Byla 2S-541-601/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir tretiesiems asmenims notarei L. G., antstolei R. S., antstolei S. V., Kauno apylinkės teismui, L. B., Kauno apygardos teismui, V. G., R. P., A. R., A. B., R. U., D. B., G. B., S. N. L., Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Policijos departamentui, VšĮ Respublikinei Kauno ligoninei, S. S., Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1-ajam teismo psichiatrijos skyriui, Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir kt., kuriuo ieškovas prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8II.

9Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

102.

11Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims notarei L. G., antstolei R. S., antstolei S. V., Kauno apylinkės teismui, L. B., Kauno apygardos teismui, V. G., R. P., A. R., A. B., R. U., D. B., G. B., S. N. L., Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Policijos departamentui, VšĮ Respublikinei Kauno ligoninei, S. S., Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1-ajam teismo psichiatrijos skyriui, Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir kt., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 25-27).

123.

13Teismas konstatavo, kad ieškinys ir dalis jo priedų yra iš esmės įžeidžiančio pobūdžio. Teismas vertino ieškovo niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, kuriais siekiama pažeminti asmenis dėl jų tautybės. Konstatavo, kad toks netinkamas ieškovo procesinis elgesys prilyginamas piktnaudžiavimui teise. Pažymėjo, kad ieškovas sistemingai skundžia įvairių institucijų pareigūnų, darbuotojų veiksmus, vien Kauno apylinkės teismui 2016-2017 metais ieškovas pateikė daugiau nei 20 ieškinių, ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai savo nutartyse įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškinę ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, taip pat civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, todėl ieškinio turiniui keliami reikalavimai ieškovui yra žinomi, tačiau sąmoningai nevykdomi. Tai, kad ieškiniuose neturi būti įžeidžiančių, niekinančių proceso dalyvius, Lietuvos valstybę ir jos pareigūnus formuluočių ir vien šių reikalavimų nepaisymas sudaro pagrindą atsisakyti ginti tokį ieškinį pareiškusio asmens teises, ieškovui išaiškino Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1663-436/2017, tačiau ir reikšdamas šį ieškinį, ieškovas minėtų formuluočių iš savo ieškinio nepašalino.

14III.

15Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

164.

17Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. (t. 2, b. l. 30-38):

181.1.

19Atskirajame skunde nurodė, kad ieškovo teisių gynyba neįmanoma dėl daugumos trečiųjų asmenų niekinamojo pobūdžio į Lietuvos valstybę, tyčinio neteisėto trukdymo prisiteisti žalą, kurią pareiškėjas kildina iš Lietuvos valstybės pareigūnais ar teisėjais įdarbintų asmenų trukdymo gintis nuo Lietuvos valstybės piktnaudžiavimo. Tretieji asmenys ,kaip valstybės pareigūnai, niekina ir žemina Lietuvos valstybę bei sąžiningus Lietuvos valstybės pareigūnus, ieškovą, iš jų atvirai tyčiojasi.

20Teismas

konstatuoja:

21IV.

22Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

235.

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

256.

26Pirmosios instancijos teismas ieškovo V. J. ieškinį atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. kaip nenagrinėtą teisme (dėl to, kad ieškovo ieškinys yra įžeidžiančio pobūdžio).

277.

28CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

298.

30Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį reikalavimą ir pradėjus nagrinėti ar išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

319.

32Nagrinėjamu atveju ieškovas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, turtinę ir neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ,,...nei atsakovas, nei jo atsakingi asmenys L. B., V. G., R. P., A. R., A. B., R. U., D. B. ieškovui dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų padarytos žalos neatlygino, nors jie kaip teisėjais įdarbinti asmenys ir kaip valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymu šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti...“; ,,...atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė – ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai dėl trukdymo prisiteisti Lietuvos valstybės okupacijos, kolonizacijos, sovietizacijos, rusinimo pasėkoje rusų kolonisto S. N. L., Kauno chuntos ir prookupacinio režimo persekiojimo bei piktnaudžiavimo psichiatrija pookupacinio režimo ir tarptautiniuose teismuose bei institucijoje ...“. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas vartoja deklaratyvius ir įžeidžiančio pobūdžio apibūdinimus bei teiginius, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdžiai įžeidžiantys Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigūnus, kitus asmenis, tame tarpe jų tautybės pagrindu, pobūdžio. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

3310.

34Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovui, ne kartą reiškusiam panašaus pobūdžio ieškinius, buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, tačiau ieškovas vėl teikia įžeidžiančio turinio procesinius dokumentus ir, žinodamas ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, sąmoningai jų nevykdo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apelianto ieškinyje vartojami įžeidžiančio pobūdžio teiginiai apie Lietuvos valstybę, jos institucijas ir jose dirbančius pareigūnus bei kitus asmenis negali būti vertinami kitaip, kaip tik sąmoningas siekis sumenkinti Lietuvos valstybę ir jos institucijas bei naudojimasis teise kreiptis į teismą ne pagal jos paskirtį. Tokios pozicijos, kai dėl šalies elgesio atsisakoma priimti ieškinį ar kitą procesinį dokumentą, yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-162-186/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2504-577/2016; Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1953-657/2017 ir kt.).

3511.

36Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teikdamas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties V. J. nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių nurodytos nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą. Iš atskirojo skundo turinio taip pat matyti, kad jis didžiąja dalimi nurodo aplinkybes, kurios tik dar kartą patvirtina ieškovo teikiamų procesinių dokumentų įžeidžiantį pobūdį, t. y. nurodo, kad ,,teisminė ieškovo V. J. teisių gynyba yra neįmanoma dėl sistemingo niekinamo KMAT ir KAT požiūrio į ieškovą, lietuvių tautą, dėl atviro daugumos KMAT ir KAT teisėjais įdarbintų asmenų pritarimo Lietuvos valstybės okupacijoms 1940-06-15 ir 1994 m., kolonizacijai, sovietizacijai, rusinimui“; ,,KMAT ir KAT teisminė ieškovo V. J. teisių gynyba yra neįmanoma dėl daugumos KMAT ir KAT teisėjais įdarbintų asmenų pripažinimo, jog 1939-08-23 slaptasis papildomas protokolas prie 1939-08-23 SSSR (sovietinės Rusijos) – Vokietijos nepuolimo sutarties (Molotov – Ribbentrop paktas) Lietuvos Respublikoje galioja“ ir kt.

3712.

38Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo klausimui spręsti tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas V. J. atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Ieškovo (apelianto) V. J. atskirąjį skundą atmesti.

41Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

42Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai,... 8. II.... 9. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. 2.... 11. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti... 12. 3.... 13. Teismas konstatavo, kad ieškinys ir dalis jo priedų yra iš esmės... 14. III.... 15. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 16. 4.... 17. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 18. 1.1.... 19. Atskirajame skunde nurodė, kad ieškovo teisių gynyba neįmanoma dėl... 20. Teismas... 21. IV.... 22. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23. 5.... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 25. 6.... 26. Pirmosios instancijos teismas ieškovo V. J. ieškinį atsisakė priimti... 27. 7.... 28. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 29. 8.... 30. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kreipimasis su... 31. 9.... 32. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti... 33. 10.... 34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 35. 11.... 36. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teikdamas atskirąjį... 37. 12.... 38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 39. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Ieškovo (apelianto) V. J. atskirąjį skundą atmesti.... 41. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.... 42. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....