Byla I-8354-484/2014
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Mariaus Bajoro ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjui S. Z., pareiškėjos N. Z. atstovės asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atstovui P. M., atsakovės atstovui P. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. Z. ir S. Z. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjai N. Z. ir S. Z. teismui pateikė skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-05-12 sprendimą Nr. A51-38757/14-(2.15.2.52-MP7) atsisakyti patenkinti pareiškėjų 2012 m. liepą pateiktą prašymą išduoti rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui dėl pareiškėjų buto ( - ), šildymo dujomis, kaip neteisėtą ir nepagristą; 2) įpareigoti atsakovę išduoti pritarimą pareiškėjų buto ( - ), vietinių inžinerinių tinklų paprastojo remonto aprašui dėl pareiškėjų buto šildymo dujomis; 3) iš atsakovės priteisti 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 100 Lt žyminį mokestį ( b. l. 38-42 b. l. ).

4Skunde nurodė, kad siekdami įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014-03-28 nutartį, 2014-04-10 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės administracija) su prašymu tinkamai išnagrinėti pareiškėjų 2012 m. liepą pateiktą prašymą išduoti rašytinį pritarimą buto, esančio ( - ), šildymo dujomis būdo keitimo paprastojo remonto darbų aprašui, nes teismas panaikino atsakovo 2012-07-26 sprendimą Nr. A51-47805-(2.15.2.36-MP8) ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2012 m. liepą pateiktą prašymą dėl pritarimo buto, esančio ( - ), atjungimo nuo miesto šilumos tinklų paprastojo remonto aprašui, numatančiam šio buto vietinį (autonominį) šildymą dujomis. Atsakovas 2014-05-12 sprendimu Nr. A51-38757/14-(2.15.2.52-MP7) išnagrinėjo pareiškėjų 2014-04-10 prašymą ir nusprendė atmesti pareiškėjų 2012 m. liepą pateiktą prašymą, atsisakydamas išduoti rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui dėl buto, esančio ( - ), atjungimo nuo miesto šilumos tinklų paprastojo remonto, numatančiam šio buto vietinį (autonominį) šildymą dujomis, nurodydamas, kad pareiškėjų pasirinktas buto šildymo būdas dujomis nėra galimas pagal atsakovo 2002-07-03 sprendimu Nr. 638 patvirtintą Senamiesčio, Žvėryno, Žirmūnų, Šnipiškių ir Verkių seniūnijų energijos rūšies naudojimo šildymui specialųjį planą bei 2013-05-08 sprendimu Nr. 1-1200 patvirtintus naujus šilumos ūkio specialiojo plano sprendinius.

5Paaiškino, kad ginčą kelia dėl atsakovo atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad paprastojo remonto aprašas rengiamas statinio paprastajam remontui tik Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, kurioje išvardytos statybą leidžiančių dokumentų rūšys, 4 punktu kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas). Rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui yra privalomi įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų bendrąją inžinerinę sistemą, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato (išskyrus vienbutį ir dvibutį gyvenamąjį pastatą) šildymo ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas (STR 1.07.01:2010 6 priedo 6.3 p.).

6Pabrėžė, kad šalių ginčą dėl galimybės jų butą šildyti autonominiu šildymu dujomis jau yra išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuris 2013-03-22 sprendimu pareiškėjų skundą tenkino, panaikindamas atsakovo sprendimą, įformintą Miesto plėtros departamento 2012 m. liepos 26 d. raštu Nr. A51-47805-(2.15.2.36-MP8), ir įpareigodamas atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl pritarimo buto ( - ), atjungimo nuo miesto šilumos tinklų paprastojo remonto projektui, numatančiam šio buto šildymą dujomis. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-03-22 sprendime nurodė, kad iš atsakovo 2012-10-17 rašytinio pritarimo statinio projektui ir jos atstovo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, jog atsakovas iš esmės nemato kliūčių dėl pareiškėjų buto atjungimo nuo miesto šilumos tinklų, nes tokio pobūdžio remonto projektui ji jau pritarė, taigi ginčas byloje iš esmės kyla dėl to, ar pareiškėjų atsakovui pateiktas buto atjungimo nuo miesto šilumos tinklų paprastojo remonto projektas, numatantis ir šio buto šildymą dujomis, neprieštarauja Senamiesčio, Žvėryno, Žirmūnų, Šnipiškių ir Verkių seniūnijų energijos rūšies naudojimo šildymui specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 2002-07-03 sprendimu Nr. 638, sprendiniams, kurie, pareiškėjų teigimu nėra įsigalioję, o jei yra įsigalioję - netaikytini pareiškėjų atveju. LVAT administracinėje byloje Nr. A -1799/2013 paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, tik pakeisdamas kaip perteklinius pirmos instancijos teismo sprendimo motyvus dėl atsakovo 2002-07-03 sprendimu Nr. 638 patvirtinto Senamiesčio, Žvėryno, Žirmūnų, Šnipiškių ir Verkių seniūnijų energijos rūšies naudojimo šildymui specialiojo plano galiojimo. Pažymėjo, kad LVAT nepaneigė pirmos instancijos teismo sprendimo motyvų dėl atsakovo 2002-07-03 sprendimo Nr. 638 negaliojimo, o tik juos pašalino iš sprendimo, kaip perteklinius, o ne nepagristus ir neteisėtus. Todėl atsakovui 2014-05-12 išnagrinėjus pareiškėjų 2012 m. liepą pateiktą prašymą ir jį atmetus atsakovo 2002-07-03 sprendimo Nr. 638 pagrindu, teismas turėtų įvertinti, ar atsakovas turėjo teisę remtis neįsigaliojusiu 2002-07-03 sprendimu Nr. 638. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 31 ir 32 dalimis specialusis planas (projektas) apibrėžiamas kaip teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai, o specialusis teritorijų planavimas - kaip atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas, savivaldybės tarybos patvirtintas šilumos ūkio specialusis planas yra norminis teisės aktas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 13 d. ir VAĮ 2 str. 10 d. prasme.

7Nurodė, kad Vilniaus miesto tarybos 2002-07-03 sprendimo Nr. 638 priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (toliau - ir Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas) 11 str. numatė, kad aukštesniųjų administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių ir jų vykdomųjų organų priimti teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo diena, o 2005 m. ši nuostata pakito: nuo 2005 m. liepos 21 d. įsigaliojo 12 straipsnio 1 dalis (2005 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. X-331 redakcija), numatanti, kad savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto teksto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Šiuo atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad specialusis planas buvo paskelbtas Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo manyti, kad šis teisės aktas yra įsigaliojęs, atitinkamai - kad gali būti teisinis pagrindas vertinant, ar juo suplanuotoje Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra nustatyti imperatyvūs reikalavimai pasirenkant energijos naudojimo šildymui rūšį. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO paskelbto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-02-17 sprendimo, 2003-03-01 išleisto dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 50 priede „Sostinė“ buvo paskelbtas oficialus pranešimas apie Vilniaus miesto tarybos 2002-07-03 sprendimo Nr. 638 priėmimą, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad norminis teisės aktas buvo paskeltas įstatymo nustatyta tvarka. Kaip numato Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis, įstatymai įsigalioja paskelbimo „Valstybės žiniose“ dieną, šio įstatymo nuostata, pagal kurią savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto teksto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, įsigaliojo 2005 m. liepos 21 d., todėl tik nuo šios datos Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje (2005 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. X-331 redakcija) nustatyta tvarka, t. y. skelbiant ne visą aktą, o tik oficialų informacinį pranešimą apie teisės akto priėmimą, paskelbti savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai gali būti pripažįstami įsigaliojusiais; 2003 m. kovo 1 d. išleisto dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 50 priede „Sostinė“ paskelbtas oficialus pranešimas neatitiko ir Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies (2005 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. X-331 redakcija) turinio reikalavimų, kadangi jame nėra interneto tinklalapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adreso. Pareiškėjų įsitikinimu, minėtas teisės aktų nuostatas aiškinant kitaip ir pripažinus, kad Specialusis planas buvo nustatyta tvarka paskelbtas ir įsigaliojo, kiltų abejonių dėl jo galiojimo ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu, nes: Šilumos ūkio įstatymo 7 str. 5 d. numato, kad šilumos ūkio specialieji planai tikslinami ne rečiau kaip kas 5 metai, atsižvelgiant į šilumos gamybos ir perdavimo technologijų raidą, konkurencinę aplinką, šilumos gamybos kainų tendencijas, aplinkos užterštumo pokyčius ir kitus teritorijų planavimui reikšmingus veiksnius. Atkreipė dėmesį, kad Specialusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 2002-07-03 sprendimu Nr. 638, nebuvo tikslinamas daugiau nei 5 metus. Kaip matyti iš LVAT 2012-07-05 sprendimo administracinėje byloje Nr. A662-2096/2012, atsakovas buvo įpareigotas tai padaryti teismo sprendimu, tačiau pareiškėjų 2012 m. liepą pateikto prašymo pateikimo ir jau teismo panaikinto 2012-07-26 sprendimo Nr. A51-47805-(2.15.2.36-MP8) priėmimo metu atsakovas nebuvo įvykdęs LVAT 2012-07-05 sprendimo administracinėje byloje Nr. A662-2096/2012. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių dalyje, reglamentuojančioje inžinerinę infrastruktūrą, susijusią su šilumos tiekimu, numatyta, kad nors centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistema yra dominuojanti aprūpinimo šiluma sistema Vilniaus mieste, bendrojo plano sprendiniai numato galimybę laisvai pasirinkti energijos naudojimo šildymui rūšį, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant esamas komunikacijas. Tačiau, pasak pareiškėjų, atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė neįvertinusi esamų komunikacijų ginčo bute.

8Pabrėžė, kad šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi atsakovo argumentai dėl atsakovo 2013-05-08 sprendimu Nr. 1-1200 patvirtintų naujų šilumos ūkio specialiojo plano sprendinių. Atsakovas buvo įpareigotas išnagrinėti pareiškėjų 2012 m. prašymą, kuriam nėra taikytini 2013-05-08 sprendimu Nr. 1-1200 patvirtinti sprendiniai, nes teisės aktai atgal negalioja, o 2013-05-08 sprendimas Nr. T-1200 nėra iki šiol tinkamai paskelbtas vietos spaudoje, todėl neįsigaliojęs. Mano, kad bet koks atsakovo reikalavimas rengti paprastojo remonto aprašą pagal Šilumos vartojimo taisykles yra neteisėtas, nes Šilumos vartojimo taisyklės nėra skirtos reglamentuoti statybos darbus. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 26 d. visus reikalavimus prašymams išduoti statybą leidžiantį dokumentą turinį, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamo statinio projekto apimtį ir statybą leidžiančių dokumentų turinį nustato Aplinkos ministerija, o ne Energetikos ministerija. Šias išvadas, anot pareiškėjų, vienareikšmiškai patvirtina LVAT 2012-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. I-756-8/2012. Administracinis teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 200212-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (2010-09-27 įsakymo Nr. Dl-824 redakcija) 1 punktą, jis nustato statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims. Tai patvirtino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atribodama Šilumos ūkio įstatymo ir Statybos įstatymo reguliavimo sritis, 2013-01-17 sprendime administracinėje byloje Nr. I438-35/2012 konstatavusi, kad Šilumos ūkio įstatymas - tai specialusis energetikos sektoriaus (šilumos ūkio) teisės aktas, reguliuojantis esminius teisinius santykius šilumos ūkio sektoriuje. Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d., nustatydama vartotojų teisę pakeisti buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, tiesiogiai nukreipia į Statybos įstatymą, iš ko išplaukia, jog tiek, kiek tai susiję su konkrečių buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pakeitimo statybos darbų atlikimu, taikytinos teisės normos, įtvirtintos Statybos įstatyme ir - atitinkamai - jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti pateikiamų dokumentų sąrašą nustato Statybos įstatymo 23 str. 10 d. bei jos nuostatas papildančio STR 1.07.01:2010 28-32 punktai. Pabrėžė, kad skundžiamame sprendime nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės šildymo specialiojo plano apribojimas dėl šilumos tiekimo numatymo iš centralizuoto šildymo tinklų yra taikomas tik naujai statomiems arba kapitaliai rekonstruojamiems pastatams. Pareiškėjų bute yra atliekamas paprastasis remontas, todėl minėta specialiojo plano nuostata nėra taikytina. Pareiškėjų atveju galėtų būti taikomas punktas, skirtas statiniams, kurių nėra numatoma kapitaliai rekonstruoti - ten leidžiamas šildymas dujomis. Pareiškėjų bute yra atliekamas vietinių inžinerinių tinklų paprastasis remontas.

9Pažymėjo, kad jie pateikė prašymą išduoti pritarimą vietinių inžinerinių tinklų paprastojo remonto aprašui, o ne statinio paprastojo remonto aprašui. Statybos įstatymas iš viso nereglamentuoja, kas yra paprastojo remonto aprašas. Šio įstatymo 2 str. 27 p. nustato, kad statinio projektas - normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Nors Statybos įstatymo 20 str. 3 p. nustato, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis, tačiau šiame įstatyme analogiškas reikalavimas paprastojo remonto aprašui nėra nustatytas. Dar daugiau, šis reikalavimas taikomas statinio projektui, o ne vietinių inžinerinių tinklų paprastojo remonto aprašui. Todėl Vilniaus savivaldybė tik konkrečiai numatytais atvejais gali reikalauti vadovautis teritorijų planavimo dokumentais. Be to, pažymėjo, kad atsakovas negali remtis neįsigaliojusiais teritorijų planavimo dokumentais, taip pat negali remtis teritorijų planavimo dokumentais, kurie buvo priimti po pareiškėjų prašymo pateikimo, taip pat negali reikalauti iš pareiškėjų daugiau, nei numato pareiškėjų prašymo 2012 m. liepą pateikimo metu galioję teritorijų planavimo dokumentai.

10Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (45-53 b. l. ). Nurodė, kad pareiškėjai 2014-04-10 kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu tinkamai išnagrinėti jų 2012 m. liepą pateiktą prašymą išduoti rašytinį pritarimą buto, esančio ( - ), šildymo dujomis būdo keitimo paprastojo remonto darbų aprašui. Savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymą, 2014-05-12 sprendimu Nr. A51-38757/14(2.15.2.52-MP7) atmetė pareiškėjų 2012 m. liepą pateiktą prašymą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų pasirinktas buto šildymo būdas dujomis nėra galimas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002-07-03 sprendimu Nr. 638 patvirtintą Senamiesčio, Žvėryno, Žirmūnų, Šnipiškių ir Verkių seniūnijų energijos rūšies naudojimo šildymui specialųjį planą (toliau – Specialusis planas) bei 2013-05-08 sprendimu Nr. 1-1200 patvirtintus naujus šilumos ūkio specialiojo plano sprendinius. Akcentavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m., kurio 4.9.5 punkte buvo nustatyta, kad centralizuoto šilumos tiekimo sistema - dominuojanti aprūpinimo šiluma sistema Vilniaus mieste. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 7 str. 3 d. numatyta, kad šilumos ūkio specialiajame plane nustatomos esamos ir planuojamos naujos šilumos vartotojų teritorijos ir pateikiami principiniai techniniai sprendimai dėl kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių naudojimo, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų šilumos poreikiai. Ginčo Specialiajame plane teritorijos yra suskirstytos kvartalais, kurių kiekvienas priklauso tam tikrai šilumos tiekimo zonai - centralizuotų šilumos tinklų (toliau - CŠT)a zona, CŠTb zona ir kt., numatančiai galimą šildymo būdą toje teritorijoje. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Specialiuoju planu, namas ( - ) yra 05A kvartale ir priklauso CŠTa zonai, kurioje vyrauja daugiaaukštė statyba, išvystyti centralizuoti šilumos tinklai. CŠTa zonos charakteristikoje nurodyta, kad rengiant konkrečių objektų projektus naujiems arba kapitaliai rekonstruojamiems pastatams, šilumos tiekimas numatytas iš centralizuotų šilumos tinklų. Šioje zonoje esantiems pastatams, šiuo metu naudojantiems kietą kurą ir kurių nenumatoma kapitaliai rekonstruoti, numatytas šildymas elektra. Esamų pastatų centralizuoto šildymo būdas gali būti keičiamas tik vadovaujantis LR įstatymais. Neleistina statyti, įrengti kieto, skysto ir dujinio kuro katilinės. Pažymėjo, jog gyvenamajame name ( - ), pastatytame 1957 m., yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 10/160256). Taigi, galimas alternatyvus šilumos šaltinis CŠTa zonoje yra tik elektra.

11Atsakovas 2014-05-12 sprendimu Nr. A51-38575-(2.15.2.52-MP7) „Dėl buto ( - ) atjungimo nuo centrinės namo šildymo sistemos“ informavo pareiškėjus, jog Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2012-10-17 išdavė rašytinį pritarimą Nr. 11-2888 „Buto ( - ) atjungimo nuo miesto šilumos tinklų paprastojo remonto projektui“. Pateiktame projekte, kuriam išduotas rašytinis pritarimas, buvo pasirinktas alternatyvus patalpų šildymo būdas - elektra. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 6.3. p. numatyta, jog „įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų bendrąją inžinerinę sistemą, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato (išskyrus vienbutį ir dvibutį gyvenamąjį pastatą) šildymo ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas“ privalomas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui, kuriam raštiškai pritaria Statybos įstatymo šeštojo skirsnio 23 str. 17 p. nurodytų institucijų įgalioti valstybės tarnautojai. Specialiajame plane nustatyta, kad namas, esantis adresu ( - ), priskirtas CŠTa zonai, kurios charakteristikoje pažymėta „tankiai užstatyta teritorija, kurioje vyrauja daugiaaukštė statyba, išvystyti CŠT tinklai ir pastatams prijungti prie CŠT reikia tik pastatyti įvadus“<...>, „rengiant konkrečių objektų projektus, naujiems arba kapitaliai rekonstruojamiems pastatams šilumos tiekimą numatyti iš CŠT“; „šioje zonoje esantiems pastatams, šiuo metu naudojantiems šildymui kietąjį kurą ir kurių nenumatoma kapitaliai rekonstruoti (remonto metu gyventojai arba įstaigos iš pastato neiškeliami), numatyti šildymą elektra<...>“; „Neleistina statyti, įrengti kieto, skysto ir dujinio kuro katilines“. Šiuo energijos rūšies naudojimo šildymui specialiuoju planu vadovaujantis ir buvo išduotas minėtas rašytinis pritarimas.

12Nurodė ir tai, kad priimdama ginčijamą sprendimą, savivaldybės administracija galėjo vadovautis ir vadovavosi ne tik 2002 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 638 patvirtintu Specialiuoju planu, bet ir naujai priimtu, prašymo nagrinėjimo metu galiojusiu ir iki šiol galiojančiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 1-1200 patvirtintu Specialiuoju planu, kuris jokių esminių pakeitimų šildymo būdo pakeitimo srityje, kuomet pasirenkamas alternatyvus šildymo būdas, nepadarė.

13Dėl pareiškėjų skundo argumentų, susijusių su Specialiojo plano negaliojimu, paaiškino, kad LVAT 2010 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-279-10 rėmėsi ir vertino analogišką specialųjį planą, kaip galiojantį. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 723 patvirtino Naujamiesčio, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės, Panerių, Grigiškių, Antakalnio, Naujosios Vilnios, Lazdynų, Karoliniškių, Viršuliškių, Justiniškių, Šeškinės, Pilaitės, Pašilaičių ir Fabijoniškių seniūnijų energijos rūšies naudojimo šildymui specialųjį planą. Specialusis planas buvo parengtas vadovaujantis Vilniaus miesto bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 292. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl šildymo būdo keitimo, pasisakė ir dėl specialiojo plano galiojimo, jo nuostatų pobūdžio ir galimų savivaldybės veiksmų remiantis specialiuoju planu ir nurodė, jog sprendžiant dėl šildymo būdo keitimo turi būti vadovaujamasi ir specialiuoju planu. Pažymėjo ir tai, jog 2003 m. kovo 1 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 50 priede „Sostinė“ buvo paskelbtas oficialus pranešimas apie minėto specialiojo plano priėmimą, taip pat, įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymui 2005 m. liepos 21 d., 2006 m. rugsėjo 6 d. planas buvo viešai paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje taip, kaip numatyta minėto įstatymo 12 str. 1 d. Be to, atkreipė dėmesį, kad apie Specialiojo plano rengimą buvo informuota visuomenė, remiantis Teritorijų planavimo įstatymu (2001 m. balandžio 19 d. redakcija), jis buvo viešai svarstomas, visiems suinteresuotiems asmenims buvo suteikta galimybė su juo susipažinti. Nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. planas viešai skelbiamas Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje, taip pat atliktos kitos specialųjį planavimą reglamentuojančios procedūros. Taigi, atsakovas daro išvadą, kad vertinant pareiškėjų pateiktą projektą, specialusis planas galiojo ir juo buvo pagrįstai remiamasi nagrinėjant pareiškėjų prašymą.

14Atsakovas mano, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, spręsdama dėl šildymo būdo keitimo pagrįstai vadovavosi Specialiuoju planu, kuriuo remiantis konstatuota, jog gyvenamasis namas ( - ) priklauso Centralizuoto šilumos tiekimo zonai (a), todėl pasirinktas alternatyvus šildymo būdas (dujos) neatitinka Vilniaus miesto Energijos rūšies (centrinio šildymo, dujų, elektros) naudojimo šildymui specialiojo plano reikalavimų, kadangi šioje zonoje alternatyvus patalpų šildymo būdas gali būti tik elektros energija. Pažymėjo, kad teritorijoje šalia ( - ), kaip ir visoje Žvėryno teritorijoje, vyrauja didelis užstatymo tankis, taigi įvertinus oro užterštumo kriterijų, vietiniam šildymui sunaudojamo kuro ir išmetamųjų teršalų kiekius, centralizuotos šilumos, dujų, elektros tiekimo bei poreikių esamą padėtį bei remiantis tuo, jog aplinkosauginiu aspektu centralizuota šildymo sistema pranašesnė už decentralizuotą šilumos tiekimą, Specialiajame plane numatytas šilumos tiekimas iš centralizuotų šilumos tinklų arba alternatyvus - elektra.

15Dėl pareiškėjų skundo argumento, kad Specialusis planas nebuvo patikslintas, atsakovas nurodė, kad Specialusis šilumos ūkio planas turi būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas 5 metai, o atnaujinimas tik prireikus, t. y. kai plano peržiūrėjimo metu nustatoma, kad dėl šilumos gamybos, perdavimo, technologijų raidos, aplinkos užterštumo pokyčių ir kitų šilumos ūkiui bei apsaugai svarbių veiksnių yra poreikis jį keisti. Nagrinėjamu atveju poreikio keisti Specialaus plano nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra konstatavęs, jog patvirtintas specialusis šilumos ūkio planas galioja neterminuotai arba iki jo pakeitimo ar papildymo. Jo peržiūrėjimas turi būti vykdomas ne rečiau kaip kas penki metai. Tačiau plano neperžiūrėjus ar nepakeitus, jo galiojimas nėra sustabdomas ir jis lieka privalomas visiems teritorijų planų rengėjams ir vykdytojams (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d, sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-745-160/2009, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-279/2010paliko nepakeistą).

16Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 1-1200 patvirtinto naujus Šilumos ūkio specialiojo plano sprendinius, kuriuose sugriežtino alternatyvių galimų šildymo ir karšto vandens ruošimo būdų pasirinkimą. Pagal naująjį planą namas, esantis adresu ( - ), priskirtas centralizuoto šilumos tiekimo zonai, kurioje neleistina statyti, įrengti lokalių kieto, skysto ir dujinio kuro katilinių, dujinį kurą deginančių prietaisų, naudojamų patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Kadangi atsakovas teismo sprendimu buvo įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2012 m. liepos mėn. prašymą, priimdamas sprendimą, vadovavosi jo priėmimo metu galiojančiais teisės aktais bei galiojančiu Specialiuoju planu.

17Atsakovas nesutinka su pareiškėjų skundo argumentais, kad specialiojo plano apribojimas dėl šilumos tiekimo, numatyto iš centralizuoto šildymo tinklų, yra taikomas tik naujai statomiems arba kapitaliai rekonstruojamiems pastatams. Pažymėjo, kad teritorijoje, į kurią patenka pareiškėjų namas ( - ), apskritai draudžiama statyti, įrengti lokalių kieto, skysto ir dujinio kuro katilinių, dujinį kurą deginančių prietaisų, naudojamų patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti, todėl nesvarbu, kokie darbai - naujo pastato statybos, rekonstrukcijos, ar kapitalinio remonto, ar paprasto remonto darbai atliekami, nes pagrindinis šildymo būdas šioje zonoje numatytas iš centrinių šilumos tinklų, o alternatyvus galimas šildymo būdas visais atvejais numatytas tik elektra. Kiti, taip pat ir pareiškėjų prašomas šildymas dujomis būdas, Specialiajame plane nenumatyti ir negalimi.

18Dėl pareiškėjų skundo argumento, kad atsakovas gali reikalauti iš pareiškėjų vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, ne visais, o tik konkrečiai numatytais atvejais, pažymėjo, kad pareiškėjai turi teisę pasirinkti alternatyvų šilumos tiekėją, tačiau toks pareiškėjų pasirinkimas nėra neribotas, jis turi atitikti teisės aktų nuostatas. Visų pirma, Šilumos ūkio įstatymo 3 str. 1 d. numato, jog šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Kadangi pagal minėtus Specialiuosius planus dujos, kaip alternatyvus šilumos šaltinis name ( - ) yra negalimas, pareiškėjai, norėdami atsijungti nuo namo centralizuoto šildymo sistemos, gali pasirinkti tik kitą alternatyvų būdą - elektrą.

19Pažymėjo, jog keičiant buto šildymo būdą būtina vadovautis detaliu, specialiu reguliavimu ir atsižvelgti į prašymo tikslą. Pareiškėjų prašymo pritarti paprastojo remonto projektui (aprašui) tikslas pakeisti šildymo būdą iš centrinio į dujas. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1-191 patvirtintos „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės“ reglamentuoja pastato (patalpų) šildymo būdo keitimo tvarką. Nagrinėjamu atveju aktualios Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau - Taisyklių), patvirtintų 2010 m. spalio 25 d. LR Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297, nuostatos. Šių Taisyklių VIII skyriuje numatyta Šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarka. Šio skyriaus 108 punkte yra nurodyti dokumentai, kuriuos turi pateikti vartotojas, siekdamas atjungti daugiabučio namo butą ar kitą patalpą nuo namo centrinio šildymo sistemos. Savivaldybė teisės aktuose nustatytais terminais atlieka numatytus veiksmus, po kurių išduodamas rašytinis pritarimas pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), arba motyvuotas atsisakymas jį išduoti (Taisyklių 109 p.). Gavęs rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), pastato savininkas arba valdytojas pateikia kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą ar kitą) tieksiančiam asmeniui paraišką gauti prisijungimo sąlygas (Taisyklių 110 p.) Jeigu vartotojų pasirinkimas neatitinka savivaldybės infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiojo plano ir šilumos ūkio specialiųjų planų, savivaldybė, teisės aktuose nustatytais terminais, atlieka numatytus veiksmus, po kurių motyvuotu pagrindu atsisakoma išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo (Taisyklių 111 p.) ).

20Iš aukščiau aptartų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių atsakovas darė išvadą, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija išduoda rašytinį pritarimą būtent pastato paprastojo remonto projektui (aprašui) arba motyvuotą atsisakymą pritarti pateiktam projektui. Kaip jau buvo minėta, skundžiamu sprendimu buvo paaiškinta, jog gyvenamasis namas ( - ) priklauso Centralizuoto šilumos tiekimo zonai, o pareiškėjų pasirinktas alternatyvus šildymo būdas (dujos) neatitinka nei 2002 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 638, nei 2013 m. gegužės 8 d. patikslinto Specialiojo plano reikalavimų, kadangi šioje zonoje alternatyvus patalpų šildymo būdas gali būti tik elektros energija. Dėl šių priežasčių, atsakovo manymu, nepritarimas pareiškėjų pateiktam šildymo dujomis būdo keitimo paprastojo remonto darbų aprašui yra teisėtas ir pagrįstas.

21Teismo posėdyje pareiškėjas S. Z. prašė skundą tenkinti remiantis jame išdėstytais argumentais.

22Teismo posėdyje pareiškėjos N. Z. atstovės atstovas P. M. palaikė skundo reikalavimus. Papildomai akcentavo, kad Taisyklės, kuriomis remiasi atsakovė ginčijamame sprendime yra panaikintos LVAT sprendimu administracinėje byloje Nr. I-858-13/2014. Remdamasis Konstitucinio Teismo 72 straipsnio 4 dalimi bei šios normos aiškinimu teismų jurisprudencijoje, mano, kad šios Taisyklės negali būti taikomos. Mano, kad atsakovė taip pat neturėjo pagrindo remtis Specialiuoju planu, kadangi jis nebuvo tinkamai paskelbtas, todėl yra negaliojantis. Taip pat pareiškėja negalėjo remtis ir patikslintu Specialiuoju planu, kadangi prašymo pateikimo metu jis nebuvo priimtas. Akcentavo, kad atsakovė neįvertino to, jog name yra įrengtos dujų komunikacijos, įvestos dujos, kuris yra pagrindinis šildymo būdas. Dujų įranga pripažinta tinkama naudoti. Taip pat paaiškino, kad rašytinis pritarimas supaprastinam projektui tapo privalomas 2011 metų liepos mėnesį. Visi dujų tiekimo sistemos įrengimo darbai atlikti 2011 m. birželio mėnesį, kai leidimo darbams dar nereikėjo.

23Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad 2002 m. Specialusis planas nebuvo nuginčytas ir galiojo, todėl atsakovė , priimdama sprendimą, juo vadovavosi pagrįstai. Pareiškėjas Savavališkos statybos aktas dėl įrengtų dujų inžinierinių tinklų nebuvo surašytas.

24Skundas atmestinas.

25Pareiškėja N. Z. 2012 m. liepos 11 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu išduoti pritarimą buto vietinių inžinerinių tinklų paprastojo remonto aprašui, parengtam tik pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 26 dalį. Savivaldybės administracija 2012 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. A51-47805-(2.15.2.36-MP8) pareiškėjos prašymo netenkino ir nurodė, kad buto šildymo sistema yra bendrosios namo šildymo sistemos dalis.

26Pareiškėja N. Z. 2012 m. spalio 4 d. pateikė prašymą raštu pritarti paprastojo remonto projektui, t. y. pakeisti buto, esančio ( - ), šildymo būdą (į elektros energiją) ir atsijungti nuo miesto šilumos tinklų.

27Administracija 2012 m. spalio 26 d. rašytiniu pritarimu statinio projektui Nr. 11-2888 pritarė buto, esančio ( - ), atjungimo nuo miesto šilumos tinklų paprastojo remonto projektui.

28Pareiškėja N. Z. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti atsakovės Savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. A51-47805-(2.15.2.36-MP8) dalį dėl dujinio šildymo ir įpareigoti atsakovę priimti pareiškėjos prašymą su pridedamu paprastojo remonto aprašu ir tinkamai išnagrinėti prašymo su pridedamu paprastojo remonto aprašu dalį dėl dujinio šildymo ir priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl rašytinio pritarimo paprastojo remonto aprašo daliai dėl dujinio šildymo išdavimo.

29Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjos N. Z. skundą tenkino – panaikino Savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. A51-47805-(2.15.2.36-MP8), kuriuo atsisakyta raštu pritarti pareiškėjos pateiktam paprastojo remonto projektui, ir įpareigojo Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pritarti buto, esančio ( - ), atjungimo nuo miesto šilumos tinklų paprastojo remonto projektui, numatančiam šio buto šildymą dujomis.

30LVAT, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2013-04-29 sprendimo, 2014-03-28 nutartimi atsakovės apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2013-04-29 sprendimą ( 9-14 b. l. ).

31Pareiškėja N. Z., remdamasi LVAT 2014-03-28 nutartimi, Savivaldybės administracijai 2014-04-10 pateikė prašymą išduoti raštišką pritarimą paprastojo remonto aprašui dėl vietinio centrinio šildymo ir karšto vandens ruošimui dujomis bute ( - ) ( 8 b. l.).

32Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2014-05-12 sprendimu Nr. A51-38757/14-(2.15.2.52-MP7) atsisakė pareiškėjų prašymą tenkinti ( 6-7 b. l.). Nurodė, kad Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2012-10-17 išdavė rašytinį pritarimą Nr. 11-2891 „Buto ( - ) atjungimo nuo miesto šilumos tinklų paprastojo remonto projektui“. Pažymėjo, kad pateiktame projekte, kuriam išduotas rašytinis pritarimas, buvo pasirinktas alternatyvus patalpų šildymo būdas – elektra. Sprendimą atsakovas motyvavo ir tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002-07-03 sprendimu Nr. 638 buvo patvirtinusi Senamiesčio, Žvėryno, Žirmūnų, Šnipiškių ir Verkių seniūnijų energijos rūšies naudojimo šildymui specialųjį planą, kuriame nustatyta, kad namas, esantis adresu ( - ), priskirtas CŠTa zonai, kurios charakteristikoje pažymėta „Tankiai užstatyta teritorija, kurioje vyrauja daugiaaukštė statyba, išvystyti CŠT tinklai ir pastatams prijungti prie CŠT reikia tik pastatyti įvadus“ <...> „2.1. rengiant konkrečių objektų projektus, naujiems arba kapitaliai remontuojamiems pastatams šilumos tiekimą numatyti iš CŠT; 2.2. šioje zonoje esantiems pastatams, šiuo metu naudojantiems šildymui kietąjį kurą ir kurių nenumatoma kapitaliai remontuoti (remonto metu gyventojai arba įstaigos iš pastato neiškeliami), numatyti šildymą elektra“ <...>; 3.2. Neleistina statyti, įrengti kieto, skysto ir dujinio kuro katilines“. Pažymėjo, kad šiuo energijos rūšies naudojimo šildymui specialiuoju planu vadovaujantis ir buvo išduotas minėtas rašytinis pritarimas. Taip pat pažymėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013-05-08 sprendimu Nr. 1-1200 patvirtino naujus Šilumos ūkio specialiojo plano sprendinius, kuriuose sugriežtino alternatyvių galimų šildymo ir karšto vandens ruošimo būdų pasirinkimą. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad gyvenamasis namas patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną, kurioje neleistina statyti, įrengti lokalių kieto, skysto ir dujinio kuro katilinių, dujinį kurą deginančių prietaisų, naudojamų patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti; alternatyvus galimas šildymo būdas – elektra. Nei iki 2013 m. gegužės 8 d. galiojęs specialusis planas, nei dabar galiojantis Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintas šilumos ūkio specialusis planas nenumatė galimybės gyvenamajame name ( - ) įrengti dujinio kuro katilinių, dujinį kurą deginančių prietaisų, naudojamų patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti.

33Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia pakeisti šildymo būdą iš centralizuoto šildymo į dujas. Tuo tikslu jie kreipėsi į atsakovą dėl pritarimo paprastojo remonto dėl šildymo keitimo būdo projektui.

34Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad konkurencija tarp alternatyvių energijos rūšių tiekėjų vartotojų šilumos poreikiams tenkinti įgyvendinama atsižvelgiant į tiekėjų planus šilumos ūkio specialiuosiuose planuose, nustatant vartotojų šilumos poreikių tenkinimą jiems mažiausiomis sąnaudomis, užtikrinant saugų tiekimą ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal galiojančias taršos normas bei įvertinant išorines sąnaudas, taip pat kitomis šio įstatymo nustatytomis priemonėmis. Šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams.“

35Daugiabučių namų butų ar kitų patalpų savininkų, pageidaujančių atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, teisė įtvirtinta Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) 29 straipsnio 1 dalimi, t. y. buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) (toliau – Statybos įstatymas) nustatyta tvarka. Ginčui aktualiu laikotarpiu šilumos vartotojų įrenginių atjungimas nuo šilumos tiekimo sistemos reglamentuotas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488), 104-124 ir 210-218 punktuose. Pagal Taisyklių 111 punktą, jeigu vartotojų pasirinktas buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas neatitinka savivaldybės infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiojo plano ir šilumos ūkio specialiųjų planų, savivaldybė teisės aktuose (Taisyklių l priedo 4, 34 punktai) nustatytais terminais atlieka numatytus veiksmus, po kurių motyvuotu pagrindu atsisakoma išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui).

36Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei elektroninių ryšių tinklai su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

37Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.11 punktą statinio bendrųjų, atskirųjų (tarp jų šildymo ir karšto vandens) inžinerinių sistemų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas priskiriamas paprastojo remonto darbams.

38Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 6.3 punktą šių inžinerinių sistemų paprastojo remonto darbams įteisinti reikia parengti paprastojo remonto aprašą ir gauti rašytinį savivaldybės administracijos pritarimą šiam aprašui.

39Šilumos ūkio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Šilumos ūkio specialieji planai rengiami pagal Teritorijų planavimo įstatymo, šio įstatymo ir aplinkos bei energetikos ministrų patvirtintas Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisykles.

40Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vienas iš specialiojo teritorijų planavimo objektų yra inžinerinės infrastruktūros sistemos ar šių sistemų dalys. To paties įstatymo straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rūšį – plėtoti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, energetikos sistemas ir kitą visuomenės poreikiams reikalingą inžinerinę infrastruktūrą ir numatyti jų plėtrai reikalingas teritorijas. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą integruojami į bendrojo plano sprendinius.

41LVAT 2010-02-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-279/2010 iš esmės analogiškoje byloje taip pat pasisakė, kad sprendžiant šildymo būdo keitimo klausimą turi būti vadovaujamasi ir specialiuoju planu.

42Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002-07-03 sprendimu Nr. 638 buvo patvirtintas Senamiesčio, Žvėryno, Žirmūnų, Šnipiškių ir Verkių seniūnijų energijos rūšies naudojimo šildymui specialusis planas (paskelbtas www.vilnius.lt). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, remiantis šiuo specialiuoju planu, pareiškėjams buvo išduotas minėtas rašytinis pritarimas šildymui elektra, o prašymui išduoti pritarimą šildymui dujomis nebuvo pritarta.

43Pagal Specialųjį planą, namas ( - ), kuriame yra pareiškėjams priklausantis butas, patenka į „CŠTa“ zoną. Specialiajame plane aptartoje „CŠTa“ zonos charakteristikoje nurodyta, kad: „1.1. Rengiant konkrečių objektų projektus, naujiems arba kapitaliai rekonstruojamiems pastatams šilumos tiekimą numatyti iš CŠT. 1.2. Šioje zonoje esantiems pastatams, šiuo metu naudojantiems šildymui kietą kurą ir kurių nenumatoma kapitaliai rekonstruoti (remonto metu gyventojai arba įstaigos iš pastato neiškeliami), numatyti šildymą elektra. 1.3. Statiniams, kurių šilumos poreikiai iki 0,01 MW (pvz. prekybos kioskai, degalinės), numatyti šildymą elektra. 1.4. Esamų pastatų CŠT būdas gali būti keičiamas tik vadovaujantis LR įstatymais. 1.5. Neleistina statyti, įrengti kieto, skysto ir dujinio kuro katilines.“ Apibendrinus Specialiojo plano nuostatas, darytina išvada, kad teritorijoje, kurioje yra ginčo namas, galimas vienintelis alternatyvus šildymo būdas – elektra.

44Pareiškėjai vienu iš skundo argumentų nurodė tai, kad atsakovė nepagrįstai vadovavosi minėtu Specialiuoju planu, kadangi jis nebuvo paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra negaliojantis.

45Kaip nurodė patys pareiškėjai savo skunde bei atsakovas atsiliepime, dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 50 priede „Sostinė“ 2003-03-01 buvo paskelbtas oficialus pranešimas apie minėto Specialiojo plano priėmimą. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo, ir įsigaliojimo tvarkos įstatymui (2005-07-21 įstatymo Nr. X-331 redakcija), Specialusis planas 2006-09-06 buvo viešai paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje vadovaujantis minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti norminiai aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto teksto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Oficialiame informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą nurodoma teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė, jei ji yra, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto tinklalapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas.

46Pripažintina, kad netinkamas norminio savivaldybės administracinio akto paskelbimas galėtų būti pagrindu šį aktą pripažinti negaliojančiu ir jį panaikinti, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002-07-03 sprendimu Nr. 638 patvirtintas Specialusis planas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje duomenų, kad Specialusis planas nurodytu pagrindu buvo nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, nėra. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad šis Specialusis planas negalioja, nėra pagrindo, todėl darytina išvada, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, pagrįstai juo vadovavosi.

47Teritorijų planavimo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams bei kitiems teisės aktams. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šilumos ūkio specialiajame plane nustatomos esamos ir planuojamos naujos šilumos vartotojų teritorijos ir pateikiami principiniai techniniai sprendimai dėl kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių naudojimo, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų šilumos poreikiai, o minėto straipsnio 6 dalis numato, kad rengiant ir tvirtinant šilumos ūkio specialiuosius planus, negalima nepagrįstai trukdyti vartotojui pasirinkti norimą alternatyvią energijos ar kuro rūšį. Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4-13/D1-28 patvirtintų Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklių 36 punkte įtvirtinta, jog šilumos ūkio specialieji planai tikslinami ne rečiau kaip kas 5 metai, be to, šilumos ūkio specialusis planas gali būti atnaujinamas pasikeitus savivaldybės bendrajam planui.

48Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas iki 2015 metų (http://www.vilnius.lt/lit/Vilniaus_miesto_bendrasis_planas/783). Vilniaus miesto bendrajame plane yra numatyta dominuojanti šildymo sistema –centrinis šildymas, tačiau Bendrojo plano sprendiniai numato galimybę laisvai pasirinkti energijos naudojimo šildymui rūšį, tačiau akcentuojama, kad tai turi būti daroma atsižvelgiant į jau esamas komunikacijas. Nagrinėjamu atveju Žvėryno mikrorajone, kuriame yra ginčo namas, nustatytas pagrindinis šildymo būdas – centralizuotas šildymas ir galimas alternatyvus šildymas – elektra. Byloje duomenų, kad Specialusis planas būtų nuginčytas dėl to, kad jo sprendiniai neatitinka Bendrojo plano sprendinių, nėra. Taigi, vartotojo laisvė pasirinkti šildymo būdą yra ribojama ginčo teritorijoje Specialiajame plane nustatytais šildymo būdais.

49Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-05-08 sprendimu Nr. 1-1200 buvo patvirtinti nauji Šilumos ūkio specialiojo plano sprendiniai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai dėl rašytinio pritarimo paprastajam remontui kreipėsi 2012 m. liepos mėnesį, patikslinto Specialiojo plano sprendiniai jiems negalioja remiantis bendruoju teisės principu, kad aktai atgal negalioja. Atsakovas, sprendime informuodamas pareiškėjus apie patikslintus Specialiojo plano sprendinius, tik akcentavo, kad ginčo teritorijoje išliko numatytas tas pats alternatyvus šildymo būdas – elektra, tačiau ginčijamą sprendimą iš esmės argumentavo ginčui aktualaus galiojančio 2002 m. Specialiojo plano sprendiniais.

50Nepagrįstas pareiškėjų skundo argumentas, kad specialiojo plano apribojimas dėl šilumos tiekimo numatyto iš centralizuoto šildymo tinklų yra taikomas tik naujai statomiems arba kapitaliai rekonstruojamiems pastatams, pareiškėjų bute yra atliekamas paprastasis remontas, todėl minėta specialiojo plano nuostata nėra taikytina, nes viešojoje teisėje galioja principas „galima tik tai, kas leidžiama“. Minėta, kad pagal Specialiojo plano 1.2. punktą, zonoje, į kurią patenka namas ( - ), esantiems pastatams, šiuo metu naudojantiems kietą kurą ir kurių nenumatoma kapitaliai rekonstruoti, numatytas šildymas elektra. Taigi, pagal šį specialųjį planą, dujos, kaip alternatyvus šilumos šaltinis apskritai negalimas. Specialiajame plane jokių išlygų, kad jo sprendiniai netaikomi, jeigu statinyje yra dujotiekio įvadas, nėra.

51Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, atsakovas jį priėmė remdamasis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010, Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 punkto ir 2002m. Specialiojo plano sprendinių nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, nėra teisiškai reikšmingi ir nenagrinėti pareiškėjų skundo argumentai dėl Taisyklių galiojimo

52Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas atsakovo 2014-05-12 sprendimas Nr. A51-38757/14-(2.15.252-MP7) yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti ir tenkinti pareiškėjų skundą kitais teisiniais motyvais nėra pagrindo, todėl šis pareiškėjų skundo reikalavimas atmestinas.

53Atmetus pagrindinį pareiškėjų skundo reikalavimą dėl atsakovo 2014-05-12 sprendimo Nr. A51-38757/14-(2.15.252-MP7) panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjų skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pritarimą pareiškėjų buto ( - ), vietinių inžinerinių tinklų paprastojo remonto aprašui dėl pareiškėjų buto šildymo dujomis, todėl jis taip pat atmestinas.

54Pareiškėjai prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atmetus pareiškėjų skundą jie neįgijo teisės pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jų prašymas netenkintinas.

55Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu ir 129 straipsniu,

Nutarė

56Pareiškėjų N. Z. ir S. Z. skundą atmesti.

57Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

58Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjai N. Z. ir S. Z. teismui pateikė skundą, kuriame prašė: 1)... 4. Skunde nurodė, kad siekdami įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio... 5. Paaiškino, kad ginčą kelia dėl atsakovo atsisakymo išduoti statybą... 6. Pabrėžė, kad šalių ginčą dėl galimybės jų butą šildyti autonominiu... 7. Nurodė, kad Vilniaus miesto tarybos 2002-07-03 sprendimo Nr. 638 priėmimo... 8. Pabrėžė, kad šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi atsakovo argumentai... 9. Pažymėjo, kad jie pateikė prašymą išduoti pritarimą vietinių... 10. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą,... 11. Atsakovas 2014-05-12 sprendimu Nr. A51-38575-(2.15.2.52-MP7) „Dėl buto ( - )... 12. Nurodė ir tai, kad priimdama ginčijamą sprendimą, savivaldybės... 13. Dėl pareiškėjų skundo argumentų, susijusių su Specialiojo plano... 14. Atsakovas mano, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, spręsdama... 15. Dėl pareiškėjų skundo argumento, kad Specialusis planas nebuvo... 16. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. gegužės 8 d.... 17. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų skundo argumentais, kad specialiojo plano... 18. Dėl pareiškėjų skundo argumento, kad atsakovas gali reikalauti iš... 19. Pažymėjo, jog keičiant buto šildymo būdą būtina vadovautis detaliu,... 20. Iš aukščiau aptartų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių atsakovas... 21. Teismo posėdyje pareiškėjas S. Z. prašė skundą tenkinti remiantis jame... 22. Teismo posėdyje pareiškėjos N. Z. atstovės atstovas P. M. palaikė skundo... 23. Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti remdamasis... 24. Skundas atmestinas.... 25. Pareiškėja N. Z. 2012 m. liepos 11 d. kreipėsi į Savivaldybės... 26. Pareiškėja N. Z. 2012 m. spalio 4 d. pateikė prašymą raštu pritarti... 27. Administracija 2012 m. spalio 26 d. rašytiniu pritarimu statinio projektui Nr.... 28. Pareiškėja N. Z. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su... 29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu... 30. LVAT, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos... 31. Pareiškėja N. Z., remdamasi LVAT 2014-03-28 nutartimi, Savivaldybės... 32. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas... 33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia pakeisti šildymo būdą iš... 34. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad... 35. Daugiabučių namų butų ar kitų patalpų savininkų, pageidaujančių... 36. Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad inžineriniai tinklai... 37. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos... 38. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys... 39. Šilumos ūkio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės tvarko... 40. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vienas... 41. LVAT 2010-02-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-279/2010 iš esmės... 42. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002-07-03 sprendimu Nr.... 43. Pagal Specialųjį planą, namas ( - ), kuriame yra pareiškėjams... 44. Pareiškėjai vienu iš skundo argumentų nurodė tai, kad atsakovė... 45. Kaip nurodė patys pareiškėjai savo skunde bei atsakovas atsiliepime,... 46. Pripažintina, kad netinkamas norminio savivaldybės administracinio akto... 47. Teritorijų planavimo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad specialiųjų... 48. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr.... 49. Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto... 50. Nepagrįstas pareiškėjų skundo argumentas, kad specialiojo plano apribojimas... 51. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, atsakovas jį priėmė remdamasis... 52. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas atsakovo... 53. Atmetus pagrindinį pareiškėjų skundo reikalavimą dėl atsakovo 2014-05-12... 54. Pareiškėjai prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atmetus pareiškėjų... 55. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos... 56. Pareiškėjų N. Z. ir S. Z. skundą atmesti.... 57. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.... 58. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...