškovo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė. Pažymi, kad ieškovas 2017 m. liepos 25 d. gavo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę A. K. vardu, tačiau pataisos įstaigoje ir toliau tam tikrus dokumentus pildo N. K. vardu ir taip klaidina pataisos įstaigos administraciją.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

115.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį dalyje dėl ieškovo reikalavimo nustatyti, kad Vilniaus pataisos namuose pagal 2016 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria buvo išnagrinėtas Belgijos Karalystės Federalinės Vyriausybės teisingumo tarnybos prašymas dėl nuosprendžio pripažinimo ir N. K. perdavimo iš Belgijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, laisvės atėmimo bausmę atlieka A. K., nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. 6.

13Teismas nustatė, kad Belgijos Karalystės Limburgo pirmosios instancijos teismo Tongereno skyriaus Baudžiamųjų bylų sekcijos 2015 m. vasario 2 d. nuosprendžiu Nr. 138/2015, pakeistu 2015 m. balandžio 8 d. Belgijos Karalystės Antverpeno (Antwerpen) apeliacinio teismo nuosprendžiu Nr. C/522/2015, N. K. buvo nuteistas ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams. Kauno miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs N. K. prašymą perduoti jį Lietuvai toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimą spręsti Antverpeno (Antwerpen) apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžio Nr. C/522/2015 pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą, 2016 m. liepos 28 d. nutartimi nutarė pripažinti Antverpeno (Antwerpen) apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendį Nr. C/522/2015 ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nutartimi teismas suderino Antverpeno (Antwerpen) apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu Nr. C/522/2015 paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 7 metams su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamais straipsniais, paliekant paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 7 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi atmetė N. K. skundą ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį. 2016 m. spalio 25 d. ieškovas buvo atgabentas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. 2016 m. spalio 28 d. N. K. buvo etapuotas į Alytaus pataisos namus. Ieškovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, nurodydamas, jog nuosprendžiu buvo nuteistas kitas asmuo – N. K., o jis, A. K., būdamas nekaltas, pagal Kauno miesto apylinkės teismo nutartį kalinamas neteisėtai. 2017 m. sausio 17 d. N. K. buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus, kuriuose ieškovas vėl nurodė aplinkybes dėl neteisėto įkalinimo. Vilniaus pataisos namai kreipėsi į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrą, kuris atliko daktiloskopinius tyrimus ir nustatė, jog rankų pirštų antspaudai sutampa su rankų pirštų antspaudais, esančiais daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti A. K. anketiniai duomenys. 2017 m. sausio 31 d. Vilniaus pataisos namai raštu Nr. 9-635(06) informavo apie paaiškėjusias aplinkybes Kauno miesto apylinkės teismą ir persiuntė visą susijusią medžiagą. Kauno miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. kreipėsi į Belgijos Karalystės teismą, prašydamas pateikti informaciją apie tai, ar N. K. yra tikrai nusikaltimus padaręs asmuo, ar nusikaltimus padarė jo brolis A. K., ir kuris iš brolių K. iš tiesų padarė nusikaltimus, už kurių padarymą yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. 2017 m. balandžio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo N. K., prisistačiusio A. K., prašymą dėl paleidimo iš laisvės atėmimo vietos ir šį prašymą atmetė. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 17 d. neskundžiama nutartimi atmetė N. K. skundą. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog turi būti nustatyta, ar nusikaltimus padarė N. K., ar jo brolis dvynys A. K., o tai gali padaryti tik teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį ir turintis baudžiamojoje byloje visus tikslius duomenis apie nuteistojo tapatybę. 2017 m. gegužės 19 d. Kauno miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakymas iš Belgijos Karalystės teismo, kuriame nurodyta, kad jie neturi prieinamų N. K. pirštų antspaudų ir teigė, kad yra labai keista, jog N. K. ar A. K. pareiškė prieštaravimą dėl sulaikymo. Atsakyme teigiama, kad nuo pat pradžių nuteistasis kreipėsi dėl jo perdavimo į Lietuvą kaip N. K., nors pirmosios ir apeliacinės instancijos nuosprendžiai buvo priimti N. K. atžvilgiu. 2017 m. liepos 25 d. ieškovui, tuo metu atlikusiam bausmę Vilniaus pataisos namuose, asmens tapatybės kortelę Nr. 14656524, patvirtinančią A. K. tapatybę. 2018 m. sausio 30 d. A. K. pateikė Vilniaus pataisos namams pareiškimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų. 2018 m. vasario 12 d. nutarime nurodyta, kad ieškovas dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažįsta, nors anksčiau teigė, jog bausmę atlieka už savo brolį ir nusikaltimo nebuvo padaręs. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtino Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. vasario 12 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. 7.

14Teismas padarė išvadą, kad pirmuoju ieškinio reikalavimu ieškovas siekia juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau ieškovo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas jau nustatytas kitokia, ne teismo tvarka – ieškovas pagal pirštų antspaudus buvo identifikuotas kaip A. K. ir 2017 m. liepos 25 d. jam buvo išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas – asmens tapatybės kortelė Nr. 14656524 A. K. vardu, dėl to reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme ir byla nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 8.

15Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, kadangi valstybės valdžios institucija – Vilniaus pataisos namai, šiuo atveju neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas taikyti valstybei civilinę atsakomybę. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų apie tai, kad neteisėtus veiksmus galimai atliko kitos valdžios institucijos (Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, Alytaus pataisos namai ar kt.). 9.

16Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį, kadangi Kauno miesto apylinkės teismo procesinių veiksmų teisėtumas tiek nagrinėjant bylą dėl Belgijos Karalystės teismo nuosprendžio pripažinimo, tiek nagrinėjant ieškovo pareiškimą dėl asmens tapatybės nustatymo ir paleidimo iš įkalinimo įstaigos, detaliai ir nuodugniai patikrintas instancine tvarka ir jokių pažeidimų nenustatyta. Pabrėžė, kad teismas, šioje byloje ištyręs visus byloje pateiktus įrodymus, nenustatė kitų esminių aplinkybių, kurios būtų pagrindas kitokiai išvadai, nei buvo padaryta patikrinus teismo procesinių veiksmų teisėtumą instancine tvarka, dėl to nesant teismo neteisėtų veiksmų, nėra ir civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios CK 6.246 straipsnyje nurodytos sąlygos. Akcentavo, kad tiek Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. liepos 28 d. nutartį, tiek Kauno apygardos teismas, priimdamas 2016 m. spalio 17 d. nutartį, neturėjo įstatyminio pagrindo nepripažinti Antverpeno apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kadangi nebuvo atsisakymo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnyje. 10.

17Teismas padarė išvadą, kad ieškovas taip pat nepagrindė įrodymais aplinkybių dėl patirtos neturtinės žalos, o nurodytas žalos apskaičiavimo principas – 100 Eur už vieną dieną praleistą pataisos namuose, teismo vertinimu, yra abstraktaus pobūdžio ir nėra paremtas bylos įrodymais.

18III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai

1911.

20Ieškovas A. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 12.

21Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nes nenustatė teismo ir valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atsiradusios žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog ieškovas A. K. nuosprendyje nurodytų nusikaltimų nepadarė, ir kad ieškovas sąmoningai prisistatinėjo savo brolio vardu, siekdamas suklaidinti valstybines institucijas, o teismai nepadarė neteisėtų veiksmų. 13.

22Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog pasitvirtinus faktui apie tai, kad nusikaltimų ieškovas nebuvo padaręs, tuomet žalos atlyginimo jis galėtų reikalauti ne iš Lietuvos valstybės, o iš Belgijos karalystės, ir šios aplinkybės įrodo, jog neteisėti veiksmai buvo padaryti ir turėjo tęstinį pobūdį, nes tiek Belgijos Karalystės, tiek Lietuvos valstybės teismai, klaidingai nustatė jo tapatybę ir be pagrindo įkalino laisvės atėmimo vietose. 14.

23Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti. 15.

24Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje nustatytomis aplinkybėmis, t. y. jog šiuo nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, dėl to nėra pagrindo valstybei atlyginti žalą. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kokius neteisėtus veiksmus padarė valstybei atstovaujančių institucijų darbuotojai ar teismas, ir pabrėžia, kad vien aplinkybė, jog teismo nuosprendžiu buvo nuteistas N. K., tačiau bausmę atliko A. K. nepagrindžia, jog šiuo atveju buvo visos civilinės atsakomybės sąlygos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 16.

25Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. 17.

26CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Nors apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jokių pagrįstų argumentų dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepateikė, o teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka. 18.

27Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl fakto pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. 19.

28Iš bylos duomenų nustatyta, kad Belgijos Karalystės Limburgo pirmosios instancijos teismo Tongereno skyriaus Baudžiamųjų bylų sekcijos 2015 m. vasario 2 d. nuosprendžiu Nr. 138/2015, pakeistu Belgijos Karalystės Antverpeno (Antwerpen) apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu Nr. C/522/2015, N. K. buvo nuteistas pagal Belgijos Karalystės 1867-06-08 baudžiamojo kodekso 66, 461, 468, 471,472 straipsnius ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams; nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismas, nagrinėjęs N. K. prašymą perduoti jį Lietuvai toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimą spręsti Antverpeno (Antwerpen) apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžio Nr. C/522/2015 pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą, 2016 m. liepos 28 d. nutartimi nutarė pripažinti Antverpeno (Antwerpen) apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendį Nr. C/522/2015 ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. N. K., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi, apskundė šią nutartį Kauno apygardos teismui, prašydamas pakeisti Kauno apylinkės nutartį ir sumažinti paliktą bausmę – laisvės atėmimą 7 metams. Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį. 2016 m. spalio 25 d. ieškovas buvo atgabentas į Lietuvos Respubliką ir buvo pristatytas į Lukiškių tardymo izoliatorių–kalėjimą. 2016 m. spalio 26 d. Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimo direktorius patvirtino Rekomendaciją Nr. 824 „D. N. K. skyrimo į pataisos namus“, kuria buvo nuspręsta skirti N. K. atlikti tolimesnę laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. A. K. 2017 m. sausio 8 d. kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi septyneriems metams laisvės atėmimo yra nuteistas kitas asmuo – N. K., a. k. ( - ) todėl jis (A. K.), būdamas nekaltas, pagal minėtą teismo nutartį yra kalinamas neteisėtai. 2017 m. sausio 17 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius nutarimu Nr. N.N-3 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, nutarė nuteistąjį N. K., gim. 1961-01-12, perkelti iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimo; jis į Vilniaus pataisos namus atvyko 2017 m. sausio 23 d. Atvykus į Vilniaus pataisos namus, 2017 m. sausio 25 d. N. K. pranešė administracijai, kad jis yra A. K., a. k. ( - ) pateikė Lietuvos Respublikos piliečio paso kopiją ir pareikalavo sutikrinti jo pirštų atspaudus bei nedelsiant paleisti iš pataisos namų, kadangi jis jokio nusikaltimo nepadarė. Vilniaus pataisos namai 2017 m. sausio 26 d. raštu Nr. 9-575(06) kreipėsi į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro viršininką, su prašymu sutikrinti šiuo metu Vilniaus pataisos namuose esančio asmens (N. K.) pirštų atspaudus pagal Daktiloskopinių duomenų registrą ir 2017 m. sausio 30 d. buvo gautas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro raštas Nr. 140-S2-79(8.22), kad tyrimui pateikti rankų pirštų atspaudai sutampa su rankų pirštų atspaudais, esančiais daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti A. K., a. k. ( - ) anketiniai duomenys. 2017 m. sausio 31 d. Vilniaus pataisos namai raštu Nr. 9-635(06) informavo Kauno apylinkės teismą dėl gautų Kriminalistinių tyrimų centro atliktų daktiloskopinių tyrimų rezultatų ir persiuntė visą susijusią medžiagą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. kreipėsi į Belgijos Karalystės Antverpeno (Antwerpen) apeliacinį teismą, pateikdamas informaciją apie tai, jog būtina nustatyti ar N. K. yra tikrai nusikaltimus padaręs asmuo, ar nusikaltimus padarė jo brolis A. K., ir kuris iš brolių K., iš tiesų padarė nusikaltimus, už kurių padarymą yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi išnagrinėjo N. K., prisistačiusio A. K., prašymą nustatyti, kad jis (tai yra atliekantis laisvės atėmimo bausmę N. K.) iš tiesų yra A. K. ir jį išlaisvinti iš laisvės atėmimo įstaigos ir šį ieškovo prašymą atmetė bei pranešė Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūrai apie šio nuosprendžio vykdymo metu kilusias abejones ir neaiškumus. Ieškovas A. K. apskundė šią Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį Kauno apygardos teismui ir Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 17 d. neskundžiama nutartimi šį skundą atmetė. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turi būti nustatyta, ar nusikaltimus padarė N. K., ar jo brolis dvynys A. K., o tai gali padaryti tik teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį ir turintis baudžiamojoje byloje visus tikslius duomenis apie nuteistojo tapatybę. Teismas nutartyje pabrėžė, kad Kauno apylinkės teismas gautą informaciją pateiktų duomenų patikrinimui ir nuteistojo asmenybės nustatymui bei sprendimo priėmimui išsiuntė Belgijos Karalystės Antverpeno (Antwerpen) apeliaciniam teismui. 2017 m. gegužės 19 d. Kauno miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakymas iš Belgijos, kuriame nurodyta, kad jie neturi N. K. pirštų antspaudų ir teigė, kad yra labai keista, jog N. K. ar A. K. pareiškė prieštaravimą dėl sulaikymo. Atsakyme teigiama, kad nuo pat pradžių jis kreipėsi dėl jo perdavimo į Lietuvą kaip N. K., žinodamas, kad pirmos ir apeliacinės instancijos nuosprendžiai buvo prieš N. K. ir jis nepateikė jokių prieštaravimų rašytiniame pareiškime, kalėjime, kuomet buvo informuotas dėl nutarimo išsiųsti perdavimo bylą Lietuvai. 2017 m. liepos 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba išdavė ieškovui, tuo metu atlikusiam bausmę Vilniaus pataisos namuose, asmens tapatybės kortelę Nr. 14656524, patvirtinančią A. K. tapatybę. 2018 m. sausio 30 d. A. K. pateikė Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pareiškimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Minėtos komisijos 2018 m. vasario 12 d. nutarime Nr. 59-19 nurodyta, kad dėl padaryto nusikaltimo asmuo kaltę pripažįsta, nors ankščiau teigė, kad bausmę atlieka už savo brolį ir nusikaltimo nedaręs. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtino Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. vasario 12 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. K. ir nustatė jam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. 20.

29Apeliantas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė teismo ir valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atsiradusios žalos ir priežastinio ryšio. Iš ieškinio pagrindo matyti, jog ieškovas ieškinį grindė tuo, kad Kauno miesto apylinkės teismas per klaidą neteisėtai jį įkalino įkalinimo įstaigoje, nors pagal Belgijos Karalystės teismo nuosprendį nuteistas buvo jo brolis N. K., o ne jis, ir visos valstybinės institucijos šį faktą ignoravo. 21.

30CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės nebūtina, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (griežtoji atsakomybė). 22.

31Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018;). 23.

32Siekiant pagal CK 6.272 straipsnį konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus ir juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais. Pabrėžtina ir tai, kad tokie juridinę reikšmę turintis faktai, kaip asmens kaltumas ar jo nekaltumas dėl tam tikrų veikų, kuriomis asmuo buvo kaltinamas baudžiamojoje byloje, gali būti nustatytas išimtinai baudžiamojo proceso priemonėmis, dėl to teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, tokių faktų nenagrinėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-246-464/2019). 24.

33Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Belgijos Karalystėje už nusikalstamų veikų padarymą buvo sulaikytas ir nuteistas N. K.. Nuteistasis pateikė prašymą jį perduoti Lietuvai, kad jis galėtų toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje. Belgijos Karalystės Federalinės Vyriausybės teisingumo tarnyba pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai prašymą dėl nuosprendžio pripažinimo ir N. K. perdavimo iš Belgijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dėl tolimesnio bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje. Šis prašymas buvo persiųstas nagrinėjimui Kauno miesto apylinkės teismui, kuris 2016 m. liepos 28 d. nutartimi Nr. E1-1672-720/2016 šį prašymą tenkino. Nuteistasis N. K. pateikė skundą dėl šios teismo nutarties, kuris buvo atmestas Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 1S-1245-485/2016. Nė vieno iš minėtų teisminių metu nuteistasis nenurodė, jog jis galėtų būti kitas asmuo. 2016 m. spalio 25 d. nuteistasis buvo perduotas į Lietuvą iš Belgijos Karalystės. Tik 2017 m. sausio 25 d. nuteistasis pareiškė, kad jis - A. K.. Buvo nustatyta, kad A. K. yra N. K. brolis dvynys, o nuteistojo piršto antspaudai sutampa su A. K. pirštų antspaudais. Kauno miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė pripažinti, kad A. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę (be nuosprendžio) ir jį paleisti, nutarta kreiptis dėl nuosprendžio vykdymo abejonių į Kauno apygardos prokuratūrą. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Akcentuotina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-242-893/2018 A. K. buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, iš minėtoje byloje esančio Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos namų 2018 m. vasario 8 d. protokolo matyti, jog A. K. pokalbio metu iš esmės neneigė, jog buvo padaręs nusikalstamas veikas, bet nebuvo linkęs pasakoti apie jas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma tikėtinai patvirtina, kad tokia situacija susidarė dėl pačio A. K. veiksmų, kadangi ieškovas prisistatinėjo N. K. vardu, ir tik atlikęs dalį bausmės informavo, jog jis – ne N. K., o A. K.. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad tokia situacija galėjo susidaryti dėl ieškovo galimų sveikatos problemų, kaip teigė ieškovas, dėl laikino atminties praradimo (CPK 178 straipsnis). 25.

34Pabrėžtina, kad nuosprendžio pripažinimas ir nuteistojo perdavimas buvo inicijuotas pagal paties nuteistojo prašymą, pageidaujant atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi tik pripažino Belgijos Karalystės Antverpeno (Antwerpen) apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir nutarė vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kauno apylinkės teismo procesinių veiksmų teisėtumas tiek nagrinėjant bylą dėl Belgijos Karalystės Antverpeno apeliacinio teismo nuosprendžio pripažinimo, tiek nagrinėjant ieškovo pareiškimą dėl asmens tapatybės nustatymo ir paleidimo iš įkalinimo įstaigos, buvo patikrinti instancine tvarka, konstatuojant, kad jokių pažeidimų nebuvo padaryta. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo” 8 straipsnyje yra aiškiai apibrėžti pagrindai, kuomet teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju, tiek Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. liepos 28 d. nutartį, tiek Kauno apygardos teismas, priimdamas 2016 m. spalio 17 d. nutartį, neturėjo įstatyminio pagrindo nepripažinti Antverpeno (Antwerpen) apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžio Nr. C/522/2015, kadangi nebuvo nustatyta minėto įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų, o įstatymas nenumatė pagrindų pakartotinai patikrinti nuteistojo asmenybę, kurio asmenybę tikrino ir nustatė Belgijos Karalystės teismai, pabrėžiant ir tai, kad pats nuteistasis teigė, jog jis yra N. K.. Taigi, byloje nenustatytas galimas rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimas, ar kiti veiksmai, kurie galėtų būti laikomi neteisėtais. 26.

35Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos išaiškinimų, padaręs išvadą, kad būtinoji valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga - teismo ar bausmės vykdymo institucijų neteisėti veiksmai, šiuo atveju nenustatyti. Nekonstatavus teismo ar kitų institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, nėra pagrindo spręsti dėl kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nes, neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, dėl to teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. 27.

36Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90). 28.

37Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, taikymo sąlygų tinkamai taikė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nenukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo, padarė pagrįstas išvadas dėl teismo ir kitų institucijų veiksmų teisėtumo, ko pasėkoje pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, dėl to nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 29.

38Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Valstybės institucijos nepateikė apeliacinės instancijos teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

39Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas A. K. (pirminis ieškovas N. K.) kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 7. Nurodė, kad N. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose... 8. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nesutiko su... 9. Atsakovės atstovė Vilniaus pataisos namai nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 5.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį... 13. Teismas nustatė, kad Belgijos Karalystės Limburgo pirmosios instancijos... 14. Teismas padarė išvadą, kad pirmuoju ieškinio reikalavimu ieškovas siekia... 15. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos valstybės... 16. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos valstybės... 17. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas taip pat nepagrindė įrodymais... 18. III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. 11.... 20. Ieškovas A. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios... 21. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo... 22. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog... 23. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nesutinka su... 24. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje nustatytomis... 25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 28. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Belgijos Karalystės Limburgo pirmosios... 29. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios... 30. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 31. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi... 32. Siekiant pagal CK 6.272 straipsnį konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti... 33. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Belgijos Karalystėje už... 34. Pabrėžtina, kad nuosprendžio pripažinimas ir nuteistojo perdavimas buvo... 35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 37. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos... 38. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas... 39. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti...