Byla 2A-705-544/2016
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-36-488/2016 pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui M. D. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovė S. D. patikslintu ieškiniu prašė: nustatyti naudojimosi 0,5710 ha žemės sklypu (unikalus Nr. ( - )), esančiu ( - ) kelias ( - ), ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, ( - ) rajone (toliau – ir žemės sklypas), tvarką kaip nurodyta UAB „( - )“ 2016 sausio 26 d. paruoštame sklypo padalijimo brėžinyje M1:500, kuriame S. D. atskirai naudotis priskiriama 3392 m2 ploto žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „1“, o M. D. – 1565 m2 žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „2“; nustatyti, kad S. D. ir M. D. bendrai naudojasi žemės sklypo, pažymėtomis „1“ ir „2“, kurios yra 377 m2. ir 376 m2 ploto, dalimis; įpareigoti S. D. per teismo nustatytą terminą (30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos) M. D. priskirtame atskirai naudotis žemės sklype pastatyti lauko tualetą neblogesnės būklės, nei šiuo metu esančio bendrai naudojamo tualeto; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė nurodė, kad šalys yra buvę sutuoktiniai, 0,5710 ha žemės sklypo bendraturčiai. Žemės sklypo išorinės ribos aiškios, atlikti kadastriniai matavimai. Šiame sklype esantis gyvenamasis namas ir žemės sklypas padalintas Panevėžio apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi – 66/100 žemės sklypo dalys pripažintos ieškovės nuosavybe, 34/100 dalys – atsakovo nuosavybe. Vienas iš ūkinių pastatų padalintas per pusę, nustatyta, kad šalys kiemo įrenginiais naudosis bendrai. Ieškovė nurodė, kad jos pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas maksimaliai apriboja konfliktų tarp šalių galimybę, atskiroms šalims priskiriamos žemės sklypo dalys atitinka dabartinį faktinį žemės sklypo naudojimą ir atitinka šalims priklausančias nuosavybės dalis. Supranta, kad teismo nutartimi abi šalys įpareigotos kiemo įrenginiais naudotis bendrai. Todėl ji sutinka leisti atsakovui prieiti prie kanalizacijos įrenginių ir įsipareigoja atsakovui naudoti priskirtoje žemės sklypo dalyje savo lėšomis pastatyti atskirą lauko tualetą. Per bendro naudojimo teritorijas šalys galės prieiti prie šulinio, jiems priskirtų gyvenamojo namo bei ūkinio pastato dalių.

5Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai – nustatė naudojimosi minėtu 0,5710 ha žemės sklypu tvarką, kaip nurodyta UAB „( - )“ 2016 m. sausio 26 d. paruoštame sklypo padalijimo brėžinyje M1:500, ieškovei S. D. atskirai naudotis paskyrė 3392 m2 ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „1“, atsakovui M. D. - 1565 m2 žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „2“. Kartu teismas nustatė, kad šalys bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis „1“ ir „2“, kurios yra 377 m2 ir 376 m2 ploto. Skundžiamu sprendimu ieškovė įpareigota per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovui priskirtame atskirai naudotis žemės sklype pastatyti medinį lauko tualetą neblogesnės būklės ir tokios pačios konstrukcijos kaip šiuo metu esančio bendrai naudojamo tualeto, o taip pat buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

6Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą planą, kadangi plane numatytų žemės sklypo dalių plotai atitinka šalims priskirtas idealiąsias nuosavybės dalis; per bendrai naudojamas žemės sklypo dalis abi šalys turi galimybę patekti prie jiems priklausančių pastatų dalių ir bendrai naudojamų kitų nuosavybės objektų; ieškovės pateiktu planu siekiama maksimaliai apriboti galimą šalių kontaktą ir iš to sekančius pastovius konfliktus; ieškovės pateiktas žemės sklypo padalijimo planas faktiškai atitinka dabartinį naudojimąsi žemės sklypu (ieškovė prižiūri sodą, daržą, kuris yra jos prašomoje paskirti naudotis sklypo dalyje; atsakovui priskirtinoje dalyje yra jo įrengti garažo pamatai ir pasisodinti vaismedžiai); pateiktas planas sudaro sąlygas abiem šalims bendrai naudotis dalimi kiemo įrenginių. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, jog bendrai naudojamų žemės sklypo dalių santykis turi atitikti šalių nuosavybės idealiųjų dalių santykį, kadangi bendro naudojimo sklypo dalimis turi vienodą galimybę naudotis abu bendraturčiai, o, be to, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas nėra sklypo padalijimas ar atidalijimas, nes šalių nuosavybės forma ir dalys nepasikeičia. Teismas konstatavo, kad fekalinės kanalizacijos rezervuarą atsakovas iškasė be ieškovės sutikimo, įrenginys nėra registruotas kaip kiemo statinys, todėl jis įrengtas neteisėtai, dėl ko, nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, į šio objekto vietą neatsižvelgiama. Dėl priėjimo prie vietinių nuotekų šalinimo šulinių, tai pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad, nors jie yra ieškovei naudotis paskirtoje sklypo dalyje ir jais naudojasi abi šalys, tačiau būtinybė jais naudotis iškyla retai, o ieškovė nurodė, kad esant reikalui netrukdys atsakovui prieiti prie jai priskiriamoje naudotis žemės sklypo dalyje esančių nuotekų šalinimo šulinių. Teismo nuomone, kanalizacijos šulinio savalaikis išvalymas ir gedimų šalinimas laikytina ir pačios ieškovės interesu, todėl netikslinga dėl epizodinio priėjimo prie įrenginio, kuris nėra kasdien šalių naudojimas, plane žymėti bendro naudojimo teritorijas, nes tuo butų suskaidomas atskirai naudoti priskiriamo vienai šaliai žemės sklypo dalies vientisumas. Atsakovo argumentas dėl jo teisės naudotis vaismedžiais, esančiais ieškovei priskirtinoje sklypo dalyje, pažeidimo buvo atmestas, nes vaismedžių yra ir atsakovui priskirtinoje sklypo dalyje, juo labiau, kaip nurodė ieškovė, jai priskirtinoje sklypo dalyje yra seni vaismedžiai, kurie yra mažai vertingi.

7Apeliaciniu skundu atsakovas M. D. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad nesutinka su skundžiamu sprendimu patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kadangi ji atitinka išimtinai tik ieškovės interesus. Skundžiamu sprendimu ieškovei naudotis nustatyta sklypo dalis yra didesnė, nei jai priklausytų pagal nuosavybės dalį. Atsakovo vertinimu, jam paskirta naudotis žemės sklypo dalis, kurioje yra šiukšlynas, nėra duodančio derliaus vaismedžių sodo, tik labai jauni neduodantys derliaus vaismedžiai. Apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog jis neteisėtai įrengė fekalijų talpą, kadangi šių veiksmų teisėtumo tikrinimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, talpa buvo įkasta siekiant įsirengti tualetą, ko šiuo metu nebus galima padaryti. Apeliaciniame skunde atsakovas pabrėžia ir tai, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir todėl, kad juo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka prieštarauja įsiteisėjusia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 13 d. nutartimi nustatytai naudojimosi tvarkai, pagal kurią kanalizacijos šuliniais (kiemo įrenginys) šalys naudojasi bendrai. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovės įpareigojimo atsakovui pastatyti ne prastesnės būklės lauko tualetą yra nekonkreti ir praktiškai neįvykdoma, nes ieškovei paskirtoje žemės sklypo dalyje likusio lauko tualeto būklė neapibrėžta. Apelianto nuomone, teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovę vienareikšmiškai laikė šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, nors bylos eigoje ji atsisakė dalies pirminių reikalavimų.

8Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė S. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas nepripažino ieškovės patikslinto ieškinio. Negana to, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas dėl to, kad nustatyta žemės sklypo dalių naudojimosi tvarka iš esmės atitinka faktiškai susiklosčiusius šalių santykius, neapriboja atsakovo teisių į bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus. Be to, atsakovas nuotekų talpą yra įkasęs be jos sutikimo, o įsipareigojimas pastatyti atsakovui naują lauko tualetą jam yra naudingas.

9Apeliacinis skundas tenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės S. D. ieškinys atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 2 p.).

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

11Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo principus, įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nagrinėjamu klausimu, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str., 4.81 str., CPK 178, 182 str. 2 p., 185 str., 329 str. 1 d. , 330 str.).

12Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys yra 0,5710 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), ant jo esančių pastatų bei įrenginių, esančių ( - ) kelias ( - ), ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, ( - ) rajone, bendraturtės (b. l. 17-18, 64, 87-89). Ginčo dėl išorinių žemės sklypo ribų nėra. Įsiteisėjusia 2001 m. vasario 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-131-04/2001 yra patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią, be kita ko, ieškovės S. D. nuosavybėn paskirta 66/100 dalys gyvenamojo namo ( - )m ir žemės sklypo, visas ūkinis pastatas ( - ), 50/100 dalių ūkinio pastato ( - ), o atsakovo M. D. nuosavybėn teko 36/100 gyvenamojo mano( - ) ir žemės sklypo, 50/100 dalių ūkio pastato ( - ). Šios nutarties 4 punkte nustatyta, kad kiemo įrenginiais šalys naudosis bendrai. Pagal VĮ Registrų centro, kitus bylos duomenis, šalių paaiškinimus, kiemo įrenginius, kuriais šalys sutarė naudotis bendrai, sudaro kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ) (šulinys, lauko tualetas) ir vandens surinkimo šuliniai, kanalizacija. Minėtos teismo nutarties 5 punktu šalys buvo sutarę, jog žemės naudojimosi (padalijimo) klausimą išspręs neteismine tvarka (b. l. 7). Neteismine tvarka šalys ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos sprendė, ieškovė atsakovui 2014-12-18 buvo pateikusi žemės sklypo padalijimo brėžinį, tačiau ieškovas su ieškovės pasiūlyta tvarka nesutiko, šalys nuolat konfliktuoja dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo (b. l. 11-24, 43).

13Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tarp jos ir atsakovo tvarką, nes, nepavykus bendru susitarimu išspręsti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, ją nustato teismas (CK 4.72-4.75 str.).

14Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai ir nustatė naudojimosi 0,5710 ha žemės sklypu tarp šalių tvarką pagal UAB „( - )“ 2016 m. sausio 26 d. paruoštą sklypo padalijimo brėžinį M1:500, ieškovei S. D. atskirai naudotis paskyrė 3392 m2 ploto žemės sklypo dalį, įpareigojo ieškovę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovui priskirtame atskirai naudotis žemės sklype pastatyti medinį lauko tualetą neblogesnės būklės ir tokios pačios konstrukcijos kaip šiuo metu esančio bendrai naudojamo tualeto.

15Teisėjų kolegija laiko pagrįstais apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo motyvus apie tai, kad pagal skundžiamą sprendimą jam yra paskirta nelygiavertė, lyginant su ieškovei skirta naudotis, žemės sklypo dalis, kad jo veiksmai užkasant talpą fekalijoms laikyti be pagrindo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstai suvaržo jo teisę įsirengti tualetą gyvenamosiose patalpose ir pašalinti nuotekas, kad teismas ignoravo įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumą ir bendrai šalims naudotis paskirtus kanalizacijos šulinius paliko tik ieškovei priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje ir kad įpareigojimas ieškovę jo sklypo dalyje pastatytų tualetą yra nekonkretus ir negalės būti įvykdytas, nes dabartinė tualeto kokybė ir būklė neapibrėžta, todėl neaišku, kas galės konstatuoti geresnės ar blogesnės kokybės yra pastatytas tualetas.

16Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus reglamentuoja CK 4.75 str. ir CK 4.81 str. 1 d., atidalijimą – CK 4.80 str. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 str. 1 d. nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 str. 1 d. nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2011). Pagal CK 4.81 str. 1 d. naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

17Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė, tiek pateikdama pradinį, tiek patikslintus žemės sklypo naudojimosi tvarkos brėžinius, nebandė užtikrinti, jog abiem šalims paskiriamos naudotis žemės sklypo dalys ir nustatoma naudojimosi jais tvarka būtų lygiavertės ir atsakovo interesai nebūtų pažeidžiami. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad pagal ieškovės siūlytą ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintą tvarką atsakovas negali naudotis dalimi kiemo statinių, t. y. lauko tualetu bei kanalizacijos šuliniais, nors akivaizdu, kad poreikis naudotis minėtais statiniais abiem bendraturčiams yra. Be to, atsakovas negalės naudotis suaugusio sodo vaismedžių derliumi, kadangi pagal patvirtintą naudojimosi tvarką praktiškai visas suaugęs sodas patenka į ieškovės naudojamą žemės sklypo plotą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė geranoriškai leis atsakovui naudotis kanalizacijos šuliniais, kadangi tai yra ir bendras šalių interesas ir kad ji pastatys atsakovui ne prastesnės būklės lauko tualetą jam naudotis nustatytoje žemės sklypo dalyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie tarp šalių sistemingai kylančius konfliktus, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, į tai, kad šalims nepavyko geranoriškai susitarti dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo nei iki teismo, nei teisme, nei mediacijos metu, remtis tik ieškovės geranoriškumu ir tikėtis, jog ji atsakovui be apribojimų leis naudotis bendrais kiemo statiniais, nėra pakankamo pagrindo. Byloje esantys duomenys nepaneigia atsakovo argumentų, kad ieškovei vienai suteikta teisė naudotis duodančiu derlių sodu pažeidžia jo interesus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka neužtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyros, proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir susitarimų darnos.

18Ieškovė ieškinyje neišdėstė reikalavimo, nenurodė ir neįrodinėjo, kad yra pagrindas pakeisti įsiteisėjusia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-131-04/2001 patvirtintas šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais tvarkos. Nutarties 4 punkte nurodyta, kad kiemo įrenginiais (kuriais šiuo atveju yra šulinys, lauko tualetas, trys vandens surinkimo šuliniai, kanalizacija) šalys naudosis bendrai (b. l. 7, 87-89). Įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.). Be to, CPK 182 str. 2 p. nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, minėta Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis patvirtina bylos šalių bendro naudojimosi kiemo įrenginiais faktą. Tačiau skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka minėtos nutarties virš aptartos sąlygos ir neužtikrina jos įgyvendinimo, kadangi yra nustatyta tokia naudojimosi tvarka, pagal kurią dalis kiemo įrenginių, kuriais šalys pagal teismo sprendimą turi teisę naudotis bendrai, patenka tik į ieškovei naudotis paskirtą sklypo dalį, todėl atsakovas netenka galimybės naudotis dalimi tų įrenginių arba jo teisė jais naudotis priklauso tik nuo ieškovės valios.

19Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 str.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-372/2014; Nr. 3K-3-118-219/2015, kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai nustatė faktinės bylos aplinkybes ir dėl to byla buvo išspręsta neteisingai.

20Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi ir tai, kad CPK 270 str. įtvirtina reikalavimus teismo sprendimo turiniui, o CPK 267 str. nustatyta, jog neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje. CPK 271 str. 1 d. numatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004). Atsižvelgiant į tai, visiškai sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovė įpareigota per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovui priskirtame atskirai naudotis žemės sklype pastatyti medinį lauko tualetą neblogesnės būklės ir tokios pačios konstrukcijos kaip šiuo metu esančio bendrai naudojamo tualeto, nėra aiški, konkreti ir realiai neįvykdoma. Šiuo atveju teismo nustatytas įpareigojimas ieškovei nėra konkrečiai apibrėžtas ir individualizuotas, nes nenurodyta kokioje vietoje, kokios vertės, kokių konstrukcijų, išmatavimų ir pan. statinys turi būti pastatytas. Nors sprendime atsakovei nustatytas įpareigojimas pastatyti atsakovo sklypo dalyje ne prastesnės būklės statinį, nei jis yra sprendimo metu, tačiau sprendime nėra nustatyta, kokia faktiškai yra statinio (tualeto) būklė ir konstrukcijos, kas reiškia, kad būsimo statinio nebus su kuo lyginti. Iš teismo sprendimo neaišku, kokiais požymiais yra apibrėžiami lauko tualeto kokybės reikalavimai, kurios tokio statinio savybės sudaro esminį kokybės vertinimą, o taip pat kas ir kokiu būdu galėtų fiksuoti ieškovės pastatyto lauko tualeto būklę. Atsižvelgiant į tai, aptariama skundžiamo sprendimo dalis praktiškai nėra įvykdoma, yra neaiški ir neišsprendė šalių ginčo šioje dalyje.

21Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamu sprendimu išties buvo nepagrįstai konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl nuotekų talpos įkasimo, kadangi ieškovė tokio reikalavimo nebuvo pareiškusi, tuo metu šalys žemės sklypu naudojosi bendrai, teismas nenurodė, kokiam norminiam aktui šis veiksmas prieštaravo, jei jau jis yra neteisėtas, vietos apžiūros metu pati ieškovė sutiko, kad talpa būtų perkelta į kitą vietą jai tenkančioje naudotis sklypo dalyje (b. l. 135-137).

22Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovei teismas nustatė naudotis didesne sklypo dalimi, nei jai priklauso pagal jos nuosavybės dalių proporciją bei netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovė į bylą pateikė eilę naudojimosi tvarkos projektų, atsisakė dalies savo reikalavimų ir todėl nėra šalis, vien kurios naudai priimtas sprendimas. Su tokiais atsakovo argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi atsakovas neteisingai skaičiuoja žemės sklypo dalių dydį, o, be to, pirmosios instancijos teismas tenkino tik ieškovės pareikštus reikalavimus ir nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką būtent pagal S. D. pateiktą projektą. Atsakovas, kaip matyti iš bylos medžiagos, jokių tinkamos formos projektų dėl naudojimosi tvarkos nepateikė ir konkrečių sprendimų neišdėstė. Vien tai, kad atsakovas ieškovės parengtą brėžinį pakoregavo ranka (b. l. 33, 66), neįrodo, kad jis teismui pateikė reikalavimą ir reikiamos formos planą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Pabrėžtina, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas, o žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-956/2003; Nr. 3K-3-536/2006 ir kt.). Taigi, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas nebūtų pripažįstamas neteisėtu, nepagrįstu ir naikintinu dėl virš nurodytų motyvų, apeliacinio skundo argumentai dėl žemės sklypo naudojimosi dalių tarp bendraturčių nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nebūtų savarankiškais pagrindais naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą. Nepaisant to, šie klausimai nagrinėjamu atveju nėra esminiai ir nėra nagrinėjami išsamiau, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti ieškovės ieškinį yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl virš sprendime išdėstytų argumentų ir motyvų.

23Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., 99 str. taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra atmetamas, valstybės naudai iš jos yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė civilinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atsakovui teikiant antrinę teisinę pagalbą (pirmosios instancijos teisme - 50 procentų, apeliacinės instancijos teisme – 100 procentų). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2015 m. lapkričio 24 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (4.22.)PP-1567 bei 2016 m. liepos 28 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-8198 matyti, jog šios išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 46, 32 Eur, o apeliacinės instancijos teisme – 211,34 Eur (b. l. 92 – 93, 101, 161 – 162, 171). Byloje buvo 16,48 Eur pirmosios instancijos teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš ieškovės priteisiamos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d., b. l. 2).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

25Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

26Ieškovės S. D., a. k. ( - ) ieškinį atmesti.

27Priteisti iš S. D., a. k. ( - ) valstybės naudai 257,66 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 66 euro centus) už antrinę teisinę pagalbą (gavėjas - VMI prie LR FM, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5630, paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) bei 16,48 Eur (šešiolika eurų ir 48 euro centus ) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (gavėjas - VMI prie FM, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovė S. D. patikslintu ieškiniu prašė: nustatyti naudojimosi 0,5710 ha... 4. Ieškovė nurodė, kad šalys yra buvę sutuoktiniai, 0,5710 ha žemės sklypo... 5. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai... 6. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą nustatyti... 7. Apeliaciniu skundu atsakovas M. D. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios... 8. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė S. D. prašo apeliacinį... 9. Apeliacinis skundas tenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys yra 0,5710 ha žemės... 13. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu... 14. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai... 15. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo... 16. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus reglamentuoja CK... 17. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė, tiek pateikdama pradinį,... 18. Ieškovė ieškinyje neišdėstė reikalavimo, nenurodė ir neįrodinėjo, kad... 19. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12... 20. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi ir tai, kad CPK 270 str.... 21. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamu sprendimu... 22. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovei teismas nustatė naudotis didesne... 23. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą... 26. Ieškovės S. D., a. k. ( - ) ieškinį atmesti.... 27. Priteisti iš S. D., a. k. ( - ) valstybės naudai 257,66 Eur (du šimtus...