Byla e2-328-155/2016
Dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui Čekijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini)

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo UAB „S. L.“ atstovei advokatei R. A., nedalyvaujant ( - ) atstovui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „S. L.“ ieškinį dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui Čekijos Respublikos įmonei ( - ),

Nustatė

3ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo: 1) 3300 EUR skolos 2) 805,20 EUR delspinigių 3) 8,3 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 4) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. spalio 10 d. ieškovas su atsakovu sudarė krovinio ekspedijavimo užsakymą – sutartį Nr. 2014/543, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovo naudai krovinio pervežimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo ieškovui už suteiktas pervežimo paslaugas apmokėti. Ieškovas suteikė atsakovui sutartyje numatytas paslaugas, t.y. krovinys 2014-10-15 buvo pakrautas į sutartyje numatytą transporto priemonę Tuchomerice mieste, Čekijos Respublikoje, ir buvo pristatytas 2014-10-29 į Kazachstaną. Už suteiktas paslaugas ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui apmokėjimui 2014-10-15 PVM sąskaitą-faktūrą N. 2014/786 – 6600 EUR sumai. Atsakovas dalinai apmokėjo ieškovo pateiktą sąskaitą (3300 EUR sumai), bet likusios skolos nesumokėjo. Liko skolingas ieškovui 3300 EUR sumą. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą apmokėti susidariusią skolą, tačiau iki šiol atsakovas ieškovo reikalavimų neįvykdė. Ieškovas papildomai paskaičiavo atsakovui sutartyje numatytus delspinigius. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.

5A. Č. Respublikos įmonė ( - ) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad ieškovo nurodomas šalių susitarimas dėl Lietuvos teismo kompetencijos ir teritorinės jurisdikcijos yra negaliojantis, kadangi krovinio važtaraštyje nėra nuostatos dėl teismo pasirinkimo. Važtaraštis yra pirminis šalių susitarimo dokumentas. Ieškovo nurodytoje krovinio pervežimo sutartyje nurodytos kitos nei krovinio važtaraštyje šalys. Įsipareigojimai vykdomi pagal krovinio važtaraštį, todėl negalima remtis sutarties turiniu. Pagal pateiktus dokumentus neaišku kuriame iš jų nurodytas ieškovo reikalavimas atsakovui, iš jų negalima spręsti, kad ieškovo reikalavimą kompetentingas spręsti Lietuvos teismas. Pažymėjo, kad važtaraštyje nurodyti kiti asmenys, negu kad yra nurodyta šalių sudarytoje sutartyje. Todėl pagal minėtą važtaraštį ieškovas neturi pagrindo teikti atsakovui ieškinį. Atsakovo manymu, nėra pagrindo ieškinį patenkinti.

6Teismo posėdžio metu ieškovo advokatė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį patenkinti. Papildomai teismui nurodė, kad atsiliepimu į ieškinį atsakovas ginčija ieškovo ieškinio reikalavimų teismingumą, nors šalys 2014 m. spalio 10 d. sudaryta krovinio ekspedijavimo užsakymu – sutartimi Nr. 2014/543 susitarė, jog ginčai tarp šalių bus nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teisme. Dėl atsakovo ginčijamos aplinkybes, jog atsakovas neturi atsiskaityti už suteiktas paslaugas, kadangi jis nėra nurodytas krovinio važtaraštyje, ieškovo advokatė pažymėjo, kad dėl šių aplinkybių ne kartą pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad tiek 2001 m. birželio 15 d. Senato nutarime Nr. 31, tiek 2004-02-11 nutartyje Nr. 3K-3-75/2004, išaiškinta, jog krovinio vežimo santykiai reguliuojami ne pagal krovinio važtaraščio duomenis, o pagal šalių sudarytą sutartį, nes važtaraščio forma nėra pritaikyta įvardinti visus logistikos grandinės narius, o krovinio vežimo sutartis dėl jos dvišališkumo numato pareigas kurios atsiranda vežimo sutartį sudariusioms šalims. Šiuo atveju ieškovas suteikė atsakovui krovinio vežimo-ekspedijavimo paslaugas, o atsakovas pilnai už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Suteiktų paslaugų kokybės atsakovas neginčija. Todėl atsakovas turi pareigą sumokėti už gautas paslaugas. Be to nurodė, kad atsakovas iš dalies padengęs įsiskolinimą, tuo įrodė, jog būtent jis yra atsakingas už ieškovo suteiktas paslaugas.

7Atsakovo atstovas į 2016 m. rugpjūčio 23 d. paskirtą teismo posėdį neatvyko. Teisme gautas 2016-08-19 pranešimas, jog negali dalyvauti bylos nagrinėjime ir sutinka, jog bylos nagrinėjimas vyktų atsakovo atstovui nedalyvaujant.

8Ieškinys patenkintas visiškai.

9Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (CPK 782 straipsnis). Remiantis sutarties laisvės ir šalių autonomijos principu šalys gali susitarti, kad jų teisėms ir pareigoms bus taikoma atitinkamos valstybės teisė. Nagrinėjamos bylos atveju krovinių ekspedijavimo užsakymo-sutarties Nr. 2014/543 šalys (Lietuvos Respublikoje registruota įmonė ir Čekijos Respublikoje registruota įmonė) susitarė, kad krovinio pervežimas yra atliekamas pagal CMR (1956 m.) konvenciją ir Lietuvos Respublikos įstatymus (sutarties 23 punktas), kad bet kokie ginčai ar nesutarimai, kylantys iš sutarties, turi būti sprendžiami derybų būdu, kad jeigu šalims nepavyksta susitarti derybų būdu, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, tai yra, teisme pagal ekspeditoriaus (ieškovo) buveinę, pasitelkus Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą (sutarties 36 punktas). Esant tokiam sutarties šalių susitarimui taikyti užsienio teisę, teismas spręsdamas šalių teisminį ginčą pagal minėtą krovinių ekspedijavimo užsakymą-sutartį, jį taiko ir nustato, kad nors bylos atsakovas yra Čekijoje registruota įmonė, tačiau šiuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos teisė, kad šiuo atveju užsienio teisės taikymas apima visas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius. Taikytini materialiosios teisės šaltiniai nustatomi pagal atitinkamos valstybės teisę (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-28 nutartis Nr. 3K-3-570/2010).

10Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-10-10 ieškovas UAB „S. L.“ ir atsakovas Čekijos Respublikos įmonė ( - ) sudarė krovinių ekspedijavimo užsakymą-sutartį Nr. 2014/543, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui krovinio (keramikos gaminių) pervežimo-ekspedijavimo paslaugas, pakraunant 2014-10-14 krovinį Tuchomerice, Čekijos Respublikoje, bei pristatant krovinį į Almaty, Sujunbaja, 50, Kazachstaną. Tarp šalių buvo sutarta paslaugų suteikimo kaina – 6600 EUR (sutarties 21 punktas, numatyta sąlyga - 50 proc. išankstinis mokėjimas).

11Ieškovas teismui nurodė, kad šias paslaugas atsakovui suteikė ir krovinys 2014-10-29 buvo pristatytas į šalių sutartimi sutartą krovinio pristatymo vietą, tai patvirtina krovinio važtaraštis Nr. C0041693, todėl ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui apmokėjimui 2014-10-15 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą N. 2014/786 – 6600 EUR sumai. Ieškovas 2016-10-17 gavo iš atsakovo dalinį apmokėjimą 3300 EUR sumai, tačiau likusią 3300 EUR sumą atsisakė apmokėti, ji liko iki šiol neapmokėta. Daliniame atsakovo mokėjime (mokėjimo paskirtyje) nurodyta, jog tai yra mokėjimas už „2014543SHA“, kas iš esmės atitinka krovinių ekspedijavimo užsakymo-sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo numerį 2014/543. Lingvistiškai vertinant šį atsakovo įrašą mokėjimo nurodyme darytina tikėtina išvada, jog atsakovas atliko dalinį mokėjimą pagal šalių sudarytą krovinių ekspedijavimo užsakymą-sutartį Nr. 2014/543.

12Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutiko su ieškiniu, nurodydamas, jog atsakovas neturi pareigos atsiskaityti už suteiktas ieškovo paslaugas, kadangi nei jis, nei ieškovas nėra nurodytas krovinio važtaraštyje (CMR), ir kad šiuo atveju teismas turi vadovautis krovinio važtaraščiu (CMR), bet ne šalių sudaryta sutartimi. Pasak atsakovo šiuo atveju važtaraštyje siuntėju ir vežėju yra nurodyti kiti asmenys, atsakovas krovinio važtaraštyje nenurodytas, atitinkamai bylos teismingumas, jurisdikcija turi būti sprendžiama vadovaujantis krovinio važtaraščiu (CMR), o ne pagal šalių sudarytą sutartį. Dėl paslaugų nurodytų šalių 2014-10-10 sudarytoje sutartyje neįvykdymo/ar netinkamo įvykdymo/ ar krovinio nepristatymo atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų ir jokių įrodymų. Atsakovas neginčijo ir aplinkybių, jog su ieškovu buvo sudaręs 2014-10-10 krovinio vežimo sutartį.

13Ieškovo ieškinyje nurodyta atsakovo skola kildinama iš 2014-10-10 pasirašytos krovinio ekspedijavimo užsakymo sutarties Nr. 2014/543. Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo atsakovui organizuoti tarptautinį krovinių pervežimą maršrutu Čekija-Kazachstanas. Sutartyje numatyta krovinio pervežimo paslaugos kaina – 6600 EUR. Bylos įrodymais nustatyta, kad atsakovas vykdydamas sutarties 22 sąlygas, sumokėjo ieškovui 3300 EUR sumą. Tai, kad krovinių transportavimo paslaugos atsakovui realiai buvo suteiktos, įrodo tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštis Nr. CZ C0041693. Krovinio važtaraštyje siuntėju nurodytas ( - ) (Čekijos Respublikos juridinis asmuo), gavėju ( - ) (Kazachstano juridinis asmuo), vežėju ( - ) (Čekijos Respublikos juridinis asmuo), krovinio pervežimui pasitelkta transporto priemonė su standartine tentine priekaba Nr. 1ST9825/8S93945. Pažymėtina, kad ši transporto priemonė taip kaip ir nurodomas maršrutas Čekija-Kazachstanas, krovinio pristatymo vieta vienodai nurodoma tiek šalių sudarytoje krovinio ekspedijavimo užsakyme-sutartyje, tiek krovinio važtaraštyje. Krovinys pagal krovinio važtaraščio CMR duomenis pristatytas 2014-10-29. Ieškovas negavo jokių pretenzijų dėl krovinio pervežimo, tokių duomenų byloje atsakovas nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad krovinio pervežimo paslaugos pagal 2014-10-10 sutartį buvo nesuteiktos ar buvo suteiktos netinkamai. Ieškovas teismui nurodė, kad faktinį krovinio pervežimą pagal bylos šalių 2014-10-10 sudarytą krovinio-ekspedijavimo sutartį ieškovo pavedimu atliko vežėjas ( - ).

14Byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už krovinio pervežimą pagal šalių sudarytą krovinių pervežimo sutartį, šiam pateikus krovinio važtaraštį Nr. 0041693, kuriame siuntėju ir vežėju nurodyti kiti juridiniai asmenys.

15Byloje kilusiam šalių ginčui dėl užmokesčio sumokėjimo už krovinio tarptautinį pervežimą sausumos keliais pagal šalių sudarytą tarptautinio krovinio pervežimo sutartį tiesiogiai taikytina ir 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR), nes krovinio važtaraštyje nurodyti: krovinio siuntėjas, krovinio gavėjas bei krovinio vežėjas yra skirtingų valstybių – CMR konvencijos narių teritorijose. Dėl CMR ir Lietuvos teisės taikymo šalys pasisakė ir sudarytoje sutartyje. Ieškovas UAB ( - ), sudaręs krovinio vežimo sutartį su atsakovu ( - ), ir prisiėmęs vežėjo įsipareigojimus nugabenti krovinį į paskirties vietą Kazachstane, tapo vežėju CMR konvencijos prasme, nepaisant to, jog faktiškai ieškovo pavedimu pervežimą sutartyje šalių nustatyta transporto priemone atliko ( - ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 31). Vežimo sutartis, sudaryta tarp bylos šalių yra dvišalė. Dėl to sutarties šalys yra atsakingos už sutarties sąlygų vykdymą visą sutarties galiojimo laikotarpį - iki jos pasibaigimo. Dvišalės sutarties teisinė reikšmė yra ta, kad tokia sutartis civilines teises ir pareigas sukuria sutartį sudariusioms šalims, kad privatus dviejų asmenų susitarimas negali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, išskyrus išimtinius atvejus. Tokiu būdu, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako sutartį sudariusi šalis visais atvejais – tiek kai ji pati nevykdo sutarties, tiek kai to nepadaro trečiasis asmuo, veikęs sutarties šalies pavedimu. Bylos šalių sudarytos atlygintinės krovinio pervežimo sutarties esminę sąlygą – įsipareigojimą apmokėti sutartyje nurodytą kainą akceptavo atsakovas, jis yra atsakingas sumokėti užmokestį už atliktą vežimą. Iš sutarties kylantys šalių įsipareigojimai tiesiogiai taikomi sutartį pasirašiusioms šalims, o ne tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodinėjo aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad 2014-10-10 sutarties sąlygų ieškovas, kad ir pasitelkęs kitus asmenis, neįvykdė. Šalių sutartinių santykių egzistavimą ir vykdymą iš dalies įrodo paties atsakovo veiksmai - dalinis 3300 EUR mokėjimas ieškovo naudai, nurodant mokėjimo nurodyme, jog pervedama pinigų (3300 EUR) suma yra pagal šalių sudarytą sutartį Nr. 2014/543). Šis byloje esantis įrodymas įrodo, kad krovinio pervežimas pagal sutartį Nr. 2014/543 buvo vykdomas, už jo vykdymą atsakovas yra sumokėjo pusę sutartos sutartimi paslaugų kainos. Atsakovas, sumokėjęs pusę sutarties kainos, byloje neteikė jokių įrodymų ir paaiškinimų, jog teikė ieškovui pretenzijas dėl vežėjo įsipareigojimo pervežti krovinį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo pagal 2014-10-10 šalių sudarytą krovinio ekspedijavimo sutartį. Ieškovo pateikti įrodymai apie tai, kad pervežimą maršrutu (Čekija-Kazachstanas) jis įvykdė (organizavo), teismui nekelia abejonių. Dėl krovinio pervežimo sutarties ekvivalentinio pobūdžio, sutartimi suderintos konkrečios sutarties kainos sąlygos ieškovui, įvykdžiusiam prisiimtą prievolę pervežti krovinį atsirado pagrįsti lūkesčiai gauti sutartą užmokestį, nors kaip minėta, realiai kroviniui pervežti ir buvo pasitelktas kitas faktinis vežėjas. Teismas pažymi, kad bylos šalys yra verslininkai, jie verslo tikslais susitarė dėl krovinio pervežimo, todėl šalių sudaryta sutartis yra komercinė, jos viena iš esminių sąlygų yra užmokesčio sumokėjimas už krovinio pervežimą, taip yra numatyta ir CMR konvencijoje.

16Dėl atsakovo argumentų, jog remiantis CMR nuostatomis, Vilniaus m. apylinkės teismas turi vadovautis krovinio važtaraščiu, o ne šalių sudaryta sutartimi, nes atsakovo manymu, būtent krovinio važtaraštis patvirtina, jog krovinys buvo vežamas (ir priimamas) kitų asmenų, o ne sutarties šalių.

17Ženevos 1956 metų Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR Konvencija) 4 straipsnyje nustatyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. CMR Konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta kad važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs tol, kol bus įrodyta priešingai.

18CMR Konvencijoje siuntėjas ir vežėjas įvardijami kaip krovinio vežimo sutarties šalys, ja reglamentuojamos šių šalių teisės ir pareigos. Konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo įvertinti konkrečius faktinius santykius ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR Konvencijos nuostatomis (pvz., 4 ir 9 straipsniais). Nagrinėjamoje byloje, tiek kiek šalių santykių nereglamentuoja CMR Konvencija, taikoma Lietuvos teisė. Taip šalys susitarė sutartimi (CK 1.13 straipsnis). Paprastai krovinio vežimo sutarties šalys yra krovinio faktinis siuntėjas ir vežėjas. Tačiau faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, taip pat ir vežėjas, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį ir įsipareigojo už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, ir kam vežėjas įsipareigojo perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir jį išduoti gavėjui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).

19Kaip minėta šalių sudaryta sutartis yra dvišalė. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nereikalauja krovinio vežimo sutarties privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip papildomai vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR Konvencijos 4, 9 straipsniai, CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais ir pan.), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnis). Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju šalys įformino savo teisinius santykius rašytine sutartimi. Pagal ją atsakovas atliko dalinį apmokėjimą. Toks atsakovo elgesys patvirtina, jog atsakovas akceptavo sutartį ir pradėjo ją vykdyti. Pripažinus krovinio vežimo sutartį sudarytą pagal 2010 m. spalio 10 d. krovinio pervežimo sutartį-užsakymą Nr. 2014/543, CMR važtaraštyje nurodytos vežimo sąlygos, įskaitant ir važtaraštyje nurodytą maršrutą Čekija-Kazachstanas, vertinamos kaip papildančios, detalizuojančios ar keičiančios sudarytos sutarties turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-15 nutartis Nr. 3K-3-49/2011). Atsakovas teigdamas, jog ieškovo į bylą pateiktas krovinio važtaraštis Nr. C0041693 galimai yra dėl kito krovinio vežimo, nepateikė teismui jokių įrodymų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad prisiimtus įsipareigojimus pagal 2014-10-10 sutartį Nr. 2014/543 jis įvykdė, kaip ir nepateikė įrodymų, kad pagal šią sutartį ieškovas tinkamai nepervežė krovinio. Bylos duomenimis ginčo šalių sudaryta sutartis buvo faktiškai vykdoma. Pagal sutartį atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 3300 EUR sumą. Nustačius faktą, kad šalis siejo sutartiniai krovinio vežimo santykiai atsakovas turi įrodyti, kad krovinys buvo pervežtas netinkamai. Apie tai ne kartą yra pasisakę nacionaliniai apeliacinės instancijos teismai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis Nr. 2A-133-567/2015). Šiuo atveju atsakovas tokių aplinkybių neįrodinėjo. Iš esmės savo atsakomybę ginčijo krovinio važtaraščio duomenimis, motyvuojant, jog byloje esantis krovinio važtaraštis yra surašytas dėl kito krovinio vežimo, tačiau konkrečiai kito krovinio vežimo atsakovas neįvardijo. Todėl atsakovui neįrodžius, kad krovinys pagal šalių 2014-10-10 sudarytą sutartį nebuvo tinkamai nugabentas (kad ir pasitelkiant kitus asmenis), atsakovas pagal sudarytą dvišalę sutartį yra atsakingas ieškovui pagal jų sudarytą dvišalę sutartį už suteiktas paslaugas, nes kaip minėta, bylos įrodymų visuma tikėtinai patvirtina, kad 2014-10-10 sutartis Nr. 2014/543 tarp šalių buvo realiai sudaryta ir faktiškai buvo vykdoma, o atsakovas neigdamas šių paslaugų suteikimą (netinkamą suteikimą) to teismui neįrodė ir jokių įrodymų nepateikė.

20Atsižvelgiant į teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) į pagarbą įgytoms teisėms ir pareigoms, taip pat į siekį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir jų subjektinių teisių bei pareigų apibrėžtumą, taip pat į CMR konvencijos nuostatas, į šalių sudarytos sutarties nuostatas, darytina išvada, kad atsakovas turi apmokėti ieškovui likusį neapmokėtą 3300 EUR dydžio mokėjimą. CK 6.38 str. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 3300 EUR skola.

21Ieškovas taip pat paskaičiavo atsakovui netesybas-delspinigius (805,20 EUR sumą) už praleistą apmokėti laikotarpį už suteiktas paslaugas nuo krovinio pristatymo laiko (2014-10-29) pagal šalių sutartyje numatytą 0,2 proc. dydį (Sutarties 33 punktas). Sutartyje šis susitarimas nurodytas kaip bauda, tačiau teismas pažymi, kad nacionalinėje teisėje skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybas, mokamas baudos forma, reglamentuoja CK 6.71 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma. Todėl šiuo atveju šalių susitarimas numatytas sutarties 33 punkte dėl 0,2 proc. netesybų mokėjimo atitinka Lietuvos nacionalinėje teisėje delspinigių mokėjimą. Atsakovas neginčijo ieškovo nurodyto (paskaičiuoto) delspinigių dydžio. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog abi sutarties šalys yra verslo subjektai, toks delspinigių dydis laikomas protingu. Kadangi bylos duomenimis atsakovas prievolės atsiskaityti pagal sudarytą sutartį ieškovui tinkamai neįvykdė, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti 805,20 EUR delspinigių.

22Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kuris buvo priimtas įgyvendinant 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/35/EB „Dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose“ (toliau - Įstatymas) numato, jog skolininkui praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kreditorius be atskiro įspėjimo įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas, taip pat skolos išieškojimo išlaidų kompensavimą (Įstatymo 3 str., 7 str.). Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo procesinės palūkanas (8,3 proc.) nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo remiantis minėtu Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. Šio įstatymo 2 str. 5 d. nustato, jog už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą skolininkas privalo mokėti palūkanas, kurios nustatomos 8 procentiniais punktais padidinus vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (Įstatymo 2 str. 5 d.). Įstatyme nurodyta palūkanų norma nustatoma pagal tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma (Įstatymo 3 str. 2 d.). Šiuo atveju, ieškinys pateiktas teismui 2015-02-25 (t.y. galiojant 2015 m. pirmojo pusmečio laikotarpiui, tuo metu galiojusi vienos dienos sandorių palūkanų norma buvo 0,3 proc. Atsižvelgus į šias aplinkybes, šis ieškovo reikalavimas taip pat tenkintinas, iš atsakovo priteistina 8,3 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys buvo pagrįstas, todėl yra pagrindas ieškovui priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Ieškovas teismui nurodė, kad turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 92 EUR sumokėto žyminio mokesčio, 296,51 EUR už dokumentų vertimus bei 278,30 EUR už advokato teisinę pagalbą, iš viso 666,81 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, visos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingos, todėl priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai (LR CPK 93 str. 1 d., 88 str.).

24Taip pat pagal CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1 p. iš atsakovo Lietuvos valstybės naudai priteistina 4,48 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų bei 154,66 EUR vertimo išlaidų, iš viso 159,14 EUR bylinėjimosi išlaidų Lietuvos valstybės naudai.

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

26ieškinį patenkinti visiškai.

27Priteisti iš atsakovo Čekijos Respublikoje registruotos įmonės ( - ), j.a.k. ( - ), ieškovo UAB ( - ), j.a.k. ( - ), naudai – 3300 EUR skolos, 805,20 EUR delspinigių, 8,3 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2015-03-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 666,81 EUR bylinėjimosi išlaidų.

28Priteisti iš atsakovo Čekijos Respublikoje registruotos įmonės ( - ), j.a.k. ( - ), Lietuvos Respublikos naudai – 159,14 EUR bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitas: ( - ) (AB Dnb bankas), ( - ) (AB SEB bankas), ( - ) (AB Swedbank bankas).

29Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 3. ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo: 1)... 4. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. spalio 10 d. ieškovas su atsakovu sudarė... 5. A. Č. Respublikos įmonė ( - ) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį,... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo advokatė palaikė ieškinyje nurodytas... 7. Atsakovo atstovas į 2016 m. rugpjūčio 23 d. paskirtą teismo posėdį... 8. Ieškinys patenkintas visiškai.... 9. Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo... 10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-10-10 ieškovas UAB „S. L.“ ir... 11. Ieškovas teismui nurodė, kad šias paslaugas atsakovui suteikė ir krovinys... 12. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutiko su... 13. Ieškovo ieškinyje nurodyta atsakovo skola kildinama iš 2014-10-10... 14. Byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už... 15. Byloje kilusiam šalių ginčui dėl užmokesčio sumokėjimo už krovinio... 16. Dėl atsakovo argumentų, jog remiantis CMR nuostatomis, Vilniaus m. apylinkės... 17. Ženevos 1956 metų Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties... 18. CMR Konvencijoje siuntėjas ir vežėjas įvardijami kaip krovinio vežimo... 19. Kaip minėta šalių sudaryta sutartis yra dvišalė. Sutartis sudaroma... 20. Atsižvelgiant į teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principą... 21. Ieškovas taip pat paskaičiavo atsakovui netesybas-delspinigius (805,20 EUR... 22. Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius,... 23. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas... 24. Taip pat pagal CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1 p. iš atsakovo Lietuvos... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 26. ieškinį patenkinti visiškai.... 27. Priteisti iš atsakovo Čekijos Respublikoje registruotos įmonės ( - ),... 28. Priteisti iš atsakovo Čekijos Respublikoje registruotos įmonės ( - ),... 29. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti...