Byla 2S-125-544/2011

4Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Birutės Jonaitienės,

5teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3213-550/2010 pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl antstolės R. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo - B. B..

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė panaikinti antstolės R. M. 2010-10-27 patvarkymą Nr. 0064/10/01844/1, kuriame antstolė nurodė, kad, vykdydama Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro 2010-09-27 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. AR-2542 dėl 16 138,05 Lt išieškojimo bei vadovaudamasi LR CPK 689 str. 4 d., 689 str. 6 d., areštuoja skolininkui B. B. priklausančias 54 067,54 Lt piniginių lėšų, prašo jas pervesti į patvarkyme nurodytą depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad LR CK 6.476 straipsnyje nustatyta, kad auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Auka (parama ar labdara) turi būti naudojama, kam buvo paaukota. Tačiau, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių naudoti paaukoto turto pagal nurodytą tikslą nebeįmanoma, tai kitiems tikslams jis gali būti naudojamas tik aukotojo sutikimu, o jeigu aukotojas mirė (baigėsi) - tik teismo leidimu. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, antstoliai į Europos Sąjungos ar nacionalinės paramos lėšas, kurios skirtos žemės ūkio subjektams (parama), išieškojimo nukreipti negali, nebent pasikeistų aplinkybės ir šias lėšas teikiantis subjektas sutiktų, kad lėšos būtų panaudotos įsiskolinimams padengti. Vadovaujantis 2006-06-21 Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles, 1 priedo 2 straipsnio B dalimi, agentūra privalo užtikrinti, kad mokėjimai būtų mokami tik į paramos prašytojui arba jo perėmėjui priklausančią banko sąskaitą. Vykdydama patvarkymą agentūra pažeistų minėto reglamento nuostatas, nes paramos gavėjams priklausančias pinigines lėšas turėtų pervesti į antstolių patvarkymuose nurodomas depozitines sąskaitas. Mano, kad agentūra paramos lėšas, skirtas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, antstoliams pervesti neturi teisės, be to, antstolė nepridėjo vykdomųjų dokumentų kopijų, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas (b. l. 1-2).

9Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010-11-29 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolei R. M. 2010-10-04 buvo pateikti vykdyti Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro notaro 2010-09-27 išduotas vykdomasis įrašas dėl 45221,83 Lt bei 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo, taip pat to paties notarų biuro notaro 2010-09-27 išduotas vykdomasis įrašas dėl 3049,99 Lt bei 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko B. B. išieškotojo UAB „Baltic agro" naudai. Vykdymo proceso metu antstolė pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos viešai paskelbtą informaciją nustatė, jog skolininkas B. B., kaip 2009 m. paramos gavėjas, turėjo gauti 79 392,49 Lt išmokų. 2010-10-27 antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo, vadovaudamasi CPK 689 str. 1 d., pareikalavo pareiškėją per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos patikrinti ir informuoti, ar yra skolininko B. B. piniginių lėšų bei sustabdyti 54067,54 Lt piniginių lėšų išmokėjimą, reikalingą išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Vadovaudamasi CPK 689 str. 4 d., jei yra lėšų, antstolė areštavo skolininkui B. B. priklausančias lėšas 49324,54 Lt skolai ir 4743,00 Lt vykdymo išlaidoms padengti, viso - 54067,54 Lt. Teismas konstatavo, kad mokant tiesiogines išmokas nėra nurodoma, kokiu tikslu jos turi būti naudojamos, tiesioginių išmokų panaudojimas nėra kontroliuojamas ir paramos gavėjams už jų panaudojimą atsiskaityti nereikia. Nagrinėjamu atveju antstolė vykdo išieškojimą UAB „Baltic agro", kuri užsiima trąšų, sėklų ir kitų žemės ūkio veiklai skirtų prekių prekyba, naudai, kas patvirtina, kad išieškotojo reikalavimai skolininkui yra kilę yra iš jo, kaip ūkininko, veiklos, kuri kaip tik ir yra remiama mokant tiesiogines išmokas. Draudimų išieškoti skolas iš tiesioginių išmokų nei CPK 668 straipsnyje, nei Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose paramos žemės ūkio veiklai ir kaimo plėtrai teikimą, nėra. Esant tokioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad šiuo nėra pagrindo taikyti CK 6.476 str. 4 d., o 2006-06-21 Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006 pažeidimo nėra. Pažymėjo, kad skolininkas skundų dėl antstolės R. M. veiksmų neteikė, kas teismo nuomone, rodo, jog jis sutinka, jog jam skirta parama būtų panaudota atsiskaitymams su kreditoriumi. Pažymėjo, kad CPK 689 straipsnis, reglamentuojantis piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštą, reikalavimo kartu su patvarkymu dėl piniginių lėšų areštu siųsti vykdomojo dokumento nuorašą nenumato, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas (b. l. 14-16).

10Atskiruoju skundu Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-11-29 nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad LR CK 6.476 straipsnyje nustatyta, kad auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Auka (parama ar labdara) turi būti naudojama, kam buvo paaukota. Tačiau, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių naudoti paaukoto turto pagal nurodytą tikslą nebeįmanoma, tai kitiems tikslams jis gali būti naudojamas tik aukotojo sutikimu, o jeigu aukotojas mirė (baigėsi) - tik teismo leidimu. Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7 str. 2 dalyje yra numatytos konkrečios žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo priemonės, tame tarpe – ir tiesioginės išmokos. Išmokos, kurias administruoja agentūra, yra parama žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti, finansinė parama dėl nepalankių ūkininkavimo sąlygų, ekologinio ūkininkavimo ar kitų įsipareigojimų vykdymo negautoms ar turėtoms papildomoms išlaidoms kompensuoti, t. y. visuomenei naudingiems tikslams. Todėl į Europos Sąjungos ar nacionalinės paramos lėšas, kurios skirtos žemės ūkio subjektams (parama), antstoliai išieškojimo nukreipti negali, nebent pasikeistų aplinkybės ir šias lėšas teikiantis subjektas sutiktų, kad lėšos būtų panaudotos įsiskolinimams padengti. Pažymi, kad, vadovaujantis 2006-06-21 Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles, 1 priedo 2 straipsnio B dalimi, agentūra privalo užtikrinti, kad mokėjimai būtų mokami tik į paramos prašytojui arba jo perėmėjui priklausančią banko sąskaitą. Vykdydama antstolio patvarkymą, agentūra pažeistų 2006-06-21 Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006 nuostatas, nes paramos gavėjams priklausančias pinigines lėšas turėtų pervesti į antstolių patvarkymuose nurodomas depozitines sąskaitas. Teismas nepasisakė dėl minėto 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006 1 priedo 2 straipsnio B dalies taikymo, t. y. kaip turėtų būti sprendžiamas Europos Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės tarpusavio prieštaravimo klausimas. Teismas šios aplinkybės, turinčios esminę reikšmę administruojant Europos Sąjungos lėšas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, nenagrinėjo, dėl jos nepasisakė, vadinasi, nevisapusiškai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą. (b. l. 22-23).

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja antstolė R. M. prašo atskirąjį skundą atmesti. Teigia, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad antstolis negali nukreipti priverstinio išieškojimą į Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos lėšas. Sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad LR CK 6.476 str. 3 d. numatytas imperatyvas, kad auka turi būti naudojama tam, kam buvo paaukota. Tačiau pagal LAT 2009-09-28 nutartyje Nr.3K-3-355/2009 pateiktą CK 6.476 straipsnio 1 dalyje sąvokos "Naudingas tikslas" išaiškinimą, Europos Sąjungos ir valstybės parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, kurią administruoja agentūra, skiriama visuomenės požiūriu naudingam tikslui - žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, todėl ji turi užtikrinti asmenų, besiverčiančių žemės ūkio veikla, pajamų stabilumą. Pažymėjo, kad agentūra nekontroliuoja, kur paramą gaunantys asmenys ją naudoja. Todėl mano, kad iš paramos, skirtos ūkininkui, gali būti vykdomas išieškojimas pagal jo kreditorių reikalavimus. Skunde minimo reglamento 1 priedo 2 straipsnio B dalyje numatyta agentūros pareiga užtikrinti, kad mokėjimai būtų mokami tik į paramos prašytojui arba jo perėmėjui priklausančią banko sąskaitą, nereiškia, kad ji gali nevykdyti valstybės įgalioto asmens – antstolio - patvarkymo areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (LR antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Todėl teisėtas antstolio patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą neprieštarauja minėto reglamento 1 priedo 2 straipsnio B daliai. Šio reglamento 5b straipsnyje numatyta, jog, nepažeisdamos jokių nacionalinėje teisėje numatytų veiksmų reikalavimų vykdymui užtikrinti, valstybės narės visas dar negrąžintas išmokų gavėjo skolas, nustatytas remiantis nacionaline teise, išskaičiuoja iš išmokos, kurią tam pačiam išmokų gavėjui ateityje mokės už skolos grąžinimą atsakinga mokėjimo agentūra. Taigi, Europos Sąjungos teisės aktai ne tik nedraudžia išieškoti paramos gavėjų skolas, susidariusias pagal nacionalinę teisę, iš gaunamų išmokų, bet ir tiesiogiai numato tokią galimybę (b. l. 34-36).

12Atskirasis skundas netenkintinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-11-29 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė R. M. priverstine tvarka vykdo 2010-09-27 Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro išduotus vykdomuosius dokumentus dėl 45221,83 Lt skolos ir dėl 3049,99 Lt skolos su procesinėmis palūkanomis išieškojimo iš skolininko B. B. UAB “Baltic Agro” naudai. Pagal apeliantės tinklapyje viešai skelbiamą informaciją antstolė nustatė, kad skolininkas B. B., kaip 2009 m. paramos gavėjas, turėjo gauti 79392,49 išmokų. 2010-10-27 antstolė apeliantei pateikė skundžiamą patvarkymą, kuriuo pareikalavo, kad ši per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo patikrintų ir informuotų, ar yra skolininko piniginių lėšų, jei yra – sustabdė 54 067,54 Lt piniginių lėšų išmokėjimą ir jei lėšų yra, jas areštavo. Dėl šio patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo Nacionalinė mokėjimų agentūra pateikė skundą.

14Teisėjų kolegija su apeliantės atskirojo skundo argumentais nesutinka.

15Tiesioginės išmokos, į kurias išieškojimą nukreipė antstolė ginčijamu patvarkymu, yra žemės ūkio subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama, kurią administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (LR žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 str. 16 p., 7 str. 2 d.). Tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus žemės ūkio veiklos subjektui mokėjimas siejamas su geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės palaikymo juose sąlyga ir šio skiriamos nėra tikslinės ta prasme, kad dėl jų konkretaus panaudojimo nereikia atsiskaityti bei jų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų. Tiesioginių išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas šiam įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad ji pagal ES teisės aktų nuostatas bei nacionalinės teisės aktus turi tikrinti, ar gautos lėšos tinkamai naudojamos, nes apeliantės skunde minimais aktais reglamentuota paramos skyrimo tvarka, įskaitant ir išmokų apskaičiavimo teisingumo bei paramos suteikimo sąlygų kontrolės mechanizmą, tačiau šie teisės aktai nenustato tiesioginių išmokų panaudojimo kontrolės mechanizmo.

16Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.476 straipsnio, nes jis reglamentuoja teisinius santykius tarp privačių asmenų, o vykdomosios bylos šalių santykius dėl tiesioginių išmokų kaip finansinės paramos reglamentuoja viešosios teisės normos, išdėstytos tiek nacionalinės, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK gali būti taikomos tik tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat CK įsakmiai nurodytais atvejais (CK 1.1 str. 2 d.).

17Išieškojimas iš fizinio asmens nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tiesioginių išmokų gavėjui įvykdžius teisės aktuose nustatytas jų gavimo sąlygas, šios išmokos laikytinos paramos gavėjo turtu. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardytas CPK 668 straipsnyje, ir jame nenustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančias tiesiogines išmokas. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad, įvykdžiusi ginčijamą patvarkymą, pažeistų ES teisės nuostatas, nes 2006-06-21 Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles (OL L 171, 2006 6 23, p. 90), 1 priedo 2 straipsnio B dalis įpareigoja agentūrą tik užtikrinti, patvirtinant būtinas procedūras, kad išmokos būtų mokamos į paramos prašytojui arba jo perėmėjui priklausančią banko sąskaitą, kad jos būtų mokamos teisėtai, išvengiant galimų sukčiavimo ar lėšų grobstymo atvejų. Todėl daroma išvada, kad nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei nacionalinės teisės aktai nenustato draudimo nukreipti priverstinį išieškojimą iš ES finansinės paramos (tiesioginių išmokų).

18Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Siekiant užtikrinti vykdytinų dokumentų įvykdymą vykdymo procesą CPK numato mechanizmą, kurį įgyvendina valstybės įgaliotas asmuo – antstolis (LR antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1, 2 d.). Nukreipdamas išieškojimą į lėšas, antstolis bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui nusiunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra lėšų, bei sustabdyti tokios sumos lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 str. 1 d.). Antstolis, gavęs kredito įstaigos ar kito asmens pranešimą, kad reikalavimas sustabdyti skolininko lėšų išmokėjimą įvykdytas, per tris dienas bankui, kredito įstaigai ir skolininkui išsiunčia patvarkymą, kuris prilyginamas turto arešto aktui, areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (CPK 689 str. 4 d.). Įstatymas nenumato antstolio teisės areštuoti lėšas neatlikus CPK 689 str. 1 d. nustatytų veiksmų, nes antstolis turi areštuoti tiek skolininko lėšų, kiek jų yra pas kitą asmenį, ir tiksliai tiek, kiek reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Asmuo, pas kurį yra skolininko lėšos, privalo bendradarbiauti su antstoliu ir informuoti jį apie turimas skolininko lėšas ir arešto akto netikslumus. Todėl nėra pagrindo panaikinti visą ar iš dalies ginčijamą antstolės patvarkymą. Tokią teismų praktiką nagrinėjamu klausimu formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė nagrinėjamą klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

19CPK 336 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Apeliantas skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byla neturi precedento. Vien tai nesudaro pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Visi reikalingi dokumentai ir paaiškinimai į bylą pateikti. Todėl teisėjų kolegija nepripažįsta žodinį nagrinėjimą esant būtinu.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 p.,

Nutarė

21Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.