Byla 2A-10-252/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Jonaitienės, Laimanto Misiūno, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Agrolitpa“ atstovui direktoriui V. K., ieškovo UAB „Agrolitpa“ atstovui advokatui Dainiui Tamošiūnui, atsakovui D. Z., jo atstovui advokatui Aliui Galminui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3502-589-2013 pagal ieškovo UAB „Agrolitpa“ ieškinį atsakovui D. Z. dėl skolos priteisimo bei atsakovo D. Z. priešieškinį ieškovui UAB „Agrolitpa“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Agrolitpa“ prašė priteisti iš atsakovo D. Z. 24 846,80 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-05-12 tarp šalių buvo sudaryta sėklų auginimo ir supirkimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pateikti atsakovui 210 kg baltųjų garstyčių „Bardena“ B kategorijos sėklų už 4 212,60 Lt sumą, o atsakovas D. Z. įsipareigojo apmokėti UAB „Agrolitpa“ už pateiktą sėklinę medžiagą iki 2008-09-01. 2008-04-03 ieškovas išrašė PVM sąskaitą – faktūrą 4 212,60 Lt sumai. Be to, prie 2008-04-03 PVM sąskaitos – faktūros buvo sudaryta 2008-04-03 sutartis, kurioje numatytos prekių (210 kg baltųjų garstyčių „Bardena“ B kategorijos sėklų) pirkimo – pardavimo sąlygos ir terminai. Atsakovas pagal šią PVM sąskaitą – faktūrą sumokėjo 1 000 Lt, liko neapmokėta 3 212,60 Lt. Be to, 2009 metais tarp UAB „Agrolitpa“ ir atsakovo buvo sudaryta sėklų auginimo ir supirkimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pateikti atsakovui 800 kg baltųjų garstyčių „Bardena“ B kategorijos sėklų 13 600 Lt sumai, o atsakovas pagal šią sutartį įsipareigojo apmokėti UAB „Agrolitpa“ už pateiktą sėklinę medžiagą. 2009-09-01 UAB „Agrolitpa“ už pateiktą sėklinę medžiagą išrašė PVM sąskaitą – faktūrą 16 184 Lt sumai. Atsakovas šios sąskaitos nėra apmokėjęs. Ieškovo teigimu, atsakovas 2008 ir 2009 metų sutartyse numatytų įsipareigojimų neįvykdė – augalo baltųjų garstyčių „Bardena“ C kategorijos sėklos neužaugino. Atsakovo išaugintos baltųjų garstyčių sėklos „Bardena“ sėklinė medžiaga neatitiko sutartyse bei teisės aktuose numatytų kokybės reikalavimų ir dėl to nebuvo priimta. Be to, 2012-10-03 ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį dėl sąskaitų apmokėjimų terminų pakeitimo, kurioje numatė, jog atsakovo D. Z. skola UAB „Agrolitpa“ sudaro 20 396,60 Lt. Taip pat šalys susitarė, kad PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjimo terminas pratęsiamas iki 2012-11-15. 2013-02-20 išrašyta delspinigių paskaičiavimo sąskaita Nr. 2013/03/20, kurioje konstatuota, kad iš viso skolininkas skolingas kreditoriui 5 450,20 Lt delspinigių. 2013-03-07 buvo surašytas aktas dėl skolų suderinimo, pagal kurį D. Z. yra skolingas UAB „Agrolitpa“ 19 396,60 Lt. Atsakovas iki šiol nėra apmokėjęs susidariusio įsiskolinimo.

4Atsakovas D. Z. pateiktu teismui priešieškiniu prašė priteisti iš UAB „Agrolitpa“ 61 656,83 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytos sutartys, pagal kurią atsakovas įsipareigojo užauginti baltųjų garstyčių sėklą, o ieškovas įsipareigojo ją nupirkti. Dėl 2008 metais sudarytos sutarties tarp šalių ginčo nėra. Atsakovas pripažįsta, kad garstyčių sėklinę medžiagą perdžiovino ir jos daigumas buvo mažesnis. Tuo tarpu dėl 2009-05-07 sutarties mano, jog ją įvykdė tinkamai, t. y. kad sėklinė medžiaga buvo gera, patvirtina esantys byloje dokumentai, o ieškovas neįrodė, jog atsakovo užauginta garstyčių sėkla neatitiko reikalavimų. Pagal sutartį ieškovas turėjo iš atsakovo nupirkti 70 t užaugintos baltųjų garstyčių sėklų (po 1,70 Lt už kilogramą), t. y. už 119 000 Lt pridėjus PVM, viso – už 141 610 Lt. Kadangi ieškovas iš atsakovo nenupirko 70 t baltųjų garstyčių sėklų, todėl atsakovas buvo priverstas parduoti sėklą kitoms įmonėms už žymiai mažesnę kainą. Viso buvo parduota 43,118 t baltųjų garstyčių sėklų už 79 953,17 Lt. Kitos likusios garstyčių sėklos buvo nurašytos kaip sugedusios, kadangi nepavyko laiku jų parduoti. Dėl šių priežasčių atsakovo nuostoliai sudaro 61 656,83 Lt (141 610 – 79 953,17).

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo D. Z. 24 846,80 Lt skolos ir delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Agrolitpa“. Teismas nustatė, kad 2008-05-12 tarp UAB „Agrolitpa“ ir D. Z. buvo sudaryta sėklų auginimo ir supirkimo sutartis Nr. 01 C/02/08, pagal kurią UAB „Agrolitpa“ įsipareigojo pateikti atsakovui 210 kg baltosios garstyčios „Bardena B“ kategorijos sėklų, kurių 1 kilogramo kaina 17 Lt plius PVM. Atsakovas įsipareigoja apmokėti UAB „Agrolitpa“ už patektą sėklinę medžiagą iki 2008-09-01. Atsakovui buvo pateikta 210 kg baltosios garstyčios „Bardena“ B kategorijos sėklos bei 2008-04-03 išrašyta PVM sąskaitą – faktūra AGR Nr. AGR0010237. 2009-04-09 išrašyta PVM sąskaita – faktūra AGR Nr. 0011597 16 184 Lt sumai. 2012-10-03 sutartimi šalys susitarė dėl sąskaitų apmokėjimo terminų pakeitimo, t. y. kad D. Z. 20 396,60 Lt skolą pagal PVM sąskaitas – faktūras AGR0010237 ir AGR0011597 apmoka iki 2012-11-15. Teismas vertino, jog ieškovas savo prievolę įvykdė tinkamai, o atsakovas su ieškovu neatsiskaitė (iš mokėtinos 4 212,60 Lt sumos sumokėjo 1 000 Lt). Taip pat teismas nustatė, jog 2009-05-07 tarp UAB „Agrolitpa“ ir D. Z. buvo sudaryta sėklų auginimo ir supirkimo sutartis Nr. 01C/005/09, pagal kurią UAB „Agrolitpa“ įsipareigojo pateikti atsakovui 800 kg baltosios garstyčios „Bardena B“ kategorijos sėklų, kurių 1 kilogramo kaina 17 Lt plius PVM. Atsakovas įsipareigoja apmokėti UAB „Agrolitpa“ už pateiktą sėklinę medžiagą iki 2009-09-01 arba ta suma yra išskaičiuojama iš sandėlyje laikomų kokybiškų sėklų užskaitomos sumos. Atsakovui buvo pateikta 800 kg baltųjų garstyčių „Bardena B“ kategorijos sėklų bei 2009-04-09 išrašyta PVM sąskaita – faktūra AGR Nr. 0011597 16 184 Lt sumai. Atsakovas įsipareigojo paruošti sėklas, kurių kokybiniai parametrai turi būti ne mažesni kaip: daigumas ne mažiau kaip 85 procentai, švarumas ne mažiau kaip 92 procentai, drėgnumas ne daugiau kaip 9 procentai. Pagal tarp šalių sudarytą sutartį, atsakovas įsipareigojo sėklinę medžiagą laikyti savo sandėlyje iki 2010-03-01, išskyrus atvejus, kai UAB „Agrolitpa“ pageidauja, kad jos būtų pristatytos greičiau. Nustatė, kad ieškovas UAB „Agrolitpa“ 2010-10-01 priėmė D. Z. baltosios garstyčios „Bardena“ sėklinės medžiagos bandinį Nr. 1237, kurio tyrimų rezultatai neatitiko 2009 m. sutartyje numatytų kokybės reikalavimų: drėgnumas buvo 9,8 procento, daigumas – 66 procentai. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, liudytojų paaiškinimus, teismas sprendė, jog nėra jokio pagrindo netikėti įrašais, esančiais UAB „Agrolitpa“ priimtų bandinių sąrašo bei tyrimų rezultatų žurnale. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo užaugintos baltųjų garstyčių sėklų drėgnumas viršijo 9 procentus, teismas sprendė, jog UAB „Agrolitpa“ pagal sutarties VI straipsnio nuostatas neprivalėjo tokio drėgnumo sėklos priimti į savo sandėlius. Tokiu būdu, atsakovui nepateikus baltųjų garstyčių sėklos, kuri atitiktų tarp šalių sudarytos sutarties kokybinius parametrus, atsakovui tenka pareiga apmokėti už UAB „Agrolitpa“ pateiktas baltųjų garstyčių sėklas. Atmesdamas priešieškinio reikalavimus teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė ieškovui baltųjų garstyčių sėklų, kurių kokybiniai parametrai atitiktų tarp šalių sudarytų sutarčių nuostatas, todėl UAB „Agrolitpa“ nekyla prievolė atlyginti D. Z. jo patirtus nuostolius.

6Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, sprendimą grindė tik ieškovo nurodytais teiginiais. Apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas nurodo, kad pripažįsta, jog su ieškovu neatsiskaitė pagal dvi sėklų auginimo ir supirkimo sutartis: 2008-05-12 sutartį Nr. 01 C/02/08, PVM sąskaita – faktūra Nr. AGR0010237, 3 212,60 Lt sumai ir 2009-05-07 sutartį Nr. 01 C/005/09, PVM sąskaita – faktūra Nr. AGR0011597, 16 184 Lt sumai. Tačiau už šias sėklų auginimo ir supirkimo sutartis D. Z. pilnai neatsiskaitė, nes patyrė didelius nuostolius, kadangi pats ieškovas pažeidė vėlesnės sutarties VII straipsnį, t. y. nepaėmė iš D. Z. užaugintą kokybišką baltųjų garstyčių sėklinę medžiagą, nesumokėjo 1,70 Lt/kg+PVM, kaip buvo numatyta sutartyje. Kad iš tikrųjų užauginta sėklinė medžiaga atitiko kokybės reikalavimus, įrodo Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM, kuri patvirtino, jog užaugintoje sėklinėje medžiagoje nėra kitų augalų priemaišų. Tą įrodo ir Paramos už žemę ūkio naudmenų ir pasėlio plotų paraiška, iš kurios matyti, kad ta pačia sėkline garstyčių medžiaga buvo užsėta apie 80 ha žemės ploto. Tai rodo, kad sėklinės medžiagos daigumas buvo geras ir atitiko kokybės reikalavimus. Apelianto teigimu, ieškovas teismui pateikė vienintelį įrodymą – priimamų bandinių sąrašą, iš kurio visiškai neaišku, kas tuos bandinius paėmė, atliko ir nustatė kokybės reikalavimus, nėra aišku, kokiai įmonei priklauso šis bandinių sąrašas, kas jį sudarė ir surašė. Mano, jog teismas negalėjo remtis šiuo bandinių sąrašu, nes tyrimų rezultatai yra klastotė.

7Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, teismas materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė, tinkamai jas pritaikė ir išaiškino. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas papildomai paaiškino, kad Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie žemės ūkio ministerijos įsakymu „Dėl sėklos bandinių ėmimo metodikos patvirtinimo“ yra nustatyta sėklos bandinių ėmimo metodika, kuri taikoma tik sertifikuotoms laboratorijoms, t. y. valstybinėms sėklų ir grūdų tarnyboms. Mėginių paėmimų bendrus principus UAB „Agrolitpa“ išlaiko, tačiau yra nusistačiusi savo tvarką, o metodika detaliai nesivadovauja dėl didelių sąnaudų. Kadangi atsakovo užaugintų ir laikomų garstyčių sėklų drėgmė buvo net 12,8 procentų, todėl jų ir negalėjo pirkti, turi būti idealiai švaru. Priešingai apelianto teiginiams, D. Z. laborančių, tyrusių jo sėklas (duomenis fiksuojant žurnale „priimamų bandinių sąrašas, tyrimų rezultatai“), pavardės buvo žinomos jau nuo pirmosios instancijos teismo posėdžio.

8Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

9Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

10Apeliantas pripažįsta, kad pagal tarp šalių sudarytą 2008-05-12 sutartį jis neatsiskaitė, sutinka, jog jo užaugintos sėklos neatitiko sėklų auginimo ir supirkimo sutartyje numatytų kokybinių parametrų. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl to, ar apelianto užaugintos baltosios garstyčios „Bardena“ B kategorijos sėklos atitiko sėklų auginimo ir supirkimo sutartyje numatytus kokybinius parametrus pagal 2009-05-07 sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, išklausęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, konstatavo, kad D. Z. nepateikė UAB „Agrolitpa“ baltųjų garstyčių sėklų, kurių kokybiniai parametrai iš esmės atitiktų tarp šalių sudarytos 2009-05-07 sutarties nuostatas.

11Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iš esmės detaliai ir motyvuotai atsakyta į visus apelianto argumentus, apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantui jas savaip interpretuojant, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo tenkinti D. Z. apeliacinį skundą ir atitinkamai priešieškinio reikalavimų. Šiuo atveju apelianto D. Z. argumentus, jog teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, sprendimą grindė tik ieškovo nurodytais teiginiais, teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176 str. – 185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

12Kasacinio teismo konstatuota, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, sistemiškai vertindamas visos 2009-05-07 tarp UAB „Agrolitpa“ ir D. Z. sudarytos sėklų auginimo ir supirkimo sutarties turinį, aiškino jos nuostatas bei aplinkybes dėl kiekvienai iš šalių tenkančius įsipareigojimus ir jų vykdymą. Akivaizdu, jog esminis šios sutarties yra VI straipsnis, numatantis bazinį sėklų drėgnumą – 9 procentus ir nurodantis, jog UAB „Agrolitpa“ į savo sandėlius nepriima iš „daugintojo“ (D. Z.) sėklinės medžiagos, kurios drėgnumas viršija 9 procentus. Šią esminę aplinkybę, lėmusią sėklos nepriėmimą, akcentavo ir ieškovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Iš UAB „Agrolitpa“ pateikto priimamų bandinių sąrašo bei tyrimų rezultato žurnalo (t. 1, b. l. 54-59) matyti, jog iš D. Z. atitinkamais laikotarpiais buvo paimti baltosios garstyčios „Bardena“ mėginiai, pavyzdžiui, 2009-10-05 bandinio Nr. 975 nurodytas drėgnumas 12,9 (12,5) procentai, daigumas – 86 procentai; 2010-06-02 bandinių Nr. 1186 ir Nr. 1187 nurodytas drėgnumas 12,9 ir 12,8 procentai, daigumas – 90 procentų; ir kt. Iš šio žurnalo duomenų akivaizdu, jog visų pirma garstyčių sėklų drėgnumas neatitiko sutarties sąlygos (pagal sutartį D. Z. įsipareigojo paruošti „Bardena“ B kategorijos sėklas, kurių kokybiniai parametrai turi būti ne mažesni kaip: daigumas ne mažiau kaip 85 procentai, švarumas ne mažiau kaip 92 procentai, drėgnumas ne daugiau kaip 9 procentai). Nors apeliantas teigia, jog priimdamas sprendimą teismas vadovavosi vieninteliu ieškovo pateiktu įrodymu – minėtu priimamų bandinių sąrašu, tačiau, nepaisant to, kad šis sąrašas ir nėra pakankamai informatyvus ir išsamus, apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei iki šiol nepateikė jokių kitokių įrodymų, patvirtinančių kitokį užaugintų garstyčių sėklų drėgnumą, t. y. kad jų drėgnumas buvo ne daugiau kaip 9 procentai. Atkreiptinas dėmesys, jog ir pats apeliantas neginčija, kad bandinius Nr. 975, 1186, 1187 UAB „Agrolitpa“ pateikė jis pats, neginčija, kad tai ne jo sėkla. Kritiškai vertintini apelianto paaiškinimai dėl sėklos švarumo, t. y. kad jis tinkamai apsėjo laukus, nebuvo įsimaišę kitų rūšių augalų, ką patvirtino ir Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba. Kaip minėta, sėklų drėgnumas turi idealiai atitikti kokybės parametrus ir ieškovas jo sėklos nepriėmė vadovaudamasi šia sutarties sąlyga. Pirmosios instancijos teismo sprendime minėto Žemės ūkio ministro 2000-12-29 įsakymu Nr. 381 „Dėl privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 2 priede numatyta, kad baltosios garstyčios B kategorijos sėklos turi būti ne mažesnio kaip 85 procentų daigumo, 98 procentų švarumo, ne daugiau kaip 10 procentų drėgmės. Tuo tarpu D. Z. užaugintos baltųjų garstyčių sėklų drėgnumas viršijo ne tik sutartimi numatytus 9 procentus, bet ir minėtu įsakymu nustatytą drėgmę. Todėl neginčytina, kad UAB „Agrolitpa“ pagal sutarties VI straipsnio nuostatas tokio drėgnumo sėklos į savo sandėlius neprivalėjo priimti.

13Atmestini apelianto teiginiai, kad jis privalėjo laikyti užaugintą sėklą daugiau nei metus ir buvo priverstas ją parduoti kitiems ir dėl to patyrė nuostolius dėl ieškovo kaltės. Apeliantas šių sėklų auginimu užsiima ne pirmi metai, jam turi būti žinomi keliami reikalavimai ir pagrindinė sąlyga, kad atsisakoma priimti sėklą, jei jos drėgnumas neatitinka sutartyje nurodyto procento. Jei sutarties sąlygos leidžia šalims tartis kainos mažinimo keliu dėl kitų sėklos parametrų( daigumo, užterštumo ir pan), tai dėl drėgnumo sutartyje yra numatyta konkreti sąlyga - atsisakymas priimti. Todėl atsakovui pačiam pateikusiam mėginį ieškovui ir sužinojus, kad drėgnumas viršija leistiną normą, nesutinkant su ieškovo atliktais laboratoriniais tyrimais, nebuvo užkirstas kelias nuvežti sėklos mėginius kitai laboratorijai ir gauti įrodymus, kurie paneigtų ieškovo pateiktus duomenis. Tokia abejonė apeliantui turėjo kilti vien dėl to, kad mėginiai buvo imami ne tik paties apelianto, bet ir ieškovo atstovų atitinkamais laiko tarpais. Todėl nepaneigtas ieškovo teiginys, kad jie bandė padėti apeliantui realizuoti užaugintą sėklą. Paties apelianto nerūpestingumas ir aplaidumas dėl užaugintos produkcijos gan ilgą laiką ieškovui nepriimant užaugintos sėklos, lėmė apelianto patirtus nuostolius ir neatleidžia jo nuo pareigos sumokėti už gautą sėklą ieškovui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia tik užaugintos sėklos švarumu ir daigumu, tačiau nei kaip apeliantas nepaneigia užaugintos sėklos drėgnumo. Pagrįstas ieškovo teiginys, kad sėklos drėgnumas yra esminis kriterijus, nes drėgna sėkla ji nestovi, pelija, kas atsitiko ir atsakovui, nes jis tik dalį sėklos pardavė, o kitą dalį utilizavo, nes ji dėl drėgnumo supuvo.

14Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo, kaip turėtų būti imami mėginiai, tačiau sprendžia, jog ši aplinkybė teisingam bylos išsprendimui teisinės reikšmės neturi (minėta, apeliantas neginčija, jog bandiniams paimta jo sėkla). Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju Aliejingos sėklos. Mėginių ėmimas (ISO 542:1990) standartas netaikomas (taikomas eksporto atveju). Kitų tiesioginių norminių aktų, kaip būtent turėtų būti imami mėginiai užaugintos sėklos nėra, jų nenurodė ir apeliantas.

15Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, jog skundžiamo teismo sprendimo išvadas visiškai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti arba naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, D. Z. apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16Apeliacinės instancijos teisme ieškovo UAB „Agrolitpa“ turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 000 Lt (t. 2, b. l. 15). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentas, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos iš apelianto D. Z. CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d. pagrindais.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti iš D. Z., a. k. ( - ) 1 000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų UAB „Agrolitpa“, į. k. 168598128, naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovas UAB „Agrolitpa“ prašė priteisti iš atsakovo D. Z. 24 846,80 Lt... 4. Atsakovas D. Z. pateiktu teismui priešieškiniu prašė priteisti iš UAB... 5. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu... 6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir... 7. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą... 8. Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m.... 9. Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 10. Apeliantas pripažįsta, kad pagal tarp šalių sudarytą 2008-05-12 sutartį... 11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame... 12. Kasacinio teismo konstatuota, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų... 13. Atmestini apelianto teiginiai, kad jis privalėjo laikyti užaugintą sėklą... 14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios... 15. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, jog... 16. Apeliacinės instancijos teisme ieškovo UAB „Agrolitpa“ turėtos... 17. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 18. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti... 19. Priteisti iš D. Z., a. k. ( - ) 1 000,00 Lt (vieną tūkstantį litų)...