Byla e2A-947-560/2020
Dėl piniginių lėšų grąžinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei G. M. dėl piniginių lėšų grąžinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 10 000 Eur negražintų piniginių lėšų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. 2.

7Ieškovas nurodė, kad 2018 m. liepos 30 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuria atsakovė ir ieškovas įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 20 d. sudaryti buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį butas turėjo būti parduodamas ieškovui už bendrą 105 000 eurų kainą, kuri turėjo būti sumokėta atsakovei tokia tvarka: 45 000 Eur ieškovas turėjo sumokėti atsakovei preliminariosios sutarties 3.1 punkte nurodyta tvarka, o likusią buto kainos dalį, t. y. 60 000 Eur ieškovas privalėjo sumokėti atsakovei ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 20 d. Ieškovas, užtikrindamas savo prievolių pagal preliminariąją sutartį tinkamą įvykdymą, sumokėjo atsakovei 45 000 Eur sumą. Atsakovė pažeidė preliminariosios sutarties 4.2 bei 4.5 punktus, kuriuose nurodyta, jog atsakovės teisės naudotis, valdyti ir disponuoti butu nesuvaržytos ar kitaip neapribotos, išskyrus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytus apribojimus, t. y. „įsiskolinimas už įgytą turtą“ ir „apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu“, kad nėra jokių viešosios teisės apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos ieškovo nuosavybės teisėms į butą, kad sutarties pasirašymo dieną nėra jokių atsakovei žinomų paslėptų buto trūkumų, dėl kurių buto naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovas apie tuos trūkumus žinodamas arba visai nepirktų buto, arba už jį mokėtų mažiau. Tik praėjus kuriam laikui po preliminariosios sutarties sudarymo atsakovė ieškovui pateikė 2018 m. lapkričio 27 d. Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktą Nr. A631-225/18(2.3.3.3-MP4), kuriame nurodyta, jog butas yra įkurtas pastatų komplekse, kuris laikytinas kultūros paveldo objektu. Atsakovė pažeidė preliminariojoje sutartyje numatytus prisiimtus įsipareigojimus, nurodė (nuslėpė) netikslią informaciją apie parduodamą butą, dėl ko tyčia suklaidino ieškovą dėl esminių sutarties sąlygų. Nuslėpdama paminėtą itin svarbią informaciją, t. y. informaciją, jog butas yra įrengtas pastatų komplekse, kuris pripažintas kultūros paveldo objektu, nuslėpė atitinkamą buto trūkumą, dėl kurio buto naudingumas sumažėjo taip, kad ieškovas apie tuos trūkumus žinodamas arba visai būtų nepirkęs buto arba būtų už butą atitinkamai mažiau mokėjęs, atsižvelgiant į tai, kiek papildomai sudarytų kultūros paveldo objekto remonto išlaidos lyginant su paprasto nekilnojamojo objekto remontu. 3.

8Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas iki preliminariosios sutarties sudarymo apžiūrėjo butą ir buvo informuotas, kad butas yra pastate, kuris yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Ši aplinkybė yra išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Žyma apie tai, jog butas yra pastate, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, padaryta nuo 2009-09-04. Jau po preliminariosios sutarties sudarymo su ieškovu buvo derinamas laikas, kada į butą galėtų patekti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus specialistai, tam, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų išduotas kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas (buto raktai ieškovui buvo atiduoti preliminariosios sutarties sudarymo metu). Sudarant 2018-11-27 Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktą buvo ne sprendžiama apie pastato įrašymą į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o tikrinama jau seniai į šį registrą įrašyto pastato (kultūros paveldo objekto) būklė. Iki pat ieškovo 2019-03-01 pretenzijos pateikimo atsakovei ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl fakto, jog butas yra pastate, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Ieškovas nepasinaudojo savo teise nutraukti preliminariąją sutartį ar atsisakyti sudaryti sutartį raštu (preliminarios sutarties 6.1 punktas) tariamai paaiškėjus, kad atsakovė pateikė neatitinkančias tikrovės garantijas ir patvirtinimus, niekada nereikalavo atsakovės sumokėti nustatytą 10 000 Eur baudą. 4.

9Ieškovas buto raktus grąžino tik 2019 m. vasario 12 d. Nuo preliminarios sutarties sudarymo iki raktų grąžinimo butu naudojosi tik ieškovas. Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl to, kad atsakovė tariamai nuslėpė nuo ieškovo svarbią informaciją sudarant preliminariąją sutartį, o pačiam ieškovui nurodžius atsakovės nekilnojamojo turto tarpininkei L. K., kad jis pervertino savo finansines galimybes ir negalės buto nupirkti. Tai ieškovas nurodė susitikimo su tarpininke metu 2018 m. gruodžio pradžioje. Atsakovė iš karto buvo pasiruošusi sudaryti buto pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, o preliminarioji sutartis buvo sudaryta tik dėl to, kad ieškovui, kaip pirkėjui, reikėjo surinkti lėšas butui įsigyti, todėl buto pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo atsisakymo. Atsakovė 10 000 Eur pagrįstai ir teisėtai įskaitė kaip netesybas (baudą) pagal preliminariosios sutarties sąlygas dėl atsakomybės už nustatytų įsipareigojimų nevykdymą. Žyma, kuri NTR yra padaryta dar 2009-09-04 apie tai, kad butas yra pastate, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, niekaip negali būti vertinama kaip ribojanti atsakovės, kaip pardavėjos, teises disponuoti, valdyti ar naudoti butą. Aplinkybė, kad butas yra pastate, kuris yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, negali būti vertinama kaip buto trūkumas, o tik kaip butą, kaip daiktą, charakterizuojanti savybė. Atsakovės nuomone, tai tik didina buto kaip nekilnojamojo turto vertę. Ieškovas neturėjo jokio teisėto pagrindo atsisakyti sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį ir šis nepagrįstas atsisakymas užtraukė jam sutartinę civilinę atsakomybę netesybų (10 000 Eur bauda) forma. Ieškovo nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį ir tuo susijusio buto kainos nesumokėjimo atsakovė patyrė ženklių nuostolių: atlyginimas, sumokėtas nekilnojamojo turto tarpininkei, tarpininkavusiai preliminariosios sutarties sudarymui – 3 811,50 Eur; bankui sumokėtos palūkanos už kreditą, kuris turėjo būti dengiamas iš lėšų gautų pardavus butą (sumokėta 452,07 Eur palūkanų); 4 960 Eur už kito buto, esančio ( - ), nuomą; 992,59 Eur sumokėta už paslaugas, teikiamas nuomojant butą; 457,37 Eur atsakovė sumokėjo už buto šildymo paslaugas (nuo preliminarios sutarties sudarymo iki raktų grąžinimo butu naudojosi ieškovas); 228,65 Eur paslaugos butui, kai juo naudojosi ieškovas.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

115.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovei 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovo į valstybės biudžetą 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. 6.

13Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2018-07-30 sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2018-12-20 parduoti ir perduoti ieškovui nuosavybės teise butą (su rūsiu), esantį ( - ), o ieškovas įsipareigojo nupirkti ir priimti nuosavybės teise iš atsakovės šį butą, sumokėdamas bendrą 105 000 Eur kainą. 2018-07-30 mokėjimo nurodymu ieškovas sumokėjo atsakovei 45 000 Eur. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad ieškovui atsisakius sutaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė privalės grąžinti 35 000 Eur, o 10 000 Eur liks atsakovei kaip bauda už prievolių neįvykdymą. Tuo pačiu pagal Sutarties 3.2 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 10 000 Eur dydžio baudą, jei pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl jos kaltės. Atsakovė 2019-01-29 mokėjimo nurodymu grąžino ieškovui 35 000 Eur sumą, pasilikdama sau 10 000 Eur sumą kaip baudą pagal Sutartį. Kultūros paveldo objekto būklės 2018-11-27 patikrinimo akte nurodoma, kad apžiūrėjus patalpas (( - )) užfiksuotas saugotinas lubų dekoras - lipdyba patalpose 11-1, 11-2 ir lubų rozetė patalpoje 11-3, akmenų mūras patalpoje 11-7; primenama, kad prieš projektuojant ar vykdant patalpų arba viso pastato restauravimo, rekonstravimo, remonto ar kitus tvarkybos darbus, būtina nustatyti vertingąsias savybes ir parengti projektą. Iš VĮ Registrų centro duomenų (išrašo žymos 8.1) matyti, kad ginčo butas yra pastate, kuris yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o įrašas galioja nuo 2009-09-04. 7.

14Sutartyje, kuri nėra ginčijama ar nuginčyta, aptartas konkretus pagrindinės sutarties sudarymo terminas - 2018-12-20. Ieškovas teigia, kad pastaroji sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės, nes ji nurodė (nuslėpė) netikslią informaciją apie parduodamą butą, suklaidino ieškovą dėl esminių Sutarties sąlygų (jog butas yra įrengtas pastatų komplekse, kuris pripažintas kultūros paveldo objektu), nuslėpė atitinkamą buto trūkumą. Atsakovė nurodo, kad tokių duomenų ji nenuslėpė, be to, jie buvo išviešinti viešame registre, o ieškovas neturėjo pakankamai lėšų, kad įsigyti butą. Teismas darė išvadą, kad atsakovės nurodyti argumentai iš esmės yra pagrįsti. Teisme apklaustas ieškovas nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, apie 5 metus iki Sutarties sudarymo gyveno tame pačiame name (gretimame bute), buto kaina jam ženkli, bendravo su nekilnojamojo turto tarpininke, kuri tarpininkavo dėl šio buto pirkimo-pardavimo. Tokiu atveju labiau tikėtina, kad jis turėjo ir privalėjo žinoti apie šį pastatą, t. y. jog namas yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Ieškovas patvirtino, kad Sutartis sudaryta jo iniciatyva ir notarine forma, o kodėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo data numatyta tik po beveik 5 mėnesių, nors jam Sutarties sudarymo metu perduoti ir buto raktai, nuosekliai, aiškiai bei pagrįstai nepaaiškino ir nepagrindė. Ieškovas pripažino, kad likusios reikalingos sumos gavimą jis siejo su tuo metu jo sugyventinės nekilnojamojo turto pardavimu, tačiau teismui nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Taip pat nepateikė įrodymų, kad pagrindinės sutarties sudarymo dieną turėjo likusią pinigų sumą. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas dar 2018 m. vasario-kovo mėnesį svarstė apie šio buto pirkimą. Liudytoja apklausta tarpininkė L. K. patvirtino, kad ginčo butą pardavinėjo nuo 2018 metų pradžios, su ieškovu telefonu bendravo 3-4 mėnesius, su juo suderino kainą, vėliau ieškovo iniciatyva sudaryta Sutartis ir notarine forma, ieškovas teigė, kad jam reikia laiko surinkti pinigų, 2018 m. gruodžio 3 d. ieškovas minėjo, kad pervertino savo finansines galimybes, nes neturi pinigų. Tačiau 2018 gruodžio pabaigoje ieškovas jau kalbėjo, kad neperka buto dėl kultūros paveldo pažymos. Iki Sutarties sudarymo ieškovui buvo pateikti nuosavybės dokumentai su žyma apie kultūros paveldą. 8.

15Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad nuosavybės teisės į butą nėra ribojamos vien tuo faktu, kad butas yra name, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Sutarties 4.2 ir 4.5 punktų sąlygos neįpareigojo atsakovės informuoti apie minėtą įrašą. Toks įrašas negali būti laikomas daikto trūkumu kaip nurodo ieškovas. Teismas konstatavo, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovui taikytina sutartinė atsakomybė dėl netesybų (baudos) taikymo. Atsakovė pagrindė, kad dėl Sutarties netinkamo vykdymo ir pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo ji turėjo išlaidų tarpininkei, ginčo buto išlaikymui, kito būsto nuomai. Teismas darė išvadą, jog laisva valia sudaryta Sutartimi aptarta 10 000 Eur dydžio bauda yra pagrįsta ir atsakovei neatsiranda prievolė grąžinti šią sumą ar jos dalį ieškovui.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

179.

18Ieškovas V. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai; tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nerastų pagrindo ieškinio tenkinti pilnai, prašo mažinti ieškovui pritaikytą baudą įvertinus apibusią šalių atsakomybę bei priteistas bylinėjimosi išlaidas; jeigu apeliacinės instancijos teismas nerastų pagrindo tenkinti ieškinio, grąžinti bylą pirmos instancijos teismui iš naujo nagrinėti ryšium su trečiojo asmens (notaro) įtraukimu į civilinį procesą. 10.

19Nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra itin lakoniškas ir iš esmės nemotyvuotas. Teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų, apklaustų asmenų liudijimai analizuojami tik dalinai, neatskleidžiant konteksto, o proceso metu teismo atmesti ieškovo prašymai leido suprasti, kad teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl ginčo esmės. Pirmos instancijos teismas lakoniškai nagrinėjo šalių elgesį pasirašant preliminarią sutartį ir visiškai nevertino ar atsakovė buvo sąžininga, veikdama kartu su profesionaliu tarpininku santykiuose su ieškovu. Ieškovas preliminarios sutarties sudarymo metu elgėsi sąžiningai ir atsakingai, o savo ketinimą pirkti iš atsakovės butą užtikrino itin reikšmingu mokėjimo avansu, t. y. 45 000 Eur. Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2018 m. gruodžio 20 d., tačiau patikrinimo aktas sudarytas tik 2018 m. lapkričio 27 d. Ieškovas nurodo, kad jam individualiai, nekilnojamojo turto objekto savybė - įrašas Kultūros paveldo registre yra daugiau trūkumas nei privalumas, kadangi yra įstatymo numatyti apribojimai dėl bute galimų atlikti remonto darbų. Šis konkretus aspektas nuo ieškovo buvo nuslėptas, o tai patvirtina faktas, jog Kultūros paveldo aktas galėjo būti surašytas arba prieš pasirašant preliminariąją sutartį ar tuoj po jos, bet ne likus mažiau nei mėnesiui iki pagrindinės sutarties sudarymo. 11.

20Patikrinimo aktas yra privalomas parduodant tokį objektą, ir neišvengiamas, todėl atsakovei kilo pareiga elgiantis sąžiningai, tokį aktą pateikti ieškovui vėliausiai tą pačią dieną kai buvo sudaroma preliminari sutartis. Pirmos instancijos teismas besąlygiškai sutikdamas su atsakovės argumentais suklydo teigdamas, kad ieškovas įrodinėjo, kad buto įrašymu į kultūros vertybių registrą yra ribojamos jo teisės į nuosavybę. Tokių aplinkybių ieškovas neteigė. Ieškovas įrodinėjo, kad jam asmeniškai, individualiai, turėjo būti atkleista informacija, jog konkretus butas, kurį jis norėjo įsigyti, turi tam tikrų savybių, konkrečiai įrašą į nekilnojamojo kultūros vertybių registrą, dėl ko jis galėjo priimti kitą sprendimą - nesutikti pirkti buto. Ieškovui tokia buto savybė yra nepriimtina, kadangi jis įsigijęs tokį butą negalės visiškai laisvai juo disponuoti visa apimtimi tuo aspektu, kad dalį remonto darbų turės derinti su institucijomis atsakingomis už kultūros paveldą. Teismas turėjo ir privalėjo vertinti, ar analogiškomis aplinkybėmis ši nekilnojamojo turto savybė turėtų būti atskleista. Aplinkybės, susijusios su išskirtine buto savybe, ieškovui turėjo būti atskleistos iki preliminarios sutarties pasirašymo, o to nebuvo padaryta. Preliminari sutartis buvo sudaryta pas notarą ir būtent jis turėjo užtikrinti, kad tokia sąlyga atsispindėtų ir rašytinėje sutartyje. Atsakovė ir jos atstovas neteikė jokių įrodymų, kad ieškovui būtų atskleista informacija apie buto esmines savybes. L. K. yra suinteresuota liudytoja, kadangi nepalankaus teismo sprendimo atveju jai kiltų civilinė atsakomybė prieš savo buvusią klientę, todėl jos parodymai turėjo ir privalėjo būti vertinti kritiškai. Atsakovė privalėjo ir turėjo pareigą įrodyti ir pagrįsti kaip ieškovui ji suteikė informaciją susijusią ne tik su turto išskirtine savybe, įrašymu į nekilnojamojo turto vertybių registrą, bet ir kitą reikšmingą informaciją, paaiškėjusią tik teisminio nagrinėjimo metu - gautais leidimais atlikti bute konkrečius remonto darbus. Pardavėjas akivaizdžiai pažeidė jam tenkančią pareigą bendradarbiauti bei kooperuotis su savo kontrahentu, būsimasis pirkėjas buvo nustebintas siurprizinių aplinkybių - netikėtų perkamo buto apribojimų, dėl kurių atsirado pagrįsta galimybė kilti neplanuotiems finansiniams sunkumams. 12.

21Kitas svarbus aspektas, kurio neaptarė pirmos instancijos teismas yra tai, jog preliminari nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta pas notarą. Notaro patvirtintoje preliminarioje sutartyje dėl buto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nuslėpta aiški ir itin svarbi informacija - nekilnojamojo turto objekto įrašymas į kultūros vertybių registrą, kas yra teisiškai ir ekonomiškai reikšminga naudojantis turtu. Pirmos instancijos teisme ieškovo atstovas pateikė prašymą į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu notarą nurodydamas, kad tuo atveju (kaip ir yra šiuo metu), jeigu ieškinys teismo būtų atmestas, galima situacija, jog ieškovas gali reikalauti žalos atlyginimo iš notaro kaip valstybės įgalioto asmens. Vien tuo pagrindu, kad į civilinę bylą nebuvo įtrauktas notaras, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduoda nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Ieškovas, mokėdamas itin ženklią ir reikšmingą pinigų sumą pagrįstai tikėjosi, kad bent notaras minimaliai užtikrins Nekilnojamojo turto registre esančių apribojimų (informacijos) perkėlimą į preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, tačiau to nepadarė. Atsakovė šios bylos nagrinėjimo metu kėlė prielaidas, kad neva ieškovas neturėjo piniginių lėšų sudaryti sandoriui, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovė neprašė teismo įpareigoti ieškovą pateikti duomenis apie jo turtinę padėtį, sąskaitų likučius ir pan., taigi net nesiekė pagrįsti savo samprotavimų apie ieškovo turtinę padėtį. Pirmos instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, susijusią su turtinės padėties nustatymu. Nepagrįstai perkelta pareiga ieškovui įrodyti aplinkybes, kurių ieškovas nenurodo ieškinyje. 13.

22Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kokias išlaidas patyrė dėl nesudarytos pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties, t. y. ji mokėjo už kito buto nuomą, tačiau ginčo butas nebuvo tinkamas gyventi, kadangi yra atlikti bute esančių pertvarų griovimo darbai, išardyta elektros instaliacija, nėra grindų, sanitarinio mazgo ir pan. Teismas negalėjo pinigų sumos, skirtos kito buto nuomai vertinti kaip pagrįstai atsakovės išleistų pinigų. Atsakovė 3 811,50 Eur sumokėjo tarpininkei už tai, kad ginčo sandoris neįvyko, į bylą nebuvo pateikta kliento ir tarpininko sutartis. Teisminio nagrinėjimo metu buvo teikiamas prašymas mažinti baudą atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, tačiau tai nebuvo analizuojama skundžiamame sprendime. Yra pagrindas mažinti ieškovui taikytiną baudą kadangi ji per didelė ir neprotinga. Ieškovo veiksmuose nėra tokio civilinės atsakomybės laipsnio, kuriam esant galima teigti, kad 10 000 Eurų bauda galėtų būti laikoma adekvačia ir proporcinga. Nekilnojamojo turto tarpininkės veiksmai lėmė tai, kad ieškovas buvo suklaidintas iš esmės, jam neatskleidžiant visų su perkamų butu susijusių legalių apribojimų, kurie ieškovui turėjo lemiamą įtaką sudarant preliminarią sutartį. 14.

23Teismas iš ieškovo priteisė atsakovei 2 420 Eur advokato pagalbai apmokėti. Tokia suma šioje konkrečioje byloje yra per didelė, kadangi bylos apimtis, ginčo sumos dydis, šioje byloje nagrinėjamas klausimas nereikalavo iš atsakovės atstovo specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas. Atsakovė už teisines paslaugas sumokėjo iškart, t. y. nevertino būsimų teismo posėdžių skaičiaus, procesinių dokumentų reikalingumo, papildomų prašymų. Atsakovės vengė bendrauti su ieškovu, atsisakė mediacijos, todėl tokios teisinės išlaidos kokios yra priteistos mažintinos. 15.

24Atsakovė G. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde reiškiami vienas kitam prieštaraujantys reikalavimai. Iš vienos pusės apeliantas laiko, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti sprendimą ir tenkinti ieškinį pilnai (tam apelianto nuomone, pakanka byloje esančios medžiagos, ir nereikia įtraukti į procesą notaro tvirtinusio preliminarią sutartį tarp šalių), o iš kitos pusės prašo, kad jei apeliacinės instancijos teismas pilnai netenkintų ieškinio grąžinti bylą į pirmą teismo instanciją nagrinėti iš naujo, nes į bylą privalomai turi būti įtraukiamas trečiuoju asmeniu notaras. Apeliantas notaro dalyvavimą procese mato būtinu tik tuo atveju, jei teismai nagrinėdami bylą matytų pagrindą pilnai atmesti ieškovo ieškinį. Apeliaciniame skunde ginčijami teismo motyvai, kuriais remiantis teismas atmetė ieškinį. Tai, kad ieškovas su jais nesutinka, nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Apeliantas nenurodo, kokie įrodymai byloje nebuvo ištirti tinkamai. Teismas nepagrįstai kaltinamas išankstinės nuomonės dėl ginčo esmė turėjimu iš esmės tuo pagrindu, kad bylos faktines aplinkybes vertino kitaip nei ieškovas ir atmetė ieškovo ieškinį. Ieškovo pateiktame ieškinyje nebuvo keliamas reikalavimas sumažinti preliminarioje sutartyje nustatytą baudą. Ieškinyje taip pat nebuvo jokių argumentų ar faktinių aplinkybių dėl baudos dydžio, jos pagrįstumo protingumo. Tokiu būdu apeliaciniame skunde keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo suformuluoti ieškovo ieškinyje. Ieškovas atsakovę atstovaujančia tarpininkę 2018 m. gruodžio pradžioje informavo, kad pervertino savo finansines galimybes įsigyti butą (planavo pirkti iš savo lėšų bei lėšų gautų jo sugyventinei pardavus jai priklausantį turtą Kaune, tačiau ji atsisakė parduoti šį turtą). Apie tai, kad ieškovas neperka buto dėl to, kad jis yra pastate, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, ieškovas raštu pranešė atsakovei 2019-03-01 pretenzija. Dar 2018 m. pabaigoje, kai šalys buvo atvykusios pas notarą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, 2018-12-20 ieškovas teigė, kad jis neprisimena kaip sudarė Preliminarią sutartį (pasirašė išgėręs 2 butelius degtinės). Ieškovas atsakovei buto raktus grąžino tik 2019-02-12, kai atsakovė pagrasino kreiptis į policiją. 16.

25Apeliantas nepagrįstai teigia, kad tik iš 2018-11-27 akto jis sužinojo apie tai, kad butas yra pastate, kuris įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Ši aplinkybė yra išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Visa informacija apie kultūros paveldo objektus ir jų vertingąsias savybes skelbiama viešai internete. Ši informacija yra lengvai prieinama kiekvienam suinteresuotam asmeniui ir protingas asmuo, įsigydamas didelės vertės turtą senajame Vilniaus miesto rajone, turėjo visas galimybės įsivertinti šią faktinę aplinkybę. Sudarant sutartį notarų biure ieškovas buvo supažindintas su atitinkamu NTR išrašu. Pagal atsakovės pateiktą buto remonto projektą matyti, kad pastatas buvo pripažintas valstybės saugomu dar 2005-04-29. Jei ieškovas būtų įregistravęs sutartį Nekilnojamojo turto registre iš karto po jos sudarymo, jis neabejotinai būtų gavęs ir išrašą. Ieškovas iki sutarties sudarymo pastate nuomojosi kitą butą. Jau po sutarties sudarymo, su ieškovu buvo derinamas laikas, kada į butą galėtų patekti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus specialistai, tam, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų išduotas kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas. Akivaizdu, kad tuo metu ieškovas neabejotinai žinojo apie tariamai nuslėptą nuo jo buto ypatybę, nes priešingu atveju jis būtų turėjęs kelti klausimą, kam toks patikrinimas reikalingas. Ieškovas iki pat 2019-03-01 pretenzijos pateikimo jokiu būdu nereiškė jokių pretenzijų dėl fakto, jog butas yra valstybės saugomas. Ieškovas nepasinaudojo savo teise nutraukti sutartį ar atsisakyti sudaryti sutartį raštu tariamai paaiškėjus, kad atsakovė pateikė neatitinkančias tikrovės garantijas ir patvirtinimus. Protingas asmuo, įsigydamas nekilnojamąjį turtą ( - )senos statybos name, turi suvokti, kad visas pastatas yra saugomo kultūros paveldo dalis. Reikalavimas, kad buto projektavimo ir remonto darbus gali atlikti tik tam tikri specialistai buvo nustatytas ne aktu, o nekilnojamo kultūros paveldo įstatymu ir negali būti laikoma siurprizine sąlyga. Buto įsigijimas nebuvo spontaniškas ieškovo sprendimas. Jis ne tik gyveno pastate bet ir svarstė beveik pusę metų dėl galimybės pirkti ir aiškiai turėjo galimybę susirinkti visą viešai prieinamą informaciją apie norimą įsigyti daiktą. 17.

26Atsakovė siekė parduoti butą ir buvo iš karto pasiruošusi sudaryti pagrindinę buto pirkimo pardavimo sutartį. Notarinio preliminarios sutarties patvirtinimo pageidavo ieškovas, ji buvo sudaryta tik dėl to, kad ieškovui reikėjo laiko surinkti lėšas buto įsigijimui. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį kultūros paveldo objekto patikrinimas yra būtina sąlyga, norint sudaryti Buto pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Buto, kaip nekilnojamos kultūros vertybės būklė negalėjo ir neturėjo būti vertinama prieš sudarant preliminarią sutartį. Teiginys, kad aktas ieškovui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip sutarties sudarymo metu, atsirado tik apeliaciniame skunde (iki tol šia aplinkybe ieškovas net nesirėmė). Ieškovas ieškinyje teigė, kad pagrindinė buto pirkimo pardavimo sutartis buvo nesudaryta paaiškėjus, kad atsakovė pažeidė Sutarties 4.2 bei 4.5 punktus. Žyma apie tai, kad butas yra pastate, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, niekaip negali būti vertinama kaip ribojanti atsakovės, kaip pardavėjos, teises disponuoti, valdyti ar naudoti butą. Jokie daiktinių teisių į butą suvaržymai, išskyrus nurodyti į Sutarties 4.3 ir 4.4 punktuose, nei Sutarties sudarymo momentu, nei šalių sutartu terminu pagrindinei buto pirkimo pardavimo sudaryti nebuvo nustatyti. Aplinkybė, kad butas yra pastate, kuris yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, negali būti vertinamas kaip buto trūkumas, o tik butą, kaip daiktą, charakterizuojanti savybė. Atsakovė sudarydama sutartį elgėsi sąžiningai. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis buvo silpnesnioji sandorio šalis. Šia aplinkybe ieškovas nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nėra jokio pagrindo teigti, kad šalių padėtis buvo nelygiavertė. Bauda už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį yra nustatyta abiem šalims. Apeliantas liudytoją nepagrįstai laiko suinteresuota šalimi, nes ieškinio patenkinimo atveju kiltų jos atsakomybė prie atsakovę. Tokie teiginiai niekaip nėra įrodinėjami (iškelti tik apeliaciniame skunde). 18.

27Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu notarą, nes nagrinėjama byla nėra susijusi su jo teisėmis ir pareigomis. Toks prašymas taip pat neturėjo būti tenkinamas, nes jis buvo teikiamas pavėluotai (pateiktas 2019-09-16 posėdyje) ir su bylą nesusijusios asmens įtraukimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Ieškovas savo ieškinyje nesirėmė aplinkybe, kad notaras, tvirtindamas sutartį, savo pareigas atliko netinkamai, kaip ir neįrodinėjo, kad notaras atliko neteisėtus veiksmus tvirtindamas sutartį. Apeliaciniame skunde nėra teigiama, kad sprendime pasisakyta dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų. Sprendime nėra pasisakoma dėl notarų veiksmų tinkamumo ir sprendimas neužkertą kelio ieškovui inicijuoti bylą notarui. 19.

28Nėra jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad šalių sutartyje nustatyta bauda yra per didelė. Apeliantas iš esmės prašo mažinti baudą teigdamas, kad dalis atsakovės nuostolių dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį yra nepagrįsti (neįrodyti) ir nepagrįstu teiginiu, kad būtent atsakovės veiksmai suklaidino ieškovą. Reikalavimas mažinti priteistinos baudos dydį buvo suformuluotas ieškovo advokato pasisakymo 2019-11-07 posėdyje metu ir niekaip nenurodytas ieškinyje. Šioje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atsisakius sudaryti pagrindinę buto pirkimo pardavimo sutartį. Atsakovė taikė netesybas, kaip iš anksto nustatytus galimus kreditoriaus nuostolius, kurių dydžio jei net nereikia įrodinėti. Atsakovė teikė įrodymus ir paaiškinimus dėl jos patirtų nuostolių dydžio tik siekdama pagrįsti šioje byloje svarbią aplinkybę, kad baudos dydis yra proporcingas ir protingas atsižvelgiant į jos patirtus nuostolius. Analogiška 10 000 eurų bauda Sutartyje buvo numatyta ir atsakovei, jei pagrindinė sutartis būtų nesudaryta dėl jos kaltės. 20.

29Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendime atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė ir 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų suma laikytina neadekvati ir nepagrįsta. Atsakovės advokatui sumokėta suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Advokato darbo laikas, sugaištas susipažįstant su dokumentais, ruošiantis bylai bei atstovaujant teisme iš esmės nepriklauso nei nuo bylos sudėtingumo, nei nuo jo turimų specialių žinių. Advokatas paslaugas atsakovei teikė tinkamai. Atsakovės požiūriu, apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškovo apeliacinio skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, būtų skatinamas nepagrįstas bylinėjimasis. Atsakovė nevengė bendrauti su ieškovu.

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Apeliacinis skundas netenkinamas. 21.

32Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. 22.

33Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2018-07-30 sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2018-12-20 parduoti ir perduoti ieškovui nuosavybės teise butą (su rūsiu), esantį ( - ), o ieškovas įsipareigojo nupirkti ir priimti nuosavybės teise iš atsakovės šį butą, sumokėdamas bendrą 105 000 Eur kainą. 2018-07-30 mokėjimo nurodymu ieškovas sumokėjo atsakovei 45 000 Eur, t. y. dalį kainos kaip numatyta Sutarties 2.2 punkte. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė privalės grąžinti 35 000 Eur, o 10 000 Eur liks atsakovei kaip bauda už prievolių neįvykdymą. Tuo pačiu pagal Sutarties 3.2 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 10 000 Eur dydžio baudą, jei pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl jos kaltės. Atsakovė 2019-01-29 mokėjimo nurodymu grąžino ieškovui 35 000 Eur sumą, pasilikdama sau 10 000 Eur sumą kaip baudą. Kultūros paveldo objekto būklės 2018-11-27 patikrinimo akte nurodoma, kad apžiūrėjus patalpas (( - )) užfiksuotas saugotinas lubų dekoras - lipdyba patalpose 11-1, 11-2 ir lubų rozetė patalpoje 11-3, akmenų mūras patalpoje 11-7; primenama, kad prieš projektuojant ar vykdant patalpų arba viso pastato restauravimo, rekonstravimo, remonto ar kitus tvarkybos darbus, būtina nustatyti vertingąsias savybes ir parengti projektą. Iš VĮ Registrų centro duomenų (išrašo žymos 8.1) matyti, kad ginčo butas yra pastate, kuris yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o įrašas galioja nuo 2009-09-04. 23.

34Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar pagrįstai atsakovė ieškovui negrąžino 10 000 Eur, pasilikdama juos sau kaip baudą, bei nurodė, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Įstatyme pateikta preliminariosios sutarties samprata (CK 6.165 straipsnyje) leidžia daryti išvadą, kad šia sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atliktų mokėjimo – atsiskaitymo funkciją, nes šia sutartimi nė viena šalių neįgyja turtinės naudos. Vis dėlto, nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tokiu atveju, susitarus dėl pinigų perdavimo kitai šaliai, būtų išeita už preliminariosios sutarties ribų ir toks susitarimas neatliks mokėjimo – atsiskaitymo funkcijos, bet gali turėti kitą preliminariajai sutarčiai aktualią reikšmę. Įstatyme nustatyta, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju šalims gali atsirasti civilinė atsakomybė, nes, šią sutartį sudariusiai šaliai nepagrįstai vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Dėl to pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2013). 24.

35Ieškovas teigia, jog sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, kadangi ji pažeidė Sutarties 4.2 ir 4.5 punktų reikalavimus. Sutarties 4.2 punkte aptarta, kad atsakovė patvirtina ieškovui, jog į ginčo butą tretieji asmenys neturi jokiu teisių ar pretenzijų, kad butas neįkeistas (išskyrus šios sutarties 4.4 punkte nurodytą įkeitimą), neareštuotas, neišnuomotas, neperduotas neatlygintinai naudotis, jis nėra jokio atsakovei žinomo teisminio ar ikiteisminio ginčo objektas, kad atsakovės teisės naudotis, valdyti ir disponuoti butu neatimtos, nesuvaržytos ar kitaip neapribotos (išskyrus apribojimus, nurodytus šios sutarties 4.3 punkte), nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos ieškovo nuosavybės teisėms į butą. Sutarties 4.5 punkte numatyta, kad atsakovė patvirtina, kad Sutarties pasirašymo dieną nėra jokių atsakovei žinomų paslėptų buto trūkumų, dėl kurių buto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovas apie tuos trūkumus žinodamas arba visai nepirktų buto arba mažiau už jį mokėtų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog aplinkybė, kad ginčo butas yra name, kuris yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nereiškia, jog yra apribotos atsakovės nuosavybės teisės, kas reikštų Sutarties 4.2 punkto pažeidimą. Toks faktas taip pat negali būti laikomas buto trūkumu. Aplinkybė, jog ieškovas galimai nežinojo, jog namas, kuriame yra ginčo butas, yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nereiškia, jog atsakovė pažeidė Sutarties 4.2 ir 4.5 punktus. Bylos duomenimis, šis faktas yra išviešintas Nekilnojamojo turto registre, todėl negalima daryti išvados, jog jis buvo nuo ieškovo nuslėptas. Šalių sudarytoje Sutartyje bauda už pagrindinės sutarties nesudarymą buvo numatyta ne tik ieškovui, bet ir atsakovei, jeigu sutartis nebūtų sudaryta dėl jos kaltės. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, esant įrodymams, patvirtinantiems, jog ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog sutartyje įtvirtintą baudą atsakovė sau pasiliko pagrįstai. 25.

36Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog egzistuoja pagrindas mažinti baudos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje yra nurodęs, jog ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis) 4 (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-313/2018). Šiuo atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas nereiškė reikalavimo dėl baudos dydžio sumažinimo, todėl jis negali būti keliamas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. 26.

37Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi, jo teigimu, sprendimas yra nemotyvuotas, lakoniškas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovo argumentu nesutinka bei pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2001-09-27 sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1994-12-09 sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1998-02-19 sprendimą byloje Higgins ir kt. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 204124/92). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011-08-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau pateikta teismų praktika, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ne tik motyvuotas, bet motyvuotas pakankamai. Iš teismo motyvų yra aišku, kodėl priimtas skundžiamas procesinis sprendimas, pasisakyta apie esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ginčo aplinkybių taip, kaip norėjo apeliantas ir nepriėmė tokio sprendimo, kokio tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog teismo sprendimas nėra motyvuotas. 27.

38Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl šio ginčo. Teisėjų kolegija išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu (CPK 6, 65, 66 straipsniai). Vien apelianto nurodoma aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teismas nevertino specifinių apelianto nurodomų aplinkybių, nereiškia, jog teismas išnagrinėjo bylą šališkai. Apeliantas nurodo, jog byloje apklausta liudytoja buvo suinteresuota bylos baigtimi. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Šiuo atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas liudytojų parodymus vertino jų neabsoliutindamas, o kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis byloje esančių įrodymų visuma. 28.

39Apeliantas teigia, jog sprendimas turi būti panaikintas, kadangi į bylą nebuvo įtrauktas notaras. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; kt.). Kasacinio teismo konstatuota, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad jis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog šios bylos nagrinėjimas būtų susijęs su notaro teisėmis ir pareigomis. Šioje byloje yra nagrinėjamas ieškovo reikalavimas dėl 10 000 Eur priteisimo iš atsakovės, kuriuos ji pasiliko kaip baudą. Ieškovas neįrodinėja neteisėtų notaro veiksmų, nereiškia jam jokių reikalavimų. Notaro neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu šioje byloje neužkerta kelio ieškovui reikšti reikalavimus notarui. Taigi, notaro neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, nesant duomenų, jog ši byla būtų susijusi su notaro teisėmis ir pareigomis, negali būti laikoma pagrindu panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. 29.

40Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas – 2 420 Eur. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų viršijusios Rekomendacijos įtvirtintus dydžius. Nors galima daryti išvadą, jog šis ginčas nėra sudėtingas, nėra sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, tačiau tiek atsiliepimo į ieškinį, tiek kitų procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų. Atsakovė procesiniams dokumentams parengti sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatų kontora, o advokatas ar advokato padėjėjas, rengdamas procesinius dokumentus, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Aplinkybė, jog atsakovė atsisakė mediacijos nėra siejama su bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, pagrindo mažinti šias išlaidas nėra. 30.

41Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). 31.

42Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 32.

44Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, atsakovei iš ieškovo priteisiant 1 815 Eur.

45Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

46Ieškovo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

47Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Priteisti iš ieškovo V. B. atsakovės G. M. naudai 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 10 000 Eur... 7. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. liepos 30 d. sudarė preliminariąją sutartį,... 8. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas... 9. Ieškovas buto raktus grąžino tik 2019 m. vasario 12 d. Nuo preliminarios... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 5.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį... 13. Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2018-07-30 sudarė preliminariąją... 14. Sutartyje, kuri nėra ginčijama ar nuginčyta, aptartas konkretus pagrindinės... 15. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad nuosavybės teisės į butą nėra... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. 9.... 18. Ieškovas V. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 19. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra itin lakoniškas ir iš... 20. Patikrinimo aktas yra privalomas parduodant tokį objektą, ir neišvengiamas,... 21. Kitas svarbus aspektas, kurio neaptarė pirmos instancijos teismas yra tai, jog... 22. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kokias išlaidas patyrė dėl... 23. Teismas iš ieškovo priteisė atsakovei 2 420 Eur advokato pagalbai apmokėti.... 24. Atsakovė G. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 25. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad tik iš 2018-11-27 akto jis sužinojo apie... 26. Atsakovė siekė parduoti butą ir buvo iš karto pasiruošusi sudaryti... 27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą... 28. Nėra jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad šalių... 29. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendime atsakovei priteista... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 31. Apeliacinis skundas netenkinamas. 21.... 32. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2018-07-30 sudarė... 34. Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar pagrįstai atsakovė ieškovui... 35. Ieškovas teigia, jog sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, kadangi... 36. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog egzistuoja pagrindas mažinti... 37. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi,... 38. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę... 39. Apeliantas teigia, jog sprendimas turi būti panaikintas, kadangi į bylą... 40. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles... 41. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos... 42. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis,... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės... 44. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra... 45. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 46. Ieškovo V. B. apeliacinį skundą atmesti.... 47. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti... 48. Priteisti iš ieškovo V. B. atsakovės G. M. naudai 1 815 Eur bylinėjimosi...