Byla 1A-385-175/2015

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorams Rasai Kamantauskienei, Dariui Dziegoraičiui, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistai J. D., jos gynėjai advokatei Rasai Užkuraitienei, laiduotojui J. Č.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistos J. D. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 2 d. ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta. J. D. perduota pagal laidavimą laiduotojui J. Č. nustatant 2 metų laidavimo terminą su 579 Eur užstatu, be to paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant 1 metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.

3Iš J. D. ir AAS „( - )“ Lietuvos filialo solidariai priteista 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. Š. ir 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. M., veikiančios savo nepilnametės dukros interesais R. Š. naudai.

4Iš J. D. R. Š. priteista 405,46 Eur proceso išlaidų už teisinę pagalbą.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6J. D. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ją kaltinant tuo, kad ji, 2013 m. birželio 21 d., apie 16.00 val., ( - ), prie pastato pažymėto Nr.( - ), neatsargiai vairavo automobilį „Ford Galaxy" valstybiniu Nr. ( - ) būdama apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 37 p. reikalavimus, pagal kuriuos artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja", kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, KET 38 p. reikalavimus, pagal kuriuos, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, KET 133 p. reikalavimus, pagal kuriuos pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, KET 134 p. reikalavimus, pagal kuriuos atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, KET 9 p. reikalavimus, pagal kuriuos eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo ir dėl to įvyko eismo įvykis - pėsčiųjų perėjoje nepraleido ir kliudė pėsčiąsias R. Š. ir mažametę A. M., gim. ( - ), dėl kurio R. Š. buvo nesunkiai, o mažametei A. M. nežymiai sutrikdyta sveikata.

7J. D. apeliaciniame skunde prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-01-06 nuosprendžio dalį, kuria J. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, bei kuria tenkinti iš dalies nukentėjusiųjų R. Š. ir A. M. ieškiniai, panaikinti.

8Apeliantės vertinimu, nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir ieškinio tenkinimo priimta pažeidžiant teisės normas. Teismo argumentai, kurių pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, yra nepagrįsti ir pati baudžiamojo poveikio priemonė paskirta nepagrįstai. Teismas pats gali pasirinkti, skirti baudžiamojo poveikio priemonę, ar ne. Skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę teismas turi vadovautis bausmės tikslais, taip pat ir teisingumo principu. Tai suponuoja teismo pareigą skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami. Teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, nurodė, kad ši priemonė taikytina, nes buvo sužalotos nukentėjusiosios ir apeliantė netinkamai naudojosi specialia teise. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo veikos padarymo 2013-06-21 iki 2015-01-06 nuosprendžio priėmimo apeliantė, naudodamasi specialia teise, jokių KET pažeidimų nepadarė. Ši aplinkybė patvirtina, kad ji yra padariusi išvadas ir daugiau nenusikals. Būtent šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo būtinumo taikyti poveikio priemonę.

9Skunde taip pat teigiama, kad nuosprendžio dalis, kuria nuketėjusiajai R. Š. priteista 200 Eur, nukentėjusiajai A. M. – 800 Eur, priimta nukrypus nuo kasacinio teismo praktikos bei neįvertinus byloje esančių įrodymų. Teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios prašoma priteisti suma nevertindamas ir nepasisakydamas nuosprendyje dėl atlygintinos žalos dydžio. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajai R. Š. atlyginta neturtinės žalos 13680,80 Lt, kurią atlygino draudimo bendrovė. 6000 Lt apeliantė nurodo atlyginusi ir pati. A. M. iš draudimo bendrovės buvo atlyginta 1000 Lt, 2000 Lt atlygino apeliantė. Kasacinio teismo praktikoje už nesunkų kūno sužalojimą neturtinė žala priteisiama nuo 3000 Lt iki 10 000 Lt (kasacinės nutartys 2K-821/2007, 3K-3-357/2008, 2K-44/2008). Be to, net už tyčinius nusikaltimus, kuriais buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, teismų praktikoje priteisiamos sumos mažesnės, negu 10 000 Lt. Šiuo atveju nukentėjusiosioms iki nuosprendžio priėmimo buvo atlyginta didesnė žala, negu priteisiama pagal teismų praktiką. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino nukentėjusiųjų medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad nukentėjusiųjų nurodytos pasekmės negali būti laikomos nusikalstamos veikos pasekmėmis, kadangi nukentėjusiosios R. Š. nurodyti jos ir jos dukters sveikatos sutrikimai buvo iki autoįvykio. Teismas nevertino, kad nukentėjusiosios parodymai apie po avarijos atsiradusius skausmus, prieštarauja pirminiams medicininiams dokumentams, kad 2014 m. kovo mėn. atsiradę skausmai nėra priežastiniame ryšyje su padarytu sužalojimu, kadangi atsirado praėjus 9 mėnesiams po sužalojimo ir galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių. Be to, nukentėjusiosios pateikta ligos istorija patvirtina, kad nukentėjusioji R. Š. elgėsi nesąžiningai, kadangi atliekant darbingumo lygio vertinimą nurodė, kad skausmai ir kojų tirpimas atsirado po sužalojimo, nors nurodyti skausmai ir kojų tirpimas buvo jau 2010 m. Šiuo atveju, teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio atlyginimo priimta remiantis išimtinai nukentėjusiosios parodymais, o ne byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė išlaiko nepilnametę dukrą, taip pat pilnametę dukrą, kuri yra studentė.

10Atsiliepime į apeliacinį skundą R. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2015-01-06 nuosprendį. Taip pat prašo priteisti iš J. D. išlaidas už teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. R. Š. nuomone, teismas išsamiai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, proceso dalyvių išsakytus argumentus ir vadovaudamasis tiek materialinės teisės normomis, tiek ir kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, priėmė teisingą bei pagrįstą nuosprendį. R. Š. nurodo neneigianti, kad ir iki avarijos turėjo sveikatos problemų, tačiau po įvykio sveikatos problemų paūmėjimas buvo toks ženklus, kad buvo nustatytas ribotas darbingumas. Po įvykio buvo nustatytas ilgalaikis sveikatos sutrikimas dėl stuburo slankstelio lūžimo, kas yra akivaizdi autoįvykio pasekmė. Apie 4 mėn. nukentėjusioji nurodo buvusi nedarbinga, nes negalėjo sėdėti. Stuburo slankstelio lūžimas komplikavosi į nervinių šaknelių spaudimą, buvo išmėginti visi gydymo kursai ir išnaudotas visas galimas nedarbingumo laikotarpis, po kurio turėjo grįžti į darbą, kadangi priešingu atveju būtų buvusi atleista. Dirbant stuburo skausmai vėl paūmėjo ir nukentėjusioji vėl buvo priversta kreiptis į medikus. Apeliantė yra neteisi teigdama, kad atsiradę skausmai nėra priežastiniame ryšyje su padarytu sužalojimu, o galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių. Taip pat J. D. nepagrįstai nurodo, kad teismas nevertino įrodymų, susijusių su nepilnametei nukentėjusiosios dukrai padarytais sužalojimais, kurie, pasak apeliantės, nesukėlė tų pasekmių, kurias nurodė nukentėjusioji. Būtent dėl autoįvykio dukra pradėjo mikčioti, jai atsirado baimė eiti per gatvę, per lieptelį, net per pėsčiųjų perėją, ji ėmė skųstis rūku akyse. Būtent dėl šių sutrikimų ir buvo pradėta lankytis pas psichologą, nors tai ir nėra fiksuota medicininiuose dokumentuose.

11Teismo posėdyje asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. ir jos gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

12Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13Apeliaciniame skunde veikos kvalifikavimo ir kaltės klausimai nėra ginčijami, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti neturtinę žalą, taip pat su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – paskyrimu. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į apeliacinį procesą reglamentuojančias Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

14Dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.

15Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajai J. D. jau buvo atlyginta 13 680,80 Lt (3 692,23 Eur), nukentėjusiajai A. M. – 3000 Lt (868,86 Eur), nusprendė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir papildomai J. D. priteisti 200 Eur, o jos dukrai A. M. - 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16Apeliaciniame skunde J. D. nurodo, kad jau iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiosioms priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra didesnė, negu priteisiama tokio pobūdžio bylose, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 200 Eur J. D. ir 800 Eur A. M.. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nukentėjusiosios sveikatos problemų turėjo dar iki eismo įvykio, o šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino.

17Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, iš dalies pritaria apeliacinio skundo argumentams dėl nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydžio.

18Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės, tai be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai, kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti atlikus operacijas ar taikant kitus gydymo metodus.

19Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialaus toks moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.

20Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. Š. buvo konstatuoti stuburo IV-V juosmeninių slankstelių kompresiniai lūžimai, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-06-21 eismo įvykio metu ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 36). Po eismo įvykio nukentėjusioji buvo gydyta stacionare, turėjo nedarbingumą, buvo siunčiama ambulatorinei reabilitacijai (t. 1, b. l. 43). Pati nukentėjusioji R. Š. nurodė, kad dėl avarijos ji patyrė psichologinę ir fizinę traumą, avarijos pasekmės likusios iki šiol, yra žymiai mažesnio darbingumo, jaučia skausmus ir nežino, kada būklė pagerės, reikalinga ne viena reabilitacijos procedūra (t. 1, b. l. 127). Taip pat nurodė, kad iki avarijos gyveno aktyviai, o dabar dėl patirtos traumos, dažnai besikartojančio skausmo taip pat dėl gydytojų rekomendacijų saugotis staigių judesių, nebegali gyventi kaip anksčiau, jaučia nuolatinį nepatogumą, psichologinį diskomfortą, jaučiasi priklausoma nuo kitų asmenų, tapo uždaresnė, sumažėjo bendravimo galimybės (t. 1, b. l. 4, 5). Apklausiama teismo posėdyje nukentėjusioji R. Š. patvirtino, kad po avarijos jos sveikatos būklė žymiai pablogėjo, liekamieji reiškiniai turi įtakos jos gyvenimo kokybei, sveikatos sutrikdymo pasekmės liks visam gyvenimui (t.2, b. l. 53). Iš nukentėjusiosios R. Š. paaiškinimų, taip pat iš byloje esančių medicininių dokumentų, matyti, kad eismo įvykis ir jo metu padaryti fiziniai sužalojimai nukentėjusiajai turėjo neigiamas pasekmes tiek jos fizinei sveikatai, tiek psichologinei būklei. Nukentėjusiosios gydymas buvo tęstinis, nukentėjusioji buvo nedarbinga, buvo sutrikdytas įprastinis jos gyvenimo ritmas, negalėjo dirbti, po patirtos traumos jaučia skausmus juosmens srityje. Dėl sveikatos būklės nustatytas 45 % netektas darbingumas (t. 2, b. l. 122), nukentėjusioji, kaip pati nurodė, jaučia nerimą dėl ateities, nėra tikra, kokią įtaką avarijos metu patirti sužalojimai turės jos sveikatos būklei ateityje. Teisingai apeliaciniame skunde J. D. pastebi, kad dar iki eismo įvykio R. Š. turėjo sveikatos problemų, tačiau ši aplinkybė neatleidžia J. D. nuo pareigos atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padarytą žalą. Abejonių dėl to, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo padaryti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą ir nulėmęs nukentėjusiosios sveikatos būklės pablogėjimą, nagrinėjamu atveju nekyla. Taip pat teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti nukentėjusiosios paaiškinimais dėl jos sveikatos būklės (tiek fizinės, tiek psichologinės) po eismo įvykio, juo labiau, kad jos paaiškinimai atitinka medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis. Nukentėjusioji pakankamai ilgą laiką buvo gydoma ligoninėje, po to buvo nukreipta ambulatoriniam gydymui. Dėl patirtų sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą ir nepatogumus, bet ir dvasinius išgyvenimus dėl ateities perspektyvų, patirtų sužalojimų liekamųjų reiškinių. Neigiami išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, nerimas dėl dukros, kuri taip pat buvo sužalota eismo įvykio metu, sveikatos būklės, teismo vertinimu, laikytini pakankamai dideliais. Paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, nustatytas priteistinos neturtinės žalos dydis nelaikytinas aiškiai per dideliu ar neproporcingu nusikalstama veika sukeltoms pasekmėms. Be to, priešingai, negu nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturinės žalos dydį, įvertino ir aktualią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymima, kad kiekvienu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, vertina konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktika vadovaujasi tik ta, kuri yra suformuota nagrinėjant savo pobūdžiu analogiškas situacijas. Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, kiekvienu atveju vertinama konkreti situacija, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog bylose dėl eismo įvykių priteisiamos kokios nors standartinės neturtinės žalos sumos. Ir, nors teismų praktikoje, vis dėlto, galima pastebėti tam tikras tendencijas, tai nereiškia, kad teismas, pagrįstai manydamas, jog teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiama suma konkrečiu atveju yra neadekvati, nepakankama užtikrinti nukentėjusiojo patirtų neigiamų dvasinių ir fizinių išgyvenimų teisingą kompensavimą, negali priteisti didesnės sumos, negu paprastai tokio pobūdžio bylose priteisiama. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl R. Š. priteistos neturtinės žalos dydžio, nėra.

21Tačiau, apygardos teismo teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai A. M., netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, neindividualizavo, kokias pasekmes nukentėjusiajai avarijos metu padaryti sužalojimai sukėlė, kokie nukentėjusiosios A. M. neigiami išgyvenimai, kiti neigiami padariniai fizinei ir psichinei sveikatai, teismui leido daryti išvadą dėl konkrečios priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti. Nors pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą, vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios kaina. Neturtinės žalos dydis, kaip jau minėta, nustatomas įvertinus asmens patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kitas aplinkybes taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principų reikalavimus. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai A. M. diagnozuotas galvos, krūtinės ir kairio klubo srities sumušimas, klubo srityje poodinė kraujosruva, nugaros srityje ties mentėmis nubrozdinimai, neurologinės simptomatikos nėra, išnykus skausmams 2013-06-23 išrašyta į namus. Padaryti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 49). Mažametės nukentėjusiosios mama R. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad dėl patirtos psichologinės ir fizinės traumos dukra pradėjo mikčioti, nusilpo regėjimas, tačiau objektyvių duomenų, kad tai yra eismo įvykio metu padarytų sužalojimų (sumušimų ir nubrozdinimų) pasekmė, byloje nėra pateikta. Nors medicininiuose dokumentuose pagal nukentėjusiosios paaiškinimus įrašyta, kad mergaitė po eismo įvykio pradėjo mikčioti, teismas neturi objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad tam tiesiogiai įtakos turėjo eismo įvykio metu padaryti sužalojimai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš medicininių dokumentų matyti, kad mažametė nukentėjusioji dar iki eismo įvykio turėjo neurologinių sutrikimų, buvo konsultuota neurologo, nustatytas tikas, taip pat kreipėsi į gydytojus dėl regėjimo problemų. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji tam tikrų sveikatos problemų turėjo ir anksčiau, o eismo įvykis galėjo sąlygoti tik jau turimų sveikatos problemų paūmėjimą. Be to, pati mažametės nukentėjusiosios mama R. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji pati gydytojams sakiusi, kad regėjimo problemos gali būti avarijos pasekmė, tačiau to tiksliai nustatyti negalima. Taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad po eismo įvykio jos dukrai atsirado baimė eiti per gatvę, per lieptelį, taip pat per pėsčiųjų perėją, dėl to pradėjo lankytis pas psichologą. Pati nukentėjusioji nurodo, kad tai medicininiuose dokumentuose nėra fiksuota. Pažymima, kad nukentėjusio asmens patirti fiziniai sužalojimai (susirgimai), liekamieji reiškiniai asmens fizinei ir psichinei sveikatai, yra vieni iš pagrindinių kriterijų, į kuriuos tokio pobūdžio bylose atsižvelgia teismai, vertindami asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad mažametei nukentėjusiajai iki nuosprendžio priėmimo buvo sumokėta 3000 Lt (868,86 Eur), aukštesnysis teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismo priteista dar 800 Eur (2762,24 Lt) suma neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė, todėl mažintina.

22Be to, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nuosprendyje nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimą R. Š. ir jos dukrai A. M. priteisia solidariai iš J. D. ir AAS „( - )“ Lietuvos filialo. CK 6.279 str. įtvirtinta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, t. y. bendrininkams bendrais veiksmais padarius nusikalstamą veiką, taikoma solidarinė atsakomybė.

23Atsakovais bylose dėl eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo ieškovo pasirinkimu trauktinas draudikas arba draudikas ir transporto priemonės valdytojas. Sistemiškai aiškinant LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo statymo normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio trečiojo asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas-papildomu. Taigi, LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį. Solidarios atsakomybės principas baudžiamosiose bylose dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo negali būti taikomas.

24Eismo įvykio metu padaryta žala nustatoma ir atlyginama remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Šio įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio (nuo 2012-06-11), nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur (17 264 Lt) dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Šiuo atveju draudimo bendrovė, kurioje savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi J. D., prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartį atlyginti 5000 Eur neturtinę žalą, kaip tai numatyta LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Iš AAS „( - )“ rašytinių paaiškinimų matyti, kad draudimo bendrovė R. Š. neturtinei žalai atlyginti išmokėjo 2880 Lt, o dėl jos dukrai A. M. eismo įvykio metu patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo – 1000 Lt (t. 2, b. l. 20-23). R. Š. nustačius 45% netektą darbingumą, draudimo bendrovė papildomai išmokėjo dar 4888,80 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 110, 111). Taigi, draudimo bendrovė R. Š. iš viso išmokėjo 7768,80 Lt, o jos dukrai A. M. – 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš viso draudimo bendrovė neturtinei žalai atlyginti išmokėjo 8768,80 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovės išmokėta suma neviršijo maksimalios išmokos neturtinei žalai atlyginti – 5000 Eur (17 264 Lt), pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad išmokėta suma yra per maža ir priteisdamas papildomai 200 Eur R. Š. ir 800 Eur A. M., šias sumas turėjo priteisti iš draudimo bendrovės, o ne iš J. D. ir draudimo bendrovės solidariai.

25Dėl baudžiamojo poveikio priemonės.

26Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. D. buvo paskirta BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių eismo transporto priemones), 1 (vienus) metus.

27Nepritariama J. D. skundo argumentui, kad nuo eismo įvykio ji KET daugiau nepažeidė, išvadas dėl savo elgesio padarė, todėl nebuvo būtinumo taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę. BK 67 str. 1 d. nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama kartu su bausme, o BK 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

28Nagrinėjamu atveju J. D. padarė nusikaltimą šiurkščiai pažeisdama KET reikalavimus – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. J. D. itin atmestinai vykdė teisės aktų, reglamentuojančių eismo dalyvių elgesį, reikalavimus, nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais sukėlė neigiamas pasekmes – buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta asmenų sveikata. Be to, J. D. nukentėjusiąsias automobiliu partrenkė pėsčiųjų perėjoje, t. y. vietoje, kurioje didesnio pavojingumo šaltinio valdytojas turi būti itin atidus, sužaloti du asmenys. Pati J. D. nurodė, kad pėsčiųjų perėjoje kliūties nepastebėjo, nes tuo metu buvo užsižiūrėjusi į kairėje pusėje esančius prekybininkų kioskelius, kas tik patvirtina, jog J. D. savo teise vairuoti transporto priemones naudojosi itin neatsakingai, neįvertindama, kokias pasekmes gali sukelti toks jos elgesys. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija mano, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti J. D. kartu su bausme baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – paskirta pagrįstai. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios priemonės taikymas yra būtinas bausmės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniam, užtikrinti.

29Dėl nukentėjusiosios R. Š. turėtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimo.

30Nukentėjusioji R. Š. pateikė atsiliepimą į J. D. apeliacinį skundą ir išreiškė prašymą turėtas išlaidas už advokato pagalbą priteisti iš J. D.. Pateikė išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad už atsiliepimo surašymą nukentėjusioji sumokėjo 100 Eur.

31Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (žr., kasacinės nutartys Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008).

32Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos J. D. apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios interesais byloje, todėl ji buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Dėl to nukentėjusios turėtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme turi būti atlygintos, tačiau jos turi būti proporcingos suteiktai pagalbai. Byloje pateiktas kvitas patvirtina, kad už apeliacinio skundo surašymą nukentėjusioji advokatei E. G. sumokėjo 100 Eur (t. 3, b. l. 45). Kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, į tai, kad advokatė E. G. dalyvavo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dėl to jai nebuvo reikalinga iš naujo susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga, į atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, taip pat į tai, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos J. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos 100 Eur išlaidos nėra proporcingos suteiktai pagalbai ir prašoma priteisti suma yra per didelė, todėl nukentėjusiojo prašymas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo tenkinamas iš dalies.

33Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Nutarė

34Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nuosprendį pakeisti.

35Priteisti iš AAS „( - )“ Lietuvos filialo 200 Eur R. Š. ir 200 Eur A. M., atstovaujamai R. Š., neturtinei žalai atlyginti.

36Iš J. D. priteisti 60 Eur nukentėjusiosios R. Š. apeliacinės instancijos teisme patirtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

37Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.