Byla 2A-404-881/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės, sekretoriaujant Simonai Andrijauskaitei, dalyvaujant ieškovui R. M., ieškovo atstovui advokatui Arūnui Šalkauskui, atsakovams R. B., I. D., atsakovų I. D. ir A. D. atstovei advokatei Aušrai Ižičkienei, teismo ekspertui Vidmantui Šerepkai,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M., atsakovų A. D. ir I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams A. D., I. D., R. B., E. B., tretiesiems asmenims V. K., Sodininkų bendrijai ,,( - )“, dėl turto išreikalavimo iš svetimo valdymo bei atsakovų A. D. ir I. D. priešieškinį ieškovui R. M., tretiesiems asmenims R. B., E. B., V. K., Sodininkų bendrijai ,,( - )“, dėl žemės sklypo ribų nustatymo, išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas R. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas:

71.1.

8įpareigoti A. D. ir I. D. atlaisvinti R. M. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, 23 kv. m. ploto dalį tarp taškų: 1, koordinatės ( - ) ir ( - ); 1A, koordinatės ( - ) ir ( - ); 2C, koordinatės ( - ) ir ( - ); 5A, koordinatės ( - ) ir ( - ), pažymėtų UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtame plane, o UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtą planą laikyti neatskiriama teismo sprendimo dalimi;

91.2.

10įpareigoti R. B. ir E. B. atlaisvinti R. M. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, 7 kv. m. ploto dalį tarp taškų: 1A, koordinatės ( - ) ir ( - ); 2, koordinatės ( - ) ir ( - ); 2A, koordinatės ( - ) ir ( - ); 2C, koordinatės ( - ) ir ( - ), pažymėtų UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtame plane, UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtą planą laikyti neatskiriama teismo sprendimo dalimi;

111.3.

12priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2.

13Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise valdo 1995 m. spalio 25 d. įgytą 0,0541 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Vilniuje. Iš ankstesnio savininko ieškovas pirko 544 kv. m. ploto žemės sklypą. Atlikus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą, žemės sklypo plotas sumažintas iki 541 kv. m. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. sausio 26 d. patikrino ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumą ir patvirtino, kad jie atlikti tinkamai, žemės sklypo planas parengtas teisingai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2012 m. rugsėjo 11 d. raštu pranešė, kad atsakovė A. D. yra neteisėtai užėmusi 23 kv. m. ieškovui priklausančios žemės, o atsakovai R. B. ir E. B. yra užėmę 7 kv. m. ieškovui priklausančios žemės. Atsakovai negrąžina ieškovui priklausančios žemės. Yra išnaudotos visos galimybės ginčą spręsti taikiai. Antstolis 2014 m. rugsėjo 2 d. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo patvirtinti UAB „Atspindys“ matininko atliekami matavimai, kurių metų paaiškėjo, kad atsakovė A. D. yra užėmusi 23 kv. m. ploto žemę, o atsakovai R. B. ir E. B. yra užėmę 7 kv. m. ploto žemę. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliktų tyrimų rezultatai ir UAB „Atspindys“ atliktų matavimų rezultatai sutampa. Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovo žemė sklypas suformuotas pagal kadastrinius matavimus, kurie nustatyta tvarka yra įregistruoti ir todėl yra privalomi, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovų žemės sklypuose kadastriniai matavimai nėra atlikti. 3.

14Atsakovai pagal ieškinį ir tretieji asmenys pagal priešieškinį R. B. ir E. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad jie nėra užėmę ieškovo žemės. R. B. ir E. B. priklausančio žemės sklypo Nr. ( - ) kadastriniai matavimai yra atlikti daug anksčiau nei ieškovo žemės sklypo. Kadastro duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. R. Š. individuali įmonė „Georema“ 2005 m. gegužės mėnesį atliko jų žemės sklypo Nr. ( - ) kadastrinius matavimus Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, matavimų rezultatus susiedama su valstybine koordinačių sistema LKS-94. Žemės sklypo ribos sutampa su riboženkliais, natūraliais ir dirbtiniais objektais, t. y. tarp besiribojančių žemės sklypų Nr. ( - ), Nr. ( - ), kurių savininkai pretenzijų dėl ribų vietovėje neturėjo, kadastriniai matavimai buvo suderinti su Vilniaus apskrities viršininko administracija. Kadastro duomenys buvo įregistruoti 2005 m. rugpjūčio 24 d. Gretimo sklypo Nr. ( - ) savininkė A. D. 2008 m. vasario mėnesį patikrino 2005 m. kadastrinius matavimus palydovine koordinates nustatančia įranga valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, paaiškėjo, kad 2005 m. gegužės 11 d. žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane nurodytos koordinatės nesutapo su sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ribų posūkio taškų koordinatėmis, nustatytomis valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94. Vietoje jokių ginčų dėl žemės sklypų ribų tarp kaimynų nebuvo. R. Š. individuali įmonė „Georima“ 2008 m. kovo mėnesį pakartotinai atliko kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, paaiškėjo, kad vietinėje sistemoje buvo įsivėlusi klaida, dėl ko buvo neteisingai fiksuotos esančių objektų bei sklypo koordinatės. Sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ribos vietovėje nesikeitė, atitiko ribas, kuriomis žemės sklypo savininkai naudojosi nuo pat įsigijimo ir kurios buvo suderintos 2005 m. gegužės 11 d. Matavimų, atliktų 2005 m. gegužės 11 d., koordinačių reikšmės tiesiogiai nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, taip išvengiant valstybinės ir vietinių koordinačių sistemų nesuderinamumo problemos. Kadastro duomenų pakeitimai 2008 m. gegužės 30 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Visų trijų sklypų savininkai naudojasi sklypais, kurių ribos sutampa su 1970-1994 m. statytais statiniais bei pasodintais medžiais, natūraliomis bei dirbtinėmis ribomis. Sodininkų bendrija „( - )“ neturi generalinio plano, įregistruoto Teritorijų planavimo dokumentų registre, kuriame būtų nustatytos sodininkų bendrijos sklypų Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ribos. Neįvertinta aplinkybė, kad generaliniame plane nenustatytos tikslios sklypų koordinatės, tikslios sklypų ribos. Nesuprantama, kokiu pagrindu teigiama apie savavališkai užimtą žemę. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. gegužės 6 d. rašte nurodyta, kad žemės sklypų N. ( - ) ir Nr. ( - ) savininkai neuri tarpusavio priekaištų dėl bendros ribos, nors ir yra persidengimas, tokiems savininkams nurodė žemės sklypų ribas tikslinti pagal vietoje naudojamas (faktines) žemės sklypų ribas. 4.

15Atsakovė A. D. teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad įsigijusi nuosavybės teise žemės sklypą, niekuomet nekeitė valdomo žemės sklypo ribų su gretimais sklypais, atsakovės žemės sklypo įgijimo momentu tarp jos žemės sklypo ir ieškovo žemės sklypo stovėjo paties ieškovo tėvo pastatyta tvora. Atsakovės sklypo dalyje, į kurią pretenduoja ieškovas, yra pasodinti daugiamečiai augalai. Abiejų besiribojančių sklypų dydžiai yra leistinoje paklaidos riboje, susiklosčiusi faktinė situacija, kai teisiškai ir faktiškai valdomos sklypo ribos nesutampa, persidengia ir yra neaiškios, todėl teismas turi pagrindą nustatyti ribą tarp žemės sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) pagal 2008 m. kovo 3 d. atliktų žemės matavimų duomenis, kurie atitinka faktiškai valdomas sklypų ribas. 5.

16Atsakovai A. D. ir I. D. pateikė priešieškinį, prašydami:

175.1.

18pripažinti negaliojančiais R. M. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ) Vilniuje, sklypo Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), 2010-06-19 geodezinius matavimus ir jų pagrindu 2010 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus duomenis;

195.2.

20nustatyti žemės sklypo ribas, tame tarpe ir tarp žemės sklypo Nr. ( - ), ( - ), Vilnius, sklypo unikalus Nr. ( - ), ir sklypo Nr. ( - ), ( - ) Vilnius, unikalus Nr. ( - ), pagal faktiškai egzistuojančią ribą, atitinkančią 2013-04-15 geodezinių matavimų duomenis: taško Nr. 1 koordinatės ( - ) ir ( - ); taško Nr. 2 koordinatės ( - ) ir ( - ); taško Nr. 3 koordinatės ( - ) ir ( - ); taško Nr. 4 koordinatės ( - ) ir ( - );

215.3.

22priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. 6.

23Atsakovai nurodė, kad jiems priklauso 0,0507 ha žemės sklypas su sodo pastatu Sodininkų bendrijoje „( - )“, sklypo Nr. ( - ), ieškovui priklauso greta esantis žemės sklypas Nr. ( - ). R. Š. IĮ „Georima“ 2005 m. gegužės 10 d. atliko A. D. ir I. D. žemės sklypo geodezinius matavimus Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, matavimų rezultatus susiedama su valstybine koordinačių sistema LKS-94. R. M. pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymų aktą, kuriuo patvirtino, kad žemės sklypo ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais, t. y. tarp besiribojančių sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) įbetonuotu bordiūru bei tinkline tvora ir tarp besiribojančių žemės sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) esančia tinkline tvora. Atlikti sklypo matavimai suderinti su Vilniau apskrities viršininko administracija. Sklypo kadastrinius matavimus A. D. 2005 m. spalio mėnesį įregistravo Nekilnojamojo turto registre. 2008 metais patikrinus 2005 metais atliktus kadastrinius matavimus palydovine koordinates nustatančia įranga valstybinėje koordinačių sistemoje, paaiškėjo, kad sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ribų posūkio taškų koordinatės, nurodytos 2005 m. gegužės 11 d. žemės sklypo kadastro duomenų byloje, transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą LKS-94, nesutampa su matavimo metu jau valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytomis koordinatėmis. Iki to jokių ginčų dėl žemės sklypų tarp kaimynų nebuvo. Siekiant išspręsti neatitikimą, R. Š. IĮ „Georima“ 2008 m. kovo mėnesį pakartotinai atliko sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94. Atlikus sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) matavimus, sklypų ribų posūkio taškai koordinuoti valstybinėje koordinačių sistemoje. Sklypų ribos vietovėje nesikeitė, atitiko ribas, kuriomis žemės sklypo savininkai naudojosi nuo pat įsigijimo ir kurios buvo 2005 m. gegužės 11 d. suderintos. Ieškovas atsisakė suderinti 2008 m. kovo 3 d. patikslintus Sklypo Nr. ( - ) kadastrinius matavimus. Nuo sklypo Nr. ( - ) įsigijimo jo ribos nebuvo keičiamos, sklypas buvo valdomas pagal istoriškai susiklosčiusias ribas, pagal esančius natūralius ir dirbtinius riboženklius – tvoras, įbetonuotą bordiūrą, sklype buvusius laikinus statinius bei sodo bendrijos vietinio vandentiekio linijas. A. D. ir I. D. valdomo sklypo dydis atitinka nuosavybės dokumentuose nurodytą dydį. Sklypų savininkams 2014 m. gegužės 6 d. susirinkime pasiūlyta geranoriškai susitarti ir sklypų ribas nustatyti pagal faktinį naudojimą. Ieškovas sunaikino betoninį bordiūrą, skiriantį ginčo sklypus. Matininkas R. M. 2013 m. balandžio 15 d. pakartotinai atliko sklypo Nr. ( - ) kadastrinius matavimus. Būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tais atvejais, kai dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija. Riba gali būti tikslinama atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius, jų priklausomybę, susitarimus dėl jų naudojimo, reljefo ypatumus, kitus svarbius faktus. A. D. ir I. D., įgiję sklypą, niekada nekeitė valdomo sklypo ribų su gretimai esančiais sklypais. Žemės sklypo Nr. ( - ) įgijimo momentu tarp sklypo Nr. ( - ) ir ieškovo sklypo Nr. ( - ) stovėjo ieškovo tėvo pastatyta tvora su betonine atrama. Ieškovo žemės sklypo tvoros, jų pamatai, statiniai, sodiniai patvirtina, jog faktinė riba tarp sklypų atitinka nuo seno susiklosčiusią ribą. Atsakovų A. D. ir I. D. sklypo dalyje, į kurią pretenduoja ieškovas, auga daugiamečiai atsakovų augalai. Abiejų besiribojančių sklypų dydžiai yra leistinoje paklaidos riboje. Dabar sklypų ribos „persidengia“ ir yra neaiškios. Teismas turi pagrindą nustatyti ribą tarp žemės sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) pagal 2008 m. kovo 3 d. atliktų žemės matavimų duomenis, kurie atitinka faktiškai valdomas sklypų ribas. 7.

24Ieškovas R. M. pateikė atsiliepimą į priešieškinį ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo žemės sklypas suformuotas atliekant sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos 2011 m. sausio 26 d. patikrino Nacionalinė žemės tarnyba ir pripažino, kad matavimai atlikti tinkamai, žemės sklypo planas parengtas teisingai. Atsakovai negrąžina užimtos ieškovo žemės. Atsakovai elgiasi neteisėtai, be jokio pagrindo yra užėmę ieškovo žemės dalį. Atsakovų žemės sklypų kadastriniai matavimai nėra atlikti. Atsakovai neturi pagrindo reikalauti pripažinti negaliojančiais ieškovo žemės sklypo 2010 m. gegužės 16 d. geodezinius matavimus. Tvoros ir faktinė sklypų žemėnauda nepatvirtina sklypų ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į kadastro duomenis, į tai, kokio dydžio žemės sklypą įgijo atsakovai. Atsakovai valdo didesnį žemės sklypą nei jiems priklauso pagal įgijimo dokumentus. Atsakovai negali nurodyti didesnio žemės sklypo įgijimo pagrindo. Iš neteisės negali kilti teisė. Be sandorio, kurio pagrindu atsakovai įgijo žemės daugiau nei jiems priklausytų, negali atsirasti jų nuosavybės teisė į šią žemę. IĮ „Georima“ 2005 m. gegužės 10 d. matavimai nepatvirtina, kad sklypų riba yra tokia, kokią ją siūlo nustatyti atsakovai. Kadastriniai matavimai buvo paimti iš bendro plano, kraštinių ilgiai dabar skiriasi pagal faktą. Atsakovai patys patvirtina, kad 2005 metais atlikti matavimai yra netikslūs. Tarp šalių 2005 m. gegužės 11 d. suderintos sklypų ribos, kurias ieškovas nurodo ieškinyje kaip teisėtas savo sklypo ribas. Ši aplinkybė patvirtina, kad sklypo dalis buvo užimta neteisėtai. Atsakovai išardė ieškovo tėvo savo žemės sklype statytą laikiną tvorą ir savavališkai, nematant ieškovui, pastatė ieškovui priklausančioje sklypo dalyje naują tvorą. Atsakovų sklypo matavimai nederinti ir neatitinka faktinių aplinkybių. 8.

25Atsakovai pagal ieškinį ir tretieji asmenys pagal priešieškinį R. B. ir E. B. sutiko su priešieškiniu, nurodė, jog priešieškinis yra teisingas ir pagrįstas, jame nurodytos aplinkybės visiškai atitinka tikrovę.

26II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

279.

28Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė ir įpareigojo atsakovus A. D. ir I. D. atlaisvinti ieškovui R. M. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, kurio unikalus Nr. ( - ), dalį (apie 28 kv. m. ploto), tarp taškų Nr. 1 (koordinatės ( - ) ir ( - )), Nr. 1A (koordinatės ( - ) ir ( - )), Nr. 2C (koordinatės ( - ) ir ( - )), Nr. 5A (koordinatės ( - ) ir ( - )), pažymėtų UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtame plane, šį planą laikant neatskiriama teismo sprendimo dalimi. 10.

29Teismas konstatavo, jog ieškovui R. M. nuosavybės teise priklauso jo vardu įregistruotas 0,0541 ha ploto žemės sklypas su pastatais adresu ( - ), Vilniuje, unikalus sklypo Nr. ( - ), sodininkų bendrijoje sklypui suteiktas Nr. ( - ), atsakovams A. D. ir I. D. nuosavybės teise priklauso A. D. vardu registruotas 0,0507 ha ploto žemės sklypas su sodo namu adresu ( - ), Vilniuje, unikalus sklypo Nr. ( - ), sodininkų bendrijoje sklypui sutiktas Nr. ( - ), atsakovams R. B. ir E. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0583 ha ploto žemės sklypas su vienbučiu gyvenamuoju namu adresu ( - ), Vilniuje, unikalus sklypo Nr. ( - ), sodininkų bendrijoje sklypui suteiktas Nr. ( - ), o trečiajam asmeniui V. K. nuosavybės teise priklauso jos vardu registruotas 0,0605 ha ploto žemės sklypas su statiniais adresu ( - ), Vilniuje, unikalus sklypo Nr. ( - ), sodininkų bendrijoje sklypui suteiktas Nr. ( - ). Nurodyti žemės sklypai ir jų numeraciją matyti Sodininkų bendrijos generaliniame plane, kuriame taip pat matyti, kad ieškovo žemės sklypo Nr. ( - ) plotas yra patikslintas: plane – 544 kv. m., šiuo metu registruotas patikslintas plotas – 541 kv. m. 11.

30Teismas nurodė, jog iš R. B. paaiškinimų seka, kad 2008 metais, siekiant pašalinti vietinėje matavimo sistemoje 2005 metais nustatytų sklypo ribų posūkio taškų koordinačių neatitikimus su sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis, nustatytomis valstybinėje matavimų sistemoje, R. Š. IĮ „Georima“ sudarė 2008 m. kovo 3 d. žemės sklypo planą, jame žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates nurodant valstybinėje koordinačių sistemoje. Sklypo ribų paženklinimas užfiksuotas 2008 m. kovo 3 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, o 2008 m. gegužės 30 d. sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Teismas pažymėjo, jog svarbu yra tai, jog jeigu nauji sklypo kadastriniai matavimai nėra atliekami, o tik perskaičiuojamos sklypo ribų posūkio taškų koordinačių reikšmės iš vietinės sistemos į valstybinę, žemės sklypo padėtis, plotas, konfiguracija nesikeičia. Nagrinėjamu atveju sklypo Nr. ( - ) planas, sudarytas 2008 m. kovo 3 d., skiriasi nuo 2005 m. gegužės 11 d. plano visų sklypo kraštinių ribų ilgiu: tarp taškų Nr. 1 ir Nr. 2 – 22,86 (buvo 22,05), tarp taškų Nr. 2 ir Nr. 3 – 25,45 (buvo 26,79), tarp taškų Nr. 3 ir Nr. 4 – 23,64 (buvo 22,76 ), tarp taškų Nr. 4 ir Nr. 1 – 24,75 (buvo – 25,36). Sklypo Nr. ( - ) ribų taško Nr. 1 koordinatės ( - ) ir ( - ) (2008 m. kovo 3 d. planas) visiškai atitinka ieškovo sklypo Nr. ( - ) ribų taško Nr. 2C koordinates (2014 m. lapkričio 6 d. planas), kas, pasak teismo, tik patvirtina ieškovo žemės sklypo naudojimosi plano teisingumą, ir tai, kad ieškovo žemės sklypas Nr. ( - ) ir R. B. ir E. B. sklypas Nr. ( - ) persidengia žemės sklypų dalyje, kuri 2014 m. lapkričio 6 d. plane pažymėta taškais Nr. 1A, Nr. 2, Nr. 2A, Nr. 2B, Nr. 2C. Sklypų persidengimas aiškiai matosi VĮ Registro centro Vilniaus filialo pateiktoje kadastro žemėlapio ištraukoje. 12.

31Teismas svarbia laikė aplinkybę, jog R. B. ir E. B. žemės sklypas įregistruotas ir sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos anksčiau (2008 m. gegužės 30 d.) nei buvo įregistruotas ir kadastro žemėlapyje pažymėtos ieškovo sklypo ribos (2010 m. birželio 19 d.), todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad R. B. ir E. B. naudojasi savavališkai užimta ieškovo žemės sklypo dalimi, t. y. sklypų persidengimo dalyje. Esant nuo 2008 m. gegužės 30 d. įregistruotiems ir nenuginčytiems kadastro ir registro duomenims apie R. B. ir E. B. žemės sklypo plotą, padėtį, ribas, ieškovo šiems atsakovams reiškiamas ieškinio reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas, pažymint, kad sklypo Nr. ( - ) ribų pasikeitimo laikotarpyje nuo 2005 m. rugpjūčio 22 d. iki 2008 m. gegužės 30 d. aplinkybės nepatenka į nagrinėjamos bylos, kurioje nėra ginčijami sklypo Nr. ( - ) įregistruoti kadastro duomenys, ribas. Be to, rašytiniai įrodymai (planai ir kiti), taip pat sklypų apžiūra vietoje aiškiai rodo, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad R. B. ir E. B. yra užėmę 7 kv. m. ploto žemės sklypo dalį. Toks sklypo dalies plotas yra aiškiai per didelis, šių žemės sklypų persidengimas akivaizdžiai negali sudaryti 7 kvadratinių metrų. Juolab, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus Skyriaus 2013 m. lapkričio 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-307 nurodytas 1 kv. m. plotas, todėl iš pridėto plano matyti, kad faktiškai yra minima sklypų persidengimo dalis, o tokio dydžio paklaida yra galima. 13.

32Pasak teismo, nagrinėjant ieškovo reikalavimą atsakovams R. B. ir E. B., svarbu ir tai kad ieškovas neturi pretenzijų ir nereiškia jokių reikalavimų gretimo sklypo Nr. ( - ) savininkei V. K.. Ieškovas nesiekia, kad tarp jo sklypo ir V. K. sklypo Nr. ( - ) faktinė riba būtų nustatyta pagal 2014 m. lapkričio 6 d. plane nurodytą ribą tarp taškų Nr. 2B ir Nr. 3, ieškovas ir toliau ketina naudotis savo sklypu pagal su sklypu Nr. ( - ) nusistovėjusią faktinę ribą, nesiekdamas, kad V. K. aptariamojoje ieškovo sklypo dalyje (taip pat prie R. B. ir E. B. sklypo ribos) nugriautų sandėliuką. Ieškovas taip pat savo sklype prie ribos su sklypu Nr. ( - ) yra pastatęs statinį, abu statiniai ribojasi. Šios aplinkybės reiškia, kad ieškovas siekia išsireikalauti iš R. B. ir E. B. intarpo formos nedidelį (apie 1 kv. m.) žemės sklypo plotą, kurio tikslinis panaudojimas ieškovo sodo valdos ūkyje yra aiškiai nesuprantamas, todėl teismui kilo abejonės dėl tokio reikalavimo tikslingumo ir protingumo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškinį atsakovų R. B. ir E. B. atžvilgiu atmetė. 14.

33Teismas konstatavo, jog iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pateiktos į bylą kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad ieškovo sklypas žemėlapyje pažymimas kaip geodeziškai matuotas sklypas, V. K. sklypas nurodytas kaip preliminariai matuotas, A. D. ir I. D., taip pat R. B. ir E. B. žemės sklypai pažymimi kaip koreguotini sklypai. Iš žemėlapio taip pat matyti, kad A. D. ir I. D. sklypas persidengia su kaimynų R. B. ir E. B. sklypu, kuris, kaip minėta, sklypo kampu persidengia taip pat su ieškovo žemės sklypo kampu. Iš kadastro žemėlapio aiškiai matyti, kad žemėlapyje pažymėti ieškovo bei atsakovų A. D. ir I. D. žemės sklypai nepersidengia. Vertinant, kad ieškovo užsakymu UAB „Atspindys“ sudarytas 2014 m. lapkričio 6 d. žemės sklypo naudojimosi planas atliktas remiantis kadastre įregistruotomis sklypų Nr. ( - ) (R. M.), Nr. ( - ) (A. D., I. D.), Nr. ( - ) (R. B., E. B.) ribų posūkio taškų koordinatėmis, ieškovas pagrįstai teigia, kad sklypo Nr. ( - ) savininkai užėmė dalį ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. UAB „Atspindys“ parengtame 2014 m. lapkričio 6 d. plane ieškovo sklypo ribų taško Nr. 1 koordinatės ( - ) ir ( - ) ir taško Nr. 2 koordinatės ( - ) ir ( - ) atitinka taško Nr. 1 ir taško Nr. 2 koordinates UAB „Atspindys“ 2008 m. vasario 28 d. parengtame ieškovo žemės sklypo plane, pagal kurį ieškovo sklypas pažymėtas kadastro žemėlapyje. Atitinkamai, kadangi sklypai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) nepersidengia, sklypo Nr. ( - ) ribos su sklypu Nr. ( - ) posūkio taškų koordinatės taip pat turi atitikti žemės sklypo Nr. ( - ) ribos su sklypu Nr. ( - ) posūkio taškų koordinates. Bet sklypo Nr. ( - ) matavimai 2005 metais atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, todėl užfiksuotos sklypo ribų posūkio taškų koordinatės neatitinka žemės sklypo posūkio taškų koordinačių reikšmių valstybinėje koordinačių sistemoje. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad sklypo Nr. ( - ) ribų posūkio taškų koordinačių vietinėje koordinačių sistemoje reikšmes būtina perskaičiuoti į 2005 m. gegužės 10 d. suderintų sklypo ribų posūkio taškų valstybines koordinačių reikšmes, perskaičiuojant reikšmes nei žemės sklypų ribos, nei plotai, nei posūkio taškai nesikeičia. Ekspertas pažymėjo, kad sklypo Nr. ( - ) riba su sklypu Nr. ( - ) privalo sutapti su kadastro žemėlapyje pažymėta sklypo Nr. ( - ) riba (bendra riba). Teismo ekspertizės akte pateikta išvada, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas ir ribos neatitinka faktiškai naudojamo sklypo ploto ir ribų, kad ieškovo žemės sklypas yra 28 kv. m. didesnis, nei yra faktiškai naudojama. Priešingai įregistruotas sklypas Nr. ( - ) yra 28 kv. m. mažesnis nei yra faktiškai naudojama. Ekspertizės akte pateikta aiški išvada, kad ieškovo žemės sklypo padėtis, nustatyta UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtame plane, yra teisinga, kad atsakovų A. D. ir I. D. faktiškai naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypo ploto ir ribų, nustatytų 2005 m. gegužės 10 d. Atsakovų A. D. ir I. D. žemės sklypo padėtis, nustatyta UAB „Geodezinis planas“ parengtame 2013 m. balandžio 15 d. plane, yra neteisinga, neatitinka suderintų ribų. Teisingos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės turi sutapti su bendros su ieškovo žemės sklypu ribos posūkio taškų koordinatėmis. 15.

34Teismas sprendė, jog ieškovo atsakovams A. D. ir I. D. reiškiamas reikalavimas dėl ieškovui priklausančios žemės atlaisvinimo yra iš esmės pagrįstas, pripažįstant, kad sklypo Nr. ( - ) savininkai privalo grąžinti be pagrindo užimą sklypo Nr. ( - ) dalį, esančią už bendros sklypų ribos, nustatytos pačių atsakovų 2005 metais parengtame, suderintame ir įregistruotame žemės sklypo Nr. ( - ) plane (R. Š. IĮ „Georima“ 2005 m. gegužės 11 d. žemės sklypo planas, 2005 m. gegužės 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas), o 2008 metais nustatytos, suderintos ir 2010 m. birželio 19 d. įregistruotos pagal UAB „Atspindys“ 2008 m. vasario 28 d. parengtą ieškovo žemės sklypo Nr. ( - ) planą. Ir priešingai ieškovui priešieškiniu CK 4.45 straipsnio pagrindu reiškiamus reikalavimus teismas pripažino nepagrįstais. Šalių žemės sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) riba yra aiškiai nustatyta, įregistruota, pažymėta kadastro žemėlapyje. Esamomis aplinkybėmis neatsiranda faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais ieškovo žemės sklypo 2010 m. birželio 19 d. geodezinius matavimus ir jų pagrindu 2010 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus duomenis. Atsakovų nurodytos aplinkybės apie buvusius sklypų riboženklius (tvoros, pamatai, tujų augalai, kiti sodiniai, vandentiekis ir kiti) nepagrindžia sklypo Nr. ( - ) savininkų reikalavimo jų sklypo ribas nustatyti pagal 2013 m. balandžio 15 d. geodezinių matavimų duomenis, kurių pagrindu sklypo Nr. ( - ) savininkai siekia įgyti nuosavybėn žemės sklypą didesnį (512 kv. m.), nei jiems priklauso pagal nuosavybės į žemės sklypą įgijimo dokumentą – įregistruotą pirkimo-pardavimo sutartį (507 kv. m.). Teismas konstatavo, jog ieškovas nesutiko su žemės sklypo ribų paženklinimu, savo nuomonę aiškiai išreikšdamas 2013 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-pardavimo akte, todėl priešieškinį atmetė.

35III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3616.

37Apeliaciniu skundu ieškovas R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškinį atsakovų R. B. ir E. B. atžvilgiu ir priimti naują sprendimą, įpareigojant R. B. ir E. B. atlaisvinti ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, 7 kv. m. ploto dalį tarp taškų: 1A, koordinatės ( - ) ir ( - ); 2, koordinatės ( - ) ir ( - ); 2A, koordinatės ( - ) ir ( - ); 2C, koordinatės ( - ) ir ( - ), pažymėtų UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtame plane, UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtą planą laikyti neatskiriama teismo sprendimo dalimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3816.1. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. sausio 26 d. patikrino jo kadastrinių matavimų teisingumą ir patvirtino, kad kadastriniai matavimai yra atlikti tinkamai, žemės sklypo planas parengtas teisingai. Tarnyba 2012 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 49984(M,49,104)-188 pranešė, kad nustatyta, jog atsakovai A. D. ir I. D. yra neteisėtai užėmę 23 kv. m. ploto ieškovui priklausančiame žemės sklype, o atsakovai R. B. ir E. B. – 7 kv. m. ieškovui priklausančiame žemės sklype. Tos pačios aplinkybės buvo nustatytos 2012 m. spalio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus specialistams, atliekant faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir surašant aktą Nr. 1KA-19.4.0-62. Tai konstatuota ir 2014 m. sausio 24 d. Žemės ūkio ministerijos išvadoje Nr. 3IN-N-1528-118 ,,Dėl rekomendacijų įgyvendinimo“, nurodant, jog atsakovų žemės sklypai suformuoti ne pagal sodininkų bendrijos ,,( - )“ teritorijų planavimo dokumente nurodytas bei žemės sklypų dokumentuose nurodytas ribas. Sklypai neatitinka naudojamų žemės sklypų ploto ir ribų (linijų ilgių), žemės užimta ir naudojama savavališkai. Nacionalinė žemės tarnyba žemės naudojimo patikrinimo akte patvirtino tas pačias aplinkybes. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento specialistai atliko R. B. ir E. B. priklausančio žemės sklypo ribų patikrinimą ir surašė aktus Nr. 6.18-3361 ir Nr. 6.18-3357, kuriuose nurodė, jog 2008 m. kovo 3 d. padaryti kadastriniai matavimai atlikti ne pagal teritorijų planavimo dokumentus, sklypo linijų ilgiai neatitinka generaliniame plane ir privatizacijos schemoje nurodytų linijų ilgių. Be to, buvo konstatuota, jog pagal R. Š. IĮ ,,Georima“ sudarytą žemės sklypo planą, sklypas paženklintas bei ribų posūkio taškai nustatyti ne pagal faktinį naudojimą, taigi R. B. ir E. B. priklausančio sklypo matavimai nesutampa su 2005 m. A. D. ir I. D. sklypo matavimais, o tvora pastatyta A. D., I. D., V. K. ir ieškovo žemės sklypuose.

3916.2. Registruojant R. B. ir E. B. žemės sklypą kadastre, buvo vadovaujamasi tik ĮĮ ,,Georima“ raštu dėl atliktų matavimų, kuriame matininkas nurodė, kad yra įsivėlusi klaida, tačiau apie jokią klaidą oficialiai nebuvo pažymėta jokioje atsakingoje institucijoje, todėl ir buvo patvirtinti neteisingi matavimai, nors realiai sklypų ribos persidengė su gretimų sklypų ribomis. Kad R. B. ir E. B. žemės sklypas buvo išmatuotas netinkamai, teismo posėdyje patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė.

4016.3. Atlikdamas teismo paskirtą ekspertizę, ekspertas R. B. ir E. B. žemės sklypo ribas vertino tik pagal tai, kaip jos įregistruotos nekilnojamojo turto registre, tačiau ekspertas jų sklypo posūkio taškų, skirtingai, nei kitų atsakovų, nevertino lygindamas su ieškovo žemės sklypo ribomis. Be to, ekspertas neatsižvelgė, kad R. B. ir E. B. žemės sklypas yra gerokai didesnis pagal faktą, nei yra įregistruotas registre. Taigi ekspertas be jokio pagrindo konstatavo, jog R. B. ir E. B. žemės sklypas atitinka įregistruotą kadastre plotą ir ribas, ir yra toje vietoje pagal savo išsidėstymą, kaip tai nurodyta kadastro duomenyse. Šiuo atveju, ieškovo sklypo linija tarp trečiojo asmens V. K., einant link atsakovų R. B. ir E. B., yra 22,85 m ilgio, nors pagal kadastrinius matavimus turėtų būti 23,50 m. ilgio.

4116.4.

42UAB ,,Atspindys“ matininko atliktus matavimus patvirtino antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Kadangi du kadastre registruoti žemės sklypai – ieškovo ir atsakovų R. B. ir E. B. – persidengia, šis ginčas turėjo būti nagrinėjamas CK 4.45 straipsnio nustatyta tvarka. Kadangi ieškovo reikalavimas neapima šių atsakovų atžvilgiu jų faktiškai kadastre įregistruoto sklypo ribų, todėl nėra pagrindo kelti ieškinį dėl šių ribų registravimo fakto nuginčijimo. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškiniu prašo atlaisvinti jam priklausančią žemės sklypo dalį būtent kadastro duomenyse užregistruotose ribose ir ribose, kurios viršija atsakovų R. B. ir E. B. įregistruoto kadastre sklypo ribas, todėl šioje dalyje ieškinys yra pagrįstas ir turėjo būti tenkintas.

435.

44Atsakovai R. B. ir E. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4517.1. R. M. teiginiai neatitinka tikrovės, nes joks užimtos žemės plotas realybėje neegzistuoja. E. B. ir R. B., nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. ( - ) kadastriniai matavimai yra atlikti daug anksčiau, nei ieškovo. Žemės sklypo ribos nėra pakitę nuo 2004 metų, kuomet sklypas buvo įsigytas. Sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre 2008 metais.

4617. 2. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų redakcijos 32.1.1.1 punkte teigiama, kad, kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Vadinasi, kai matavo ieškovui priklausantį žemės sklypą, matininkai neturėjo jokios teisės keisti sklypo ribų, nes R. B. ir E. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. ( - ) riboženkliai buvo aiškūs. Matininkai privalėjo tiesiog koordinuoti esamus taškus. Svarbu ir tai, kad niekas nebekreipė dėmesio, kad matavimai buvo padaryti su esminiais matavimų metodikos pažeidimais, vadinasi tokie matavimai yra neteisėti. Atlikus matavimus, ieškovui priklausančio sklypo plotas gavosi ne 6 arai, o šiek tiek mažesnis, tačiau leistinumo ribose, nes 6 arų sodo sklypo ploto paklaida yra +/- 49 kv. m. Šiek tiek mažesnis, nei 6 arų žemės sklypo plotas, ieškovo netenkino ir jis jau 10 metų, pažeisdamas įstatymus, įtraukęs valstybines institucijas, teismus neteisėtu būdu bando užvaldyti atsakovams teisiškai priklausantį žemės sklypo plotą.

4717.3. Visų keturių greta esančių sklypų savininkai (R. B. ir E. B. žemės sklypas Nr. ( - ), A. D. žemės sklypas Nr. ( - ), R. M. žemės sklypas Nr. ( - ) ir V. K. žemės sklypas Nr. ( - )) naudojasi sklypų ribomis, kuriomis sklypus ir įsigijo, o naudojamos sklypų ribos sutampa su apie 1970-1994 metais statytais statiniais bei pasodintais medžiais, natūraliomis bei dirbtinėmis ribomis. Sodų sklypų dalijimo metu visi sklypai buvo atskirti vandentiekio vamzdynais, kurie išlikę iki šiol. Būtent jie ir buvo, ir yra pagrindinė skiriamoji riba, nustatanti sklypų išsidėstymą. Visa tai yra užfiksuota ortofotonuotraukose. R. B. ir E. B. sklypas yra įregistruotas taip, kad vandentiekio vamzdynas ir yra ta skiriamoji riba tarp sklypų, kaip kad ir buvo sodų sklypų dalijimo metu.

4817.4. Nors apeliaciniame skunde yra minima, kad remiamasi generaliniu planu bei privatizavimo schemomis, tačiau šie dokumentai nėra įregistruoti Teritorijų planavimo registre, todėl visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiais dokumentais buvo remiamasi. Nekreipiamas dėmesys, kad pagal raštų rengimo metu galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą, tokio dokumento, kaip generalinis planas, nebebuvo. Ieškovo žemės sklypo, jį išmatavus geodeziškai, tomis ribomis, kuriomis visada naudojosi ieškovas, bei nepažeidžiant kaimynų nuosavybės ribų, plotas gaunasi leistinumo ribose, telpantis į +/- 49 kv. m. paklaidos intervalą, tačiau keliais kvadratiniais metrais mažesnis, nei 6 arai.

4917.5. R. B. ir E. B. priklausantis žemės sklypas Nr. ( - ) ir A. D. priklausantis žemės sklypas Nr. ( - ) buvo pamatuoti geodeziškai, riboženkliai buvo išlikę ir aiškūs, todėl ieškovo sklypą matuojantys matininkai grubiai pažeidė žemės sklypo paženklinimo ir kadastrinių matavimų metodikas. Kadangi iš neteisės neatsiranda teisė, ieškovas negali kaimynų nuosavybės pagrindu susikurti didesnį žemės sklypą, nei jam buvo skirtas įstatymų nustatyta tvarka.

506.

51Apeliaciniu skundu atsakovai A. D. ir I. D. prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria priešinis ieškinys buvo atmestas, o jie buvo įpareigoti atlaisvinti ieškovui R. M. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, kurio unikalus Nr. ( - ), dalį (apie 28 kv. m. ploto), tarp taškų Nr. 1 (koordinatės ( - ) ir ( - )), Nr. 1A (koordinatės ( - ) ir ( - )), Nr. 2C (koordinatės ( - ) ir ( - )), Nr. 5A (koordinatės ( - ) ir ( - )), pažymėtų UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtame plane, šį planą laikant neatskiriama teismo sprendimo dalimi, ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiais R. M. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ) Vilniuje, sklypo Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), 2010-06-19 geodezinius matavimus ir jų pagrindu 2010 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus duomenis; nustatyti žemės sklypo ribas, tame tarpe ir tarp žemės sklypo Nr. ( - ), ( - ), Vilnius, sklypo unikalus Nr. ( - ), ir sklypo Nr. ( - ), ( - ) Vilnius, unikalus Nr. ( - ), pagal faktiškai egzistuojančią ribą, atitinkančią 2013-04-15 geodezinių matavimų duomenis: taško Nr. 1 koordinatės ( - ) ir ( - ); taško Nr. 2 koordinatės ( - ) ir ( - ); taško Nr. 3 koordinatės ( - ) ir ( - ); taško Nr. 4 koordinatės ( - ) ir ( - ). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5218.1.

53Nagrinėjamoje byloje teismas iš esmės vertino tik ieškinio pagrįstumo klausimą tačiau niekaip neatsižvelgė ir nepateikė savo vertinimo dėl priešieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų. Tokiu teismo sprendimu iš esmės buvo sukurta ydinga teisinė situacija, kuomet teismas ex officio (nes tokio reikalavimo ieškovas nereiškė) pakeitė kadastrinių matavimų duomenis, nustatydamas naują posūkio taško koordinatę, tokiu būdu pats sau susikurdamas pagrindą spręsti ieškovo suformuluoto reikalavimo pagrįstumo klausimą.

5418.2.

55Tiek ieškovas, tiek ieškovo prašymu apklausta liudytoja V. M. (buvusi ieškovo tėvo sutuoktinė) pripažino faktinę aplinkybę, jog faktinė žemės sklypų riba tarp ginčo sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) niekuomet nesikeitė, t. y. atsakovai pagal ieškinį neatliko jokių veiksmų kaimyninio (ieškovui priklausančio) žemės sklypo daliai užimti. Nei R. M., nei V. M. teismui neįvardino, koks šiuo metu jų žemės sklypo faktinis dydis. Apeliantų ir ieškovo besiribojančių sklypų faktinio dydžio nustatymas esmingai reikšmingas, kadangi tik nustačius šių sklypų dydį galima spręsti ginčą ir vertinti maksimalias leistinas (ribines) ploto paklaidas.

5618.3.

57Nagrinėjamoje byloje yra rašytinis įrodymas, kuriuo remiantis galima preliminariai spręsti apie leistinas žemės sklypo paklaidos ribas bei teisės aktą, nustatantį šių ribų apskaičiavimo taisykles – 2013 m. birželio 13 d. Nr. 495FN-(14.49.104.)-701. Šiame rašte nurodoma, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punktu, žemės sklypo plotas, nustačius nekilnojamojo daikto duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tokiomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones, nei ankstesniųjų matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau, kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Ieškovo žemės sklypo plotas (sklypo Nr. ( - )), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre yra 0,0541 ha. Vadovaujantis šių nuostatų 21 punktu bei 1 priedo taisyklėmis bei atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju taikomas mastelis 1:500, kai žemės sklypo riba iki hektaro, taikomas koeficientas – 0,02, leistina ieškovo sklypo ploto paklaida apskaičiuojama pagal formulę 0,02. Apeliantų A. ir I. D. žemėms sklypo plotas (sklypo Nr. ( - )), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre yra 0,0507 ha. Vadovaujantis nuostatų 21 punktu bei 1 Priedo taisyklėmis bei atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju taikomas mastelis 1:500, kai žemės sklypo ploto riba iki hektaro, taikomas koeficientas – 0,02, todėl leistina apeliantų žemės sklypo ploto paklaida, apskaičiuota pagal formulę 0,02 atitinkamai sudarytų ±45,03 kv. m. (0,02*?0,0507=0,004503 ha). Ieškovas prašo atlaisvinti 23 kv. m žemės sklypo dalį, kas tesudaro pusę leistinos paklaidos.

5818.4.

59Pats ieškovas pripažino faktines aplinkybes, jog tvora, juosianti jam priklausantį sklypą, yra pastatyta jo tėvo, kuriam anksčiau priklausė žemės sklypas. Taip pat ieškovas patvirtino, jog yra pašalinęs betonuotą tvoros pagrindą tarp ginčo žemės sklypų, t. y. sunaikinęs vieną iš dirbtinių objektų, buvusių pagrindu atskaitos taškui, atliekant kadastrinius matavimus ir nustatant ribą tarp žemės sklypų. Ieškovo paaiškinimus patvirtino ir liudytoja V. M., kuri nurodė, jog tvora daryta jos vyro, ieškovo tėvo. Taip pat ji paaiškino, jog iki A. ir I. D. įsigyjant sklypą Nr. ( - ), ji yra naudojosi sklypu pagal dabar egzistuojančias ribas. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo nustatytos faktinės aplinkybės, jog ieškovo sklypo, besiribojančio su A. ir I. D. sklypu, kampuose, stovi betoniniai tvoros pamatai su įbetonuotais metaliniais stulpais. Tarp ieškovo ir A. ir I. D. sklypų, A. ir I. D. sklypo dalyje auga daugiamečiai augalai. Sklypo kampe, besiribojančiame su trečiojo asmens V. K. ir A. ir I. D. sklypais ieškovo sklypo dalyje stovi statinys, priklausantis ieškovui. Ieškovo sklypą iš trijų pusių juosia tvora ir betoninis pamatas. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ieškovas teigė, esą ir kaimyniniai sklypai, priklausantys V. K. (sklypo Nr. ( - )) ir N. K. (sklypo Nr. ( - )), yra „įlindę“ į jam priklausantį žemės sklypą. Sklypo ribą tarp V. K. ir ieškovui priklausančių sklypų fiksuoja ant betoninio pamato pastatyta tvora, taip pat abiejuose sklypuose stovi pastatyti besišliejantys vienas prie kito statiniai, iš kurių vienas priklauso V. K., o kitas – ieškovui. Tarp bylos šalių nebuvo ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog A. ir I. D. nepasirašė R. M. žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akte, o ieškovo pasirašytas 2015 m. gegužės 10 d. A. ir I. D. žemės sklypo parodymo-paženklinimo aktas atspindi ir tuo metu egzistavusią, ir šiuo metu egzistuojančią, nepasikeitusią ribą tarp ieškovo ir A ir I. D. žemės sklypų. Aplinkybę, jog žemės sklypų riba istoriškai susiklosčiusi ir niekuomet nebuvo keičiama patvirtina ir ortofotonuotraukos už laikotarpius 1995-1999, 2005-2006, 2009-2010, 2012-2013 ir 2015-2016, publikuojamos viešai http://www.geoportal.lt/map/. Teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu aiškiai užfiksavo susiklosčiusias žemės sklypų ribas, kurias žymi dar ieškovo tėvo pastatyti kampiniai stulpai bei išlietas betoninis tvoros pamatas, apeliantų sklypo dalyje augančius daugiamečius augalus, tačiau šias aplinkybes skundžiamame teismo sprendime teismas nepagrįstai vertino kaip nereikšmingas.

6018.5.

61Aplinkybę jog teisinė žemės sklypų riba nėra tinkamai nustatyta ir įregistruota patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos pateikta išvada bei jos atstovės paaiškinimai teisme. Aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina išvadą, jog faktiškai egzistuojanti žemės sklypų riba tarp ieškovo sklypo ir A. ir I. D. sklypo niekuomet nesikeitė ir atitinka žemės sklypų ribą, egzistavusią dar iki A. ir I. D. įsigyjant žemės sklypą. Teismas skundžiamu sprendimu aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių niekaip nevertino, suteikdamas prioritetą teisinei žemės sklypų registracijai, kurią atmesdamas dalį ieškovo reikalavimų tuo pačiu ir paneigė, ir tokiu būdu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teisinė žemės sklypų registracija dėl sisteminės klaidos, neatitiko faktinės padėties, kuri niekuomet nekito nuo pat šių žemės sklypų įgijimo nuosavybėn iki šių dienų. Be to, teismui nenustačius faktinio ginčo žemės sklypų dydžio, o remiantis tik išvestiniais duomenimis, kurie kaip akivaizdu iš bylos medžiagos, nėra patikimi, nebuvo faktinio nei teisinio pagrindo pripažinti ieškovo ieškinį pagrįstu.

6218.6.

63Teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad A. D. ir I. D. turi atlaisvinti 28 kv. m. žemės sklypo dalį. Ieškovas reiškė vindikacinį ieškinį, tačiau teismas sprendimu iš esmės pripažino negaliojančiais ieškovo žemės sklypų kadastrinių matavimus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre ir nustatė žemės sklypo koordinates tarp žemės sklypų Nr. ( - ), ( - ) ir ( - ). Be to, priešingai, nei rodo visuma faktinių aplinkybių, konstatavo, jog A. ir I. D. užėmė 28 kv. m. ieškovo sklypo dalį, nors ieškovas reiškė reikalavimus tik dėl 23 kv. m.

6418.7.

65Skundžiamo sprendime remiasi neegzistuojančiu ,,generaliniu planu“, motyvai neatitinka jokio byloje esančio dokumento, nei neegzistuojančio „generalinio plano“, nei ieškovo kadastrinių matavimų, nei faktiškai susiklosčiusios daugiau nei prieš dešimtmetį situacijos.

6618.8.

67Motyvacinėje sprendimo dalyje teismas pateikė vertinimą, kad ieškovo žemės sklypas Nr. ( - ) yra 28 kv. m. didesnis, nei faktiškai naudojama, kad įregistruotas sklypas Nr. ( - ), priklausantis atsakovams A. ir I. D. yra 28 kv. m. mažesnis, nei yra faktiškai naudojama, tačiau rezoliucinėje dalyje teismas padarė priešingą išvadą.

6818.9.

69Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 12 d. byloje Nr. 3K-3-488/2014 pažymėjo, kad teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kitimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teismas tokio pobūdžio bylose neturėtų formaliai laikytis šalių pareikštų reikalavimų ribų ir remtis tik šalių pateiktais įrodymais, jei jie neleidžia atskleisti bylos esmės, yra perdėm prieštaringi ir yra galimybė surinkti papildomų įrodymų, galinčių padėti nustatyti byloje tiesą. Tuo tarpu teismas, skundžiamu sprendimu, nenustatęs ginčo sklypo Nr. ( - ) faktinio dydžio, neįvertinęs faktinės aplinkybės dėl A. ir I. D. ginčo sklypo dalyje augančių daugiamečių augalų, neatsižvelgęs į faktinį žemės sklypų naudojimą, neatsižvelgęs į leistinas sklypų ribų paklaidas, iš esmės pripažino ieškovo registruotus kadastrinius matavimus negaliojančiais. Taigi, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose ir sukūrė situaciją, kuomet iš esmės vienų savininkų žemės sklypas buvo sumažintas 28 kv. m. kito savininko interesų labui, tokiu būdu pažeidė teisingumo ir proporcingumo principus.

702.

71Ieškovas R. M. pateikė atsiliepimą į atsakovų A. D. ir I. D. apeliacinė skundą, kuriuo prašo skunda atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7219.1.

73Atsakovai neturi jokio pagrindo reikalauti pripažinti negaliojančiais 2010 m. birželio 19 d. ieškovo žemės sklypo geodezinius matavimus ir Nekilnojamo turto kadastro registro duomenis, taip pat nustatyti žemės sklypo ribas pagal faktiškai egzistuojančią ribą atitinkančią 2013 m. balandžio 15 d. geodezinius matavimus. Atsakovų motyvai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai šios kategorijos bylose, o būtent, kad tvoros ir faktinė žemėnauda nepatvirtina, kad tai ir yra žemės sklypų ribos. Ribos nustatomos atsižvelgiant į kadastro duomenis, į tai, kokio dydžio žemės sklypą įgijo atsakovai. Šiuo atveju aiškiai matyti, kad atsakovai valdo didesnį žemės sklypą nei jiems priklauso pagal įgijimo dokumentus. Atsakovai didesnės dalies žemės sklypo įgijimo negali pagrįsti CK 4.47 straipsnio nuostatomis, tai yra negali nurodyti nė vienio įstatyme nustatyto didesnės sklypo dalies nuosavybės įgijimo pagrindo. Šiuo atveju yra taikoma imperatyvi įstatymo nuostata, numatyta CK 1.80 straipsnyje, kad iš neteisės negali gimti teisė, tai yra nesant teisiškai pagrįsto sandorio, kurio pagrindu atsakovai įgijo žemės ploto daugiau, nei jiems priklausytu, negali atsirasti jų nuosavybės teisės į šią žemę.

7419.2.

75Tiek Nacionalinės žemės tarnybos, tiek UAB ,,Atspindys“ atliktų matavimų rezultatai visiškai sutampa, todėl yra neginčijamai įrodyta, kad atsakovai elgiasi neteisėtai ir be jokio pagrindo yra užėmę ieškovui priklausančios žemės dalį, o taip pat nepagrįstai atsisako ją atlaisvinti. Sutinkamai su Vilniaus apskrities Viršininko 2010 m. birželio mėn. 9 d. įsakymu Nr. 2.3-7755-(30), buvo atliktas ieškovo sklypo kadastro duomenų patikslinimas ir žemės sklypo plotas sumažintas iki 541 kv. m. Būtent tokio dydžio žemės sklypas ir yra įregistruotas Nekilnojamo turto registre, o pats žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. sausio 26 d. patikrino sklypo kadastrinių matavimų teisingumą ir patvirtino, kad kadastriniai matavimai yra atlikti tinkamai, žemės sklypo planas parengtas teisingai, tačiau nustatė, jog atsakovai A. D. ir I. D. yra neteisėtai užėmę 23 kv. m. ploto ieškovui priklausančios žemės plotą. Jiems buvo pranešta, kad neatlaisvinus neteisėtai užvaldytos svetimos žemės bus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tuo atveju, jei ginčo nepavyks išspręsti taikiai, ieškovui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą, ką jis ir padarė.

7619.3.

77Šiuo konkrečiu atveju, kilęs ginčas negali būti sprendžiamas tik tikslinant žemės sklypų ribas. A. D. ir I. D. reikalauja patenkinti jų pateiktą priešieškinį, kuris užtikrina tik jų vienų asmeninius interesus. Sodininkų bendrijos planas buvo gautas iš archyvo, yra nustatyta tvarka patvirtintas ir pateiktas teismui, todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad generalinis planas neegzistuoja ir teismas negalėjo juo remtis. Sklypų ribų persidengimas yra įrodytas ne vieną kartą atliekant matavimus pagal skundus. Nustatyta, kad pagal kadastrinius matavimus ir realiai naudojamą žemės plotą ieškovo sklypas neatitinka to dydžio, pagal kurį buvo sudarytas jo įgijimo sandoris, tai yra, ieškovo sklypas yra ženkliai mažesnis, o apeliantų sklypas – didesnis. Nesuprantama, kodėl ginčijamas žemės turi būti perduotas atsakovams, nors yra registruotas ieškovo vardu. Atsakovų siūlomas variantas pažeidžia ieškovo teises ir proporcingumo principą.

7819.4.

79Atsakovai niekada neginčijo ir dabar neginčija ieškovui priklausančio žemės sklypo įgijimo sutarties, ji yra tinkamai įregistruota, todėl galiojanti ir privaloma visoms suinteresuotoms šalims bei šią bylą nagrinėjančiam teismui.

8019.5.

81Nei priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde atsakovai nenurodė nė vieno teisinio argumento, kurio pagrindu būtų galima pripažinti negaliojančiais ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistravimą nekilnojamo turto registre. Šioje byloje ieškovo žemės sklypo ribos iš naujo negali būti nustatinėjamos ir jos yra nekintančios, kol nėra nuginčyti kadastro duomenys. Neaiškumų dėl ieškovo žemės sklypo ribų nėra. Kad apeliantai užima dalį ieškovo sklypo pasimatė tik tada, kai buvo atlikti ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai.

8219.6.

832007 metais ieškovo sklypo matavimų koordinatės buvo preliminariai suderintos Registre. 2008 metais matavimų byla buvo nunešta Žemėtvarkos skyrių derinimui, tačiau buvo gautas pranešimas, kad ieškovo sklypo koordinatės nesutampa su šalia esančių sklypų taškais, nors matavimai buvo daryti pagal generalinį planą, sklypo inventorizacijos planą, pagal kurį buvo privatizuotas sklypas ir pritaikytas prie koordinačių. Tvora tarp ( - ) ir ( - ) sklypų atsirado tuomet, kai apeliantai pradėjo statybas ir kai dar nebuvo atliekami sklypų matavimai. Tap pat atsirado ir tujos, kurios pasodintos ant netikros ribos, nors pagal įstatymą turėjo būti 2 metrų atstumu. Taip atsirado ir kitų daugiamečių medžių kurių atstumas irgi neatitinka reikalavimų. Sklypo ribos tarp ieškovo ir apeliantų sklypų nesikeitė, nes pasodintos tujos neleido to daryti, nors I. D. žadėjo po sklypų matavimų jas persodinti, tačiau to nepadarė. Dabar jos virš 3 metrų aukščio ir visos šaknys ir šakos atsirado ieškovo sklype.

8419.7.

85Miesto ribose sodininkų bendrijose paklaida negali viršyti 0,01 m tai yra 10 cm, todėl apeliantų byloje nurodyti galimi paklaidų normatyvai yra nerealūs. Tvoros yra laikinos, nes buvo statytos neturint kadastrinių matavimų. Apeliantai pirko 507 kv. m. sklypo plotą ir mokėjo už tiek, nors naudojasi žymiai didesniu žemės sklypu, patvirtino ir ekspertizė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl žemės sklypų pagal faktinį naudojimą ribų nustatymo.

86IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

87Teisėjų kolegija

konstatuoja:

88Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

893.

90Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).

914.

92Byloje kilo ginčas dėl byloje dalyvaujantiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų atliktų ir įregistruotų kadastrinių matavimų tikslumo, teisingumo, žemės sklypo ribų nustatymo, susiklosčiusių gretimai esančių žemės sklypų faktinio naudojimo ypatumų ir užimamo svetimo sklypo dalies atlaisvinimo.

935.

94Sprendžiant ieškovo pareikšto vindikacinio ieškinio pagrįstumo klausimą, būtina išsiaiškinti, ar žemės sklypo valdymas yra svetimas ir neteisėtas, o sprendžiant atsakovų priešieškinio reikalavimus dėl geodezinių matavimų ir jų pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų duomenų pagrįstumo, būtina nustatyti, ginčijamo Nekilnojamojo turto registro įrašo faktinį ir teisinį pagrindą, žemės sklypo ribų nustatymo aspektus.

956.

96Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą, ir pažymėjęs, kad kilus kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčui gali būti keičiamos žemės sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

977.

98CK 4.45 straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemės sklypui. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010).

998.

100Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016; kt.).

1019.

102Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, su byloje dalyvaujančių asmenų procesiniais dokumentais, teismo posėdyje išklausiusi proceso dalyvius ir teismo ekspertą, atlikusį ekspertizę pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis nesivadovavo. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino faktinio žemės naudojimo aspektų, neanalizavo skirtingų matininkų atliktų žemės sklypų matavimo neatitikimų priežasčių, nevertino visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ankstesnių sklypų savininkų susitarimų, istorinės medžiagos ir kt., todėl iš esmės ne išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, o nustatė naujas sklypų koordinates, kurios pakeitė registre įregistruotų žemės sklypų koordinates.

10310.

104Išvadas sprendime pirmosios instancijos teismas padarė vien tik vertindamas vindikacinio ieškinio egzistavimo sąlygas, tačiau visiškai nepasisakydamas dėl priešieškinio argumentų. Tokiu teismo sprendimu iš esmės buvo sukurta ydinga teisinė situacija, kuomet teismas ex officio pakeitė kadastrinių matavimų duomenis, nustatydamas naujas posūkio taškų koordinates, nors tokio reikalavimo ieškinyje ieškovas nereiškė, tokiu būdu, kaip pagrįstai nurodo atsakovai, teismas pats sau susikūrė teisinį pagrindą spręsti ieškovo suformuluoto reikalavimo pagrįstumo klausimą. Vindikacinis ieškinys, kurį tenkino pirmosios instancijos teismas, savo esmes yra ieškinys dėl daiktinių teisių gynimo, jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; ir kt.). Tuo tarpu šioje byloje, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, faktiškai susiklostė situacija, jog vindikaciniu ieškiniu buvo nustatytos naujos ieškovo žemės sklypo koordinatės, nepaisant to, kad jau egzistuoja skirtingi įregistruoti atskirų sklypų kadastriniai duomenys, pagal kuriuos nustatytos gretimai esančių sklypų koordinatės perdengia viena kitą.

10511.

106Be to, kaip matyti iš ieškinio, ieškovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2012 m. rugsėjo 11 d. rašto pagrindu prašė įpareigoti atsakovus A. D. ir I. D. atlaisvinti ieškovui priklausančio 23 kv. m. ploto žemės sklypo dalį tarp taškų: 1, koordinatės ( - ) ir ( - ); 1A, koordinatės ( - ) ir ( - ); 2C, koordinatės ( - ) ir ( - ); 5A, koordinatės ( - ) ir ( - ), pažymėtų UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtame plane. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovui nesuformulavus savo reikalavimo, nėra ir ieškinio, taigi ir teisminio nagrinėjimo dalyko. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I Nr. 3K-3-425/2012). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovus A. D. ir I. D. atlaisvinti ieškovui priklausančio ne 23 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, o 28 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, priėmė sprendimą, peržengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribas, kas yra draudžiama (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu.

10712.

108Taip pat, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovus A. D. ir I. D. atlaisvinti ieškovui priklausančio 28 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, nurodė, kad ta dalis yra apie 28 kv. m. Nepaisant to, kad byloje buvo atlikta Teismo ekspertizė, siekiant išsiaiškinti ar faktiškai ginčo šalių naudojami žemės sklypo plotai ir ribos atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypo plotą ir ribas, ekspertas, nurodydamas, kad R. M. faktiškai naudojamas jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas ir ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų, nurodė, kad neatitikimas yra apie 28 kv. m., taigi tiksliai neišmatavo, kokia gi apimtimi ginčo sklypų savininkų faktinis žemės naudojimas neatitinka registro duomenų. Remdamasis tokia neapibrėžta, netikslia eksperto išvada, pirmosios instancijos teismas priėmė sąlyginį sprendimą, kurio vykdymas iš esmės būtų neaiškus ir ateityje tarp ginčo šalių galimai keltų naujus ginčus.

10913.

110Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tam, kad teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina atlikti visų gretimybėje esančių sklypų (R. B. ir E. B. žemės sklypo Nr. ( - ), A. D. žemės sklypo Nr. ( - ), R. M. žemės sklypo Nr. ( - ) ir V. K. žemės sklypo Nr. ( - )) kadastrinius matavimus iš naujo, kompleksiškai, atsižvelgti į visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti visų sklypų savininkų interesų pusiausvyros, sklypų ribų neaiškumus, nors ir įregistruotus skirtingu metu, pašalinti atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas, sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.), vertinant nuosavybės apimtį, susitarimus dėl naudojimo tvarkos, faktinio naudojimo atsiradimo priežastis, trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus. Be to, teismas turi atsižvelgti į visų žemės sklypų racionalaus naudojimo aspektą.

11114.

112Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bei pareikštus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11315.

114Apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas taip pat paliekamas spręsti pirmosios instancijos teisme priklausomai nuo bylos baigties (CPK 93 straipsnis).

115Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsniu

Nutarė

116Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas R. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas:... 7. 1.1.... 8. įpareigoti A. D. ir I. D. atlaisvinti R. M. priklausančio žemės sklypo,... 9. 1.2.... 10. įpareigoti R. B. ir E. B. atlaisvinti R. M. priklausančio žemės sklypo,... 11. 1.3.... 12. priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2.... 13. Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise valdo 1995 m. spalio 25 d. įgytą... 14. Atsakovai pagal ieškinį ir tretieji asmenys pagal priešieškinį R. B. ir E.... 15. Atsakovė A. D. teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį, prašė ieškinį... 16. Atsakovai A. D. ir I. D. pateikė priešieškinį, prašydami:... 17. 5.1.... 18. pripažinti negaliojančiais R. M. priklausančio žemės sklypo, esančio ( -... 19. 5.2.... 20. nustatyti žemės sklypo ribas, tame tarpe ir tarp žemės sklypo Nr. ( - ), (... 21. 5.3.... 22. priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. 6.... 23. Atsakovai nurodė, kad jiems priklauso 0,0507 ha žemės sklypas su sodo... 24. Ieškovas R. M. pateikė atsiliepimą į priešieškinį ir prašė jį... 25. Atsakovai pagal ieškinį ir tretieji asmenys pagal priešieškinį R. B. ir E.... 26. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 27. 9.... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį... 29. Teismas konstatavo, jog ieškovui R. M. nuosavybės teise priklauso jo vardu... 30. Teismas nurodė, jog iš R. B. paaiškinimų seka, kad 2008 metais, siekiant... 31. Teismas svarbia laikė aplinkybę, jog R. B. ir E. B. žemės sklypas... 32. Pasak teismo, nagrinėjant ieškovo reikalavimą atsakovams R. B. ir E. B.,... 33. Teismas konstatavo, jog iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pateiktos į... 34. Teismas sprendė, jog ieškovo atsakovams A. D. ir I. D. reiškiamas... 35. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 36. 16.... 37. Apeliaciniu skundu ieškovas R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 38. 16.1. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. sausio 26 d. patikrino jo... 39. 16.2. Registruojant R. B. ir E. B. žemės sklypą kadastre, buvo vadovaujamasi... 40. 16.3. Atlikdamas teismo paskirtą ekspertizę, ekspertas R. B. ir E. B. žemės... 41. 16.4.... 42. UAB ,,Atspindys“ matininko atliktus matavimus patvirtino antstolis faktinių... 43. 5.... 44. Atsakovai R. B. ir E. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą,... 45. 17.1. R. M. teiginiai neatitinka tikrovės, nes joks užimtos žemės plotas... 46. 17. 2. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų redakcijos 32.1.1.1 punkte... 47. 17.3. Visų keturių greta esančių sklypų savininkai (R. B. ir E. B. žemės... 48. 17.4. Nors apeliaciniame skunde yra minima, kad remiamasi generaliniu planu bei... 49. 17.5. R. B. ir E. B. priklausantis žemės sklypas Nr. ( - ) ir A. D.... 50. 6.... 51. Apeliaciniu skundu atsakovai A. D. ir I. D. prašo panaikinti sprendimo dalį,... 52. 18.1.... 53. Nagrinėjamoje byloje teismas iš esmės vertino tik ieškinio pagrįstumo... 54. 18.2.... 55. Tiek ieškovas, tiek ieškovo prašymu apklausta liudytoja V. M. (buvusi... 56. 18.3.... 57. Nagrinėjamoje byloje yra rašytinis įrodymas, kuriuo remiantis galima... 58. 18.4.... 59. Pats ieškovas pripažino faktines aplinkybes, jog tvora, juosianti jam... 60. 18.5.... 61. Aplinkybę jog teisinė žemės sklypų riba nėra tinkamai nustatyta ir... 62. 18.6.... 63. Teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad A. D. ir I. D.... 64. 18.7.... 65. Skundžiamo sprendime remiasi neegzistuojančiu ,,generaliniu planu“, motyvai... 66. 18.8.... 67. Motyvacinėje sprendimo dalyje teismas pateikė vertinimą, kad ieškovo... 68. 18.9.... 69. Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti... 70. 2.... 71. Ieškovas R. M. pateikė atsiliepimą į atsakovų A. D. ir I. D. apeliacinė... 72. 19.1.... 73. Atsakovai neturi jokio pagrindo reikalauti pripažinti negaliojančiais 2010 m.... 74. 19.2.... 75. Tiek Nacionalinės žemės tarnybos, tiek UAB ,,Atspindys“ atliktų matavimų... 76. 19.3.... 77. Šiuo konkrečiu atveju, kilęs ginčas negali būti sprendžiamas tik... 78. 19.4.... 79. Atsakovai niekada neginčijo ir dabar neginčija ieškovui priklausančio... 80. 19.5.... 81. Nei priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde atsakovai nenurodė nė vieno... 82. 19.6.... 83. 2007 metais ieškovo sklypo matavimų koordinatės buvo preliminariai... 84. 19.7.... 85. Miesto ribose sodininkų bendrijose paklaida negali viršyti 0,01 m tai yra 10... 86. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 87. Teisėjų kolegija... 88. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 89. 3.... 90. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 91. 4.... 92. Byloje kilo ginčas dėl byloje dalyvaujantiems asmenims nuosavybės teise... 93. 5.... 94. Sprendžiant ieškovo pareikšto vindikacinio ieškinio pagrįstumo klausimą,... 95. 6.... 96. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tobulėjant žemės... 97. 7.... 98. CK 4.45 straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo... 99. 8.... 100. Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti... 101. 9.... 102. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, su byloje dalyvaujančių... 103. 10.... 104. Išvadas sprendime pirmosios instancijos teismas padarė vien tik vertindamas... 105. 11.... 106. Be to, kaip matyti iš ieškinio, ieškovas Nacionalinės žemės tarnybos prie... 107. 12.... 108. Taip pat, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovus A. D. ir I.... 109. 13.... 110. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tam, kad teisingai... 111. 14.... 112. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 113. 15.... 114. Apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 115. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 116. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti...