Byla e2-4365-1067/2019
Dėl vykdomojo įrašo dalies pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Vilniaus miesto 20–ojo notarų biuro notarė J. Š

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė, sekretoriaujant J. K., V. G., dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui S. Č.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. (R. T.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ dėl vykdomojo įrašo dalies pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Vilniaus miesto 20–ojo notarų biuro notarė J. Š..

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti, kad R. T. skolinį įsipareigojimą pagal 2007 m. rugpjūčio 14 d. kreditavimo sutartį sudaro 61556,18 Eur skola, bei panaikinti Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2018 m. birželio 1 d. vykdomojo įrašo dalį dėl 6035,85 Eur skolos išieškojimo. Nurodė, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 14 d. kreditavimo sutartį, ieškovas pasiskolino iš AB DnB NORD banko (dabar vadinasi Luminor Bank AS) 315000 Lt kreditą buto, adresu ( - ), pirkimui. Pagal 2007 m. rugpjūčio 29 d. sutartį, ieškovas už 327000 Lt nupirko butą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) , kuris 2007 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakštu buvo įkeistas AB DnB NORD bankui. 2009 m. balandžio 29 d. sudaryta draudimo sutartis su UAB „Būsto paskolų draudimas“. 2011 m. rugsėjo 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi AB DnB NORD bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ visas reikalavimo teises į R. T. pagal 2007 m. rugpjūčio 14 d. kreditavimo sutartį ir 2007 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakštą skolą. AB DnB NORD bankas 2011 m. rugsėjo 28 d. raštu (gauta 2012 m. birželio 15 d.) informavo R. T., kad 2011 m. rugsėjo 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido visas reikalavimo teises, tačiau likusi skola sudaro 20862,64 Lt, iš jų 1976,38 Lt nesumokėtos palūkanos nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d. ir 18886,26 Lt delspinigių nuo 2009 m. lapkričio 22 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d. 2012 m. birželio 28 d. prašymu ieškovas paprašė AB DNB banko paaiškinti skolos atsiradimo pagrindą. 2012 m. liepos 16 d. AB DNB bankas paaiškino, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ padengė tik 315803,08 Lt skolą, liko nepadengta 20862,64 Lt skola bankui. Ieškovas 2012 m. rugpjūčio 14 d. raštu informavo AB DNB banką, kad iš jo neteisėtai reikalaujamas šis įsiskolinimas. 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarė J. Š. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 61556,18 Eur skolos ir 6035,85 Eur skolos išieškojimo UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai. AB DnB NORD bankas 2011 m. rugsėjo 28 d. raštu (gauta 2012 m. birželio 15 d.) informavo R. T., kad nors 2011 m. rugsėjo 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido visas reikalavimo teises, tačiau likusi skola sudaro 20862,64 Lt, iš to buvo galima spręsti, kad 20862,64 Lt reikalavimas nebuvo perleistas. 2012 m. liepos 16 d. raštu AB DNB bankas paaiškino, kad nors UAB „Būsto paskolų draudimas“ perleido visą reikalavimą, bet UAB „Būsto paskolų draudimas“ padengė tik 315803,08 Lt skolą, liko nepadengta 20862,64 Lt skola bankui. Pagal 2011 m. rugsėjo 21 d. reikalavimo perleidimo sutarties (B) punktą reikalavimo teisė į iki šios sutarties pasirašymo priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius perleidžiama su sąlyga, kad jos bus padengtos AB DnB NORD bankui iš įkeisto turto vertės ar kitokiu būdu R. T. sąskaita, o to nepavykus padaryti, UAB „Būsto paskolų draudimas“ įsipareigoja grąžinti šią reikalavimo teisės dalį. Taigi vertinant 2011 m. rugsėjo 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovas mano, kad buvo perleista ir 20862,64 Lt reikalavimo dalis, tačiau R. T. AB DnB NORD banko buvo suklaidintas, nes AB DnB NORD bankas toliau šių sumų reikalavo pats. Šios skolos ieškovas nepripažino, ką nurodė 2012 m. rugpjūčio 14 d. raštu, be to civilinėje byloje Nr. 2FB-9008-911/2018 pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad šiai skolai pradelstas senaties terminas, o konkretus atsakymas dėl skolos pagrįstumo negautas. AB DnB NORD bankas 2011 m. rugsėjo 28 d. raštu ir 2012 m. liepos 16 d. raštu nurodė, kad 20862,64 Lt skola susideda iš 1976,38 Eur nesumokėtų palūkanų nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d. ir 18886,26 Lt delspinigių nuo 2009 m. lapkričio 22 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d. AB DnB NORD bankas nutraukė 2007 m. rugpjūčio 14 d. kreditavimo sutartį, todėl senaties terminas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.125 straipsnio 9 dalį ir pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą - palūkanoms išieškoti pasibaigė 2019 m. rugsėjo 21 d., o delspinigiams išieškoti pasibaigė 2012 m. kovo 21 d. Pažymėjo ir tai, kad 18886,26 Lt delspinigiai buvo skaičiuojami už ilgesnį nei 180 dienų terminą.

5Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Pateikė prašymą atmesti R. T. 2019 m. kovo 20 d. ieškinį dėl vykdomojo įrašo dalies pripažinimo negaliojančiu kaip nepagrįstą, bei priteisti, jeigu tokios bus, atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu pasiūlė į bylą atsakove įtraukti ir Luminor Bank AS, veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių. Nurodė, kad kredito gavėjui (ieškovui) tinkamai nevykdant kredito sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka negrąžinant kredito ir tinkamai nemokant palūkanų, bankas iki to ne kartą raštu dėl galimo kredito sutarties nutraukimo įspėjęs kredito gavėją, informavo apie netinkamą kredito sutarties vykdymą ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes bei reikalavo sumokėti susidariusį pradelstų mokėjimų įsiskolinimą, priešingu atveju sutartis bus nutraukta ir bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto. Skola nebuvo sumokėta, todėl 2010 m. sausio 18 d. kredito sutartis buvo nutraukta. 2010 m. sausio 20 d. pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti bankas kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos, t. y. dėl 91462,89 Eur (ekvivalentas litais - 315803,08 Lt) gavimo. Atsakovė, atlikusi draudžiamojo įvykio tyrimą, 2010 m. kovo 17 d. priėmė sprendimą dėl 91462,89 Eur (ekvivalentas litais - 315803,08 Lt) draudimo išmokos išmokėjimo naudos gavėjui bankui. 2010 m. kovo 19 d. draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiku draudimo išmokos mokėjimas buvo išdėstytas 1 (vienų) metų laikotarpiui nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2011 m. kovo 15 d. lygiomis dalimis, už šį laikotarpį atsakovė bankui nuo išmokamos sumos likučio mokėjo 6 (šešių) proc. metines palūkanas. Tarp atsakovės ir banko 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 6, kuria bankas atsakovei perleido reikalavimo teises R. T. atžvilgiu, kylančias pagal 2007 m. rugpjūčio 14 d. kredito sutartį Nr. ( - ) su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, sudarytą tarp skolininko ir banko, visas kaip hipotekos kreditoriaus teises kylančias pagal 2007 m. rugsėjo 12 d. hipotekos lakštą, identifikavimo kodas ( - ), taip pat, vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, teises į palūkanas bei kitas įstatymų nustatytas teises. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.3. punkte bankas konstatavo, kad šios sutarties pasirašymo dienai skolininkas bankui yra skolingas 572,40 Eur (ekvivalentas litais - 1976,38 Lt) priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų ir 5469,84 Eur (ekvivalentas litais - 18886,26 Lt) delspinigių, viso: 6042,24 Eur (ekvivalentas litais - 20862,64 Lt), kuriuos atsakovė, pardavusi skolininko turtą, įsipareigoja šios sutarties 3.3. punkte nustatyta tvarka (atsižvelgiant į sutarties 3.4. punkte numatytą išlygą) pervesti į banko nurodytą sąskaitą, bei apie tai per 5 darbo dienas raštu informuoti banką. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą bankas 2011 m. rugsėjo 28 d. pranešimu dėl reikalavimo teisės perleidimo Nr. 392 informavo kredito gavėją, išsiųsdamas pranešimą paštu. 2011 m. rugsėjo 28 d. pažyma apie skolos dydį Nr. 393 bankas informavo atsakovę, kad kredito gavėjas Bankui skolingas: 572,40 Eur (ekvivalentas litais - 1976,38 Lt) nesumokėtų palūkanų ir 5469,84 Eur (ekvivalentas litais - 18886,26 Lt) nesumokėtų delspinigių. 2012 m. balandžio 24 d. atsakovė gavo skolininko 2012 m. balandžio 24 d. prašymą atidėti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ir sudaryti skolos grąžinimo sutartį. 2012 m. birželio 20 d. atsakovė ir skolininkas sudarė sutartį dėl skolos grąžinimo (toliau - Sutartis Nr. 1), kuria šalys susitarė, kad skola su 3 proc. metinių palūkanų (už skolos išdėstymą) metus laiko, nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. bus mokama dalimis. 2013 m. liepos 3 d. atsakovė gavo skolininko vardu įgalioto asmens pasirašytą 2013 m. liepos 3 d. prašymą atidėti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ir sudaryti skolos grąžinimo sutartį. 2013 m. liepos 18 d. atsakovė ir skolininkas sudarė sutartį dėl skolos grąžinimo (toliau - Sutartis Nr. 2), kuria šalys susitarė, kad skola su 3 proc. metinių palūkanų (už skolos išdėstymą) metus laiko, nuo 2013 m. liepos 30 d. iki 2014 m. birželio 30 d. bus mokama dalimis. Apie sudarytą Sutartį Nr. 2 atsakovė 2013 m. liepos 24 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. SB-3407 informavo banką. 2014 m. spalio 13 d. atsakovė gavo skolininko 2014 m. spalio 13 d. prašymą atidėti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ir sudaryti skolos grąžinimo sutartį. 2014 m. lapkričio 4 d. atsakovė ir skolininkas sudarė sutartį dėl skolos grąžinimo (toliau - Sutartis Nr. 3), kuria šalys susitarė, kad skola su 3 proc. metinių palūkanų (už skolos išdėstymą) metus laiko, nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2015 m. spalio 15 d. bus mokama dalimis. Apie sudarytą Sutartį Nr. 3 atsakovė 2014 m. lapkričio 11 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. SB-5944 informavo banką. 2017 m. lapkričio 17 d. atsakovė gavo skolininko 2017 m. lapkričio 16 d. prašymą atidėti/sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą ir mažinti įsiskolinimą pagal draudimo sutartį. 2017 m. gruodžio 14 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. SB-3594 priėmė sprendimą leisti mažinti įsiskolinimą dalimis nurodytomis sąlygomis. Atsakovės sprendimas galiojo iki 2018 m. sausio 6 d. 2017 m. gruodžio 27 d. buvo gauta paskutinė skolininko įmoka - 420,24 Eur, daugiau įmokų nebuvo atlikta. 2018 m. balandžio 18 d. pažyma dėl skolos dydžio Nr. 2018 19.5-L27-1621 bankas informavo atsakovę, kad kredito gavėjas bankui skolingas: 572,40 Eur nesumokėtų palūkanų ir 5463,45 Eur nesumokėtų delspinigių, viso: 6035,85 Eur. Atsakovė 2018 m. balandžio 19 d. prašymu Nr. SB-928 kreipėsi į Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarę J. Š. dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarė J. Š. 2018 m. birželio 1 d. išdavė vykdomąjį įrašą not. reg. Nr. ( - ) dėl 61556,18 Eur skolos Bendrovei, 6035,85 Eur skolos Bankui ir 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų bei 182,67 Eur notaro išlaidų išieškojimo iš skolininko R. T.. Atsakovė nesutiko su ieškinyje dėstomomis aplinkybėmis dėl senaties termino. Pažymėjo, kad ieškovas net 4 kartus teikė prašymus dėl skolos mokėjimo dalimis, sutarčių dėl skolos grąžinimo turinyje buvo išdėstytos visos faktinės aplinkybės, susijusios su visų reikalavimo teisių perleidimu atsakovei. Ieškovas neprieštaravo šioms aplinkybėms, su skola sutiko ir mokėjo ją dalimis. Paskutinė įmoka atlikta 2017 m. gruodžio 27 d., taigi sutrumpinta 5 metų ieškinio senatis turi būti pradėta skaičiuoti būtent nuo šios datos. Pastebėjo, kad pats ieškovas savo ieškinio 12 punkte nurodė, kad ieškinio senatis palūkanoms pasibaigs 2019 m. rugsėjo 21 d., taigi iš esmės nelaiko ieškinio senaties pasibaigusia.

6Trečiasis asmuo Luminor Bank AS veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutiko ir pateikė prašymą atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nustatytos palūkanos laikytinos atlyginimu už suteiktas paslaugas, taigi yra materialinio pobūdžio. Atlyginimas už suteiktas paslaugas, nepriklausomai nuo tokio atlyginimo pavadinimo, turėtų būti laikomas bendro pobūdžio skola, kuriai taikomi bendrieji senaties terminai. Pažymėjo, kad ginčijama kredito davėjui mokėtino atlyginimo suma susidarė kredito davėjui (trečiajam asmeniui) nutraukus su ieškovu sudarytą kreditavimo sutartį, t. y. – 2010 m. sausio 18 d., taigi, senaties terminas tokiam reikalavimui nebuvo praleistas.

7Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškinį prašė tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad ieškinyje padarytas rašymo apsirikimas, o būtent senaties terminas palūkanoms išieškoti pasibaigė ne 2019 m. rugsėjo 21 d. kaip nurodyta ieškinyje, o 2016 m. rugsėjo 21 d. Taip pat nurodė, kad ieškinyje atsakove UAB „Būsto paskolų draudimas“ įtraukė todėl, kad ji kreipėsi į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo sutartimi būtent atsakovė perėmė visas teises nurodytas kreditavimo sutartyje. Visa skola, pagal vykdomąjį įrašą, bus išieškota atsakovės naudai, o tik po to, ginčijama suma būtų perduota trečiajam asmeniui Luminor Bank AS. Esant paminėtų aplinkybių visumai, mano, kad Luminor Bank AS įtraukimas į byla atsakove yra netikslingas.

8Atsakovo atstovas ir tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

9Teismas

konstatuoja:

10Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 14 d. tarp ieškovo ir AB DNB NORD banko (dabar jo teises perėmusio Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) (toliau – Bankas) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. ( - ), kurios pagrindu ieškovui buvo suteiktas 91230,31 Eur (315000 Lt) kreditas buto, adresu ( - ), pirkimui, o ieškovas įsipareigojo dalinėmis įmokomis jį grąžinti iki 2036 m. birželio 30 d. (el. b. psl. 7-15). 2007 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakštu butas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), buvo įkeistas Bankui (el. b. psl. 19-22). Aukščiau nurodyto kredito grąžinimas Bankui buvo užtikrintas 2007 m. rugsėjo 21 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimu, draudimo liudijimo Nr. ( - ), naudos gavėju nurodant - Banką. Galutinis draudimo sutarties terminas - 2022 m. rugpjūčio 30 d. (el. b. psl. 56-58).

11Ieškovui tinkamai nevykdant kredito sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, 2010 m. sausio 18 d. Kredito sutartis buvo nutraukta (el. b. psl. 66). 2010 m. sausio 20 d. pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti Bankas kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos, t. y. dėl 91462,89 Eur (315803,08 Lt) gavimo (el. b. psl. 71). Atsakovė 2010 m. kovo 17 d. priėmė sprendimą dėl 91462,89 Eur (315803,08 Lt) draudimo išmokos išmokėjimo naudos gavėjui Bankui (el. b. psl. 72). 2010 m. kovo 19 d. draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiku draudimo išmokos mokėjimas buvo išdėstytas 1 (vienų) metų laikotarpiui nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2011 m. kovo 15 d. lygiomis dalimis (el. b. psl. 73).

122011 m. rugsėjo 21 d. tarp atsakovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB DNB NORD banko sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 6, kurios pagrindu atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ perėmė visas reikalavimo teises iš Banko ieškovo R. T. atžvilgiu, kylančias pagal 2007 m. rugpjūčio 14 d. kreditavimo sutartį Nr. ( - ) su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais, visas kaip hipotekos kreditoriaus teises, kylančias pagal 2007 m. rugsėjo 12 d. hipotekos lakštą, taip pat teisę į palūkanas CK 6.210 straipsnio pagrindu bei kitas įstatymų numatytas teises (el. b. psl. 23-25).

132018 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarė J. Š. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 61556,18 Eur skolos ir 6035,85 Eur skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai (el. b. psl. 31-32).

14Dėl senaties taikymo.

15Ieškovas ginčija 6035,85 Eur skolos išieškojimą. Nurodė, kad ši skolos dalis susideda iš Bankui nesumokėtų palūkanų nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d. ir delspinigių nuo 2009 m. lapkričio 22 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d. Pažymėjo, kad vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi bei 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu senaties terminas palūkanoms išieškoti pasibaigė 2016 m. rugsėjo 21 d., o delspinigiams išieškoti pasibaigė 2012 m. kovo 21 d.

16Tuo tarpu atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutiko. Nurodė, kad ieškovas net 4 kartus teikė prašymus dėl skolos mokėjimo dalimis, sutarčių dėl skolos grąžinimo turinyje buvo išdėstytos visos faktinės aplinkybės, susijusios su visų reikalavimo teisių perleidimu atsakovei. Ieškovas neprieštaravo šioms aplinkybėms, su skola sutiko ir mokėjo ją dalimis. Paskutinė įmoka atlikta 2017 m. gruodžio 27 d., taigi sutrumpinta 5 metų ieškinio senatis, atsakovės manymu, turi būti pradėta skaičiuoti būtent nuo šios datos. Dėl ko mano, kad senatis yra nepraleista.

17Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių su ieškovo tokia pozicija taip pat nesutiko. Nurodė, kad nustatytos palūkanos laikytinos atlyginimu už suteiktas paslaugas, taigi yra materialinio pobūdžio. Atlyginimas už suteiktas paslaugas, nepriklausomai nuo tokio atlyginimo pavadinimo, trečiojo asmens manymu, turėtų būti laikomas bendro pobūdžio skola, kuriai taikomi bendrieji senaties terminai.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

19Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

20Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

21Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka (nagrinėjamu atveju – pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą), skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 49, 50 punktus).

22Teismas nesutinka su trečiojo asmens pozicija, kad reikalavimui dėl palūkanų priteisimo taikomas bendras 10 m. senaties terminas. Savo dėstomų teiginių iš esmės neįrodė ir pats trečiasis asmuo. Pažymėtina, kad CK įtvirtinta nuostata, kad reikalavimams dėl palūkanų priteisimo taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas, nepriklausomai nuo to kokios paskirties tos palūkanos yra (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

23Byloje ginčo dėl palūkanų dydžio ir jų apskaičiavimo nėra. Kaip jau buvo ir minėta anksčiau Kreditavimo sutartis tarp ieškovo ir trečiojo asmens nutraukta 2010 m. sausio 18 d. Nuo šios dienos iki 2011 m. rugsėjo 21 d. trečiasis asmuo paskaičiavo ieškovo mokėtinas palūkanas, kurios sudaro – 572,40 Eur. Pažymėtina, kad trečiajam asmeniui nutraukus kreditavimo sutartį su ieškovu, teisė kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo atsirado nuo 2010 m. sausio 19 d. Vadinasi nuo šio termino prasidėjo palūkanų senaties skaičiavimo terminas, priešingai nei skaičiuoja ieškovas (nuo 2011 m. rugsėjo 21 d.). 2011 m. rugsėjo 21 d. Reikalavimo sutarties pagrindu teisė reikalauti sumokėti palūkanas perėjo atsakovei. CK 1.128 straipsnyje nurodyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita, vadinasi senaties termino skaičiavimas tęsėsi..

24Atsakovė teigė, jog ieškovas ne kartą į ją kreipėsi dėl skolos grąžinimo. Paskutinė įmoka atlikta 2017 m. gruodžio 27 d., taigi sutrumpinta 5 metų ieškinio senatis, atsakovės manymu, turi būti pradėta skaičiuoti būtent nuo šios datos. Teismas su šiais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti.

25CK 1.130 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Laikas iki senaties termino į naują terminą neįskaičiuojamas.

26Ieškinio senaties termino eiga gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei ieškinio senaties terminas dar nėra pasibaigęs. Todėl skolininko veiksmai, liudijantys skolos pripažinimą, sukelia ieškinio senaties termino eigos nutraukimo teisines pasekmes tik tada, kai šie veiksmai atlikti nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Atsižvelgdamas į tai, aiškindamasis aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino eigos nutraukimu, teismas visada turi nustatyti, kada konkrečiai atlikti veiksmai, nurodyti CK 1.130 straipsnio 2 dalyje.

27Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. balandžio 24 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu atidėti priverstinį skolos išieškojimą (el. b. psl. 79). Ieškovo ir atsakovės bendru sutarimu 2012 m. birželio 20 d. sudaryta sutartis dėl skolos grąžinimo. Šia sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas atliks šalių sutarto dydžio mokėjimus iki 2013 m. birželio 30 d. (el. b. psl. 80-85). 2013 m. liepos 3 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu atidėti priverstinį skolos išieškojimą (el. b. psl. 86). Ieškovo ir atsakovės bendru sutarimu 2013 m. liepos 18 d. sudaryta sutartis dėl skolos grąžinimo. Šia sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas atliks šalių sutarto dydžio mokėjimus iki 2014 m. liepos 30 d. (el. b. psl. 87-92). 2014 m. spalio 13 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu atidėti priverstinį skolos išieškojimą (el. b. psl. 94). Ieškovo ir atsakovės bendru sutarimu 2014 m. lapkričio 4 d. sudaryta sutartis dėl skolos grąžinimo. Šia sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas atliks šalių sutarto dydžio mokėjimus iki 2015 m. lapkričio 15 d. (el. b. psl. 95-100). ). 2017 m. lapkričio 16 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymu atidėti priverstinį skolos išieškojimą (el. b. psl. 102). Atsakovės teigimu paskutinė ieškovo įmoka gauta 2017 m. gruodžio 27 d. Šių aplinkybių ieškovas neginčijo.

28Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas niekada 6035,85 Eur skolos nepripažino, ką iš esmės nurodė 2012 m. rugpjūčio 14 d. raštu Bankui (el. b. psl. 30). Teismas nesutinka su atsakovės pozicija, jog ieškovas kreipdamasis į ją dėl skolos grąžinimo pripažino ir perleistą Banko teisę į 6035,85 Eur skolą. Visų pirma pažymėtina, kad iš aukščiau minėtų ieškovo ir atsakovės susitarimų matyti, kad šalys tarėsi tik dėl 315803,08 Lt skolos grąžinimo atsakovei. Lėšos buvo įmokėtos į atsakovės sąskaitą. Atsakovė niekada su ieškovu nesitarė dėl 6035,85 Eur skolos grąžinimo. Nei vienos ieškovo įmokos neužskaitė 6035,85 Eur skolos dengimui. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad apie skolos grąžinimo terminus Bankas buvo informuotas atsakovės pranešimais (el. b. psl. 93, 101), tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant išsiieškoti 6035,85 Eur skolos. Šių aplinkybių kontekste, teismas pažymi, kad iš byloje, esančių įrodymų, konstatuotina, kad ieškovas su 6035,85 Eur skola niekada nesutiko ir neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant ją grąžinti, dėl ko teismas neturi pagrindo manyti, kad palūkanų išieškojimo senatis buvo nutraukta ieškovui skolą pripažinus, o būtent ieškovui ir atsakovei sudarant sutartis dėl skolos atsakovei grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, kad senaties terminas prasidėjo nuo 2010 m. sausio 19 d. – jis baigėsi 2015 m. sausio 19 d. Akivaizdu, jog jis yra praleistas, dėl ko ieškovo prašymas taikyti palūkanų priteisimui senatį yra tenkintinas.

29Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

30Nagrinėjamos bylos atveju kreditavimo sutarties Nr. K-1800-2007-229 bendrosios dalies 39 punkte šalių susitarta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, o būtent už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas bankui palūkanas, įmokas, ieškovas įsipareigojo kiekvieną pradelstą dieną mokėti Bankui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).

31Reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Teisė reikalauti delspinigių atsiranda nuo to momento, kai skolininkas praleidžia terminą atsiskaityti. Kol sutartis neįvykdyta (neatsiskaityta ir pan.), tol yra pagrindas skaičiuoti delspinigius. Jie skaičiuojami už tą laiką, kol buvo vėluota atlikti apmokėjimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Kai sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdomi (atliekamas apmokėjimas ar kt.) tuomet pasibaigia delspinigių skaičiavimas, tačiau teisė jų reikalauti teisme išlieka dar 6 mėnesius. Kai sutartiniai įsipareigojimai per 6 mėnesius nėra įvykdomi, reikalauti atlyginti delspinigius galima tik už 6 paskutinius mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-600-180/2015).

32Byloje ginčo, kad skolą už ieškovą R. T. 2011 m. kovo 15 d. galutinai sumokėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ nėra. Vadovaujantis teismų praktikos išaiškinimais bei CK 1.127 straipsniu, būtent nuo 2011 m. kovo 15 d. turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, o Bankas turėjo teisę reikalauti delspinigių teisme iki 2011 m. rugsėjo 15 d. Pažymėtina, kad 2011 m. rugsėjo 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Bankas perdavė reikalavimą UAB „Būsto paskolų draudimas“ kartu su reikalavimu išieškoti delspinigius Banko naudai, jau praleidus šešių mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigiams išieškoti. Kaip jau buvo ir minėta, prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino (CK 1.128 straipsnis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad aplinkybių dėl senaties termino taikymo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo neginčijo nei atsakovė nei pats trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinio senaties taikymui ir reikalavimui dėl delspinigių priteisimo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

33Ieškovas taip pat prašo pripažinti, kad R. T. skolinį įsipareigojimą pagal 2007 m. rugpjūčio 14 d. kreditavimo sutartį sudaro 61556,18 Eur skola. Teismas tokį ieškovo prašymą laiko pertekliniu. Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl 61556,18 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo nėra. Atsakovės naudai yra išduotas vykdomasis įrašas dėl minėtos skolos išieškojimo, kas iš esmės ir patvirtina, kad ieškovas 61556,18 Eur skolą pripažįsta, ir jokio pagrindo teismui pakartotinai pripažinti jo skolą nėra.

34Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, teismas laiko, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas. Reikalavimui priteisti 6035,85 Eur skolą, kuri susideda iš apskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, yra praleistas senaties terminas, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo 6035,85 Eur skolos išieškojimui iš ieškovo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Esant paminėtų aplinkybių visumai yra pagrindas Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2018 m. birželio 1 d. vykdomąjį įrašą Nr. ( - ), dalyje dėl 6035,85 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. T. pripažinti negaliojančiu.

35Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 274,21 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 136 Eur sumokėtas žyminis mokestis už reiškiamą reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 0,21 Eur komisinis mokestis už žyminio mokesčio sumokėjimą, 38 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 80 straipsnio 5, 7 dalys) (el. b. psl. 6) ir 100 Eur išlaidos už advokato S. Č. teisinę pagalbą (el. b. psl. 181). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovės, išskyrus žyminį mokestį už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas.

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

39ieškinį tenkinti.

40Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2018 m. birželio 1 d. vykdomąjį įrašą Nr. ( - ), dalyje dėl 6035,85 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. T. (R. T.).

41Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ 236,21 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus dvidešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. T. (R. T.) naudai.

42Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti, kad R. T.... 5. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“... 6. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos... 7. Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais... 8. Atsakovo atstovas ir tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos... 9. Teismas... 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 14 d. tarp ieškovo ir AB... 11. Ieškovui tinkamai nevykdant kredito sutartyje prisiimtų įsipareigojimų,... 12. 2011 m. rugsėjo 21 d. tarp atsakovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir... 13. 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarė J. Š.... 14. Dėl senaties taikymo.... 15. Ieškovas ginčija 6035,85 Eur skolos išieškojimą. Nurodė, kad ši skolos... 16. Tuo tarpu atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutiko. Nurodė, kad ieškovas... 17. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo... 19. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 20. Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi... 21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įprastai ieškinio... 22. Teismas nesutinka su trečiojo asmens pozicija, kad reikalavimui dėl... 23. Byloje ginčo dėl palūkanų dydžio ir jų apskaičiavimo nėra. Kaip jau... 24. Atsakovė teigė, jog ieškovas ne kartą į ją kreipėsi dėl skolos... 25. CK 1.130 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia... 26. Ieškinio senaties termino eiga gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei... 27. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. balandžio 24 d. ieškovas kreipėsi į... 28. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas niekada 6035,85... 29. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 30. Nagrinėjamos bylos atveju kreditavimo sutarties Nr. K-1800-2007-229 bendrosios... 31. Reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių... 32. Byloje ginčo, kad skolą už ieškovą R. T. 2011 m. kovo 15 d. galutinai... 33. Ieškovas taip pat prašo pripažinti, kad R. T. skolinį įsipareigojimą... 34. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, teismas laiko, kad ieškovo ieškinys yra... 35. Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 39. ieškinį tenkinti.... 40. Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarės J. Š.... 41. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų... 42. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...