Byla Ik-2472-580/2012
Dėl savavališkos statybos akto panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Viktorui Onačko, atsakovo atstovei Irmai Šapokaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Senamiesčio ūkis“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl savavališkos statybos akto panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėja D. J. prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2012-01-12 savavališkos statybos aktą Nr. ( - ) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Paaiškino, kad Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-04-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-492-171/2010, ( - ), Vilniuje atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje dėl kieme esančių medinių statinių ir 2011-08-08 surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. (23.31)-FAK-2601. Remiantis šiuo aktu 2012-01-12 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. ( - ) (toliau – ir Savavališkos statybos aktas), kurio pagrindu 2012-01-30 surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ). Nesutinka, kad sandėliuko remontas atliktas savavališkai, nes buvo gautas UAB „Senamiesčio ūkis“ sutikimas bei remtasi Vilniaus miesto savivaldybės 2008-02-14 raštu Nr. A51-3821-(5.1-ŪK1). Pareiškėjos gyvenamąjį namą, esantį ( - ), Vilniuje, kurio butų priklausiniais laikomi ginčo sandėliukai, administruojanti UAB „Senamiesčio ūkis“ 2008-12-23 raštu Nr. R2-625 informavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinį padalinį, kad atliktas medinių sandėliukų remontas atitinka paprastojo remonto požymius. Ši institucija nereiškė sandėliukų naudotojams jokių pretenzijų dėl atlikto remonto, nors sandėliukai yra kultūros vertybių saugomoje teritorijoje. Atkreipia dėmesį, kad 2011-08-08 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (23-31)FAK-2601 buvo konstatuota, jog, kadangi prieš remontą sandėliukų tikslieji matavimai nebuvo atlikti, neįmanoma nustatyti, kiek jie pakito po remonto, ir nenurodyta, kas konkrečiai padaryta neteisėto.

5Teigia, kad iš pareiškėjai surašytų faktinio duomenų patikrinimo vietoje ir savavališkos statybos aktų neįmanoma net nuspėti, pagal kokius atlikto sandėliukų remonto požymius atsakovas atliktus darbus priskiria kapitaliniam remontui. Faktinių duomenų akte nurodyti tik sandėliuko išmatavimai, remonto data ir informacija, kad remonto metu užstatymo plotas nebuvo padidintas. Savavališkos statybos akte nurodant, kad nėra statybą leidžiančio dokumento bei Kapitalinio remonto aprašo, remiamasi šiuo metu galiojančia Statybos įstatymo redakcija, tačiau sandėliukų remonto metu teisės normos, nurodytos Savavališkos statybos akte, neegzistavo. Tvirtina, kad minėti administraciniai aktai yra nekonkretūs, todėl jie negali būti laikomi teisėtais, pagrįstais ir negali būti įvykdyti.

6Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus, atsižvelgdamas į tai, kad Savavališkos statybos aktas buvo panaikintas, prašė taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 dalį ir pažeistas asmens teises apginti kitu įstatymų numatytu būdu.

7Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Paaiškino, kad teisės aktai numato, kad nenustačius statytojo, savavališkos statybos aktas gali būti surašomas statinio (jo dalies) savininkui, valdytojui ar naudotojui, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis) savininkui, valdytojui ar naudotojui. Nustačius atsakingus už savavališką statybą asmenis, vykdoma savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra. Nurodo, kad pareiškėjai 2012-01-05 buvo išsiųstas kvietimas atvykti į Inspekciją dėl situacijos išsiaiškinimo. Apžiūrėjus objektą vietoje, išklausius statytojos paaiškinimų, lyginant buvusią situaciją su esama, buvo nustatyta, kokie statybos darbai atlikti. Statinio ilgis, plotis bei aukštis nebuvo pakeisti, todėl laikyta, kad buvo atlikti kapitalinio remonto darbai. Kadangi D. J. nepateikė statybas leidžiančių dokumentų, konstatuota, kad sandėliukas yra savavališkai kapitališkai suremontuotas. Pažymi, kad faktinės aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, tačiau netinkamai pritaikytos teisės normos, nes I grupės nesudėtingo statinio kapitalinio remonto darbams pagal galiojančius teisės aktus joks statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas. Atsižvelgdamas į tai, Inspekcijos viršininko pavaduotojas 2012-03-22 įsakymu Nr. 1V-49 panaikino Savavališkos statybos aktą.

9Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

10Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime paaiškino, kad vykdydama statinių naudojimo priežiūrą apžiūrėjo statinius, esančius ( - ), Vilniuje, ir nusprendė, kad dėl sandėliukų avarinės būklės likvidavimo darbų vykdymo, sandėliukų naudotojai turi raštu patvirtinti neprieštaravimą sandėliukų avarinės būklės likvidavimo darbams atlikti. UAB „Senamiesčio ūkis“ vykdydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus 2007-07-20 nurodymus, 2007-08-13 sušaukė minėto gyvenamojo namo kieme esančių sandėliukų ir garažų naudotojus į susirinkimą, kuriame naudotojai nusprendė, kad patys susiremontuos sandėliukus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2008-02-14 raštu Nr. A51-3821-(5.1-ŪK1) informavo pareiškėją, kad pagal Statybos įstatymo 40 straipsnį statytinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, taip pat įspėjo, kad buvo nesilaikyta nustatytų teisės aktų reikalavimų, t. y. neparengtas supaprastinto statinio projektas ir negauti rašytiniai sutikimai. Pažymėjo, kad pareiškėja į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl rašytinių pritarimo, patikrinimo ir/ar išdavimo nesudėtingų statinių projektams nesikreipė. Nurodė, kad 2004–2008 m. atliekant nesudėtingo statinio, esančio nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritorijoje, paprastąjį remontą statybą leidžiančių dokumentų nereikėjo, tačiau atliekant nesudėtingo statinio, esančio nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritorijoje, statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbus reikalingas supaprastintas statinio projektas su įgaliotų valstybės tarnautojų rašytiniais pritarimais.

11Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Paaiškino, kad ginčo objektas – nesudėtingas statinys – sandėliukas, esantis ( - ), Vilniuje, patenka į nekilnojamosios vertybės – kultūros paminklo – Vilniaus senamiesčio teritoriją. Iki 2010-10-01 nesudėtingiems statiniams paveldo objekto teritorijoje buvo taikomos Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys: rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį patvirtina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas; nereikalingas statybos leidimas ir leidimas statinį griauti. Vietoj jų reikalingi minėtų tarnautojų raštiški pritarimai – spaudai, parašai, datos statinio supaprastinto projekto kiekviename lape, įskaitant aiškinamąjį raštą. Šios nuostatos buvo taikomos naujo statinio statybos, esamo statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto ir griovimo atvejais. Pažymėjo, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui statinio projektas nebuvo pateiktas ir tokiam projektui ši institucija nėra pritarusi.

13Byla nutrauktina.

14Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012-01-12 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad D. J. savavališkai kapitališkai remontavo sandėliuką, esantį ( - ), Vilniuje, patenkantį į kultūros paveldo vietovę – Vilniaus senamiesčio teritoriją. Minėtame akte nurodyta, kad savavališki darbai buvo atlikti neturint statybas leidžiančių dokumentų, taip pažeidžiant Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punktą bei 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-15 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, išaiškino, kad ginčai dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo turi būti pripažįstami nenagrinėtinais administraciniuose teismuose, kadangi ginčo pobūdis neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje bei 15 straipsnyje nustatytos administracinio teismo kompetencijos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Teismas pažymėjo, kad „reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (administracinės bylos Nr. A14-261/2007; AS146-669/2009)“.

16Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimas), taip pat į Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose. Tokios praktikos netaikymas galėtų būti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

17Savavališkos statybos aktu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja savavališkai vykdo statybos darbus, o ne priimamas įpareigojimas asmeniui. Toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Teismų praktikoje Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies įvardinta kreipimosi į teismą sąlyga – teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimas yra aiškinama, nurodant, kad administracinis aktas asmeniui turi numatyti pareigas arba apriboti teises. Kadangi bylos atveju nuo to, ar skundžiamas aktas bus, ar nebus panaikintas asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeis, laikytina, kad šio akto panaikinimo klausimas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnis).

18Byla nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalis).

19D. J. taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas: grąžinti sumokėtą žyminį mokestį bei priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

20Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis. Byloje esantis 2012-02-28 įmokos mokėjimo kvitas (b. l. 57) patvirtina, kad paduodama skundą teismui, pareiškėja sumokėjo 139,2 Lt žyminio mokesčio, t. y. daugiau negu numato įstatymas. Kadangi byla nutraukiama, kaip nenagrinėtina teisme, D. J. grąžintinas už skundo padavimą sumokėtas 100 Lt sumokėtas žyminis mokestis bei 39,2 Lt permokėta jo dalis, iš viso 139,2 Lt.

21Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai proceso šalių išlaidos atlyginamos. Pagal šio straipsnio nuostatas, teisę gauti teismo, kartu ir atstovavimo išlaidų atlyginimą, turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai byla nutraukiama kaip nenagrinėtina teismų, todėl tenkinti D. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pagrindo.

22Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsniu, 101 straipsnio 1 dalimi, 102 straipsnio 3 dalimi, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

23Bylą nutraukti.

24Pareiškėjai D. J. grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 139,2 Lt žyminį mokestį (Swedbank AB 2012-02-28 mokėjimo kvitas į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660).

25Pareiškėjos D. J. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

26Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėja D. J. prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir... 4. Paaiškino, kad Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės... 5. Teigia, kad iš pareiškėjai surašytų faktinio duomenų patikrinimo vietoje... 6. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus,... 7. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 8. Paaiškino, kad teisės aktai numato, kad nenustačius statytojo, savavališkos... 9. Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.... 10. Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 12. Paaiškino, kad ginčo objektas – nesudėtingas statinys – sandėliukas,... 13. Byla nutrauktina.... 14. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Valstybinė... 15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-15 nutartyje, priimtoje... 16. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl... 17. Savavališkos statybos aktu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad... 18. Byla nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai... 19. D. J. taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas: grąžinti sumokėtą... 20. Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punkte... 21. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje yra numatytas... 22. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio... 23. Bylą nutraukti.... 24. Pareiškėjai D. J. grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos... 25. Pareiškėjos D. J. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 26. Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti...