Byla 2-29660-872/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė, sekretoriaujant Gintarei Jusčiūtei, dalyvaujant pareiškėjui J. Š., suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovėms Dainai Jakimauskienei ir Danutei Ribinskienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras,

Nustatė

3pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas J. Š., a.k. ( - ) ir 1948 m. gegužės 22 d. į Sibirą ištremtas S. P., gim. ( - ) Pašėtės k, Šėtos valsč., Kėdainių apkr., yra vienas ir tas pats asmuo. Pareiškėjas nurodo, kad sovietinės valstybės saugumo nutartimi 1948 m. gegužės 22 d. pareiškėjas (tuo metu S. P., gim. ( - )) su motina M. P., gyvenę Ukmergės raj. Tulpiakiemio km., buvo ištremti į Sibirą, o dvi pareiškėjo seserys Vlada ir A. P., tą pačią dieną iš Kauno buvo ištremtos į Krasnojarsko kraštą. Pažymi, kad pareiškėjo tėvui ir dviem likusioms seserims pavyko tremties išvengti. 1950 m. spalio 15 d. pareiškėjas iš tremties pabėgo, ko pasekoje, jam, kaip padariusiam nusikaltimą, buvo paskelbta paieška. Pareiškėjas paaiškino, kad siekdamas išvengti arešto ir besislapstydamas pas gimines Ukmergės r. Saliečių k., gavo karo metais mirusio kaimyno sūnaus J. Š., gim. ( - ) gimimo liudijimą, kuriuo remiantis, 1951 m. pareiškėjui buvo išduotas pasas. Nurodo, kad kilus šiuo metu mirusios sesers J. P. nekilnojamojo turto paveldėjimo ir su tuo susijusios tikros giminystės nustatymo poreikiui, pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

4Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašymą palaikė ir prašė teismo jį tenkinti. Nurodė, kad kartu su motina, būdamas 16 metų amžiaus, buvo ištremtas į Sibirą, į Krasnojarsko kraštą, Igarkos miestą. Kadangi dvi pareiškėjo seserys – A. ir V. studijavo Kaune, jos taip pat buvo ištremtos ir atsidūrė Krasnojarsko krašte, prie Angaros. Tremties pavyko išvengti tik pareiškėjo tėvui ir kitoms seserims, kadangi tuo metu jų nebuvę namuose. Paaiškino, kad su mama pervažiavo gyventi pas seseris, o būdamas 18 metų pabėgo iš tremties ir 1951 metais grįžo į Kauną, apsistojo pas pažįstamus. Tuo metu buvo pradėta pareiškėjo paieška, saugumas kvietė kaimynus išsiaiškinti, ar nežino, kur randasi pareiškėjas. Slapstantis pas mamos pusseserę, teta prisiminė, kad kaimynai turėjo panašaus kaip pareiškėjas amžiaus sūnų, kuris yra miręs, ir nuėjusi parnešė J. Š. gimimo liudijimą. Grįžęs į Kauną, pareiškėjas su J. Š. gimimo liudijimu kreipėsi dėl paso išdavimo ir jam buvo išduotas pasas J. Š. vardu. Nurodė, kad gyvendamas Lietuvoje baigė studijas universitete ir liko gyventi Vilniuje.1967 metais iš tremties grįžo pareiškėjo motina su seserimis, tačiau šiai dienai jų jau nėra gyvųjų tarpe. Paaiškino, kad viena iš seserų parašė testamentą pareiškėjo J. Š. vardu, tačiau notarė nurodė negalinti susieti giminystės ryšių, dėl šios priežasties pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

5Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas juridinį faktą patvirtinančių duomenų nepateikė. Suinteresuoto asmens nuomone, tik teisminis dokumentų nagrinėjimas ir pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad faktas yra buvęs.

6Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, pareiškėjas įgytų teisę į nukentėjusiojo asmens – tremtinio teisinį statusą ir į nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją. Pažymi, kad tik atlikus teisminį pateiktų dokumentų nagrinėjimą ir apklausus liudytojus, galėtų būti nuspręsta, ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra buvęs.

7Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovės paaiškino, kad išklausius pareiškėjo išsamiai išdėstytus parodymus, įvertinus liudytojų rašytinius parodymus, neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.

8Pareiškimas tenkintinas.

9Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).

10Iš pareiškėjo paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negali pateikti dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas J. Š., gim. ( - ), ir S. P., gim. ( - ), yra vienas ir tas pats asmuo. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad pasinaudojo mirusio asmens J. Š. gimimo liudijimu ir iki šių dienų gyvena prisidengdamas svetima tapatybe. Byloje esantys Lietuvos istorijos archyvo bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus pranešimai patvirtina, kad duomenų apie J. Š. mirtį nėra, kadangi metrikų knygos saugoti neperduotos ir mirties aktų įrašai išliko nepilni. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negali pateikti dokumentų, kurie patvirtintų minimą faktą. Pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie tai, kad buvo nutarta visą šeimą ištremti į Sibirą patvirtina į bylą pateiktas LE TSRS Valstybės Saugumo 1948-04-11 priimtas nutarimas. Iš pareiškėjo su prašymu teismui pateiktos Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos išduotos pažymos Nr.6/6-1955 duomenų nustatyta, kad S. P., gim. 1932 m., buvo specištrėmime Krasnojarsko srityje laikotarpiu nuo 1948-05-22 iki 1950-10-15. Iš VRM speckomendatūros Nr. 36 anketos duomenų nustatyta, kad Igarkos mieste iš Tulpiakiemio k., Lietuvos TSR iškeldinti ir apgyvendinti tremtiniai M. P., gim. 1889 m., su sūnumi S. P., gim. 1932 m., taip pat minimoje anketoje nurodyti duomenys, kad dukros P. V. S. bei P. A. S. yra apgyvendintos Nižne-Ingašansko r., Krasnojarsko krašte. Aplinkybes, kad ne visa pareiškėjo šeima buvo ištremta į Sibirą patvirtina minimi dokumentai bei pats pareiškėjas savo nuosekliai išdėstytais paaiškinimais. Liudytojas J. S., asmens kodas ( - ) rašytiniuose parodymuose nurodė, kad liudytojo tėvas ir J. Š. tėvas buvo pusbroliai, todėl jie su pareiškėju yra antros eilės pusbroliai, šeimos artimai bendravo. Paaiškino, kad J. Š. visą laiką pažinojo kaip S. P. ir aplinkybę, kad S. P. yra J. Š. sužinojo tik paskelbus Lietuvos nepriklausomybę. Į liudytojo užduotą klausimą, kodėl pareiškėjas vadinasi J. Š., pareiškėjas nurodė, kad jis pabėgo iš Sibiro, kadangi jam buvo paskelbta paieška, todėl pasikeitė vardą ir pavardę. Liudytojas J. R., asmens kodas ( - ) rašytiniuose parodymuose nurodė, kad su J. Š. mokėsi Ukmergės rajone, Tulpiakiemio kaimo mokykloje ir tuo metu J. Š. pažinojo kaip S. P. (S.). Paliudijo, kad pareiškėjo šeima buvo ištremta į Sibirą ir tik pareiškėjui grįžus iš tremties sužinojo, kad S. P. dabar vadinasi J. Š.. Tarpusavyje sutampantys, nuoseklūs, detalūs liudytojų parodymai ir pareiškėjo paaiškinimai įrodo, jog pareiškėjas su šeima buvo ištremtas į Sibirą ir pabėgęs iš tremties, siekdamas išvengti bausmės bei nuslėpti savo tikrąją tapatybę, pasinaudojo J. Š., gim. ( - ), gimimo liudijimu.

11Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

12Ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei pareiškėjo ir liudytojų parodymus, taip pat atsižvelgęs į pareiškime minimų įvykių istorinį bei politinį aspektą, teismas daro išvadą, jog yra teisinis pagrindas nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. Š., gim. ( - ), ir ir 1948 m. gegužės 22 d. į Sibirą ištremtas S. P., gim. ( - ), Pašėtės k., Šėtos valsč., Kėdainių apskr., yra vienas ir tas pats asmuo, nes šie duomenys pagrįsti ne tik liudytojų parodymais, bet ir rašytiniais įrodymais, be to, paneigiančių šią aplinkybę įrodymų byloje nėra bei suinteresuotas asmuo tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 176 str. – 179 str.).

13Vadovaudamasis LR CPK 259 str.– 270 str., 448 str., teismas

Nutarė

14pareiškimą tenkinti.

15Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. Š., gimęs ( - ), ir 1948 m. gegužės 22 d. į Sibirą ištremtas S. P., gimęs ( - )., Pašėtės k., Šėtos valsč., Kėdainių apskr., yra vienas ir tas pats asmuo.

16Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai