Byla 2A-564-479/2013
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui M. Ž. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas 2012-08-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. Ž.. Nurodė, kad atsakovas M. Ž. 2007-08-08 ( - ), nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, pasipriešino Klaipėdos miesto VPK Viešosios policijos patruliams R. D. ir D. K.. Dėl atsakovo veiksmų D. K. buvo padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Atsakovas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, nes susitaikė su nukentėjusiuoju D. K.. 2009-08-08 nukentėjusiajam D. K. ieškovas sumokėjo 25 853,52 Lt piniginę kompensaciją, kurios atsakovas ieškovui neatlygino. Kadangi ieškovas įgijo regresinį reikalavimą į sumokėtos žalos atlyginimą, ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 25 853,52 Lt žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-07 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo ieškovui 25 853,52 Lt žalos atlyginimą bei 776 Lt žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad atsakovas savo neteisėtais kaltais veiksmais, t. y. tyčia panaudojo smurtą prieš policijos pareigūną ir jį sužalojo. Dėl šių atsakovo veiksmų, tai yra sveikatos sutrikdymo, ieškovas nukentėjusiajam

5D. K. sumokėjo 25 853,52 Lt kompensaciją. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis atlygino žalą nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje, nes tokiu būdu buvo išspręstas baudžiamosios, bet ne civilinės atsakomybės klausimas. Teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, nes kompensacija buvo sumokėta 2009-08-19, o ieškinys pareikštas 2012-08-17, t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino.

6Apeliaciniu skundu atsakovas M. Ž. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties pradžią, nes ieškinio senatis skaičiuojama ne nuo kompensacijos išmokėjimo, o nuo žalos padarymo ar sužinojimo apie padarytą žalą dienos. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nes negalėjo remtis tarnybinio patikrinimo medžiaga.

7Ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašė tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, jog praleista ieškinio senatis, terminą atnaujinti, nes per apsirikimą buvo netinkamai taikytos teisės normos.

8Apeliacinis skundas tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d.

10Atsakovas nurodė, kad teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Ši apeliacinio skundo nuostata pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios bylos atveju ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai ieškovas faktiškai įvykdė jam kylančią prievolę sumokėti kompensaciją ir draudimo sumą, tai yra nuo 2009-08-19.

11Policijos įstaigų mokamų išmokų paskirtis yra kompensuoti patirtą turtinę žalą arba, kitaip tariant, padaryta žala gali būti kompensuojama ne tik civilinės atsakomybės institutu, bet ir alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Be žalos kompensavimo, tokios išmokos atlieka ir socialinę funkciją, t. y. jos veikia kaip socialinės garantijos asmenims, kurių darbas susijęs su padidinta rizika, tačiau policijos įstaiga, išmokėjusi išmoką žalą patyrusiam pareigūnui, regreso teisę į žalą padariusį asmenį (jo draudiką) įgyja tik dėl tos dalies, kuria atlygino padarytą žalą. Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų sąlygų 26 p. nustatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta tvarka. Taigi policijos įstaigos regreso teisės įgyvendinimas reglamentuojamas LR CK normų. Nagrinėjamoje byloje išmokas pareigūnui išmokėjo ir regreso teise siekia pasinaudoti Policijos departamentas, taigi policijos įstaigų mokamų išmokų paskirtis yra tapati, kaip ir socialinio draudimo išmokos. Šiuo atveju taikytina LR CK 6.290 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kuri aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek draudimo santykiuose. Regreso teisė įgyvendinama vadovaujantis tomis pačiomis LR CK normomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 nurodyta, kad žalą atlyginęs asmuo įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) teises ir pareigas. Tai reiškia, kad policijos įstaigos regresinis reikalavimas gali būti patenkinamas tik tuo atveju, jei tokį reikalavimą galėjo reikšti pradinis kreditorius – žalą patyręs asmuo. Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta ir tai, kad ieškinio senaties terminas pareikšti regresinį reikalavimą yra skaičiuojamas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, tai yra nuo tada, kai žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

12LR CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. LR CK 1.127 str. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, ieškinio senaties terminai policijos įstaigai, išmokėjusiai išmoką, skaičiuojami nuo tos dienos, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis D. K. apie savo teisės pažeidimą sužinojo įvykio, per kurį buvo sužalota jo sveikata, metu, tai yra 2007-08-08. Dėl tos priežasties trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą, padarytą nukentėjusiajam, pasibaigė 2010-08-08. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo dienos, kai buvo išmokėta kompensacija, nepatvirtina ieškovės teisės, nes regreso teisę įgyvendinanti policijos įstaiga perima tokios apimties teises ir pareigas, kiek jų turėjo nukentėjęs asmuo. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą, atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, dėl to ieškinys atmestinas (LR CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Atmetus ieškinio reikalavimą dėl ieškinio senaties termino praleidimo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

13Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismui nustačius, jog praleistas ieškinio senaties terminas, jis turėtų būti atnaujintas, nes praleistas dėl netinkamo teisės normų taikymo. LR CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistas terminas atnaujinamas. LR CK 1.6 str. numatyta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovo prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą turi būti pareikštas nagrinėjant ginčą iš esmės (LR CK komentaras, 1 knyga, l. 264). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas nepareiškė prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas neturi teisės spręsti ieškovo prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.

14Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir, tenkindamas ieškinį, bylą išsprendė neteisingai. Dėl to teismo sprendimas naikintinas ir byloje priimtinas naujas sprendimas, ieškovo ieškinys atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

15Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 776 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, bei 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teismas apmokėti (LR CPK 93, 98 str.).

16Vadovaudamasi LR CPK 325?330 str. teisėjų kolegija

Nutarė

17panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atmesti.

18Priteisti atsakovui M. Ž. iš ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

19776 Lt žyminio mokesčio bei 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai