Byla 2-550-798/2016
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Storent“ prašymas įtraukti ją į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų laivynas“ kreditorių sąrašą su 27 527,92 Eur finansiniu reikalavimu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Storent“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Storent“ prašymas įtraukti ją į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų laivynas“ kreditorių sąrašą su 27 527,92 Eur finansiniu reikalavimu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „Vakarų laivynas“ iškelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta UAB „Bankroteka“.

5Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Storent“ 5 116,21 Eur dydžio finansinis reikalavimas, o dėl administratorės ginčijamos 27 527,92 Eur dydžio reikalavimo dalies tvirtinimo paskirtas teismo posėdis.

6UAB „Storent“ pareikšdama administratorei finansinį reikalavimą nurodė, kad tarp UAB „Storent“ ir UAB „Vakarų laivynas“ 2011 m. gegužės 17 d. buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis. Pagal priėmimo perdavimo aktus UAB „Vakarų laivynas“ buvo perduoti nuomai įrenginiai, suteiktos papildomos paslaugos. Už įrenginių nuomą buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių bendra neapmokėta suma sudaro 30 987,43 Eur. Delspinigių suma už laiku neapmokėtas sąskaitas sudaro 1 656,70 Eur.

7Nesutikdama su 27 527,92 Eur finansinio reikalavimo suma, administratorė nurodė, kad 2015 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-986-553/2015 pripažino pagrįstais tik dalį UAB „Storent“ reikalavimų, t. y. pagal 2013-06-30, 2013-07-15, 2013-08-15, 2013-08-31, 2013-09-15, 2013-09-30, 2013-10-15, 2013-10-31, 2013-11-15 išrašytas PVM sąskaitas faktūras pripažino 5 048,52 Eur skolos ir 67,69 Eur delspinigių ir nepripažino 7 983,90 Eur. Administratorė taip pat nurodė, kad prie pareiškėjos finansinio reikalavimo pridėtų PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų 2013-11-30, 2013-12-15, 2013-12-31, 2014-01-15, 2014-01-31 (2 sąskaitos), 2014-02-15, 2014-02-28, 2014-03-15, 2014-03-31, 2014-04-15, 2014-04-30, 2014-05-15, 2014-05-31 2014-06-15, 2014-03-30, 2014-07-15, 2014-07-31, 2014-08-15, 2014-08-28 (6 sąskaitos), 2014-08-31 bendrai 17 955,01 Eur sumai, BUAB „Vakarų laivynas“ apskaitos dokumentuose, perduotose bankroto administratoriui iš viso nėra.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Storent“ prašymo įtraukti ją į bankrutuojančios UAB „Vakarų laivynas“ kreditorių sąrašą su 27 527,92 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

10Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-986-553/2015 pagal UAB „Storent“ išrašytas sąskaitas faktūras pripažino pagrįstais tik dalį UAB „Storent“ reikalavimų, t. y. pripažino 5 048,52 Eur skolos ir 67,69 Eur delspinigių. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę galią, todėl bankroto administratorė pagrįstai neginčijo teismo nustatytos sumos ir nepripažino skolos, kurios nenustatė savo sprendimu teismas. Taip pat teismas pažymėjo, kad UAB „Vakarų laivyba“ likvidavimo procesas buvo pradėtas 2013 m. gegužės 31 d., bankroto administratorė, perėmusi BUAB „Vakarų laivyba“ dokumentus nustatė, kad prie pareiškėjos UAB „Storent“ finansinio reikalavimo pridėtų PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų 2013-11-30, 2013-12-15, 2013-12-31, 2014-01-15, 2014-01-31 (2 sąskaitos), 2014-02-15, 2014-02-28, 2014-03-15, 2014-03-31, 2014-04-15, 2014-04-30, 2014-05-15, 2014-05-31 2014-06-15, 2014-03-30, 2014-07-15, 2014-07-31, 2014-08-15, 2014-08-28 (6 sąskaitos), 2014-08-31 bendrai 17 955,01 Eur sumai, BUAB „Vakarų laivynas“ apskaitos dokumentuose, perduotose bankroto administratorei iš viso nėra. Be to, šios sąskaitos-faktūros nebuvo pateiktos ir nagrinėjant ginčą Vilniaus miesto apylinkės teisme. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos pareikštą finansinį reikalavimą, todėl nėra pagrindo tvirtinti 27 527,92 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Pareiškėja UAB „Storent“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, nurodant, jog UAB „Storent“ bendras finansinio reikalavimo dydis yra 32 644,13 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-986-553/2015 buvo išspręstas klausimas dėl skolininkui UAB „Vakarų laivyba“ išrašytų sąskaitų faktūrų už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 30 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d. Tuo tarpu skolininkui ir toliau nemokant išrašomų sąskaitų faktūrų, susidarė papildoma skola už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Tokiu būdu bendra skola už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. yra 30 987,43 Eur.
  2. Tai, kad BUAB „Vakarų laivynas“ apskaitos dokumentuose, perduotose administratoriui, nėra pareiškėjo prie finansinio reikalavimo pridėtų sąskaitų faktūrų, išrašytų už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. bendrai 17 955,01 Eur sumai, savaime nesuponuoja išvados, kad šios sąskaitos faktūros yra nepagrįstos ir neturi būti apmokamos. Netvarkingas BUAB „Vakarų laivynas“ apskaitos dokumentų tvarkymas ar finansinių dokumentų neperdavimas bankroto administratorei neturi būti pagrindas ginti teisėtus kreditoriaus interesus. Be to, tokius argumentus, kaip sąskaitų faktūrų neturėjimas savo apskaitos dokumentuose, šių sąskaitų nepriėmimas, skolininkas naudojo ir nagrinėjant bylą teisme dėl skolos už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 30 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d.
  3. UAB „Storent“ kaip kreditorius bankroto administratorės nebuvo informuotas apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Vakarų laivynas“, neturėjo duomenų apie tai, kad jo atžvilgiu buvo pasisakyta 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, kurioje patvirtintas 5 116,21 Eur dydžio finansinis reikalavimas, neturėjo duomenų apie tai, kad bankroto administratorė ginčija (ir kokiu pagrindu ginčija) UAB „Storent“ 27 527,92 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Tokia situacija leidžia abejoti administratorės tinkamumu administruoti bankroto procesą.
  4. UAB „Storent“ pateikė pakankamus ir išsamius reikalaujamos sumos dydį pagrindžiančius įrodymus, kurių atsakovė nepaneigė kitais įrodymais. Teismas neišsamiai įvertino ieškovo pateiktus dokumentus, neįsigilino į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendime nustatytas faktines aplinkybes.

12Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Vakarų laivų gamykla“ prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad UAB „Storent“ finansinis reikalavimas gali būti pripažintas pagrįstu tik dalyje dėl 5 048,52 Eur skolos ir 67,69, Eur delspinigių, t. y. suma, kuri priteista Vilniaus apygardos teismo sprendimu. Kitos dalies reikalavimo kreditorius UAB „Storent“ tinkamai nepagrindė.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Storent“ prašymas patvirtinti 27 527,92 Eur dydžio finansinį reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditorinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).Tačiau pažymėtina ir tai, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178, 182 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

15Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „Vakarų laivynas“ iškelta bankroto byla. UAB „Storent“ kreipėsi į bankroto administratorę su prašymu įtraukti ją į BUAB „Vakarų laivynas“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti 32 644,13 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtino administratorės neginčijamą 5 116,21 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 5 048,52 Eur skola ir 67,69 Eur delspinigių, o dėl administratorės ginčijamos reikalavimo dalies, t. y. 25 938,91 Eur skolos ir 1 589,01 Eur delspinigių (viso 27 527,92 Eur), tvirtinimo paskyrė teismo posėdį (ĮBĮ 26 str. 5 d.). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės prašymą patvirtinti 27 527,92 Eur dydžio finansinį reikalavimą, padaręs išvadą, kad pareiškėja UAB „Storent“ nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos pareikštą finansinį reikalavimą dėl 27 527,92 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

16Iš bylos matyti, kad apeliantė savo finansinį reikalavimą grindė su UAB „Vakarų laivyba“ 2011 m. gegužės 17 d. pasirašyta Bendradarbiavimo sutartimi Nr. CON02240, informaciniu pranešimu, taip pat 2013-06-30, 2013-07-15, 2013-08-15, 2013-08-31, 2013-09-15, 2013-09-30, 2013-10-15, 2013-10-31,2013-11-15, 2013-11-30, 2013-12-15, 2013-12-31, 2014-01-15, 2014-01-31 (2 sąskaitos), 2014-02-15, 2014-02-28, 2014-03-15, 2014-03-31, 2014-04-15, 2014-04-30, 2014-05-15, 2014-05-31 2014-06-15, 2014-06-30, 2014-07-15, 2014-07-31, 2014-08-15, 2014-08-28 (6 sąskaitos), 2014-08-31 PVM sąskaitomis faktūromis, delspinigių skaičiavimo išklotine (b. l. 19-155). Taip pat apeliantė nurodė, kad esant reikalui, gali pateikti ir priėmimo-perdavimo aktų kopijas (b. l. 16-18). Teismas skundžiamoje nutartyje tik nurodė, kad bankroto administratorė, perėmusi BUAB „Vakarų laivynas“ dokumentus nustatė, jog 2013-11-30, 2013-12-15, 2013-12-31, 2014-01-15, 2014-01-31 (2 sąskaitos), 2014-02-15, 2014-02-28, 2014-03-15, 2014-03-31, 2014-04-15, 2014-04-30, 2014-05-15, 2014-05-31 2014-06-15, 2014-03-30, 2014-07-15, 2014-07-31, 2014-08-15, 2014-08-28 (6 sąskaitos), 2014-08-31 PVM sąskaitų faktūrų, bendrai 17 955,01 Eur sumai, BUAB „Vakarų laivynas“ apskaitos dokumentuose, iš viso nėra, o šios sąskaitos faktūros nagrinėjant ginčą Vilniaus miesto apylinkės teisme nebuvo pateiktos. Visų pirma, kaip teisingai nurodė apeliantė, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo sprendžiamas ginčas dėl neapmokėtų sąskaitų faktūrų už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 30 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d., dėl to vėlesnės sąskaitos faktūros nurodytam ginčui buvo neaktualios. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad tai, jog BUAB „Vakarų laivynas“ apskaitos dokumentuose, perduotose bankroto administratorei, nėra apeliantės prie finansinio reikalavimo pridėtų sąskaitų faktūrų, savaime nesuponuoja išvados, kad šios sąskaitos faktūros yra nepagrįstos. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal 2011 m. gegužės 17 d. bendradarbiavimo sutartį UAB „Storent“ įsipareigojo perduoti nuomininkui UAB „Vakarų laivynas“ atlygintinam naudojimui įrenginius ir/arba inventorių, taip pat teikti papildomas įrangos transportavimo, montavimo, demontavimo ir kitas su įrangos naudojimu susijusias paslaugas pagal šios Sutarties sąlygas (Sutarties 1.1 p.). Nuomininkas UAB „Vakarų laivyba“ įsipareigojo Sutartyje nustatyta apimtimi ir terminais vykdyti atsiskaitymus nuomotojui UAB „Storent“ (Sutarties 4.4 p.). Apeliantė nurodė, kad šios sutarties pagrindu pagal priėmimo-perdavimo aktus UAB „Vakarų laivynas“ buvo perduoti nuomai įrenginiai, suteiktos papildomos paslaugos ir už įrenginių nuomą išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Apeliantė taip pat nurodė, kad PVM sąskaitos faktūros, remiantis Bendradarbiavimo sutarties 9.7 punktu, buvo parengiamos elektroninėmis priemonėmis ir siunčiamos el. paštu buhalterei. Minėta, kad ginčas tarp šalių dėl skolos už įrenginių nuomą pagal apeliantės išrašytas sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2013-06-30 iki 2013-11-15 buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuris 2014 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė skolą iš UAB „Vakarų laivynas“, tačiau Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2015 m. birželio 16 d. priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė UAB „Storent“ iš UAB „Vakarų laivynas“ 5 048,52 Eur skolą, 67,69 Eur delspinigių, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodytoje byloje apygardos teismas nustatė, kad šalis siejo nuomos teisiniai santykiai, taip pat, kad šalių pasirašytoje Bendradarbiavimo sutartyje nėra numatyta nuomotojo (UAB „Storent“) teisė atsisakyti priimti nešvarią ar su defektais įrangą, kaip ir nuomininko (UAB „Vakarų laivyba“) pareiga mokėti nuomos mokestį už grąžintą su trūkumais įrangą. Taigi apygardos teismas nurodytoje byloje sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog į nurodytas sąskaitas faktūras buvo pagrįstai įtrauktas nuomos mokestis už grąžintą su defektais įrangą. Atitinkamai teismas sprendė, kad UAB „Storent“ reikalavimas priteisti nuomos mokestį pagrįstas tik iš dalies, t. y. dėl 17 431,52 Lt (5048,52 Eur skolos) ir 233,71 Lt (67,69 Eur) delspinigių, o reikalavimas dėl 27 566,84 Lt (7 983,90 Eur) skolos pripažintas nepagrįstu. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi UAB „Vakarų laivyba“ bankroto byloje patvirtino 5 116,21 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 5 048,52 Eur skola ir 67,69 Eur delspinigiai, o skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą patvirtinti 7 983,90 Eur dydžio finansinį reikalavimą, nes dėl šios sumos nepagrįstumo buvo pasisakyta aukščiau nurodytoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje. Tačiau kaip minėta, nagrinėjamoje byloje apeliantė finansinį reikalavimą grindė ir 2013 m. lapkričio 30 d. – 2014 m. rugpjūčio 31 d. išrašytomis sąskaitomis faktūromis, kurių pirmosios instancijos teismas iš viso nenagrinėjo ir nevertino bei nepasisakė dėl šalis siejusių teisinių santykių nurodytu laikotarpiu. Byloje nėra duomenų, kad Bendradarbiavimo sutartis nurodytu laikotarpiu buvo nutraukta ar, kad UAB „Vakarų laivynas“ visą išnuomotą įrangą būtų grąžinęs UAB „Storent“. Pažymėtina, kad aukščiau nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje dėl skolos už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 30 d. – 2013 m. lapkričio 15 d. buvo nustatyta, jog toje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. vasario 12 d. UAB „Vakarų laivynas“ grąžino apeliantei UAB „Storent“ 80 vnt. įrangos, ir nors šios aplinkybės nebuvo aktualios sprendžiant nurodytą ginčą, jos galėtų būti svarbios nagrinėjamoje byloje.

17CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nereikalavo visų būtinų teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingų įrodymų ir jų nevertino bei vertino ne visus byloje pateiktus įrodymus, dėl to liko neatskleista bylos esmė. Byloje iš esmės nebuvo išnagrinėtos ir nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, lemiančios UAB ,,Storent“ finansinio reikalavimo dydį, todėl yra pagrindas UAB ,,Storent“ finansinį reikalavimą dalyje dėl 27 527,92 Eur patvirtinimo BUAB ,,Vakarų laivynas“ bankroto byloje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

19Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjos UAB „Storent“ 27 527,92 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai