Byla 2KT-32/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, susipažinęs su Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininko 2009 m. balandžio 23 d. raštu, kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-992-188/2009, iškeltos pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei D. N. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui būdo pakeitimo, perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme 2009 m. balandžio 27 d. gauta iš Kėdainių rajono apylinkės teismo atsiųsta civilinė byla, iškelta pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei D. N. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui būdo pakeitimo (civilinė byla Nr. 2-992-188/2009). Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininkas 2009 m. balandžio 23 d. raštu prašo spręsti klausimą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus primininkas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui, kadangi ieškovas yra Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkas, o byla teisminga šiam teismui (CPK 35 str. 4 d.). Atsakovei atsiliepime į ieškinį pareiškus abejones dėl Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų nešališkumo ir pateikus prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti Klaipėdos arba Vilniaus apygardos teismų veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininkui kilo abejonių dėl galimumo nagrinėti civilinę bylą šiame teisme.

3Byla perduotina nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

4Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

5Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

6Nagrinėjamu atveju su subjektyviuoju teismo nešališkumu galima būtų susieti tik tai, kad, atsakovės nuomone, Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjai bei kitų Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjai yra artimai pažįstami su ieškovu ir dėl to gali būti šališki nagrinėjant su juo susijusią bylą. Tačiau atsakovei nepateikus tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, sutikti su šiais teiginiais nėra pagrindo. Atsakovės modeliuojamas Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių visų apylinkių teismų teisėjų subjektyvus šališkumas byloje, t. y. abejonė dėl galimo šališkumo, yra grindžiama tik prielaida, todėl negali paneigti preziumuojamo teisėjų asmeninio nešališkumo principo ir nėra pagrindas daryti išvadai, jog teisėjai subjektyviąja prasme gali būti šališki.

7Sprendžiant dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo bei kitų Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų objektyvaus nešališkumo, reikšmingos kelios aplinkybės. Visų pirma, ieškovas yra Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkas, t. y. asmuo, užimantis aukštas pareigas teisminės valdžios sistemoje. Antra, A. N. Panevėžio miesto apylinkės teisme teisėju dirba beveik 14 metų, šio teismo vadovu - daugiau kaip ketverius metus. Tai reiškia, jog jis yra arba gali būti artimai pažįstamas ne tik su Panevėžio miesto apylinkės teisme dirbančiais teisėjais, bet ir su dauguma Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų vadovų bei teisėjų. Trečia, nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio A. N. dirbo Panevėžio apygardos teismo teisėju, t.y. vykdė Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių visų apylinkės teismų procesinės veiklos kontrolę. Todėl jį artimai pažįsta arba turi pažinoti ir Panevėžio apygardos teismo teisėjai. Ketvirta, ginčas tarp šalių yra visuomeniškai jautrus, kadangi kilęs iš šeimos teisinių santykių dėl asmeninių turtinių ieškovo ir jo vaiko teisių bei pareigų. Be to, patį ginčą inicijavo A. N. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas daryti išvadą, jog objektyviam stebėtojui gali kilti pagrįstų abejonių dėl Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų objektyvaus nešališkumo ieškovo atžvilgiu byloje (CPK 66 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civ. byloje A. V. K. v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-590/2006, 2007 m. spalio 9 d. nutartis civ. byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis byloje Nr. 2KT-54/2008; 2009 m. vasario 6 d. nutartis byloje Nr. 2KT-6/2009).

8Siekiant proceso ekonomiškumo bei pašalinti bet kokias abejones dėl Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų galimo šališkumo, yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti artimiausiam Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui – Ukmergės rajono apylinkės teismui (CPK 3 str. 1 d., 3 str. 6 d. ir 35 str. 4 d., 7 str.).

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 6 dalimi ir 35 straipsnio ketvirtąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

Nutarė

10Civilinę bylą Nr. 2-992-188/2009, iškeltą pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei D. N. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui būdo pakeitimo, perduoti nagrinėti Ukmergės rajono apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai