Byla AN2-46-360/2018
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties,

Nustatė

2Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Patrulių rinktinės 2017 m. spalio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje R. Z. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje bei 417 straipsnio 8 dalyje, paskirta galutinė administracinė nuobauda - 300 Eur bauda su teisės vairuoti atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2017 m. spalio 21 d. 0 val. 14 min. ( - ) , vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,5 promilių neblaivumo laipsnis, taip pat tikrinančiam pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo. R. Z. apskundė nutarimą apylinkės teismui.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. Z. skundą atmetė.

4Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Z. apeliaciniu skundu prašo nutartį panaikinti ir iš naujo išnagrinėti jo skundą. Nurodo, kad kurjerė, atnešusi jam registruotą laišką, nepaliko pranešimo, todėl jis nežinojo apie teismo posėdžio datą, nedalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme ir negalėjo atstovauti savo interesų bei teismui pateikti surinktus dokumentus, galėjusius pakeisti jo naudai teismo sprendimą.

5Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nutartį.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Z. apeliaciniame skunde teigia nežinojęs apie pirmosios instancijos teismo posėdžio laiką, kadangi kurjerė nepaliko pranešimo. ANK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam R. Z., kaip ir kitiems asmenims, kuriuos kvietė į teismo posėdį, 2017 m. lapkričio 22 d. išsiuntė teismo šaukimą, kuris R. Z. siųstas jo paties nurodytu gyvenamosios vietos adresu ( - ). Tačiau apeliantui teismo šaukimas nebuvo įteiktas. Teismo kurjerė ant teismo šaukimo pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 24 d. nerado namuose, o lapkričio 27 d. nerado namuose ir paliko pranešimą, 2017 m. gruodžio 4 d. nurodyta, kad nesureaguota į pranešimą (b. l. 19). Pirmosios instancijos teismas, turėdamas duomenis apie teismo šaukimo R. Z. neįteikimą, negavęs asmens prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, 2017 m. gruodžio 11 d. vykusiame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nedalyvaujant pačiam skundą padavusiam asmeniui. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog šiuo konkrečiu atveju, nebuvo laikytasi procesinių teisės normų, kadangi pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių, jog apeliantui būtų tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Be to, ir pats R. Z., žinodamas, jog apskundė ne teismo tvarka jam priimtą nutarimą, galėjo būti aktyvus ir domėtis proceso eiga.

8Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9R. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl vairavimo neblaiviam, kai nustatytas 0,5 promilių neblaivumas (ANK 422 straipsnio 5 dalis) ir dėl vairuotojo pažymėjimo nepateikimo (ANK 417 straipsnio 8 dalis). Tiek pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde, jis nesutinka tik su jo nubaudimu už vairavimą neblaiviam, t. y. su jo nubaudimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, tačiau neginčija jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Prie apeliacinio skundo pridėjo Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą bei specialisto išvadą, kuriuose R. Z. nustatytas mažesnis neblaivumo laipsnis. Apeliantas laikosi pozicijos, jog šie duomenys gali pakeisti teismo sprendimą jo naudai.

10Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl R. Z. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą dėl vairavimo neblaiviam.

11Šioje administracinio nusižengimo byloje pareigūnai, sustabdę R. Z. vairuojamą automobilį ir alkoholio matuokliu patikrinę jo blaivumą, nustatė jam 0,5 promilių neblaivumą, todėl buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolą bei netrukus priimtas nutarimas, kuriuo R. Z. buvo pripažintas padaręs du administracinius nusižengimus, iš kurių sunkesnis bei esminę įtaką galutinei nuobaudai turi būtent vairavimas neblaiviam (ANK 422 straipsnio 5 dalis). Iš administracinio nusižengimo protokolo, pareigūno M. Ž. tarnybinio pranešimo, nutarimo matyti, jog R. Z. neneigė įvykio vakarą vartojęs alkoholio, užsiminė jo gėręs prieš kelias valandas. Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas M. Ž. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Nesutikęs su jam nustatytu neblaivumo laipsniu, R. Z. vyko į gydymo įstaigą, VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, kurį pateikė apeliantas, nurodoma, kad 01 val. 36 min. alkoholio kiekis iškvėptame ore buvo 0,35 promilės, o 01 val. 55 min. nustatyta 0,31 promilės, specialisto išvadoje pažymėta, jog R. Z. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,30 promilių etilo alkoholio. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje atlikto tikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau apygardos teismo vertinimu apelianto pateikti gydymo įstaigoje atliktos medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti bei kraujo tyrimo rezultatai kitiems bylos duomenims neprieštarauja.

12Paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014). Skunde apylinkės teismui R. Z. pažymėjo, jog prieš pareigūnų tikrinimą jis buvo pavalgęs ir rūkė, prašė jį tikrinti pakartotinai, tačiau pareigūnas atsisakė. Aplinkybes tiek dėl rūkymo bei valgymo, tiek apie prašymą tikrintis pakartotinai apeliantas nurodė jau po nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo. Tarnybiniame pranešime vyriausiasis patrulis M. Ž. pažymėjo, kad paklausus vairuotojo, ar vartojo alkoholį, šis atsakė, jog prieš 4 valandas gėrė alų, jautėsi gerai, todėl ir vairavo. Administracinio nusižengimo protokole, skiltyje „asmens pasiaiškinimas ir pastabos“, nurodyta: „prieš keturias valandas gėriau du bokalus alaus, dabar jaučiausi gerai ir vairavau, gailiuosi, prašau nuobaudą paskirti vietoje“. Pasirašyta paties apelianto. Taigi, jokių pastabų apie priežastis, galinčias iškreipti apsvaigimo nuo alkoholio matavimo prietaiso rodmenis, nėra. Pareigūnams nenumatyta pareiga kiekvienu atveju be išimties po du kartus asmenį tikrinti alkotesteriu, juolab nesant jokių duomenų, kad tikrinimas technine priemone buvo netinkamas. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas aiškinosi, ar buvo vartotas alkoholis, vairuotojas pripažino, jog alkoholio vartojo, visus kitus pastebėjimus, jei jų turėjo, R. Z. galėjo pažymėti administracinio nusižengimo protokole, o nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, ką nagrinėjamu atveju apeliantas ir padarė. Atlikus medicininę apžiūrą, buvo nustatytas nedidelis girtumas, o atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11090/2017(01) (b. l. 39) nustatyta, kad R. Z. kraujyje rasta 0,30 promilių etilo alkoholio. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.

13Iš teismų praktikos matyti, jog tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai skiriama ekspertizė, tačiau, esant galimybei kitomis priemonėmis pašalinti prieštaravimus tarp skirtingu laiku skirtingais metodais užfiksuotų alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo rezultatų, ekspertizės skyrimas nebūtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-42-507/2016). Teismų praktikoje, remiantis ekspertizės aktais, ne kartą pažymėta, jog, vadovaujantis moksliškai patvirtinta formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013). Policijos pareigūnai sertifikuotu alkotesteriu „Alkotest 6810“ R. Z. neblaivumo (girtumo) laipsnį – 0,5 promilių nustatė 2017 m. spalio 21 d. 00 val. 14 min., Klaipėdos ligoninėje pirmasis R. Z. tyrimas alkoholio matuokliu atliktas 2017 m. spalio 21 d. 01 val. 36 min, kraujo ėminys, dėl kurio surašyta specialisto išvada, buvo paimtas 01 val. 40 min. Taigi tarp R. Z. tikrinimo alkotesteriu (00 val. 14 min.) ir jo tikrinimo ligoninėje bei kraujo mėginio paėmimo (01 val. 36 min. bei 01 val. 40 min.) praėjo kiek daugiau nei viena valanda. Atlikus elementarius matematinius skaičiavimus matyti, jog per šį laiką alkoholio koncentracija suaugusio vyro kraujyje tikrai gali sumažėti nuo 0,5 promilių iki 0,3 promilių. Šie matematiniai skaičiavimai atskleidžia, jog patikros alkotesteriu rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja medicininė apžiūros ir kraujo ėminio tyrimo rezultatams, t. y. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kuria ištirtas R. Z. kraujo ėminys, nepaneigia policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuoto R. Z. automobilio vairavimo metu buvusio neblaivumo laipsnio – 0,5 promilių. Šiuo atveju nustatyta, jog net ir nesiimant papildomų priemonių, per kiek daugiau nei valandą R. Z. galėjo prablaivėti dėl natūralių procesų organizme.

14Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų naudoto alkoholio matuoklio parodymų tikslumu.

15Išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o R. Z. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra nubaustas pagrįstai.

16Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

17Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Nutarė

18Palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

19Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai