Byla 2-40-743/2013
Dėl teisės pripžinimo įteisinti savavališką statybą neesant žemės savininko sutikimo pagal A. B. ieškinį atsakovui J. T. su trečiaisiais asmenimis Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Veisiejų regioninio parko direkcija, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovei advokatei Valdai Grigonytei, atsakovui J. T., jo atstovei advokatei Aistei Račkauskaitei-Burneikienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl teisės pripžinimo įteisinti savavališką statybą neesant žemės savininko sutikimo pagal A. B. ieškinį atsakovui J. T. su trečiaisiais asmenimis Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Veisiejų regioninio parko direkcija, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

3Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškiniu prašoma pripažinti ieškovui teisę pabaigti jau parengto statinio projekto derinimo darbus pagal parengtą statinio projektą be žemės sklypo savininko – atsakovo sutikimo pagal 2011 m. rugpjūčio 16 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-110816-00040-(14.12) dėl atlikto 11,40 x 9,42 m dydžio, 194,70 kv. m ploto poilsio namelio (unikalus Nr. ( - )), 2K1Ž, esančio ( - ), paprasto remonto darbų – t.y. apšiltintos dalies fasado, 10 cm storio akmens vata ne pagal pastatų atnaujinimo programą ir pakeistos stogo dangos iš šiferio į skardinį (čerpių imitaciją, rudos spalvos), nes žemės sklypo savininkas tokį sutikimą kategoriškai atsisako duoti (t. 1, b. l. 121-129).

5Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Atsakovas yra žemės sklypo ( - ) savininkas. Šiame sklype ieškovui nuosavybės teise priklauso poilsio namelis, kuriam jis 2011 m. pakeitė stogo dangą iš šiferio į rudos spalvos, čerpų imitacijos skardą, taip pat poilsio namelį apšiltino. Dėl šių darbų 2011 m. rugpjūčio 16 d. jam buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kadangi šiems darbams atlikti poilsio nameliui, kaip neypatingam statiniui, buvo būtina gauti statybą leidžioantį dokumentą – rašytinį valstybės tarnautojų pritarimą statinio projektui. 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-273-780/2012 teismas nustatė, kad atlikti paprastojo remonto darbai yra galimi ir jų nedraudžia jokie teisės aktai, atlikti statybos darbai nepadidino žemės sklypo užstatymo ploto, kad panaudotos statybos medžiagos nepažeidžiaVeisiejų regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 433, reikalavimų ir žalos saugomos teritorijos aplinkai nedaro, todėl įpareigojo per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atliktiems poilsio namelio fasado apšiltino ir stogo dangos pakeitimo darbams. UAB ,,Lazdijų projektas“ parengė projektą, tačiau be žemės savininko sutikimo suderinti parengto projekto ir gauti rašytinį valstybės tarnautojų pritarimą negali, susitarti su atsakovu nepavyksta, todėl prašo teismo leisti be atsakovo sutikimo baigti projekto derinimo darbus tam, kad galėtų įteisinti savavališką statybą.

6Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nesutikimą grindžia šiais argumentais. 2004 m. sausio 30 d. sprendimu jam atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą ( - ), kuriame yra ieškovo poilsio namelis. Jis nesutinka su ieškovo reikalavimu leisti jam be jo sutikimo suderinti UAB ,,Lazdijų projektas“ parengtą projektą, nes teisėtais pagrindais nevaldydamas žemės sklypo, ieškovas negali būti statytojas remiantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir šį savo argumentą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2011 suformuota teismine praktika. Be to, ieškovo pateiktas projektas neatitinka projektui keliamų reikalavimų, nes nepateiktas supaprastinto projekto dokumentų sudėties žiniaraštis, nėra patvirtinimo, kad techninio projekto sprendiniai nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, netikslūs bendrieji statinio rodikliai, nėra situacijos plano, nėra fasadų, pjūvio brėžinių, nepateiktas galiojantis sklypo planas. Konkrečių argumentų, dėl kurių jis nesutinka su pakeista stogo danga ar poilsio namelio apšiltinimu, atsakovas nenurodė, tvirtino, kad statyba jo sklype pažeidžia jo, kaip žemės sklypo savininko, interesus, kadangi žemės sklype yra įvairių statybos atliekų, jis negali tinkamai naudotis sklypu.

7Trečiasis asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prieštaravimų dėl ieškinio neišsakė (t. 1, b. l. 47,48), prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (t. 2, b. l. 65), apie posėdį pranešta tinkamai (t. 2, b. l. 47).

8Trečiasis asmuo Veisiejų regioninio parko direkcija į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes ieškovas nėra žemės sklypo savininkas, žemės sklypo savininko sutikimo nėra, nėra išduotos spacialiosios saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reglamento sąlygos, nėra žemės sklypo plano (t. 1, b. l. 52), prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 2, b. l. 66), apie posėdį pranešta tinkamai (t. 2, b. l. 51).

9Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad byla turi būti nagrinėjama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (t. 1, b. l. 53-55), į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (t. 2, b. l. 53).

10Byloje nustatyta, kad nuo 1995 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties ieškovas A. B. yra poilsio namelio 2K1ž, esančio ( - ), savininkas. Nuo 2004 m. sausio 30 d. Apskrities viršininko sprendimo atsakovas J. T. yra žemės sklypo, esančio ( - ), kuriame stovi ieškovo poilsio namelis, savininkas. Susitarimų dėl naudojimosi žemės sklypu šalys nėra sudarę. 2011 m. rugpjūčio 16 d. patikrinus ieškovo poilsio namelio būklę, konstatuota savavališka statyba, nes jis, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento – rašytinio valstybės tarnautojo pritarimo projektui, atliko paprastojo remonto darbus: apšiltino dalį fasado 10 cm storio akmens vata ne pagal pastatų atnaujinimo programą ir pakeitė stogo dangą iš šiferio į skardinį (čerpių imitaciją, rudos spalvos). 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu teismas konstatavo ieškovo A. B. savavališkos statybos faktą, nustatė, kad ši statyba galima, nepažeidžia viešųjų teisės normų ir žemės sklypo savininko teisių, todėl leido šią statybą įteisinti per vienerius metus gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Tam, kad gauti šį dokumentą, ieškovas privalo pateikti statybą leidžiantį dokumentą išduodančiai institucijai ir žemės sklypo, t.y. atsakovo J. T., sutikimą dėl atlikto remonto. Atsakovas tokį sutikimą duoti nepagrįstai atsisako. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

11Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad J. T. yra 1,15 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), savininkas; įsigijimo pagrindas – 2004 m. sausio 30 d. Apskrities viršininko sprendimas (t. 1, b. l. 94-95). Pažymėjimas patvirtina, kad A. B. pagal 1995 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį yra 194,70 kv. m ploto poilsio namelio (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), savininkas (t. 1, b. l. 36,37, 86,87). 2011 m. rugpjūčio 3 d. raštu Veisiejų regioninio parko direkcija pranešė apie ( - ) esančiame J. T. priklausančiame sklype, kurio kadastrinis Nr. 5933/0003:205, vykdomi statybos darbai – pakeista poilsio namelio stogo danga ir apšiltinamas fasadas, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nesuderinti su Veisiejų regioninio parko direkcija (t. 1, b. l. 11,62). 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštu atsakovas patvirtino, kad nėra davęs ieškovui sutikimo dėl jo žemės sklype vykdomo poilsio namelio rekonstravimo (t. 1, b. l. 63). 2011 m. rugpjūčio 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatyta, kad statytojas A. B. neturi rašytinio pritarimo paprastojo remonto aprašui ir žemės sklypo savininko sutikimo (t. 1, b. l. 18,64), todėl 2011 m. rugpjūčio 16 d. surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyta, kad ( - )., Veisiejų regioninio parko rekreacinio prioriteto funkcinėje zonoje esančio statinio – 11,40 x 9,42 m dydžio, 194,70 kv. m bendro ploto poilsio namelio dalis fasado apšiltinta 10 cm storio akmens vata ne pagal pastatų atnaujinimo (modernizavimo) programą, pakeista stogo danga iš šiferio į skardinį (čerpių imitacija, ruda spalva); konstatuota, kad atliktas savavališkas paprastasis remontas neypatingam statiniui, pareikalauta statytojo A. B. sustabdyti statybos darbus; fotonuotraukose užfiksuota pakeista stogo danga, dalies fasado apšiltinimas ir bendras statinio vaizdas (t. 1, b. l. 12-17, 65-73). 2011 m. rugpjūčio 16 d. paaiškinimu A. B. pripažino atlikęs jam priklausančio poilsio namelio remonto darbus (t. 1, b. l. 74-76). 2011 m. rugpjūčio 31 d. pareikalauta statytojo A. B. pašalinti savavališką statybą (t. 1, b. l. 25,81,82). 2011 m. rugpjūčio 26 d. administraciniu nurodymu pasiūlyta A. B. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1593 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo sumokėti 200 Lt dydžio baudą (t. 1, b. l. 19-22,78), kurią ieškovas sumokėjo 2011 m. rugpjūčio 31 d. (t. 1, b. l. 80). 2012 m. kovo 8 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo ir patikrinimo aktu konstatuota, kad savavališka statyba nepašalinta (t. 1, b. l. 23,79, 83-85). 2012 m. gegužės 14 d. raštu A. B. kreipėsi į Veisiejų regioninio parko direkciją, prašydamas nurodyti, ar ji neprieštarautų statybą leidžiančiam dokumentui esant pakeistai stogo dangai bei apšiltintam fasadui (t. 1, b. l. 26), kuri nurodė, kad ji pritartų tokiam poilsio namelio paprastajam remontui, jeigu A. B. parengtų paprastojo remonto projektą, o, atsižvelgiant į tai, kad statinys yra kito asmens žemės sklype, būtų pateikta ir sutartis su žemės sklypo savininku dėl statybos jo sklype (Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 6 punktas) (t. 1, b. l. 27,28). 2012 m. liepos 9 d., 2012 m. rugpjūčio 22 d. pasiūlymais-prašymais A. B. kreipėsi pas J. T., prašydamas leisti jo žemės sklype atlikti poilsio namelio paprastąjį remontą – pakeisti stogo dangą iš šiferio į skardą ir apšiltinti pastatą (t. 1, b. l. 29). 2012 m. liepos 24 d., 2012 m. rugsėjo 4 d. raštais atsakovas atsisakė duoti šį sutikimą nurodydamas, kad ieškovas nėra žemės sklypo savininkas ar teisėtas jo naudotojas, be to, nepateikta projektinė dokumentacija, todėl jam nėra aiški darbų apimtis (t. 1, b. l. 30-35). 2012 m. gruodžio 10 d. Lazdijų rajono apylinkės teismas sprendimu nustatė, kad A. B. veiksmai, kai jis be statybą leidžiančio dokumento – rašytinio valstybės tarnautojų pritarimo statinio projektui apšiltino dalį savo poilsio namelio fasado 10 cm storio akmens vata ir pakeitė stogo dangą iš šiferio į rudos spalvos čerpių imitacijos skardą yra savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Teismas atsižvelgė į tai, kad atlikti paprastojo remonto darbai yra galimi ir jų nedraudžia jokie teisės aktai, remontuotas teisėtai pastatytas ir įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės teise įregistruotas statinys, statybos darbai nepadidino žemės sklypo užstatymo ploto, panaudotos statybos medžiagos nepažeidžiaVeisiejų regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 433, reikalavimų ir žalos saugomos teritorijos aplinkai nedaro, žemės sklypo savininko teisės ir interesai po atlikto remonto taip pat nėra pažeidžiami, nes faktinė padėtis, esanti po remonto darbų, nuosavybės teisių į žemės sklypą nevaržo ir neapsunkina labiau nei tai buvo iki remonto, todėl įpareigojo A. B. per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atliktiems poilsio namelio fasado apšiltinimo ir stogo dangos pakeitimo darbams (t. 1, b. l. 109-112). UAB ,,Lazdijų projektas“ pagal 2012 m. rugsėjo 10 d. projektavimo darbų sutartį su A. B. parengė poilsio namelio (unikalus Nr. 59/979-0022-02-3) Lazdijų r. Veisiejų sen. Kalvelių k. paprastojo remonto aprašą (t. 1, b. l. 130-166). Specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB ,,Lazdijų projektas“ parengtas ieškovo projektas turi trūkumų: nepateiktas supaprastinto projekto dokumentų sudėties žiniaraštis, nėra patvirtinimo, kad techninio projekto sprendiniai nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, netikslūs bendrieji statinio rodikliai, nėra situacijos plano, nėra fasadų, pjūvio brėžinių, nepateiktas galiojantis sklypo planas (t. 2, b. l. 59-63). 2013 m. balandžio 25 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad įvažiavime į atsakovo žemės sklypą yra rakinama užtvara, sklype yra įspėjimų draudžiančių eiti, žemės sklype yra kelių savininkų – A. B. N. S. ir G. G. pastatai, sklype rasti dekoratyviniai augalai, medžio dirbinys, statybinių medžiagų (t. 2, b. l. 77-110).

12Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas Civilinio kodekso (toliau – CK) normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisės apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Interesų konflikto grėsmė dažnai kyla iš nuosavybės santykių įgyvendinimo. Kiekvienam asmeniui rūpi, kad jo turimo turto neatimtų bei netrukdytų juo naudotis. Tuo pačiu metu toks asmuo, naudodamasis savo nuosavybe, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civilinė teisė reglamentuoja laisvų asmenų, turinčių priešingus interesus, santykius. Juos reikia sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti socialinį kompromisą, užtikrinantį abiejų šalių interesų įgyvendinimą. Šiam tikslui tarnauja proporcingumo principas, įtvirtintas CK 1.2 straipsnyje, kuris taip pat yra ir Europos Sąjungos teisės principas. Jis reikalauja interesų – tiek viešojo ir privataus, tiek privačių interesų pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Europos Žmogaus Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą (Depalle v. France (GC), no. 34044/02, 29 March 2010; Kozacio?lu v. Turkey, no. 2334/03, 19 February 2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012; 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2013).

13Šio teisinio reglamentavimo ir jurisprudencijos kontekste pažymėtina, kad ieškovas A. B. nuosavybės teise poilsio namelį Lazdijų r. Kalvelių k. įsigijo 1995 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Šios nuosavybės įsigijimo metu žemės sklypas buvo valstybės nuosavybė. 2004 m. sausio 30 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu atkūrus atsakovui J. T. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, šio žemės sklypo savininku tapo J. T., todėl nuo šio momento abu nuosavybės turėtojai įgijo ir pareigą naudodamiesi savo nuosavybe, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovo J. T. sklypas patenka į Veisiejų regioninio parko rekreacinio prioriteto funkcinę zoną, kurioje statinių paprastajam remontui keliami papildomi reikalavimai, todėl ieškovui A. B. atlikus šio poilsio namelio apšiltinimo ir stogo dangos keitimo darbus, buvo konstatuota savavališka statyba, nes remiantis 2002-12-05 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglameto (toliau – STR) 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšis“ 12.4 ir 12.8 punktais tokie darbai priskiriami paprastajam remontui, o tokio neypatingo statinio paprastajam remontui būtinas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo rašytinis pritarimas paprastojo remonto projektui (Statybos įstatymo 2 straipsnio 94 dalis, 20 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas, STR 1.07.01:2002 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.2 punktas), kurio A. B. neturėjo. 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu teismas, pripažinęs savavališkos statybos faktą, nurodė, kad A. B. atlikdamas poilsio namelio paprastąjį remontą nepažeidė imperatyvių įstatymo reikalavimų ir žemės sklypo savininko teisių, todėl leido A. B. gauti statybą leidžiantį dokumentą per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tam, kad A. B. galėtų gauti šį statybą leidžiantį dokumentą, remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalimi bei STR 1.07.01:2010 28 punku, 3 priedu privalo pateikti ir sutartį ar sutikimą dėl kito žemės sklypo ar teritorijos naudojimo, kurio atsakovas neduoda. Savininko teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ribojama draudimu pažeisti kitų savininkų teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Toks nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas įrodymais ir argumentais, kurie patvirtintų, kad atliktas paprastasis remontas pakeis esmines savininko gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki jo, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir pan. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Žemės sklypo savininkas, gali ginčyti ne ieškovo siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę (šiuo atveju atlikti paprastąjį remontą ir jį įteisinti), bet šios teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jo teises ar teisėtus interesus į jo nuosavybę. Byloje nustatyta, kad ieškovas pakeitė stogo dangą ir atliko dalies pastato apšiltinimą, todėl faktinė padėtis po statinio remonto iš esmės nepasikeitė ir atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, labiau teisių nesuvaržė ir neapsunkino nei iki remonto. Atsakovas, turėdamas projektą, kuriame aiškiai nurodyta ieškovo darbų apimtis, kuriems prašomas sutikimas – stogo dangos keitimas ir dalies pastato apšiltinimas, kai darbai jau atlikti ir atsakovas gali spręsti, ar šie darbai kaip nors pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nenurodė aiškių ir konkrečių argumentų, nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad šie remonto darbai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Nors atsakovas tvirtino, kad jo teisių pažeidimai, numatyti Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje yra, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad tokie pažeidimai atsirado dėl ieškovo atlikto paprastojo remonto, nepateikė. Atsakovo argumentai, jog ieškovas negali būti statytoju, paremti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, numatančia, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais, visiškai nepagrįsti, nes šiame, minimame punkte, aiškiai nurodyta, kad šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.). Ši įstatymo nuostata yra sukonkretinta STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“ Priede Nr. 7, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai neprivalomi visais paprastojo remonto atvejais (3 punktas). Šių teisės aktų nuostatų kitoks aiškinimas negali būti grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2011 suformuota praktika, kuria kaip precedentine atsakovas pagrindžia šį argumentą, nes šios bylos aplinkybės visiškai skirtingos: šioje byloje ginčas kilo dėl nuosavybės tarp šalių, kurios nei viena nebuvo teisėtai įgijusi nei nuosavybės į ginčo pastatą, nei į žemės sklypą, kuriame jis stovi. Atsakovo argumentai, kad pateiktas ieškovo projektas turi ydų, nurodytų jo pateiktoje specialisto išvadoje, patvirtina, kad jis savo argumentus dėl nesutikimo su ieškovo projektu iš esmės grindžia ne argumentais dėl savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, bet nurodydamas, kad projektas neatitinka viešosios teisės normų, tačiau pažymėtina, kad viešosios teisės normų reikalavimus vertina kompetetingos institucijos, kurios nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoda statybą leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 23 straipsnio 14-16 dalys, 23 dalys). Pripažinus tokį atsakovo argumentą pagrįstu, būtų sukurta situacija, kad ieškovas negali pateikti projekto kompetentingai institucijai vertinti, nes neturi žemės savininko sutikimo, o šio sutikimo negali gauti, nes projektas neatitinka viešosios teisės normų reikalavimams, o toks reglamentavimas, kai atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje susijęs taip, kad neįgyvendinus vienos teisės – negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji, negalimas. Atsakovo argumentai, kad jo sklype esančių pastatų savininkai (A. B., G. G., N. S.) užtverdami įvažiavimą, jį užrakindami, sandėliuodami jo sklype įvairius daiktus, pastatydami įvairius ženklus ir užrašus (Faktinių aplinkybių konstatvimo protokolas, t. 2, b. l. 77-110), pažeidžia jo teisę tinkamai naudotis žemės sklypu, visiškai nesusiję su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu ieškovui pakeitus stogo dangą ir apšiltinus dalį pastato. Bet kokias savo, kaip savininko teises, kurios jo manymu yra pažeidžiamos, jis gali ginti remiantis CK 4.98 straipsniu reikšdamas ieškinį ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, o ne naudodamasis nuosavybės teisių turėtojui suteiktomis teisėmis varžyti kitų asmenų nuosavybės teisių įgyvendinimą.

14Įvertinus anksčiau aptartus argumentus, pripažintina, kad atsakovas be teisėto pagrindo atsisako duoti sutikimą ieškovui įteisinti statybą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atliktam poilsio namelio paprastajam remontui pakeičiant stogo dangą ir apšiltinant dalį pastato, todėl ieškovui tokia teisė pripažintina teismo sprendimu.

15Ieškovas, formuluodamas ieškinio dalyką, prašo leisti derinti parengtą projektą, nurodant jo rengėją ir datą, taip pat nurodant, kad žemės sklypo savininkas sutikimą dėl šio projekto duoti atsisako, tačiau, iš ieškovo ieškinio dalyko matyti, kad jam reikalinga teisė be atsakovo sutikimo įteisinti savavališką statybą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikties darbams, todėl sprendime ir pripažintina ši jo teisė, nenurodant, koks projektas bus pateiktas statybą leidžiančiam dokumentui gauti (jis dar turi būti įvertintas viešosios teisės normų požiūriu) ir kad tokį sutikimą atsakovas duoti kategoriškai atsisako.

16Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 2 000 Lt (už ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme, t. 1, b. l. 38,39), kurios pagrįstos pinigų priėmimo kvitu ir, įvertinus tai, kad atstovė teisines paslaugas teikė viso bylos nagrinėjimo metu, surašant tiek procesinius dokumentus (ieškinį, patikslintą ieškinį), tiek atstovaujant posėdžiuose, kai atstovės kontora kitoje nei teismas vietoje, pagrįstos, neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) minimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių. Ieškovo ieškinys tenkintinas, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo. Iš atsakovo priteistinos ir ieškovo išlaidos, turėtos žyminiam mokesčiui sumokėti – 143 Lt (t. 1, b. l. 40).

17Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 43 Lt, kurios taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 273 straipsniais, teisėja

Nutarė

19Ieškinį patenkinti.

20Pripažinti A. B., a. k. ( - ) teisę įteisinti savavališką statybą ir be žemės sklypo savininko J. T., a. k. ( - ) sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą poilsio namelio 2K1ž (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), atliktiems paprastojo remonto darbams - apšiltinant dalį fasado 10 cm storio akmens vata ir pakeičiant stogo dangą iš šiferio į skardą (čerpių imitacija).

21Priteisti iš atsakovo J. T., a. k. ( - ) 2 143 Lt (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. B., a. k. ( - )

22Priteisti iš atsakovo J. T., a. k. ( - ) 43 Lt (keturiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl teisės... 3. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškiniu prašoma pripažinti ieškovui teisę pabaigti jau parengto statinio... 5. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Atsakovas yra žemės sklypo ( - )... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nesutikimą grindžia šiais argumentais.... 7. Trečiasis asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija į teismo... 8. Trečiasis asmuo Veisiejų regioninio parko direkcija į teismo posėdį... 9. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 10. Byloje nustatyta, kad nuo 1995 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties... 11. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nekilnojamojo turto registro... 12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus... 13. Šio teisinio reglamentavimo ir jurisprudencijos kontekste pažymėtina, kad... 14. Įvertinus anksčiau aptartus argumentus, pripažintina, kad atsakovas be... 15. Ieškovas, formuluodamas ieškinio dalyką, prašo leisti derinti parengtą... 16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 17. Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 43 Lt,... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 273 straipsniais,... 19. Ieškinį patenkinti.... 20. Pripažinti A. B., a. k. ( - ) teisę įteisinti savavališką statybą ir be... 21. Priteisti iš atsakovo J. T., a. k. ( - ) 2 143 Lt (du tūkstančius vieną... 22. Priteisti iš atsakovo J. T., a. k. ( - ) 43 Lt (keturiasdešimt tris litus)... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas...