Byla 2KT-68/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovės I. R. pareiškimu dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-315-267/2011, pagal ieškovės I. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. sprendimo, nagrinėjimo bei šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko V. K. raštas Nr. 2A-315-267/2011, kuriuo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui buvo perduotas spręsti Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimas pagal ieškovės I. R. pareiškimą dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-315-267/2011 nagrinėjimo. Ieškovė I. R. pareiškimą grindžia šiais argumentais:

31. Šiaulių apygardos teismo teisėjai yra šališki, kadangi Šiaulių apygardos teismo 2010-05-27 nutartimi buvo atmestas ieškovės pareiškimas dėl visų Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-903-362/2010 nagrinėjimo.

42. Atsakovas civilinėje byloje Nr. 2A-315-267/2011 Šiaulių universitetas yra vienintelė tokio tipo aukštoji mokykla regione, kurios buveinė Šiaulių mieste – kaip ir Šiaulių miesto apylinkės ir Šiaulių miesto apygardos teismų, o atsakovo vadovas ir struktūrinių padalinių vadovai daro didelę įtaką teismams, turi ryšių su jų darbuotojais (teisėjai dirba dėstytojais universitete, universiteto ir teismų darbuotojus sieja asmeninės pažintys).

5Prašymas dėl teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui atmestinas.

6Viena iš asmens teisės į tinkamą teismo procesą garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, nušalinimu, nusišalinimu (CPK 64-66, 71 straipsniai). Teisėjo (teisėjų) nušalinimo teisės įgyvendinimas civilinio proceso įstatymo yra siejamas su absoliučių nušalinimo pagrindų, įtvirtintų CPK 65 straipsnyje, bei CPK 66 straipsnyje nurodytų kitų teisėjo nušalinimo pagrindų egzistavimu. Kadangi ieškovės I. R. pareiškime yra suformuluotas prašymas nušalinti visus Šiaulių apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2A-315-267/2011 nagrinėjimo, šio nušalinimo pareiškimo nagrinėjimas priskirtinas Lietuvos apeliacinio teismo kaip aukštesnės pakopos teismo kompetencijai (CPK 69 str. 1 d.).

7Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuo atveju, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ir prielaidomis. Aplinkybių, sudarančių teismo nušalinimo pagrindą, egzistavimą turi įrodyti teismo nušalinimo pareiškimą teikiantis dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 12 str.).

8Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmojoje dalyje, Konstitucijos 109 straipsnio antrojoje dalyje, CPK 21 straipsnyje įtvirtinta viena iš esminių asmens teisių ir laisvių užtikrinimo garantijų – teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių pagrindinė garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Šis išaiškinimas taip pat reiškia, kad turi būti šalinamos visos prielaidos, kurios gali kelti abejonių atskiro teisėjo ar visos kolegijos šališkumu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

9Vertinant Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumą subjektyviuoju aspektu, nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti bylą nagrinėjančių teisėjų ir kitų šio teismo teisėjų asmeninį tendencingumą.

10Vertinant teisėjų nešališkumą objektyviuoju aspektu, ieškovės I. R. nuomonė, kad civilinės bylos Nr. 2A-315-267/2011 negali nagrinėti Šiaulių apygardos teismo teisėjai dėl galimų šio teismo darbuotojų darbo santykių atsakovo įstaigoje ir teisėjų asmeninių pažinčių su atsakovo darbuotojais, nėra pagrįsta konkrečiais įrodymais ir nesukelia objektyviam stebėtojui abejonių dėl šio teismo teisėjų nešališkumo. Teisėjai gali būti nušalinami nuo jiems paskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jų nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. 2KT-32/2009; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr. 2KT-59/2009). Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda (CPK 95 str. 2 d.).

11Taip pat nepagrįstu laikomas pareiškėjos argumentas, kad visi Šiaulių apygardos teismo teisėjai turėtų būti nušalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi yra priėmę procesinį sprendimą atmesti ieškovės 2010-05-21 pareiškimą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-903-362/2010 nagrinėjimo. CPK 5 str. įtvirtinta teisė asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą teisminės gynybos neįpareigoja teismo priimti teigiamą sprendimą besikreipiančio asmens atžvilgiu, kadangi teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų (Teismų įstatymo 3 str. 3 d.). Tai, kad Šiaulių apygardos teismas atsisakė patenkinti 2010 m. gegužės 21 d. ieškovės pareikštą reikalavimą nušalinti Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjus, nesudaro pagrindo abejoti šio teismo teisėjų nešališkumu.

12Kadangi ieškovė nepateikė daugiau nušalinimo pagrįstumą įrodančių aplinkybių, atmestinas ieškovės pareiškimas dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo. Atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

14Ieškovės I. R. pareiškimą dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-315-267/2011 nagrinėjimo bei šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmesti.

15Artūras Driukas

Proceso dalyviai
Ryšiai