Byla 2-254-979/2016

Dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo

1Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovui R. K., atstovei advokato padėjėjai K. S., atsakovei J. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei J. K., trečiajam asmeniui Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarei Meilutė Balčienei dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo,

Nustatė

3ieškovas R. K. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti teisę į privalomąją tėvo P. K. palikimo dalį (t. 1 b. l. 1-7). Nurodė, kad ( - ) mirė ieškovo ir atsakovės motina E. K., ( - ) mirė jų tėvas P. K.. Po E. K. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė. Po tėvo P. K. mirties, 2015 m. sausio mėnesį paaiškėjo, kad 2010 m. lapkričio 16 d. E. K. ir P. K. buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą (notarinio registro Nr. 6516), kuriuo visą savo turtą palieka pergyvenusiam sutuoktiniui, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą jų turtą paveldi dukra J. K.. Atsakovė J. K. pateikė Alytaus rajono 2-ajam notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Alytaus rajono apylinkė teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. K., miręs ( - ) priėmė palikimą po sutuoktinės E. K. mirties, mirusios ( - ), pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti (civ. b. Nr.2-1228-292/2015). Po tėvo P. K. mirties liko paveldimas turtas – piniginės lėšos banko sąskaitoje, nekilnojamas turtas (žemė, pastatai, esantys ( - )), transporto priemonės, galvijai, kiti naminiai augintiniai, asmeniniai ir kiti kilnojamieji daiktai.

4Ieškovas pažymėjo, kad tėvo P. K. mirties dieną – ( - ), jam buvo reikalingas išlaikymas, todėl turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Nurodė, kad nuo gimimo gyveno tėvų namuose ( - ), vedė su tėvais bendrą ūkį, padėjo dirbti ūkio darbus, rūpintis galvijais. 1998 m. kovo 26 d. tėvas įregistravo ūkininko ūkį, tačiau paskutinius 10 metų tėvas buvo silpnos sveikatos, todėl ūkio darbus dirbo vienas. Tėvas ir motina yra minėję, kad visą ūkį (žemę, namus, ūkinius pastatus, gyvulius ir visus ūkio padargus, techniką) paveldės jis, todėl savo ūkio ir atskiro gyvenamojo būsto nekūrė. Apie sudarytą testamentą ir jo turinį nieko nežinojo. Tėvo ūkyje buvo įdarbintas, tačiau po to, kai antstolio kontora pateikė patvarkymą išieškoti iš darbo užmokesčio lėšas už išlaikymo įsiskolinimą, 2013 m. buvo atleistas, tačiau toliau rūpinosi ūkiu. Nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. registruojasi darbo ieškančiu Darbo biržoje, jokio darbo pasiūlymo, bedarbio išmokų ar kitų pašalpų negavo. Po tėvo mirties likusiu turtu nepertraukiamai rūpinasi toliau. Savo vardu jokio registruoto ar registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, pajamų ar santaupų, iš kurių galėtų gyventi, neturi ne dėl savo kaltės, tėvai buvo suteikę lūkestį ir pažadą, kad paveldės ūkį. Dėl sunkaus darbo ūkyje prarado sveikatą, diagnozuota lėtinė stumbro liga (osteochondrozė), atsinaujino dešinės rankos peties sąnario skausmai, dėl šių susirgimų negali gauti neįgalumo ir valstybės finansinės paramos (pašalpos ar pensijos), neturi jokių galimybių gauti piniginių lėšų pragyvenimui. Po tėvo mirties sužinojo, kad J. K. palikimas testamentu, nors nebuvo įrašyta, tačiau paliktas su sąlyga, kad išmokėjus išlaikymo įsiskolinimą, turtą turės perrašyti jam, tokią tėvų valią patvirtino žodžiu atsakovė.

5Atsakovė J. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą (t. 1 b. l. 92-97). Nurodė, kad ieškovui nebuvo reikalingas išlaikymas tėvo mirties dieną, kadangi turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, juolab po tėvo mirties turtinė padėtis dar labiau pagerėjo. Ieškovas yra sveikas ir darbingas, šiuo metu įregistravęs ūkininko ūkį. Tai, kad savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo ar kito turto, yra pasekmė to, kad vartojo alkoholį, niekur nedirbo, prarado teisę vairuoti transporto priemones, piktybiškai nemokėjo paskirtų administracinių nuobaudų, priteisto išlaikymo vaikui. Pažymėjo, kad ieškovas sąmoningai neįgijo turto, nelaikė piniginių lėšų banke, kad nebūtų nukreiptas priverstinis išieškojimas. Tėvas už darbą ūkyje ieškovui mokėdavo pinigus, be to, ieškovas gaudavo nemažas pajamas už priduotą pieną. Ieškovas neturėjo pastovių pajamų ir nesidarbino tik dėl subjektyvių priežasčių. Ieškovas neteisingai nurodė, kad tėvas paskutiniu metu buvo silpnos sveikatos, vienas dirbo ūkyje. Tėvo ūkyje samdomais darbininkais dirbo L. V. ir A. Š.. Tėvas prieš mirtį buvo geros sveikatos, pats tvarkė ūkio dokumentaciją, pirko žemės ūkio techniką, ieškovu nepasitikėjo, niekada nebuvo žadėjęs palikti ieškovui ūkio, baiminosi, kad gali dėl savo gyvenimo būdo ir skolų netekti (pragerti). Apie tėvų sudarytą testamentą ir jo turinį ieškovas žinojo visą laiką, jokių sąlygų testamente nebuvo rašyta, kadangi nė vienam iš vaikų nebuvo reikalingas išlaikymas. Tėvas ruošėsi klubo keitimo operacijai, todėl 2014 m. gegužės 9 d. įgaliojimu pavedė ieškovui tvarkyti visus ūkio reikalus. Ieškovas vengė oficialiai įsidarbinti, nuo 2013 m. rugsėjo 23 d registruodamasis darbo biržoje neturėjo intereso rasti ar pats ieškotis darbo.

6Trečiasis asmuo Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė Meilutė Balčienė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

7Ieškovas R. K. teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad palikimo atsiradimo dieną jo pajamas sudarė gaunami pinigai už parduotą pieną ir galvijus, galėjo būti apie 400-500 Eur per mėnesį, kartu gyvenančio vaiko sūnaus A. išlaikymui skiria apie 200 Eur, kitam vaikui priteistas išlaikymas po 100 Eur, per mėnesį būtiniems mokesčiams (elektra, šiukšlės, telefono paslaugos, interneto ryšys) išleidžia apie 60-120 Eur. Būtiniems poreikiams gaunamų pajamų užteko. Pirmam vaikui priteistą išlaikymą moka per antstolį, kai turi pinigų įneša. 2014 m. pabaigoje ir 2015 m. pradžioje sumokėjo 1 000 Lt ir 1 000 Eur grynais iš sutaupytų pinigų. Nurodė, kad savo vardu turi atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau pinigų į ją neįneša, kad antstolis nenuskaičiuotų, sąskaita buvo atidaryta išmokoms už deklaruotas žemes gauti. Nuo 2015 m. kovo 6 d. yra įregistravęs ūkį, dirba nuomojamą žemę, 2015 m. lapkričio mėn. gavo 2 400 Eur išmokų už 2015 metus. Pažymėjo, kad visą laiką gyveno kartu su tėvais, tvarkė bendrą ūkį, po mokyklos baigimo mokėsi ( - ), įgijo šaltkalvio remontininko specialybę, dirbo kolūkyje statybos darbus. Tėvui pradėjus ūkininkauti, padėjo dirbti, oficialiai buvo įdarbintas tik kelis mėnesius, tačiau antstoliai siuntė raštus dėl priteisto išlaikymo išskaitymo, todėl tėvas atleido, tačiau toliau dirbo ūkyje, tėvas skirdavo apie 400 Lt per mėn., užsidirbdavo padėdamas kitiems, registravosi darbo biržoje dėl socialinio draudimo, pašalpa nebuvo skiriama, nesikreipė ir nesidomėjo apie priklausančias išmokas. Darbo biržoje prieš 2-3 metus siūlė persikvalifikuoti, tačiau pasiūlymu nepasinaudojo, konkrečių darbo pasiūlymų negavo. Darbo paieška buvo nutraukta, nes nesilankė Darbo biržoje, buvo išbrauktas, atsinaujino registraciją ir registravosi iki 2015 m. kovo mėn. Dirbant ūkyje patyrė traumų, nuo gimimo skundžiasi plaučiu, dėl sunkumų kilnojimo jaučia skausmus rankoje, paskutiniu metu dūsdavo, todėl paskirtas gydymas 3 mėnesiams, vartoja vaistus, kurie iš dalies kompensuojami, be to, trūkęs kojos raumuo, patempti raiščiai, skirtos šildymo procedūros. Gydanti daktarė sakė, kad dėl plaučio galėtų būti nustatytas nedarbingumas (3 grupė), tačiau gydytojų komisijoje nesilankė. Dabartinė sveikatos būklė nekliudo dirbti ūkio darbų. Apie tai, kad tėvai turtą paliko atsakovei, sužinojo tik tuomet, kai buvo pradėtas palikimo priėmimo procedūros. Tėvas niekada neminėjo apie testamentą, buvo kalbama, kad visas turtas liks jam. Priežastys, dėl kurių galėjo pasikeisti tėvų valia, nėra žinomos. Nesvarstė galimybės ginčyti testamento turinio. Nurodė, kad nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo, pinigų atstovo – advokato padėjėjo, pagalbai apmokėti pasiskolino. Žyminį mokestį kreipiantis į teismą sumokėjo iš karto.

8Ieškovo atstovė advokato padėjėja K. S. teismo posėdyje ieškinio reikalavimus prašė tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad ieškovas siekia turėti tam tikrą turto dalį, kurią sukūrė dirbdamas tėvo ūkyje savo darbu. Nustatyta, kad P. K. ūkyje dirbo dar du samdomi darbininkai, visą fizinį darbą dirbo ieškovas, jam buvo žadama palikti turtą, todėl nekūrė savo ūkio, neišsikėlė gyventi atskirai ir neieškojo kito darbo. Aplinkybės, apie sudarytą testamentą, paaiškėjo tik po P. K. mirties, iki to laiko kalbų apie galimą testamento sudarymą tarp šeimos narių nebuvo. Buvo tarpusavio pasitikėjimas, ieškovas pagrįstai tikėjosi perimti ūkį. Pažymėjo, kad P. K. ieškovo santuokos nutraukimo byloje kalbėjo ne apie jo nušalinimą nuo turto, bet nurodė, kad būdamas gyvas neketina perrašyti ieškovui ūkio, kadangi baiminosi, jog gali būti išvytas iš namų. Aplinkybių, kad ieškovas neatsakingu elgesiu galėjo susikurti nepalankią turtinę padėtį, nebuvo nustatyta. Pažymėjo, kad išlaikymo įsiskolinimo suma nebuvo didelė, negalėjo įtakoti ūkio veiklos. Ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas susidarė dėl nepakankamo pajamų gavimo, kadangi tėvas už darbą ūkyje neskirdavo pinigų. 2014 m. P. K. įgaliojo ieškovą tvarkyti ūkio reikalus, todėl tik nuo 2014 metų atsirado galimybės tinkamai teikti išlaikymą.Testamentas buvo sudarytas 2010 metais liudytoju apklaustas J. T. patvirtino, kad P. K. iki mirties svarstė, kam palikti turtą. Pabrėžė, kad po palikėjo mirties ieškovas toliau rūpinasi turtu, prižiūri gyvulius, techniką, nuo 2015 m. kovo mėn. registravo ūkį, nuomojasi žemę, deklaruoja pasėlius ir toliau tęsia ūkininko veiklą.

9Atsakovė J. K. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad ieškovui tėvai sakydavo, jog susitvarkytų gyvenimą, sumokėtų baudas ir mokėtų išlaikymą mergaitei. Tėvas P. K. duodavo ieškovui pinigų ir siūlė sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, ragino mokėti kas mėnesį priteistą išlaikymą, bet ieškovas nesutiko, sakydavo, jog nieko nereikia. Ieškovas, nors ir nežinodamas apie sudarytą testamentą, paskutinius aštuonis metus sakydavo, kad neva turtas bus paliktas jai, todėl ji turi tvarkytis ūkio reikalus. Iki mirties tėvas apie turtinius reikalus nekalbėjo, 2013 metais gulėdamas ligoninėje minėjo, kad prižiūrėtų R. Apie testamentą sužinojo po tėvo laidotuvių, kai buvo užėjusi į notarų biurą Alytuje. Testamentas buvo parašytas tėvų valia, niekas nevertė jį rašyti, tėvai patys nusprendė. Mano, kad tokią tėvų valią galėjo sąlygoti ieškovo elgesys, kai apsigyveno su D. D., kuri ūkyje nepadėjo dirbti, tėvų ir jos tarpusavio santykiai nebuvo geri, be to, ieškovas neblaivus nepagarbiai elgdavosi su tėvais (šaukdavo). Sutinka, kad ieškovas dirbo ūkyje, padėjo prižiūrėti gyvulius, apdirbti žemes, tačiau buvo samdoma melžėja ir dar vienas darbininkas, tėvas irgi dirbo. Ieškovas dirbo ūkyje savo noru, jam buvo suteikta galimybė pasirinkti, tėvai sakydavo, jei nepatinka ir netinka gyvenimas kaime, gali kurti savo ūkį. Pažymėjo, kad ieškovas gavo už pieną pinigus ir juos naudojo, turėjo pragyvenimui piniginių lėšų pakankamai.

10Trečiasis asmuo Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė Meilutė Balčienė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (t. 1 b. l. 153, t. 2 b. l. 5).

11Liudytoju apklaustas G. V., gyvenantis kaimynystėje ( - ), parodė, kad gerai pažinojo K. šeimą, yra tolimas giminaitis. P. K. atkūrė nuosavybės teises,pradėjo ūkininkauti, po mokyklos baigimo R. dirbo kolūkyje statybose, vėliau pradėjo dirbti tėvo ūkyje, prižiūrėjo galvijus, dirbo žemes, taisė techniką. Kiti vaikai išvyko iš tėvų namų, V. ir J. – į Alytų, sūnus J. vedė ir išsikėlė į gretimą kaimą. J. buvo grįžusi gyventi pas tėvus 2000 metais, padėjo melžti karves, kitus namų ūkio darbus dirbti, tačiau pagyvenusi kelis metus išsikėlė. P. K. iš pradžių dirbo ūkio darbus, vėliau R. dirbo vienas. Ūkis nėra mažas, apie 40 hektarų dirbamos žemės, laiko 20 melžiamų karvių, kitų galvijų ir paukščių. Karvėms melžti samdoma melžėja. R. tikėjosi, kad ūkis liks jam, todėl niekur nesikėlė, savo ūkio nekūrė, kito darbo neieškojo. Apie tai, kad tėvo ūkyje jam už darbą galėjo būti mokamas atlyginimas, nebuvo žinoma. R. toliau dirba ūkyje, prižiūri gyvulius, apdirba žemes. R. nepiktnaudžiauja alkoholiu, išgeria kartais, bet gyvulius visada apžiūri. P. K. buvo negeriantis, nerūkantis, skrupulingas ir taupus. R. su savo šeimomis gyveno kartu su tėvais viename name. Pažymėjo, kad nei pirma, nei antra sūnaus moteris nepatiko tėvams, tačiau negalėjo nurodyti dėl ko konkrečiai.

12Liudytoju apklaustas J. T., nuo 1972 metų gyvenantis kaimynystėje ( - ), parodė, kad P. K. jo tėvams yra pasakojęs, jog nori, bet negali palikti ūkio sūnui R. dėl pastarojo skolų, baiminosi antstolių priverstinio skolos išieškojimo. Pažymėjo, kad R. nuolat gyveno kaime, dirbo tėvo ūkyje, viskuo rūpinosi ir prižiūrėjo gyvulius, žemes, techniką, kiti vaikai – J., V. ir J., tik atvykdavo pagelbėti, talkose padėdavo ir kiti kaimo žmonės. R. yra darbštus, paslaugus, padeda kitiems, nors vartoja alkoholį, bet nepiktnaudžiauja, paskutiniu metu skundėsi dėl sveikatos, peties skausmo, plaučių. P. K. buvo griežtas, be reikalo neleido pinigų, duodavo R. pinigų pragyvenimui. Buvo netikėta, kad P. K. ūkį paliko ne R., nors žadėjo aprašyti. R. patiko ūkininkauti, niekada neketino išvykti iš kaimo gyventi kitur.

13Liudytoju apklaustas J. V., nuo 1985 metų gyvenantis kaimynystėje ( - ), parodė, kad R. visada dirbo tėvo ūkyje, tvarkė techniką, prižiūrėjo žemes ir gyvulius, todėl nustebino tėvo P. K. valia palikti ūkį ne R.. Ūkį dabar prižiūri R., kaip šeimininkas yra darbštus, gyvuliai prižiūrėti, žemės apdirbtos, alkoholio vartojimas netrukdo dirbti ūkyje. Dirba R. vienas, karves melžia samdoma melžėja, būna talkose gelbėja kaimynai. R. šeima gyvena kartu, anksčiau gyveno kartu pirmoji šeima. Apie šeimų tarpusavio santykius nieko negali pasakyti, kaime buvo kalbama, kad tėvams nepatiko pirmoji R. žmona.

14Liudytoju apklaustas R. M., apie 20 metų gyvenantis kaimynystėje ( - ), parodė, kad R. visą gyvenimą buvo prie tėvų, baigė ( - ), įgijo specialybę, toliau ūkininkavo tėvo ūkyje, prižiūrėjo techniką, gyvulius. Sušlubavus P. K. sveikatai, ūkiu rūpinosi tik R., kiti vaikai ūkiu nesirūpino, sesuo J. veždavo P. K. pas daktarus, ūkyje dirbo samdoma melžėja ir iki 2015 m. vasaros darbininkas A. Š.. R. negalėjo išeiti iš namų, nes nebūtų kas lieka prižiūrėti ūkio. R. iš tėvo pinigų už darbą ūkyje negaudavo, gyveno iš pinigų, gautų pardavus pieną, juos skirdavo technikos remontui, pirkdavo plėvelę, todėl mažai kas likdavo pragyvenimui. P. ir R. tarpusavio santykiai buvo normalūs, gal nepatiko marti, kuri išėjo gyventi pas savo tėvus. Dabartinės R. draugės santykiai su tėvais buvo iš pradžių normalūs, vėliau konfliktavo. Kaime buvo kalbama, kad P. K. turto R. nepaliko dėl skolų, bijojo, kad turtą areštuos antstoliai. R. daug rūko, turi sveikatos problemų su plaučiais, alkoholiu nepiktnaudžiauja, paskutiniu metu važinėja pas daktarus dėl kojos skausmų. Nors ūkyje darbas sunkus, pasitaiko traumų, R. sveikatos būklė netrukdo dirbti ūkio darbų. Kitų žmonių, kurie galėtų prižiūrėti ūkį nesant R., nėra. Dabartinė draugė tvarkosi namuose, padeda prižiūrėti kitus galvijus, paukščius. R. ūkiu rūpinosi ir prižiūrėjo, todėl sužinojus, kad tėvas jam nieko nepaliko, buvo labai keista.

15Liudytoja apklausta D. D. parodė, kad nuo 2009 m. kovo 1 d. gyvena ( - ), kartu su ieškovu R. K. augina vaiką. R. visą laiką rūpinosi ūkiu, jam padėjo tvarkytis A. Š. ir melžėja, talkose kaimynai. Samdomam darbininkui per dieną buvo mokama 10 Lt. Kartu gyvena jos 12 metų dukra, gauna priteistą išlaikymą. Pati niekur nedirba, pajamų neturi, prieš du metus buvo registruota darbo biržoje. Nurodė, kad šeimos būtinoms išlaidoms ir mokesčiams per mėnesį skiria apie 500 Eur, R. sūnaus poreikiams skiria 200 Eur. Šeimos pajamas sudaro pinigai gauti už priduotą pieną ir parduotus galvijus. Pažymėjo, kad R. moka priteistą išlaikymą antstoliams. Iki ( - ) kai mirė P. K. šeima jokių santaupų ir kitų pajamų neturėjo, tėvas už darbą ūkyje R. nemokėjo. Buvo nusistovėjusi tvarka tarpusavio susitarimu, kad už pieną ir galvijus pinigus gaudavo R.. Kalbų apie tai, kad ūkis gali būti paliktas seseriai, nebuvo, tėvas kalbėdavo, kad viskas liks R., jis yra šeimininkas, todėl savo atskiro ūkio R. nekūrė. Kartą prieš 4-5 metus dėl nesutarimų su tėvais galvojo apsigyventi atskirai, vyko apžiūrėti netoli esančios sodybos, bet nusprendė likti ūkyje ir toliau gyventi. R. siūlė eiti gyventi į miestą, bet jis nesutiko, jam patinka kaime ūkininkauti. R. sveikatos būklė paskutiniu metu pablogėjo, skauda stuburą, dusina, skundžiasi kojos ir rankos skausmais, pervargsta, važinėja pas daktarus. R. alkoholiu nepiktnaudžiauja, vartoja saikingai.

16Ieškinys atmestinas.

17Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas R. K. ir atsakovė J. K. yra E. K., mirusios ( - ) ir P. K., mirusio ( - ), vaikai, t. y. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (t. 1 b. l. 10,13,14,15). 2010 m. lapkričio 16 d. bendru sutuoktinių P. K. ir E. K. testamentu, po pergyvenusio sutuoktinio visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų bei tą turtą, kuris atsiras jų vardu po mirties, paliko dukrai J. K. (t. 1 b. l. 15). Po E. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (t. 1 b. l. 15). Alytaus rajono apylinkė teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. K., miręs ( - ), priėmė palikimą po sutuoktinės E. K. mirties, mirusios ( - ), pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti (civ. b. Nr. 2-1228-292/2015, t. 1 b. l. 24-26). Po P. K. mirties liko paveldimas turtas – piniginės lėšos banko sąskaitoje (t. 1 b. l. 98), nekilnojamas turtas (t. 1 b. l. 30-38), transporto priemonės (t. 1 b. l. 52-58), galvijai (t. 1 b. l. 39-51). Paveldėjimo teisės liudijimas į P. K. palikimą pagal testamentą testamentinei įpėdinei J. K. nėra išduotas (t. 1 b. l. 76-77). 2015 m. balandžio 1 d. pareiškimu R. K. išreiškė valią priimti palikimą po tėvo mirties (t. 1 b. l. 15), 2015 m. balandžio 3 d. pateikė prašymą dėl tėvo palikimo privalomosios dalies nustatymo (t. 1 b. l.16) ir kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jam teisę į privalomąją palikimo dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. 1 b. l. 1-7).

18Ginčas byloje kilo dėl įpėdinio, testamentu nušalinto nuo palikimo priėmimo, teisės į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad jei palikėjo mirties dieną jo vaikams reikalingas išlaikymas, jie paveldi, nepaisant testamento turinio, pusė tos dalies, kuri kiekvienam tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Pažymėtina, kad tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama apginti reikalingus išlaikymo šeimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams grindžiamas šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008).

19Vertinant reikalavimo dėl teisės į privalomą palikimo dalį pagrįstumą, svarbu nustatyti ar palikėjo mirties dieną jo vaikui buvo reikalingas išlaikymas. Įstatymas neapibrėžia išlaikymo reikalingumo sąvokos turinio, todėl teismas kiekvienoje konkrečioje byloje taiko teisės normą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Laikytina, kad asmeniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis neturi pajamų arba jų turi nepakankamai būtinoms pragyvenimo išlaidoms. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą; be kita ko, būtina atsižvelgti į asmens sveikatos būklę, jo socialiniu statusu saistomas tam tikras teises: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą; ar asmuo išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą ir kt.), nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009). Įrodinėjimo našta dėl išlaikymo reikalingumo tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, o kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 str.).

20Ieškovas teisę į privalomą palikimo dalį po tėvo P. K. mirties grindžia tuo, kad palikimo atsiradimo metu turtinė padėtis nebuvo pakankama būtiniesiems poreikiams užtikrinti, bei aplinkybe, kad ūkį tvarkė bendrai su P. K. ir valia turtą palikti buvo jam, tačiau nuo palikimo priėmimo galimai nušalino siekiant apsaugoti nuo priverstinio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo nukreipimo.

21Byloje nustatyta, kad palikėjas P. K. mirė ( - ), t. y. palikimo atsiradimo diena. Sprendžiant klausimą dėl ieškovui R. K. būtino išlaikymo reikalingumo, svarbu nustatyti palikimo atsiradimo dieną – ( - ), gautas pajamas, galimybes gauti, turėtą turtą, taip pat konkrečius jo poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas R. K. gyvena ( - ) kur nuo 1998 m. birželio 2 d. deklaruota gyvenamoji vieta (t. 1 b. l. 11,12), jo vardu registruoto turto nėra (t. 1 b. l. 19, 20, 21, 22, 23), nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. registruotas darbo biržoje, nedarbo draudimo išmoka nebuvo skirta, Sodros išmokų negauna (t. 1 b. l. 18, 125-127), atsiskaitomosios banko sąskaitos likutis 2015 m. sausio mėn. – 101 Eur (t. 1 b. l. 112), vykdomas priverstinis išieškojimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui (įsiskolinimas 2015 m. rugpjūčio 11 d. buvo 2 108,94 Eur), valstybei – dėl paskirtos baudos (neišieškota suma 1 303,29 Eur) (t. 1 b. l. 134). Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad palikimo atsiradimo metu ieškovo turtinė padėtis nebuvo gera (CPK 178, 185 str.), tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovo teisę į palikimo privalomą dalį.

22Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 21 d. iki 1998 m. vasario 18 d. dirbo ( - ), nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 12 d. – pas individualią žemės ūkio veiklą vykdantį P. K. (t. 1 b. l. 125-127). SODROS duomenimis nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 12 d. ieškovui dirbant P. K. ūkyje buvo mokamas darbo užmokesti 100 Lt (t. 1 b. l. 127), vėliau dirbant tėvo ūkyje darbo užmokestis nebuvo mokamas. Ieškovas nurodė, kad jo pajamas sudarė pinigai, gauti už parduotą pieną ir galvijus. Duomenų, patvirtinančių tokias pajamas ieškovas nepateikė. Nuo 2015 m. kovo 3 d. ieškovas registruotas kaip ūkininkas (t. 1 b. l. 106). Ieškovas turi du nepilnamečius vaikus –A. K., gim. ( - ), ir E. K., gim. ( - ), (t. 1 b. l. 113, 134). Antstolės A. Kvaraciejienės pateikti duomenys apie vykdomus išieškojimus iš ieškovo, patvirtina, kad ieškovas pagal Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3933-179, išduotą 2008 m. rugsėjo 23 d. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai E. K. išieškojimo, ( - ), t. y. 1,5 mėn. iki palikimo atsiradimo, sumokėjo 1 000 Lt (290 Eur) ir ( - ) t. y. 17 dienų po palikimo atsiradimo, sumokėjo 1 000 Eur (t. 1 b. l. 134). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. D. patvirtino, kad ieškovas sūnaus A. K. poreikiams per mėnesį skiria apie 200 Eur. Nors ieškovo turtinė padėtis palikimo atsiradimo metu nebuvo gera, tačiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas turėjo pajamų, kurios buvo iš esmės pakankamos būtinųjų poreikių tenkinimui (CPK 178, 185 str.), kas iš esmės paneigia išlaikymo reikalingumo faktą.

23Aplinkybė, kad ieškovas dirbdamas tėvo ūkyje negavo pajamų, t. y. nebuvo įdarbintas, nebuvo mokamas darbo užmokestis, registravosi darbo biržoje ir tik 2015 m. kovo 3 d. įsiregistravo kaip ūkininkas, atsižvelgiant į tai, kad tuo metu P. K. ūkyje dirbo du samdomi darbininkai (A. Š., L. V.) (t. 2 b. l. 29, 31), juolab, pats ieškovas nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 12 d. buvo įdarbintas tėvo P. K. ūkyje, gavo darbo užmokestį (t. 1 b. l. 111, 127), rodo asmens nepakankamą rūpestingumą ir socialinį atsakingumą. Asmens neveikimas arba nepakankamas veikimas, siekiant užsitikrinti socialinę gerovę (gauti pastovias pajamas), neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str. 4 d.), todėl negali būti pateisinamas ir ginamas. Teisminio nagrinėjimo metu įvardytos priežastys, lėmusios ieškovo faktinę socialinę padėtį, t. y. išlaikymo nepilnamečiam vaikui priverstinis išieškojimas ir tikėjimas ateityje po tėvų mirties įgyti turtą, negali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis, sąlygojusiomis sumažėjusias objektyvias galimybes gauti ir turėti pakankamas pajamas, nepretenduojant į palikimo dalį.

24Pažymėtina, kad ieškovas, kreipiantis į teismą dėl privalomos palikimo dalies nustatymo ieškinį apmokėjo žyminiu mokesčiu (t. 1 b. l. 8), prašymo atidėti ar atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo dėl galimai sunkios materialinės padėties nereiškė. Be to, ieškovas atstovauti savo interesus teisme pasirinkto atstovą (advokato padėjėją) pagal susitarimą. Nors dokumentų apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti rengiant ieškinį ir atstovaujant ieškovo interesus teisme nepateikė, tačiau faktas, kad nebuvo kreiptasi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos, leidžia daryti prielaidą, kad ieškovo turtinė padėtis nebuvo pakankamai bloga.

25Pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d., 2015 m. lapkričio 13-16 d. epizodiškai lankėsi gydymo įstaigoje dėl nugaros, kojos, rankos, skrandžio ir plaučių skausmų (M54.4, M65.22, M75.8, K25.9), diagnuozuota osteochondrozė (Šmorlio mazgai), girnelės chonromaliacija II-o laipsnio, (pes anserinus burzitas), bronchoektazinė liga (t.1 b. l.59-72, t. 2 b. l. 12, 13). Duomenų, kad ieškovas kreipėsi dėl nedarbingumo lygio nustatymo, nėra. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad pagal esamus susirgimus ir ligas gydantis gydytojas apie galimybę kreiptis dėl nedarbingumo lygio nustatymo užsiminė paskutinių vizitų metu. Įvertinus tai, kad ieškovas iki ir po palikėjo mirties dirba ūkio darbus, pripažintina, kad pagal amžių (45 metai) sveikatos būklė (susirgimai, diagnuozotos ligos) nėra pagrindas išlaikymo būtinumo fakto pripažinimui svarstyti.

26Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, pažymėjo, kad ieškovas pats savo veiksmais (piktnaudžiaudamas alkoholiu, išlaikymo skola), galimai sukūrė savo sunkią turtinę padėtį ir tai nulėmė aplinkybes, kad tėvai testamentu nušalino nuo palikimo. Duomenų, patvirtinančių ieškovo piktnaudžiavimą alkoholiu, nebuvo pateikta. Aplinkybė, kad ieškovas baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam 2006-2007 metais, nėra pakankama pripažinti ieškovo piktnaudžiavimą alkoholiu. Be to, teisme liudytojais apklausti G. V., J. T., J. V., R. M., D. D. patvirtino, kad alkoholio vartojimas ieškovui nekliudė tinkamai dirbti ūkio darbus. Taigi, nustatytos nurodytos aplinkybės paneigia atsakovės teiginius.

27Ieškovas, įrodinėdamas teisę į privalomą palikimo dalį, be kita ko, nurodė, kad nors tėvas P. K. nieko nebuvo minėjęs apie sudarytą testamentą, tačiau savo veiksmais ir žodžiais suteikė pagrįstus lūkesčius, kad po mirties turtas bus paliktas būtent jam. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti G. V., J. T., J. V., R. M. parodė, kad tėvo P. K. valia buvo turtą perleisti sūnui R. K., tačiau galimai dėl nesutarimų su pirmąją žmona, vėliau gyvenimo drauge bei susiklosčiusios situacijos dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka, turtą testamentu paliko ne ieškovui, bet atsakovei. Taigi, nesant įrodyto ieškovo išlaikymo reikalingumo palikimo atsiradimo momentu, testamentu išreikštos testatoriaus valios neigimas, kaip galimai pažeistų teisių ir turtinių interesų gynimo priemonė, prieštarauja CK 5.20 straipsnyje įtvirtintos teisės į privalomą palikimą instituto esmei ir paskirčiai. Sprendžiant klausimą dėl teisės į privalomą palikimo dalį nustatymo, nėra vertinamas nei testamento turinys, nei testatoriaus valia, todėl aplinkybės, susijusios su ieškovo nušalinimu nuo testamento, neturi teisinės reikšmės, todėl nevertintinos. Pažymėtina, kad testamentu išreikštos valios neatitikimo vertinimas iš esmės būtų galimas tik ginčijant testamentą pagal CK 5.17 straipsnį.

28Įvertinus byloje nustatytas nurodytas aplinkybes visumoje, pripažintina, kad ieškovas, kaip palikėjo įstatyminis įpėdinis, neįrodė egzistuojant išlaikymo reikalingumo fakto, t. y. pagrindo pripažinti teisę į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

29CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovo reikalavimus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė patyrė 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1 b. l. 115-118). Ieškinys atmestas, tačiau sprendžiant klausimą dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo svarbu įvertinti ne tik patirtų atstovavimo išlaidų proporcingumą pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, bet ir atsakovės procesinį elgesį (sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas), priežastis dėl kurių susidarė į bylinėjimosi išlaidos (atsiliepimo parengimą lėmė ieškinio pareiškimas ir būtinybė ginti savo teises ir teisėtus interesus), ginčo santykių pobūdį (ieškinio reikalavimai kildinami iš paveldėjimo teisinių santykių) (CPK 93 str. 4 d.), todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.), yra pagrindas pripažinti, kad prašomos priteisi išlaidos yra protingos ir pagrįstos, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punkte nurodytus maksimalius dydžius, jos priteistinos iš ieškovo.

30Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11,66 Eur, todėl atmetus ieškinį, valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

31Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovo reikalavimams užtikrinti, teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

32Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

Nutarė

33ieškinį atmesti.

34Priteisti iš ieškovo R. K. atsakovei J. K. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

35Priteisti iš ieškovo R. K. 11,66 Eur (vienuolika eurų 66 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą patiekti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

36Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

37Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.