Byla 2K-101/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. U. kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Iš E. U. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams D. V., I. L., A. Š. ir R. Š. priteista po 12 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

2Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 2 d. nutartis, kuria atmestas E. U. apeliacinis skundas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,

Nustatė

4E. U. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 14 d., apie 19 val., Kelmės rajone, kelio Kelmė–Užventis 12 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Vectra“ (valst. Nr. ( - ), pažeidė eismo saugumo taisykles, t. y. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 59, 68 ir 164 punktų reikalavimus – vairavo neturėdamas teisės vairuoti, neblaivus, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. ( - ) vairuojamu A. Š. Avarijos metu žuvo A. Š., automobilio „VW Passat“ keleiviams R. L. ir O. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, L. L. nežymiai sutrikdyta sveikata, automobilio „Opel Vectra“ keleiviams D. V. ir V. V. nežymiai sutrikdyta sveikata.

5Nuteistasis E. U. kasaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Kasatorius nurodo, kad teismai jam netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, savo išvadų nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistasis teigia, kad skirdamas jam aiškiai per griežtą bausmę teismas nesilaikė BK 41, 54 straipsnių nuostatų, neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykio kilimą lėmė automobilio “VW Passat“ vairuotojo padarytas KET 125 punkto pažeidimas ir į tai, kad važiuoti automobiliu išgėrus alkoholio E. U. buvo priverstas dėl būtinybės padėti apsinuodijusiam mažamečiui sesers vaikui. Be to, nuteistasis nuoširdžiai gailisi ir stengiasi sušvelninti kilusias pasekmes, dalimis atlygindamas nukentėjusiesiems padarytą žalą. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnius nuteistojo teistumus, nes bausmes už padarytus nusikaltimus jis jau atliko ir po to daugiau kaip tris metus nenusikalto, o šią veiką padarė atsitiktinai susiklosčius nepalankioms aplinkybėms. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad sistemingą nuteistojo KET pažeidinėjimą rodo tai, jog jis įsigijo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti. Kasatorius taip pat pažymi, kad jis neteko 60 proc. darbingumo ir dėl to jam bus sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, be to, šiuo metu jis serga ir jam reikalingas gydymas, kurio jis įkalinimo įstaigoje negaus.

6Atsiliepimu į nuteistojo E. U. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad kasatoriaus nurodyti argumentai dėl BPK 20 straipsnio pažeidimo yra nepagrįsti, o kiti skunde nurodyti BPK pažeidimai nemotyvuoti. Teismas įvertino visas bylos aplinkybes, iš nuosprendžio matyti, kad priešingai, nei teigia kasatorius, pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo būtent E. U. padaryti KET pažeidimai. Teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą ir pagal BK 281 straipsnio 6 dalį E. U. teisingai paskyrė bausmę, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Taip pat nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę dėl sveikatos būklės, nes iš byloje esančios teismo medicinos ekspertizės akto matyti, kad E. U. ligos nėra įtrauktos į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių sąrašą, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

7Atsiliepimu į nuteistojo E. U. kasacinį skundą nukentėjusysis A. Š. prašo kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis nurodo, kad nuteistasis nesigaili dėl padaryto nusikaltimo, nes neatsiprašė dėl jo tėvo žūties, pats neapmokėjo laidojimo išlaidų, neatlygino neturtinės žalos ir nebuvo atvykęs tartis dėl žalos atlyginimo grafiko sudarymo.

8Kasacinis skundas atmestinas.

9Kasacinio skundo esminis argumentas dėl BPK pažeidimų yra susijęs su tuo, kad teismai neįvertino žuvusio automobilio „VW Passat“ vairuotojo A. Š. padaryto KET pažeidimo, pasireiškusio tuo, kad A. Š. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nestabdė automobilio prieš susidūrimą. Kasatorius teigia, kad ir tai sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą, turėjo įtakos teisingos bausmės skyrimui.

10Pagal teismų praktiką, jei byloje konstatuota, jog KET taisykles eismo įvykio metu pažeidė keli eismo dalyviai, tai būtina įvertinti visų pažeidėjų padarytų KET pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad „ VW Passat“ vairuotojas A. Š. pažeidė KET punktų reikalavimus, kurie galėjo lemti eismo įvykį.

11Byloje nustatyta, kad avarija įvyko kelio Kelmė–Užventis 12-ajame kilometre. Šioje vietoje kelio važiuojamosios dalies plotis yra 7,4 m. Priešingų krypčių eismo juostas skiria ištisinė kelio ženklinimo linija. Iš bylos medžiagos matyti, kad kairės eismo juostos plotis (Kelmės link) 3,8 m, atitinkamai dešinės eismo juostos plotis (Užvenčio link) apie 3,6 m. Esant tokiam kelio važiuojamosios dalies pločiui ir abiejų automobilių nedideliems dinaminiams gabaritams, du priešpriešiais judantys lengvieji automobiliai gali laisvai prasilenkti neišvažiuodami iš savo eismo juostos ir nekirsdami kelio vidurio linijos. Pagal nustatytas eismo sąlygas įvykio vietoje nebuvo jokio kelio susiaurėjimo, automobilių prasilenkimo erdvės nemažino jokios važiuojamoje kelio dalyje ar kelkraštyje stovinčios kliūtys. Taigi nėra jokio pagrindo prielaidai, kad A. Š. „VW Passat“ vairavimas prieš susidūrimą nutolus apie 1 metrą nuo dešinio kelkraščio buvo nesaugus ir nepriimtinas. Todėl jis nelaikytinas KET pažeidimu. Važiuodamas savo eismo juosta kelio ruože, kuriame priešingų krypčių transporto srautus skiria ištisinė kelio ženklinimo linija, asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nekirs šios linijos, neišvažiuos į priešpriešinio eismo juostą ir nesukels pavojaus eismo saugumui.

12Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad, spręsdamas priežastinio ryšio ir vairuotojo E. U. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas vertino eismo įvykio vietos apžiūros duomenis, eismo įvykio dalyvių parodymus, taip pat ir specialisto išvadą, pagal kurią ne automobilio „VW Passat“ vairuotojo A. Š., o būtent apsvaigusio nuo alkoholio ir neturinčio teisės vairuoti „Opel Vectra“ E. U. veiksmai (nevažiavimas dešine kelio puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ištisinės kelio Kelmė–Užventis ženklinimo linijos kirtimas, išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, pavojingos kliūties automobilio „VW Passat“ judėjimui sudarymas) techniniu požiūriu įvertinti kaip pagrindinė sąlyga nagrinėjamam eismo įvykiui kilti. Eismo įvykio ir transporto trasologijos teismo eksperto sprendžiami techninio pobūdžio klausimai paprastai yra reikšmingi teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, todėl specialisto išvada BPK 20 straipsnio prasme pagrįstai teismo buvo priskirta prie įrodymų. Šioje išvadoje ekspertas nustatydamas eismo įvykio eigą, nagrinėdamas abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmus, nors ir nurodė, kad iškilus grėsmei eismo saugumui vairuotojas A. Š. privalėjo stabdyti, tačiau pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, įgalinančių teigti, kad šis ir kiti VW Passat“ vairuotojo A. Š. veiksmai (tarp jų ir pasirinktas važiavimo atstumas nuo dešinio kelkraščio) techniniu požiūriu yra susijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu.

13Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis savo kaltės neginčijo ir visiškai prisipažino kaltu. Apeliacinės instancijos teisme nei nuteistasis, nei gynėjas nepareiškė prieštaravimų eismo įvykio ir transporto trasologijos teismo eksperto eksperto išvadoms ir su jomis susijusioms teismo išvadoms dėl teisinio priežastinio ryšio nustatymo. Apeliantas neprašė atlikti jokio įrodymų tyrimo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl priežastinio ryšio ir kaltės nustatymo būtų paneigtos. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis išsamia, nešališka ir visapusiška įrodymų analize, pagrįstai neįžvelgė automobilio „VW Passat“ vairuotojo A. Š. padarytų KET pažeidimų, o kartu ir nenustatė priežastinio ryšio tarp šio eismo dalyvio veiksmų ir BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytų padarinių.

14Kolegija daro išvadą, kad atmestini kasatoriaus teiginiai, kad įrodymai, esantys byloje buvo įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o surašant apkaltinamojo nuosprendžio aprašomąją dalį nesilaikyta BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte esančios taisyklės ir neišdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, o tai lėmė, kad nuteistasis buvo neteisingai nubaustas.

15Kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti tiek atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. KET pažeidimų bylose skirdami bausmes teismai turi atsižvelgti į BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, įvertinti padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai, KET pažeidimų pobūdį, o jei veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio – į tokio apsvaigimo laipsnį, aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę, elgesį po eismo įvykio, į kaltininko pastangas atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas į šiuos reikalavimus atsižvelgė. Skiriant E. U. penkerių metų laisvės atėmimo bausmę teismų yra įvertintos aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos pavojingumu ir kasatoriaus asmenybe, elgesiu po nusikaltimo padarymo bei aplinkybės, susijusios E. U. važiavimo automobiliu tikslu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, kurio turinys atkartotas kasaciniame skunde, atsakė į visus esminius kasatoriaus prieštaravimus dėl bausmės griežtumo, tyrė ir įvertino E. U. sveikatos būklę, nutartyje išdėstė motyvus, kodėl kasatorius negali būti atleistas nuo bausmės BK 76 straipsnyje esančiu pagrindu.

16Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. E. U. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl keisti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu

Nutarė

18Nuteistojo E. U. kasacinį skundą atmesti.