Byla 2A-843/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Kazio Kailiuno, Gintaro Peciulio (kolegijos pirmininkas ir pranešejas), Alvydo Poškaus, viešame teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcines bendroves „Žydra“ apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo, kuriuo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcines bendroves „Žydra“ ieškinys atmestas, priimto civilineje byloje Nr. 2-1021-273/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcines bendroves „Žydra“ ieškini atsakovui V. G. imonei „Nomera“ (šiuo metu uždaroji akcine bendrove „Nomera“) del sandoriu pripažinimo negaliojanciais ir skolu priteisimo. Treciasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcine bendrove „Daga“ (šiuo metu išregistruota iš juridiniu asmenu registro).

2Teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla, n u s t a t e :

3I. Ginco esme

4Ieškovas BUAB ,,Žydra“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipesi i teisma su ieškiniu, kuri veliau patikslino, prašydamas pripažinti negaliojanciais 2008 m. liepos 26 d. laidavimo sutarti, atsakovo V. G. imones „Nomera“ (šiuo metu UAB „Nomera“) 2008 m. lapkricio 18 d. pranešima Nr. 0273 del skolu užskaitymo pagal laidavimo sutarti bei priteisti iš atsakovo 62 790,43 Lt už atkrauta produkcija. Pateiktu ieškiniu ieškovas taip pat praše pripažinti negaliojanciu 2008 m. lapkricio 13 d. vekseli, išduota jo turetojui atsakovui V. G. imonei „Nomera“, panaikinti jo pagrindu 2008 m. gruodžio 8 d. išduota vykdomaji iraša bei taikyti restitucija – priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 10 935,82 Lt.

5Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, nurode, jog Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. 2009 m. balandžio 28 d. patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. Mineta teismo nutartimi patvirtintas ir atsakovo UAB „Nomera“ 55 817,97 Lt finansinis reikalavimas. Atsakovo finansinis reikalavimas susideda iš dvieju daliu. Pirmoji dalis - pagal 2008 m. lapkricio 18 d. pranešima atsakovas atliko 501 174,75 Lt ieškovo debitorines skolos iskaityma su 509 843,54 Lt treciojo asmens UAB „Daga“ kreditorine skola, vadovaudamasis ieškovo pateikta laidavimo už UAB „Daga“ sutartimi. Iskaitymas buvo atliktas už atsakovui atkrauta produkcija pagal ieškovo išrašytas saskaitas fakturas. Po iskaitymo atsakovas pateike teismui tvirtinti dali UAB „Daga“ finansinio reikalavimo 8 668,79 Lt suma. Kita atsakovo finansinio reikalavimo dalis suformuota pagal 2008 m. lapkricio 13 d. vekseli. Vekselyje nurodyta 58 085 Lt suma, taciau antstoliui išieškojus pagal vekseli iš ieškovo 10 935,82 Lt, atsakovo finansinis reikalavimas sudare 47 149,18 Lt suma. Pasak ieškovo, atsakovas UAB „Nomera“ ir ieškovas UAB „Žydra“ 2008 m. birželio 2 d. sudare pirkimo - pardavimo sutarti, pagal kuria ieškovas isipareigojo gaminti atsakovo užsakoma produkcija. 2007 m. rugpjucio 30 d. ieškovas ir AB SEB Vilniaus bankas sudare faktoringo sutarti. Ieškovas atsakovui parduotu prekiu suma išraše saskaitas fakturas, kurias perdave kreditoriui (pagal faktoringo sutarti) AB SEB bankas, o kartu perdave ir reikalavimo teise i skolininka – atsakova, kuris 494 963,83 Lt sumos bankui neapmokejo. Iškelus ieškovui bankroto byla, bankas pateike bankroto administratoriui tvirtinti finansini reikalavima bendra 1 083 317,37 Lt suma negražintoms finansavimo lešoms dengti. Civilineje byloje Nr.2-1569-413/2011, nagrinejamoje Kauno apygardos teisme, vykusiame 2011 m. liepos 4 d. posedyje, ieškovui tapo žinoma, jog atsakovas pateike prašyma del finansinio reikalavimo tvirtinimo treciojo asmens UAB „Daga“ bankroto byloje, t. y. atsakovo prašymu ta pati kreditorinio reikalavimo dalis (8 668,79 Lt) buvo patvirtinta tiek UAB „Daga“, tiek ir UAB „Žydra“ bankroto bylose, nors atsakovas žinojo, kad 8 668,79 Lt suma teismo nebuvo priteista pagal laidavimo sutarti. Ieškovo vertinimu, šaliu sudaryta laidavimo sutartis yra niekine, kadangi jos nepasiraše skolininkas (treciasis asmuo UAB „Daga“). Be to, sutarties objektas yra neteisetas, todel laidavimo sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento.

6Ieškovo teigimu, atsakovas po ieškovo ir treciojo asmens bankroto bylos iškelimo nenurode sudaryto skolu užskaitos akto. Neskaitant atsakovo 494 963,83 Lt debitorines skolos, perduotos AB SEB bankui, atsakovas per laikotarpi nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2008 m. lapkricio 3 d. išveže prekiu iš ieškovo už 1 469 383,20 Lt ir sumokejo ieškovui 1 401 556,60 Lt. Todel, ieškovo vertinimu, atsakovas liko skolingas ieškovui 67 826,60 Lt. Atsakovas negalejo vienašališkai iskaityti neegzistuojancia 509 843,54 Lt debitorine skola bei tokio paties dydžio treciojo asmens UAB „Daga“ kreditorini reikalavima po bankroto bylos iškelimo, nes toks finansiniu reikalavimu patenkinimas del iskaitymo reikštu proporcingumo principo pažeidima bei Lietuvos Respublikos imoniu bankroto istatymo (toliau - IBI) nuostatu nesilaikyma. Todel, pasak ieškovo, 2008 m. lapkricio 18 d. surašyto atsakovo pranešimo pagrindu atliktas iskaitymas pripažintinas negaliojanciu, o atsakovo skola – 67 826,60 Lt priteistina ieškovo naudai.

7Ieškovo aiškinimu, tvirtinant atsakovo finansini reikalavima, teismui pateiktame vekselio nuoraše nurodoma 58 085,00 Lt suma ieškovo finansiniuose dokumentuose yra neapskaityta ir nera gauta. 2008 m. lapkricio 13 d. vekselis surašytas už neegzistuojancias skolas. Mineta aplinkybe reiškia, jog šis sandoris sudarytas tik del akiu ir yra niekinis. 2008 m. lapkricio 13 d. vekselis, kuriame nurodyta konkreti diena (2008 m. lapkricio 28 d.), neatitinka keliamu reikalavimu, todel toks netikslumas, ieškovo vertinimu, yra pagrindas laikyti vekseli negaliojanciu.

8Atsakovas su ieškiniu nesutiko, praše ji atmesti. Nurode, kad tokia sutartis, pagal kuria atsakovas buvo pirkejas, o treciasis asmuo buvo pardavejas, sudaryta buvo, taciau ta pacia diena tarp tu paciu subjektu buvo sudaryta ir kita sutartis, pagal kuria atsakovas buvo pardavejas, o treciasis asmuo – pirkejas. Butent prie pastarosios sutarties ir buvo sudaryta laidavimo sutartis, nes nelogiška butu sudaryti laidavimo sutarti, pagal kuria butu laiduojama už kreditoriu (pardaveja). Atsakovas 2008 m. lapkricio 18 d. atliko iskaityma, apie kuri ieškovas buvo informuotas 2008 m. lapkricio 19 d. Kadangi ieškovas 2008 m. liepos 26 d. pasiraše laidavimo sutarti, pagal kuria laidavo atsakovui už treciojo asmens UAB „Daga“ isipareigojimus, todel 2008 m. lapkricio 18 d. galiojusi atsakovo skola ieškovui buvo iskaityta už treciojo asmens 509 843,54 Lt skola. Atlikus iskaityma ir prie likusios 8 668,79 Lt solidarios treciojo asmens ir ieškovo skolos pridejus negražinta ieškovo 47 149,18 Lt skola pagal pasirašyta vekseli, susidare UAB „Nomera 55 817,97 Lt kreditorinis reikalavimas, kuri ieškovo bankroto byla nagrinejantis teismas patvirtino.

9Pinigai ieškovui buvo faktiškai sumoketi vekselio pasirašymo momentu. Šia aplinkybe patvirtina 2008 m. lapkricio 13 d. kasos išlaidu orderis Nr. 237 ir tos pacios dienos kasos operaciju išrašas. Antstoliui dalinai išieškojus skola pagal vekseli, atsakovas igijo teise pateikti 55 817,97 Lt kreditorini reikalavima.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

11Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškini atmete.

12Pirmosios instancijos teismas sprende, jog pagal 2008 m. liepos 9 d. prekiu pardavimo-pirkimo sutarti ir 2008 m. liepos 26 d. laidavimo sutarti šalis siejo priešpriešines neivykdytos prievoles. Atsakovo prievole pasibaige, iskaicius priešpriešini vienaruši ieškovo reikalavima. Teismas pažymejo, jog atsakovas atliko vienarušiu priešpriešiniu reikalavimu iskaityma, o ieškovas, gaves pareiškima del iskaitymo, jo negincijo, todel teismas sprende, kad pranešima del tarpusavio reikalavimu iskaitymo pripažinti negaliojanciu ieškinio pareiškime nurodytais argumentais nera pagrindo ir ši reikalavima atmete. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo nurodytu argumentu, jog draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neivykdytas iki bankroto bylos iškelimo, iskaitant palukanu, baudu, mokesciu ir kitu privalomuju mokejimu mokejima, išieškoti skolas iš šios imones turto teismine ar ne ginco tvarka. Taciau teismas nustate, jog gincijamas iskaitymas yra teisetas, kadangi buvo atliktas dar iki bankroto bylos ieškovui iškelimo. Aplinkybes, jog treciojo asmens BUAB „Daga“ bankroto byloje yra patvirtintas atsakovo 509 843,54 Lt finansinis reikalavimas, teismas nevertino kaip savaime reiškiancios iskaitymo sandorio negaliojima, nes atsakovas yra pateikes bankroto administratoriui prašyma del jo išbraukimo iš kreditoriu sarašo treciojo asmens bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo argumentu, jog laidavimo sutarties objektas yra neteisetas, kadangi tarp treciojo asmens UASB „Daga“ ir atsakovo ta pacia diena buvo sudaryta ir kita sutartis, pagal kuria atsakovas buvo pardavejas, o treciasis asmuo – pirkejas. Kauno apygardos teismas nustate, jog ieškovas laidavo už treciojo asmens prievoles butent pagal pastaraja pirkimo - pardavimo sutarti.

13Pirmosios instancijos teismas taip pat atmete ieškovo reikalavima del vekselio pripažinimo negaliojanciu, kadangi atsakovo pateikti irodymai patvirtina pinigu perdavimo ieškovui fakta. Pirmosios instancijos teismas svarbia laike aplinkybe, jog ieškovo bankroto administratorius žinojo apie i byla pateikta kasos išlaidu orderi, nes atsakovo kreditorinis reikalavimas buvo grindžiamas ir šiuo dokumentu. Be to, šios kreditorinio reikalavimo dalies bankroto administratorius taip pat negincijo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas neirode, jog gincijamo vekselio pasirašymas buvo išgautas apgaule, nesant samoningos laisvos valios atlikti toki teisini veiksma.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo i ji argumentai

15Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Žydra“ prašo panaikinti teismo sprendima ir priimti nauja sprendima, kuriuo ieškinys butu patenkintas – pripažinti negaliojanciais 2008 m. liepos 26 d. laidavimo sutarti ir atsakovo 2008 m. lapkricio 18 d. pranešima Nr. 0273 del skolu užskaitymo pagal laidavimo sutarti, priteisti iš atsakovo 62 790,43 Lt už atkrauta produkcija, pripažinti negaliojanciu 2008 m. lapkricio 13 d. vekseli, panaikinti jo pagrindu 2008 m. lapkricio 28 d. išduota vykdomaji iraša bei taikyti restitucija – priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 10 935,82 Lt. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pažeide irodymu vertinimo taisykles. Ieškovas, nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme, paaiškino, jog atsakovo i byla pateikta nauja sutartis Nr. 08/07/09, kurioje pardaveju nurodyta V. G. imone „Nomera“, o pirkeju – UAB „Daga“, yra akivaizdi klastote. Buvusi UAB „Daga“ vadove, apklausta teismo posedžio metu, nepatvirtino, jog toje sutartyje yra jos parašas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisake skirti ekspertize vadoves parašo tikrumui nustatyti. Pirmosios instancijos teismas nevertino kitu ieškovo iškeltu abejoniu, patvirtinanciu šaliu sudarytos sutarties klastojima (butinybes sudaryti sutarti nebuvimo, aplinkybes, jog nauja sutartis sudaryta senosios pagrindu, sutarties pasirašymui naudotu rašymo priemoniu ir kt.).
  2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taike Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 184 straipsni. Ieškovo pirmosios instancijos teismui nurodyti argumentai patvirtina, jog atsakovo pateikta sutartis nera tinkama irodinejimo priemone.
  3. Byloje yra pažeistas irodymu patikimumo principas. Ieškovo isitikinimu, šalys 2008 m. liepos 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties (kurioje pardaveju nurodyta V. G. imone „Nomera“, o pirkeju UAB „Daga“) nesudare, o realiai galiojo tik tos pacios dienos sutartis (kurioje pardaveju nurodyta UAB „Daga“, o pirkeju V. G. imone „Nomera“) ir šios sutarties pagrindu sudaryta laidavimo sutartis.
  4. Pirmosios instancijos teismas, sprendima grisdamas negaliojancia sutartimi, pažeide irodymu pakankamumo ir patikimumo reikalavimus.
  5. Pirmosios instancijos teismas pažeide sutarciu aiškinimo contra proferentem taisykle (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.193 straipsnio 4 dalis). Teismas nenagrinejo esminiu sutarties salygu, neatliko sutarties analizes.
  6. Teismas pažeide sisteminio sutarties aiškinimo taisykles, kadangi sistemiškai neanalizavo ir nevertino ginco šaliu veiksmu.
  7. Atsakovo 501 778, 48 Lt skola fiktyvi, atliktas iskaitymas pagal laidavimo sutarti yra neteisetas. V. G. imones „Nomera“ 2008 m. lapkricio 18 d. pranešime nurodytas iskaitymo pagrindas neatitinka CK 6.130 straipsnio reikalavimu, nes skola galima iskaityti, kai prievoles sieja abipuses teises ir pareigos (ieškovas yra ir skolininkas, ir kreditorius bei atsakovas yra ir skolininkas, ir kreditorius). 2008 m. lapkricio 18 d. egzistavo tik atsakovo 67 826,60 lt skola ieškovui.
  8. Atsakovas neturejo teises vienašališkai iskaityti 501 174,75 Lt neegzistuojancios skolos bei 509 843,54 Lt treciojo asmens kreditorinio reikalavimo po UAB „Daga“ bankroto bylos iškelimo.
  9. Vekselyje nurodyta 58 085 Lt suma ieškovo finansiniuose dokumentuose yra neapskaityta ir negauta. Šis sandoris yra priešingas imones veiklos tikslams bei interesams. Vekselis išrašytas už neegzistuojancias skolas. Tikrindamas ieškovo sudarytus sandorius bankroto administratorius nenustate vekselio išdavimo pagrindo, todel atsakovas, igydamas vertybini popieriu, buvo nesažiningas vekselio igijejas, tycia veike ieškovo nenaudai. Atsakovas nepateike administratoriui jokiu papildomu irodymu, pagrindžianciu vekselyje nurodytos sumos perdavima. Pirmosios instancijos teismas, spresdamas del pinigu perdavimo fakto, vadovavosi tik bylos nagrinejimo metu atsakovo pateiktu kasos išlaidu orderiu, kurio pagrindu lešos galejo buti perduotos tik orderyje nurodytam fiziniam asmeniui, o ne imonei. Nesant kitu irodymu, laikytina, kad pinigai ieškovui nebuvo perduoti.
  10. Gincijamo sandorio metu egzistaves skolos nebuvimo faktas salygoja sandorio (vekselio) negaliojima.
  11. Vekselyje turi buti nurodomas tikslus dienu ir menesiu skaicius, bet ne konkreti data, todel gincijamas vekselis, kuriame nurodyta konkreti data, tokiu reikalavimu neatitinka. Be to, atsakovas neivykde pareigos pateikti toki vekseli protestui. Ieškovo manymu, atsakovas ieškovo saskaita nepagristai praturtejo 10 935,85 Lt suma, kuria iš ieškovo išieškojo antstolis.
  12. Pirmosios instancijos teismas neivykde Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ivirtintos pareigos nustatyti objektyvia tiesa.

16Ieškovas apeliaciniame skunde pareiške prašyma nagrineti byla žodinio proceso tvarka bei nepripažinti irodymu atsakovo pateiktos 2008 m. liepos 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties.

17Atsakovas UAB „Nomera“ atsiliepimu i apeliacini skunda prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendima palikti nepakeista. Atsakovas nurode, jog ieškovo bankroto administratorius žinojo apie atsakovo kreditorinio reikalavimo susidarymo pagrindus, taciau nei atsakovo finansinio reikalavimo, bei jo atsiradimo pagrindu (laidavimo sutarties, atlikto iskaitymo, išduoto vekselio) negincijo. Tokiu budu administratorius patvirtino, jog atsakovo reikalavimas yra teisetas. Laidavimo sutarties objektas yra teisetas, kadangi ieškovas laidavo už treciaji asmeni – skolininka, o ne už kreditoriu, kaip teigia ieškovas. Apelianto reikalavimas pripažinti negaliojancia 2008 m. liepos 26 d. laidavimo sutarti atmestinas, kadangi ankstesneje byloje ieškovas toki reikalavima buvo pareiškes ir veliau jo atsisake bei byla šioje dalyje buvo nutraukta. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinejo tiek apelianto, tiek atsakovo pateiktus rašytinius irodymus, todel pripažinti CPK 185 straipsnio pažeidimo šioje byloje nera pagrindo. Be to, nera pagrindo teigti, jog atsakovo pateikta sutartis yra suklastota, kadangi net pati buvusi treciojo asmens vadove neižvelge sutarties klastojimo. Ekspertize teismas gali skirti tik tuo atveju, kuomet pateikti irodymai vercia pagristai abejoti ju patikimumu. Nagrinejamu atveju tokiu aplinkybiu nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taike irodinejima ir irodymu vertinima reglamentuojancias teises normas. Teismas tarp šaliu susiklosciusius santykius ivertino tinkamai ir nepažeisdamas CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punkto, CK 6.193-6.195 straipsniu nuostatu. Pirmosios instancijos teismas vertino abi pirkimo - pardavimo sutartis. Atsakovo atliktas iskaitymas yra teisetas. Pranešime nurodytas 501 174,75 Lt isiskolinimas susidare pagal nurodytas apeliantui pateiktas PVM saskaitas fakturas. Be to, atsakovas nepažeide bankroto procesa reglamentuojanciu teises normu, kadangi iskaitymas buvo atliktas iki bankroto bylos apeliantui iškelimo. Ieškovo argumentai del vekselio gincijimo yra nepagristi, kadangi pinigu perdavimo fakta patvirtina kasos išlaidu orderis bei kasos išrašas iš buhalterines apskaitos. Irodžius pinigu perdavimo fakta, nera pagrindo sandorio fiktyvumui konstatuoti. Pasak atsakovo, ieškovo gincijamas vekselis yra neprotestuotinas, todel jam nera privalomas protestas. Pirmosios instancijos teismas nepažeide objektyvios tiesos nustatymo ir teisingo teismo konstituciniu principu. Atsakovas taip pat prašo teismo atsisakyti priimti apelianto pateikiama irodyma – 2012 m. balandžio 17 d. BUAB „Daga“ administratoriaus pranešimo Nr. 032 nuoraša, kadangi toks irodymas galejo buti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinejimosi išlaidas.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados

19

20Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

21Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinejimo apeliacines instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacines instancijos teismas nagrineja byla neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytu ribu, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas i apeliacinio skundo ribas, apeliacines instancijos teismas ex officio patikrina, ar nera CPK 329 straipsnyje nustatytu absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu.

22Del naujo irodymo priemimo

23Nustatyta, jog apeliantas BUAB „Žydra“ kartu su apeliaciniu skundu pateike ir nauja irodyma: UAB „Kauno imoniu restrukturizavimo centras“ 2012 m. balandžio 17 d. pranešima Nr. 03 (t. 2, b. l. 34). CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacines instancijos teismas atsisako priimti naujus irodymus, kurie galejo buti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisake juos priimti ar kai šiu irodymu pateikimo butinybe iškilo veliau. Pažymetina, jog apeliaciniame skunde apeliantas neargumentuoja, kodel naujo irodymo pateikimo butinybe atsirado tik apeliacines instancijos teisme, be to, nera aiškios priežastys, salygojusios negalejima tokio irodymo gavimu pasirupinti byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme. Nurodytu aplinkybiu pagrindu apeliacines instancijos teismas atsisako priimti nauja irodyma (CPK 314 straipsnis).

24Del prašymo nagrineti byla žodinio proceso tvarka

25Ieškovas apeliaciniame skunde pareiške prašyma nagrineti byla žodinio proceso tvarka. Remiantis bendraja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinejamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinejamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinejantis teismas pripažista, kad žodinis nagrinejimas butinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime i apeliacini skunda arba pareiškime del prisidejimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuota prašyma nagrineti byla žodinio proceso tvarka, taciau šis prašymas teismui nera privalomas.

26Teiseju kolegija pareikšto prašymo nagrineti byla žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktines aplinkybes iš esmes yra aiškios, nesutariama del irodinejima bei irodymu vertinima reglamentuojanciu procesines teises normu aiškinimo. Šaliu pozicijos grindžiamos išsamiai išdestytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme, turejo galimybe duoti paaiškinimus žodžiu. Žodinio proceso butinybe ieškovas argumentuoja aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyre ir nustate faktines aplinkybes, turincias esmines reikšmes teisingo sprendimo priemimui. Teiseju kolegija sprendžia, jog nurodyta priežastis nera pakankamas pagrindas byla nagrineti žodinio proceso tvarka, todel apelianto prašyma atmeta.

27Del 2008 m. liepos 26 d. laidavimo sutarties ir 2008 m. lapkricio 18 d. pranešimo Nr. 0273 del tarpusavio reikalavimu iskaitymo gincijimo

28Kaip mineta, pirmosios instancijos teismas nustate, jog 2008 m. liepos 9 d. tarp atsakovo V. G. imones „Nomera“ (dabar UAB „Nomera“) ir treciojo asmens UAB „Daga” buvo sudaryta sutartis, pagal kuria atsakovas isipareigojo parduoti maisto prekes treciajam asmeniui, o pastarasis isipareigojo nupirkti prekes ir už jas sumoketi (t. 1, b. l. 123). 2008 m. liepos 26 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kuria ieškovas laidavo atsakovui už tinkama treciojo asmens prievoliu, kylanciu iš 2008 m. liepos 9 d. prekiu pardavimo - pirkimo sutarties Nr. 08/07/09, vykdyma. Laidavimo sutartis galiojo iki visiško ir pilno prievoliu ivykdymo. (t. 1, b. l. 14). Kadangi treciasis asmuo netinkamai vykde pirkimo - pardavimo sutarti, už atsakovo parduotas maisto prekes susidare 509 843,54 Lt isiskolinimas. Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 14 d. nutartimi treciajam asmeniui iškele bankroto byla. 2008 m. lapkricio 18 d. pranešimu Nr. 0273 atsakovas praneše ieškovui apie atlikta priešpriešiniu vienarušiu reikalavimu – 509 843,54 Lt treciojo asmens skolos atsakovui ir 501 174,75 Lt atsakovo skolos ieškovui iskaityma (t. 1, b. l. 27). Atlikus iskaityma ieškovo skola atsakovui sudare 8 668,79 Lt (skirtumas po iskaitymo), o 47 149,18 Lt ieškovo skola atsakovui susidare pagal 2008 m. lapkricio 13 d. pasirašyta vekseli. Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtino atsakovo bendra 55 817,97 Lt kreditorini reikalavima ieškovo bankroto byloje (t. 1, b. l. 12).

29Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavima pripažinti negaliojanciu atsakovo 2008 m. lapkricio 18 d. pranešima Nr. 0273 del tarpusavio reikalavimu iskaitymo atmete tuo pagrindu, jog šalys turejo priešpriešinius reikalavimus, t. y. atsakovas už parduotas prekes (cukru) ieškovui buvo skolingas 501 174,75 Lt, o ieškovas pagal 2008 m. liepos 26 d. laidavimo sutarti, kuria laidavo už treciojo asmens UAB „Daga“ prievoles pagal 2008 m. liepos 9 d. atsakovo ir treciojo asmens sudaryta pirkimo - pardavimo sutarti, buvo skolingas 509 843,54 Lt. Nustacius, kad šalys turejo galiojancius priešpriešinius reikalavimus, teismas sprende, jog gincijamas iskaitymas buvo teisetas. Pirmosios instancijos teismas svarbia laike aplinkybe, jog atsakovo pranešima del gincijamo iskaitymo ieškovo UAB „Žydra“ vadovas gavo pasirašytinai, taciau jo negincijo. Be to, aplinkybe, jog gincijamo iskaitymo metu treciajam asmeniui UAB „Daga“ jau buvo iškelta bankroto byla, kurioje 2009 m. spalio 20 d. nutartimi buvo patvirtintas ir atsakovo kreditorinis reikalavimas už ta pacia suma, kuria atsakovas veliau iskaite, teismas laike teisiškai nereikšminga. Kaip mineta, ieškovas byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, 2008 m. liepos 26 d. laidavimo sutarti gincijo nurodes, jog ši sutartis yra negaliojanti del neteiseto laidavimo objekto, kadangi gincijama laidavimo sutartimi ieškovas laidavo už treciojo asmens UAB „Daga“ prievoles pagal 2008 m. liepos 9 d. pirkimo - pardavimo sutarti, kurioje treciasis asmuo yra pardavejas, o atsakovas – pirkejas (t. 1, b. l. 112-113). Apelianto teigimu, gincijama laidavimo sutartis yra negaliojanti del neteiseto jos objekto, tai yra laidavimo už kreditoriu. Pirmosios instancijos teismas ši ieškovo reikalavima atmete nurodes, jog nurodyta ieškovo argumenta del neteiseto laidavimo objekto paneigia atsakovo i byla pateikta tos pacios dienos pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje atsakovas nurodomas pardaveju, o treciasis asmuo UAB „Daga“ – pirkeju (t. 1, b. l. 123-124). Ivertines teismo posedžio metu UAB „Nomera“ vadovo V. G. ir buvusios treciojo asmens UAB „Daga“ vadoves R. A. duotus paaiškinimus, teismas sprende, jog ieškovas gincijama laidavimo sutartimi laidavo už treciojo asmens prievoles, kylancias butent iš 2008 m. liepos 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties, kurioje atsakovas nurodomas pardaveju, o treciasis asmuo – pirkeju. Gi apeliantas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, skunde nurode, esa atsakovo i byla pateikta sutartis, kurioje pardaveju nurodytas atsakovas, o pirkeju – treciasis asmuo, yra suklastota. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nepaisant apelianto argumentu, pagrindžianciu galima sutarties suklastojima, nepagristai atsisake skirti ekspertize sutarties klastojimo faktui nustatyti. Tokiu budu teismas pažeide irodinejima bei irodymu vertinima reglamentuojancias teises normas ir sutarciu aiškinimo taisykles. Apelianto vertinimu, nustacius, jog 2008 m. liepos 9 d. sutartis, kurioje pardaveju yra nurodytas atsakovas, yra suklastota, o realiai galiojo tik tos pacios dienos sutartis, kurioje atsakovas nurodomas pirkeju, butu irodyta, kad gincijama laidavimo sutartis yra negaliojanti del jos neteiseto objekto (laidavimo už kreditoriu), kas savaime salygotu gincijamo reikalavimu iskaitymo neteisetuma. Teiseju kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

30Vienas iš istatyme nurodytu prievoles pasibaigimo pagrindu – priešpriešiniu vienarušiu reikalavimu iskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievole baigiasi, kai iskaitomas priešpriešinis vienarušis reikalavimas, kurio terminas suejes arba kurio terminas nenurodytas ar apibudintas pagal pareikalavimo momenta. Iskaitymui pakanka vienos prievoles šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal šias istatymo nuostatas iskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievoles šalies pareiškimo, kuriuo apie iskaityma pranešama kitai šaliai. Iskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievole pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievoles šalies valios ir požiurio i toki kontrahento veiksma, tik butina, kad kitai prievoles šaliai kontrahentas praneštu apie ši teisini veiksma ir kad butu laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytu iskaitymo salygu.

31Teismu praktikoje nuosekliai pabrežiama, kad iskaitymo, kaip prievoles pabaigos pagrindo, taikymui istatymas nustato tam tikras salygas. Iš CK 6.130 straipsnyje itvirtintu nuostatu matyti, jog tam, kad butu galima atlikti iskaityma, turi buti šios salygos: pirma, prievoles šalys turi tureti viena kitai abipusiu teisiu ir pareigu, t. y. skolininkas kartu turi buti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šaliu reikalavimai turi buti priešpriešiniai, t. y. šalys turi tureti reikalavimus viena kitai, o ne treciajam asmeniui; trecia, šie šaliu reikalavimai turi buti vienarušiai, t. y. abieju prievoliu dalykas turi buti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumoketi pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi buti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi buti apibrežti. Nors, kaip mineta, iskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievoles šalis su tokiu prievoles pasibaigimo budu ar ne, kita prievoles šalis turi teise gincyti iskaitymo pagristuma teisme, irodinedama, kad nebuvo istatyme nustatytu salygu, butinu atliekant iskaityma (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilineje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-18/2010).

32Teiseju kolegijos vertinimu, nagrinejamu atveju svarbi yra aplinkybe, ar atsakovas turejo galiojancia reikalavimo teise i ieškova. Kaip matyti iš 2008 m. lapkricio 18 d. pranešimo del tarpusavio reikalavimu iskaitymo (t. 1, b. l. 27), atsakovas savo reikalavimo teise i ieškova grinde atsakovo ir treciojo asmens UAB „Daga“ 2008 m. liepos 9 d. sudaryta pirkimo - pardavimo sutartimi bei ieškovo ir atsakovo 2008 m. liepos 26 d. sudaryta laidavimo sutartimi. Atsakovas laikesi to, kad jo reikalavimo teise i ieškova atsirado gincijamos laidavimo sutarties pagrindu, treciajam asmeniui UAB „Daga“ neivykdžius 2008 m. liepos 9 d. sutarties (už pagal ta sutarti treciajam asmeniui UAB „Daga“ parduotas prekes nesumokejus 509 843,54 Lt). Teiseju kolegija sprendžia, jog butent gincijama laidavimo sutartis (jos galiojimas) lemia atsakovo teises i aptariama iskaitymo veiksma teisetuma. Kaip mineta, ieškovas gincija laidavimo sutarti tuo pagrindu, jog ji yra negaliojanti del neteiseto laidavimo objekto (laidavimo už kreditoriu). Pažymetina, jog pirmosios instancijos teismas nustate, kad atsakovas ir treciasis asmuo sudare dvi sutartis, kuriu sudarymo data (2008 m. liepos 9 d.) ir numeriai (08/07/09) sutampa, taciau vienoje sutartyje atsakovas nurodomas pirkeju, o treciasis asmuo – pardaveju (t. 1 b. l. 112-113), taciau kitoje sutartyje jau atsakovas nurodomas pardaveju, o treciasis asmuo – pirkeju (t. 1, b. l. 123-124). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, abi sutartys reikalavimu iskaitymo metu galiojo, o gincijama laidavimo sutartimi buvo užtikrintas treciojo asmens UAB „Daga“ prievoliu vykdymas butent pagal ta sutarti, kurioje atsakovas irašytas pardaveju. Nurodytu aplinkybiu pagrindu pirmosios instancijos teismas atmete apelianto argumentus del gincijamos laidavimo sutarties galiojimo reikalavimu iskaitymo metu. Apeliantas tiek nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde laikesi nuoseklios pozicijos, jog sutartis, kurioje atsakovas ivardintas pardaveju, yra suklastota, todel iskaitymo metu galiojo tik ta 2008 m. liepos 9 d. sutartis, kurioje atsakovas buvo nurodytas pirkeju ir todel gincijama laidavimo sutartis del jos neteiseto objekto buvo negaliojanti. Minetos aplinkybes, apelianto vertinimu, leme tai, jog tarp ieškovo ir atsakovo neatsirado laidavimo teisiniai santykiai, taigi atsakovas neturejo teises iskaityti vienarušius priešpriešinius reikalavimus. Teiseju kolegija, ivertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog gincijamo iskaitymo teisetumui nustatyti nagrinejamu atveju iš tiesu yra svarbi ta aplinkybe, ar 2008 m. liepos 9 d. pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje atsakovas nurodomas pardaveju, nera suklastota (yra tikra). Teiseju kolegijos isitikinimu, byloje iš esmes nera ginco del aplinkybes, jog tarp atsakovo ir treciojo asmens UAB „Daga“ buvo susikloste pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai, taciau nagrinejamu atveju ieškovo ir atsakovo laidavimo santykiu fakto konstatavimui butina nustatyti, kad atsakovo ir treciojo asmens pirkimo - pardavimo teisiniu santykiu pagrindas yra butent toji 2008 m. liepos 9 d. sutartis, kurioje pardaveju yra nurodomas atsakovas, o pirkeju – treciasis asmuo. CPK 184 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, jeigu pareiškiama, kad irodymas yra suklastotas, tai pateikes ši irodyma asmuo gali prašyti teisma nelaikyti to irodymo irodinejimo priemone ir išspresti byla remiantis kitais irodymais. Jeigu tokio prašymo nera, teismas gali ipareigoti pareiškusi apie irodymo suklastojima asmeni pateikti suklastojimo irodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertize arba išreikalauti kitus irodymus. Nustatyta, jog nagrinejamu atveju pirkimo - pardavimo sutarti, kuri, ieškovo manymu, yra suklastota, atsakovas teismui pateike kartu su atsiliepimu i patikslinta ieškini (t. 1, b. l. 123-124). Pirmosios instancijos teisme 2012 m. sausio 11 d. vykusio parengiamojo posedžio metu ieškovas praneše apie savo itarimus del atsakovo pateiktos pirkimo - pardavimu sutarties (kurioje atsakovas nurodomas pardaveju) galimo suklastojimo. Ieškovas savo itarimus del sutarties suklastojimo grinde šiomis aplinkybemis: kita sutarties šalis (UAB „Daga“) sutarties egzemplioriaus neturejo; nurodyta sutartis galejo buti suklastota šiai sutarciai panaudojus viena iš atsakovo ir treciojo asmens 2008 m. gegužes 2 d. sutarties Nr. 08-05-02 (t. 1, b. l. 127-128) lapu. Byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, ieškovas nurode ir kitas tiketinas sutarties klastojimo aplinkybes (prielaidas). Pasak ieškovo, teismo ipareigotas pateikti pirkimo - pardavimo sutarciu originalus atsakovas nepateike 2008 m. gegužes 2 d. sutarties antrojo lapo. Nors atsakovas nurode, jog tos sutarties antras lapas buvo pamestas, ieškovo manymu, mineta aplinkybe patvirtina jo itarimus, jog šis 2008 m. gegužes 2 d. sutarties lapas buvo panaudotas klastojant 2008 m. liepos 9 d. sutarti, kurioje pardaveju ivardintas atsakovas. Pasak apelianto, abejones del irodymo patikimumo sustiprina aplinkybes, jog minetos sutarties lapai šaliu atstovu pasirašyti skirtingomis rašymo priemonemis. Todel ieškovas 2012 m. vasario 8 d. vykusiame parengiamajame teismo posedyje irodymo klastojimo faktui nustatyti praše skirti rašysenos ekspertize bei isipareigojo apmoketi ekspertizes išlaidas (t. 1, b. l. 158-159). Be to, ieškovas akcentavo aplinkybe, jog parengiamajame teismo posedyje liudytoja apklausta buvusi treciojo asmens UAB „Daga“ vadove R. A. nepatvirtino, jog nurodytoje sutartyje yra jos parašas bei negalejo tiksliai nurodyti sutarties pasirašymo aplinkybiu. Gi pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovo prašyma skirti rašysenos ekspertize atmete nurodes, jog, R. A. nepaneige aplinkybes, kad sutartyje yra jos parašas. Atmesdamas prašyma skirti ekspertize pirmosios instancijos teismas svarbia laike aplinkybe, jog ieškovas ieškiniu 2008 m. liepos 9 d. sutarties negincijo. Teiseju kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, susije su 2008 m. liepos 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties (kurioje atsakovas nurodytas pardaveju), kaip irodymo, vertinimu, yra pagristi. Teiseju kolegijos isitikinimu, nagrinejamu atveju aplinkybe, ar ieškovas (apeliantas) gincija sutarti, kuria jis itaria esant suklastota, ar jos negincija, yra teisiškai nereikšminga. Konstatuotina, kad mineta sutartis yra vienas iš pagrindu, lemusiu atsakovo teises i gincijama reikalavimu iskaityma atsiradima. Teiseju kolegija sprendžia, jog ieškovo nurodytos aplinkybes, patvirtinancios galima irodymo suklastojima, yra pakankamas pagrindas, sukeliantis abejones del to irodymo patikimumo. Byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme ir ieškovui pareiškus apie irodymo suklastojima, ji pateikes asmuo (atsakovas) nepraše tuo irodymu nesivadovauti, todel pirmosios instancijos teismas turejo imtis priemoniu šioms abejonems del pateikto irodymo pašalinti, paskiriant atitinkamos rušies ekspertize. Teiseju kolegija sprendžia, jog irodymo suklastojimo faktas yra pagrindas suklastota irodinejimo priemone nesivadovauti, o byla spresti remiantis kitais irodymais. Tai reiškia, kad suklastotas irodymas eliminuojamas iš irodymo priemoniu visumos. Jeigu irodymas nesuklastotas, tai jis nepašalinamas kaip irodinejimo priemone, bet del to nekinta šio irodymo vertinimo taisykles, nustatytos CPK 185 straipsnyje. Teismui išlieka pareiga ivertinti irodymu visuma, patikrinti duomenu tikruma, patikimuma, išsamuma, tiksluma ir nedraudžia teismui i byla pateiktu duomenu pripažinti neirodytais. Teiseju kolegija daro išvada, kad šioje byloje vienos šalies teikti faktiniai duomenys be pakankamo pagrindo buvo vertinami kaip patikimi ir neabejotinai teisingi. Teiseju kolegijos isitikinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovo prašyma skirti ekspertize irodymo suklastojimo faktui nustatyti atmete nepagristai. Teiseju kolegija pažymi, jog netinkamas gincijamo irodymo (2008 m. liepos 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties, kurioje atsakovas ivardijamas pardaveju) vertinimas galejo salygoti neteisinga ieškovo gincijamu laidavimo sutarties ir iskaitymo vertinima. Pirmosios instancijos teismui pažeidus irodymu tyrima ir vertinima reglamentuojancias taisykles, yra pagrindas konstatuoti bylos (jos dalies) esmes neatskleidima (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o teisinio ginco išsprendimas negali buti pripažintas teisingu (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyse reikalavimu del 2008 m. liepos 26 d. laidavimo sutarties, 2008 m. lapkricio 18 d. pranešimo Nr. 0273 del tarpusavio reikalavimu iskaitymo pripažinimo negaliojanciais ir del 67 826,60 Lt priteisimo naikintinas, o byla del šiu reikalavimu perduotina pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

33Del 2008 m. lapkricio 13 d. vekselio gincijimo, 2008 m. gruodžio 8 d. vykdomojo irašo panaikinimo ir restitucijos taikymo

34Kaip mineta, pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovas praše pripažinti negaliojanciu 2008 m. lapkricio 13 d. vekseli, išduota jo turetojui V. G. imonei „Nomera“ (toliau - gincijamas vekselis), panaikinti jo pagrindu 2008 m. gruodžio 8 d. išduota vykdomaji iraša bei taikant restitucija priteisti ieškovo naudai iš atsakovo pagal ši vykdomaji iraša išieškotas lešas – 10 935,82 Lt. Pasak ieškovo, atsakovas gincijama vekseli igijo nesažiningai, kadangi žinojo apie ieškovo nemokuma, kad vekseli ieškovas išdave atsakovo apgaules itakoje, be to, vekselio išdavimas neatitiko ieškovo, kaip juridinio asmens, valios. Ieškovo vertinimu, jis negalejo išduoti gincijamo vekselio, kadangi nebuvo skolingas atsakovui, bet priešingai, – ieškovo paskaiciavimu, vekselio išdavimo diena atsakovas buvo skolingas ieškovui. Ieškovas vekseli gincijo taip pat tuo pagrindu, jog jis yra tariamas sandoris (sudarytas del akiu). Ieškovo manymu, svarbi yra aplinkybe, jog vekselyje nurodytos lešas nebuvo ineštos i ieškovo kasa, atsakovas neirode lešu perdavimo ieškovui fakto. Pirmosios instancijos teismas ši ieškovo reikalavima atmete, pažymejes, jog byloje esantis irodymas (kasos išlaidu orderis) patvirtina aplinkybe, esa vekselyje nurodytos lešos buvo perduotos ieškovui. Be to, pirmosios instancijos teismas sprende, jog ieškovas neirode atsakovo nesažiningumo gincijamo sandorio sudarymo metu. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu teismo vertinimu, skunde nurode, jog vekselyje irašyta 58 085 Lt suma ieškovo finansiniuose dokumentuose yra neapskaityta ir negauta. Apeliantas aiškina, jog gincijamas vekselis išrašytas už neegzistuojancias skolas. Jo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagristai pinigu perdavimo aplinkybe nustate tik pagal viena irodyma – kasos išlaidu orderi. Be to, gincijamo vekselio negaliojima lemia jo formos trukumai: netinkamai nurodytas apmokejimo terminas bei nesurašytas vekselio protesto aktas. Teiseju kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

35Pažymetina, jog pripažistant vekseli negaliojanciu svarbu atsižvelgti i jo teisine prigimti. Sandorius reglamentuoja CK Pirmosios knygos II dalies normos. Remiantis CK 1.63 straipsniu, sandoriais laikomi asmenu veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Vekseliai yra universali atsiskaitymo negrynaisiais pinigais ir kreditavimo priemone. Naudojant vekseli kaip atsiskaitymo priemone už pateiktas prekes, vekselis atlieka dvi funkcijas – juo atsiskaitoma už prekes ir pardavejas kredituoja pirkeja, todel vekselis dar vadinamas kredito pinigais. Vekselio teisine prigimti nustatancios teises normos išdestytos CK Pirmosios knygos III dalyje, kurioje reglamentuojami civiliniu teisiu objektai. Civilineje apyvartoje vekseliai naudojami kaip vertybiniai popieriai ir yra civiliniu teisiu objektai. Vekseliu, kaip vertybiniu popieriu ir civiliniu teisiu objektu, savoka apibrežta CK 1.101, 1.105 straipsniuose. Pagal CK 1.105 straipsni vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo ji išrašantis asmuo be išlygu isipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumoketi tam tikra pinigu suma vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Teisiniu santykiu, susijusiu su vekseliais, CK detaliai nereglamentuoja. Vekseliu išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokejimo, reikalavimu, atsirandanciu pagal vekseli, pareiškimo ir patenkinimo tvarka bei isipareigojusiu pagal vekseli asmenu santykius nustato Isakomuju ir paprastuju vekseliu istatymas (toliau - IPVI), kurio 2 straipsnyje vekselis taip pat apibrežtas kaip vertybinis popierius, kuris išrašomas šio istatymo nustatyta tvarka ir kuriuo ji išrašes asmuo be salygu isipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumoketi tam tikra pinigu suma vekselyje nurodytam asmeniui pats arba isako tai padaryti kitam. Taigi vekselio atsiradimo pagrindas – jo išrašymas; šis valinis veiksmas yra vienašalis sandoris, nes, išrašydamas vekseli, jo davejas sukuria tam tikras teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims (vekselio gavejui, moketojui). Vekselio patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti, o tai reiškia su vekseliu sietinoms asmenu teisems apsaugoti, istatyme nustatyti griežti vekselio formalumo ir abstraktumo reikalavimai. IPVI 3, 4, 77, 78 straipsniuose nurodyti formalus reikalavimai – butini vekselio rekvizitai – ir ju nebuvimo pasekmes: dokumentas, kuriame nera butinu rekvizitu, negalioja. Šie reikalavimai vekseliui lemia, kad vekselio igijejui tam, jog isitikintu vekselio galiojimu, pakanka patikrinti istatyme nurodytus jo rekvizitus; savo ruožtu moketojas gali gincyti savo prievole pagal vekseli, remdamasis vekselio formaliais (rekvizitu) trukumais. Vekselio abstraktumas reiškia, kad prievole pagal vekseli nepriklauso nuo jo atsiradimo pagrindo ir ši prievole yra be išlygu. Kadangi del nurodytu vekselio savybiu jame nera itvirtinti vekselio davejo ir kitu asmenu abipusiai atsakomybes santykiai ir isipareigojimas sumoketi vekselyje nurodyta suma nesiejamas su tam tikru sutartiniu ar kitokiu prievoliu tarp vekselio davejo ir vekselyje nurodytu asmenu buvimu ar nebuvimu, tai vekselio davejas negali gincyti vekselio, remdamasis tuo, kad jo ir vekselio gavejo nesiejo prievoliniai santykiai. Besalygiškas isipareigojimas sumoketi vekselyje nurodyta suma reiškia ir tai, kad vekselyje negali buti nurodyti jokie juridiniai faktai ar aplinkybes, su kuriu atsiradimu, išnykimu ir pan., butu siejamas pagal vekseli atsiradusiu isipareigojimu ivykdymas. IPVI 19 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, kuriems pagal vekseli atsirado tam tikros pareigos, negali vekselio turetojui pareikšti prieštaravimu, grindžiamu asmeniniais ju ir vekselio davejo arba ankstesniuju vekselio turetoju santykiais, nebent vekselio turetojas, igydamas vekseli, tycia butu veikes skolininko nenaudai. Taigi vekselio prigimtis ir savybes, užtikrinancios vertybinio popieriaus vieša patikimuma, IPVI nustatytas specifinis su vekseliu susijusiu santykiu teisinis reglamentavimas leidžia vekselio davejui reikšti prieštaravimus vekselio turetojui tik šiame istatyme nurodytais pagrindais. Todel nurodytame istatyme nustatytas teisinis reglamentavimas daro negalima vekselio pripažinima negaliojanciu CK nustatytais sandoriu negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-443/2005). Remiantis tuo, kas išdestyta, leidžia teiseju kolegijai spresti, jog yra nepagristas ieškovo reikalavimas pripažinti vekseli negaliojanciu remiantis CK 1.86 bei 1.91 straipsniu normomis, nes vekselis gali buti pripažintas negaliojanciu tik IPVI nustatytais pagrindais. Apelianto nurodyti teiginiai, esa ieškovas gincijamo vekselio išdavimo metu nebuvo skolingas atsakovui, be to, kad negavo vekselyje nurodytu lešu, teiseju kolegijos vertinimu, yra teisiškai nereikšmingi. Kita vertus, teiseju kolegija sprendžia, jog atsakovo pateikti irodymai: kasos išlaidu orderis Nr. 237 (t. 1, b. l. 79) ir 2008 m. lapkricio 13 d. kasos operaciju išrašas (t. 1, b. l. 30) patvirtina vekselyje nurodytos pinigu sumos perdavimo apeliantui fakta. Teiseju kolegija sprendžia, jog nepagristi ir tie apelianto argumentai, jog gincijamas vekselis turi formaliu trukumu. Kaip mineta, apelianto manymu, data vekselyje turejo buti irašyta nurodant tikslu metu, menesiu ir dienu skaiciu. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. rugsejo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintu Vekselio naudojimo taisykliu (toliau - Taisykles) 21 punkte nurodyta, jog nustatyta diena apmoketiname vekselyje irašoma konkreti data (metai, menuo, diena), o vekseliuose, apmoketinuose per tam tikra laika nuo išrašymo dienos, turi buti nurodytas tikslus dienu, menesiu skaicius. Kadangi gincijamame vekselyje nurodyta konkreti jo apmokejimo data (2008 m. lapkricio 28 d.), todel toks vekselis laikytinas apmoketinu vekselyje nurodyta diena, o ne vekseliu, apmoketinu per tam tikra termina. Teiseju kolegijos vertinimu, nepagristi apeliacinio skundo argumentai ir apie tai, jog pasibaigus vekselio apmokejimo terminui nebuvo surašytas oficialus protesto aktas, kuris turejo buti per notara pateiktas apeliantui. IPVI 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vekselio davejas, indosantas arba laiduotojas, irašydami vekselyje salyga „gražinti be išlaidu“ ar „neprotestuotinas“ arba kitus atitinkamos reikšmes žodžius ir pasirašydami, gali atleisti vekselio turetoja nuo pareigos iforminti protesta del neakceptavimo arba neapmokejimo, kad jis galetu pasinaudoti reikalavimo teise. Iš gincijamo vekselio turinio nustatyta, jog vekselyje yra irašas „paprastasis neprotestuotinas vekselis“. Nurodytu pagrindu teiseju kolegija sprendžia, jog tokiu veiksmu (irašu „neprotestuotinas“) apeliantas atleido atsakova nuo pareigos iforminti protesta. Teiseju kolegija pažymi, jog apelianto gincijamas vekselis atitinka IPVI 77 straipsnio reikalavimus paprastajam vekseliui, todel nera pagrindo jo laikyti neturinciu vekselio galios pagal IPVI 78 straipsnio 1 dalies nuostatas.

36Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti reikalavimai del 2008 m. lapkricio 18 d. vekselio nugincijimo, jo pagrindu išduoto vykdomojo irašo panaikinimo ir restitucijos taikymo. Teiseju kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagristi priimta procesini spendima neturetu buti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti i kiekviena argumenta. Atmesdamas apeliacini (atskiraji) skunda, apeliacines instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnes instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

37Remdamasi išdestytais argumentais, teiseju kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu del 2008 m. lapkricio 18 d. vekselio nugincijimo, jo pagrindu išduoto vykdomojo irašo panaikinimo bei restitucijos taikymo nustate ir ivertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirste irodinejimo pareiga, teismo išvados pagristos bylos nagrinejimo metu ištirtais irodymais. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti nurodyta skundžiamo sprendimo dali (CPK 329, 330 straipsniai), todel šioje dalyje skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

38Apeliantas BUAB „Žydra“ apeliaciniame skunde pareiške prašyma priteisti iš atsakovo patirtas bylinejimosi išlaidas. Atsakovo prašymas priteisti bylinejimosi išlaidas nesprendžiamas, kadangi i byla nepateikti tokias išlaidas pagrindžiantys irodymai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

39Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

40Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškovo bankrutavusios uždarosios akcines bendroves „Žydra“ ieškinio reikalavimai atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nomera“ del 2008 m. liepos 26 d. laidavimo sutarties bei 2008 m. lapkricio 18 d. V. G. imones „Nomera“ surašyto pranešimo Nr. 0273 del tarpusavio reikalavimu iskaitymo pripažinimo negaliojanciais bei 67 826,60 Lt skolos priteisimo, ir del šiu ieškinio reikalavimu perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

41Teismo sprendimo dali, kuria atmesti kiti ieškovo bankrutavusios uždarosios akcines bendroves „Žydra“ ieškinio atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nomera“ reikalavimai, palikti nepakeista.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. Teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla, n u s t a t e :... 3. I. Ginco esme... 4. Ieškovas BUAB ,,Žydra“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipesi... 5. Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, nurode, jog Kauno... 6. Ieškovo teigimu, atsakovas po ieškovo ir treciojo asmens bankroto bylos... 7. Ieškovo aiškinimu, tvirtinant atsakovo finansini reikalavima, teismui... 8. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, praše ji atmesti. Nurode, kad tokia sutartis,... 9. Pinigai ieškovui buvo faktiškai sumoketi vekselio pasirašymo momentu. Šia... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme... 11. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškini atmete.... 12. Pirmosios instancijos teismas sprende, jog pagal 2008 m. liepos 9 d. prekiu... 13. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmete ieškovo reikalavima del vekselio... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo i ji argumentai... 15. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Žydra“ prašo panaikinti teismo... 16. Ieškovas apeliaciniame skunde pareiške prašyma nagrineti byla žodinio... 17. Atsakovas UAB „Nomera“ atsiliepimu i apeliacini skunda prašo Kauno... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir... 19. ... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir... 22. Del naujo irodymo priemimo... 23. Nustatyta, jog apeliantas BUAB „Žydra“ kartu su apeliaciniu skundu pateike... 24. Del prašymo nagrineti byla žodinio proceso tvarka... 25. Ieškovas apeliaciniame skunde pareiške prašyma nagrineti byla žodinio... 26. Teiseju kolegija pareikšto prašymo nagrineti byla žodinio proceso tvarka... 27. Del 2008 m. liepos 26 d. laidavimo sutarties ir 2008 m. lapkricio 18 d.... 28. Kaip mineta, pirmosios instancijos teismas nustate, jog 2008 m. liepos 9 d.... 29. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavima pripažinti negaliojanciu... 30. Vienas iš istatyme nurodytu prievoles pasibaigimo pagrindu –... 31. Teismu praktikoje nuosekliai pabrežiama, kad iskaitymo, kaip prievoles... 32. Teiseju kolegijos vertinimu, nagrinejamu atveju svarbi yra aplinkybe, ar... 33. Del 2008 m. lapkricio 13 d. vekselio gincijimo, 2008 m. gruodžio 8 d.... 34. Kaip mineta, pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovas praše... 35. Pažymetina, jog pripažistant vekseli negaliojanciu svarbu... 36. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti... 37. Remdamasi išdestytais argumentais, teiseju kolegija sprendžia, jog pirmosios... 38. Apeliantas BUAB „Žydra“ apeliaciniame skunde pareiške prašyma priteisti... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 40. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo dalis,... 41. Teismo sprendimo dali, kuria atmesti kiti ieškovo bankrutavusios uždarosios...