Byla e2-1207-433/2018
Dėl servituto nustatymo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovių atstovei advokatei I. K., atsakovui A. R., atsakovo atstovui advokatui M. S., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei S. N., trečiojo asmens Sodininkų bendrijos „Putinas“ atstovui G. M.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių J. C. ir B. N. ieškinį atsakovui A. R., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Sodininkų bendrijai „Putinas“ dėl servituto nustatymo

Nustatė

3Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė J. C. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus numeris ( - ), esantį ( - ) (toliau - Sklypas-1). Šis sklypas įsigytas nuosavybėn 2011-06-21, Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 6-1248VZ (asmeninė nuosavybė), kaip tai nurodyta prie ieškinio pridedamame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Sklypas yra gyvenamosios paskirties, jame stovi ir yra naudojami gyvenamasis namas ir kiti statiniai, gyvena žmonės. Ieškovė B. N. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus numeris ( - ), esantį ( - ) (toliau - Sklypas-2). Šis sklypas įsigytas nuosavybėn 2016-10-07, Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 6-3460VZ (asmeninė nuosavybė), kaip tai nurodyta prie ieškinio pridedamame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Šio žemės sklypo, kurio kadastro numeris ( - ) adresas buvo ( - ), sodininkų bendrija „Putinas“, kaip tai nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017-03-30 d. išvadoje apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, tačiau kaip matyti iš pridedamo 2017-05-29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, šio sklypo adresas pakeistas į ( - ). Sklypas yra gyvenamosios paskirties, jame stovi ir yra naudojami gyvenamasis namas ir kiti statiniai, gyvena žmonės. Pridėtoje 2017 m. birželio 15 d. ištraukoje iš Regia.lt žemėlapio aiškiai matyti Sklypo-1, Sklypo-2 ir atsakovo žemės sklypo Nr. 27 situacijos planas, ribos ir SB „Putinas“ kelio atšaka, per kurią galima patekti į Sklypą-1 ir Sklypą-2, bei kuris patenka į atsakovo žemės sklypo Nr. 27 ribas. Pagal žemės Sklypo-1 ir Sklypo-2 planus matyti, kad vienintelis patekimas į žemės sklypą nuo SB „Putinas“ teritorijoje esančio kelio yra per atsakovo žemės sklypą, kurio unikalus numeris ( - ), žemės sklypo kadastro numeris ( - ) Vilniaus m. k. v., kurio paskirtis - žemės ūkio, mėgėjų sodo žemės sklypai. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog sklypo plotas yra 0.0561 ha, jis įsigytas nuosavybėn 2005-07-08 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 5003. Atsakovui atlikus kadastrinius sklypo matavimus ir pažymėjus sklypo ribas vietoje, paaiškėjo, kad į jo sklypo plotą patenka SB „Putinas“ plane pažymėtas ir faktiškai naudojamas kelias, kuriuo į savo namų valdas vieninteliu būdu gali patekti Sklypo-1 ir Sklypo-2 naudotojai. Po kadastrinių matavimų šio projekte pažymėto kelio plotis nuo 6,81 m ir 5,88 m sumažėjo iki 1,5 m, ir todėl faktiškai Sklypo-1 ir Sklypo-2 naudotojai neteko jokios galimybės patekti į šias namų valdas. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, Sklypo-2 savininkė B. N. 2017-05-04 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių su prašymu paaiškinti susidariusią situaciją. Su tokiu pačiu prašymu 2017-05-24 d. į minėtą instituciją kreipėsi A. B., kuri yra Sklypo-2 namų valdos faktinė gyventoja. Nacionalinė žemės tarnyba šių prašymų dėl paaiškinimų nėra išnagrinėjusi, tačiau žodžiu paaiškino piliečiams, jog patekimo į žemės Sklypą-1 ir Sklypą-2 savininkai turi kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo, jeigu nepavyktų susitarti tokį servitutą nustatyti sandoriu. Atsižvelgiant į tai, jog klausimas susijęs su valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią atsakovas įsigijo savo žemės sklypą, į kurį patenka SB „Putinas“ 27 suprojektuotas, pažymėtas plane ir faktiškai naudojamas kelias, ši institucija įtrauktina į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Kadangi atsakovas atsisako kalbėtis su ieškovėmis dėl problemos sprendimo nustatant kelio servitutą atsakovo žemės sklypui sandoriu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.125 str.), toliau -Sklypas-3, elgiasi agresyviai, kliudo Sklypo-1 ir Sklypo-2 naudotojams patekti į savo namų valdas, tyčia užstatė privažiavimą betoniniais blokais, kaip matyti iš pridedamų fotografijų, tai ieškovės kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl kelio servituto nustatymo (CK 4.126 str.). Tuo tikslu ieškovė B. N. užsakė atitinkamas licencijas turinčioje UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ „Pravažiavimo tarp žemės sklypų situacijos planą“, kuriame koordinačių taškais pažymėtas Sklypui-3 nustatytinas kelio servitutas, plane apribotas taškais 1-2-3-4-1, ir sudarantis apie 96 kv. m. Kadangi yra akivaizdu, kad gretimų sklypų savininkai nesusitaria dėl servituto, o nenustačius servituto, nebūtų įmanoma daikto naudoti pagal paskirtį, tai mano, kad yra visos prielaidos kreiptis į teismą dėl servituto sustatymo teismo sprendimu. Kadangi tik atsakovo žemės Sklypas-3 savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti ieškovių Sklypo-1 ir Sklypo-2 tinkamą naudojimą, pagal parengtą schemą ir nustatytus koordinačių taškus nustatytinas kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku ir antžeminėmis transporto priemonėmis, bei servitutas, suteikiantis teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė - vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Taikant servituto instituto normas pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo prielaidų klausimu yra išaiškinta, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad nėra kito patekimo į ieškovių žemės sklypus - Sklypą-1 ir Sklypą-2, kadangi vietovės kelių infrastruktūra buvo suprojektuota taip, kad vienintelis galimas patekimas - kelias - į ieškovių Sklypą-1 ir Sklypą-2 eina per atsakovo Sklypą-3. Teismo sprendimu nustatomu servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimtis nulemiama servituto, kaip daiktinės teisės instituto, prigimties ir paskirties. Servituto tikslas - užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį pagal įstatymą sudaro suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės, jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 1, 3 dalys). Norint toliau eksploatuoti ieškovių namų valdas bei užtikrinti ten gyvenančių žmonių teises, turi būti kelias, kuriuo į šias namų valdas galėtų patekti ten gyvenantys žmonės, galėtų privažiuoti gaisrinė ar greitoji pagalba, bei turi būti sudaryta galimybė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. Atsižvelgiant į išdėstytą, daro išvadą, kad yra visos prielaidos konstatuoti faktą, kad nustatyti minėtus servitutus atsakovo Sklypui-3 yra būtina, nes tik tokiu būdu gali būti užtikrintas tolimesnis Sklypo-1 ir Sklypo-2 naudojimas pagal paskirtį. Kadangi šiuo konkrečiu atveju tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Pateikė teismui sklypo planą (schemą), kuriame apibrėžta teritorija, kurioje taikomi ribojimai, kuriame yra duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype. Kadangi servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktiką byloje turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Kadangi servituto objektais esanti žemės sklypo dalis yra nekilnojamasis daiktas-nekilnojamojo turto kadastro objektas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis), tai planas (schema) yra parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Kadangi CK 4.129 straipsnis nustato, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka, o atsakovas įsigijo šį sklypą valstybine žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal parengtą planą, į kurį patenka SB „Putinas“ sklype Nr. 27 suprojektuotas ir faktiškai naudojamas kelias, tai nuostolių atlyginimo klausimai spręstini tarp atsakovo ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos. Prašo nustatyti žemės sklypui, kurio unikalus numeris ( - ), žemės sklypo kadastro numeris ( - ) (tarnaujantysis daiktas) pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą Žemės sklypo servituto nustatymo schemą, koordinačių taškus ir situacijos schemą, pažymėtą taškais 1-2-3-4-1, kai nurodytų taškų koordinatės: (1) x 6068773,92, y 589097,34; (2) x 6068771,38, y 589097,97; (3) x 6068769,17, y 589075,41; (4) 6068774,51, y 589072,05; žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (viešpataujantysis daiktas) ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (viešpataujantysis daiktas) naudai neatlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku ir antžeminėmis transporto priemonėmis, bei servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis.

4Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su juo nesutinka. Nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,0561 ha ploto žemės sklypas, esantis Vilniaus m. sav., SB „Putinas“ 27 (unikalus Nr.( - )). Žemės sklypas suformuotas 2005 m. gegužės 20 d. atlikus kadastrinius matavimus. Sklypo ribos pažymėtos Kadastro žemėlapyje. Pabrėžia, kad nustatant kadastrinius duomenis turi būti laikomasi nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teisingumo prezumpcijos, įtvirtintos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Jo žemės sklypas yra SB „Putinas“ teritorijoje. Mėgėjų sodo teritorijoje. Mėgėjų sodo teritorija - savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms) (Sodininkų bendrijų įstatymas 2 str. 3 d.). Byloje pateiktas galimai SB „Putinas“ mėgėjų sodininkystei skirtos teritorijos ištrauka, kurioje matyti, kad tarp jo žemės sklypo ir žemės sklypų Nr. 24 ir 25 yra pažymėtas 154 kv.m ploto pravažiavimo kelias (toliau - pravažiavimo kelias), kuris galimai turėtų užtikrinti privažiavimą prie ieškovų žemės sklypų. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovai atsisako teisės naudotis pravažiavimo keliu. Atkreipia dėmėsį į 2005-05-20 Žemės sklypo planą M 1:500. parengtą A. S. IĮ, kuriame tarp taškų 1-2 gretimybių nurodyta SB „Putinas“ žemė. Pažymi, kad ieškovai siekia sukurti naujus teisnius santykius su juo - nustatyti žemės servitutą pravažiavimo kelio atžvilgiu. CK 4.44 str. (Neleistinumas laikinai pasinaudoti svetimu žemes sklypu susisiekimui) numatyta, kad savininkas žemės sklypo, netekusio susisiekimo su viešuoju keliu, būtinu sklypui naudoti pagal paskirtį, negali reikalauti iš kaimynų, kad šie susisiekimo tikslui leistų jam naudotis savo žemės sklypais, jeigu jo paties tyčiniais veiksmais buvo nutrauktas jo žemės sklypo susisiekimas su viešuoju keliu. Byloje ieškovai nepateikė įrodymų, kad jis galimai būtų užėmęs bendrojo naudojimo žemę arba, kaip teigia ieškovai, pravažiavimo kelią. Ieškovų pateiktuose NTR išrašuose nėra duomenų apie nustatytus žemės servitutus kituose sklypuose, t. y apie tarnaujančius daiktus kaip jo žemės sklypui, taip ir SB „Putinas“ teritorijoje. Iš esmės ieškovai siekia nustatyti servitutą jo žemės sklype ir ketina neatlygintinai, bei teisinio pagrindo naudotis teritorija, skirta SB „Putinas“. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas yra pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (t. y. tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis nustatyti servitutą, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Nagrinėjamos situacijos kontekste yra akivaizdu, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškininio: iš neteisės negali kilti teisė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog teismui nustatant servitutą viena iš reikšmingų bylos aplinkybių yra servituto atlygintinumo klausimo išsprendimas. Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis. Kai viena iš šalių siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sąnaudomis iš kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją - tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Taigi procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą. Atsižvelgiant į tai, mano, kad reikalavimas nustatyti prašoma servitutą neatlygintinai yra atmestinas. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2230 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), (toliau - Sklypas-1) nuo 2011-06-30 nuosavybės teise priklauso J. C.. Sklypas-1 yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis 1028 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Vilniuje, (toliau - Sklypas-2) nuo 2016-10-11 nuosavybės teise priklauso B. S. N.. Sklypas-2 yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis 561 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantis SB „Putinas“ 27, Vilniuje, (toliau -Sklypas-3) nuo 2005-07-13 nuosavybės teise priklauso atsakovui A. R.. Sklypas-3 yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje. B. S. N. 2017-05-04 kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių su prašymu (reg. Nr. 49GF-1974) „patikrinti ir atsakyti ar teisingai yra atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastriniai matavimai ir sklypas pažymėtas vietovėje“. Vilniaus miesto skyrius 2017-06-08 raštu Nr. 49SFN-1252-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo B. S. N., kad „pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ matininko R. Z. 2016-11-02 parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) planą matyti, kad vietovėje kelias tarp žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) yra nuo ~ 5 m iki - 6,5 m. Iš to darytina išvada, kad galimai žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribos yra tikslintinos“. Ieškovės nurodo, kad jos negali tinkamai naudotis nuosavybės teise priklausančiais Sklypu-1 ir Sklypu-2 neužtikrinus į juos patekimo per atsakovui nuosavybės teise priklausantį Sklypą-3, kadangi atsakovas įsigijo sklypą, į kurį patenka SB „Putinas“ 27 suprojektuotas, pažymėtas plane ir faktiškai naudojamas kelias. Ieškovės nurodo, kad su atsakovu nepavyko susitarti dėl servituto nustatymo sandoriu pagal CK 4.125 straipsnį. Pažymi, kad tiek ieškovių, tiek atsakovo žemės sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau - kadastriniai matavimai) atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai) bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Tikslinimo taisyklės). Tikslinimo taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Taigi žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijos teritorijoje, kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu - žemės sklypų suplanavimo schema (generaliniu planu), kuriame suprojektuotos šių žemės sklypų ribos bei kitais dokumentais, kuriuose nurodyti tikslūs duomenys apie žemės sklypų ribas. Vilniaus miesto skyrius, remdamasis nurodytais teisės aktais ir patikrinęs ieškovės B. S. N. Sklypo-2 kadastrinių matavimų bylą (parengtą 2016-11-02 matininko R. Z.) priėmė 2017-03-30 išvadą Nr. 49IŽ-17-(14.49.110) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, kurioje nurodė, kad minėto sklypo planas yra parengtas teisingai. Atkreipia dėmesį, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atliekantys juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licencijas, vadovaujantis Geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805 „Dėl geodezinių topografinių ir kartografinių darbų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, 29 punktu atsako už atliktų darbų kokybę. Žemės sklypo ribų matavimo, kadastrinių duomenų fiksavimo, planų rengimo ir kt. veikla yra profesinė, licencijuojama, pagal specialių, dažniausiai imperatyvaus pobūdžio, teisės aktų reikalavimus vykdoma veikla, kurios tinkamas vykdymas turi visuomeninę reikšmę. Be to, ši veikla taip pat reikalauja specialaus pasirengimo ir kvalifikacijos. Taigi kadastrinių matavimų atlikimo procedūros, tvarka, reikalavimai rengiamiems dokumentams, jų pateikimo tvarka ir pan. yra imperatyviai nustatyti specialiuosiuose teisės aktuose, kurių nuostatų privalo laikytis šia profesine veikla užsiimantys asmenys. Nurodo, kad matininkas, parengęs žemės sklypo planą, privalo užtikrinti plane pateiktų duomenų teisingumą ir atsako už atlikto darbo kokybę. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, SB „Putinas“ generaliniame plane tarp ginčo sklypų esančio pravažiavimo plotis buvo 6,31 m ir 5,88 m, tačiau pastebėtina, kad Sklypo-3 pietinėje pusėje nurodytos gatvės (( - )) plotis yra mažesnis už pravažiavimo plotį t. y. 5,64 m. Remiantis valstybės įmonės Registrų centras duomenimis Sklypas-3 yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje. Žemės sklypo-3 ribos buvo suderintos su SB „Putinas“ pirmininku, atsakingu už sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemę. Nuostatų 116 punkte nurodyta, kad žymimos ar pažymėtos kadastro žemėlapyje ribos, nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje yra tikslesnės negu ribos, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema, todėl atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovės J. C. Sklypo-1, tiek atsakovo Sklypo-3 ribos kadastriniai matavimai yra atlikti, nustatant ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje ir nagrinėjamoje byloje ieškovės neginčija Sklypo-3 kadastrinių matavimų teisėtumo, nėra pagrindo sutikti su ieškovių teiginiais, kad „atsakovui atlikus kadastrinius sklypo matavimus ir pažymėjus sklypo ribas vietoje, paaiškėjo, kad į jo sklypo plotą patenka SB „Putinas“ plane pažymėtas ir faktiškai naudojamas kelias, kuriuo į savo namų valdas vieninteliu būdu gali patekti Sklypo-1 ir Sklypo-2 naudotojai“. Pažymi, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis Sklype-3 niekada nebuvo nustatytas servitutas. Pažymi ir tai, kad CK 4.111 straipsnio 1 dalyje numatyta servituto sąvoka, t. y, servitutas - teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.124 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimai, o įstatymo numatytais atvejais -administracinis aktas. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismo sprendimu servitutas yra nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 4.112 straipsnio 1 dalį servituto turinys - tai kai servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus, o servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai. Servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nėra nustatomos teisės, susijusios su viešpataujančiojo daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CK 4.126 straipsnio taikymą laikomasi pozicijos, kad servituto nustatymo sąlygos traktuotinos atsižvelgiant į šio instituto prigimtį ir paskirtį. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu užtikrina viešpataujančio daikto savininko poreikius normaliai naudotis savo daiktu, tačiau tokie poreikiai turi būti derinami su tarnaujančiojo daikto savininko interesu nekliudomai naudotis savo nuosavybe, kuri nėra absoliuti ir ši teisė gali būti ribojama. Nuosavybės teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, vien kito asmens egzistuojantis interesas naudotis svetimu daiktu vien dėl to, kad jam taip naudingiau ir patogiau, nebūtų pakankamas pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens - tarnaujančiojo daikto savininko - nuosavybės teisę, dėl to servitutas teismo sprendimu gali būti nustatomas tik išimtinais atvejais. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas, tik kai jis yra objektyviai būtinas ir jo būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančio daikto savininko interesų įgyvendinimą. Pagal CK 4.111 straipsnį servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Pažymi, kad servituto nustatymo būtinybė kyla iš būtinybės nuosavybei ypatingais atvejais atlikti nuosavybės socialinę funkciją. Kaip 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime yra nurodęs Konstitucinis Teismas, ši socialinė funkcija suponuoja, kad ne valstybės nuosavybės subjektams gali būti nustatyta pareiga savo nuosavybe prie ypatingų visuomenės reikmių prisidėti tiek, kiek pareiga prisidėti prie šių reikmių užtikrinimo esant nepaprastoms sąlygoms išplaukia iš Konstitucijos. Sekant konstitucine jurisprudencija, esminėmis nuosavybės ribojimo sąlygomis tampa proporcingumo principo laikymasis, pagal kurį įstatymuose numatytos nuosavybę ribojančios priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, nuosavybė yra neliečiama, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išdėstytais išaiškinimais, nuosavybės teisė nėra absoliuti. Pagal Konstituciją nuosavybės teisės ribojimas yra galimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir / arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Mano, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad vienintelis patekimas į ieškovėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus Sklypą-1 ir Sklypą-2 yra per Sklypą-3, kadangi ginčo sklypų kadastriniai matavimai yra atlikti pagal skirtingas koordinačių sistemas. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės ieškinyje prašo atsakovo Sklype-3 nustatyti ne tik neatlygintinį kelio servitutą, bet ir servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, tačiau į bylą nepateikia konkrečių įrodymų, dėl kokių priežasčių minėtos komunikacijos turėtų būti tiesiamos būtent per atsakovo žemės sklypą taip apribojant jo nuosavybės teisę. Pažymi, kad servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). Servituto nustatymas teismo sprendimu yra atskiras pagrindas servitutui atsirasti. Jis taikomas tada, kai savininkų valios suderinti ir servitutą nustatyti kitais būdais (sutartimi, administraciniu aktu) nepavyksta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp ieškovių bei atsakovo yra susiklostę konfliktiški santykiai, taikiai susitarti ir nustatyti servitutą sutartimi nepavyko, ieškovių, negalinčių patekti į joms priklausančius sklypus, teisės galimai yra pažeidžiamos, todėl yra pagrindas kreiptis teisminės gynybos, konkrečiai – prašyti nustatyti servitutą teismo sprendimu. Prašo dėl ieškovių J. C. ir B. N. ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

6Trečiasis asmuo Sodininkų bendrija „Putinas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7Teismo posėdžio metu ieškovių atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

8Atsakovas bei jo atstovas prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise turėtų priklausyti 617 kv. m. žemės sklypas, o realiai priklauso 561 kv. m. Tačiau ieškovei B. N. nuosavybės teise turėtų priklausyti 972 kv. m. žemės sklypas, o ieškovei nuosavybės teise priklauso 1028 kv. m. sklypas ir būtent ši ieškovė kelio sąskaita padidino savo sklypo plotą.

9Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei argumentus.

10Trečiojo asmens Sodininkų bendrijos „Putinas“ atstovas paaiškino, kad atsakovo A. R. žemės sklypo ribos atitinka Sodininkų bendrijos „Putinas“ išplanavimo schemą (projektą). Tačiau ieškovės B. N. ribos neatitinka Sodininkų bendrijos „Putinas“ išplanavimo schemos (projekto).

11Ieškinys atmestinas.

12Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, nustatyta, kad 2 230 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), (toliau – Sklypas-1) nuo 2011-06-30 nuosavybės teise priklauso ieškovei J. C.. Sklypas-1 yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje. Taip pat pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, nustatyta, kad 1 028 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Vilniuje, (toliau – Sklypas-2) nuo 2016-10-11 nuosavybės teise priklauso ieškovei B. S. N.. Sklypas-2 yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatyta, kad 561 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantis SB „Putinas“ 27, Vilniuje, (toliau -Sklypas-3) nuo 2005-07-13 nuosavybės teise priklauso atsakovui A. R.. Sklypas-3 yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė B. S. N. 2017-05-04 kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių su prašymu (reg. Nr. 49GF-1974) „patikrinti ir atsakyti ar teisingai yra atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastriniai matavimai ir sklypas pažymėtas vietovėje“. Vilniaus miesto skyrius 2017-06-08 raštu Nr. 49SFN-1252-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ atsakė ieškovei, kad „pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ matininko R. Z. 2016-11-02 parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) planą matyti, kad vietovėje kelias tarp žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) yra nuo ~ 5 m iki - 6,5 m. Iš to darytina išvada, kad galimai žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribos yra tikslintinos“.

13Ieškovių teigimu, jos negali tinkamai naudotis nuosavybės teise priklausančiais sklypais –Sklypu-1 ir Sklypu-2, neužtikrinus į juos patekimo per atsakovui nuosavybės teise priklausantį Sklypą-3, nes atsakovas įsigijo sklypą, į kurį patenka SB „Putinas“ 27 suprojektuotas, pažymėtas plane ir faktiškai naudojamas kelias, todėl prašo nustatyti neatlygintinį kelio servitutą.

14Atsakovo teigimu, ieškovės atsisako teisės naudotis pravažiavimo keliu, kaip tai nurodyta SB „Putinas“ mėgėjų sodininkystei skirtos teritorijos ištraukoje, iš kurios matyti, kad tarp atsakovo žemės sklypo ir ieškovių žemės sklypų yra pažymėtas 154 kv. m ploto pravažiavimo kelias, kuris turėtų užtikrinti privažiavimą prie ieškovių žemės sklypų. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į 2005-05-20 Žemės sklypo planą M 1:500, parengtą A. Š. IĮ, kuriame tarp taškų 1-2 gretimybių nurodyta SB „Putinas“ žemė, tuo tarpu ieškovės siekia sukurti naujus teisnius santykius su atsakovu – nustatyti neatlygintinį žemės servitutą pravažiavimo kelio atžvilgiu, nors tokiam savo reikalavimui šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, t. y. – kad yra būtinas toks atsakovo teisių suvaržymas; kad atsakovas būtų užėmęs bendrojo naudojimo žemę; ar, kad, kaip teigia ieškovės, jis būtų užėmęs pravažiavimo kelią. Be to, ieškovių pateiktuose NTR išrašuose nėra duomenų apie nustatytus žemės servitutus kituose sklypuose, t. y apie tarnaujančius daiktus kaip atsakovo žemės sklypui, taip ir SB „Putinas“ teritorijoje.

15Pažymėtina, kad CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

16CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

17Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; etc.). Kaip minėta, servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Teismas, spręsdamas dėl konkrečių ieškovui prašomų suteikti teisių, faktinių bylos aplinkybių pagrindu kiekvieną jų turi įvertinti pagal prieš tai nurodytus įstatyme įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2014).

18Taigi, servituto turinį kiekvienu konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Pastebėtina, kad ieškovių prašomas nustatyti servitutas pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą Žemės sklypo servituto nustatymo schemą, koordinačių taškus ir situacijos schemą, pažymėtą taškais 1-2-3-4-1, kai nurodytų taškų koordinatės: (1) x 6068773,92, y 589097,34; (2) x 6068771,38, y 589097,97; (3) x 6068769,17, y 589075,41; (4) 6068774,51, y 589072,05; žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (viešpataujantysis daiktas) ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (viešpataujantysis daiktas), suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku ir antžeminėmis transporto priemonėmis, bei servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, – esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negali būti nustatytas.

19Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“. Šių tikslinimo taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Taigi, nagrinėjamu atveju, žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijos teritorijoje, kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu – žemės sklypų suplanavimo schema (generaliniu planu), kuriame suprojektuotos šių žemės sklypų ribos bei kitais dokumentais, kuriuose nurodyti tikslūs duomenys apie žemės sklypų ribas. Nors, kaip paminėta aukščiau, Vilniaus miesto skyrius, remdamasis nurodytais teisės aktais ir patikrinęs ieškovei B. N. nuosavybės teise priklausančio sklypo kadastrinių matavimų bylą (parengtą 2016-11-02 matininko R. Z.) priėmė 2017-03-30 išvadą Nr. 49IŽ-17-(14.49.110) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, kurioje nurodė, kad minėto sklypo planas yra parengtas teisingai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad SB „Putinas“ generaliniame plane tarp visų ginčo sklypų esančio pravažiavimo plotis buvo 6,31 m ir 5,88 m, o atsakovo sklypo pietinėje pusėje nurodytos gatvės – ( - ), plotis yra mažesnis už pravažiavimo plotį, t. y. – 5,64 m. Remiantis valstybės įmonės Registrų centras duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklausantis sklypas yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje; atsakovo žemės sklypo ribos buvo suderintos su SB „Putinas“ pirmininku, atsakingu už sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemę. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 116 punktą, žymimos ar pažymėtos kadastro žemėlapyje ribos, nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje yra tikslesnės negu ribos, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema, todėl atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovės J. C. sklypo, tiek atsakovo sklypo ribos kadastriniai matavimai yra atlikti, nustatant ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje ir nagrinėjamoje byloje abi ieškovės neginčija atsakovo sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo, nėra pagrindo sutikti su ieškovių teiginiais, kad atsakovui atlikus kadastrinius sklypo matavimus ir pažymėjus sklypo ribas vietoje, paaiškėjo, kad į jo sklypo plotą patenka SB „Putinas“ plane pažymėtas ir faktiškai naudojamas kelias, kuriuo į savo namų valdas vieninteliu būdu gali patekti ieškovių sklypų naudotojai. Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype niekada nebuvo nustatytas servitutas.

20Taip pat pažymėtina, kad ieškovės nagrinėjamu atveju prašo atsakovo sklype nustatyti ne tik neatlygintinį kelio servitutą, bet ir servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, tačiau į bylą nepateikia konkrečių įrodymų, kodėl minėtos komunikacijos turėtų būti tiesiamos būtent per atsakovo žemės sklypą taip apribojant jo nuosavybės teisę (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Teismas sprendžia, kad iš ieškovių pateiktų bei kitų byloje esančių įrodymų, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad vienintelis patekimas į ieškovėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus yra tik per atsakovo sklypą. Ir, netgi priešingai, nors nagrinėjamoje byloje ginčo sklypų kadastriniai matavimai yra atlikti pagal skirtingas koordinačių sistemas, tačiau iš MB „Sklypų projektavimas“ 2018-01-25 parengtos žemės sklypų situacijos schemos M 1:500, teismas sprendžia, kad ieškovėms nuosavybės teise priklausantys sklypai išeina už jų ribų ir užima dalį SB „Putinas“ priklausančio sklypo, kuris yra skirtas pravažiavimo keliui iki jų pačių sklypų. Teismo nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju nenustačius servituto atsakovo sklype, objektyviai ieškovėms yra įmanoma nustatyti servitutą kitame – žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), besiribojančiame su plane pažymėtu ieškovės B. N. sklypu; ir / arba naudojantis SB „Putinas“ priklausančiu pravažiavimo keliu, kuris užtikrina privažiavimą prie ieškovių sklypų (SB „Putinas“ mėgėjų sodininkystei skirtos teritorijos ištrauka). Be to, ir iš foto nuotraukų matyti, kad reali faktinė situacija neatitinka minėtos žemės sklypų situacijos schemos, o ieškovių sklypų ribos eina aiškiai per SB „Putinas“ žemės sklypą, kuris yra skirtas pravažiavimo keliui. Taigi, ieškovės nepateikė teismui svarių argumentų bei nenurodė kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių galėtų ir / ar turėtų būti ribojamos atsakovo nuosavybės teisės.

21Dėl kitos sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu – savininkų nesutarimo – kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, kad savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, jog siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visai ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymai patvirtina, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdus, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2014). Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos proceso, šalims dėl servituto ar kitos galimybės naudotis atsakovo žemės sklypu susitarti nepavyko, todėl ginčas yra sprendžiamas teisme, turi būti vertinamos ir analizuojamos visos sąlygos būtinos servituto nustatymui.

22Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei vertindamas iš planų ir schemų nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovės neįrodė, jog nenustačius servituto joms neįmanoma normaliomis sąlygomis naudotis ginčo sklypu pagal paskirtį.

23Nagrinėjamo klausimo kontekste teismas nori atkreipti dėmesį ir į tai, kad, nepaisant to, jog servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Servituto atlygintinumo klausimas gali turėti reikšmės sprendžiant ir dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pvz., sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz., turto išpirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės poreikiams teisingai atlyginant), kad iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pateikto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

24Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2014; etc.). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas yra pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (t. y. tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis nustatyti servitutą, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2013).

25Taigi, apibendrinant aukščiau išdėstytą teisinį šio ginčo reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taip pat remiantis byloje esančia medžiaga, darytina išvada, kad ieškovių nurodytais argumentais bei motyvais nėra pagrindo tenkinti ieškinio, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

26Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad SB „Putinas“ žemės sklypo plane aiškiai matosi, kad yra nurodytas kelias į ieškovių žemės sklypus. Iš pateiktų planų ir schemų taip pat nustatyta, ir tai akivaizdžiai matyti, kad keliukas ėjo per pačių ieškovių žemės sklypus, tačiau šiuo metu yra aptvertas tvoromis. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad šis keliukas buvo teisėtai prijungtas prie jų žemės sklypų (CPK 178 straipsnis)..

27Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

28Ieškinį atmestus, ieškovių patirtos išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

29Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisią iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškinį atmetus iš ieškovių atsakovui priteistinos 300,00 Eur išlaidos už advokato pagalbą, t. y. po 150,00 Eur iš kiekvienos ieškovės.

30Teismo turėtos ir iš ieškovių priteistinos pašto išlaidos sudaro 5,38 Eur, t. y. iš kiekvienos iš ieškovių priteistina po 2,69 Eur. Tačiau priteistinos išlaidos neviršija 3,00 Eur, todėl iš ieškovių valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

31Atsakovas yra pateikęs prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes pažeidžiamos jo teisės, kaimynai važinėja per jo sklypą, jis negali pradėti statyti suprojektuotą gyvenamąjį namą.

32CPK 149 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Teismas daro išvadą, kad atmetus ieškinį prataikytos laikinosios priemonės turi būti panaikintos, nes jos akivaizdžiai pažeidžia atsakovo teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybę.

33Šioje dalyje sprendimą leidžiama vykdyti skubiai, nes tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali padaryti atsakovui didelę žalą (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais teismas,

Nutarė

35ieškinį atmesti.

36Priteisti iš ieškovių J. C., asmens kodas ( - ) ir B. N., asmens kodas ( - ) atsakovui A. R., asmens kodas ( - ) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų, dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) iš kiekvienos ieškovės.

37Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti atsakovą A. R., asmens kodas ( - ) savo sąskaita pašalinti nuo kelio, esančio žemės sklype, kurio unikalus numeris ( - ), savavališkai ant kelio sustatytus betoninius blokus, neleidžiančius privažiuoti prie žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), namų valdų; 2) uždrausti atsakovui A. R., asmens kodas ( - ) kliudyti pravažiuoti transporto priemonėms į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) ir į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), per atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ) dalį, kurioje yra kelias, pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą Žemės sklypo servituto nustatymo schemą, koordinačių taškus ir situacijos schemą, pažymėtą taškais 1-2-3-4-1, kai nurodytų taškų koordinatės: (1) x 6068773,92, y 589097,34; (2) x 6068771,38, y 589097,97; (3) x 6068769,17, y 589075,41; (4) 6068774,51, y 589072,05.

38Sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai.

39Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių J.... 3. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė J. C. nuosavybės teise valdo žemės... 4. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su juo nesutinka.... 5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės... 6. Trečiasis asmuo Sodininkų bendrija „Putinas“ atsiliepimo į ieškinį... 7. Teismo posėdžio metu ieškovių atstovė prašė ieškinį tenkinti... 8. Atsakovas bei jo atstovas prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo... 9. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos... 10. Trečiojo asmens Sodininkų bendrijos „Putinas“ atstovas paaiškino, kad... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – pagal... 13. Ieškovių teigimu, jos negali tinkamai naudotis nuosavybės teise... 14. Atsakovo teigimu, ieškovės atsisako teisės naudotis pravažiavimo keliu,... 15. Pažymėtina, kad CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog servitutas –... 16. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas... 17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali... 18. Taigi, servituto turinį kiekvienu konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo... 19. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro... 20. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės nagrinėjamu atveju prašo atsakovo... 21. Dėl kitos sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu –... 22. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių... 23. Nagrinėjamo klausimo kontekste teismas nori atkreipti dėmesį ir į tai, kad,... 24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali... 25. Taigi, apibendrinant aukščiau išdėstytą teisinį šio ginčo... 26. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad SB „Putinas“ žemės sklypo plane... 27. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 28. Ieškinį atmestus, ieškovių patirtos išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.... 29. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas... 30. Teismo turėtos ir iš ieškovių priteistinos pašto išlaidos sudaro 5,38... 31. Atsakovas yra pateikęs prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos... 32. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės... 33. Šioje dalyje sprendimą leidžiama vykdyti skubiai, nes tolesnis laikinųjų... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268,... 35. ieškinį atmesti.... 36. Priteisti iš ieškovių J. C., asmens kodas ( - ) ir B. N., asmens kodas ( - )... 37. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi... 38. Sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...