Byla 2A-461-302/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

3kolegijos teisėjų Andžejaus Maciejevskio ir Dalios Višinskienės,

4sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,

5dalyvaujant ieškovui M. P. , jo atstovei adv. Ingai Kučinskaitei,

6atsakovo atstovams Raimundui Slaboševičiui, adv. Justui Sakavičiui,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. P. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vevira“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir pagrindo pakeitimo ir neturtinės žalos priteisimo.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

10Ieškovas M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš atsakovo įmonės UAB „Vevira“ nuo 2008-01-23 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (už pravaikštas) neteisėtu, ir nustatyti, kad darbo sutartis, sudaryta tarp M. P. ir UAB „Vevira“ buvo nutraukta 2008-01-09 DK 127 str. 1 d. pagrindu, priteisti 8 000 Lt neturtinės žalos.

11Ieškovas nurodė, kad su atleidimu iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ieškovas nesutiko, darbo sutartis nurodytu pagrindu nutraukta nepagrįstai. 2007-12-10 ieškovas pateikė atsakovui prašymą dėl kasmetinių atostogų už 2007 metus. Atsakovas jį išleido atostogų. Į darbą ieškovas turėjo grįžti 2008-01-09. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas turėjo būti išmokėtas 2007-12-07, tačiau atsakovas įstatymu reglamentuotos pareigos neįvykdė ir darbo užmokestį išmokėjo tik 2007-12-27. Kadangi darbdavys pavėlavo sumokėti 21 dieną, tai atostogos turėjo būti pratęstos iki 2008-01-28. 2008-01-09 nuvyko pas atsakovą ir informavo administracijos vadovą apie darbdavio pareigą pratęsti kasmetines atostogas. Atsakovo vadovas nesutiko, pradėjo grasinti, todėl ieškovo darbas atsakovo įmonėje tapo nebeįmanomas ir ieškovas nusprendė nutraukti darbo sutartį. 2008-01-09 jis darbdaviui įteikė pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Pateikus prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, vadovas liepė pasirašyti darbo sutartyje ties grafa dėl darbo sutarties nutraukimo, kuri buvo neužpildyta. Iš esmės jis su UAB „Vevira“ vadovu sutarė dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 str. 1 d. nuo prašymo pateikimo darbdaviui dienos - 2008-01-09 d., UAB „Vevira“ direktorius darbo sutartį dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašė ir uždėjo bendrovės antspaudą, tačiau nenurodė nei datos, nei atleidimo pagrindo. Ieškovas laiko, kad jis atleistas iš darbo neteisėtai, nes jo veiksmuose nėra šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – pravaikštų, nes nuo 2007-12-07 iki 2008-01-08 jis atostogavo, o 2008-01-09 jis pateikė darbdaviui prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2008-01-09 pagal LR DK 127 str. 1 d., darbdavio direktorius jo prašymą patenkino, jo darbo sutartį dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašė, uždėjo bendrovės antspaudą, t.y. jie susitarė. Kokio straipsnio pagrindu atleistas, ieškovas sužinojo tik 2008-05-12, kai iš Alytaus rajono apylinkės teismo atsiėmė UAB „Vevira" ieškinį jam, prašė atnaujinti praleista ieškinio senaties terminą.

12Ieškovas nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo jis patyrė didelį stresą, prarado pasitikėjimą savimi, patyrė nestabilumo darbo santykiuose jausmą, nes jis su darbdaviu susitarė dėl kitos datos ir kito atleidimo iš darbo pagrindo, šiuo metu, dėl bylinėjimosi su atsakovu jaučia nepasitikėjimą savo naujuoju darbdaviu. UAB „Vevira“ buvo antroji ieškovo darbovietė. Darbovietėje jis jokių drausminių nuobaudų neturėjo, dirbo sąžiningai, yra jauno amžiaus. Atleidimas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ieškovą pažemino ir įžeidė. Ieškovas laikė, kad tarp jo išgyvenimų ir neteisėtų atsakovo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, neturtinę žalą jis įvertina 8 000 Lt.

13Atsakovas UAB „Vevira“ su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2007-12-10 jis pateikė darbdaviui prašymą dėl atostogų suteikimo, tačiau jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atitinkamai nesant prašymo suteikti kasmetinių atostogų darbdavys neišleido jokio įsakymo, kuriuo patvirtintų kasmetinių atostogų suteikimą ieškovui. Vadovaujantis DK 127 str. darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Tai reiškia, jog darbo santykiai su atsakovu nutrūksta 2008-01-23 d. Vadinasi, ieškovas grįžęs iš atostogų 2008-01-18 d., turėjo pas atsakovą dar dirbti penkias dienas. Ieškovas 2008-01-15 d. sudarė naują sutartį su kita įmone UAB „Luktoma" ir vykdydamas šios darbovietės administracijos vadovo įsakymą tą pačią dieną išvažiavo į komandiruotę, taigi, darbe nepasirodė, tuo šiukščiai pažeisdamas darbo drausmę, t.y. neatvykdamas į darbą (DK 235 str. 2 d. 9 p.). Atsakovas bet kokiu atveju turėjo teisę atleisti ieškovą iš darbo vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p., 237 str. 1 d. 3 p.

14Ieškovas nepagrindė savo teiginių dėl didelio streso atsiradimo, reputacijos pablogėjimo, dvasinių išgyvenimų. Ieškovas aprašo tik nemalonius pojūčius, kuriuos buvo priverstas išgyventi dėl savo kaltų veiksmų.

15Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino 2007-07-01 darbo sutarties Nr. 90, sudarytos tarp M. P. ir UAB „Vevira“ nutraukimą pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ( už pravaikštas) neteisėtą, ir nustatė, kad minėta darbo sutartis buvo nutraukta 2008-01-09 d. pagal LR DK 127 str. 1 d. Priteisė iš UAB „Vevira“ 2000 Lt neturtinės žalos M. P. naudai.

16Teismas nustatė, jog ieškovas M. P. iš esmės teisingai nurodo faktines bylos aplinkybes dėl jam kasmetinių apmokamų atostogų suteikimo nuo 2007-12-10 ir atostoginių sumokėjimo, t.y. kad 2007-12-10 jis darbdaviui UAB „Vevira“ direktoriui R.Slaboševičiui įteikė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo nuo 2007-12-10 d. - 28 k.d., o atsakovo UAB „Vevira“ veiksmai neigiant šią ieškovo nurodomą aplinkybę dėl atostogų suteikimo, byloja apie stipresnės šalies - darbdavio teisių piktnaudžiavimą. Teismas konstatavo, kad 2008-01-23 darbdavys, t.y. UAB „Vevira“ , nutraukė darbo sutartį su ieškovu M. P. pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną nuo 2007-12-07 iki 2008-01-23) neteisėtai, nes darbuotojas darbe nebuvo dėl svarbių priežasčių (dėl kasmetinių atostogų) ir panaikino skundžiamą atsakovo įsakymą.

17Teismas laikė, kad pagal Darbo kodekso 176 straipsnio 2 d. ieškovas į darbą turėjo grįžti 2008-01-28, pratęsus jam atostogas 17 d., kadangi ieškovas M. P. , pateikęs prašymą dėl atostogų 2007-12-10, atostogavo nuo 2007-12-10 iki 2008-01-09, o atostoginiai jam buvo sumokėti 2007-12-27.

18Teismas sprendė, jog atleidimas iš darbo yra drausminė nuobauda, todėl darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d., privalėjo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, tačiau jų nesilaikė, nes 2008-01-09 akte (b.l. 90), išsiųstame M. P. 2008-01-11, net nenurodė termino, per kurį M. P. turi pasiaiškinti.

19Teismas padarė išvadą, jog šalys susitarė dėl darbo sutarties nutraukimo su M. P. nuo 2008-01-09, nes DK 127 str. suteikia darbdaviui teisę, o ne pareigą, darbo sutartį nutraukti po 14 d. nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, todėl pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir nustačius šalių susitarimą nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 1 d. nuo 2008-01-09 d., teismas tenkino ir ieškovo reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo bei datos.

20Teismas laikė, jog ieškovas praleido terminą, numatytą Darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalyje, dėl svarbių priežasčių, atsižvelgdamas į tai, kad su darbdavio įsakymu dėl ieškovo atleidimo iš darbo pastarasis susipažino tik 2008-05-12, o 2008-06-17 pateikė ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui dėl atleidimo iš darbo, tokiu būdu praleido kelias dienas.

21Teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš darbdavio 8 000 Lt neturtinės žalos tenkino dalinai ir priteisė 2 000 Lt motyvuodamas tuo, kad ieškovas patyrė, atleidžiamas iš darbo, neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasinio pobūdžio pakenkimais - neigiamais išgyvenimais, sukeliančiais nenaudingą poveikį sveikatai, ir juos patyrė dėl darbdavio kaltės, ieškovas darbo santykiuose su UAB „Vevira“ buvo silpnesnė šalis. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovas yra jauno amžiaus, UAB „Vevira“ buvo jo antroji darbovietė, todėl tokie neleistini tyčiniai atsakovo UAB „Vevira“ veiksmai sukėlė jam ne tik dvasinius išgyvenimus, tačiau ir pasitikėjimo praradimą darbdaviais, nepatogumus, sukrėtimą, todėl ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintino, tačiau priteisė ne visą prašomos žalos dydį, nustačius, jog žalingos pasekmės atsirado darbuotojui įsidarbinus UAB „Luktoma“.

22Atsakovas UAB „Vevira“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, pasisakė tik dėl tų įrodymų, kurie palankūs ieškovui, tokiu būdu teismas neteisingai nustatė ieškovo atleidimo iš darbo faktines aplinkybes.

23Atsakovas privalo įrodyti ieškovo nebuvimo darbe aplinkybę, o ieškovas – jog darbe nebuvo dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių.

24Byloje pateikti prieštaringi įrodymai dėl ieškovo kasmetinių atostogų suteikimo. Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų R. B. ir V. T. parodymais, neatsižvelgdamas į kitus byloje surinktus įrodymus (liudytojų R. S. ir G. Mackevič parodymus), liudijančius priešingai.

25Vien tai, kad darbdavio prašyme pasiaiškinti nenurodytas terminas, negali įtakoti atleidimo iš darbo teisėtumo.

26Teismas neteisingai taikė ir aiškino DK 169 str. 1 d., 174 str. 1 d. pripažinęs, kad ieškovas gali vienašališkai prasitęsti atostogas, jam laiku nesumokėjus atostoginių. Nurodo, kad ieškovas 2007-12-10 nebuvo atvykęs į darbą ir nederino su darbdaviu savo atostogų, priešingų išvadų teismui nebuvo pagrindo daryti, nes tam byloje nėra pateikta įrodymų. Todėl ieškovas iš darbo už pravaikštas atleistas teisėtai.

27Teismas nepagrįstai netaikė senaties, nes ieškovas apie atleidimo iš darbo pagrindą žinojo daug anksčiau, nes jam buvo siunčiamas pranešinas apie darbo sutarties nutraukimą, ką patvirtina byloje esantis raštas, ieškovas šį terminą praleido. Kadangi ieškovas pasirašė darbo sutartyje, kurioje nurodoma, kad ieškovas atleidžiamas iš darbo nuo 2008-01-23, laikytina įrodytu, kad ieškovas žinojo apie atleidimą jau 2008-01-23. Ieškovas vėliausiai 2008 m. vasario mėn. turėjo žinoti apie atleidimo pagrindą. Ieškovui 2008-03-21 gavus iš Valstybinės darbo inspekcijos raštą dėl galutinio atsiskaitymo, kuriame pažymėta, jog ieškovas yra atleistas, jis turėjo galimybė pateikti ieškinį anksčiau nei 2008-06-17. Taip pat nurodo, jog teismui nurodant, kad ieškovas apie savo atleidimo iš darbo pagrindą sužinojo 2008-05-12, teismas neatsižvelgė, jog 2008-06-17 pateiktas ieškinys praleidus 1 mėnesio terminą.

28Byloje neįrodytos šios civilinės atsakomybės sąlygos – neturtinė žala ir priežastinis ryšys. Priteisęs neturtinės žalos atlyginimą be nustatytų būtinų civilinei atsakomybei sąlygų – kaltės, nenustatytos žalos ir priežastinio ryšio, teismas nesivadovavo teismine praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse.

29Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

30Ieškovas M. P. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą dalyje, kurioje netenkintas reikalavimas dėl 6 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje patenkinti. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, jog darbdavio neteisėti veiksmai darbuotojo atžvilgiu pasireiškė dar iki darbo sutarties nutraukimo momento, reikalavimas dėl moralinės žalos atlyginimo visa apimtimi yra visiškai pagrįstas, nes vien tik reikalavimo dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu patenkinimas neužtikrintų apelianto pažeistoms teisėms apginti. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais siekė tendencingai, sąmoningai ir tyčia sukelti įtampą ieškovui, jį pažeminti. Teismas, sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nenurodė tokio savo sprendimo motyvų, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo.

31Ieškovas M. P. atsiliepimu į atsakovo UAB „Vevira“ apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą.

32Atsakovas UAB „Vevira“ atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą įstatyme nustatyta tvarka ir terminu nepateikė.

33Apeliaciniai skundai atmestini.

34Nustatyta, kad ieškovas nuo 2006-08-17 dirbo UAB „Vevira“ tarptautinių pervežimų vairuotoju-mechaniku-ekspeditoriumi. Pagal sudarytą darbo sutartį darbdavys (atsakovas) UAB „Vevira“ įsipareigojo mokėti ieškovui 911 Lt kasmėnesinį darbo užmokestį, dienpinigius ne mažesnius nei 50 % LR Finansų ministerijos nustatytos sumos, bet ne daugiau kaip 173 Lt per dieną (b.l. 5-7, 42). Atsakovas 2008-01-23 darbo sutartis su ieškovu nutraukė pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, už tai, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių nuo 2007-12-07 iki 2008-01-23 d. (LR DK 235 str. 2 d. 9 p.) (b.l. 32).

35Pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 2 dalies 9 punktą darbdavys turi teisę savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Darbo sutarties nutraukimas nurodytu pagrindu yra drausminė nuobauda, kurią skiriant būtina laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti: turi būti nustatytas darbuotojo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, paimtas darbuotojo pasiaiškinimas raštu, drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus nusižengimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo, apie drausminės nuobaudos paskyrimą darbuotojui pranešama pasirašytinai.

36Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas iš darbo atleistas pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 d. 2 p. neteisėtai, t.y. pažeidžiant atleidimo iš darbo tvarką ir teisingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 d. nutarimo Nr. 45 “Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 1 ir 2 p., taikymo teismo praktikoje” 9.7., 9.9 p. nurodyta, kad šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai padaromi tik tyčiniais veiksmais, o LR DK 235 str. 2 d. 9 p. numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas konstatuotinas tik esant šių sąlygų visetui:

37a) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną;

38b) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių.

39Pareigą įrodyti šių sąlygų buvimą, esant ginčui teisme, tenka darbdaviui (atsakovui), o pareigą įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui (ieškovui) (LR CPK 178 str.).

40Atsakovas ieškovo neatvykimo į darbą faktui nuo 2007-12-10 iki 2008-01-23 įrodyti pateikė darbo sutarties, sudarytos tarp šalių, nuorašą (b.l. 5-7), darbo laiko apskaitos žiniaraščius (b.l. 30-31). Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esančių atžymų matyti, kad nuo 2007-12-10 iki 2008-01-23 buvo žymima, kad ieškovo nėra darbe. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas nuo 2007-12-10 iki 2008-01-07 imtinai buvo atostogose, todėl jis į darbą nurodytu laikotarpiu nevyko pagrįstai ir darbdavys negalėjo laikyti, jog ieškovas šį laikotarpį padarė pravaikštas. Tokią išvadą teismas turėjo pagrindą padaryti įvertinęs liudytojų R. B. ir V. T. parodymus (b.l. 81-82), kurie paliudijo, kad ieškovas grįžęs iš komandiruotės, atėjo į darbą 2007-12-10 ir rašė pareiškimą atostogų, kurį liepęs rašyti bendrovės direktorius. Liudytoja R. B. žino apie ieškovo atostogas, nes skirstė darbą kitiems vairuotojams, o liudytojas V. T. žino apie ieškovo atostogas, nes ieškovas ir jis nuolat keisdavo vienas kitą kelionėje. Ieškovo buvimą atostogose įrodo ir išrašai iš atsakovo sąskaitos banke, iš kurių matyti, kad 2007-12-27 ieškovui buvo sumokėti atostoginiai (b.l. 99). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui atostoginiai buvo sumokėti ne prieš išleidžiant į atostogas, o po jo apsilankymo darbe ir, tikėtina ieškovo nurodytam, kad po jo reikalavimo išmokėti atostoginius. Be to, patys atsakovo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nelaikė, jog ieškovas nuo 2007-12-10 iki 2008-01-09 padarė pravaikštas, nes ieškovui atvykus į darbą ir pateikus atsakovo vadovui pareiškimą dėl atleidimo iš darbo DK 127 straipsnio 1 d. pagrindu (darbuotojo pareiškimu), ieškovui nepasiūloma pasiaiškinti dėl nebuvimo darbe, o priimamas pareiškimas. Byloje esantis įrašas (b.l.121) bei garso įrašo išklotinė (b.l. 116-120) patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovo vadovas priima iš ieškovo pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, tačiau visiškai neužsimena, kad jis padarė pravaikštas, atvirkščiai, kalba, kad jis atostogavo iki sausio 6, ar 7 dienos, nesupažindina su į bylą pateiktu 2009-01-09 aktu (b.l. 121), tikėtina, kad šis aktas (b.l. 90) atsirado vėliau, antraip jis būtų pateiktas ieškovui arba apie jį būtų kalbėjęs atsakovo vadovas. Atsakovas neįformino ieškovo atostogų įsakymu, tačiau tai ne ieškovo pareiga, o atsakovo pareiga. DK 169 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kasmetinės atostogos suteikiamos už kiekvienus darbo metus tais pačiais darbo metais, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. Analizuojant šias darbo teisės normas, darytina išvada, kad darbuotojas turi teisę į kasmetines atostogas, o darbdavys – pareigą suteikti jas tais pačiais darbo metais, už kuriuos atostogos yra suteikiamos. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje ši darbuotojo teisė ir atitinkama darbdavio pareiga įgyvendinamos šalių susitarimu. Reikalavimas susitarti dėl darbuotojo teisės į kasmetines atostogas įgyvendinimo tvarkos įstatyme įtvirtintas siekiant maksimaliai suderinti neretai besikertančius darbo sutarties šalių interesus (darbuotojo – pasirinkti atostogas norimos trukmės (pvz., dalimis) ir jam patogiu laiku, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės ar įstaigos veiklos efektyvumas). Darbdavys turi turėti galimybę tinkamai organizuoti darbą, tačiau darbas turi būti organizuojamas nepažeidžiant darbuotojų teisių, taip pat ir teisių į kasmetinį poilsį, t. y. darbas turi būti organizuojamas taip, kad kiekvienas darbuotojas turėtų realią galimybę pasinaudoti jam įstatymo suteiktomis garantijomis, taip pat ir teise į kasmetines atostogas per tuos metus, už kuriuos atostogos suteikiamos, o ne vėliau. Ieškovas dirbęs nuo 2006-08-17 iki 2007-12-10 neturėjo atostogų, todėl pagal įstatymą jam priklausė atostogos. Nurodytos aplinkybės leido tiek darbuotojui manyti, kad jis buvo išleistas atostogų, tiek pirmos instancijos teismui spręsti, kad nurodytu laikotarpiu darbuotojas pravaikštų nepadarė.

41Ieškovas nurodė, kad jis sutarė su darbdaviu, kad iš darbo atsakovas jį atleis DK 127 straipsnio 1 d. pagrindu. Jis parašė pareiškimą su prašymu atleisti iš darbo nuo nurodytos dienos ir atsakovas sutiko su juo prašymu, žodžiu pranešė, kad jis „laisvas“. Šią nurodytą aplinkybę jis įrodinėja pareiškimu dėl atleidimo iš darbo (b.l. 80), vaizdo įrašu ir garso įrašo išklotine (b.l. 116-120). Atsakovas neigdamas susitarimą su ieškovu dėl jo atleidimo nuo 2008-01-09 dienos nurodė, kad darbo sutartyje yra atžyma apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2008-01-23, tai patvirtina pateiktos darbo sutarties nuorašas (b.l. 5-7), o taip pat atžymos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose apie ieškovo neatvykimą į darbą (b.l. 30). Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kuri padaryta remiantis įrodymų vertinimo pusiausvyros principu, kad ieškovas dėl susitarimo su darbdaviu dėl atostogų suteikimo ir ieškovo atleidimo iš darbo datos suderinimo su atsakovu nurodo teisingas aplinkybes, o atsakovas piktnaudžiauja savo kaip stipresnės šalies teisėmis. Ieškovo nurodytų aplinkybių teisėtumą patvirtina byloje esantis įrašas, darytas 2008-01-09 ir pokalbio tarp ieškovo ir atsakovo vadovo R.Slaboševičiaus įrašas, kuris ir patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes. Iš įrašo bei įrašo išklotinės matyti, kad atsakovo vadovas sutiko atleisti ieškovą iš darbo nuo 2008-01-09, netgi nurodė rašyti pareiškimą dėl ankstesnės atleidimo datos, tačiau ieškovas atsisakė perrašinėti pareiškimą atbuline data. Taip pat iš šio įrašo nustatyta, kad atsakovo vadovo paliepimu ieškovas pasirašė darbo sutartyje apie darbo sutarties nutraukimą, nesant užpildytai sutarties nutraukimo datai ir atleidimo pagrindui. Pokalbis tarp ieškovo ir atsakovo vadovo rodo, kad atsakovo vadovas liepė ieškovui pasirašyti neužpildytus buhalterinius dokumentus apie pinigų gavimą, o šiam atsisakius pagrasino jam padaryti, kad jo nebuvo darbe, o po to atostoginius paskaičiuos ir ieškovas jų negaus. Kadangi atsakovas įsakymu nebuvo įforminęs ieškovo atostogų, taip pat nesilaikė susitarimo su ieškovu dėl jo atleidimo iš darbo dienos, o 2008-01-23 atleido ieškovą iš darbo už pravaikštas, todėl galima daryti išvadą, kad taip jis įvykdė savo grasinimus ieškovui. Tiek įrašas darbo sutartyje apie jos nutraukimo datą ir pagrindą, kuris padarytas po ieškovo pasirašymo, nes ieškovas įrašo padarymo dieną negalėjo pasirašyti fiziškai, kadangi tuo metu buvo komandiruotėje Prancūzijoje (b.l. 16), tiek darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurie gali būti bet kada pakoreguoti, nes tai nėra griežtos atskaitomybės dokumentas, nepaneigia išdėstytų aplinkybių. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas pagal pateiktus į bylą įrodymus buvo suderinęs su atsakovu savo atleidimo iš darbo datą – 2008-01-09 ir pagrindą – DK 127 straipsnio 1 d., todėl pravaikštų jis nepadarė, nes turėjo pagrindą, tikėdamas susitarimu su darbdaviu apie jo atleidimą, į darbą neiti. Teismas teisingai laikė, kad atsakovas atleido jį iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 d. 2 p. neteisėtai.

42Kolegija nesutinka su UAB „Vevira“ apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neturėjo vadovautis liudytojų R. B. ir V.T. parodymais, nes V.T. santykiai su buvusia darboviete yra blogi. Šių liudytojų parodymai atitinka tiek ieškovo nurodytas aplinkybes, tiek jau paminėtus įrodymus apie išmokėtus ieškovui atostoginius bei kitas aukščiau nurodytas aplinkybes. Be to, kolegija neranda pagrindo apelianto nurodytai aplinkybei, jog V. T. turėtų kokių nors piktumų atsakovui, kadangi jis iš darbo išėjo savo noru (b.l. 73-74), todėl esant normaliems darbuotojo ir darbdavio santykiams po darbo sutarties nutraukimo nėra pagrindo pykti, kaip nurodo apeliantas. Taip pat kolegija nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų R.S., kuri yra atsakovo vadovo sutuoktinė, ir G.M., kuri dirba pas atsakovą buhaltere ir yra tiesiogiai pavaldi bendrovės vadovui, tokie teismo veiksmai atitinka Civilinio proceso kodekso 189 straipsnio 2 d. nuostatoms. Be to, šių liudytojų parodymai prieštaringi ir neatitinka net šalių nurodytiems ir neginčijamiems argumentams, kaip antai, ieškovo atvykimas į darbą 2007-12-27 ir 2008-01-09, kai tuo tarpu šie liudytojai nurodė, kad ieškovo darbovietėje nematė.

43Kolegija taip pat nesutinka su UAB „Veivira“ apeliacinio skundo argumentu, kad teismas be pagrindo atnaujino ieškovo praleistą senaties terminą reikšti ieškinį ir ginti savo interesus dėl neteisėto atleidimo. Teismas sprendime nurodė visas aplinkybes, dėl kurių ieškovas laiku negalėjo pasinaudoti jam suteikta gynybos teise ir jo išvykimus į komandiruotę pagrįstai laikė svarbia šio termino praleidimo priežastimi. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas su įsakymu dėl atleidimo iš darbo buvo supažindintas tik 2008-05-12, tai patvirtina pašto žyma (b.l. 111), kitų duomenų, jog ieškovui buvo žinoma apie 2008-01-23 įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo byloje nėra, todėl ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2008-05-13, ieškovas pateikdamas teismui ieškinį 2008-06-17 (b.l. 1) praleido tik keturias dienas, todėl teismas nustatęs grubius pažeidimus atleidžiant ieškovą iš darbo pagrįstai atnaujino tokį terminą ir gynė darbuotojo interesus.

44Ieškovas gindamas savo pažeistas teises pasirinko nestandartinį ir DK 297 straipsnio 3 ar 4 d. numatytą gynimo būdą. Jis neprašė jo grąžinti į darbą kaip numatyta DK 297 straipsnio 3 d. ir tokia pozicija visiškai aiški, nes ieškovas dirba kitoje įmonėje (b.l. 15), todėl jo grįžimas dar ir į pirminę darbovietę negalimas bei nesuderinamas su jau turimu darbu. Taip pat ieškovas neprašė ginti jo pažeistos teisės DK 297 straipsnio 4 d. numatyta tvarka, t.y. pripažinus darbo sutarties nutraukimą pagal 136 straipsnio 3 d. 2 p. neteisėtu, priteisti jam DK 140 straipsnio 1 d. numatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2008-01-23 iki 2009-04-29, o tokiu būdu laikoma, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, tačiau pasirinko kitą savo teisių ginimo būdą. Ieškovas šalia darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu prašė pakeisti ir jo atleidimo iš darbo pagrindą, kokį jis buvo pasirinkęs ir sutaręs su darbdaviu, t.y. darbo sutartį laikyti nutraukta DK 127 straipsnio 1 d. pagrindu. Pirmos instancijos teismas būdamas aktyvus darbo bylose ir galėdamas išeiti iš reikalavimo ribų šio ieškovo pasirinkto teisės gynimo būdo nekeitė ir netikslino, o kolegija atsižvelgdama, jog šalys šios sprendimo dalies neskundžia, o ieškovas pageidauja būtent tokiu būdu ginti savo teisę, nors ir negaudamas visų įstatyme numatytų jo teisių gynimo būdų, palieka tokį teismo sprendimą, atsižvelgdama, kad kitos šalies – darbdavio teisės nėra pažeidžiamos, atvirkščiai, jis atlygina darbuotojui mažiau negu numato įstatymas.

45Pirmos instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovui neturtinės žalos atlyginimą. Teismas teisingai taikė suformuotą praktiką šiuo klausimu, pagrįstai vadovavosi LAT 2006-01-04 d. nutartyje A. K. v. AB „Vievio paukštynas", civ. bylos Nr. 3K-3-10/2006 suformuota taisykle dėl neturtinės žalos įrodinėjimo darbo bylose ir nustatė, kad minėtoje nutartyje buvo pažymėta, kad asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus (LR CK 6.250 straipsnis, LR DK 250 straipsnis), o atsižvelgiant, kad atsakovas elgėsi piktybiškai su darbuotoju, vien tai suponuoja į neturtinės žalos atlyginimą ir tarp atsakovo kaltų veiksmų ir ieškovui sukeltų nepatogumų ir emocinių išgyvenimų yra priežastinis ryšys. Nepagrįstas UAB „Vevira“ apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovas neįrodė visų būtinų elementų neturtinei žalai atsirasti.

46Taip pat kolegija sprendžia, kad teismas teisingai nustatė padarytos neturtinės žalos dydį ir dėl to atmeta ieškovo apeliacinį skundą dėl šios žalos dydžio padidinimo. Nors kolegija paminėjo atsakovo neteisėtus ir piktybinius veiksmus atleidžiant ieškovą iš darbo, tačiau nustatant žalos dydį būtina atsižvelgti ne tik į darbuotojo emocinius išgyvenimus dėl neteisėto atleidimo ir atsiradusius po tokio atleidimo padarinius. Toks ieškovo atleidimas iš darbo neįtakojo labai svarbiai jo teisei į jo darbą ateityje ir jo tolimesnei darbinei veiklai, nes ieškovas greitai po atleidimo iš darbo įsidarbino kitoje darbovietėje (b.l. 15). Ši aplinkybė be ieškovo kitų teisių atstatymo ir leidžia spręsti, kad teismas nustatė pakankamą žalos dydį, jos didinti kolegija neturi pagrindo.

47Taip pat kolegija nesutinka, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 d. nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į abiejų šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovo reikalavimai, buvo iš esmės patenkinti, pripažįstant, kad ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinės žalos. Tai, kad teismas priteisė ieškovui ne visą jo prašomą neturtinės žalos dydį, nesudaro pagrindo pripažinti, jog tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos turi būti skaičiuojamos nuo priteistos neturtinės žalos sumos. Ieškovo nurodytas, jo manymu, patirtos neturtinės žalos dydis yra subjektyvus, teisingą neturtinės žalos dydį nustatyti yra teismo prerogatyva, įvertinant tokias reikšmingas aplinkybes kaip neturtinės žalos pasekmės, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kt., taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tuo pačiu kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas negali įtakoti ieškovams priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl negalima laikyti, kad ieškovas pralaimėjo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai šioje konkrečioje byloje. Itin nedidelės sumos priteisimas neturtinės žalos atlyginimui bei formalus Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatų taikymas, šiuo konkrečiu atveju neatitiktų ir Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kurie yra visos teisės sistemos pamatas ir taikomi visuose be išimties ginčuose bei teisinėse situacijose.

48Kadangi pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti, o apelianto apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

49Tiek ieškovas, tiek atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų po 1000 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, o atsakovas dar 379 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kadangi abiejų šalių apeliaciniai skundai atmestini, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1-3 dalys).

50Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

Nutarė

52Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,... 3. kolegijos teisėjų Andžejaus Maciejevskio ir Dalios Višinskienės,... 4. sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,... 5. dalyvaujant ieškovui M. P. , jo atstovei adv. Ingai Kučinskaitei,... 6. atsakovo atstovams Raimundui Slaboševičiui, adv. Justui Sakavičiui,... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. P.... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 10. Ieškovas M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo... 11. Ieškovas nurodė, kad su atleidimu iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p.... 12. Ieškovas nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo jis patyrė didelį stresą,... 13. Atsakovas UAB „Vevira“ su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Nors... 14. Ieškovas nepagrindė savo teiginių dėl didelio streso atsiradimo,... 15. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu... 16. Teismas nustatė, jog ieškovas M. P. iš esmės teisingai nurodo faktines... 17. Teismas laikė, kad pagal Darbo kodekso 176 straipsnio 2 d. ieškovas į darbą... 18. Teismas sprendė, jog atleidimas iš darbo yra drausminė nuobauda, todėl... 19. Teismas padarė išvadą, jog šalys susitarė dėl darbo sutarties nutraukimo... 20. Teismas laikė, jog ieškovas praleido terminą, numatytą Darbo kodekso 297... 21. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš darbdavio 8 000 Lt neturtinės... 22. Atsakovas UAB „Vevira“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą... 23. Atsakovas privalo įrodyti ieškovo nebuvimo darbe aplinkybę, o ieškovas –... 24. Byloje pateikti prieštaringi įrodymai dėl ieškovo kasmetinių atostogų... 25. Vien tai, kad darbdavio prašyme pasiaiškinti nenurodytas terminas, negali... 26. Teismas neteisingai taikė ir aiškino DK 169 str. 1 d., 174 str. 1 d.... 27. Teismas nepagrįstai netaikė senaties, nes ieškovas apie atleidimo iš darbo... 28. Byloje neįrodytos šios civilinės atsakomybės sąlygos – neturtinė žala... 29. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.... 30. Ieškovas M. P. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą... 31. Ieškovas M. P. atsiliepimu į atsakovo UAB „Vevira“ apeliacinį skundą... 32. Atsakovas UAB „Vevira“ atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą... 33. Apeliaciniai skundai atmestini.... 34. Nustatyta, kad ieškovas nuo 2006-08-17 dirbo UAB „Vevira“ tarptautinių... 35. Pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 2 dalies 9 punktą darbdavys turi teisę... 36. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas iš darbo... 37. a) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną;... 38. b) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių.... 39. Pareigą įrodyti šių sąlygų buvimą, esant ginčui teisme, tenka... 40. Atsakovas ieškovo neatvykimo į darbą faktui nuo 2007-12-10 iki 2008-01-23... 41. Ieškovas nurodė, kad jis sutarė su darbdaviu, kad iš darbo atsakovas jį... 42. Kolegija nesutinka su UAB „Vevira“ apeliacinio skundo argumentu, kad... 43. Kolegija taip pat nesutinka su UAB „Veivira“ apeliacinio skundo argumentu,... 44. Ieškovas gindamas savo pažeistas teises pasirinko nestandartinį ir DK 297... 45. Pirmos instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovui... 46. Taip pat kolegija sprendžia, kad teismas teisingai nustatė padarytos... 47. Taip pat kolegija nesutinka, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi... 48. Kadangi pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė materialinės... 49. Tiek ieškovas, tiek atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo... 50. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331... 52. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą...