Byla 2A-74-459/2016
Dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. patikslintą ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą patikslintame ieškinyje prašydamas priteisti iš atsakovės 4344,30 Eur (15000 Lt) skolos, 5430,87 Eur (18751,70 Lt) nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-10-01 tarp ieškovo ir atsakovės bei A. Z. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią šalys lygiomis dalimis ketino įsigyti žemės sklypą ir ūkinį pastatą, esančius adresu ( - ), nuosavybės teise priklausančius A. Z.. Pagal šią sutartį šalys turėjo sumokėti 30000 Lt dydžio avansą. Ieškovas sumokėjo visą sumą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovui ½ dalį sumokėtos sumos, tai yra 15000 Lt, tačiau iki šios dienos sumokėto avanso dalies ieškovui negrąžino. Vėliau, sužinoję, kad ketinamas įsigyti turtas yra areštuotas ir jį ketinama parduoti iš varžytynių, 2012-01-27 turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktu šalys įsigijo minėtą turtą lygiomis dalimis. Ieškovas po turto įsigijimo atliko pastato rekonstrukcijos darbus pagal 2005-06-20 statybos leidimą ir rekonstrukcijos projektą. Ieškovas sudarė statybos rangos sutartį su L. J., kuriam ieškovas sumokėjo 26505 Lt, be to, savo lėšomis ieškovas parengė elektros, vandens, nuotekų, dujų, ryšio projektus, pirko statybines medžiagas, iš viso pirkta statybinių medžiagų už 10998,51 Lt. Kadangi atsakovei priklauso ½ dalis pastato, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovui ½ dalį visų patirtų remonto išlaidų, tai yra 18751,70 Lt.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-15 sprendimu tenkino dalį patikslinto ieškinio: priteisė ieškovui iš atsakovės 4436,69 Eur skolos bei 250,99 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstolis G. J. 2012-01-27 surašė turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą, pagal kurį ieškovui J. J. ir atsakovei A. P. parduota po 265/2050 dalis žemės sklypo ir po 1/2 dalį pastato, esančių adresu ( - ), už 100000 Lt. Atsakovė A. P. 2011-12-22 ir 2011-12-27 mokėjimo nurodymais sumokėjo antstoliui G. J. po 50000 Lt, iš viso 100000 Lt. Taigi išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad notarinė nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ), pirkimo – pardavimo sutartis, kuri turėjo būti sudaryta pagal 2011-10-01 preliminariąją sutartį, nebuvo sudaryta, o minėtas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas antstoliui surašius turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą už 100000 Lt, o ne už 160000 Lt, kaip buvo numatyta 2011-10-01 preliminariojoje sutartyje. Būtina įvertinti ir tai, kad A. Š. negalėjo nurodyti nei, kokia konkreti suma buvo sumokėta sudarant 2011-10-01 preliminariąją sutartį, nei kuri iš šalių sumokėjo šiuos pinigus, nei kieno piniginės lėšos buvo panaudotos. Be to, byloje nepateikta konkrečių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog sudarant preliminariąją sutartį buvo sumokėta būtent 30000 Lt ir jog šią sumą ieškovas sumokėjo savo lėšomis. Byloje taip pat nepateikta duomenų, ar sumokėtas avansas nebuvo grąžintas šalims, nesudarius pagrindinės sutarties. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog būtent jis sumokėjo nurodomo dydžio avansą iš savo lėšų, šis avansas jam nebuvo grąžintas, todėl nėra pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovo prašomą 15000 Lt sumą. Ieškovas taip pat prašė iš atsakovės priteisti 18751,70 Lt skolos. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą bei liudytojų parodymus, pripažino, kad L. J. pagal 2012-11-07 statybos darbų sutartį buvo sumokėta 26505 Lt, taigi atsakovė turi pareigą atlyginti ½ dalį ieškovo sumokėtos L. J. sumos, tai yra 13252,50 Lt sumą. Ieškovas nurodė, kad jis pirko statybinių medžiagų už 10998,51 Lt ir atsakovė pusę šios sumos turėtų jam kompensuoti. Teismas padarė išvadą, kad ne visi ieškovo pateikti dokumentai atitinka PVM sąskaitoms – faktūroms įstatymo nustatytus reikalavimus, be to, iš ieškovo pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, kokios konkrečios medžiagos buvo pirktos, ar už jas buvo sumokėta, jei taip - tai kas sumokėjo bei kam jos buvo panaudotos. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad šios ieškovo nurodytos išlaidos buvo patirtos pastato, esančio adresu ( - ), remontui. Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovė turi pareigą atlyginti ½ dalį ieškovo sumokėtų, bylos duomenimis pagrįstų sumų, skirtų statybinėms medžiagoms bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiam pastatui pagerinti, tai yra 2066,49 Lt sumą ((682,50 Lt + 1736,77 Lt + 1713,71 Lt) x ½).

4Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2015-09-15 sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria patenkinta dalis ieškinio, ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog remdamasis ta pačia 2012-11-07 statybos darbų sutartimi ieškovas kitoje byloje bandė prisiteisti pinigus iš paties L. J. motyvuodamas tuo, jog L. J. neatliko dalies darbų. Toje byloje ieškovas nurodė, jog L. J. sumokėjo 21600 Lt, tuo tarpu šioje byloje teigia, jog sumokėjo 26505 Lt. Šioje byloje ieškovas teigia statybinių medžiagų pirkęs už 10998,15 Lt sumą, kai kitoje byloje teigė medžiagų pirkęs už 8407,97 Lt. Tiek atsakovė, tiek darbus atlikęs L. J. abejose bylose nuosekliai teigė, kad ieškovas visus pinigus L. J. mokėjo ir medžiagas pirko bendrai abiem L. J. darbo objektams, t. y. tiek ( - ). Todėl netgi laikant, kad L. J. buvo sumokėta ieškovo nurodoma pinigų suma, nėra pagrindo visos jos laikyti turto, esančio ( - ), pagerinimo išlaidomis ir ½ dalį jos priteisti iš atsakovės. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškovas tuos pačius, neva jo išlaidas patvirtinančius dokumentus, kaip įrodymus, pateikinėja skirtingose bylose. Jis yra pareiškęs ieškinį J. G. dėl 8855 Eur skolos priteisimo pagal 2013-01-07 sutartį dėl jos nekilnojamojo turto, esančio ( - ), remonto, teigdamas, kad neva iš savo asmeninių lėšų sumokėjo L. J. 21400 Lt, taip pat pirko statybinių medžiagų už 500 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į ieškovo asmenines savybes, t. y. polinkį klastoti dokumentus, neįvertino faktų, kad pats ieškovas pagal tą pačią 2012-11-07 sutartį skirtingose ieškiniuose nurodo skirtingas aplinkybes dėl atliktų darbų, L. J. sumokėtų sumų bei savo išlaidų statybinėms medžiagoms.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, jog apeliantė tvirtino, kad meistrui pasiėmusi banko paskolą sumokėjo 10000 Lt, tačiau ši paskola gauta 2013-06-12.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

8CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklauso po 265/2050 žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), ir po ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), esančių adresu ( - ). Tarp būsimų pirkėjų J. J. ir A. P. bei būsimo pardavėjo A. Z., tarpininkaujant AB „Recom“, atstovaujamos A. Š., 2011-10-01 buvo pasirašyta preliminari sutartis Nr. 34, pagal kurią būsimi pirkėjai įsipareigojo nupirkti, o būsimas pardavėjas parduoti nekilnojamąjį turtą – ūkinį pastatą, esantį adresu ( - ), už 160000 Lt, o būsimi pirkėjai ir būsimas pardavėjas įsipareigojo iki 2011-12-15 pasirašyti notaro patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį būsimi pirkėjai įsipareigojo sumokėti 2000 Lt tarpininkavimo mokestį, iš kurio 1000 Lt pasirašant preliminarią sutartį, o likusią dalį iki galutinio sandorio sudarymo, taip pat 29000 Lt avansą būsimam pardavėjui, sumokamą preliminarios sutarties pasirašymo metu. Tarp J. J. ir L. J. 2012-11-07 buvo sudaryta statybos darbų sutartis, pagal kurią L. J. įsipareigojo kokybiškai atlikti vidaus apdailą 1 ir 2 aukšte bei lauko pusės apdailą pastate, esančiame adresu Šiltnamių g. 5, Klaipėdoje, o J. J. įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Antstolis G. J. 2012-01-27 surašė turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą, pagal kurį J. J. ir A. P. parduota po 265/2050 dalis žemės sklypo ir po 1/2 dalį pastato, esančių adresu ( - ), už 100000 Lt. Atsakovė A. P. 2011-12-22 ir 2011-12-27 mokėjimo nurodymais sumokėjo antstoliui G. J. po 50000 Lt, iš viso 100000 Lt. Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintame ieškinyje prašydamas priteisti iš atsakovės 4344,30 Eur (15000 Lt) skolos, 5430,87 Eur (18751,70 Lt) nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal preliminariąją sutartį šalys turėjo sumokėti 30000 Lt dydžio avansą. Ieškovas teigė sumokėjęs visą sumą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovui ½ dalį sumokėtos sumos, tai yra 15000 Lt, tačiau iki šios dienos sumokėto avanso dalies ieškovui negrąžino. Ieškovas tai pat teigė, jog po turto įsigijimo atliko pastato rekonstrukcijos darbus pagal 2005-06-20 statybos leidimą ir rekonstrukcijos projektą: tam su L. J. sudarė statybos rangos sutartį, L. J. ieškovas sumokėjo 26505 Lt, be to, savo lėšomis ieškovas parengė elektros, vandens, nuotekų, dujų, ryšio projektus, pirko statybines medžiagas, iš viso pirkta statybinių medžiagų už 10998,51 Lt. Kadangi atsakovei priklauso ½ dalis pastato, ieškovas reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės ½ dalį visų patirtų remonto išlaidų, tai yra 18751,70 Lt. Pirmosios instancijos teismas 2015-09-15 sprendimu tenkino dalį patikslinto ieškinio: priteisė ieškovui iš atsakovės 4436,69 Eur skolos už pastato remonto darbus, likusią ieškinio dalį atmetė. Atsakovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kadangi apeliaciniame skunde kvestionuojama tik teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas ieškovo reikalavimas priteisti ½ pastato remonto išlaidų, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

10Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad pagal Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymu tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

11Patikslintame ieškinyje ieškovas reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 18751,70 Lt skolą. Teigė, kad ieškovas po ginčo turto įsigijimo atliko pastato rekonstrukcijos darbus pagal 2005-06-20 statybos leidimą ir rekonstrukcijos projektą. Tam jis su L. J. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią sumokėjo 26505 Lt, be to, savo lėšomis ieškovas parengė elektros, vandens, nuotekų, dujų, ryšio projektus, pirko statybines medžiagas, iš viso pirkta statybinių medžiagų už 10998,51 Lt. Kadangi atsakovei priklauso ½ dalis pastato, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovui ½ dalį visų patirtų remonto išlaidų, tai yra 18751,70 Lt. Atsakovė su ieškovo reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad pati atsakovė L. J. už atliktus remonto darbus sumokėjo 10000 Lt, o apeliaciniame skunde teigė, jog ieškovo parodymai dėl to, kiek sumokėjo L. J. pagal statybos rangos sutartį ir kokią sumą išleido statybinėms medžiagoms, nenuoseklūs, nes kitose civilinėse bylose ieškovas nurodo kitas sumas, civilinėje byloje pagal ieškinį atsakovei J. G. ieškovas remiasi tais pačiais jo išlaidas patvirtinančiais dokumentais, o, be to, teismas neatsižvelgė į kitoje civilinėje byloje, ieškovo inicijuotoje tų pačių teisinių santykių pagrindu, nustatytus prejudicinius faktus.

12Kaip matyti iš bylos medžiagos, beveik tuo pačiu metu, kaip ir ginčo atveju, L. J. ieškovo užsakymu atliko remontą ir patalpų, esančių ( - ), bei nuosavybės teise priklausančių J. G..

13Civiliniame kodekse 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklauso po 265/2050 žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), ir po ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), esančių adresu ( - ). Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar ieškovas atliko tam tikrus turto remonto darbus ir pirko statybines medžiagas, reikalingas šalių bendram turtui pagerinti, kokios vertės statybinių medžiagų buvo nupirkta ir panaudota bei už kokią sumą remonto darbų buvo atlikta, taip pat kokiomis dalimis kuri iš šalių prisidėjo piniginėmis lėšomis gerinant bendrą šalių turtą.

14Kaip jau minėta, tarp ieškovo J. J. ir L. J. 2012-11-07 buvo sudaryta statybos darbų sutartis, pagal kurią L. J. įsipareigojo kokybiškai atlikti vidaus apdailą 1 ir 2 aukšte bei lauko pusės apdailą pastate, esančiame adresu ( - ), o J. J. įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Šiuo atveju reikšminga ta aplinkybė, kad 2012-11-07 statybos darbų sutartyje yra ranka įrašyta, jog ieškovas J. J. sumokėjo L. J. 26505 Lt, o L. J. savo parašu patvirtinto, kad šią sumą gavo. L. J. nepripažino, kad 2012-11-07 statybos darbų sutartyje jis pasirašė ties įrašu apie piniginių lėšų gavimą, tačiau ieškovo pateiktame 2014-02-21 ekspertizės akte padaryta išvada, kad pasirašė pats L. J.. Atsižvelgtina ir į tai, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2016-01-28 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-05 atskirosios nutarties pagrindu, dėl galbūt suklastotos 2012-11-07 statybos darbų sutarties, dėl to, jog nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių J. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Be to, L. J. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, jog dalį statybinių medžiagų pirko jis iš jam duotų lėšų, dalį pirko pats ieškovas. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas konstatuoti, kad L. J. pagal 2012-11-07 statybos darbų sutartį buvo sumokėta 26505 Lt.

15Šalys pripažino, jog remonto darbai pastate, esančiame adresu Šiltnamių g. 5, Klaipėdoje, buvo atlikti 2012 metais. Atsakovė teigė, kad ji L. J. sumokėjo 10000 Lt už atliktus remonto darbus, pastato remonto išlaidoms apmokėti ji paėmė paskolą, tačiau 10000 Lt dydžio paskola atsakovei buvo suteikta tik 2013-06-12. Kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė sumokėjo tam tikrą dalį sumos L. J. už atliktus darbus byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Atsakovė teigia, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo kitoje civilinėje byloje nustatytais prejudiciniais faktais. Kaip matyti iš atsakovės pateikto Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimo civilinėje byloje 2-143-729/2014, kuris buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-05 nutartimi, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog liudytoja apklausta A. P. nurodė esanti šio namo bendrasavininkė, iš savo sąskaitos apmokėjusi už atsakovo statybos darbus 8000-10000 Lt ir neturinti jam jokių pretenzijų dėl šių darbų atlikimo; jos parodymus iš dalies patvirtina byloje esantys mokėjimo pavedimai. Pažymėtina, jog toje byloje teismas nepadarė kategoriškos išvados, jog faktas, kad A. P. sumokėjo L. J. 8000-10000 Lt, yra įrodytas arba neįrodytas, nesprendė dėl šių lėšų, kurias atsakovė teigia sumokėjusi, kilmės. Taigi negalima teigti, jog paminėti teismo sprendimo motyvai, susiję su A. P. sumokėta pinigų suma, laikytini prejudiciniais faktais šioje byloje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nurodytoje byloje A. P. nebuvo proceso šalis – tik buvo apklausta liudytoja, todėl atsakovės nurodyti teismo sprendimo motyvai neatitinka prejudiciniams faktams keliamų reikalavimų (CPK 182 str. 2 p.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ½ dalį ieškovo L. J. sumokėtos sumos - 13252,50 Lt.

16Atsakovė taip pat teigia, jog ieškovas skirtingose civilinėse bylose nurodo skirtingas sumas, išleistas patalpų remontui, o taip pat kitose bylose reiškia reikalavimus, kuriuos grindžia tais pačiais mokėjimo dokumentais. Konstatuotina, jog šis atsakovės argumentas yra per daug abstraktaus pobūdžio, kad jo pagrindu būtų galima pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas savo reikalavimą dėl remonto išlaidų priteisimo grindžia PVM sąskaitomis – faktūromis, mokėjimo dokumentais. Iš ieškovo pateiktų kasos mokėjimo čekių matyti, kad buvo pirktos prekės, ant visų kasos mokėjimo čekių yra papildomai ranka prirašyta, įvardinant kokios prekės pirktos (tomas I, b. l. 8, 12, 13). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų ir šalių parodymais, išsamiai įvertino šių rašytinių įrodymų turinį ir nusprendė, jog pagrįsta tik ieškovo reikalavimų dalis, kuri susijusi su 2012-11-29 PVM sąskaita – faktūra, išrašyta UAB „Ulmas“ 1713,71 Lt sumai, ir 2012-12-12 PVM sąskaita – faktūra, išrašyta UAB „Ulmas“ 1736,77 Lt sumai, bei 2012-11-27 UAB „Kabelita“ išrašyta sąskaita – faktūra 682,50 Lt sumai. Šios sąskaitos apmokėtos, o atsakovė ir liudytojas L. J. patvirtino, jog už šias sumas buvo pirktos medžiagos, kurios realiai panaudotos ginčo pastato remontui. Atsakovė nepateikia jokių šią teismo išvadą paneigiančių įrodymų, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės ½ dalį šių sumų - 2066,49 Lt sumą.

17Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į asmenines ieškovo savybes – į polinkį klastoti dokumentus. Šis atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas priimdamas sprendimą dėl ginčo vertina į bylą pateiktus įrodymus, bet ne šalių asmenines savybes ir galimus polinkius. Byloje nustatyta, kad L. J. parašo antrame 2012-11-07 statybos darbų sutarties lape suklastojimo faktas nepasitvirtino, o kitų rašytinių dokumentų, kurių pagrindu priteistos remonto išlaidos, suklastojimo įrodymų nepateikta.

18Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nutartyje nurodytais motyvais paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

19Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą patikslintame ieškinyje prašydamas priteisti... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-15 sprendimu tenkino dalį... 4. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, jog apeliantė tvirtino,... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas. ... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise... 10. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad pagal Civilinio... 11. Patikslintame ieškinyje ieškovas reiškė reikalavimą priteisti iš... 12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, beveik tuo pačiu metu, kaip ir ginčo... 13. Civiliniame kodekse 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis... 14. Kaip jau minėta, tarp ieškovo J. J. ir L. J. 2012-11-07 buvo sudaryta... 15. Šalys pripažino, jog remonto darbai pastate, esančiame adresu Šiltnamių g.... 16. Atsakovė taip pat teigia, jog ieškovas skirtingose civilinėse bylose nurodo... 17. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos... 18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 19. Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija... 20. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti...