Byla e2S-2504-577/2016
Dėl pažeistų teisių į privatų gyvenimą, trečiasis asmuo A. P

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, advokatei G. B., G. B., M. P., J. K., J. P. dėl pažeistų teisių į privatų gyvenimą, trečiasis asmuo A. P., ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašoma vykdyti teisingumą, kompensuoti už prarastą Kauno Apylinkės teisme tikėjimą teisingumu - 100 000 eurų; išaiškinti atsakovams gerbti ieškovės teises ir teisme viešai atsiprašyti už pavogtus vaikų dokumentus, kt. Taip pat nurodyta, jog teismas turi anuliuoti neteisėtą pirkimo pardavimo sutartį S-216, pateiktą byloje Nr. E2-172-429/2016.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Nutartyje teismas pažymėjo, jog teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens, manančio, kad jo subjektinės teisės yra pažeistos, pareikštą reikalavimą; teismas yra nešališkas ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Iš teikiamo ieškinio nustatęs, kad jo turinys yra įžeidžiančio pobūdžio, paremtas emocinio pobūdžio pasisakymais, teismas sprendė, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, sąmoningai siekė rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms, teismams ir proceso dalyviams, todėl konstatavo netinkamą ieškovės procesinį elgesį. Kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad ieškovei ne kartą išaiškinti ieškinio turiniui keliami reikalavimai, teismas padarė išvadą, jog ieškovė, žinodama teisminės gynybos sąlygas, tvarką ir reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos, sąmoningai šių reikalavimų nevykdo. Remdamasis nurodytais motyvais teismas konstatavo, jog netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o tokio turinio ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo jos ieškinį išnagrinėti iš esmės. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir nutarė atsisakyti priimti ieškinį. Pastebi, kad ieškinys jau buvo priimtas Vilniaus apylinkės teisme, kaip ištaisytas. Teismo argumentus, jog ieškovė sąmoningai siekia rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms, teismams ir proceso dalyviams, vertina kaip ieškovės gąsdinimą. Savo siekio apginti teises nelaiko piktnaudžiavimu. Teigia negavusi jokios teisinės gynybos dėl Kauno apylinkės teisme patirtos vaikų dokumentų vagystės.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį nustatęs netinkamą procesinį elgesį, prilyginamą piktnaudžiavimui procesine teise.
  3. Apeliantė atskiruoju skundu prašo išnagrinėti jos ieškinį. Visų pirma apeliantei paaiškinama, kad apeliacinės instancijos teismas tik patikrina apylinkės teismo procesinius veiksmus. Kadangi civilinės bylos iškėlimo stadijoje byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
  4. Pažymėtina, kad nors teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato įstatymai (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. CPK 42 straipsnis nustato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, kartu ir teismui teikiant elementarius kalbos stiliaus ir kalbos kultūros reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus. Esant ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti sąžiningo civilinio proceso tikslą, priklausomai nuo procesinės situacijos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi teisę arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, arba atsisakyti priimti tokį ieškinį. Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
  5. Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio matyti, kad be skundžiamoje nutartyje pacituotų ieškovės pasisakymų („teismas jiems padeda SAVO TYČINIU NEKOMPETETINGUMU“, teisėja leido vogti iš nebaigtos bylos dokumentus“, „teisėjai suvokia teisėtus reikalavimus, kaip įvairius reikalavimus be sąvokos „teisėti“, teismas suvokia, kad tai ką jie jau suponavo savo elgesiu – yra nusikaltimai“, „teisme yra vagiami iš vienos bylos...“, „Man iš tikrųjų gėda už Lietuvą ir net nepatogu atskleisti Londone iki kokio laipsnio Lietuvoje Teisingumo vykdymas tapo tik teisininkų rato“), ieškinyje nurodyta ir daugiau įžeidžiančio turinio apibūdinimų (pvz. „visi atsakovai yra arba teisti, arba apsivogę, arba neadekvatūs, nes teigia esą tik “normalių sugebėjimų“. Taigi, teismui ir visiems atsakovams yra išaiškintina, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta...“, kt.), kurie nedera dalykiniam dokumento stiliui, akivaizdžiai viršija pagrįstos kritikos ribas, ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti ne tik kaip procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas, bet ir kaip siekis rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms bei proceso dalyviams. Toks netinkamas ieškovės procesinis elgesys prilyginamas piktnaudžiavimui subjektine teise.
  6. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė 2016 metais yra pateikusi teismams daugiau nei 50 ieškinių; jai ne kartą įvairiais aspektais išsamiai buvo išaiškinti ieškinio turiniui keliami reikalavimai, civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, taip pat teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, bei teisė kreiptis teisinės pagalbos į pasirinktą advokatą. Taigi, sutiktina su skundžiamos nutarties išvada, kad ieškovė, žinodama teisminės gynybos sąlygas, tvarką bei reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, sąmoningai jų nevykdo. Apeliantės argumentas, neva teismas, darydamas tokią išvadą, gąsdina ieškovę, yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė jau buvo pareiškusi iš esmės analogišką ieškinį ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1531-925/2016 labai išsamiai išdėstė civilinio proceso normose įtvirtintus ieškiniui keliamus reikalavimus bei konkrečius ieškinio trūkumus, tačiau jų neištaisiusi ieškovė kreipėsi į kitą apylinkės teismą. Šios aplinkybės papildomai patvirtina skundžiamos nutarties išvadą, kad taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą netikslinga.
  7. Apibendrinus išdėstytus argumentus, pripažintina, kad atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta. Naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  8. Ieškovei išaiškintina, kad pašalinusi konstatuotus ieškinio trūkumus, ji turi teisę reikšti ieškinį bendra tvarka.

10Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai