Byla e2-529-824/2019
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant ieškovui V. M. ir ieškovo atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „L.“ atstovui direktoriui J. U.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „L.“ dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo teismo priteisti iš atsakovės 33 000 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2018-01-15 paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovė įsipareigojo iki 2018-03-16 sumokėti ieškovui 33 000 Eur. Taip pat nurodė, kad po vekselyje nurodyto termino suėjimo atsakovė savo prievolės neįvykdė, nustatytu terminu ieškovui vekselyje nurodytos sumos nesumokėjo, atsakovė vengia bendrauti su ieškovu. Ieškovas dublike nurodė, kad pinigų perdavimas fiksuotas atsakovės kasos pajamų orderiu, kurį išdavė ir pasirašė atsakovės atstovas. Atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių nesuvokia ir nesupranta.

5Atsakovė atsiliepime ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2018-01-15 Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure atsakovė UAB „L.“, atstovaujama direktoriaus J. U., pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojo iki 2018-03-16 sumokėti vekselio turėtojui V. M. 33 000 Eur. Paaiškino, kad atsakovė turėjo finansinių įsipareigojimų UAB „D.“, vadovaujamai P. S.. P. S. nurodė žinantis žmogų, kuris paskolintų P. S. reikiamą pinigų sumą, kuri bus garantas, kad UAB „L.“ grąžins pinigus UAB „D.“, tuo pačiu P. S. paprašė, kad būtų pasirašytas 33 000 Eur sumai vekselis. Kadangi atsakovės atstovas pažinojo P. S., yra praeityje turėjęs darbinių santykių, sutiko pasirašyti vekselį. Atsakovės atstovas su P. S. susitarė, kad minėta pinigų suma bus garantas, kad UAB „L.“ atsiskaitys su UAB „D.“, įmonėms atsiskaičius viena su kita, sutarta, kad vekselis bus panaikintas. Nurodė, kad jam 2018-01-15 paskambino P. S. pažįstamas ir jie susitarė susitikti, susitikimo metu atsakovės atstovas atidavė vekselį V. M., tačiau pinigų negavo. Nurodė, kad per kelis kartus atsakovės atstovas P. S. grynais pinigais atidavė apie 27 000 Eur. Nurodė, kad ieškovės pateiktas kasos išlaidų orderis yra suklastotas.

6Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas advokatas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, kad ieškovė pažįsta atsakovės atstovą, pinigus atsakovės atstovui perdavė kai gavo vekselį, buvo perduoti grynieji pinigai, tai patvirtina atsakovės atstovo pasirašytas kasos pajamų orderis. Kadangi atsakovės atstovas vis žadėjo grąžinti pinigus, todėl nepateikė vekselio vykdyti notarui.

7Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „L.“ atstovas prašė ieškinio netenkinti iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais. Nurodė, kad P. S. grynaisiais pinigais sumokėjo 25 000 Eur ar 27 000 Eur. Nurodė, kad įvairias pinigų sumas (po 1700 Eur; 2000 Eur ir pan.) iš įmonės kasos išimdavo per bankomatą ir perduodavo P. S.. Tačiau teismui tai patvirtinančių dokumentų pateikti negali, kadangi tokių dokumentų neturi. Nurodė, kad 33 000 Eur atsakovė nėra gavusi. Nurodė, kad susitikus su ieškovu automobilyje ant kažko pasirašė, tačiau nesidomėjo, kas tai per dokumentas. Patvirtino, kad ant teismui pateikto kasos pajamų orderio yra atsakovės atstovo parašas, tačiau jo įmonė tokio tipo kasos pajamų orderių neturi. Baigiamųjų kalbų metu, atsakovės atstovas nurodė, kad ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.

8Teismas konstatuoja:

9ieškinys tenkintinas.

10Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018-01-15 ieškovas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolino atsakovei 33 000 Eur, vekselyje nurodyta atsiskaitymo data – 2018-03-16. Ieškovas V. M. pas notarą įstatymo nustatyta tvarka dėl vykdomojo įrašo išdavimo ne ginčo tvarka nesikreipė. 2018-08-21 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas ieškovo pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 33 000 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2018-08-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš UAB „L.“ nutarė išieškoti 33 000 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų kreditoriui V. M.. 2018-09-06 teisme gauti UAB „L.“ prieštaravimai dėl 2018-08-22 teismo įsakymo, kur pareikšta, kad su kreditoriaus pateiktu pareiškimu nesutinka. 2018-09-17 teisme gautas ieškovo ieškinys dėl 33 000 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų.

11Dėl skolos priteisimo

12Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Pagal Įstatymą vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis gali būti įsakomasis (trata) (kai vekselyje nurodytą sumą turi sumokėti vekselio davėjo nurodytas kitas asmuo) ir paprastasis (solo) (kai vekselyje nurodytą sumą įsipareigoja sumokėti pats vekselio davėjas) (ĮPVĮ 2 straipsnio 3, 4 dalys). Remiantis ĮPVĮ 46 straipsniu, 47 straipsnio 1 dalimi, 48 straipsnio 1 dalimi, vekseliai gali būti protestuotini (neapmokėjus ar neakceptavus vekselio, tai turi būti įforminta protesto aktu) arba neprotestuotini (vekselio turėtojas atleidžiamas nuo pareigos įforminti protestą). Vekselyje gali būti nustatytas konkretus jo apmokėjimo terminas (per tam tikrą laiką po pateikimo, per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos, nustatytą dieną) (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) arba nenustatytas (apmokamas jį pateikus) (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Nagrinėjamu atveju atsakovė, atstovaujama atstovo uždarosios akcinės bendrovės „L.“ direktoriaus J. U., 2018-01-15 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 33 000 Eur sumai, t. y. tokiu būdu atsakovė, kaip paprastųjų vekselių davėja, įsipareigojo ieškovui (paprastųjų vekselių turėtojui) iki vekseliuose nurodyto termino (2018-03-16) besąlygiškai sumokėti juose nurodytas sumas. Dėl to pagal ĮPVĮ 81 straipsnio nuostatas vekselių turėtojas (ieškovas) turėjo teisę pareikšti reikalavimus vekselio davėjai (atsakovei) ne ginčo tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo ir nurodytas vekselis neteko vertybinių popierių galios pagal ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, t. y., kad konkrečiu atveju ieškovas neturi teisės reikalauti atsakovės sumokėti skolą pagal šį vekselį. Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2013-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Taigi, ieškovui laiku nesikreipus į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo – byloje esantis 2018-01-15 vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą ir vertintinas kaip skolos dokumentas, o ginčo išsprendimui taikytinos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės tokio pobūdžio bylose.

14Tuo atveju, kai kreditorius (vekselio turėtojas) kreipiasi į teismą su ieškiniu skolininkui (vekselio davėjui) dėl piniginės prievolės, nurodytos vertybinio popieriaus statusą praradusiame vekselyje, įvykdymo, skolininkas (vekselio davėjas), remdamasis teisinio santykio (tam tikro sandorio) ir vekselyje įtvirtintos prievolės teisiniu ryšiu, gali pateikti įrodymais pagrįstus materialinio pobūdžio prieštaravimus, savo nesutikimo su ieškiniu motyvus grįsdamas prievolės pasibaigimu ar kitomis jos nebuvimą patvirtinančiomis aplinkybėmis, arba priešieškiniu pareikšti savarankišką reikalavimą, ginčydamas tiek patį vekselį, tiek pirminį abstrakčios prievolės atsiradimo teisinį pagrindą (sandorį) bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Tokiu atveju vekselis, kaip vienašalis sandoris, netenka jam būdingo abstraktumo ir tikrųjų ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimui, tokių sutartinių santykių aiškinimui bei įrodinėjimo taisyklėms taikomos bendrosios nuostatos.

15Nagrinėjamoje byloje ieškovas, suformuluodamas bylos nagrinėjimo dalyką, kuris tuo pačiu lėmė ir bylos nagrinėjimo ribas, nurodė, kad jo reikalavimas pagal vekselį dėl mokėjimo prievolės įvykdymo yra grindžiant tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais.

16Pagal CK 6.787 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK šeštosios knygos XLIII skyriaus „Paskola“ normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselis, netekęs savo kaip vertybinio popieriaus galios, gali būti panaudotas kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas (paskolos raštelis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018, 44 punktas). Dėl tokio dokumento įrodomosios galios turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tam, kad šis dokumentas būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu; 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jei paskolos sutarties dalyko perdavimo faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

17Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje atsakovės mokėjimo pagal paskolos sutartį prievolę patvirtina visus paprastojo vekselio rekvizitus turintis atsakovės, kaip vekselio davėjos, pasirašytas vekselis, kuriuo ji besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui vekselyje nurodytą 33 000 Eur skolos sumą. Nagrinėjamu atveju atsakovė, pasirašydama paprastąjį neprotestuotiną vekselį, patvirtino, kad yra skolinga ieškovui iš viso 33 000 Eur sumą ir įsipareigojo šią sumą grąžinti ieškovui iki vekselyje nurodytos datos ir jame nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė ginčijo aplinkybę, kad nurodyto vekselio pagrindu tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kadangi atsakovės atstovas nurodė, kad pinigų (33 000 Eur) negavo, šiuos pinigus gavo P. S., kaip garantą, kad atsakovė UAB „L.“ atsiskaitys su UAB „D.“. Ieškovas nurodė, kad pinigų perdavimas atsakovei buvo fiksuotas atsakovės 2018-01-15 kasos pajamų orderiu Nr. 20180115, kurį išdavė ir pasirašė atsakovės atstovas. Teismo posėdyje ieškovas pateikė 2018-01-15 kasos pajamų orderio Nr. 20180115 originalą, kuris teismo posėdyje buvo ištirtas (CPK 200 str.). Po susipažinimo su šiuo rašytiniu įrodymu atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2018-01-15 kasos pajamų orderyje Nr. 20180115 yra jo parašas. Atsakovės atstovas logiškai ir suprantamai negalėjo paaiškinti, kodėl pasirašė kasos pajamų orderį, jeigu pinigų iš ieškovo negavo. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas buvo pateikęs prašymą dėl dokumento (2018-01-15 kasos pajamų orderio Nr. 20180115) ekspertizės skyrimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu šio savo prašymo atsisakė. Taip pat, nors atsakovės atstovas ginčijo, kad tai nėra jo įmonės kasos pajamų orderis, tačiau teismui atsisakė pateikti ir neteikė savo įmonės kasos pajamų orderio, kad būtų galima palyginti ir vertinti atsakovo teiginį. Be to, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu atsisakė, kad liudytoju būtų apklaustas P. S.. Atsakovės atstovas yra turintis verslo patirties asmuo, turi įsteigęs įmonę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į vekselio turinį, iš kurio seka, kad atsakovė kaip pinigų gavėja pasiskolino iš ieškovo 33 000 Eur, į tai, kad atsakovė teigdama, kad minėtų pinigų negavo, tačiau kaip sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo šio skolos dokumento neginčijo, pripažįstama, kad ieškovas įrodė – 33 000 Eur – perdavimo atsakovei faktą ir paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą (CPK 178, 185 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje ieškovui savo reikalavimą pagal vekselį dėl mokėjimo prievolės įvykdymo grindžiant tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais, o atsakovės pasirašytame vekselyje esant aiškiai išreikštai jos valiai besąlygiškai įvykdyti savo prievolę dėl skolos ieškovui sumokėjimo, būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių iš esmės neegzistuoja ar yra pasibaigę. Todėl atsakovė be teisinio pagrindo bylos nagrinėjimo procese jam tenkančią įrodinėjimo naštą siekė perkelti ieškovui (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė neprašė pripažinti vekselyje nurodyto įsipareigojimo atsiradimo teisinio pagrindo (sandorio) negaliojančiu, nepateikė kitų jos nebuvimą patvirtinančių įrodymų. Atsakovė taip pat neprašė pripažinti negaliojančiu vekselio dėl jo valios ar kitų trūkumų. Esant galiojančiam, nenuginčytam, neturinčiam jį pasirašiusio asmens valios trūkumų vekseliui, darytina išvada, kad vekselio davėjo prievolė sumokėti vekselio gavėjui jame nurodytą skolos sumą yra galiojanti ir turi būti vykdoma.

18Byloje taip pat kilo ginčas dėl skolos grąžinimo, atsakovės atstovas tvirtina, kad didžiąją dalį skolos (apie 27 000 Eur) yra grąžinęs P. S.. Vertinant atsakovės teiginius, kad ji yra grąžinusi dalį skolos P. S. pagal ginčo skolos dokumentus, pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas įrodinėjimo naštos pasiskirstymas tokio pobūdžio bylose: ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinės prievolės grąžinti pasiskolintus pinigus, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalo įrodinėti, kad su juo nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turi įrodyti atsakovė, atsikirsdama į ieškovo reikalavimą. Tai atitinka ir bendrąjį įrodinėjimo principą, kad įrodyti tam tikras aplinkybes turi tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tokią atsakovui tenkančią įrodinėjimo naštą, jis turi būti suinteresuotas tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, kad galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai. Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas; siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

19Taigi, prievolės ieškovui įvykdymą, ieškovui neigiant esant su juo atsiskaityta, privalo įrodyti atsakovė. Šiuo atveju atsakovė neturi ieškovo išduoto rašytinio dokumento, patvirtinančio, jog ji bent iš dalies įvykdė prievolę atsiskaityti. Atsakovė dalį skolos grąžinimo įrodinėja savo paaiškinimais: atsakovė tvirtina, kad P. S. grynaisiais pinigais sumokėjo 25 000 Eur ar 27 000 Eur, tačiau pinigų ieškovui negrąžino. Teismo posėdžio metu nurodė, kad įvairias pinigų sumas (po 1700 Eur; 2000 Eur ir pan.) iš įmonės kasos išimdavo per bankomatą ir perduodavo P. S.. Įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovės atstovas nepateikė, nurodydamas, kad jokių įrodymų, kad grynaisiais pinigais mokėjo P. S., neturi. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė pagal ginčo vekselį turėjo grąžinti P. S. ar UAB „D.“. Vertinant šio įrodymo – pačios atsakovės paaiškinimų (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys) dėl pinigų grąžinimo fakto – patikimumą pažymėtina, kad šalies paaiškinimai, kai jų patikimai nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, negali būti laikomi patikimais, kadangi atsakovė (jos atstovas) yra asmeniškai suinteresuota bylos baigtimi, jos paaiškinimai yra subjektyvūs, silpnesnės įrodomosios galios, todėl vien jų tam tikram faktui patvirtinti nepakanka. Teismas vadovaujasi kasacinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016 ir 2016 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016 esančius išaiškinimus, kuriais remiantis būtent vekselio davėjui tenka pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė skolos grąžinimo fakto (CPK 178, 185 straipsniai).

20Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovė, pažeisdama susitarimą bei CK 6.873 straipsnio 2 dalies reikalavimus dėl paskolos grąžinimo termino, su ieškovu nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu pilnai ar iš dalies atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 bei 2 dalimis, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 33 000 Eur skolos.

21Dėl palūkanų priteisimo

22Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 758 Eur žyminis mokestis ir 550 Eur už advokato teisines paslaugas, kurios kaip pagrįstos priteistinos iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

26CPK 90 straipsnis numato, jog šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę, iš anksto apmoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Byloje nustatyta, kad atsakovė į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 380 Eur ekspertizei atlikti, kadangi byloje ekspertizė nebuvo atlikta, atsakovei grąžintini 380 Eur.

27Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

28Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018-08-22 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo skolininkei (atsakovei) UAB „L.“, į.k. ( - ), priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bankų sąskaitose ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose pareikšto reikalavimo ribose, tai yra neviršijant 33000,00 Eur (trisdešimt trijų tūkstančių eurų ir 00 ct) sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat nedraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą išieškoti sumą. CPK 150 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismui ieškinį tenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Ieškovo ieškinį tenkinus, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, straipsniais, teismas

Nutarė

30priteisti ieškovui V. M. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „L.“ 33 000 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-08-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1308 Eur bylinėjimosi išlaidų.

31Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-08-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis areštuotas skolininkei (atsakovei) UAB „L.“, į.k. ( - ), priklausantis kilnojamasis ir/ar nekilnojamasis turtas bei turtinės teisės, esančios pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos bankų sąskaitose ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose pareikšto reikalavimo ribose, tai yra neviršijant 33000,00 Eur (trisdešimt trijų tūkstančių eurų ir 00 ct) sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat nedraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą išieškoti sumą, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

32Paskelbus sprendimą grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „L.“, j.a.k. ( - ), buveinės adresas ( - ), 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) už ekspertizę, kuriuos grąžina Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyrius, atliekant pavedimą uždarajai akcinei bendrovei „L.“, „Swedbank“, AB sąskaitos numeris ( - ).

33Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M.... 3. Teismas... 4. ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo teismo priteisti iš... 5. Atsakovė atsiliepime ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė,... 6. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas advokatas ieškinį palaikė,... 7. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „L.“ atstovas prašė ieškinio... 8. Teismas konstatuoja:... 9. ieškinys tenkintinas. ... 10. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018-01-15 ieškovas pagal... 11. Dėl skolos priteisimo... 12. Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos... 13. Nagrinėjamu atveju atsakovė, atstovaujama atstovo uždarosios akcinės... 14. Tuo atveju, kai kreditorius (vekselio turėtojas) kreipiasi į teismą su... 15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, suformuluodamas bylos nagrinėjimo dalyką,... 16. Pagal CK 6.787 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal... 17. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos... 18. Byloje taip pat kilo ginčas dėl skolos grąžinimo, atsakovės atstovas... 19. Taigi, prievolės ieškovui įvykdymą, ieškovui neigiant esant su juo... 20. Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei... 21. Dėl palūkanų priteisimo... 22. Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo... 23. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 26. CPK 90 straipsnis numato, jog šalis, kuri pateikė prašymą atlikti... 27. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 28. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018-08-22 nutartimi... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 –... 30. priteisti ieškovui V. M. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės... 31. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-08-22 nutartimi... 32. Paskelbus sprendimą grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...