Byla 1A-14-530/2017
Dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Valentinui Aleknai, nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, nuteistajai L. P. (buvusiai V.), jos gynėjai advokatei Angelei Fominienei, išteisintajam V. B., jo gynėjui advokatui Jonui Amšiejui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

3A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 233 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda; pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 d dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies a) punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. K. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. (1 para), vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir A. K. paskirta galutinė bausmė 148 MGL (5573,68 Eur) dydžio bauda.

6A. K. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1punktas).

7Vadovaujantis BK 682 straipsniu, A. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar užsiimti advokato praktika atėmimas 1 (vieneriems) metams.

8L. P. pripažinta kalta pagal BK 233 straipsnio 1dalį ir jai skirta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.

9Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies a) punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas L. P. sulaikyme nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. išbūtas laikas, vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir L. P. paskirta galutinė bausmė 48 MGL (1807,68 Eur) dydžio bauda.

10L. P. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

11V. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, o pagal BK 226 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnis).

12Daiktai ir įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paketuose Nr. 1 ir Nr. 2 esantys kompaktiniai įrašai, palikti saugojimui prie baudžiamosios bylos.

13L. P. ir V. B. antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos nepriteistos.

14Teisėjų kolegija

Nustatė

15

  1. A. K. nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrai su L. P. (buvusia V.), turėdamas tikslą padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės įtariamajam V. B., įtariamam ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00702-14 nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje padarymu, 2014 m. birželio 27 d., laikotarpiu nuo 11 val. 29 min. iki 11 val. 45 min., savo darbo vietoje, advokatų K. Ž. ir A. K. kontoroje, esančioje ( - ), suvokdamas, kad toje pačioje byloje negali kartu atstovauti įtariamajam V. B. ir būti nukentėjusiosios E. V. atstovu, nes jų interesai yra visiškai priešingi, naudodamasis savo kaip advokato, turinčio reikiamų specialių teisinių žinių baudžiamosiose bylose statusu ir dėl to turimu autoritetu ir įtaiga, kartu su bendrai veikiančia L. P. (buvusia V.) prašė ir įtikinėjo, šiame ikiteisminiame tyrime nukentėjusiąja pripažintą E. V., apklaustą kaip liudytoją, kad ši ikiteisminio tyrimo metu ar teisme pakeistų savo anksčiau duotus parodymus, tai yra melagingai patvirtintų, kad poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės akies viršutinio voko išoriniame krašte, kairiajame skruoste, pilvo kairėje pusėje jai tariamai atsirado nugriuvus klube, ar nugriuvus einant iš klubo, taip pat, kad ji 2014 m. birželio 24 d., būdama V. B. nuomojamame bute, ( - ), būdama neblaivi, pati provokavo V. B. lytiškai santykiauti, vėliau persigalvojo, dėl to apsistumdė su V. B. ir nugriuvo, buvo neblaivi ir tikslių aplinkybių neatsimena, todėl jos pirminiai parodymai neteisingi, bei naudodamas savo kaip advokato statusą ir autoritetą žadėjo ir įtikinėjo, jog E. V. nebus teisiama už kurstomų melagingų parodymų davimą, o jei ir bus teisiama, tai jai padės išvengti baudžiamosios atsakomybės ir tokiu būdu prašymais, įkalbinėjimais, patarimais ką sakyti meluojant ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, užtikrinant ją, kad atsakomybė už melagingų parodymų davimą nekils arba bus minimali, siekė paveikti liudytoją ir nukentėjusiąją E. V..
    1. Be to, jis nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad versdamasis individualia veikla, būdamas advokatu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatomis, būdamas atsakingu už savo, kaip asmens vykdančio individualią veiklą apskaitos organizavimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 (2010 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 1K-166 redakcija) patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių“ 6, 25, 26, 34, 41 punktų nuostatas, kad „Gyventojai pildo Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą chronologine tvarka“, „Advokatai naudoja <...> grynųjų pinigų priėmimo kvitą, sąskaitą už teisines paslaugas, kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus ir pan.), grynųjų pinigų priėmimo kvitas <...> naudojamas grynųjų pinigų priėmimui įforminti“, „Gyventojas pildydamas žurnalą, nurodo: 34.5 5 skiltyje – gautų pajamų sumą litais. Pasikeitus aplinkybėms (pirkėjas grąžina prekes ar pan.), gyventojas išrašo patikslinamąjį apskaitos dokumentą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 15 straipsniu ir Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklėmis, ir grąžinęs pinigus pirkėjui, daro įrašą žurnalo 5 skiltyje įrašo sumą su minuso ženklu“, „Individualios veiklos pajamų gavimo (uždirbimo) arba su tokiomis pajamomis susijusių išlaidų dokumentų duomenys į Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą įrašomi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos“ į apskaitą neįtraukė už teisines paslaugas 2014 m. birželio 27 d. iš L. P. (buvusios V.) gautų 200 Lt, 2014 m. birželio 27 d. iš G. R. gautų 200 Lt, 2014 m. birželio 30 d. iš L. P. (buvusios V.) gautų 1500 Lt, t. y. neišrašė šioms už teisines paslaugas tiesiogiai iš asmenų gautoms pinigų sumoms sąskaitų, grynųjų pinigų priėmimo kvitų ir neužpildė Gyventojų individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, be to, 2014 m. liepos 10 d. neįformino ir išlaidose Gyventojų individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale neapskaitė 1200 Lt sumos piniginių lėšų grąžinimo V. B., dėl to negalima iš dalies nustatyti jo, kaip advokato, veiklos už 2014 m. birželio 1 d. – 2014 m. liepos 31 d. laikotarpį.
  2. A. K. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, t. y., kad jis, būdamas advokatu, 2014 m. birželio 30 d. advokato orderio serija LA Nr. ( - ) pagrindu ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00702-14, atliekamame Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje, gindamas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu įtariamą V. B., žinodamas, kad toje pat byloje nukentėjusiąja dėl V. B. galimai nusikalstama veika padarytos žalos nukentėjusiąja pripažinta E. V. dėl teisinių paslaugų ir konsultacijų teikimo kreipėsi į jo pažįstamą advokatą D. R., pasinaudodamas šia pažintimi ir kita tikėtina įtaka, turima šiam valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – D. R., 2014 m. liepos 3 d., apie 11 val. 10 min., būdamas savo darbo vietoje - advokatų K. Ž. ir A. K. kontoroje, esančioje ( - ), savo naudai pareikalavo, susitarė priimti ir priėmė kyšį – 400 litų tiesiogiai iš L. V., veikusios bendrai su V. B., pažadėjęs už tai paveikti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį advokatą D. R. taip, kad pastarasis V. B. interesais neteisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto reikalavimus sąžiningai atlikti savo pareigas <...>, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, teikdamas jai teisines paslaugas įkalbėtų E. V. pakeisti parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00702-14 taip, kad pastaroji ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus, jog V. B. jos išžaginti nesikėsino, lytinių santykių savo valia norėjo pati E. V..
  3. L. P. (buvusi V.) nuteista pagal BK 233 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdama bendrai su advokatu A. K., turėdama tikslą padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės įtariamajam V. B., įtariamam ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00702-14 nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje padarymu, 2014 m. birželio 27 d., laikotarpiu nuo 11 val. 29 min. iki 11 val. 45 min., būdama advokato A. K. darbo vietoje, advokatų K. Ž. ir A. K. kontoroje, esančioje ( - ), suvokdama, kad toje pačioje byloje advokatas A. K. negali kartu atstovauti įtariamajam V. B. ir būti nukentėjusiosios E. V. atstovu, nes jų interesai yra visiškai priešingi, naudodamasi advokato A. K. kaip advokato, turinčio reikiamų specialių teisinių žinių baudžiamosiose bylose įtaiga, veikdama bendrai su A. K., prašė ir įtikinėjo, šiame ikiteisminiame tyrime nukentėjusiąja pripažintą E. V., apklaustą kaip liudytoją, kad ši ikiteisminio tyrimo metu ar teisme pakeistų savo anksčiau duotus parodymus, tai yra melagingai patvirtintų, kad poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės akies viršutinio voko išoriniame krašte, kairiajame skruoste, pilvo kairėje pusėje jai tariamai atsirado nugriuvus klube, ar nugriuvus einant iš klubo, taip pat, kad ji 2014 m. birželio 24 d., būdama V. B. nuomojamame bute, ( - ), būdama neblaivi pati provokavo V. B. lytiškai santykiauti, vėliau persigalvojo, dėl to apsistumdė su V. B. ir nugriuvo, jog buvo neblaivi ir tikslių aplinkybių neatsimena, todėl jos pirminiai parodymai neteisingi, bei naudodamasi advokato A. K. įtaiga kartu su šiuo advokatu žadėjo ir įtikinėjo, jog E. V. nebus teisiama už kurstomų melagingų parodymų davimą, o jei ir bus teisiama, tai advokatas A. K. jai padės išvengti baudžiamosios atsakomybės ir tokiu būdu prašymais, įkalbinėjimais, patarimais ką sakyti meluojant ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, užtikrinant ją, kad atsakomybė už melagingų parodymą davimą nekils arba bus minimali, siekė paveikti liudytoją ir nukentėjusiąją E. V..
  4. L. P. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, t. y., kad ji žinodama, jog advokatas A. K. 2014 m. birželio 30 d. advokato orderio serija LA Nr. ( - ) pagrindu ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00702-14, atliekamame Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje, gina BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu įtariamą V. B., iš advokato A. K. sužinojusi, kad dėl V. B. galimai nusikalstama veika padarytos žalos nukentėjusiąja pripažinta E. V. dėl teisinių paslaugų ir konsultacijų teikimo kreipėsi į A. K. pažįstamą advokatą D. R., ji siekdama, kad advokatas A. K. pasinaudodamas šia pažintimi ir kita tikėtina įtaka turima šiam valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – D. R., jį paveiktų taip, kad pastarasis V. B. interesais neteisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto reikalavimus sąžiningai atlikti savo pareigas <...>, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, teikdamas jai teisines paslaugas įkalbėtų E. V. pakeisti parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00702-14 taip, kad pastaroji ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus, jog V. B. jos išžaginti nesikėsino, lytinių santykių savo valia norėjo pati E. V., 2014 m. liepos 3 d., apie 11 val. 10 min., būdama advokato A. K. darbo vietoje, advokatų K. Ž. ir A. K. kontoroje, esančioje ( - ), veikdama bendrai su V. B., tiesiogiai susitarė su A. K. jam duoti ir iš karto davė kyšį – pinigus 400 litų.
  5. V. B. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, t. y., kad jis iš advokato A. K. sužinojęs, jog E. V. kreipėsi teisinių paslaugų ir konsultacijos į advokatą D. R., 2014 m. liepos 3 d., apie 11 val. 10 min., būdamas advokato A. K. darbo vietoje, esančioje ( - ), veikdamas bendrai su L. V. ir advokatu A. K., A. K. paprašius ir priėmus iš jo ir L. V. 400 litų ir tuo pačiu metu pažadant gautus pinigus perduoti advokatui D. R., kad pastarasis jo (V. B.) interesais teikdamas E. V. teisines paslaugas įkalbėtų ją pakeisti parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00702-14 taip, kad pastaroji ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus, jog V. B. jos išžaginti nesikėsino, lytinių santykių savo valia norėjo pati E. V., tuoj po to, A. K. advokatą D. R. pakvietus į savo darbo vietą, 11 val. 16 min. kartu su L. V. ir A. K., siekdamas įtikinti D. R., kad pastarajam būtų lengviau apsispręsti dėl poveikio darymo E. V., bandė pastarajam įteigti, kad E. V. nebuvo kėsintasi išžaginti, be to, tuo atveju, jei nukentėjusiajai reikėtų pinigų, pažadėjo jų duoti per D. R..
    1. Be to, V. B. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, t. y., kad jis, žinodamas, jog advokatas A. K., 2014 m. birželio 30 d. advokato orderio serija LA Nr. ( - ) pagrindu ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00702-14, atliekamame Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje, jį gina įtariant BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu, iš advokato A. K. sužinojęs, kad dėl jo galimai nusikalstama veika padarytos žalos nukentėjusiąja pripažinta E. V. dėl teisinių paslaugų ir konsultacijų teikimo kreipėsi į A. K. pažįstamą advokatą D. R., jis siekdamas, kad advokatas A. K. pasinaudodamas šia pažintimi ir kita tikėtina įtaka turima šiam valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – D. R., paveiktų šį advokatą taip, kad pastarasis jo (V. B.) interesais neteisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto reikalavimus sąžiningai atlikti savo pareigas <...>, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, teikdamas teisines paslaugas įkalbėtų E. V. pakeisti parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00702-14 taip, kad pastaroji ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus, jog V. B. jos išžaginti nesikėsino, lytinių santykių savo valia norėjo pati E. V., 2014m. liepos 3 d., apie 11 val. 10 min., būdamas advokato A. K. darbo vietoje, advokatų K. Ž. ir A. K. kontoroje, esančioje ( - ), veikdamas bendrai su L. V., tiesiogiai susitarė su A. K. pastarajam duoti ir iš karto netiesiogiai per L. V. davė A. K. kyšį – 400 litų.
  6. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, L. P. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, V. B. išteisinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir 226 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 300 MGL dydžio baudą; L. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 210 MGL dydžio baudą; V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 233 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje, ir skirti: pagal BK 233 straipsnio 1 dalį - 150 MGL dydžio baudą, pagal BK 226 straipsnio 2 dalį - 200 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bei 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias V. B. bausmes subendrinti jas apimant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 200 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą baudą subendrinti su 2015 m. sausio 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme į bausmės laiką įskaitant bausmės dalį, atliktą pagal šį nuosprendį. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies a) punktu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. (1 para), vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, kas sudaro 2 MGL ir paskirti V. B. galutinę bausmę 198 MGL (7456,68 Eur) baudą ir neatliktos laisvės apribojimo pagal 2015 m. sausio 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį dalį nuo 2015 m. sausio 27 d.
    1. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti dėl šių aplinkybių:
    2. pripažinti įrodytomis aplinkybes, kad A. K. „tęsdamas savo nusikalstamą veiką - poveikį liudytojui (nukentėjusiajam) - sužinojęs, jog E. V. kreipėsi teisinių paslaugų ir konsultacijos į jo pažįstamą advokatą D. R., 2014 m. liepos 3 d. apie 11 val. 10 min., savo darbo vietoje, ( - ), veikdamas bendrai su L. V. ir V. B., priėmęs iš jų 400 litų, pažadėjo, kad šiuos pinigus perduos advokatui D. R., kad pastarasis V. B. interesais, teikdamas E. V. teisines paslaugas, įkalbėtų pakeisti parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00702-14 taip, kad pastaroji ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus, jog V. B. jos išžaginti nesikėsino, lytinių santykių savo valia norėjo pati E. V., be to, advokatą D. R. tuoj po pinigų gavimo pakvietęs į savo darbo vietą 11 val. 16 min. kartu su V. B. ir L. V., o vėliau nuo 11 val. 27 min. iki 11 val. 34 min. asmeninio pokalbio metu, siekdamas įtikinti D. R., kad pastarajam būtų lengviau apsispręsti dėl poveikio darymo E. V. įtikinėjo jį, kad E. V. nebuvo kėsintasi išžaginti, be to, tuo atveju, jei nukentėjusiajai reikėtų pinigų, juos pažadėjo priėmęs iš bendrai veikiančių L. V. ir V. B. tuoj pat perduoti D. R.“;
    3. pripažinti įrodytomis aplinkybes, kad L. P. „tęsdama savo nusikalstamą veiką - poveikį liudytojui (nukentėjusiajam) – iš advokato A. K. sužinojusi, jog E. V. kreipėsi teisinių paslaugų ir konsultacijos į jo pažįstamą advokatą D. R., 2014 m. liepos 3 d. apie 11 val. 10 min., būdama advokato A. K. darbo vietoje, esančioje ( - ), veikdama bendrai su V. B. ir advokatu A. K., advokatui A. K. paprašius ir iš jos veikusios kartu su V. B. priėmus 400 litų ir tuo pat metu pažadėjus gautus pinigus perduoti D. R., kad pastarasis V. B. interesais, teikdamas E. V. teisines paslaugas, įkalbėtų ją pakeisti parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00702-14 taip, kad pastaroji ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus, jog V. B. jos išžaginti nesikėsino, lytinių santykių savo valia norėjo pati E. V., tuoj po to, A. K. advokatą D. R. pakvietus į savo darbo vietą, 11 val. 16 min. kartu su V. B. ir A. K., siekdama įtikinti D. R., kad pastarajam būtų lengviau apsispręsti dėl poveikio darymo E. V. bandė pokalbio metu įteigti, kad E. V. nebuvo kėsintasi išžaginti, be to, tuo atveju, jei nukentėjusiajai reikėtų pinigų, pažadėjo jų duoti per D. R.“.
  7. A. K. už veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, paskirtą bausmę sugriežtinti paskiriant 200 MGL dydžio baudą, A. K. už veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskirtą bausmę sugriežtinti paskiriant 250 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bei 5 dalies 1 punktu, paskirtąją nauju nuosprendžiu A. K. bausmę už BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką subendrinti su BK 233 straipsnio 1 dalyje paskirta bausme jas apimant, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu apėmimo būdu subendrintą bausmę subendrinti su BK 222 straipsnio 1 dalyje paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 400 MGL (15064 eurų) baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies a) punktu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. (1 para), vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, kas sudaro 2 MGL ir paskirti A. K. galutinę 398 MGL (14988,68 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti ar eiti advokato pareigas atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalimi, iš kaltinamojo A. K. išieškoti konfiskuotino turto - 400 litų kyšio vertę atitinkančią pinigų sumą.
  8. L. P. už veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, paskirtą bausmę sugriežtinti paskiriant 200 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bei 5 dalies 1 punktu, paskirtąją L. P. nauju nuosprendžiu bausmę už BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką subendrinti su BK 233 straipsnio 1 dalyje paskirta bausme jas apimant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 210 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi a) punktu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. (1 para; vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, kas sudaro 2 MGL) ir paskirti L. P. galutinę bausmę 208 MGL (7833,28 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bei 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes už BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką subendrinti su BK 233 straipsnio 1 dalimi paskirta bausme jas apimant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 210 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies a) punktu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. (1 para), vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, kas sudaro 2 MGL ir paskirti L. P. galutinę bausmę 208 MGL (7833,28 Eur) baudą. Likusią Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
  9. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 ir 4 punktai). Teismas padarė esminius BPK pažeidimus: įrodymus byloje vertino atskirai vieną nuo kito, nevertino įrodymų visumos (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šie BPK pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
  10. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad V. B. buvo kaltinamas baigtos nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, padarymu, tačiau apylinkės teismas jį išteisino dėl pasikėsinimo padaryti šią nusikalstamą veiką. A. K., L. P., V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl poveikio nukentėjusiajai (BK 233 straipsnio 1 dalis) ir prekybos poveikiu (226 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnio 1 dalis) savo faktinėmis aplinkybėmis glaudžiai susijusios, padarytos iš esmės siekiant to paties tikslo – kad nukentėjusioji E. V. ikiteisminio tyrimo metu ar teisme melagingai paliudytų. Nurodytos nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl analizuotinos jų įrodytumo aspektu kartu. Kaltinime inkriminuotų aplinkybių, susijusių su L. V., V. B., A. K. veiksmais ir pokalbiais 2014 m. liepos 3 d. grupė, iš esmės valstybinio kaltintojo buvo traktuojama ir kaip A. K., L. P. poveikio nukentėjusiajai E. V. pakeisti parodymus į melagingus tąsa ir kaip V. B. prisijungimas prie A. K. ir L. P. daromo poveikio nukentėjusiajai E. V., kad ji melagingai liudytų, bei kartu ir kaip savarankiškų L. P., V. B. ir A. K. nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, požymių turinti nusikalstama veika, kuri glaustai išdėstant kaltinimą galėtų būti apibrėžiama tokiais veiksmais: 2014 m. liepos 3 d. advokato A. K. kontoroje advokatas A. K., pasinaudodamas pažintimi su advokatu D. R. ir tariama ar tikra šiam valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui turima įtaka, savo naudai pareikalavo, susitarė priimti ir priėmė kyšį – 400 litų tiesiogiai iš L. V., veikusios bendrai su V. B., pažadėjęs už tai paveikti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį advokatą D. R. taip, kad pastarasis V. B. interesais neteisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatas, teikdamas jai teisines paslaugas, įkalbėtų E. V. pakeisti parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00702-14 taip, kad pastaroji ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus, jog V. B. jos išžaginti nesikėsino, lytinių santykių savo valia norėjo pati E. V..
  11. Prokuroro vertinimu, galimos ir tokios situacijos, kuomet poveikis nukentėjusiajai duoti melagingus parodymus daromas arba siekiama tokį poveikį padaryti netiesiogiai, t. y. per nukentėjusiajai teisines konsultacijas teikiantį advokatą, šioje konkrečioje situacijoje - D. R.. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad A. K. paėmė iš V. B. ir L. V. 400 Lt, žadėdamas juos perduoti advokatui D. R. kaip kyšį, kad šis paveiktų nukentėjusiąją E. V., kaltinime nusikaltimu, numatytu BK 233 straipsnio 1 dalyje, nuteistiesiems A. K. ir L. P. apskritai nebuvo inkriminuota. V. B. atžvilgiu visas kaltinimas nusikaltimu, numatytu BK 233 straipsnio 1 dalyje, aprašytas kaip 400 litų davimas – priėmimas, susitariant, kad šie pinigai bus perduoti advokatui D. R., kad pastarasis V. B. interesais teikdamas E. V. teisines paslaugas įkalbėtų ją pakeisti parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00702-14 taip, kad pastaroji ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus. Ar 400 litų buvo perduoti ir priimti kaip kyšis, ar tik kaip netinkamai užpajamuoti pinigai, kvalifikuojant nuteistųjų A. K., L. P., V. B. veiką pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, lemiamos reikšmės neturi, tačiau toks vertinimas svarbus kvalifikuojant veikas pagal BK 226 straipsnį. Lemiantis faktorius sprendžiant ginčijamų aplinkybių eliminavimo iš kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir kaltinimų BK 226 straipsnį pagrįstumą yra tai, ar L. P., V. B. duodami ir atitinkamai nuteistasis A. K. reikalaudamas ir priimdamas 400 litų, iš tikrųjų susitarė siekti šiuos pinigus panaudoti, perduodant advokatui D. R., kad pastarasis kaip advokatas įkalbėtų nukentėjusiąją E. V. ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duoti melagingus parodymus. L. P. nuo pat V. B. sulaikymo momento intensyviai siekė bendrauti su nukentėjusiąja E. V., siūlė jai pinigų, bandė įtikinti „atsiimti“ policijoje parašytą pareiškimą, kartu su advokatu A. K. bandė nukentėjusiąją įtikinti duoti melagingus parodymus, nurodydami, kaip paaiškinti tam tikras ankstesnių parodymų pakeitimo aplinkybes, vėliau kartu su paleistu iš sulaikymo V. B. lankydamiesi pas advokatą A. K. svarstydavo, kaip įtikinti nukentėjusiąją atsiimti pareiškimą, įtikinti tyrėją, kad būtų priimti iš nukentėjusiosios nauji parodymai. Siekis, bet kokiu būdu paveikti nukentėjusiąją E. V. pakeisti pasikėsinimo išžaginti byloje duotus teisingus parodymus melagingais, nuteistiesiems A. K., L. V. ir išteisintajam V. B., nors pastarasis pirminiame etape bandant paveikti nukentėjusiąją ir nedalyvavo, buvo išlikęs aktualus ir 2014 m. liepos 3 d.
  12. Pirmosios instancijos teismas vertindamas 2014 m. rugsėjo 1 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotą 2014 m. liepos 3 d. V. B., L. V., A. K. ir D. R. pokalbio turinį, padarė klaidingas išvadas apie pinigų perdavimo (priėmimo) paskirtį ir tikslus, negretino minimų asmenų 2014 m. liepos 3 d. pokalbio su iki tol užfiksuotais bylos duomenimis apie L. V., V. B., A. K. trokštamą rezultatą, pastangas jo siekiant. Įvertinus iki 2014 m. liepos 3 d. buvusius užfiksuotus L. V. ir V. B. bendrus siekius padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės V. B., pastangas kartu su advokatu A. K. įtikinėjant nukentėjusiąją E. V. pakeisti parodymus, įvertinus liudytojo D. R. parodymus, kad pas jį lankėsi nukentėjusioji E. V. dėl galimybės tikslinti parodymus ir fakto apie tai, kad apie tokį jos lankymąsi ir pokalbį advokatas A. K. dar iki 2014 m. liepos 3 d. buvo D. R. informuotas, 2014 m. liepos 3 d. pokalbio turinį reikėtų vertinti visiškai kitame kontekste – ne selektyviai, bet visų kitų nustatytų bylos aplinkybių kontekste. Šio 2014 m. liepos 3 d. pokalbio metu advokatas A. K. paprašė iš V. B. ir L. V. 400 litų, pradžioje nenurodydamas tam pagrindo. Tačiau vėlesnis pokalbio turinys rodo, kad visi kalbantieji (V. B., L. V., A. K.) susitarė, kad šie pinigai bus perduoti būtent D. R., tačiau ne už teisėtas teisines paslaugas, teikiamas nukentėjusiajai E. V., kaip tai įvertino pirmosios instancijos teismas, bet už poveikio darymą jai, kad įtikintų nukentėjusiąją nurodyti, jog V. B. jos nesikėsino išžaginti. Be to, E. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad už jai suteiktas konsultacijas advokatui D. R. apmokėjo pati 200 litų. Šios aplinkybės nepaneigė ir advokatas D. R.. Taigi, pagrindo mokėti papildomus pinigus už jau įvykusią teisinę konsultaciją, nebuvo. Nuteistasis A. K., 2014 m. liepos 3 d. pokalbio metu rodydamas iniciatyvą gauti pinigų D. R., giria jį, užsimena apie savo pažintį su šiuo advokatu, informuoja V. B. ir L. V. apie tai, kad pas advokatą D. R. konsultuojasi E. V.. Perpasakodamas savo pokalbį su advokatu D. R., A. K. nurodo, kad D. R. kaip advokatas jau atliko tam tikrus V. B. palankius veiksmus, t. y. pastarasis jau baigia įtikinti nukentėjusiąją, kad ji, tariamai pati norėjo lytinių santykių su V. B. ir kad taip veiks toliau, nukentėjusiąją įtikins pasirašyti, bet kokius palankius V. B. dokumentus ir dėl to prašo advokatui D. R. „truputį užmokesčio“. V. B. ir L. V. tam pritaria sakydami „gerai“. Tai užfiksuota protokole. Tik po to, kai L. V., V. B., A. K. tarpusavyje sutaria dėl 400 litų panaudojimo D. R., A. K. pasiima iki tol ant stalo buvusius pinigus. Pinigai ant advokato stalo padedami 11 val. 08 min., juos 11 val. 10 min. nuo stalo pasiima ir į kairės pusės išorinę marškinių kišenę įsideda A. K., bet tik po to, kai išaiškina jų paskirtį, šiuos pinigus įvardindamas kaip užmokestį advokatui D. R., ir įsitikinęs, kad jis teisingai suprastas V. B. ir L. V.. Prokuroras pažymi, kad šie turėjo galimybę atsisakyti duoti pinigus, kad už juos būtų daroma įtaka advokatui D. R., bet to nepadarė ir su jų panaudojimo tikslu sutiko.
  13. Apie tai, kad pinigus A. K. priima už poveikio D. R. darymą, patvirtina ir vėlesnis tos pačios dienos L. V., V. B. pokalbis advokatų kontoroje su pačiu advokatu D. R. nuo 11 val. 16 min. iki 11 val. 27 min., bei vėlesnis advokatų A. K. ir D. R., likus vieniems, pokalbio turinys nuo 11 val. 27 min. iki 11 val. 34 min. Apie tai, kad L. V. su A. K. prašė ir įtikinėjo E. V. „atsiimti pareiškimą“ V. B. buvo žinoma, nes apie tai jis kartu su L. V. ir A. K. kalbėjo pas pastarąjį kontoroje 2014 m. birželio 30 d. (2014 m. rugsėjo 1 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, t. 1, b. l. 11-14). V. B. teisme patvirtino, kad pinigai buvo jo, jis sutiko juos naudoti kartu su L. V.. Aplinkybė, kad juos A. K. padavė L. V., neeliminuoja V. B. bendrininkavimo su ja. Bendrininkavimas galimas ir konkliudentiniais veiksmais ir susitariant žodžiu, kas šiuo atveju ir yra nustatyta. V. B. susitarimas ir veiksmai su L. V. buvo bendri – duoti A. K. 400 litų, kad šis, pasinaudodamas pažintimi, įkalbėtų advokatą D. R., kad pastarasis bendraudamas su nukentėjusiąja E. V. įtikintų ją pakeisti teisingus parodymus į melagingus.
  14. Prokuroras kritiškai vertina teismo padarytą išvadą, kad A. K., V. B., L. V. 400 litų davė ne kaip kyšį, bet už advokato D. R. konsultacijas E. V.. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu, svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu. Būtent tokios aplinkybės nustatytos šioje byloje – L. V. ir V. B., suprasdami, kad A. K. gina baudžiamojoje byloje V. B. ir kad tuo pačiu metu negali atstovauti nukentėjusiosios E. V. interesų, davė niekur neapskaitytą, nepagrįstą atlygį A. K., kurį siejo su valstybės tarnautojui prilyginto asmens advokato D. R. įgaliojimų teikti konsultacijas ir teisines paslaugas vykdymu, o konkrečiai su neteisėtu teisinių paslaugų teikimu konsultuojant nukentėjusiąją E. V..
  15. Išteisintasis V. B. teisme parodė, kad 400 litų kartu su L. V. advokatui A. K. perdavė tikėdamiesi, kad pastarasis juos perduos advokatui D. R. už palankių jam, t. y. V. B., konsultacijų teikimą nukentėjusiajai E. V. pasikėsinimo išžaginti byloje, kad būtų galima pasirašyti susitarimą dėl žalos atlyginimo. Iš esmės analogiškai parodė ir L. V.. Taigi, minėti asmenys mažiausiai prisipažįsta davę kyšį A. K., kad pastarasis įtikintų E. V. pasirašyti susitarimą dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. Nuteistasis A. K. apskritai neigia priėmęs, tačiau neneigia prašęs 400 litų už savo kolegos D. R. konsultacijas E. V., nors to pastarasis ir neprašęs.
  16. Skunde pažymima, kad L. V., V. B. ir A. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl 2014 m. liepos 3 d. duotų (priimtų) 400 litų pinigų paskirties ir tikslų skyrėsi, buvo prieštaringi ir nenuoseklūs. Parodymų nenuoseklumas yra vienas iš požymių, kad jie negali būti vertinami kaip patikimi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra duomenų apie tai, kad D. R. buvo perduoti 400 litų, tačiau kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti reikalaujamus, provokuojamus duoti ar paimtus pinigus ir ar iš viso ketino tai padaryti, svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai. Konkrečios tarpininko galimybės paveikti kyšio adresatą, poveikio būdai veikos kvalifikavimui pagal BK 226 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi. Svarbu, kad visi trys kaltinamieji suprato ir susitarė už ką duodami ir imami pinigai, t. y. dėl poveikio darymo, ir norėjo taip veikti. Tai kartu traktuotina ir kaip siekis bet kokiu būdu paveikti nukentėjusiąją, kad ji duotų melagingus parodymus.
  17. Prokuroras apeliaciniame skunde pasisako ir dėl nuteistajam A. K. ir nuteistajai L. P. paskirtų pernelyg švelnių bausmių. Prokuroras, sutikdamas su nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšimis, nesutinka su šių bausmių (baudų), paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, dydžiais. Prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas nemotyvavo, kodėl nukrypo nuo skiriamos bausmės rūšies sankcijos vidurkio, nors pažymėjo, kad kaltinamųjų veiksmuose nenustatyta nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių. Nuosprendyje taip pat nepateikiama motyvų dėl BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurios iš jų galimai buvo lemiamos apsisprendžiant taikyti mažesnius baudų dydžius, nei sankcijų už atskiras nusikalstamas veikas vidurkiai. Darytina išvada, kad apylinkės teismas nuosprendžiu už nusikaltimus, numatytus BK 233 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskyrė A. K. ir L. V. per mažus bausmės dydžius, kurie nėra proporcingi padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl neužtikrina BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos bausmės paskirties. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas (BPK 326 straipsnio 2 dalis 2 punktas).
  18. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti.
    1. Apeliantas nurodo, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, nes apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties, dėl jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė kaltinamajame akte išdėstytais duomenimis bei visiškai neanalizavo, neaptarė ir nenurodė jokių motyvų, dėl ko jį pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 233 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
    2. A. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kelis kartus atmetė jo prašymus iškviesti ir apklausti liudytoją K. Ž. bei iššifruoti ir prijungti prie bylos telefoninio pokalbio įrašą, vykusį tarp jo ir advokato K. Ž., kuris tiesiogiai susijęs su inkriminuota veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, iš kurio akivaizdu, kad K. Ž. pokalbio metu nurodė, jog V. M. A. K. pinigų nemokės, o juos sumokės grįžusiam K. Ž.. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti vienintelę teisiškai pagrįstą išvadą, kad nemotyvuotai kelis kartus atmesdamas prašymus, pirmosios instancijos teismai buvo šališkas, tuo buvo pažeistas ir rungtyniškumo principas. Tokie esminiai BPK pažeidimai sutrukdė teismui priimti teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas visiškai neanalizavo ir neaptarė bei nemotyvavo jo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, taip pat kitų kaltinamųjų bei liudytojų parodymų. Savo kaltės dėl poveikio nukentėjusiajai jis nepripažino, jokio poveikio ar spaudimo niekam nedarė, su nukentėjusiąja ir jos motina buvo kalba apie žalos atlyginimą. Su E. V. kalbėjo kaip teisininkas, sakė, kas būtų už melagingus parodymus, niekada neprašė, kad ji keistų parodymus. Su jos motina taip pat kalbėjosi apie žalos atlyginimą.
    3. L. V. taip pat patvirtino, kad jokio poveikio nukentėjusiajai E. V. nedarė, pačios nukentėjusiosios iniciatyva atėjo pas apeliantą, kad teisiškai pakonsultuotų, t. y. norėjo rasti abiem pusėm priimtiną sprendimą. Taip pat parodė, kad pati E. V. pastoviai prašė pinigų, norėjo atsiimti pareiškimą. L. V. parodymai yra skirtingi dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo daromas spaudimas, apklausa prasidėjo neatvykus jos advokatui. Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) darbuotojai apklausos metu ne kartą su jos apklausos protokolu ir kompiuteriu buvo išėję į kitą kabinetą, kur buvo apklausinėjamas V. B., t. y. ji suprato, kad buvo derinami jų tarpusavio parodymai. Būdama stresinėje būsenoje, ji protokolo neperskaitė, tik jį pasirašė. STT darbuotojai kažką dar tikslino, po to ji vėl neskaičiusi pasirašė. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje apie tai nieko nepasisakė.
    4. Nuteistasis pažymi, kad teismas neanalizavo ir nemotyvavo liudytojos L. V. parodymų, kuri parodė, kad jis, siūlydamas parašyti, kad ji su dukra atleidžia skriaudikams, elgėsi mandagiai, jokių įsakmių nurodymų, kad pasirašytų susitaikymo raštą, nebuvo. Netgi priešingai, jai pasakius, kad dukra parodymų nekeis ir pats patarė taip daryti, sakydamas, jog keisdama parodymus nukentės pati mergaitė. Jokios kalbos apie bylos nutraukimą nebuvo, buvo tik kalba apie žalos atlyginimą. Jokios aktyvios iniciatyvos susitikti su E. V. ir ją perkalbėti ar įtikinti duoti melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime ar teisme, nerodė ir nedarė. Prokuroro iniciatyva į teismo posėdį buvo pakviesta ir apklausta kaip liudytoja tyrėja B. K., kuri parodė, jog jokių duomenų, kad apeliantas, kaip advokatas, pas nukentėjusiąją būtų prašęs pakeisti parodymus ar daręs jai poveikį nebuvo.
    5. Valstybinis kaltintojas nepateikė teismui visų vaizdo ir garso įrašų apie E. V. ir L. V. apsilankymus apelianto kontoroje ir pokalbius su juo, dėl ko darytina prielaida, kad teismui pateikti tik selektyviai atrinkti ir tik kaltintojui naudingi įrašai, kurie laikytini subjektyviais, ištrauktais iš konteksto. Teismas, turėdamas pareigą ištirti visus įrodymus, t. y. ne tik naudingus kaltinimui, bet ir gynybai, nesiėmė tinkamų ir efektyvių priemonių siekiant tuos įrodymus surinkti. Šios aplinkybės tik parodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyręs ir neišanalizavęs byloje esančių įrodymų, jų nevertindamas visumoje, padarė skubotas išvadas, kas sutrukdė teismui priimti objektyvų, teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
    6. Dėl atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apeliantas nurodo, kad jis pats tvarkė savo, kaip advokato, veiklos buhalterinę apskaitą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis tyčia apgaulingai tvarkė savo veiklos buhalterinę apskaitą. Bylai reikšmingu laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė kelias ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų užregistravimo apskaitos registruose momento alternatyvas: 1) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną; 2) iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Iš L. V. gautų pinigų – 1700 Lt jis iš karto neapskaitė, kadangi nebuvo aiškumo, ar atstovaus minėtus asmenis. Kad G. R. perdavė 200 litų, nepatvirtina jokie bylos faktiniai duomenys, taip pat šią aplinkybę paneigia liudytojai K. S. ir A. M.. Po kiek laiko L. V. pareikalavo grąžinti dalį pinigų, t. y. 1000 Lt, kas ir buvo padaryta. Teisinių paslaugų sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Jis už atliktas paslaugas pasiliko 500 Lt kaip teisėtą ir pagrįstą atlygį. Filmuota medžiaga patvirtina, kad L. V. paliko pinigų už tai, kad atstovautų jos draugą V. B., tačiau vaizdo ir garso įrašuose yra užfiksuota ir tai, kad nebuvo galutinai susitarta dėl gynybos, buvo siūloma dar pagalvoti gal norės kito advokato.
    7. Tiek specialistas, tiek pirmosios instancijos teismas vadovavosi Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Taip pat vadovavosi Taisyklių nuostatomis, kad Pajamų ir išlaidų žurnalas turi būti pildomas chronologine tvarka ir įrašai apie finansinį įvykį jame daromi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos. Tačiau žemesnio rango norminis aktas (Taisyklės) negali nustatyti ūkio subjektui didesnius apribojimus, negu nustato įstatymas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis suteikia galimybę ūkio subjektui ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis užregistruoti ir vėliau. Kokios aplinkybės gali lemti ir pateisinti vėlesnį tokių duomenų registravimą, įstatymo leidėjas nėra detalizavęs. Todėl kaltinime nurodytos neapskaitytos sumos, gautos iš L. V., vėliau, t. y. bylą nagrinėjant teisme, buvo užregistruotos ir teigti, kad tokiu būdu jis pažeidė blanketinės normos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, nuostatas bei sukėlė padarinius, nėra jokio pagrindo. Kaltinime nėra suformuluota, kuo pasireiškė jo tyčia. Atėjus ataskaitiniam laikotarpiui, jis pateiks mokesčių inspekcijai deklaraciją ir sumokės mokesčius.
    8. Nuteistasis skunde nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti su apribojimais nebendrauti su V. B. ir L. V., todėl akivaizdu, kad jis negalėjo išsiaiškinti bei žinoti, kad iš L. V. ir V. B. buvo gauta daugiau pinigų nei grąžinta, iki tol visą laiką buvo įsitikinęs, kad V. B. grąžino visą sumą.
    9. Apeliantas nurodo, kad jis taip pat nuteistas už tai, kad paėmė 200 Lt iš G. R. ir jų neapskaitė, tačiau šioje dalyje kaltinimas nepagrįstas neginčijamais ir leistinais įrodymais, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nieko nemotyvavo. Liudytojas G. R. nuo pat pirmos apklausos teigė nemokėjęs pinigų, apklausiamas teisme taip pat nurodė, kad klausė kiek už darbą reikės sumokėti, tačiau su savimi pinigų neturėjo ir liko skolingas 200 Lt. Kad G. R. sumokėjo 200 Lt nepatvirtino ir vaizdo medžiaga, kuri buvo peržiūrėta dalyvaujant šiam liudytojui. Todėl vienareikšmiškai teigti, kad ant stalo buvo padėti pinigai, nėra jokio teisinio pagrindo.
    10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakė, jog nebuvo sudaryta atstovavimo sutartis su asmeniu, kurio pavedimu jis ėjo į teismo posėdį dėl kardomosios priemonės skyrimo, tačiau iš vaizdo ir garso įrašų akivaizdžiai matosi, jog tokia sutartis buvo sudaryta su A. M., ji sutartį dėl atstovavimo pasirašė. Kur dingo ši sutartis nėra išsiaiškinta, jis mano, jog sutartį išsinešė STT pareigūnai vienos iš kratų metu.
    11. Nuteistojo A. K. vertinimu, jo kaltė buvo grindžiama ir spėjimais paremta specialisto išvada. Be to, atsakomybė už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą numatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1731 straipsnyje. Tačiau dėl jo atsakomybės administracine tvarka teismas nepasisakė. Jis galbūt ir netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju, kai netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, turi būti taikoma BK 222 straipsnyje įtvirtinta teisės norma. Apeliantas prašo visas byloje esančias abejones aiškinti jo naudai ir jį visiškai išteisinti.
  19. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą išteisintasis V. B. prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą ir prokuroro skundo netenkinti.
  20. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas Vincas Pacevičius prašė A. K. skundą tenkinti, o prokuroro atmesti, nuteistoji L. P. ir jos gynėja advokatė Angelė Fominienė bei išteisintasis V. B. ir jo gynėjas advokatas Jonas Amšiejus prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

16Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos ir nuteistojo A. K. apeliaciniai skundai atmetami

17

  1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas - kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 301 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
  2. Įrodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
  3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, ištyrusi byloje esančius įrodymus ir pati atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas dėl A. K., L. P. nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, A. K. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, L. P. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, V. B. išteisinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir 226 straipsnio 1 dalį tinkamai grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas tam tikrais aspektais neatitinka prokuroro bei nuteistojo A. K. lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę.

18Dėl A. K. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir L. P. bei V. B. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį

19

  1. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina prekybos poveikiu įrodytumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas priešingos išvados darymui neturi pagrindo.
  2. Pagal formuojamą teismų praktiką prekybos poveikiu sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšio davėjo pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pažada šiam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Kaltininko pažadas kyšio davėjui gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti jam suprantamas bei aiškus. Kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti reikalaujamus, provokuojamus duoti ar paimtus pinigus ir ar iš viso ketino tai padaryti, – svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-489/2016). Taigi, norint inkriminuoti BK 226 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti, kad buvo siekiama duoti kyšį, ar duotas kyšis už atitinkamų interesų patenkinimą. Visais atvejais kyšio davėjas turi suvokti, jog duoda ar tariasi duoti kyšį už konkrečių neteisėtų veiksmų atlikimą. Todėl nagrinėjamu atveju būtina itin atidžiai vertinti subjektyviąją galimo nusikaltimo pusę, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas.
  3. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. B. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos darymo metu buvo įtariamas dėl pasikėsinimo išžaginti E. V. (BK 22 straipsnio 1 dalis, 149 straipsnio 1 dalis), tuo metu buvo intensyviai vykdomas minėtas ikiteisminis tyrimas, apklausiama nukentėjusioji. V. B. savo kaltės nepripažino, samdėsi advokatą, stengėsi išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. L. P. ( tuometinė V. B. draugė) stengėsi tarpininkauti V. B. ieškant advokato bei pasiekti, jog abi pusės susitartų gražiuoju, nukentėjusioji atsiimtų pareiškimą, ar pakeistų pirminius parodymus, o V. B. būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Nei vienas apeliantas neginčija, jog L. P. neva gera valia peraugo į tiesioginį poveikį nukentėjusiajai E. V., kad ši pakeistų savo duotus parodymus į melagingus, t. y. palankius V. B., todėl šios aplinkybės plačiau neanalizuojamos. Ginčijamos aplinkybės yra tos, ar advokatui A. K. perduoti pinigai – 400 litų buvo skirti nukentėjusios advokatui D. R., kaip užmokestis už poveikį nukentėjusiajai ( atstovaujamajai E. V.), siekiant, kad ši pastarojo įtakota pakeistų savo parodymus, V. B. naudai.
  4. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad L. P. kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą A. K., dirbantį advokatų A. K. ir K. Ž. kontoroje, ( - ), dėl V. B. gynybos. Sutartis su advokatu tuo metu nebuvo sudaryta, tačiau už konsultaciją L. P. mokėjo pinigus per kelis kartus. Byloje nustatyta ir tai, kad L. P. (V.) buvo atsivedusi nukentėjusiąją E. V. pas advokatą A. K. ir advokato kontoroje darė tiesioginį poveikį – prašė pakeisti pirminius parodymus duotus ikiteisminiame tyrime dėl pasikėsinimo ją išžaginti, tai yra V. B. naudai. Antrą kartą L. P. pas advokatą A. K. atvyko su V. B., teisinių paslaugų sutartis ir vėl nebuvo sudaryta, tačiau pinigus dėl konsultacijas A. K. paėmė, žodžiu patikino, kad gins V. B., pasakydamas „dirbsim“. Pažymėtina, jog bendradarbiavimas su advokatu vyko pakankamai intensyviai. V. K. 2014 m. liepos 3 d., paprašė klientus atvykti į kontorą. Prokuroro teigimu, atvykus V. B. bei L. P., tarp jų ir advokato A. K. įvyko pokalbis, nulėmęs BK 226 straipsnio 1 bei 2 dalies inkriminavimą. Prokuroro vertinimu, A. K. pareikalavo 400 litų kyšio, kurį jam sumokėjo L. P. tam, kad šiuos pinigus perduotų gerai pažįstamam advokatui D. R., kuris teikdamas teisines paslaugas E. V., įkalbėtų ją pakeisti parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00702-14, t. y. duoti melagingus parodymus. Šis pokalbis yra užfiksuotas Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-128 (t. 1, b. l. 17-20), apie pokalbio detales, t. y. kas buvo kalbėta bei kaip atitinkamos išsakytos frazės buvo suprastos pokalbyje dalyvavusių asmenų, parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė A. K., V. B., L. P. ir D. R..
  5. Iš pokalbio turinio matyti, kad advokatas A. K., vos tik įėjus interesantams, paprašo keturių šimtų litų bei pasiteirauja, ar tiek nebus per daug. L. P., neklausdama kam skirti pinigai, iš karto atsako, jog suma ne per didelė, t. y. pasako „ne“. Tik vėliau A. K. aiškina, jog nukentėjusioji susirado gerą, protingą advokatą, A. K. bekalbant, jam ant stalo padedami pinigai – 400 litų. A. K. tęsia mintį, kad jo pažįstamas advokatas nukentėjusiąją įtikintų (ką daryti nepasako), toliau teigia, kad jis pats įtikino nukentėjusiąją, kad ši pati norėjo lytinių santykių. Tuomet užsimenama apie užmokestį advokatui. L. P. atsako „gerai“, tačiau papildomai jokių pinigų neduoda. A. K. nurodo, jog advokatas D. R. tuoj ateis ir prisijungs prie jų pokalbio. L. P. iškelia versiją, jog galima bandyti kaltinimą versti taip, jog gautųsi byla privataus kaltinimo tvarka, tuomet reikėtų keisti parodymus, tačiau kieno parodymus keisti, nenurodo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvieną kartą L. V. ( P.) atvykus į advokato kontorą buvo paimamos tam tikros pinigų sumos: pradžioje už konsultaciją, vėliau susitarimo su klientu atlygis, trečią kartą V. K. teigė: „ taip vienu žodžiu, jei dar paprašysiu keturių šimtų litų, nebus per daug“. Perdavus pinigus, V. K. nurodė, kad tai „truputis užmokesčio jam“, turima omenyje advokatą D. R., kurį jis įtikinęs, kad nukentėjusioji pati norėjo lytinių santykių ( t.1.b.l. 17-18).
  6. Atkreiptinas dėmesys, D. R. atvyko į kabinetą, dalyvavo pokalbyje, tačiau apie jokias galimas įtakas nukentėjusiajai nekalbėjo. Apie jokius poveikius ateityje nėra kalbama, juo labiau, nėra diskutuojama apie galimybę daryti nukentėjusiajai spaudimą, kad ši pakeistų duotus parodymus į palankius V. B.. Sutiktina, jog advokatas D. R. nesielgė korektiškai aptardamas E. V. bylos aplinkybes, tačiau iš pokalbio turinio neatsispindi, jog advokatas ruoštųsi veikti priešingai nukentėjusiosios interesams.
  7. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. pripažino, kad sužinojęs, jog D. R. konsultavo nukentėjusiąją E. V., pakvietė šį susitikti. Buvo prašoma pakalbėti su nukentėjusiąja apie tai, kaip iš tikrųjų viskas įvyko. A. K. teigė, jog prašė V. B. ir L. P. atsilyginti D. R. už konsultavimą (t. 2, b. l. 39-41). Pirmosios instancijos teisme A. K. aiškino, jog su advokatu D. R. tiesiog norėjo išsiaiškinti įvykio faktines aplinkybes, nes įtariamojo ir nukentėjusiosios parodymai skyrėsi, o jis dar tik sprendė, ar imsis ginti V. B., t. y. teisinių paslaugų sutarties dar nebuvo sudaręs, sprendė, ar byla bus perspektyvi, ar galės palengvinti įtariamojo teisinę padėtį. Daugiausia kalbėta apie žalos atlyginimą, o paprašyti 400 litų ir buvo skirti atlyginimui už nukentėjusiosios advokato paslaugas. D. R. jo neprašė paimti jokių pinigų, tai jis sugalvojo savo iniciatyva. Manė, jog tokiu būdu bus pradėta atlyginti žala, kurią sudaro tiek turtinė, tiek neturtinė žala, tiek ir advokato pagalbai turėtos išlaidos. Taigi, A. K. kategoriškai neigė, jog 400 litų turėjo būti skirti prekybai poveikiu.
  8. Pažymėtina, jog L. P., V. B. ir A. K. apie siekį paveikti nukentėjusiosios advokatą kyšiu, kad šis padarytų poveikį nukentėjusiajai E. V., tiesioginių duomenų nėra. L. P. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad aktyviai stengėsi padėti V. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl 400 litų perdavimo A. K. aplinkybių paaiškino, kad šių pinigų A. K. paprašė kaip honoraro. Kad pinigai bus perduoti kitiems asmenims, A. K. neminėjo. Taigi, ji pinigus padavė būdama įsitikinusi, kad moka advokatui A. K. už jo teikiamas teisines paslaugas. Nei ji, nei V. B. neprašė, kad E. V. advokatas įkalbėtų pastarąją keisti parodymus. A. K. prie jų D. R. jokių pinigų neperdavė (t. 2, b. l. 62-65). Analogiškas aplinkybes L. P. nurodė ir pirmosios instancijos teisme, t. y. 400 litų ji sumokėjo kaip dalį bendros V. B. gynybos sumos, kadangi advokatas negalėjo iš karto pasakyti kiek kainuos gynyba viso proceso metu. Advokatas paklausė jos, ar tai dienai nurodyta suma nėra per didelė, ir ji atsakė, kad gali tiek sumokėti. V. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad negali pasakyti už ką konkrečiai buvo sumokėti 400 litų, A. K. nedetalizavo, kam skirti šie pinigai. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pinigus advokatui ant stalo padėjo ne jis, bet L. P., kuri tokių aplinkybių nesuvokė. Be to, ir pats V. B. aiškino, kad tuo metu jo būsena buvo šokas, jis gėrė vaistus nuo nervų apraminimo, žoleles nuo nemigos. Taigi, kreipdamasis į advokatą jis galvojo, jog šis bet kokiomis priemonėmis padės jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau konkrečiai nesuvokė, jog gali būti daromas neteisėtas poveikis nukentėjusiajai ir, kad už tai reikia papildomai susimokėti. Jis manė, kad yra mokama už teisėtą gynybą.
  9. Pažymėtina ir tai, kad poveikio nukentėjusiajai E. V. aplinkybes viso proceso metu neigė ir advokatas D. R.. Jis su nukentėjusiąja nebuvo sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutarties, E. V. suteikė tik pirminę konsultaciją. Pokalbis su advokatu A. K. buvo skirtas tik galimai bylos eigai aptarti. Jokių pažadų ar susitarimų paveikti nukentėjusiąją nebuvo, iš A. K. jokių pinigų jis nėra gavęs. Be to, E. V. į jį pakartotinai nesikreipė, galimai susirado kitą advokatą (t. 2, b. l. 10-12). Analogiškas aplinkybes D. R. dėstė ir pirmosios instancijos teisme, t. y. su pažįstamu advokatu vyko susitikti tik dėl objektyvesnių aplinkybių išsiaiškinimo – kokia A. K. ginamojo pozicija, ar šis sutiktų dėl žalos atlyginimo, ar būtų galima bandyti taikyti abi puses, derėtis ir pan. Taigi, pokalbyje dalyvavę asmenys neigė taręsi dėl neteisėto poveikio nukentėjusiajai darymo, bandymo perkalbėti ją pakeisti parodymus, t. y. duoti melagingus parodymus ir pan.
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbus pinigų perdavimo A. K. laikas, t. y. 400 litų advokatui A. K. padedami ant stalo dar prieš pradedant kalbėtis apie nukentėjusiosios advokatą D. R.. L. P. nuosekliai teigė, jog sumokėjo A. K. tiesiog eilinę įmoką, honorarą, tai nebuvo pirmas kartas, kai ji mokėjo advokatui A. K. už šio teikiamas paslaugas. Tai, jog A. K. pinigų davimą suvokė kaip atlygį už nukentėjusiosios advokato išlaidas, t. y. žalos atlyginimo nukentėjusiajai mokėjimo pradžią, nepagrindžia jo kaltės. Priešingai nei apeliaciniame skunde dėsto prokuroras, užfiksuotame pokalbyje nėra jokių konkrečių teiginių, kam bus panaudoti 400 litų, jų paskirtis nėra atskleista. Teisėjų kolegija mano L. P. ir V. B. nebūdami teisininkais, bendra prasme suvokė, kad tiek D. R., tiek A. K. yra advokatai, jie tarpusavyje yra pažįstami, ir mokėti už suteiktas konsultacijas privalu. A. K. apsilankius klientams imdamas užmokestį ( nors sutartis sudaryta nebuvo), paaiškindavo ką jis veikia klientų atžvilgiu, taip siekdamas pateisinti klientų palankumą. Visuotinai žinoma ir tai, kad advokatai gauną atlygį už darbą pagal išankstinį susitarimą su klientu. Todėl „kyšio“ sąvoka nėra tapati, užmokesčio už suteiktas konsultacijas sąvokai. Be to atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji ir D. R. atstovavimo sutarties pasirašę nebuvo, todėl jis neturėjo įgalinimų veikti atstovaujamosios vardu. Nesant akivaizdžių įrodymų, kad L. P. ir V. B. veikdami per advokatą A. K., siekė papirkti kitą advokatą D. R., kad pastarasis įtakotų nukentėjusiosios E. V. parodymų pakeitimą, negalima ir baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalis.
  11. Nors prokuroras skunde teigia, kad kaltės įrodytumui aktualus ir vėlesnis tos pačios dienos pokalbis tarp L. P., V. B. ir D. R., tačiau teisėjų kolegija mano priešingai. Tai, jog anksčiau nukentėjusioji buvo tiesiogiai įkalbinėjama „atsiimti pareiškimą“, nėra BK 226 straipsnio sudėties dalykas, už minėtą veiką A. K. bei L. P. pagrįstai nuteisti pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.
  12. Remiantis išdėstytu, byloje nėra objektyvių, neginčijamų duomenų, kad 400 litų buvo skirti paveikti nukentėjusiosios apsisprendimą liudyti teisme dėl V. B. nepalankių aplinkybių, t. y. pakeisti jau duotus bei pareigūnų užfiksuotus parodymus. Todėl A. K., L. P. ir V. B. pagrįstai išteisinti pagal BK 226 straipsnio jiems inkriminuotas dalis. Todėl nėra pagrindo pripažinti ir įrodytomis aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pašalintos iš kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.

20Dėl V. B. išteisinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį

21

  1. Kaltinimas V. B. dėl poveikio nukentėjusiajai suformuluotas taip, kad šis poveikis buvo daromas ne tiesiogiai nukentėjusiajai E. V., tačiau per advokatą D. R., t. y. jis kartu su L. P. ir A. K. bandė D. R. įteigti, kad E. V. nebuvo kėsintasi išžaginti, o jei nukentėjusiajai reikėtų pinigų, tai pažadėjo jų duoti per D. R..
  2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Jie gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127-2013, 2K-481/2013, 2K-348-303/2015). Taigi, šiuo atveju poveikis turi būti daromas tiesiogiai nukentėjusiajam arba per tarpininką, tačiau šis turi suvokti savo tarpininkavimo pobūdį. Nagrinėjamu atveju, jau minėta, kad D. R. nesuvokė, jog turės bandyti perkalbėti E. V. duoti V. B. palankius parodymus teisme, jis sutarties pagrindu net neatstovavo nukentėjusiosios, todėl ir realaus poveikio jai daryti negalėjo.
  3. Priešingai nei suformuluota kaltinime, V. B. nesiteisino, jog nesikėsino išžaginti E. V., nebandė įteigti advokatui D. R., jog yra nekaltas, neteisingai apkalbamas, šmeižiamas ir pan. Bent jau tokia informacija nėra užfiksuota pokalbių protokoluose. Pati nukentėjusioji jokio spaudimo iš V. B. nenurodė patyrusi. V. B. norėjo taikytis, todėl jie abu, būdami pas advokatą G. P., susitarė, kad ji parašys, jog jam atleidžia, sumokės už advokato paslaugas ir dar duos 5000 litų. Aktyviais veiksmais ją įtikinėjo pakeisti parodymus tik advokatas A. K. ir L. P.. Vadinasi, prokuroro suformuluotas kaltinimas liko nepatvirtinta prielaida, spėjimas, kuriuo teismas negali objektyviai remtis. Pokalbis su advokatu D. R. iš tiesų vyko, buvo aptariamas E. V. išžaginimo tyrimas, tačiau šių duomenų nepakanka asmens kaltei patvirtinti.

22Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį

23

  1. Apeliantas savo kaltės dėl poveikio nukentėjusiajai nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. A. K. teigimu, su E. V. bei jos motina kalbėjo tik apie žalos atlyginimą, informavo nukentėjusiąją kas būtų, jei ši duotų melagingus parodymus, apie parodymų keitimą niekada neužsiminė, buvo norima rasti abiems pusėms priimtiną sprendimą. Su šiais argumentais aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Tai, jog A. K. pats nekvietė nukentėjusiosios atvykti į savo kontorą, nepaneigia, jog pastarajai atvykus kartu su L. P., nukentėjusioji buvo spaudžiama keisti duotus parodymus pasikėsinimo išžaginti byloje. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-126 (t. 1, b. l. 8-10) užfiksuotas pokalbio turinys, kuris aiškiai atspindi A. K. įtikinėjimą nukentėjusiąją keisti parodymus. E. V. duodami patarimai ką konkrečiai kalbėti, kokias versijas kelti ir pan. E. V. bijo keisti parodymus, pripažįsta, kad turėjo reikalų su teisėsaugos institucijomis dėl vagystės iš parduotuvės. Nors dėl tos veikos nebuvo nuteista, kaip pati išsireiškė „jai buvo atleista“, tačiau E. V. nenori elgtis nesąžiningai. Dėl šios aplinkybės A. K. nuramina nukentėjusiąją, kad tai nesvarbu, „jeigu tave jau teis kas nors, bet niekas čia tavęs neteis, aš viską suorganizuosiu, suderinsiu“. Toliau advokatas aiškina, kaip argumentuoti parodymų keitimą, t. y. sakyti, kad „išgėrus buvau, man tuo metu taip atrodė“, „va išsipagiriojau“. E. V. nežino, kaip aiškinti, iš kur atsirado mėlynės, bet A. K. ir šiuo klausimu turi paaiškinimą: „audringa naktis buvo“, „čia sugalvosim, nesuk tu galvos“. Advokatą su galimomis melagingomis versijomis papildo ir L. P.: „klube buvai, nugriuvai, susitrenkei“. Taigi nukentėjusiajai pateikiami net keli variantai, jai belieka pasirinkti priimtiniausią. Be to, A. K. patikina, kad „aš ne vieną kartą taip daręs“, t. y. ne kartą patarinėjęs interesantams, kaip keisti parodymus, kad šie būtų įtikinantys ir teismui nekeltų abejonių. L. P. sumokėjus advokatui už konsultacijas, šiam kyla dar daugiau idėjų, kaip padėti V. B. išvengti atsakomybės, t. y. kaip turėtų kalbėti nukentėjusioji: „galima pasakyt, kad aš pati išprovokavau, aš norėjau mylėtis <...> o paskui girta persigalvojau, nežinau, apsistumdėm, pargriuvau ir jis pargriuvo, nu nežinau kaip ten buvo, girta buvau, neatsimenu“. Iš tolesnio pokalbio turinio matyti, kad nukentėjusioji vis dar abejoja, nepasitiki ją įtikinėjančiais asmenimis, tuomet nenustatytos asmenybės vyras pradeda apeliuoti į advokato A. K. kaip teisininko reputaciją, kad juo ir L. P. nukentėjusioji gali ir nepasitikėti, bet advokatu reikia pasitikėti. A. K. pritaria tokiam pasakymui, garantuoja, kad nei vieno nepažįsta, niekam neatstovauja, sako kaip yra. Advokatas pasigiria kaip geba tvarkyti reikalus: „ne iš tokių reikalų išeinam, kur žmonėm po dvidešimt metų gresia, o tu čia dabar dėl viešųjų darbų verki“. Nukentėjusiajai A. K. pasiūlo užeiti pas jį ir vienai, dar pasikalbėti tik dviese. Taigi A. K. visais įmanomais būdais stengiasi paveikti nukentėjusiąją, kad ši pakeistų jau duotus parodymus, t. y. pažymi savo kaip advokato autoritetą, patirtį, teisines žinias ir pan. E. V. yra raminama, įtikinėjama, kad parodymų keitimas yra normalus dalykas, kad jai dėl to negrės jokia atsakomybė ir pan. Visa tai neabejotinai sudaro neleistino tiesioginio poveikio nukentėjusiajai turinį.
  2. Be aukščiau aptarto pokalbio turinio, A. K. kaltę įrodo ir nukentėjusiosios E. V. parodymai. Ji pokalbio metu suprato, kad jos prašoma keisti duotus parodymus. A. K. jai sakė, kad už tai nieko nebus, o jei ir bus kas nors, tai jis ją išsuks. Ji A. K. nepasitikėjo, todėl iš karto nesutiko su jai pateiktu siūlymu, sakė, kad pagalvos. Tuomet, nuėjusi į kitą advokatų kontorą, išsiaiškino, kad jei keis parodymus, jai bus blogai, bus iškelta byla už melagingus parodymus, galimas nebent susitaikymas. Antrą kartą pas advokatą A. K. ji vyko su mama ir pasakė, kad parodymų nekeis, įmanomas tik susitaikymas, tačiau A. K., atsinešęs kodeksus, ir toliau aiškino, kad susitaikymas negalimas. Susitikimų metu A. K. prašė keisti parodymus, aiškindamas, kad ne V. B. ją sumušė, o ji pati nugriuvo, ne taip suprato jo veiksmų eigą (t. 2, b. l. 14-16). Pirmosios instancijos teisme E. V. davė iš esmės tokius pačius parodymus, t. y. pripažino, kad pokalbius su A. K. suvokė kaip įtikinėjimą keisti parodymus. E. V. teigimu, paskutinį kartą A. K. jos prašė atvykti su mama, nes matė, kad jos perkalbėti nepavyks. Tuo metu A. K. turėjo ant lapo susirašęs, ką ji maždaug turėtų sakyti tyrėjai, t. y. kad V. B. jos nesumušė, jie tiesiog draugiškai susistumdė, netyčia ten viskas gavosi. Dėl pasikėsinimo išžaginti jai tik taip pasirodė. Tačiau tiesa yra ta, kad V. B. kėsinosi ją išžaginti ir sumušė. Visus tiek A. K., tiek L. P. veiksmus jis suprato kaip siekį, kad V. B. nebūtų nuteistas.
  3. L. V. teisme patvirtino dukros parodymus, kad buvo su ja užėjusi pas advokatą A. K. ir šiam aiškiai pasakė, kad parodymų dukra tikrai nekeis. Tuomet A. K. parodė kažkokį ranka rašytą lapelį, kad lyg dovanojimo būdu viskas ten. Tiksliai liudytoja neprisiminė, kas lapelyje buvo parašyta. Iš savo dukros ji žinojo, kad ši pas A. K. lankosi nebe pirmą kartą. Kalba su jos dukra visą laiką buvo apie parodymų keitimą, kaip dukros buvo prašoma keisti parodymus, ji nežino, negirdėjo, bet mergaitė visada sakydavo, kad yra prašoma pakeisti duotus parodymus.
  4. Apeliantas skunde nurodo, kad tyrėja B. K. nepatvirtino, kad jis nukentėjusiajai būtų daręs poveikį, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos tyrėjos parodymais kaltinimas A. K. nebuvo grindžiamas. E. V. nepasidavė nuteistojo įtikinėjimams, parodymų nekeitė, be to, BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra formali, todėl nukentėjusiosios tolesni veiksmai A. K. kaltės įrodytumui reikšmės neturi, t. y. nesvarbu, ar apeliantas pasiekė savo tikslą ar ne. A. K. teigimu, prokuroras nepateikė teismui visų vaizdo ir garso įrašų apie E. V. ir L. V. apsilankymus jo kontoroje ir pokalbius su juo, dėl to apeliantas daro išvadą, kad buvo pateikti tik naudingi, selektyviai atrinkti įrašai. Su šia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi prokuroras dar 2016 m. rugpjūčio 23 d., įgyvendindamas teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. protokolinę nutartį, kreipėsi į STT Kauno valdybos viršininką, prašydamas pateikti informaciją, ar A. K. dominantys įrašai yra sunaikinti. Gautas atsakymas, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys buvo panaudoti baudžiamajame procese. Papildomų duomenų nebuvo gauta, todėl pastarieji ir nebuvo panaudoti ar sunaikinti (t. 6, b. l. 49). Taigi bylos medžiagoje yra visi tyrimo metu gauti duomenys, o ne selektyviai atrinkti apeliantui palankūs ar nepalankūs duomenys. Užfiksuoti pokalbiai buvo vertinami visų surinktų įrodymų kontekste, neteikiant jiems išskirtinės reikšmės, tačiau juose užfiksuoti teiginiai prieštarauja A. K. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duotiems parodymams, kas patvirtina, kad apeliantas nebuvo sąžiningas ir stengėsi duoti sau palankius parodymus, priderintus prie surinktų įrodymų visumos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis kaltu pripažintas teisėtai ir pagrįstai.

24Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

25

  1. Apeliantas nesutinka, kad jis tyčia apgaulingai tvarkė savo veiklos buhalterinę apskaitą, aiškina, kad 1700 litų iš karto neapskaitė, nes dar nežinojo, ar atstovaus V. B., o tai, kad jam G. R. perdavė 200 litų nepatvirtina jokie bylos faktiniai duomenys. Su šiais teiginiais aukštesnės instancijos teismas nesutinka, nes A. K. kaltę patvirtina nuosekli ir neprieštaringa įrodymų grandinė.
  2. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka yra nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Šio įstatymo nuostatos įpareigoja į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (6 straipsnio 2 dalis), ir šias ūkines operacijas ir įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (12 straipsnio 1 dalis), taip pat juose turi būti nurodyti privalomi rekvizitai – ūkinės operacijos turinys ir ūkinės operacijos rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška (13 straipsnio 4 ir 5 dalys).
  3. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai padarius šio straipsnio dispozicijoje numatytą veiką, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tokie padariniai kilo, nes A. K., sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus apgaulingai ją tvarkė - nesurašydamas pajamų gavimą už teisinių paslaugų teikimą patvirtinančių dokumentų, jų neįtraukdamas į buhalterinę apskaitą, taip pat į buhalterinę apskaitą neįtraukdamas duomenis apie grąžintas klientų pinigų sumas.
  4. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis numato, jog klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Šių sutarčių apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje ar advokatų profesinės bendrijos buveinėje. Šio įstatymo 49 straipsnio, nustatančio advokato įgaliojimų įforminimą, 1 dalyje nurodyta, kad atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Šios teisės normos įtvirtina advokato atstovavimo kliento interesams du aspektus: vidinį, t. y. kliento ir advokato tarpusavio santykius, bei išorinį - advokato atstovavimą kliento interesams prieš trečiuosius asmenis. Pasibaigus sutarčiai dėl teisinių paslaugų teikimo (užbaigus teikti teisines paslaugas, klientui nusprendus sutartį nutraukti), pasibaigia ir sutartyje nustatytos advokato teisės atlikti konkrečius veiksmus bylos procese.
  5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. savo darbo vietoje 2014 m. birželio 27 d. iš L. P. priėmė 200 litų už V. B. gynimą ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00702-14, tačiau šių pinigų neapskaitė. 2014 m. birželio 30 d. iš L. P. A. K. paėmė 1500 litų, tačiau šių pinigų taip pat neapskaitė. Vėliau dalis pinigų L. P. buvo sugrąžinta, tačiau tai neatsispindi 2014 metų gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, nėra kaip nors įforminta.
  6. L. P. pinigų davimo faktą patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pirmą kartą advokatui A. K. ji davė 200 litų, advokatas jai jokio kvito neišrašė, sakė, jog sutartį dar spėsim sudaryti. Vėliau buvo mokama papildomai 1500 litų bei 400 litų, kvitai vėlgi nebuvo išduoti. Iš viso buvo sumokėjusi 2100 litų, tačiau kadangi advokato darbu ji buvo nepatenkinta ir nenorėjo tęsti bendradarbiavimo, tai šis jai grąžino apie 800 litų (t. 2, b. l. 62-65). V. B. teigė, jog advokatas grąžino apie 1000 litų, jis tiksliai nesugebėjo įvardyti sumų, kurios buvo sumokėtos, tačiau žino, jog buvo mokama per kelis kartus. Visus kartus mokėdavo jo draugė L. P., jis labai nesigilindavo į šiuos mokėjimus. Tai, jog L. P. įvardijo tikslias sumas patvirtina kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu fiksuotų pokalbių turinys, t. y. buvo sumokėta 200 litų, 1500 litų, 400 litų. Kiek pinigų buvo grąžinta tiksliai niekur neužfiksuota, pati mokėtoja taip pat nebepamena tikslios sumos. A. K. nurodė, jog grąžino apie 1200 litų, todėl ir specialisto išvadoje nurodyta tik galimai grąžinta pinigų suma. Vis dėlto, tai nekeičia fakto, jog klientams grąžinti pinigai nebuvo įforminti. Nors apeliantas aiškino, kad dar nežinojo, ar iš tiesų gins V. B. interesus, tačiau bylos duomenimis 2014 m. birželio 30 d. buvo išrašytas advokato orderis LA Nr. 194628 (t. 1, b. l. 26-27), kuriame advokatui A. K. pavesta ginti atliekant ikiteisminį tyrimą klientą V. B.. Pavedimo pagrindas ir apimtis nurodyta „susitarimas ginti“. Taigi, darytina išvada, jog A. K. ėmė per kelis kartus pinigus už savo teisines konsultacijas, gynybos strategijos aptarimą ir pan., tačiau to niekur nefiksavo.
  7. Kaltinime inkriminuotų pinigų - 200 litų - priėmimo iš G. R. faktą apeliantas neigia, prašė apklausti K. Ž., kuris galėtų patvirtinti, jog pinigai jam nebuvo perduoti. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, spręsdamas, jog byloje yra pakankamai A. K. kaltę įrodančių duomenų. Prašymo atmetimo faktas nepatvirtina, jog apylinkės teismas buvo šališkas, kadangi buvo vadovautasi principu, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis. Vis dėlto, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rungtyniškumo principo reikalavimus, apklausė liudytoju advokatą K. Ž., kuris parodė, kad įvykio metu atostogavo Neringoje ir sulaukė kliento G. R. skambučio. Šis informavo, kad jo draugui V. M. teismas turėjo spręsti klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo. Jis negalėjo klientui padėti, todėl paskambino kolegai A. K., kad šis jį pavaduotų. Apie jokį mokėjimą su G. R. nekalbėjo ir mano, kad mokėta nebuvo. Vėliau susitikus su G. R., šis neminėjo, ar atsiskaitė su A. K. ar ne. Kolegos A. K. jis niekada neklausė apie tai, ar gavo užmokestį iš G. R.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šio liudytojo parodymai nei patvirtina, nei paneigia apelianto kaltę, įrodinėjimo dalykui jie reikšmės neturi, kadangi K. Ž. tik nukreipė savo klientą kreiptis pagalbos į advokatą A. K..
  8. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-136 (t. 1, b. l. 29-31) užfiksuota, kaip G. R. bei V. M. žmona A. M. prašo A. K. atstovauti V. M. teisme ir už tai perduoda 200 litų. Pokalbio metu G. R. tiesiogiai advokato paklausia: „už kiek daleiskim sudalyvautumėt?“, A. K. atsako: „nu už porą šimtų litų“. Vėliau, kai nuteistasis išsiaiškina už ką V. M. atlieka bausmę, paprašo pridėti dar šimtą litų: „ė šitas, aš va du šimtus, da šimtą dadėkit“. G. R. pasiteiravus už ką, A. K. atsako: „nu nesvarbu“, „nu tiek to, kitą kartą“. A. M. patvirtino, kad dėl konkrečios sumos už jos vyro gynimą tarėsi G. R., kokia tai buvo pinigų suma, nepamena, tačiau advokatas jai nedavė jokių dokumentų, susijusių su jos vyro atstovavimu teisme (t. 2, b. l. 31-33). G. R. teigė pinigų nemokėjęs, vėliau aiškino neprisimenantis, ar advokatui A. K. mokėjo 200 litų, galimai sakė, kad pinigus paduos vėliau. Pats apeliantas pirmosios instancijos teisme teigė, jog su atvykusiais klientais susitarė dėl 300 litų atlygio, tačiau pinigai nebuvo perduoti. Vis dėlto, šias aplinkybes paneigia aukščiau aprašytas užfiksuotas pokalbis, kuris atspindi susitarimą dėl 200 litų mokesčio ir šių pinigų perdavimo. Nors A. K. norėjo daugiau pinigų, prašė dar 100 litų, tačiau atvykusieji su savimi tuo metu tiek pinigų neturėjo, todėl A. K. sutiko nuvykti į teismą atstovauti V. M. ir už 200 litų. Apelianto apsisprendimą atstovauti minėtą asmenį patvirtina ir tolesni jo pokalbiai su Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja V. D..
  9. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/177 nustatyta, kad 200 litų, paimti iš G. R., nebuvo įforminti apskaitos dokumentais ir 2014 metų gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale. Dėl apgaulingos apskaitos vedimo į Lietuvos Respublikos biudžetą nesumokėta 236,25 litų mokesčių. Dėl nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų iš pateiktų dokumentų tyrimo metu nebuvo galima iš dalies nustatyti advokato A. K. veiklos dydžio už 2014 m. birželio 1 d. – 2014 m. liepos 31 d. laikotarpį. Taigi yra nustatytas realus padarinys, todėl atmestinas apelianto skundo argumentas, kad jo veika galėtų būti vertinama ir kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 1731 straipsnyje. Administracinė atsakomybė kyla, kai realūs padariniai nėra sukeliami. Šiuo atveju A. K. advokato praktika užsiimantis ne vienerius metus, t. y. turintis ilgametį darbo stažą, suvokė, jog iš klientų priimamų pinigų neapskaito įstatymų reikalaujama tvarka ir norėjo taip elgtis, t. y. nuslėpti šių pajamų gavimą.
  10. Nors nuteistojo teigimu, jo kaltė buvo grindžiama tik spėjimais paremta specialisto išvada, tačiau abejoti išvados teisingumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šioje byloje specialisto išvada buvo įvertinta tiek atskirai, tiek kartu su kitais įrodymais, dėl specialisto kompetencijos ar specialisto išvados išsamumo bei atitikties baudžiamojo proceso įstatymų keliamiems reikalavimams abejonių teismui nekyla. Specialisto išvados gali būti tiek kategoriškos, tiek sąlyginės. Sąlyginės išvados vertinamos kartu su kitais įrodymais byloje. Tačiau šiuo atveju yra duota kategoriška išvada ir skirti papildomą užduotį specialistui ar ekspertizę byloje nekilo jokios būtinybės.
  11. Remiantis išdėstytu, A. K. kaltė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį yra įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, todėl jo išteisinimui nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog analogiškose situacijose kasacinis teismas palieka galioti apkaltinamuosius nuosprendžius (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346/2011, 2K205/2011).

26Dėl A. K. ir L. P. paskirtų bausmių individualizavimo

27

  1. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su A. K. paskirtomis bausmėmis pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį bei su L. P. paskirta bausme pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Prokuroro vertinimu, paskirtosios bausmės yra per švelnios, o pirmosios instancijos teismas nemotyvavo kodėl renkasi būtent tokius bausmių dydžius. Teisėjų kolegija sutinka, kad bausmių skyrimas nuteistiesiems nėra itin išsamiai motyvuotas, tačiau teismas aiškiai nurodė į kokius pagrindinius duomenis atsižvelgia.
  2. BK 233 straipsnio 1 dalis numato alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. BK 222 straipsnio 1 dalis taip pat numato diskreciją teismui rinktis skirti baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Abiem atvejais apylinkės teismas sprendė, kad bauda bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bausmės rūšis ir padės pasiekti bausmei keliamus tikslus. Kadangi prokuroras neprašo keisti šios bausmės rūšies kita bausmės rūšimi, todėl vertinamas tik parinktos bausmės rūšies- baudos dydžio proporcingumas bei atitiktis bendrosioms bausmių skyrimo taisyklėms.
  3. A. K. padarė du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių kategorijai (BK 233 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), kitas – apysunkių (BK 222 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies nuostatomis, už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda iki 500 MGL dydžio, už apysunkį – iki 1000 MGL dydžio. Pirmosios instancijos teismas A. K. už abu nusikaltimus skyrė po 100 MGL dydžio baudas, o jas subendrinus dalinio sudėjimo būdu bei įskaičius sulaikyme išbūtą laiką, paskirta 148 MGL dydžio bauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtasis baudos dydis nėra akivaizdžiai per mažas. Nors byloje nebuvo nustatyta A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nebuvo nustatyta ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas tik keletą kartų, jis yra vedęs, turi nepilnametę dukterį, gim. 2001 m. Šios aplinkybės, t. y. pozityvių socialinių santykių palaikymas, teigiama charakteristika, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis neturi būti baudžiamas griežčiau. Atkreiptinas dėmesys, jog A. K. yra paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar užsiimti advokato praktika atėmimas vieneriems metams. Nors prokuroras norėtų, jog šios priemonės taikymo laikotarpis truktų trejus metus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam ir taip kils nemažai problemų, kadangi reikės mąstyti, kaip užsidirbti pragyvenimui. Negalint klientų atstovauti teismuose, teisinio darbo apimtis gerokai sumažėja, taigi atitinkamai mažėja ir gaunamos pajamos. Be abejo, visa tai yra natūrali pasirinkto neteisėto veikimo pasekmė, tačiau asmuo neturi būti sužlugdomas, jis turi būti teisingai nubaustas, kad bausmė jį veiktų prevenciškai, atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o ne keltų priešišką nusistatymą įstatymų atžvilgiu. Analizuojamu atveju nėra nustatytas itin reikšmingas poveikis nukentėjusiajai, sukėlęs neigiamus padarinius. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad apeliantas savo darbo praktikoje sistemingai naudotų tokius neleistinus metodus. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas fiksuotas taipogi nedideliu laikotarpiu, A. K. neapskaitė gautų pajamų du mėnesius, neapskaitytos sumos nėra labai didelės, valstybės biudžetui padaryta žala nelaikytina didele. Todėl apylinkės teismas pagrįstai skyrė baudas, mažesnes nei galimas skirti vidurkis. Bausmių bendrinimo klaidų nenustatyta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo.
  4. L. P. paskirta 50 MGL dydžio bauda, įskaičius sulaikyme išbūtą laiką, sumažinta iki 48 MGL dydžio. Toks baudos dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per mažas, t. y. negalintis paveikti nuteistosios elgesio, kad ji laikytųsi įstatymų imperatyvų ir nenusikalstų. L. P. anksčiau nėra teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, buvusių ir esamų darbdavių charakterizuojama teigiamai, kaip sąžininga, atidi, paslaugi, kruopščiai ir laiku atliekanti pavedamus darbus. Priekaištų dėl jos darbo nėra, nes ji dirba noriai ir pasitempusi (asmenų duomenys, b. l. 30, 31). Byloje nėra duomenų, kad L. P. turėtų didelių santaupų ar brangaus nekilnojamojo turto, jos pajamas sudaro darbo užmokesčio gavimas. Nuteistoji dirba administratore Alytaus mieste, taigi mažai tikėtina, jog ji uždirbtų bent kiek didesnį nei vidutinis šalies vidurkis atlyginimą. Todėl paskirtoji 48 MGL dydžio bauda nuteistajai yra pakankamai didelė finansinė našta.
  5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistiesiems bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistųjų kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybę, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, todėl paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes.

28Dėl kitų skundžiamo nuosprendžio netikslumų

29

  1. Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas V. B. išteisino pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, nors pastarajam kaltinimas buvo suformuluotas padarius baigtą BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis netikslumas atsispindi skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, taip pat ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje (17 lapas), kur ir įsivėlė rašymo klaida. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje iš pradžių teisingai nurodyta, kad V. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, tačiau šis kaltinimas nepasitvirtino. Toliau, konstatuojant visų kaltinamųjų įrodytas ar neįrodytas veikas, manytina dėl neatidumo, įrašomas pasikėsinimą apibūdinantis BK straipsnis. Vis dėlto, iš nuosprendžio turinio matyti, kad nusikalstama veika V. B. nėra perkvalifikuojama, todėl šis apsirikimas laikytinas technine klaida, kuri nekeičia nuosprendžio esmės. Ši klaida ištaisytina, nurodant kad V. B. išteisinamas iš kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.
  2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išteisintajam V. B. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Jonas Amšiejus, pateikęs advokato orderį Nr. 408874, teikia antrinę teisinę pagalbą V. B. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 305,96 Eur (t. 6, b. l. 377).
  3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl išteisintojo gynimo iš V. B. nepriteistinos. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus atmesti.

32Patikslinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad V. B. yra išteisintas iš kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

33Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 d dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš... 5. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies a) punktu, 66 straipsniu, į paskirtą... 6. A. K. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes... 7. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, A. K. skirta baudžiamojo... 8. L. P. pripažinta kalta pagal BK 233 straipsnio 1dalį ir... 9. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies a) punktu, 66 straipsniu, į paskirtą... 10. L. P. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes... 11. V. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1... 12. Daiktai ir įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir... 13.L. P. ir V. B. antrinės... 14. Teisėjų kolegija... 15.
  1. A. K. nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1... 16. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo... 17.
    1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis... 18. Dėl A. K. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį... 19.
      1. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su... 20. Dėl V. B. išteisinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį... 21.
        1. Kaltinimas V. B. dėl... 22. Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį... 23.
          1. Apeliantas savo kaltės dėl poveikio... 24. Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 25.
            1. Apeliantas nesutinka, kad jis tyčia apgaulingai... 26. Dėl A. K. ir L. P. paskirtų... 27.
              1. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su 28. Dėl kitų skundžiamo nuosprendžio netikslumų... 29.
                1. Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 31. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo... 32. Patikslinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d.... 33. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....