Byla e2A-442-241/2018
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-700-524/2017 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ 45 000 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso Klaipėdos rajono ( - ) esantis žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), kurio plotas 3,9487 ha. Atsakovės iniciatyva parengto Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano sprendiniais ir atsakovės prašymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius išleido 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-( 14.12.2)-1103, kurio 1.1 punktu ieškovės sklypui nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę 1,8911 ha plote tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, taip pat suplanuota magistralinio dujotiekio apsaugos zona, į kurią patenkančiam ieškovės sklypui nustatytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Kaip nuostolių atlyginimą dėl žemės servitutų nustatymo atsakovė išmokėjo ieškovei 6 304,76 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją. Nuostolių, susijusių su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu, atlyginimas ieškovei nepaskirtas. Dėl ieškovės sklypui nustatytų servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo ieškovei padaryti materialiniai nuostoliai, kurių reikšminga dalis susidarė dėl to, jog žemės sklypas prarado didelę dalį rinkos vertės. Nutiesus ieškovės žemės sklype magistralinį dujotiekį, kuris priskiriamas prie potencialiai pavojingų įrenginių, ieškovė neturės realios galimybės parduoti žemės sklypą rinkos dalyviams rinkos kaina, buvusia iki nutiesiant dujotiekį. Sklypo nuvertėjimas sudaro daugiau nei 58 000 Eur sumą. 45 000 Eur nuostolių atlyginimas būtų teisingas ir protingas, nepažeistų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų teisių pusiausvyros ir būtų pakankamai proporcingas, įvertinus tai, kad atsakovė eksploatuoja ir ateityje neterminuotai eksploatuos dujotiekį, gaudama turtinę naudą.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 21 550 Eur kompensaciją, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 479,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

124.

13Teismas konstatavo, kad Žemės įstatyme nustatytas terminas – vieneri metai – per kurį žemės savininkas, patikėtinis ar naudotojas turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių dėl nuostolių atlyginimo, netaikytinas kreipimuisi į teismą. Teismas pažymėjo, kad kreipimuisi su ieškiniu į teismą galioja CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų senaties terminas. Nagrinėjamojoje byloje žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre servitutai buvo įregistruoti 2013 m. rugpjūčio 29 d., magistralinio dujotiekio specialiosios žemės naudojimo sąlygos – 2014 m. gruodžio 4 d., su ieškiniu į teismą ieškovė kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 29 d., todėl, teismo nuomone, senaties terminas nėra praleistas.

145.

15Teismas vertino, kad ieškovė, tarnaujančiojo daikto savininkė, neįrodė dėl turto nuvertėjimo atsiradusių nuostolių konkretaus dydžio – realių negautų pajamų dėl žemės ūkio paskirties sklypo rinkos vertės sumažėjimo, t. y. savo realaus ketinimo parduoti ginčo sklypą ir mažesnės rinkos kainos gavimo dėl nustatyto servituto ir apribojimų. Tačiau, teismo įsitikinimu, tai nesudaro pagrindo nepriteisti ieškovei kompensacijos. Teismo manymu, nėra pagrindo nepriteisti kompensacijos, kuri apimtų ir turto nuvertėjimą, todėl atsakovės argumentai dėl ekspertizės akto ydingumo yra teisiškai nereikšmingi, nes teismas vadovaujasi visais bylos įrodymais dėl ieškovės sklypo vertės iki servituto ir apribojimų nustatymo ir po to. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina artimas rinkos vertei kainas iki servituto įregistravimo (2013 m. rugpjūčio 28 d.) ir magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos specialiųjų sąlygų įregistravimo (2014 m. gruodžio 4 d.). Ieškovė atidalytą sklypą, kuriame nėra paminėto servituto ir apribojimo, 2015 m. gegužės 29 d. pardavė už 69 277 Eur. Tiek 2016 m. gruodžio 22 d. turto vertinimo ataskaita, kurioje 2012 m. rugpjūčio 21 d. ginčo sklypo vertė nurodoma 61 000 Eur, tiek UAB „Obert-Haus“ 2013 m. balandžio 18 d. konsultacinė išvada, kurioje nurodoma sklypo rinkos vertė iki apribojimų nustatymo – 68 617 Eur, tiek ekspertizės išvada, kurioje nurodyta 62 000 Eur vertė, teismo vertinimu, pateikė artimą vertę realiai įvykdytam ieškovės sandoriui, todėl abejoti paminėtais įrodymais nėra pagrindo. Ieškovė vadovaujasi iš esmės žemiausia ekspertės nurodyta buvusia sklypo verte (62 000 Eur), todėl ši ekspertės išvada nepažeidžia atsakovės teisių. Teismas nurodė, kad realiai įvykdytų sandorių, iš esmės analogiškų ieškovės sklypui, nėra. Todėl būtina įvertinti šioje byloje sunkiai įrodomą turto nuvertėjimą. 2016 m. gruodžio 16 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodyta sklypo vertė 2014 m. gruodžio 31 d. – 15 300 Eur, tačiau lyginamieji objektai nebuvo susiję su paminėtais apribojimais ir yra visai kitoje nei ieškovės sklypas teritorijoje. Ekspertės nurodomi lyginamieji objektai taip pat nėra iš esmės identiški ieškovės sklypui, nes palyginti buvo paimti sklypai ( - ), kurie yra sąvartyno zonoje, žemės sklypas ( - ) yra visai kitoje teritorijoje, t. y. labiau nutolęs nuo Klaipėdos miesto. Ekspertė nurodo ieškovės sklypo rinkos vertę 2014 m. gruodžio mėn. 9 000 Eur, ieškovė ieškinyje nurodo tokio sklypo vertę 10 000 Eur. Ieškovė šioje byloje prašo 45 000 Eur žalos atlyginimo, t. y. visais atvejais mažiau, nei ekspertės nustatytas sklypo nuvertėjimas, įskaičius 6 304,76 Eur išmokėtą vienkartinę piniginę kompensaciją. Todėl nesant įrodymų dėl ieškovės žemės sklypo ar analogiško sklypo rinkos vertės po nustatytų apribojimų, teismo nuomone, neįmanoma teisingai nustatyti ieškovei padarytos žalos dydžio dėl jos žemės sklypo rinkos vertės nuvertėjimo, tačiau kompensacijai priteisti byloje yra pakankamai įrodymų, nes ekspertizės akte, turto vertinimo ataskaitose yra detalizuoti visi apribojimai ieškovės žemės sklype dėl dujotiekio įrengimo. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog žemės ūkio paskirties sklypas su bet kokiais apribojimais nėra paklausus rinkoje.

166.

17Teismas nustatė, kad ieškovės žemės sklypas servituto įregistravimo (2013 m. rugpjūčio 28 d.) ir magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos specialiųjų sąlygų įregistravimo metu (2014 m. gruodžio 4 d.) buvo žemės ūkio paskirties. 2014 m. vasarą ieškovė šį sklypą neatlygintinai buvo perdavusi ūkininkui, kuris naudojo sklypą kaip pievą, kitu sezonu sklype buvo sodinami grikiai. Ieškovė šį sklypą ketino perleisti dukrai kaimo turizmo sodybai įrengti. Žalos atlyginimas ar kompensacija apskaičiuotina atsižvelgiant į ginčijamo akto priėmimo metu nustatytą pagrindinę tikslinę žemės paskirtį. Įvertinęs ieškovės pateiktą 2012 m. liepos 12 d. detaliojo plano rengimo sutartį, sudarytą su UAB „Statybos projektų sprendimai“ dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, ieškovės paaiškinimus, jog paskirties pakeitimas prarado prasmę dėl nustatytų apribojimų, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog ji siekė tam tikro pelno, kol nebuvo nustatytas servitutas ir paminėti apribojimai. Šio veiksmo atsisakymas, teismo vertinimu, iš dalies lėmė ieškovės ateities ar jos šeimos nario įplaukų praradimą.

187.

19Teismas nustatė, kad ieškovės 3,9487 ha žemės sklype 2014 m. gruodžio 4 d. įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zona 1,8911 ha plote, t. y. 47,89 proc. žemės sklypo ploto. Teismas laikė nepagrįsta atsakovės poziciją, kad ieškovės sklype upelio pakrantės apsaugos juosta (1,8 ha ploto) ir magistralinių dujotiekių bei naftotiekių vamzdynų ir jų įrenginių apsaugos zona (1,89 ha ploto) persidengia, t. y. nauji apribojimai sukuriami tik 0,1163 ha žemės plote. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai ir nekilnojamo turto registro pažymėjimas įrodo, jog ieškovės žemės sklype yra registruojami skirtingo pobūdžio apribojimai. Nauji apribojimai buvo sukurti, tačiau tik 0,1163 ha žemės plote. Tokia išvada, teismo įsitikinimu, prieštarauja logiškai išvadai, nes akivaizdu, jog tokie pat nauji apribojimai sukuriami papildomai ne tik 0,1163 ha žemės plote, bet ir visame servitutiniame plote, t. y. upelio pakrantės apsaugos juostoje papildomai įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zona. Teismas nustatė, kad visoje servituto zonoje yra draudžiama kasti žemę giliau nei 0,30 cm, visi apribojimai yra nustatyti Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213, todėl paneigta atsakovės pozicija, jog magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonoje ir upelio pakrantės apsaugos juostoje yra sukurti tokie pat apribojimai. Nekilnojamojo turto registro pažymėjime yra išviešinami skirtingo pobūdžio apribojimai ir teisės aktais įrodyta, jog ieškovės žemės sklype dėl servituto ir magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos buvo nustatyti papildomi apribojimai, kurių turinys yra aiškiai išdėstytas paminėtose Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėse. Įvertinęs tai, kad ieškovė žemės sklype vykdė žemės ūkio veiklą, t. y. sklype buvo pieva ir sodinami grikiai, teismas konstatavo, kad šie apribojimai yra esminiai ir tokių apribojimų nebuvo upelio pakrantės apsaugos juostoje.

208.

21Paminėtų apribojimų intensyvumas, teismo vertinimu, paneigia iš dalies nuosavybės teisės esmę tik servitutiniame žemės plote. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai riboja ūkinę komercinę veiklą tik servitutiniame plote, tačiau apskritai nedraudžia naudoti ginčo žemės sklypą pagal pirmiau minėtą žemės ūkio pagrindinę tikslinę paskirtį, nepadaro tokios ūkinės veiklos, kurią vykdė ieškovė iki ginčo servituto ir apribojimų nustatymo likusiame žemės sklypo plote, neįmanomos. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad šis žemės sklypas gali būti atidalytas, o net ir neatidalijus jo kitoje dalyje gali būti vykdoma ieškovės įprasta žemės ūkio veikla – leidžiama auginti pievą ir sodinti žemės ūkio produkciją. Ieškovei priteistina kompensacija atsižvelgiant į servituto nustatymo pasekmes, t. y. faktinį sklypo padalijimą, būtinumą jį pertvarkyti, naudojimo nepatogumus, sunkiai įrodomą turto nuvertėjimą, nes 6 304,76 Eur išmokėta vienkartinė piniginė kompensacija neapima kompensacijos dėl sklypo vertės sumažėjimo.

229.

23Teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei 21 550 Eur kompensaciją, t. y. 47,89 proc. nuo prašomos priteisti 45 000 Eur žalos atlyginimo sumos, t. y. procentiškai tiek, kiek ieškovės žemės sklypo plote yra nustatytas servitutas ir apribojimai dėl magistralinių dujotiekių bei naftotiekių vamzdynų ir jų įrenginių apsaugos zonos.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2510.

26Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2710.1.

28Teismas priėmė sprendimą neteisingai aiškindamas materialiąsias teisės normas, neteisingai konstatavo, kad ieškovei nekyla pareiga įrodyti priteistinus nuostolius. Tokie teismo veiksmai prieštarauja teismų praktikai. Ieškovė, teigdama, kad išmokėta kompensacija nepadengia jos patirtų nuostolių, t. y. žemės sklypo vertės sumažėjimo, turi tai įrodyti. Ieškovei kilo pareiga įrodyti turto nuvertėjimo faktą ir priežastinį ryšį, taip pat turto nuvertėjimo dydį. Ieškovei nepavykus to įrodyti, ieškinys turėjo būti atmestas.

2910.2.

30Teismas nepagrindė sprendimo jokiais įrodymais, rėmėsi klaidingomis išvadomis, savo iniciatyva atliko aritmetinius skaičiavimus, kurie nėra susiję nei su servituto, nei su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės sklype nustatymu. Be to, ėmėsi spręsti specialiųjų mokslo žinių reikalaujantį klausimą dėl nuostolių, kurį anksčiau byloje buvo pavedęs atsakyti paskirtam ekspertui.

3110.3.

32Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sukelti apribojimai yra esminiai, nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė, jog ji siekė tam tikro pelno, kol nebuvo nustatytas servitutas ir apribojimai. Nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga sutampa su žemės sklype įregistruota vandens telkinių apsaugos juosta ir zona, todėl sukuria naujus apribojimus tik 0,1163 ha dydžio plote.

3310.4.

34Byloje nėra duomenų apie žemės sklypo nuvertėjimą dėl servituto ar specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Nėra jokios teisės akto, draudžiančio ieškovei vykdyti žemės ūkio veiklą. Draudimas atlikti kitus veiksmus nėra absoliutus, veiklos vykdymas yra galimas, tam reikalingas atsakovės pritarimas, kurio ji nėra atsisakiusi suteikti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės žemės sklype įregistruota specialioji žemės naudojimo sąlyga savaime daro žemės sklypą nepaklausų rinkoje.

3510.5.

36Teismas pažeidė teisingumo, proporcingumo principus, neužtikrino šalių interesų pusiausvyros. Sprendimu buvo sukurtos prielaidos ieškovei nepagrįstai praturtėti. Be to, teismas neįvertino, kad ieškovė atsisakė dalies ieškinio ir sumažino reikalavimą iki 35 000 Eur.

3711.

38Ieškovė L. G. prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3911.1.

40Atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-509-186/2017, nes bylų faktinės aplinkybės nesutampa.

4111.2.

42Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei išmokėta kompensacija neapima kompensacijos dėl sklypo vertės sumažėjimo.

4311.3.

44Nors ieškovė buvo atsisakiusi dalies ieškinio reikalavimų (10 000 Eur), tačiau vėliau atšaukė tokį savo pareiškimą. Teismas ieškinio dalies atsisakymo dar nebuvo priėmęs ir bylos toje dalyje nebuvo nutraukęs, todėl ieškovė turėjo teisę reikalauti pradinės 45 000 Eur sumos.

4511.4.

46Teismas tinkamai įvertino ekspertizės akto išvadas, pagrįstai kitų įrodymų kontekste jomis vadovavosi priimdamas sprendimą.

4711.5.

48Atsakovės nurodomos aplinkybės, susijusios su ieškovės sklype vykdyta veikla ar sklypo panaudojimo planais ateityje, nereikšmingos šioje byloje, nes ieškinys buvo pareikštas reikalaujant atlyginti nuostolius, juos siejant su tuo, kad sklypas dėl nutiesto dujotiekio prarado dalį rinkos vertės.

4911.6.

50Atsakovė panaudojo ieškovės sklypus ne pagal įregistruotą jo žemės paskirtį, nutiesdama inžinerinius tinklus žemės ūkio paskirties sklype.

5111.7.

52Teismas pagrįstai konstatavo, kad magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje sukuriami kiti, papildomi žemės naudojimo apribojimai, negu vandens telkinių apsaugos zonoje. Ekspertizės akte buvo išsamiai išanalizuoti abiejose zonose taikomi apribojimai, pritaikyti tinkami, vertę koreguojantys koeficientai.

5311.8.

54Atsakovė neterminuotai eksploatuos ieškovės žemės sklype esantį dujotiekį, gaudama iš to didelę turtinę naudą, todėl teismo priteistas nuostolių atlyginimo dydis yra proporcingas ir nepažeidžia tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų teisių pusiausvyros. Teismas tinkamai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise, ieškovei priteisė teisingą nuostolių atlyginimą.

5511.9.

56Byloje yra daug grafinės medžiagos, didelės apimties ekspertizės aktas, ieškovės paaiškinimai padėtų ištirti bylos aplinkybes, todėl apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka.

57Teisėjų kolegija

konstatuoja:

58IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

59Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6012.

61Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

6213.

63Apeliantė AB ,,Klaipėdos nafta“ apeliaciniame skunde prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Apeliantė iš esmės nesutinka su teisimo išvadomis, kad ieškovė įrodė tiek nuostolių faktą, tiek jų dydį. Mano, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas. Apeliantė nekvestionuoja teismo sprendimo dalies, kuria atmestas kaip nepagrįstas jos reikalavimas taikyti ieškinio senatį, teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija šios teismo sprendimo dalies pagrįstumo netikrina.

64Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

6514.

66Ieškovė L. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad byloje yra gana daug grafinės medžiagos, ekspertizės aktai yra didelės apimties, todėl, jos manymu, tik išklausius šalių pozicijas dėl šių įrodymų vertinimo bus tinkamai atskleistos bei ištirtos visos teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės.

6715.

68CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie prašymai apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi (CPK 322 straipsnis), juolab kad apeliacinio skundo nagrinėjimu žodiniame procese siekiama vienintelio tikslo – išsamesnio ir objektyvesnio byloje esančių įrodymų įvertinimo. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

6916.

70Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šalių teisė būti išklausytoms buvo įgyvendinta tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, tiek joms teikiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui, t. y. tokiu būdu užtikrinta galimybė pateikti savo pozicijas dėl byloje esančių įrodymų ir jų vertinimo, konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatyta. Dėl to ieškovės prašymas netenkintinas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

71Dėl nuostolių, patirtų apribojus savininko teises

7217.

73Pagal CK 4.129 straipsnį dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Šių nuostolių atlyginimas apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika).

7418.

75Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tokiu atveju, kai Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija visiškai (realiai) ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių (patiriamo jo teisių ribojimo), tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2012). Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Viena iš nuostolių rūšių gali būti turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017, 35, 38 p.).

7619.

77Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje nustatyta žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio arba kito naudotojo teisė reikalauti atlyginti nuostolius, patiriamus dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo. Šioje įstatymo nuostatoje konkrečiai nereglamentuota, kokios rūšies nuostolių atlyginimo galima reikalauti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kaip ir servitutas, apriboja savininko teises naudotis daiktu, darytina išvada, kad turto vertė gali sumažėti ir dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatyto.

7820.

79Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2013 m. rugpjūčio 19 d. išleido įsakymą Nr. 12 VĮ-( 14.12.2)-1103, kurio 1.1. punktu ieškovės sklypui nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę 1,8911 ha plote: tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas; aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas; naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Šio įsakymo 2.1., 2.2. punktuose nurodyta, jog viešpataujantysis daiktas yra centralizuoti (bendro naudojimo) dujotiekio inžineriniai tinklai, kurių savininkė yra AB ,,Klaipėdos nafta“. 2014 m. gruodžio 4 d. įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zona 1,9811 ha plote.

8021.

81UAB „Sweco Lietuva“ 2013 m. liepos 26 d. aktu Nr. 5544/0002:0143 B apskaičiavo vienkartinės kompensacijos, mokėtinos ieškovei už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, dydį – 6 304,76 Eur (21 769,08 Lt), kurį sudaro nuostoliai už sunaikinamus pasėlius – 192,42 Eur (664,40 Lt), ir nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį praradimo – 6 112,34 Eur (21 104,68 Lt). Ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad paminėta suma nėra pakankama ir nepadengia visų jos patirtų nuostolių, todėl prašė priteisti iš atsakovės nuostolius, susijusius su sklypo nuvertėjimu.

8222.

83Apeliantė AB ,,Klaipėdos nafta“ tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde nurodo iš esmės analogiškus argumentus, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nuostolių faktą, o teismas, priėmęs priešingą sprendimą, nepagrįstai ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) nustatė papildomus nei ieškinyje nurodytus nuostolius, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą.

8423.

85Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad CPK įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Todėl būtent ieškovei, pareiškusiai reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, tenka pareiga įrodyti, jog jai priklausančio žemės sklypo vertės sumažėjo po to, kai buvo nustatytas servitutas bei ribojimai, t. y. pagrįsti ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad iki nutiesiant jame dujotiekį sklypo vertė buvo apie 68 617 Eur, po servituto – 10 000 Eur. Analogiška įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė šios kategorijos bylose nurodyta ir pirmiau šioje nutartyje minėtoje kasacinio teismo praktikoje (žr. 18 p.). Ieškovė patirtus nuostolius gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis).

8624.

87Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė savo reikalavimo pagrįstumui įrodyti pateikė UAB ,,Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas 2013 m. balandžio 18 d. konsultaciją dėl galimos turto kainos, 2016 m. lapkričio 22 d. Newsec turto vertinimo ataskaitą, o taip pat 2015 m. gegužės 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad ieškovė netinkamai vykdė ir neįvykdė jai įstatymo numatytos pareigos teikti jos ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus ar, kad teismas šią naštą perkėlė atsakovei.

8825.

89Kita vertus, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nėra aišku, kokios faktinės aplinkybės lėmė teismo išvadą, kad ieškovė patyrė ir kitų nei atlyginti nuostolių, t. y. įrodė nuostolių faktą. Teismas motyvuodamas tokį savo sprendimą apsiribojo vien argumentu, kad ekspertizės akte bei turto vertinimo ataskaitoje nurodyta pakankamai duomenų apie sklypui taikytinus apribojimus. Tačiau nustatytų ribojimų ir jų įtakos ieškovės prašomų priteisti nuostolių atlyginimui nenurodė ir neanalizavo. Lietuvos apeliacinis teismas, būdamas ne tik teisės, bet ir fakto teismu, šį pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumą ištaiso.

9026.

91Teismo ekspertės L. C. atliktoje nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad turto rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią turtas galėtų būti parduotas, ir tokia vertė būtinai susijusi su potencialių pirkėjų požiūriu į parduodamo turto naudojimo galimybes, į tai, kas iš tiesų gresia sklypą įsigijus žemės savininkui (ekspertizės 49 l.). Kaip minėta, ginčo žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, ieškovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo sklypas buvo naudojamas pagal paskirtį – auginami grikiai, naudojamas kaip pieva. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytina tai, ar dėl servituto bei specialiųjų sąlygų nustatymo žemės ūkio paskirties sklypo paklausa galėjo sumažėti ir dėl to automatiškai sumažėti jo rinkos vertė.

9227.

93Byloje nėra ginčo, kad dėl nustatyto servituto bei specialiųjų sąlygų ieškovės kaip savininkės teisės laisvai naudotis 1,89 ha iš 3,9487 ha ploto sklypo dalimi buvo suvaržytos. Aplinkybę, kad po minėtų ribojimų ieškovės teisė laisvai naudoti ginčo žemės sklypo dalį yra ir ateityje bus suvaržytos patvirtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintas Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygas magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose be raštiško juos eksploatuojančių įmonės (organizacijos) sutikimo draudžiama: krauti į stirtas šieną ir šiaudus; įrengti buomus arkliams rišti, laikyti gyvulius; įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių transporto, traktorių bei kitos technikos aikšteles; kasti žemę giliau kaip 0,3 m (26.4., 26.5., 26.8., 26.18. p.). Be to, pagal minėtų sąlygų 27.1., 27.2. punktus įmonėms ir organizacijoms, eksploatuojančioms magistralinius dujotiekius ir naftotiekius leidžiama privažiuoti automobiliais ir kita technika prie vamzdynų pagal privažiavimo schemą, suderintą su žemės savininku ar naudotoju; apsaugos zonoje prižiūrėti ir remontuoti vamzdynus, pjauti žolę, kirsti krūmus ir atlikti kitus vamzdynų trasos priežiūros darbus.

9428.

95Taigi nors, kaip teisingai skunde nurodė apeliantė, ieškovei išlieka teisė ginčo žemės sklype vykdyti ūkinę veiklą, tačiau jo savininkas ar naudotojas, siekdamas gauti kuo didesnį pelną, turėtų arba dalyje sklypo, kuri reikalinga prižiūrinčioms organizacijoms pasiekti vamzdynus, iš viso nevykdyti jokios veiklos arba tikėtis, jog remonto bei eksploatavimo darbai bus atliekami po derliaus nuėmimo. Be to, kaip minėta, tokio sklypo savininkas kiekvienu atveju turės savo veiksmus derinti su atsakove, gauti jos leidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti ribojimai, kurie taikyti beveik pusei ginčo žemės sklypo (48 proc.), automatiškai lemia tokio turto paklausos mažėjimą, o tuo pačiu ir jo rinkos vertės mažėjimą. Protingas ir apdairus asmuo arba rinktųsi sklypą be atitinkamų veiklos ribojimų, arba sutiktų už jį mokėti mažesnę kainą.

9629.

97Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad nustatyti ribojimai galėjo ir turėjo įtakos ginčo turto rinkos vertei patvirtina ir Newsec 2016 m. lapkričio 12 d. turto vertinimo ataskaitoje užfiksuota aplinkybė, kad sklype nustatyta magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zona eina išilgai sklypo, palikdama ne zonos teritorijoje siaurą šiaurinę sklypo dalį ir apie 0,8 ha ploto vakarinę dalį (ataskaitos 8 l.). Paminėta faktinė aplinkybė bei pirmiau nurodyti ribojimai, susiję su sunkiosios technikos judėjimu apsaugos zonoje, tik dar kartą patvirtina, kad sklypas dalį savo pradinių savybių, būtinų žemės ūkio veiklai vykdyti, prarado arba jos yra iš esmės suvaržytos.

9830.

99Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes sprendžia, kad, priešingai nei teigiama skunde, šie ribojimai gali turėti įtakos ginčo žemės sklypo vertei. Be to, atsakovė neginčija fakto, kad apskaičiuojant ieškovei atlygintinų nuostolių dydį į turto vertės pokyčius nebuvo atsižvelgiama. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad nuostolių faktą ieškovė byloje įrodė, pagrindo priešingai išvadai teisėjų kolegija nenustatė.

100Dėl nuostolių dydžio

10131.

102Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių į bylą pateiktus įrodymus, ekspertizės akto išvadas sprendė, jog iš paminėtų įrodymų turinio neįmanoma nustatyti, kokius konkretaus dydžio nuostolius ieškovė patyrė. Įvertinęs ekspertizės aktą bei turto vertinimo ataskaitas nustatė, kad iki servituto bei ribojimų nustatymo ginčo sklypo vertė iš esmės visuose aktuose nurodyta panaši – 2016 m. lapkričio 22 d. Newsec ginčo turtas įvertintas 61 000 Eur, 2013 m. balandžio 18 d. UAB ,,Ober-Haus“ konsultacinėje išvadoje – 68 617 Eur, teismo ekspertizės išvadoje – 62 000 Eur. Nei ieškovė, nei apeliantė neginčija minėtos aplinkybės. Be to, kaip teisingai nustatė teismas, tai, kad ginčo turto vertė iki apribojimų buvo tokia, kokią savo ieškinyje nurodė ieškovė, patvirtina ir faktas, jog analogišką sklypą, kuriam nebuvo nustatytas nei servitutas nei su juo susiję ribojimai 2015 m. gegužės 29 d. ieškovė pardavė už 69 277 Eur.

10332.

104Priešingai nei pirmiau aptartu atveju, teismas sprendė, kad pagal byloje esančius įrodymus negalima tiksliai nustatyti, kokia turto rinkos vertė buvo po servituto bei ribojimų nustatymo. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad nors turto kaina po ribojimų buvo nustatinėjama lyginamuoju metodu, tačiau nei ekspertizės akte, nei turto vertinimo ataskaitose pasirinkti lyginamieji objektai bei jų savybės nėra panašios ar analogiškos ginčo sklypui. Teismas nustatė, kad skiriasi ne tik sklypų lokacijos, bet ir jiems nustatytos specialiosios sąlygos. Nei apeliantė, nei ieškovė šių teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nekvestionuoja. Tačiau apeliantė mano, kad byloje susiklosčius tokiai teisinei situacijai, kuomet iš pateiktų įrodymų negalima nustatyti konkretaus ginčo turto vertės pokyčio, ieškinys turėjo būti atmestas. Teigia, kad teismas sprendimo dėl nuostolių dydžio nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, savo iniciatyva atliko aritmetinius skaičiavimus, ėmėsi spręsti specialių mokslo žinių reikalaujantį klausimą dėl nuostolių dydžio.

10533.

106Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, ką skundžiamame sprendime teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad šiam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog aplinkybė, kad tarnaujančiojo daikto savininkas neįrodė dėl turto nuvertėjimo atsiradusių nuostolių konkretaus dydžio, nesudaro pagrindo jam iš viso nepriteisti kompensacijos. Kompensacija yra tarnaujančiojo daikto savininko interesų gynybai nustatytas teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Plėtodamas šią praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017, papildomai išaiškino, kad tai atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; ( - )). Pagal Europos deliktų teisės principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška. Padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį.

10734.

108Taigi, priešingai nei savo skunde nurodė apeliantė, pagal ginčui aktualią teismų praktiką teismas, nustatęs nuostolių faktą ne tik turėjo, bet ir privalėjo nustatyti ir tokių nuostolių dydį. Šiuo atveju aktualus kasacinio teismo jurisprudencijoje pateikti išaiškinimai, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

10935.

110Šioje nutartyje pirmiau nustatyta, kad ieškovė dėl servituto bei ribojimų negali laisvai ir nevaržomai naudotis visu jai priklausančiu sklypu, vykdyti jame ūkinę veiklą, taip pat nustatyti ir atitinkami nepatogumui (nutarties 27-29 punktai). Be to, kaip minėta, apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo žemės sklypo vertė po apribojimų nepasikeitė, ar pasikeitė ieškovės naudai – padidėjo. Pažymėtina ir tai, kad visuose išimtinai esančiuose įrodymuose – išvadose / ataskaitose – konstatuota, jog dėl nustatytų ribojimų žemės sklypo vertė neabejotinai sumažėjo, tačiau tikslią sumą sunku nustatyti rinkoje nesant sudarytų panašių sandorių. O, kaip minėta pirmiau, būtent realūs sandorai labiausiai atskleidžia situaciją rinkoje.

11136.

112Įvertinusi paminėtas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, atlygintinų nuostolių sumą apskaičiuodamas atsižvelgė į tai, kad servitutas bei apribojimai nustatyti beveik pusei ieškovės nuosavybės teise valdomo sklypo (48 proc.), didžioji dalis apribojimų yra susijusi būtent su žemės ūkio veiklos vykdymu, kam minėtas sklypas ir yra skirtas, šie ribojimai nustatyti neapibrėžtą terminą. O taip pat tai, kad atsakovė gavo neabejotiną materialinę naudą, pagrįstai sprendė, jog jai priteistina 47,89 proc. ieškinyje nurodytos sumos. Kaip minėta, apeliantė nenurodė kitokio būdo ar metodo, kaip, jos manymu, tokie nuostoliai būtų teisingiausiai apskaičiuoti.

11337.

114Teisėjų kolegija atmeta kaip stokojančius teisinio pagrįstumo apeliantės teiginius, kad teismas nustatydamas nuostolių dydį peržengė jam įstatymo suteiktas kompetencijos ribas ir ėmėsi spręsti klausimus, į kuriuos gali atsakyti tik specialiųjų žinių turintys asmenys. Teismas atliko tik aritmetinius skaičiavimus, atsižvelgdamas į sklypui taikomų ribojimų mastą. Ginčo žemės sklypo vertės po ribojimų teismas nenustatė ir nenustatinėjo.

11538.

116Nepagrįsti ir tokie skundo argumentai, kad teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi ieškovė atsisakė dalies ieškininio reikalavimo ir jį sumažino iki 35 000 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2016 m. lapkričio 24 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo. Bylą nagrinėjančios teisėjos 2016 m. lapkričio 25 d. rezoliucija šis prašymas priimtas į bylą. 2017 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl mediacijos ir ieškinio reikalavimo tikslinimo, kuriame nurodė, jog susipažinusi su ekspertizės aktu atšaukia savo pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo ir prašo nagrinėti tokį reikalavimą, koks buvo pareikštas iš pradžių. Teisėjos 2017 m. rugpjūčio 22 d. rezoliucija šis prašymas priimtas. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį ieškovas, be kita ko, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK numatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Teise atsisakyti ieškinio ieškovas gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, jos pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo nebuvo išspręstas, todėl ieškovė galėjo pasinaudoti jo atšaukimo teise, o teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo pagal pradinį ieškinį.

11739.

118Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes sprendžia, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo naikint ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

119Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

12040.

121Apeliacinį skundą atmetus apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos tenka jai pačiai ir nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė įrodymų, pagrindžiančių jos apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas, nepateikė.

122Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

123Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso Klaipėdos rajono ( - )... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį... 12. 4.... 13. Teismas konstatavo, kad Žemės įstatyme nustatytas terminas – vieneri metai... 14. 5.... 15. Teismas vertino, kad ieškovė, tarnaujančiojo daikto savininkė, neįrodė... 16. 6.... 17. Teismas nustatė, kad ieškovės žemės sklypas servituto įregistravimo (2013... 18. 7.... 19. Teismas nustatė, kad ieškovės 3,9487 ha žemės sklype 2014 m. gruodžio 4... 20. 8.... 21. Paminėtų apribojimų intensyvumas, teismo vertinimu, paneigia iš dalies... 22. 9.... 23. Teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. 10.... 26. Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 27. 10.1.... 28. Teismas priėmė sprendimą neteisingai aiškindamas materialiąsias teisės... 29. 10.2.... 30. Teismas nepagrindė sprendimo jokiais įrodymais, rėmėsi klaidingomis... 31. 10.3.... 32. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad specialiųjų žemės naudojimo... 33. 10.4.... 34. Byloje nėra duomenų apie žemės sklypo nuvertėjimą dėl servituto ar... 35. 10.5.... 36. Teismas pažeidė teisingumo, proporcingumo principus, neužtikrino šalių... 37. 11.... 38. Ieškovė L. G. prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, taip pat prašo... 39. 11.1.... 40. Atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d.... 41. 11.2.... 42. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei išmokėta kompensacija neapima... 43. 11.3.... 44. Nors ieškovė buvo atsisakiusi dalies ieškinio reikalavimų (10 000 Eur),... 45. 11.4.... 46. Teismas tinkamai įvertino ekspertizės akto išvadas, pagrįstai kitų... 47. 11.5.... 48. Atsakovės nurodomos aplinkybės, susijusios su ieškovės sklype vykdyta... 49. 11.6.... 50. Atsakovė panaudojo ieškovės sklypus ne pagal įregistruotą jo žemės... 51. 11.7.... 52. Teismas pagrįstai konstatavo, kad magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje... 53. 11.8.... 54. Atsakovė neterminuotai eksploatuos ieškovės žemės sklype esantį... 55. 11.9.... 56. Byloje yra daug grafinės medžiagos, didelės apimties ekspertizės aktas,... 57. Teisėjų kolegija... 58. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 59. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 60. 12.... 61. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 62. 13.... 63. Apeliantė AB ,,Klaipėdos nafta“ apeliaciniame skunde prašo skundžiamą... 64. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 65. 14.... 66. Ieškovė L. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti... 67. 15.... 68. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 69. 16.... 70. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šalių teisė būti išklausytoms... 71. Dėl nuostolių, patirtų apribojus savininko teises... 72. 17.... 73. Pagal CK 4.129 straipsnį dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai... 74. 18.... 75. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tokiu atveju, kai Metodikoje nustatyta... 76. 19.... 77. Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje nustatyta žemės savininko,... 78. 20.... 79. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie... 80. 21.... 81. UAB „Sweco Lietuva“ 2013 m. liepos 26 d. aktu Nr. 5544/0002:0143 B... 82. 22.... 83. Apeliantė AB ,,Klaipėdos nafta“ tiek pirmosios instancijos teismui... 84. 23.... 85. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad CPK įtvirtintas... 86. 24.... 87. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė savo reikalavimo pagrįstumui... 88. 25.... 89. Kita vertus, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad iš... 90. 26.... 91. Teismo ekspertės L. C. atliktoje nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo... 92. 27.... 93. Byloje nėra ginčo, kad dėl nustatyto servituto bei specialiųjų sąlygų... 94. 28.... 95. Taigi nors, kaip teisingai skunde nurodė apeliantė, ieškovei išlieka teisė... 96. 29.... 97. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad nustatyti ribojimai galėjo ir turėjo... 98. 30.... 99. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes sprendžia, kad,... 100. Dėl nuostolių dydžio... 101. 31.... 102. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių į bylą pateiktus... 103. 32.... 104. Priešingai nei pirmiau aptartu atveju, teismas sprendė, kad pagal byloje... 105. 33.... 106. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, ką skundžiamame sprendime teisingai... 107. 34.... 108. Taigi, priešingai nei savo skunde nurodė apeliantė, pagal ginčui aktualią... 109. 35.... 110. Šioje nutartyje pirmiau nustatyta, kad ieškovė dėl servituto bei ribojimų... 111. 36.... 112. Įvertinusi paminėtas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad... 113. 37.... 114. Teisėjų kolegija atmeta kaip stokojančius teisinio pagrįstumo apeliantės... 115. 38.... 116. Nepagrįsti ir tokie skundo argumentai, kad teismas peržengė ieškinio ribas,... 117. 39.... 118. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes sprendžia, kad... 119. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme,... 120. 40.... 121. Apeliacinį skundą atmetus apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos tenka... 122. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 123. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą....