Byla e2-7278-934/2017
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Ingai Beiner, dalyvaujant G. I., jos atstovui advokatui A. J., atsakovui D. S. Ž., jo atstovei advokatei E. D.,

2viešame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės G. I. ieškinį atsakovams O. Ž. ir D. S. Ž. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

3Teismas

Nustatė

4I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

51. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama nutraukti nekilnojamojo turto valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovais, atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 34,07 m2 ploto neįrengtos pastogės dalį, kuri neįrengtos pastogės bendrasavininkų dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemoje pažymėta indeksu „A“, o atsakovams priteisti bendrosios dalinės nuosavybės teise 12,42 m2 ir 5,28 m2 ploto neįrengtos pastogės dalis, kurios neįrengtos pastogės bendrasavininkų dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemoje pažymėtos indeksais „B“ ir „C“ bei priteisti ieškovės naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-5). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

61.1. Ieškovei G. I. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 658/1000 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, bendras plotas 51,77 kv.m., esanti ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ) (toliau – Neįrengta pastogė). Ieškovė G. I. taip pat yra buto Nr. 3, esančio ( - ), Vilniuje, namo pirmame aukšte, savininkė. Atsakovei O. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 240/1000 dalys Neįrengtos pastogės. Atsakovė O. Ž. taip pat yra buto Nr. 4, esančio ( - ), Vilniuje, namo antrame aukšte, savininkė. Atsakovui D. S. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 102/1000 dalys Neįrengtos pastogės. Atsakovas D. S. Ž. taip pat yra buto Nr. 5, esančio ( - ), Vilniuje, namo pirmame aukšte, savininkas.

71.2. Pažymėjo, kad atsakovai faktiškai užėmę visą Neįrengtą pastogę, ja naudojasi ir neleidžia ieškovei ne tik naudotis jai priklausančia dalimi Neįrengtos pastogės, bet ir patekti į Neįrengtą pastogę nei ieškovei, nei jos pasitelktiems specialistams.

81.3. Su ieškiniu ieškovė teikia Neįrengtos pastogės bendrasavininkų dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemą tik tai daliai Neįrengtos pastogės, kurios kadastriniai matavimai yra atlikti ir kuri ieškinio pateikimo dienai yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

91.4. Ieškovė 2015-05-13 pateikė atsakovams pasiūlymą dėl Neįrengtos pastogės atidalijimo, tačiau dėl šio nekilnojamojo turto atidalijimo šalys taikiai nesusitarė;

101.5. Ieškovės siūlomas atidalijimo variantas atitinka ieškovės interesus ir nepažeis atsakovų interesų, nes: 1) ieškovei ir atsakovams atitenka Neįrengtos pastogės dalys, kurių plotas visiškai atitinka jiems priklausančias Neįrengtos pastogės dalis; 2) ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenkanti Neįrengtos pastogės dalis pažymėta indeksu „A“ yra virš ieškovei priklausančio, pirmame namo aukšte esančio buto Nr. 3, ir ieškovė ketina įsirengti įėjimą (laiptus) į jai atitenkančią Neįrengtos pastogės dalį tiesiai iš savo buvo, kas užtikrins ieškovei netrukdomą naudojimąsi šia Neįrengtos pastogės dalimi; 3) į atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise atitenkančias Neįrengtos pastogės dalis pažymėtas indeksais „B“ ir „C“ yra įrengtas įėjimas iš lauko antrame aukšte, be to atsakovei O. Ž. priklauso butas Nr. 4, esantis antrajame namo aukšte ir turintis bendras sienas su Neįrengta pastoge, todėl atsakovai ateityje galės be jokių apsunkinimų ir tarp savęs atsidalinti jiems tenkančias Neįrengtos pastogės dalis bei patekti į savo Neįrengtos pastogės dalis atsakovei O. Ž. įsirengiant įėjimą į jai atitenkančią Neįrengtos pastogės dalį tiesiai iš savo buto, o atsakovui D. S. Žiūkui liks galimybė patekti į jam tenkančią Neįrengtos pastogės dalį per esamą įėjimą iš lauko antrame aukšte.

112. Atsakovai pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti (t. 1 b. l. 179-185). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

122.1. Ieškovei ir atsakovams bendrąja daline nuosavybės teise priklauso pastogės patalpos, bendras plotas 51,77 kv. m., unikalus Nr. 4400-2203-1150:7131, esančios adresu ( - ), Vilnius. Atsakovei O. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 240/1000 dalys patalpų, atsakovui D. S. Žiūkui – 102/1000 dalys patalpų;

132.2. Pareiškime pateikė motyvuotas pastabas dėl pasiūlyto atidalijimo schemos trūkumų. Atsakovė O. Ž. sutiko su bendrojo ploto paskirstymu, tačiau nurodė, kad ieškovės pasiūlytoje schemoje nėra nurodytas įėjimas į atsakovei O. Ž. paskirtą B dalį, kurioje yra įrengtas elektros valdymo skydelis ir jos langai. Be to, nepažymėtoje patalpų dalyje esantis bendrojo naudojimo objektas – kaminas, turėtų būti išskirtas iš patalpų dalies;

142.3. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakovais, neatsižvelgė į pateiktas motyvuotas pastabas, nesąžiningai ieškinyje nurodė, kad su atsakovais taikiu būdu susitarti nepavyko, nors ji net nedėjo tam pastangų, tinkamai neinformavusi atsakovų, pareiškė ieškinį teismui dėl bendrąja nuosavybes teise valdomų patalpų atidalijimo;

152.4. Prasidėjus teisminiam procesui atsakovai iš naujo įvertino ieškovės siūlomą atidalijimo schemą, tačiau atsižvelgę į patalpų ypatumus, esamą teisinį reguliavimą ir ieškovės norą kitų bendraturčių interesų sąskaita patenkinti savo interesus – atsakovai nesutinka, kad bendrąja nuosavybės teise valdomos patalpos būtų atidalintos iš bendrosios nuosavybės. Pagal pasiūlytą ieškovės schemą būtų neužtikrintas tinkamas daikto naudojimas ir pažeistos bendraturčių teisės ir teisėti interesai, todėl padalijimas yra negalimas. Ieškovė nesiėmė jokių priemonių suderinti atidalijimo klausimą su bendraturčiais, neįvertino, kad jos siūloma atidalijimo schema pažeidžia kitų bendraturčių teises tinkamai naudotis patalpomis;

162.5. Ieškovės pateiktoje bendrasavininkų dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemoje nėra pažymėtas įėjimas ar durys, kurių pagalba atsakovai galėtų patekti į jiems nuosavybės teise priklausančią pastogės D dalį, taip pat nepažymėtas ir nenumatytas priėjimas prie namo kamino. Pažymėtina, kad jokios papildomos durys, siekiant patekti iki kamino negali būti įstatomos, kadangi įstačius duris jos neatsidarytų. Padalijimas, kuriuo nėra numatytas atskiras priėjimas prie bendrojo naudojimo objekto – namo kamino, nėra įmanomas, nes tokiu padalijimu yra pažeidžiamos bendraturčių teisės ir teisėti interesais naudotis bendro naudojimo turtu, jį prižiūrėti. Net ir įstačius duris minėtoje vietoje atsakovai neturės jokios galimybės patekti ant virš jų buto esančio stogo. Atsakovams priklausanti D pastogės dalis yra per siaura durims, todėl įėjimas į D dalį turėtų būti daromas taip kaip atsakovė O. Ž. siūlė ieškovei 2015-06-15 atsakyme į ieškovės pasiūlymą;

172.6. Atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės, kai bendraturčiams priklausančios nuosavybės dalys nėra izoliuotos ar atskirtos, teismui yra būtina pateikti ne tik schemą, tačiau ir projektinį pasiūlymą, kuriame būtų atskleisti bendraturčio planuojamos vykdyti statybos darbų planai ir tikslai. Toks dokumentas yra būtinas tam, kad teismas galėtų įvertinti, ar atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės konkrečiu atveju apskritai yra techniškai įmanomas, ar toks pasiūlymas atitiks viešosios teisės (statybos teisės) nustatytus reikalavimus bei tuo pačiu, ar nepažeis kitų bendraturčių teisių ir interesų. Tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų pagal kuriuos galima būtų spręsti, ar atidalinamų patalpų dalys jas įrengus atitiks esminius statinio reikalavimus. Pagal ieškovės pateiktą schemą nėra aišku, kokius statybos darbus ieškovė apskritai planuoja atlikti ir kokiais terminais tokie darbai bus atliekami;

182.7. Ieškovė ieškinyje yra aiškiai išreiškusi poziciją, jog ji ketina įsirengti laiptus iš savo naudojamo buto, esančio po patalpomis, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tokie darbai yra apskritai galimi. Gyvenamasis namas yra pastatytas 1940 metais, namas yra rąstinis, jo fizinio nusidėvėjimo procentas 1986 metais buvo 38 proc. Šiai dienai namo būklė yra dar prastesnė. Dar daugiau, namas yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Palėpių įrengimas paveldo pastatuose turi būti suderintas su savivaldybės paminklosaugos skyriumi. Jis gali nustatyti specifinius reikalavimus (konstrukcijoms, medžiagoms, apdailai) arba – ypatingu atveju – neleisti palėpės įrengti. Pagal ieškovės pateiktą patalpų atidalijimo schemą nurodytas Projektavimo taisyklių reikalavimas nėra užtikrintas, nes nėra numatyta bendro įėjimo į palėpę, todėl pagal ieškovės pateiktą schemą patalpos negali būti atidalintos, nes neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų. Abiems atsakovams priskirtos patalpų dalys yra itin siauros (1,34 m pločio), kuriomis atsakovai iš esmės negalės naudotis, todėl toks atidalinimas reikš, kad atsakovai neteks savo nuosavybės dalies į patalpas. Tuo tarpu ieškovei yra priskirta 3,17 pločio neįrengtos palėpės dalis. Ieškovės pateikta atidalijimo schema yra nesąžininga ir nelygiavertė atsakovų atžvilgiu, toks padalijimas akivaizdžiai neatitinka bendraturčių pusiausvyros principo, pažeidžia atsakovų teises į nuosavybę.

192.8. Atsakovė O. Ž. yra atsakovo D. S. Ž. tėvo antra sutuoktinė, bet jie artimų santykių tarpusavyje nepalaiko.

203. Ieškovė bei jos atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai ieškovė, jos atstovas paaiškino, jog negali patekti į bendro naudojimo patalpas, todėl nusprendė atsidalinti patalpas, esančias palėpėje. Atsidalinama patalpa yra virš ieškovės buto. Laiptus įrengs iš patalpų, kurie kils į antrą aukštą. Kokie bus atliekami darbai nėra numatyta, kadangi nėra aišku, ar bus turtas atidalintas pagal siūlomą schemą. Palėpė yra išpirkta. Atsakovai nepateikė kito projektinio pasiūlymo kaip reikėtų racionaliai naudotis patalpomis. Kaminą galima valyti iš viršaus, be to, įrengtas dujinis šildymas. Kontrolinis elektros skaitiklis gali būti įrengtas be kurioje vietoje. Statybos techniniai klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškiniu siekia tik atsidalinti ieškovei priklausančia dalį, „B“ ir „C“ dalis palikti atsakovams bendram naudojimui. Palėpės dalis, kurią prašo priskirti ieškovei, yra virš jai priklausančio buto, todėl įsirengus įėjimą, galės patekti į pastogę. Atidalinus pastogę pagal ieškovės schemą, atsakovai galės patekti į jiems priklausančią pastogės dalį, t. y. O. Ž. galės patekti pro „B“ dalyje nurodytą įėjimą, o D. S. Ž. pro „C“ dalyje nurodyta įėjimą iš lauko pusės (t. 1., b. l. 115-116; 2., b. l. 163-164).

214. Atsakovas D. S. Ž. bei jos atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai atsakovas paaiškino, jog ieškovė savivaliauja, provokuoja, neįmanoma turėtų bendrų sienų, kelia problemas. Palėpėje sudėti tėvo ir tėvo žmonos daiktai. Kada valytas kaminas nepamena, prisimena, kad vaikystėje tėvas valė kaminą. Elektros instaliaciją įrengė tėvas, teko ją keisti, suderinimo su elektros teikėjais neturi. Nesant būtinybės, ieškovės į palėpė neįleidžia. Kontrolinis elektros skaitiklis įrengtas palėpėje, pagrindinis kitame pastate. Įrengtas namo dujinis šildymas. Atsakovų atstovė papildomai pažymėjo, jog pasiūlymas neracionalus, techniškai atsidalinti neįmanoma, nėra pateikti duomenys kas bus įrengta, kokios bus naudojamos statybinės, kokie statybos darbai bus atlikti (t. 2., b. l. 163-164).

22Ieškinys tenkintinas.

23II. Ginčo esmė

245. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiančio turto atsidalinimo. Ieškovė iš esmės įrodinėja, jog negali naudotis jai priklausančia dalimi, pateiktas atsidalinimo projektas yra racionalus, galintis užtikrinti bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Atsakovai įrodinėja, jog atsidalinimas gali pažeisti jų interesus, kadangi toks atsidalinimas yra techniškai neįmanomas, negalės išvalyti kamino, prieiti prie stogo, ieškovei atidalinama dalis galės būti naudojam, tačiau atsakovams priskirta dalis yra siaura, įrengtas kontrolinis elektros skaitiklis ieškovei prašomoje priskirti dalyje, nėra aišku, kas bus įrengiama, kokios bus naudojamos statybinė medžiagos.

256. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

267. Nagrinėjamu atveju bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti. Rungimosi ir dispozityvumo principų reikalavimai tokio pobūdžio bylose nesuteikia teismui diskrecijos savo iniciatyva ieškoti galimų turto atidalijimo variantų, jei viena iš šalių nepakankamai naudojasi įrodinėjimo teise bei pareiga ir neteikia galimų pasiūlymų, neįrodinėja realių galimybių turtą padalyti natūra, nerengia tokio padalijimo projektų, neteikia įrodymų dėl kitos šalies pasiūlymų netinkamumo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2008-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; 2012-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012 ir kt.).

278. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, priminė šalių naštą įrodinėti, siūlė šalims išspręsti ginčą taikiai.

28II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

299. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.80 straipsnyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

3010. Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2012-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012; 2014-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; kt.).

3111. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2015-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; kt.).

3212. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 51,77 kv. m. bendro ploto negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė (unikalus Nr. 4400-2203-1150:7131), esanti ( - ), Vilniuje. Ieškovei priklauso – 658/1000, O. Ž. – 240/1000, D. S. Ž. – 102/1000 neįrengtos pastogės dalys (1 t., b. l. 13, 112). Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas Nr. 3, esantis ( - ), Vilniuje, atsakovei O. Ž. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 4, esantis ( - ), Vilniuje bei atsakovui D. S. Ž. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 5, esantis ( - ), Vilniuje (1 t., b. l. 6-8). Ginčo dėl šių byloje nustatytų aplinkybių tarp šalių nekilo.

3313. Ieškovės užsakymu UAB „KM centras“ parengė neįrengtos pastogės bendrasavininkų dalių nustatymo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemą (toliau – Schema) (1 t., b. l. 12). Atsakovai, nesutikdami su pateikta Schema, iš esmės įrodinėja, jog negalės išvalyti kamino, prieiti prie stogo, atsakovams priskirta dalis yra siaura, įrengtas kontrolinis elektros skaitiklis ieškovei prašomoje priskirti dalyje, nėra aišku, kas bus įrengiama, kokios bus naudojamos statybinė medžiagos, atidalinimas techniškai neįmanomas. Šias aplinkybes įrodinėja UAB „Archartė“ architektės U. U. (Niaurės) pateiktu vertinimu dėl turto atsidalinimo negalimumo (2 t. b. l. 4-51). Teismo vertinimu, ieškovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovės siūlomas atsidalinimas yra negalimas, priešingai, byloje esančia Schema, antstolio 2017-03-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (2 t., b. l. 91-111), architektės A. S. išvadoje (2 t., b. l. 117-124) nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, ieškovės siūlomas atsidalinimas yra galimas, racionalus bei nepažeis atsakovų interesų:

3413.1. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog palėpėje įrengta elektros skaitiklio vieta yra ieškovo siūlomoje palėpės dalyje, kuria bendrai naudotųsi atsakovai („B“ ir „C“ dalys) (1 t., b. l. 12; 2 t., b. l. 93). Pats atsakovas paaiškino, jog palėpėje esantis kontrolinis skaitiklis įrengtas paties atsakovo (jo tėvo), tačiau jo įrengimas nebuvo suderintas su elektros tiekėju, o pagrindinis elektros apskaitos prietaisas yra kitame pastate. Taigi, paties atsakovo (jo tėvo) įrengtos kontrolinis elektros skaitiklis negali būti priežastimi netenkinti ieškovo siūlomo atsidalinimo projekto, kadangi, viena vertus, atsakovai turės galimybę patekti prie jo, kita vertus, atsakovai nepateikė duomenų, jog toks skaitiklis apskirtai yra saugus ir neišvengiamai turi būti būtent toje vietoje, kurioje jis įrengtas ir negali būti perkeltas;

3513.2. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat užfiksuota, jog palėpė yra apleista, neprižiūrima, joje pilna šiukšlių (2 t., b. l. 91-92). Tokiu atveju, turto atsidalinimas sudarytų prielaidas ieškovui sutvarkyti palėpę, pagerinti gyvenimo bei saugumo sąlygas;

3613.3 Ieškovė nurodė, jog neturi galimybių patekti į palėpę, jos neįleidžia atsakovas, šalys tarpusavyje konfliktuoja (2 t., b. l. 56-62). Aplinkybę, jog į palėpes patalpas ieškovė yra neįleidžiama, pripažino ir pats atsakovas (žr. 4 punktą). Toks atsakovų elgesys neatitinka bendradarbiavimo pareigos, kooperavimosi reikalavimo, siekiant aktyviai ieškoti priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto. Todėl neišsprendus turto atsidalinimo klausimo būtų pažeista ieškovo, kaip palėpės bendraturčio, teisė disponuoti, valdyti bei naudotis jam priklausančia dalimi. Papildomai pasisakant dėl atsakovo elgesio sprendžiant turto atsidalinimo klausimą, pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutartimi atsakovui buvo skirta bauda už atsakovo procesinį pasyvumą, kurios iki šiol atsakovas nesumokėjo, nors 2017-06-26 vykusio teismo posėdžio metu buvo įpareigotas pateikti baudos sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus;

3713.4. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat užfiksuota, jog kamino valymo vieta (2 t., b. l. 93) randasi ieškovei priskirti siūlomoje palėpės dalyje (1 t., b. l. 12). Tačiau atsakovai nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog atsakovai negalėtų kamino išvalyti iš lauko pusės, juo labiau, kad duomenų, jog kaminas apskritai yra valomas, atsakovai nepateikė. Priešingai, atsakovas negalėjo nurodyti, kada kaminas buvo valytas, o pats atsakovas jo nėra valęs. Be to, architektė restauratorė, paminklosaugos ekspertė A. S. pateikė išvadą, jog kamino valymo darbai gali būti atliekami iš lauko pusės, kadangi namas nėra didelio aukštingumo – vieno aukšto su mansarda (2 t., b. l. 118), o tai papildomai įrodo, jog esant poreikiu bus užtikrinta galimybę išsivalyti kaminą. Pažymėtina ir tai, kad remiantis paties atsakovo paaiškinimais (CPK 186 straipsnis) nustatyta, jog namas turi dujinį šildymą, todėl atsakovams bus užtikrintas šildymas. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog atidalijant bendraturčiams priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, jog tokiu atveju nebelieka jokių bendrojo naudojimo patalpų (lieka bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga, kitos bendrojo naudojimo patalpos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005). Taigi, tai, kad atsidalinamoje dalyje išlieka bendro naudojimo konstrukcijos, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti.

3813.5. Atsakovų pateiktas UAB „Archartė“ vertinimas dėl turto atsidalinimo negalimumo (2 t. b. l. 4-51) taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog atsidalinimas yra techniškai neįmanomas. Ieškovė pateikė architektės A. S., turinčios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą (2 t., b. l. 121-122), išvadą dėl turto atsidalinimo galimumo. Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus, spręstina, jog UAB „Archartė“ vertinimas dėl turto atsidalinimo negalimumo yra nepagrįstas šios bylos nagrinėjimui aktualiais faktiniais duomenimis, todėl abejotina dėl jų patikimumo dėl šių priežasčių: pirma, UAB „Archartė“ apsisakydama dėl atsidalinimo negalimumo iš esmės argumentavo tuo, kad palėpė yra bendro naudojimo patalpa skirta stogo, lubų apšiltinimo, kamino, esamo elektros skaitiklio priežiūrai, todėl pasidalinus turtą pagal ieškovo siūlomą variantą, nebus galimybės užtikrinti palėpės priežiūros. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog palėpė yra neprižiūrima, apleista (žr., 13.2. punktą), į ją negali patekti ieškovė, todėl turto atsidalinimas ir sudarys sąlygas prižiūrėti bent jau ieškovei priklausančią palėpės dalį. Be to, architektė iš esmės pateikė vertinimą, jog nieko keisti negalima ir turėtų išlikti padėtis tokia pati, nors patekti į palėpę galima tik iš atsakovės O. Ž. buto. Tačiau šiuo atveju būtent ir kilo ginčas dėl to, kad ieškovė negali patekti į palėpę, todėl atsakovai turėjo pateikti galimus turto atsidalinimo bei pateikimo į palėpę variantus, o ne apsiriboti subjektyviais samprotavimais dėl atsidalinimo negalimumo. Toks atsakovų elgesys, kuomet yra ribojamas ieškovės patekimas į palėpę, neteikiant jokių racionalių pasiūlymų, galinčių padėti išspręsti tarp šalių kilusi ginčą, nesuderinamas su sąžiningumo, kooperavimosi, bendradarbiavimo reikalavimais. Antra, dėl kamino valymo ir elektros instaliacijos priežiūros teismas nekartoja nurodytų argumentų (žr., 13.1., 13.4 punktai). Trečia, dėl stogo ir bendro naudojimo konstrukcijų papildomai teismas pažymi, jog tai nėra kliūtis atsidalinti dalį, esančią bendrojoje dalinėje nuosavybėje (žr. 13.4. punktas). Ketvirta, UAB „Archartė“ pateiktas vertinimas (2 t., b. l. 37), jog iš pirmo aukšto į palėpės patalpas praėjimo nėra, o ir tokį įėjimą būtų įrengti sudėtinga, nėra pagrindas daryti išvados, jog praėjimo įrengti negalima, o pateikti samprotavimai, o palėpės grindys nepritaikytos vaikščiojimui ir apkrovai, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl patalpų, kurios būtų atidalintos, panaudojimo tikslingumo. Kita vertus, pateikta architektės A. S., turinčios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą (2 t., b. l. 121-122), išvadą, jog įrengimas įėjimo iš ieškovės buto yra galimas, kadangi perdanga yra iš medinių sijų ir nepažeistų jokių statinio elementų, nustatytų kultūros paminklo apraše (2 t., b. l. 117-120). Duomenų, kurie paneigtų pastarosios architektės išvadą, atsakovai nepateikė.

3914. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino (CPK 186 straipsnis), jog palėpės dalis, kurią prašo priskirti ieškovei, yra virš jai priklausančio buto, todėl įsirengus įėjimą, galės patekti į pastogę. Atidalinus pastogę pagal ieškovės schemą, atsakovai galės patekti į jiems priklausančią pastogės dalį, t. y. O. Ž. galės patekti pro „B“ dalyje nurodytą įėjimą, o D. S. Ž. pro „C“ dalyje nurodyta įėjimą iš lauko pusės (1 t., b. l. 115-116). Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog užkaltas patekimas į palėpę iš patalpos, pažymėtos indeksu Nr. 4-1, priklausančios O. Ž. (2 t., b. l. 94), taip pat užfiksuota, jog buvo praėjimas iš laiptinės į pastogę, tačiau priėmimas buvo užkaltas (2 t., b. l. 92-93, 108-109). Aplinkybės, jog buvo įėjimas iš lauko pusės, atsakovas D. S. Ž. neginčijo ir teismo posėdžio metu.

4015. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, o būtent tai, kad Schemoje nurodytos pastogės dalys atitinka jiems priklausančias pastogės dalis, bei tai, kad į atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise atitenkančias pastogės dalys pažymėtas indeksais „B“ ir „C“ galimas patekimo, nepažeidžiant teisės aktų, įrengimas, sprendžia, jog pastogės priskyrimas ieškovei pagal parengtą Schemą atitiktų protingumo, sąžiningumo, teisingumo reikalavimus, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros principo bei nebūtų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai. Atsakovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, todėl ieškinys tenkintinas. Teismas, tenkindamas ieškinį, taip pat įvertino ir bendratučiams tenkančias dalis, jų dydžius bei galimybę, esant tokiems dydžiams bei palėpės išsidėstymui, juo racionaliai išdėstyti ginčo plote. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenkanti dalis yra pati didžiausia, teismo vertinimu, ieškovės siūlomas atsidalinimo variantas esamos palėpės išsidėstymo kontekste taip pat atitinka racionalumo reikalavimus.

4116. Papildomai teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškinio tenkinimas nereiškia, jog atsakovai negali kitaip pasidalinti pastogės dalies pažymėtos indeksais „B“ ir „C“, kadangi šiuo ieškiniu ieškovė siekė atsidalinti tik jai priklausančią dalį bei grafiškai parodyti, kokia dalis liks atsakovams bei pateikti vieną iš galimų pasidalinimo variantų tarp atsakovams priklausančių dalių. Taip pat šioje byloje nespręstas neįregistruotos pastogės dalies pasidalinimo klausimas, o procesinis prašymas dėl įpareigojimo leisti patekti specialistams į neįrengtos pastogės patalpas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-07 nutartimi (2 t., b. l. 70-71).

4217. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4418. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.

4519. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija). Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

4620. Ieškovė prašė iš atsakovų priteisti 1210,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 72,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu per antstolį bei 31,00 Eur žyminio mokesčio, viso 1313,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 57-60, 72-76). Įvertinęs ieškinio turinį, jo apimtį, pasirengimą bylos nagrinėjimui, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), dydžių, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalaujama priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas. Iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteistina 1210,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 72,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu per antstolį bei 31,00 Eur žyminio mokesčio, viso 1313,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4721. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 11,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 5,56 Eur (CPK 96 straipsnis).

48Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

49Ieškinį tenkinti.

50Atidalinti ieškovės G. I., asmens kodas ( - ) dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovei G. I., asmens kodas ( - ) asmeninės nuosavybės teise 34,07 m2 ploto neįrengtos pastogės, esančios ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), dalį, kuri neįrengtos pastogės bendrasavininkų dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemoje, 2015-03-13 parengtoje UAB „KM centras“, pažymėta indeksu „A“, o atsakovams O. Ž., asmens kodas ( - ) ir D. S. Ž., asmens kodas ( - ) priteisti bendrosios dalinės nuosavybės teise 12,42 m2 ir 5,28 m2 ploto neįrengtos pastogės dalis, kurios neįrengtos pastogės bendrasavininkų dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemoje pažymėtos indeksais „B“ ir „C“.

51Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų O. Ž., asmens kodas ( - ) ir D. S. Ž., asmens kodas ( - ) ieškovės G. I., asmens kodas ( - ) naudai 1313,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 656,80 Eur.

52Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų O. Ž., asmens kodas ( - ) ir D. S. Ž., asmens kodas ( - ) 11,12 Eur, t. y. po 5,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

53Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas... 2. viešame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės G. I.... 3. Teismas... 4. I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų... 5. 1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama nutraukti nekilnojamojo... 6. 1.1. Ieškovei G. I. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 658/1000... 7. 1.2. Pažymėjo, kad atsakovai faktiškai užėmę visą Neįrengtą pastogę,... 8. 1.3. Su ieškiniu ieškovė teikia Neįrengtos pastogės bendrasavininkų... 9. 1.4. Ieškovė 2015-05-13 pateikė atsakovams pasiūlymą dėl Neįrengtos... 10. 1.5. Ieškovės siūlomas atidalijimo variantas atitinka ieškovės interesus... 11. 2. Atsakovai pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti (t. 1 b. l.... 12. 2.1. Ieškovei ir atsakovams bendrąja daline nuosavybės teise priklauso... 13. 2.2. Pareiškime pateikė motyvuotas pastabas dėl pasiūlyto atidalijimo... 14. 2.3. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakovais, neatsižvelgė į pateiktas... 15. 2.4. Prasidėjus teisminiam procesui atsakovai iš naujo įvertino ieškovės... 16. 2.5. Ieškovės pateiktoje bendrasavininkų dalių nustatymo ir atidalijimo iš... 17. 2.6. Atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės, kai bendraturčiams... 18. 2.7. Ieškovė ieškinyje yra aiškiai išreiškusi poziciją, jog ji ketina... 19. 2.8. Atsakovė O. Ž. yra atsakovo D. S. Ž. tėvo antra sutuoktinė, bet jie... 20. 3. Ieškovė bei jos atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė... 21. 4. Atsakovas D. S. Ž. bei jos atstovė teismo posėdžio metu iš esmės... 22. Ieškinys tenkintinas. ... 23. II. Ginčo esmė ... 24. 5. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės... 25. 6. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK... 26. 7. Nagrinėjamu atveju bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį,... 27. 8. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, priminė šalių naštą... 28. II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų... 29. 9. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK... 30. 10. Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga... 31. 11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad klausimo dėl... 32. 12. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta,... 33. 13. Ieškovės užsakymu UAB „KM centras“ parengė neįrengtos pastogės... 34. 13.1. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog... 35. 13.2. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat... 36. 13.3 Ieškovė nurodė, jog neturi galimybių patekti į palėpę, jos... 37. 13.4. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat... 38. 13.5. Atsakovų pateiktas UAB „Archartė“ vertinimas dėl turto... 39. 14. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino (CPK 186 straipsnis), jog... 40. 15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, o būtent tai,... 41. 16. Papildomai teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškinio tenkinimas... 42. 17. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 44. 18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas... 45. 19. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 46. 20. Ieškovė prašė iš atsakovų priteisti 1210,00 Eur išlaidų advokato... 47. 21. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 11,12 Eur... 48. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270... 49. Ieškinį tenkinti.... 50. Atidalinti ieškovės G. I., asmens kodas ( - ) dalį iš bendrosios dalinės... 51. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų O. Ž., asmens kodas ( - ) ir D. S.... 52. Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų O. Ž., asmens kodas... 53. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...