Byla 1A-634-185-2014

1Procesinio sprendimo kategorija

2Panevėžys

31.2.14.5.3;2.4.8.

4Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant: prokurorei Gražinai Petrulytei, nuteistajam T. U., jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, nukentėjusiajam E. S., nukentėjusiojo M. S. atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. U. paskirta galutinė bausmė – dveji metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant T. U. pareigą - laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą ir baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams (BK 68 str.). Priteista iš T. U. E. S. ir M. S. po 15 000 Lt kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo ir po 500 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6T. U. nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio 22 dieną, apie 19.20 val. Panevėžyje, ( - ) gatvėje, ties 4-uoju namu esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį „RENAULT MEGANE SCENIC“, valst. Nr. ( - ) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 37 p. reikalavimus - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, todėl partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją V. S., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pėsčioji V. S.. Jai buvo nustatyti šie sužalojimai: stiprus kūno sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda dešiniame momenyje, poodinėmis kraujosruvomis dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje ir dešinėje šlaunyje, kraujosruva dešinio momens minkštuosiuose audiniuose, dešinio momenkaulio ir dešinės vidurinės bei kairės vidurinės kaukolės pamato duobių kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir virš kietojo galvos smegenų dangalo, kraujosruvomis po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairiojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės skilties sumušimu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, ir 2013-11-23 01.20 val., VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje V. S. nuo patirtų kūno sužalojimų mirė.

7Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. S. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį, pašalinti T. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, ir pripažinti, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. T. U. pagal BK 281 str. 5 d. paskirti ne mažesnę kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmę ir taikant BK 641 str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, panaikinti T. U. BK 75 str. taikymą. Visiškai tenkinti jo civilinį ieškinį ir iš T. U. priteisti 51 368 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti jam iš T. U. jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurias sudaro 1000 Lt (ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme) ir 600 Lt (apeliacinės instancijos teisme). Nurodo, kad nesutinka su pripažinta T. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, nes analizuojant T. U. parodymus ir juos gretinant su byloje surinktų įrodymų visuma matyti, jog nuteistasis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, tačiau, duodamas parodymus apie eismo įvykį, nebuvo nuoširdus ir stengėsi nutylėti jam nepalankias įvykio aplinkybes arba dėstė jas taip, kad pateisintų padarytus priešingus teisei veiksmus. T. U. tvirtino, kad eismo įvykio metu matomumas buvo blogas, oro sąlygos – prastos, nes lijo smulkus lietus, jis važiavo negreitai – 40-50 km/h greičiu, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl, pasak jo, esant prastoms meteorologinėms sąlygoms, jis nesilaikė KET 133 p. reikalavimų ir nepasirinko saugaus važiavimo greičio, be to, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas laikytis KET 37 p. reikalavimų, jis važiavo, nors, pasak nuteistojo, negreitai, tačiau praktiškai maksimaliu mieste leistinu važiuoti greičiu (KET 135 p.). Be to, šie T. U. duoti parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometeorologijos stoties 2013-11-29 pažymai apie hidrometeorologines sąlygas įvykio metu, liudytojo A. K. parodymams. Nurodo, kad T. U. duoti parodymai, kad jis žuvusiąją prie pėsčiųjų perėjos pastebėjo iki pėsčiųjų perėjos likus 15-20 m, po ko pradėjo stabdyti, tačiau dėl per mažo atstumo išvengti susidūrimo nepavyko, yra neįtikinami ir taip pat prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, nes iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad įvykio vietoje T. U. vairuoto automobilio stabdymo žymių nėra, o iš liudytojo A. K. parodymų matyti, jog jis prieš pėsčiosios partrenkimą stabdomo automobilio garso negirdėjo. Atkreipia dėmesį į tai, kad eismo įvykio vietos plane užfiksuota, jog T. U. vairuotas automobilis sustojo net 12 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, per kurią ėjo pėsčioji V. S.. Negali neatkreipti dėmesio į tai, kad T. U., siekdamas sušvelninti savo atsakomybę, įtikinėjo teismą, jog pati pėsčioji neva pažeidė KET, nes į pėsčiųjų perėją įėjo sparčiu žingsniu, nesidairydama. Tačiau iš T. U. teisme duotų parodymų matyti, kad jis pats pėsčiosios įžengimo į pėsčiųjų perėją nematė, o pirmiau nurodytas aplinkybes jis sužinojo iš liudytojo A. K.. Tuo tarpu iš A. K. duotų parodymų nėra pagrindo tvirtinti, jog pėsčioji V. S. į gatvės važiuojamąją dalį (pėsčiųjų perėją) įžengė neįvertinusi atstumo iki artėjančios transporto priemonės ir jos greičio bei neįsitikinusi, kad tai daryti yra saugu. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad, nors T. U. pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau duodamas parodymus nebuvo nuoširdus ir siekė sušvelninti savo atsakomybę, be to, jis po įvykio nesiėmė jokių veiksmų, kad atlygintų (bent dalį) nusikaltimu padarytos žalos. Vien to, kad asmuo pripažino savo kaltę, nepakanka pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatytas ir nuoširdus gailėjimasis, o pirmiau išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog T. U. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų veiksmų, todėl, apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino esant T. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Nurodo, kad nepagrįstai pripažinęs T. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, apylinkės teismas tinkamai nesilaikė BK 41 str., 54 str. 2 d. nuostatų, teisingumo ir proporcingumo principų, todėl T. U. paskyrė neteisingą bausmę. Mano, kad atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į neatstatomas nusikalstamos veikos pasekmes, į tai, kad byloje nenustatyta nei T. U. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sukinančių aplinkybių, į T. U. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, T. U. turi būti paskirta BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu ne mažesnė nei nustatytas šios bausmės vidurkis. Taip pat mano, kad nėra jokio pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, juolab kad tokio savo sprendimo iš esmės nepagrindė ir apylinkės teismas.

8Nurodo, kad nesutinka ir su teismo sprendimu bei jį pagrindžiančiais argumentais dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio jam priteisimo iš T. U.. Byloje neginčytinai nustatyta, kad dėl T. U. padaryto nusikaltimo jis neteko savo mamos V. S.. Dėl to jis patyrė didelį dvasinį sukrėtimą. Dvasiniai išgyvenimai buvo labai stiprūs ir skausmingi, nes mama jam buvo pats artimiausias ir mylimiausias žmogus, juos siejo labai stiprus bei artimas tarpusavio ryšys ir, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, jų santykiai buvo nuolatinio pobūdžio, nes jis savo šeimos nėra sukūręs ir net neturi draugės, su kuria galėtų sukurti šeimą, visą laiką gyveno kartu su mama, su ja vedė bendrą ūkį, o jam išvykus laikinai dirbti į Norvegiją, jie nuolat bendravo telefonu, jų tarpusavio santykiai nepakito. Dėl motinos netekties jis iki šiol jaučia didelę moralinę nuoskaudą. Pažymi, kad pastaruoju metu jį pradėjo kankinti nusivylimas, ilgesys, pastebi, kad artėjant 20 val., kai mama grįždavo iš darbo į namus, jam atsiranda įtampą, nepaaiškinamas jaudulys ir vienišumo jausmas. Dėl mamos netekties ženkliai pablogėjo jo gyvenimo kokybė bei psichinė sveikata. Apylinkės teismas nurodė, kad savo ieškininiam reikalavimui pagrįsti jis nenurodė jokių aplinkybių, o būtent, kad būtų kreipęsis į medikus, vartojęs medikamentus ir pan. Tačiau tai, jo nuomone, jau būtų išskirtinės aplinkybės ir jam pasisekė, kad mamos netektis jam iki šiol nesukėlė tokių pasekmių, dėl kurių jis turėtų kreiptis į medikus ir savo psichinę būklę gydyti medikamentais. Tačiau tai nereiškia, kad nesant tokių aplinkybių jo dėl mamos netekties patirta neturtinė žala neturi būti atitinkamai įvertinta ir atlyginta kalto asmens. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos jam atlyginimo klausimą, pažeidė reikalavimus, t. y. nepakankamai atsižvelgė į jo patirtą stiprų dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, labai sunkias ir neatitaisomas pasekmes, per didelį dėmesį skyrė T. U. turtinei padėčiai, visiškai neanalizuodamas, kokių priemonių ir pastangų jis ėmėsi, kad savo materialinę bei turtinę padėtį pagerintų. Taip pat iš nuosprendyje išdėstytų argumentų matyti, kad apylinkės teismas, nustatydamas jo patirtos neturinės žalos dydį, jį siejo su jo po motinos mirties paveldėtu turtu, jo mamos neva nerūpestingu elgesiu, nors jokių tai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, mano, kad apylinkės teismas jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėjo pažeisdamas tiek baudžiamojo proceso, tiek civilinės teisės normas ir jam iš T. U. priteisė piniginę sumą neturtinei žalai atlyginti, aiškiai neatitinkančią sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Mano, jog teisingiausia kompensacija būtų jam iš T. U. priteisus 51 368 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nes dalį – 8632 Lt jam jau yra atlyginęs Lietuvos draudimas. Taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendimu sumažinti jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nuo 1000 Lt iki 500 Lt. Pažymi, kad advokatė jam atstovavo ne tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. dalyvavo kartu su juo apklausoje, baigus ikiteisminį tyrimą, ji susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, jam teikė teisines konsultacijas, jo vardu rengė procesinius dokumentus (civilinį ieškinį). Todėl mano, kad už atliktą darbą ir sugaištą laiką advokatei sumokėta 1000 Lt suma nėra didelė. Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ vien už ieškinio parengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus advokato užmokesčio dydis yra 3 MMA, tuo tarpu advokatė, kaip minėjo, parengė ne tik ieškinį, bet kartu su juo dalyvavo atliekant tyrimo veiksmus ikiteisminiame tyrime bei bylą nagrinėjant teisme. Vien tik aplinkybė, kad T. U. turtinė padėtis nėra gera, neduoda pagrindo jam daryti nuolaidas ir mažinti jo (apelianto) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį.

9Atsikirtime į apeliacinį skundą nuteistasis T. U. prašo nukentėjusiojo M. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą. Nurodo, kad apelianto motyvai dėl bausmės jam sugriežtinimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo yra visiškai nepagrįsti. Teigia, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino pažeidęs KET ir sukėlęs eismo įvykį, dėl ko žuvo žmogus. Apklausų metu nurodė visas esmines įvykio aplinkybes, ir tai leido teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Priešingu atveju, jam davus bylos aplinkybėms prieštaraujančius, neteisingus parodymus, bylos aplinkybės nebūtų iki galo aiškios ir įrodymų tyrimas teismo posėdyje negalėtų būti nutrauktas, teismas būtų privalėjęs teismo posėdyje tirti visus įrodymus, nes tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str. Pažymi, kad ir pats apeliantas sutinka su pagrįstai atliktu sutrumpintu įrodymų tyrimu, nes ir apeliaciniu skundu siūlo jam paskirtą bausmę BK 641 str. pagrindu trumpinti vienu trečdaliu. Iš to seka, kad jo parodymai buvo teisingi, todėl teismas pagrįstai pripažino esant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p. Mano, jog tai, kad duodamas parodymus nurodė apie pačios žuvusiosios neatsargumą, negali būti pagrindas kritiškai vertinti jo parodymus, tiek ir nuoširdų gailestį dėl padaryto KET pažeidimo ir dėl jo kilusių itin skaudžių pasekmių. Teigia, jog niekuomet nevengė atsakomybės, o apie žuvusiosios neatsargumą paaiškino tik spręsdamas iš tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo A. K. parodymų. Nesutinka su tuo, kad apylinkės teismas nemotyvavo BK 75 str. taikymo, nes šios normos taikymas teismo nuosprendyje pakankamai plačiai ir teisingai motyvuotas tiek jo elgesiu iki eismo įvykio, tiek ir po jo, jis motyvuotas ir tinkamu jo asmenybės vertinimu, šeimine padėtimi, darbine veikla. Tuo tarpu pats apeliantas nenurodo jokių motyvų, kurie trukdytų taikyti jam minimą baudžiamąjį įstatymą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei tvirtina apeliantas, teisingai įvertino visas neturtinės žalos įvertinimui ir jos priteisimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė ir į žalą padariusio asmens interesus bei nustatė teisingą pusiausvyrą. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje nėra jokių duomenų apie žuvusiosios nerūpestingą elgesį. Liudytojas A. K. parodė, kad apelianto mama tamsiu paros metu vilkėdama tamsiais rūbais ir kepure, sparčiu žingsniu, net nestabtelėjusi ir nepasižiūrėjusi, įžengė į gatvę prieš pakankamai arti buvusį jo vairuojamą automobilį. Toks liudytojo apibūdintas pėsčiosios elgesys teismo visai pagrįstai įvertintas nerūpestingu. Tiek didelis, tiek paprastas nukentėjusio asmens neatsargumas yra neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijai, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas pagrįstai atsižvelgė į žuvusiosios veiksmus, nors ir minimaliai turinčius įtakos žalos atsiradimui. Mano, kad teismo sprendimas priteisti iš jo apeliantui 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, įvertinus tai, kad ir jo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas jau yra išmokėjęs jam (M. S.) 8632 Lt neturtinės žalos atlyginimo, neprieštarauja ir teismų praktikai analogiškose bylose. Nurodo, kad teismas, sumažindamas nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį, nepažeidė jokių įstatymų, savo sprendimą tuo klausimu tinkamai motyvavo. Pažymi, kad jis neneigė kaltės, niekaip netrukdė procesui, nukentėjusiojo interesus gynė ikiteisminį tyrimą kontroliavęs ir po to valstybinį kaltinimą teisme palaikęs prokuroras, todėl būtinumo nukentėjusiajam naudotis advokato pagalba netgi ikiteisminio tyrimo veiksmų metu, nebuvo pagrindo.

10Teismo posėdyje nukentėjusysis E. S., nukentėjusiojo M. S. atstovė advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė tenkinti apeliacinio skundo dalį ir padidinti apeliantui neturtinės žalos atlyginimą iki 40 000 Lt, į šią sumą įskaitant ir draudimo jau sumokėtą sumą, nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

11Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

12Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl T. U. padarytos BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos nėra, veika įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Tačiau apeliaciniu skundu nukentėjusysis nesutinka su apylinkės teismo sprendimu pripažinti T. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, ir prašo šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę iš skundžiamo nuosprendžio pašalinti, taip pat prašo paskirti nuteistajam BK 281 str. 5 d. sankcijos vidurkį atitinkančią laisvės atėmimo bausmę, t. y. ketverius metus laisvės atėmimo, ir jo atžvilgiu netaikyti BK 75 str. nuostatų, visiškai tenkinti jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti jam iš T. U. 51 368 Lt, taip pat priteisti visas jo turėtas išlaidas atstovo advokato paslaugoms apmokėti, t. y. 1000 Lt (už jam suteiktas atstovavimo išlaidas ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme) bei 600 Lt (už jam suteiktas atstovavimo išlaidas surašant apeliacinį skundą ir atstovės advokatės dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme), todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d., patikrina skundžiamą teismo sprendimą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

13Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė vieną nuteistojo T. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., t. y. tai, kad nuteistasis pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, kurią, kaip minėta, nukentėjusysis apeliaciniu skundu ginčija ir prašo ją pašalinti.

14Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti dar ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Konstatuodami BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, teismai savo sprendimą turi motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-307/2012, 2K-440/2013 ).

15Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, visų apklausų metu nurodė visas esmines įvykio aplinkybes, kurias jis prisiminė pats ir kurias jam pasakojo tiesiogiai įvykį matęs liudytojas A. K.. Priešingai nei savo skunde nurodo nukentėjusysis, T. U. nurodytos įvykio aplinkybės dėl prastų oro sąlygų ir blogo matomumo (lijo smulkus lietus, kelio važiuojamoji dalis buvo šlapia, buvo prietema, gatvės apšvietimas buvo silpnas) neprieštaravo kitiems bylos įrodymams, t. y. Hidrometeorologijos tarnybos pažymai, kuri patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo ir vidutinė rūkana, ir silpna dulksna, taigi matomumas tamsiu paros metu esant tokiems reiškiniams nebuvo geras, ką patvirtina ir kaip liudytojo apklausto A. K. parodymai, jog aptariamo įvykio metu oro sąlygos buvo patenkinamos, nes buvo dulksna, kelio važiuojamoji dalis buvo šlapia. Nuteitojo parodymai, kad jis ties pėsčiųjų perėja pamatęs žmogų pradėjo automobilį stabdyti, mažindamas jo greitį, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko, taip pat neprieštarauja liudytojo A. K. parodymams, iš kurių matyti, kad minėtas liudytojas negalėjo pasakyti, ar prieš perėją vairuotojas stabdė automobilį, o atsižvelgus į techninius dalykus, t. y. kad kelio dangai būnant šlapiai, kaip nagrinėjamu atveju, ant jos nelieka stabdymo žymių, nėra pagrindo teigti, kad šie nuteistojo parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms (įvykio vietos apžiūros protokolui ir planui, iš kurių matyti, kad įvykio vietoje T. U. vairuoto automobilio stabdymo žymių nėra). Taip pat negalima sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiu, jog T. U., siekdamas sušvelninti savo atsakomybę, bandė įtikinti teismą, kad pati nukentėjusioji buvo neatsargi. Kaip liudytojas apklaustas A. K., kurio parodymai buvo pagarsinti teisme, parodė, kad pėsčioji nesidairydama, sparčiu žingsniu staiga įžengė į perėją, prieš kurią sustojusi nebuvo, o, kaip minėta, nuteistasis T. U. apie įvykio aplinkybes pasakojo tai, ką ir kiek prisiminė pats bei tai, ką jam pasako liudytojas A. K., ir nurodė tokias pat aplinkybes, kaip ir liudytojas A. K.. Be to, apylinkės teismas, remdamasis minėto liudytojo parodymais, pripažino buvus nerūpestingą ir pačios žuvusiosios elgesį – tamsiu paros metu ir esant blogoms meteorologinėms sąlygoms ji net nestabtelėjusi ir nesidairydama išėjo į perėją, turėdama suprasti, kad dėl to gali kilti pavojus jos saugumui ir gali kilti sunkūs padariniai. Taigi atsižvelgus į šias aplinkybes nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistasis davė neteisingus parodymus, buvo nenuoširdus ir stengėsi nutylėti jam nepalankias aplinkybes, nes visos įvykio aplinkybės, kurias T. U. nurodė savo apklausų metu, buvo nuoseklios ir neprieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams, ir tai nagrinėjamoje byloje apylinkės teismui leido atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes priešingu atveju, jeigu įvykio aplinkybės nebūtų aiškios, o nuteistojo parodymai prieštarautų kitoms bylos aplinkybėms, teismas būtų privalėjęs teismo posėdyje tirti visus įrodymus, ką numato BPK 273 str. Be to, nuteistasis, pirmosios instancijos teisme tiek duodamas parodymus, tiek ir tardamas paskutinį žodį, parodė, kad nuoširdžiai gailisi, o jo gailestį įrodo ir tai, kad nuteistasis jau ikiteisminio tyrimo pradžioje ir vėliau teisme atsiprašė žuvusiosios sūnų, buvo nuvykęs į žuvusiosios šermenis. Taigi esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nuteistasis savo parodymais prisidėjo prie tinkamo bylos išsprendimo, todėl pirmosios instancijos teismas kaltės pripažinimą ir nuoširdų galėjimąsi padarius nusikalstamą veiką pagrįstai laikė T. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

16Kaip minėta, apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo nuteistajam paskirti didesnę, straipsnio už padarytą nusikaltimą sankcijos vidurkį atitinkančią laisvės atėmimo bausmę – ketverius metus laisvės atėmimo. Tačiau kolegija su tokiu apeliacinio skundo prašymu nesutinka.

17Išanalizavęs bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo ir atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas T. U. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamo dydžio bausmę. Taip pat visiškai pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę BK 641 str. pagrindu sumažino vienu trečdaliu.

18Skiriant bausmes už nusikaltimus, susijusius transporto eismo saugumo reikalavimų pažeidimu, teismas taip pat įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai (pvz., nukentėjusių asmenų skaičius), kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pobūdis (ar kelių eismo taisyklės buvo pažeistos šiurkščiai, sąmoningai, ar šis pažeidimas padarytas susiklosčius nepalankioms eismo sąlygoms), aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę – ankstesnius kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų pobūdį, kaltininko elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2013).

19T. U. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę. Kaip minėta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Nuteistasis išgyvena dėl įvykio pasekmių, kas konstatuota ir teismo psichiatrijos specialisto išvadoje Nr. 97 TPK-26/2014, atsiprašė nukentėjusiųjų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, nuteistasis važiavo mieste leistinu greičiu, eismo įvykio metu nebuvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir pan. T. U. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, yra tris kartus baustas administracine tvarka, tačiau nė karto nebaustas už KET pažeidimus, nusikaltimo padarymo metu administracinės nuobaudos negaliojo, dirba ir darbovietės charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad T. U. už BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, t. y. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, šiuo atveju nėra akivaizdžiai per švelni ar aiškiai neteisinga.

20Apibendrinus konstatuotina, kad skirdamas nuteistajam bausmę apylinkės teismas nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų. Bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas BK 54 str. numatytas aplinkybes, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės, prioritetinės reikšmės. Aukštesniojo teismo nuomone, T. U. paskirta bausmė atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį bei nuteistojo asmenybę, taip pat teisingumo ir proporcingumo principus, ja bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., todėl ją griežtinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

21Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė BK 75 str. nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 str. taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (BPK 305 str. 1 d. 4 p.).

22Priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia nukentėjusysis, BK 75 str. taikymas nuteistajam T. U. skundžiamame nuosprendyje yra pakankamai plačiai ir teisingai motyvuotas tiek jo elgesiu iki eismo įvykio, tiek ir po jo, jis motyvuotas ir tinkamu nuteistojo asmenybės vertinimu, jo darbine veikla. Kaip minėta, T. U. teisiamas pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Nuteistasis anksčiau už KET pažeidimus nebaustas, nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, dirba ir darbovietėje charakterizuojamas išimtinai teigiamai, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir išgyvena dėl įvykio pasekmių, atsiprašė nukentėjusiųjų. Šios aplinkybės apylinkės teismui davė pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, atidedant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant T. U. bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą bei paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudžiant naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas bylos aplinkybes, išsamiai ir tinkamai motyvavo savo sprendimą dėl BK 75 str. nuostatų taikymo nuteistajam T. U.. Tuo tarpu apeliantas, ginčydamas šio instituto taikymą, nenurodo jokių motyvų ir argumentų, kurie trukdytų nuteistajam taikyti minimą baudžiamąjį įstatymą.

23Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka ir su apylinkės teismo priimto sprendimo motyvais sumažinti prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį ir prašo iš T. U. jam priteisti 51 368 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto prašymas padidinti prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį yra pagrįstas iš dalies.

24Apeliacinį skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusysis M. S. dėl T. U. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. nuostatas neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Tačiau kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį.

25Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis M. S. eismo įvykio kaltininkui (T. U.) pareiškė civilinį ieškinį 51 368 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad žuvus jo motinai V. S., jis neteko žmogaus, su kuriuo jį siejo labai artimi ir tvirti socialiniai ryšiai, patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, prarado galimybę bendrauti su jam brangiu žmogumi.

26Priimdamas sprendimą sumažinti nukentėjusiojo M. S. prašomos priteisti iš kaltininko T. U. neturtinės žalos atlyginimo dydį pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dėl netikėtos motinos žūties M. S. patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocines depresijas – dvasinio pobūdžio pasekmes, kurios skaudžiai paveikė jo gyvenimą. Tačiau teismas, vertindamas eismo įvykio aplinkybes, kartu pažymėjo, jog ir pati žuvusioji elgėsi nerūpestingai – tamsiu paros metu ir esant blogoms meteorologinėms sąlygoms net nestabtelėjusi ir nesidairydama išėjo į perėją, turėdama suprasti, kad dėl to gali kilti pavojus jos saugumui ir gali kilti sunkūs padariniai. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, kad T. U. sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam dvasinių ir moralinių išgyvenimų, atsižvelgė į T. U. ir jo šeimos turtinę padėtį, gaunamas minimalias pajamas, į tai, kad jis padeda išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Kartu teismas vertino, kad žuvusiosios sūnus M. S. yra suaugęs žmogus, gyvena savo gyvenimą, dirba, todėl, teismo nuomone, negalima teigti, jog suaugusio vaiko santykiai su motina buvo nuolatinio pobūdžio. Taip pat apylinkės teismas nurodė, kad pats nukentėjusysis patvirtino, jog motina jiems paliko nekilnojamąjį turtą, o atsitikusi nelaimė negali tapti pasipelnymo šaltinis. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajam maksimalią įstatymų numatytą išmoką ir visiškai atlygino patirtą turtinę žalą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus M. S. prašomos iš kaltininko priteisti 51 368 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 15 000 Lt.

27Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajam M. S., nors ir nurodė, jog atsižvelgia į CK 6.250 str. 2 d. numatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, tačiau šių kriterijų visumos kontekste nepakankamai atsižvelgė ir įvertino dėl V. S. žūties atsiradusių pasekmių poveikį nukentėjusiajam M. S., taip pat nepagrįstai neturtinės žalos dydį siejo su M. S. po motinos mirties paveldėtu turtu, todėl nukentėjusiajam priteisė atlyginti per mažą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

28Pažymėtina, jog žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šią vertybę, yra ypač stiprūs ir ilgalaikiai. Vienas iš pagrindinių kriterijų gyvybės atėmimo bylose yra žuvusiojo ir nukentėjusiojo asmens tarpusavio ryšio glaudumas. Kaip minėta, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad M. S. yra suaugęs žmogus, gyvena savo gyvenimą, dirba, todėl padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad suaugusio vaiko santykiai su motina buvo nuolatinio pobūdžio. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo ir žuvusiosios tarpusavio ryšio glaudumą, motinos ir sūnaus artimumą, nepagrįstai suabsoliutino tą aplinkybę, kad nukentėjusysis yra suaugęs žmogus ir dirba. Apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis M. S. savo šeimos neturėjo ir jos nebuvo sukūręs, o visą laiką gyveno kartu su žuvusia motina, su ja vedė bendrą ūkį, būdamas laikinai išvykęs į Norvegiją (ten dirbo) su motina palaikė nuolatinį ryšį telefonu. Taigi nukentėjusiajam M. S. mama buvo pats artimiausias žmogus, juos siejo ne tik turtiniai santykiai, bet ir labai stiprus bei artimas dvasinis ryšys, todėl negalima sutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nukentėjusiojo M. S. santykiai su motina nebuvo nuolatinio pobūdžio. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl to, kad dėl motinos netekties nukentėjusysis M. S. patyrė ilgalaikį liūdesį, jį apėmė dvasinio saugumo, vienišumo jausmas, kurį, pasak apelianto, jis junta iki šiol, ženkliai pablogėjo nukentėjusiojo gyvenimo kokybė. Be to, apylinkės teismas neturtinės žalos atlyginimo dydį siejo su M. S. po motinos mirties paveldėtu turtu. Tačiau kolegijos nuomone, ši aplinkybė, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, apskritai negali būti traktuojama kaip turinti įtakos priteistinam neturtinės žalos dydžiui ir apylinkės teismas, spręsdamas nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus po motinos žūties ir priteisdamas jam neturtinės žalos atlyginimo dydį, nepagrįstai kreipė dėmesį į nukentėjusiajam paliktą turtą, nes šį turtą nukentėjusysis įgijo tik todėl, kad eismo įvykio metu buvo mirtinai sužalota jo motina. Taigi atsižvelgusi į pirmiau paminėtas aplinkybes, vertindama realios piniginės kompensacijos už neturtinę žalą gavimą, jos išieškojimą iš kalto asmens, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktiką, kad analogiškose bylose nukentėjusiesiems dėl eismo įvykio metu artimųjų netekties priteisiama nuo 20 000,00 Lt iki 100 000,00 Lt (kasacinės nutartys Nr. 2K-196/2009, 2K-271/2010, 2K-101/2010, 2K-243/2008, 3K-3-103/2009, 2K-141/2009 2K-204/2013, ir kt.), taip pat atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas nukentėjusiajam M. S. jau yra išmokėjęs 8632 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės šiuo atveju suteikia pakankama pagrindą apylinkės teismo nukentėjusiajam M. S. nustatytą neturtinės žalos atlyginimo dydį nuo 15 000 Lt padidinti iki 20 000 Lt, šią sumą priteisiant iš kalto asmens, t. y. nuteistojo T. U.. Dėl to skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

29Kaip minėta, apeliaciniu skundu nukentėjusysis nesutinka ir su jam pirmosios instancijos teismo priteistomis atlyginti proceso išlaidomis ir prašo priteisti visas jo turėtas išlaidas atstovo advokato paslaugoms apmokėti, t. y. 1000 Lt (už atstovavimą jam ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisme) bei 600 Lt (už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą jam apeliacinės instancijos teisme). BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimu dėl proceso išlaidų priteisimo, nes jos priteistos įvertinus bei atsižvelgus į nedidelę bylos apimtį, jos sudėtingumą, atstovo sugaištą laiką atstovaujant nukentėjusiajam procese bei kitas aplinkybes. Apylinkės teismo sprendimas sumažinti nukentėjusiojo prašomų priteisti procesų išlaidų dydį iki 500 Lt yra motyvuotas ir pagrįstas.

30Nukentėjusysis M. S. aukštesnės instancijos teismo taip pat prašė iš kalto asmens priteisti 600 Lt proceso išlaidų, kurias sudaro apeliacinio skundo surašymas ir atstovavimas jam (nukentėjusiajam) apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į surašyto apeliacinio skundo apimtį, posėdžio trukmę apeliacinės instancijos teisme (nebuvo atliktas įrodymų tyrimas), taip pat į tai, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo M. S. apeliacinį skundą, kurio tik dalis tenkinta, daro išvadą, kad šiuo atveju teisinga ir protinga iš nuteistojo T. U. nukentėjusiajam priteisti patirtų išlaidų atstovo advokato pagalbai apmokėti suma būtų 500 Lt.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Nutarė

32Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti.

33Iš T. U. nukentėjusiajam M. S. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti nuo 15 000 Lt iki 20 000 Lt.

34Nukentėjusiajam M. S. iš nuteistojo T. U. priteisti 500 Lt atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

35Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Procesinio sprendimo kategorija... 2. Panevėžys... 3. 1.2.14.5.3;2.4.8.... 4. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. T. U. nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio 22 dieną, apie 19.20 val.... 7. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. S. prašo pakeisti Panevėžio miesto... 8. Nurodo, kad nesutinka ir su teismo sprendimu bei jį pagrindžiančiais... 9. Atsikirtime į apeliacinį skundą nuteistasis T. U. prašo nukentėjusiojo M.... 10. Teismo posėdyje nukentėjusysis E. S., nukentėjusiojo M. S. atstovė... 11. Tenkinama apeliacinio skundo dalis.... 12. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl T. U. padarytos BK 281 str. 5 d. numatytos... 13. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog... 14. Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką... 15. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis nuo pat... 16. Kaip minėta, apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo nuteistajam paskirti... 17. Išanalizavęs bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo... 18. Skiriant bausmes už nusikaltimus, susijusius transporto eismo saugumo... 19. T. U. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, už... 20. Apibendrinus konstatuotina, kad skirdamas nuteistajam bausmę apylinkės... 21. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad... 22. Priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia nukentėjusysis, BK 75 str.... 23. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka ir su apylinkės teismo priimto... 24. Apeliacinį skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl... 25. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis M. S. eismo įvykio kaltininkui (T. U.)... 26. Priimdamas sprendimą sumažinti nukentėjusiojo M. S. prašomos priteisti iš... 27. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos... 28. Pažymėtina, jog žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, todėl išgyvenimai,... 29. Kaip minėta, apeliaciniu skundu nukentėjusysis nesutinka ir su jam pirmosios... 30. Nukentėjusysis M. S. aukštesnės instancijos teismo taip pat prašė iš... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,... 32. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį... 33. Iš T. U. nukentėjusiajam M. S. priteistą neturtinės žalos atlyginimą... 34. Nukentėjusiajam M. S. iš nuteistojo T. U. priteisti 500 Lt atstovo advokato... 35. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....