Byla 3K-3-716/2013
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei J. Ž. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimo padarinių ir vekselio turėtojo, praleidusio šį terminą, teisių gynimo būdų, taip pat CK 1.91 straipsnio taikymo, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančių civilinio proceso taisyklių laikymosi klausimai.

6Ieškovė S. G. prašė teismo priteisti iš atsakovės J. Ž. 89 700 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Ieškovė nurodė, kad nuo 2009 m. atsakovė iš ieškovės nuolat skolindavosi įvairias pinigų sumas, kurių sutartu laiku negrąžindavo, todėl šalys sutarė pasirašyti vieną dokumentą, kuriame būtų įrašyta visa atsakovės pasiskolinta suma. Taip atsakovė pagal 2011 m. liepos 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį besąlygiškai įsipareigojo iki 2011 m. gruodžio 15 d. sumokėti ieškovei 26 000 eurų (89 700 Lt). Atsakovė skolos nurodytu terminu negrąžino.

8Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama teismo pripažinti 2011 m. liepos 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu.

9Atsakovės teigimu, 2009 m. ji pasiskolino iš ieškovės 14 000 Lt. Ieškovė, žinodama apie sunkią atsakovės materialinę padėtį, skolas bankui ir kitiems kreditoriams, naudodama ekonominį ir psichologinį spaudimą, reikalavo pasirašyti vekselius vis didesnėms sumoms ir 14 000 Lt skolą padidino iki 89 000 Lt, privertė šiai sumai pasirašyti vekselį. 2011 m. liepos 15 d. vekselį surašė atsakovė; vekselio apmokėjimo terminą po pasirašymo ieškovė įrašė savo ranka. Atsakovės nuomone, ieškovė praleido vekselio padavimo apmokėti terminą, todėl jo pagrindu nebegali būti reikalaujama išieškoti skolą.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu tenkino ieškinį, priešieškinį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovės 89 700 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 89 700 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Teismas vadovavosi CK 1.105 straipsniu, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 19 straipsniu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R. , bylos Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008; kt.). Teismas konstatavo, kad ieškovė, kaip vekselio turėtoja, laikytina sąžininga vekselio savininke, kol neįrodyta priešingai. Pareiga įrodyti, kad nebuvo reikalavimo teisės pagal vekselį atsiradimo pagrindo ar kad vekselis negalioja, kyla atsakovei, kaip vekselio davėjai (CK 1.105 straipsnis, ĮPVĮ 19 straipsnis, CPK 12, 178 straipsniai).

13Šalys yra tiesioginės vekselio teisinio santykio dalyvės. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji buvo priversta pasirašyti ginčo vekselį, t. y. kad ieškovė būtų naudojusi prievartą, grasinimus ar spaudimą, kad atsakovė būtų kreipusis į teisėsaugos institucijas dėl ieškovės grasinimų iki vekselio pasirašymo (CK 1.91 straipsnis). Be to, atsakovė, 2011 m. liepos 15 d. pasirašiusi vekselį, kaip sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo iš karto jį ginčyti. Tačiau į prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą ji kreipėsi tik 2012 m. kovo mėnesį, t. y. daugiau kaip po pusės metų nuo vekselio išrašymo. 2012 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad pasirašydama vekselį suprato, jog vekselį pasirašo 26 000 eurų sumai, tačiau patikėjo ieškovės patikinimu, kad ši nereikalaus visos sumos, grąžinti reikės tik 14 000 Lt. Teismas nurodė, kad vien atsakovės paaiškinimų nepakanka jos atsikirtimams įrodyti, nes ji yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, todėl jos paaiškinimai yra subjektyvūs.

14Teismas vadovavosi ĮPVĮ 3, 77 straipsniais, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-8/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. ir kt. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-43/2011). Teismas nurodė, kad šalių atsiskaitymo data vekselyje nustatyta 2011 m. gruodžio 15 d., tačiau šis nebuvo pateiktas atsakovei apmokėti, taigi ieškovė praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą ir neteko galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka. Tokiu atveju vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti šalių teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-514/2009). ĮPVĮ nustatytų terminų praleidimas neatima iš vekselio turėtojo galimybės išieškoti skolą iš vekselį išdavusio asmens ginčo teisenos tvarka, todėl teismas konstatavo, kad šalių ginčas kyla iš paskolos teisinių santykių.

15Teismas vadovavosi CK 6.870 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje V. K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-412/2010, išaiškinimus. Atsižvelgdamas į vekselio specifiškumą ir jo turėtojo sąžiningumo prezumpciją, teismas sprendė, kad būtent atsakovė privalo įrodyti, jog ji ginčo pinigų sumos negavo, arba kad gavo mažesnę, arba kad paskolą grąžino. Atsakovė neneigė, kad skolinosi iš ieškovės pinigus, tačiau nurodo, jog pasiskolino ne 26 000 eurų, bet 14 000 Lt. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad gavo mažesnę sumą, nei nurodyta 2011 m. liepos 15 d. vekselyje, jo nenuginčijo, nepaneigė sąžiningos vekselio turėtojos prezumpcijos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177, 178, 185 straipsniai), todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti grąžinti skolą. Atsakovė išrašė ir besąlygiškai įsipareigojo grąžinti ieškovei 26 000 eurų, todėl šią prievolę turi vykdyti sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu (CK 6.38 straipsnis). Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad 2012 m. balandžio 26 d. ieškovė pateikė teismui prašymą nutraukti bylą, nes atsakovė grąžino skolą, ir tai turi būti laikoma pakvitavimu, įrodančiu skolos grąžinimo faktą. 2012 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad 89 700 Lt skolos ieškovei negrąžino, teigė grąžinusi 14 000 Lt, pripažino, kad prašymą savo ranka surašė pati, o ieškovė jį tik pasirašė. Ieškovė teigia, kad jokių pinigų iš atsakovės negavo, pasirašė suklaidinta atsakovės. Kadangi ieškovė nemoka lietuviškai skaityti, tai pasitikėjo atsakove ir pasirašė dokumentą.

16Šalys pripažino, kad jų santykiai yra konfliktiški, todėl vertintina kritiškai, kad atsakovė, geranoriškai įvykdžiusi prievolę, nepareikalavo, kad ieškovė grąžintų vekselio originalą ir pažymėtų apie prievolės įvykdymą. Vidutiniškai protingas, apdairus žmogus, įvykdęs skolinį įsipareigojimą, reikalautų prievolės įvykdymo fakto patvirtinimo, o ne pasikliautų prašymo teismui surašymu. Be to, mažai tikėtina, kad ieškovė, turėdama reikalavimo teisę į 89 700 Lt skolą, priimtų 14 000 Lt ir atsisakytų likusios reikalavimo dalies. Teismas įvertino tai, kad atsakovė, anot jos, 2012 m. balandžio 26 d. visiškai atsiskaičiusi su ieškove, 2012 m. birželio 15 d. pareiškė priešieškinį dėl vekselio nuginčijimo. Asmuo, įvykdęs prievolę pagal vekselį ir neturėdamas skolinių įsipareigojimų, neginčytų vekselio galiojimo. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, formuojamą dėl įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal G. Š. prašymą, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. , bylos Nr. 3K-3-462/2002; kt.).

17Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą.

18Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi CK 6.870 straipsnio 2 dalimi, 6.875 straipsniu, kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-532/2012; kt.). Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Tokiu atveju pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė pripažino aplinkybę, kad paskolos sandoris šalių buvo sudarytas, t. y. kad ginčo pinigų suma buvo perduota. Tai patvirtina ir atsakovės ranka užpildytas paprastasis vekselis, kuriame nurodyta, kad ji besąlygiškai įsipareigoja sumokėti ieškovei 26 000 eurų, nurodydama šią sumą vekselyje du kartus – skaičiais ir žodžiu. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką sutarčių aiškinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; kt.).

19Šalys pripažino, kad paprastasis vekselis buvo sudarytas siekiant raštu įteisinti paskolos santykius, prasidėjusius 2009 m. Atsakovė pripažino, kad 2009 m. lapkričio mėnesį ji pasiskolino iš ieškovės 8000 Lt, o 2010 m. sausio 28 d. – 6000 Lt, kad su ieškove perrašė vekselius tris kartus, todėl turėjo galimybę pasidomėti vekselio teisniais padariniais; šie jai buvo žinomi (CK 1.6 straipsnis). Atsakovė galėjo pasilikti perrašytų vekselių originalus. Šalims pripažinus faktą, kad ginčo vekselis buvo ankstesnių paskolos sutarčių suvestinė, byloje įrodyta, jog pinigų perdavimas atsakovei įvyko iki 2011 m. liepos 15 d. vekselio išrašymo; išrašydama šį vekselį atsakovė turėjo galimybę patikslinti pasiskolintą sumą, nurodyti, kokią dalį paskolos yra grąžinusi. Atsakovė pati sudarė tokią skolų suvestinę.

20Remdamasis CK 6.875 straipsniu teismas nurodė, kad vertinant atsakovės elgesį po vekselio sudarymo, byloje įrodyta, jog ji, pildydama ieškovės vardu prašymą nutraukti šią bylą, dar kartą savo ranka nurodė ginčo sumą – 89 700 Lt, nors savo paaiškinime ir apeliaciniame skunde nurodė, kad grąžino 14 000 Lt, nes skolos suma buvo 14 000 Lt. Šis ieškovės prašymas pirmosios instancijos teisme buvo atšauktas, o atsakovė savo priešieškinyje neformulavo reikalavimo pripažinti paskolos sutartį įvykdyta, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė grąžino ieškovei 14 000 Lt ir kad tokia buvo paskolos suma. Ginčo sutartyje buvo aiškiai išreikštas atsakovės įsipareigojimas jos pačios įrašytą pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui, todėl, nesant byloje duomenų, jog ši suma nebuvo perduota, atmesti ieškinį nėra pagrindo. Vertindamas bylos įrodymus teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Z. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. ir AB „Rokiškio sūris“, bylos Nr. 3K-3-601/2005).

21Jei vekselio turėtojas praleido vekselio pateikimo apmokėti terminą, tai tokiu atveju vekselis tampa paprastu skoliniu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-8/2007). Ieškovė įrašė prievolės įvykdymo terminą – 2011 m. gruodžio 15 d., todėl šalys, sudarydamos paskolos sutartį, nebuvo susitarusios dėl paskolos prievolės įvykdymo termino. Ieškovės įrašas dėl sutarties termino įvykdymo laikytinas jos pareikalavimo momentu, o apie šį terminą atsakovei buvo pranešta ieškiniu (CK 6.873 straipsnio 2 dalis).

22Dėl sandorio negaliojimo pagrindo teismas nurodė, kad grasinimo padarinių realumas ir apgaulė turi būti grindžiamas įrodymais (CPK 178 straipsnis); atsakovė privalėjo įrodyti, jog sutarties, įvardytos vekseliu, sudarymo metu jos valia formavosi ydingai dėl ieškovės ekonominio spaudimo (CK 1.91 straipsnis), tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta.

23III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

24Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodomi šie argumentai:

251. Dėl įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme. Atsakovės nuomone, teismas ieškovės parodymus vertino jai palankia linkme. Taigi teismas buvo šališkas, pažeidė CPK 6, 17 straipsnius, pagal kuriuos teisingumą vykdo vadovaudamasis asmenų lygybės įstatymui ir teismui, šalių procesinių teisių lygybės principais. Atsakovė, remdamasi ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalimi, 81 straipsnio 1, 2 dalimis, Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 3 punktu, nurodo, kad ieškovė–vekselio turėtoja per vienerius metus privalėjo 2011 m. liepos 15 d. vekselį pateikti vykdomajam įrašui padaryti, tačiau užuot to 2012 m. balandžio 17 d. teismui pateikė ieškinį, taip pažeisdama nustatytą ĮPVĮ ir nurodyto Vyriausybės nutarimo tvarką. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą pagal ieškovės ieškinį, pažeidė CPK 22 straipsnio 1 dalį – bylą nagrinėjo neatsižvelgdamas į įstatyme nustatytą privalomą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad skolos grąžinimo terminą įrašė savo ranka, šio veiksmo nederindama su vekselio davėja, tai reiškia, kad, net ir įrašius terminą, ginčo vekseliui ieškinio pateikimo metu 2012 m. balandžio 17 d. galiojo ĮPVĮ ir pirmiau nurodyto Vyriausybės nutarimo teisės normos. Atsakovės nuomone, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, pagal kurią vekselio negaliojimo pagrindas – vekselio įgijėjos nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R. , bylos Nr. 3K-7-216/2007). Atsakovė priešieškinį pateikė ginčydama vekselio viešo patikimumo taisyklę, nurodydama apie vekselio trūkumą, t. y. vekselio įgijėja buvo nesąžininga. Nesąžiningumas šiuo atveju pasireiškia ieškovės veiksmais – verčiant pasirašyti vekselį 26 000 eurų sumai, nors ji teismo posėdžio metu ir Klaipėdos apylinkės prokuratūros atliekamo tyrimo metu negalėjo tiksliai nurodyti, kiek tiksliai paskolino atsakovei. Teismas nurodė, kad ginčijamas vekselis yra skolos raštelis, tačiau neišsiaiškino pinigų perdavimo atsakovei fakto (CK 6.870 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. V. R. , bylos Nr. 3K-3-412/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-192/2012). Pinigų perdavimo faktas neužfiksuotas ir vekselyje, todėl laikytina, kad byloje jis nenustatytas, taigi byla išnagrinėta neišsamiai. Atsakovė priešieškinyje, teismo posėdžio metu, apeliaciniame skunde nurodė, kad iš ieškovės buvo pasiskolinusi tik 14 000 Lt, kuriuos grąžino, o šią aplinkybę patvirtina pakvitavimo funkciją atliekantis ieškovės 2012 m. balandžio 26 d. prašymas teismui bylą nutraukti. Atsakovė įrodė, kad ieškovės teiginys, jog ši nesupranta lietuvių kalbos, neatitinka tikrovės. 2012 m. balandžio 10 d. ieškovė pateikė Klaipėdos apylinkės prokuratūrai paaiškinimą, kuriame užfiksuota, kad ji pageidauja duoti parodymus lietuvių kalba, kad moka šią kalbą. Ieškovė veikė kaip vidutiniškai protingas žmogus, byloje turėjo advokatą, todėl manyti, kad ji suklydo pasirašydama nurodytą prašymą, klaidinga, o vėlesnis šio prašymo atsisakymas vertintinas kaip siekis praturtėti atsakovės sąskaita.

262. Dėl įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos konstatavęs, kad vekselyje nurodyta suma patvirtina, jog pinigai buvo perduoti, nors tokia informacija ir nėra užfiksuota (CK 6.870 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. D. R. , bylos Nr. 3K-3-107/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-532/2012).

27Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama vekselį pripažinti negaliojančiu, nes ieškovė jį įgijo nesąžiningu būdu – panaudojo ekonominį spaudimą (CK 1.91 straipsnis), o suma vekselyje yra klaidinga. Atsakovė nepateikė tiesioginių įrodymų dėl ekonominio spaudimo, tačiau pateikė netiesioginių: ieškovės parodymus Klaipėdos apylinkės prokuratūrai, iš kurių matyti, kad ieškovė negali paaiškinti, kiek ir kada paskolino 89 700 Lt. Atsakovės atstovai teisme pakartotinai apklausė ieškovę dėl šių pinigų. Nustatyta, kad ieškovė negali pasakyti, kodėl ji negali nurodyti tikslios paskolintos pinigų sumos. Atsakovė pateikė teismui ieškovės pasirašytą prašymą nutraukti bylą. Jame nurodoma, kad ieškovei pinigai grąžinti. Teismai nepagrįstai šiuos veiksmus vertino neigiamai, o nevertino ieškovės nenuoseklių veiksmų, taigi skolininkui teko visa įrodinėjimo našta, t. y. pinigų neperdavimo, pinigų grąžinimo ir kt. (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Aplinkybės apie pinigų perdavimą (89 700 Lt) niekas neįrodinėjo, t. y. be vekselio, byloje nebuvo jokių papildomų duomenų, kad sandoris galėjo įvykti. Bylos duomenimis, šalys turėjo finansinių santykių, taigi ieškovė buvo suinteresuota pasirašyti prašymą nutraukti bylą. Be to, ieškovė turėjo advokatą, taigi galėjo būti informuota apie vekselio teisinę reikšmę, todėl vadovaujantis įrodymų tikimybės principu darytina išvada, kad ji nebuvo paskolinusi tokios pinigų sumos. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrindė pinigų įsigijimo fakto ir nesiekė, kad byloje būtų apklausti liudytojai, galintys patvirtinti pinigų paskolinimą.

28Teismai nepagrįstai sprendė, kad prašymas nutraukti bylą nelaikytinas pakvitavimu. Ieškovė tik žodžiu paneigė tokį prašymą. Atsakovė pažymi, kad pateiktame teismui prašyme nurodyta, kad pinigai grąžinti.

29Atsakovė laiko nepagrįsta teismo išvadą, kad skolos grąžinimo termino įrašas ieškovės ranka laikytinas skolos pareikalavimo momentu, o apie šį terminą atsakovei buvo pranešta ieškiniu. Tai prieštarauja ĮPVĮ. Apie skolą turi būti pranešama raštu skolininkui, ir toks pranešimas yra laikomas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

30Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

31Procesiniame dokumente nurodoma, kad atsakovė, siekdama išvengti skolos grąžinimo iki ieškovės kreipimosi į teismą, inicijavo ieškovei ikiteisminį tyrimą (BK 145 straipsnio 2 dalis, 181 straipsnio 1 dalis), tačiau Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra 2012 m. balandžio 13 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės prašymą. Atsakovė, pasinaudojusi ieškovės pasitikėjimu, lietuvių kalbos nežinojimu, įkalbėjo ieškovę pasirašyti prašymą nutraukti bylą, kuriame atsakovė savo ranka parašė, kad su ieškove atsiskaitė grąžindama 89 700 Lt. Ieškovė, būdama pensininkė ir neturinti juridinio išsilavinimo, nežinodama ĮPVĮ, vekselį suvokė kaip skolos pakvitavimą, nes jis buvo surašytas atsakovės ranka. Ieškovės nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje J. B. v. G. R. , bylos Nr. 3K-7-216/2007, išaiškinimai šiuo atveju netaikytini ta prasme, kuria atsakovė grindė savo reikalavimus. Teisėjų kolegija nurodė, kad vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Atsakovė tokių įrodymų į bylą nepateikė.

32Atsakovė dalyvavo pirmosios instancijos teisme ir buvo atstovaujama advokato. Atsakovė neginčija pinigų skolinimo faktų, t. y. kad pinigai buvo skolinami per kelis kartus; buvo ginčijamas tik skolos dydis. Atsakovė buvo nenuosekli, nes, prieš pirmąjį teismo posėdį įkalbėjusi ieškovę pasirašyti prašymą, teigia, kad grąžino visą suma 89 700 Lt sumą, nurodydama skolos dydį ne tik skaičiais, bet ir žodžiais. Pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį vekselis atitinka skolos dokumento sąvoką.

33Atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. K. v. V. R., bylos Nr.3K-3-412/2010, nes toje byloje buvo kitos faktinės aplinkybės. Pagal CK 6.875 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina jos elgesys, abejonių kėlimas dėl ieškovės lietuvių kalbos mokėjimo. Pirmosios instancijos teisme dalyvavo vertėja.

34Atsakovė neįrodinėjo, iš kur gavo 89 700 Lt tam, kad atsiskaitytų su ieškove, kur įvyko pinigų perdavimas, tik nurodė, jog ieškovė pasinaudojo jos sunkia ekonomine padėtimi. Teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovės tikslas buvo pasiskolinti 89 700 Lt ir negrąžinti, todėl pareiškimas dėl bylos nutraukimo nepripažintas pakvitavimu. Atsakovei nebuvo ribojama galimybė įrodinėti, kad grąžino paskolą, kurios dydis buvo įtvirtintas vekselyje, tačiau ji tokių faktų nepateikė, priešingai, teigė, kad keleri metai jos finansinė padėtis yra ypač sunki, pripažino vėluojanti dengti turimus įsipareigojimus bankui ir pan., todėl teiginiai, jog bylos nagrinėjimo metu 2012 m. balandžio mėnesį sugebėjo visiškai padengti 89 700 Lt skolą ar netgi skolos dalį – 14 000 Lt, teismo buvo įvertinti kritiškai.

35Skolos pagal vekselius išieškojimas ĮPVĮ ir Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 988 „Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ pagrindu yra atskira, savarankiška skolinių įsipareigojimų vykdymo tvarka. Tai ne ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kreditorė ir vertybinio popieriaus–vekselio turėtoja ieškovė, nesilaikiusi įstatymuose nustatytų procedūrų dėl reikalavimų pagal išduotą vekselį patenkinimo, neteko galimybės pasinaudoti šia supaprastinta tvarka, tačiau neprarado teisės ginčo teisenos tvarka įrodinėti savo reikalavimo teisės ir prašyti ją ginti.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37Dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimo padarinių ir vekselio turėtojo, praleidusio šį terminą, teisių gynimo būdų

38Byloje nustatyta, o kasacinis teismas pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių, kad bylos šalys yra tiesioginės vekselio teisinio santykio dalyvės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, suformavo praktiką taip, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010; kt.). Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tačiau tam, kad vekselio turėtojas galėtų patenkinti savo reikalavimus ĮVPĮ nustatyta tvarka, jis turi laikytis šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų ir vykdyti jame nustatytus reikalavimus.

39ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktas). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010).

40Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys atsiskaitymo datą vekselyje nustatė 2011 m. gruodžio 15 d., įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, tačiau vekselis nustatytu terminu nebuvo pateiktas atsakovei apmokėti. Taigi ieškovė praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl neteko ir teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu, todėl pagrįstai savo teisėms ginti naudojasi teismine gynyba, t. y. ginčo teisenos tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės skolą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010). Dėl nurodytų priežasčių atmestini kasacinio skundo argumentai dėl pažeistos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos; teismai padarė teisingą išvadą, kad šalių ginčas kilo iš paskolos teisinių santykių, kurių kvalifikavimui, tokių sutartinių santykių aiškinimui bei įrodinėjimo taisyklėms taikomos bendrosios nuostatos. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad šalis sieja paskolos sutartis, pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), o nustačius, kad pinigai ar daiktai nebuvo perduoti, ji laikoma nesudaryta ir sandorio pripažinimo negaliojančiu civilinis teisinis institutas tokiu atveju negali būti taikomas.

41Dėl CK 1.91 straipsnio taikymo, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančių civilinio proceso taisyklių laikymosi

42Nagrinėjamoje byloje atsakovė, neigdama ėmusi paskolą iš ieškovės, teigė, kad vekselį ji išdavusi dėl ieškovės panaudoto ekonominio spaudimo, prašė pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Danijos AB Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir kt. v. Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-169/2013; kt.). Teismai išsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, procesiniuose dokumentuose įvertinta šalių – vekselio davėjos ir vekselio turėtojos – elgsena. Byloje nenustatyta duomenų, patvirtinančių ieškovės ekonominį spaudimą atsakovei, būtent: reikalavimą išduoti vekselį, grasinimus, todėl pripažinti vekselį negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį šioje byloje pagrindas teismų pagrįstai nenustatytas.

43Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika esant šalių ginčų dėl paskolinių teisinių santykių pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai), o tai, kad paskola grąžinta – paskolos gavėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. S. G. , bylos Nr. 3K-3-351/2013). Atsakovė pripažino aplinkybę, kad ne kartą skolinosi iš ieškovės pinigus. Atsakovė savo ranka užpildė paprastąjį vekselį, kuriame nurodyta, kad ji besąlygiškai įsipareigoja sumokėti ieškovei 26 000 eurų, nurodydama šią sumą vekselyje du kartus – skaičiais ir žodžiu. Teisėtą pagrindą atsakovės argumentus vertinti kaip nepagrįstus sudaro ir nenuosekli jos kaip vekselio davėjos pozicija įvairiose bylos nagrinėjimo stadijose. Vienu metu, pildydama ieškovės vardu prašymą nutraukti šią bylą, atsakovė savo ranka nurodė ginčo sumą – 89 700 Lt, nors savo paaiškinime ir apeliaciniame skunde nurodė, kad grąžino 14 000 Lt, nes skolos suma buvo 14 000 Lt. Visa tai leidžia kasaciniam teismui daryti išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nurodyti teisiniai argumentai patvirtina, jog pinigų perdavimo faktas byloje įrodytas, t. y. atsakovė pinigus iš ieškovės gavo ir jos skola ieškovei sudaro 89 700 Lt (CPK 178 straipsnis).

44Byloje esantis prašymas nutraukti bylą, priešingai nei teigia atsakovė, nelaikytinas pakvitavimu apie skolos grąžinimą. Ieškovė proceso nustatyta tvarka jo atsisakė ir toks atsisakymas nėra ginčo dalykas, priešingai nei pakvitavimo apie skolos grąžinimą nuginčijimas. Proceso aspektu tokio atsisakymo visiškai pakanka, kad prašymas nutraukti bylą nebūtų nagrinėjamas ir ginčas būtų sprendžiamas iš esmės. Nagrinėdami bylą teismai iš esmės tyrė ir vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir paneigė atsakovės argumentų, kad ji grąžino pinigus ieškovei, pagrįstumą (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo, įvykdęs prievolę pagal vekselį ir neturėdamas skolinių įsipareigojimų, neigtų mokėjimų prievolės egzistavimą, o ne priešieškiniu ginčytų vekselio galiojimą, kaip nagrinėjamoje byloje atsakovė, taigi vekselio ginčijimo faktas prieštarauja protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartui. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tirdami ir vertindami įrodymus, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės taisykles (būtent tai ir yra kasacijos dalykas) ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. ir kt. v. BAB „Iglus“, bylos Nr. 3K-3-459/2013; kt.). Taigi esant byloje nustatytam 89 700 Lt perdavimo atsakovei faktui ir nesant byloje įrodymų, patvirtinančių šios skolos grąžinimą ieškovei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį – priteisė ieškovei iš atsakovės 89 700 Lt skolą (CPK 185 straipsnis).

45Dėl nurodytų argumentų kasacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. gruodžio 30 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 33,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2420 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumo laipsnį, ieškovės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, tam tikslui sunaudotas advokato darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia priteisti ieškovei iš atsakovės 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktai).

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

49Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

50Priteisti iš atsakovės J. Ž. (asmens kodas ( - ) ieškovei S. G. (asmens kodas ( - ) 1000 (vieną tūkstantį) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

51Priteisti iš atsakovės J. Ž. (asmens kodas ( - ) 33,03 Lt (trisdešimt tris Lt 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo apmokėti... 6. Ieškovė S. G. prašė teismo priteisti iš atsakovės J. Ž. 89 700 Lt... 7. Ieškovė nurodė, kad nuo 2009 m. atsakovė iš ieškovės nuolat skolindavosi... 8. Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama teismo pripažinti 2011 m.... 9. Atsakovės teigimu, 2009 m. ji pasiskolino iš ieškovės 14 000 Lt. Ieškovė,... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu tenkino... 12. Teismas vadovavosi CK 1.105 straipsniu, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių... 13. Šalys yra tiesioginės vekselio teisinio santykio dalyvės. Atsakovė... 14. Teismas vadovavosi ĮPVĮ 3, 77 straipsniais, kasacinio teismo praktika... 15. Teismas vadovavosi CK 6.870 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgė į Lietuvos... 16. Šalys pripažino, kad jų santykiai yra konfliktiški, todėl vertintina... 17. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 18. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi CK 6.870 straipsnio 2 dalimi, 6.875... 19. Šalys pripažino, kad paprastasis vekselis buvo sudarytas siekiant raštu... 20. Remdamasis CK 6.875 straipsniu teismas nurodė, kad vertinant atsakovės... 21. Jei vekselio turėtojas praleido vekselio pateikimo apmokėti terminą, tai... 22. Dėl sandorio negaliojimo pagrindo teismas nurodė, kad grasinimo padarinių... 23. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 24. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų... 25. 1. Dėl įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme. Atsakovės nuomone,... 26. 2. Dėl įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės... 27. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama vekselį pripažinti... 28. Teismai nepagrįstai sprendė, kad prašymas nutraukti bylą nelaikytinas... 29. Atsakovė laiko nepagrįsta teismo išvadą, kad skolos grąžinimo termino... 30. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir... 31. Procesiniame dokumente nurodoma, kad atsakovė, siekdama išvengti skolos... 32. Atsakovė dalyvavo pirmosios instancijos teisme ir buvo atstovaujama advokato.... 33. Atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 34. Atsakovė neįrodinėjo, iš kur gavo 89 700 Lt tam, kad atsiskaitytų su... 35. Skolos pagal vekselius išieškojimas ĮPVĮ ir Vyriausybės 1999 m. rugsėjo... 36. Teisėjų kolegija... 37. Dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimo... 38. Byloje nustatyta, o kasacinis teismas pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį yra... 39. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas... 40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys atsiskaitymo datą vekselyje... 41. Dėl CK 1.91 straipsnio taikymo, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą... 42. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, neigdama ėmusi paskolą iš ieškovės,... 43. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika esant šalių ginčų dėl... 44. Byloje esantis prašymas nutraukti bylą, priešingai nei teigia atsakovė,... 45. Dėl nurodytų argumentų kasacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. gruodžio 30 d.... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 50. Priteisti iš atsakovės J. Ž. (asmens kodas ( - ) ieškovei S. G. (asmens... 51. Priteisti iš atsakovės J. Ž. (asmens kodas ( - ) 33,03 Lt (trisdešimt tris... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...