Byla e2S-885-638/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atstovo advokato Vygaudo Molio atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje e2YT-3790-775/2018 pagal pareiškėjo A. K. patikslintą pareiškimą, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl pastato valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo garažą, kurio unikalus Nr. 4400-4866-2984, tikslu įregistruoti daiktines teises.
  2. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1970 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 446 nusprendė skirti sklypus grupinių bei kooperatinių garažų statybai paimant žemę iš komunalinio fondo ( - )- apie 300 m2 žemės ploto. Šiuo sprendimu garažų statytojai įpareigoti garažų projektus derinti su miesto vyr. architektu. Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1970 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 258 „Dėl grupinių ir individualių garažų statybos statytojų sąrašo tvirtinimo“ nusprendė pagal Kauno miesto vykdomojo komiteto 1970 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 446 išskirtame sklype ( - ) ir individualiai leisti statyti garažus pagal priedėlį. Kauno miesto Lenino rajono architektas 1971 m. rugsėjo 16 d. garažo situacijos plane nurodė, kad leidžiama statyti metalinį garažą. Lietuvos TSR VRM PAV SPA dalinys Kauno miesto apsaugai 1973 lapkričio 12 d. plane nurodė, kad planas peržiūrėtas. Tame pačiame plane taip pat nurodyta, kad Kaimo muzikos mokykla sutinka leisti pastatyti metalinius garažus. Taigi minėtas statinys - garažas, pastatytas dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomos valstybės atstatymo (1971 m.). Šis garažas statytas pagal suderintą planą bei turint tam leidimą (prie pareiškimo pridedami tai patvirtinantys dokumentai). Nuo 1971 m. pasikeitė garažų savininkai, tačiau pirminiai garažų savininkų sąrašai nebuvo keičiami ir pavardės liko tų asmenų, kurie tuo metu statėsi garažus. A. K. jau pastatytą garažą įsigijo iš ( - ), dėl to Kauno regioninio valstybės archyve nėra išlikusių duomenų apie suteiktą leidimą A. K. statytis garažą. Taip pat dėl to, kad garažas įsigytas jau pastatytas, pareiškėjas negali įvardinti asmens, stačiusio šį garažą, anketinių duomenų. Minimo garažo pirkimo-pardavimo sutarties taip pat pateikti nėra galimybės, kadangi yra dingusi. Duomenų apie garažo įregistravimą nėra, taip pat neišliko garažo nuosavybę galinti patvirtinti šio garažo pirkimo pardavimo sutartis. VĮ Registrų centre, nei jokioje kitoje institucijoje, ar seniūnijoje nėra jokios informacijos apie pareiškėjo nuosavybės teise valdomą daiktą, o Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo centro seniūnija vis prašo pateikti duomenis - informaciją apie nuosavybės teisę į šį garažą. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo centro seniūnija nutarė priimti sprendimą inicijuoti šio garažo nugriovimą. Pareiškėjas mokėjo visus su šiuo garažu susijusius mokesčius: žemės nuomos, draudė šį garažą valstybiniu privalomuoju draudimu. Tai patvirtina prie pareiškimo pridedami turto valstybinio privalomojo draudimo liudijimai, kurie išduoti draudėjui A. K., adresu ( - ). Aplinkybę, jog A. K. turėjo prievolę mokėti mokesčius, susijusius su šiuo garažu, patvirtina ir Kauno m. Lenino raj. Finansų skyriaus kvietimas atvykti pas I - osios apylinkės mokesčių inspektorių. Šiame kvietime nurodyta, jog reikalinga su savimi turėti visus garažo dokumentus. Šiuo metu pareiškėjas yra pensinio amžiaus, todėl nuo žemės mokesčio mokėjimo, vadovaujantis Žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvata, numatyta Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsniu, atleistas. Taip pat iš pateikiamų kvitų matyti, kad nurodomas adresas ( - ) (dabartinis K. M. pr.). Darytina išvada, kad anksčiau šis garažas buvo registruotas, tačiau šiuo metu nėra išlikę šio garažo registravimo bei nuosavybės dokumentai. Pareiškėjas garažą įsigijo teisėtai, valdė sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai kaip savą daugiau nei keturiasdešimt metų, minėtas garažas nėra įregistruotas kito asmens vardu, kiti asmenys neturi daugiau teisių už pareiškėjo valdomą daiktą. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos šiam juridiniam faktui nustatyti, kadangi prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę - nenustačius šio fakto nėra aišku, ar pareiškėjas teisėtai nuosavybės teise valdo statinį – garažą. Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą, ir negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, ir negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 23 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė.
  2. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas atlikti garažo daiktinių teisių įregistravimą nekilnojamojo turto registre, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo garažą, tačiau bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nustatomi tik tokie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patikslinto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turinį ir 2018 m. vasario 21 d. pateiktą Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos specialisto garažo apžiūros aktą, konstatavo, jog ginčo garažas neturi pamatų ir yra surinktas vietoje neatliekant statybos darbų. Jis neatitinka nekilnojamam daiktui keliamų reikalavimų, todėl priskirtinas kilnojamiems daiktams, kurie gali būti perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės. Kadangi kilnojamieji daiktai nekilnojamojo turto registre neregistruojami, teismas padarė išvadą, jog nustačius pareiškėjo prašomą faktą, tai nesukurs pareiškėjui teisinių pasekmių (pareiškėjas neįgis teisės įregistruoti nuosavybės teisės į šį statinį), todėl civilinę bylą, vadovaujantis civilinio proceso operatyvumo ir koncentruotumo principais, civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punkto pagrindu nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

85. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti 2018 m. vasario 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo centro seniūnija nutarė priimti sprendimą inicijuoti garažo nugriovimą, kadangi nenustatytas teisėtas šio garažo savininkas. Taigi, galima matyti, jog priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, prašomas nustatyti juridinis faktas sukurs pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi byla susijusi su savininko nuosavybės teisės gynimu ir todėl nagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, priešingai nei teigiama skundžiamojoje nutartyje, todėl darytina išvada, jog teismas bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukė nepagrįstai.
    2. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl 2018 m. vasario 21 d. pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos specialisto garažo apžiūros akto (kuriuo teismas vadovavosi nutardamas nutraukti bylą), teismas gavęs šį aktą, nepranešęs apie tai šalims, vienašališkai, ne teismo posėdžio metu jį įvertino, taip apribodamas pareiškėjui galimybę teikti paaiškinimus bei papildomus įrodymus dėl nurodomų aplinkybių, bei pareiškėjo su šiuo aktu nesupažindino.
    3. Teismas, nepranešęs apie bylos nagrinėjimą, jo nepaskyręs, ne teismo posėdžio metu ištyrė byloje esančius duomenimis. Teismas nutraukti bylą galėjo tik remdamasis tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, tačiau šiuo atveju nebuvo paskirtas teismo posėdis, ir teismas byloje esančius įrodymus įvertino nesilaikydamas betarpiškumo, žodiškumo principų, todėl teismas įvertino byloje esančius įrodymus nevisapusiškai ir neobjektyviai, remdamasis aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodinėjamos proceso metu.
  1. Atsiliepime į atskirąjį skundą Kauno miesto savivaldybė prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kilnojamieji daiktai nekilnojamojo turto registre neregistruojami, todėl nustačius pareiškėjo prašomą faktą tai nesukurs pareiškėjui teisinių pasekmių.
    2. Byloje pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų garažo kaip statinio teisėtą sukūrimą: nėra nei žemės skyrimo bei valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, nei suderinto statinio projekto, nei leidimo statybai. Pareiškėjo pateikta situacijos schema patvirtina, kad buvo leista statyti ne nekilnojamąjį statinį, o surenkamą metalinį garažą, kuris negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu. Be to, garažas kaip nekilnojamasis daiktas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, garažo perleidimo sandoris nebuvo sudarytas notarine tvarka.
    3. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir CPK nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nepasinaudojo teise pateikti papildomus įrodymus (CPK 306 str. 3 d., 338 str.) ir nepateikė jokių argumentų ar dokumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl garažo statuso, ir galimybės įregistruoti šį daiktą nekilnojamojo turto registre, nepasisakė dėl apžiūros akto bei jo vertinimo.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius prašo dėl pareiškėjo A. K. atskirajame skunde išdėstytų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
  2. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties, kuria teismas civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
  3. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Todėl nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui tam tikrus teisinius padarinius.
  4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo garažą, tikslu įregistruoti garažo daiktines teises.
  5. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, yra svarbu nustatyti, ar ginčo garažas laikytinas laikinu ar nuolatiniu statiniu, kuris galėtų būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas jį įregistruojant Nekilnojamojo turto registre.
  6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčo garažas neatitinka nekilnojamajam daiktui keliamų reikalavimų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patikslinto pareiškimo turinį ir remdamasis Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2018 m. vasario 8 d. statinio, esančio tarp I. Kanto g. 10 ir K. M. pr. 28, prie stacionarios transformatorinės TR-814, Kaune apžiūros aktu, konstatavo, jog garažas neturi pamatų ir yra surinktas vietoje neatliekant statybos darbų, taigi, neatitinka nekilnojamajam daiktui keliamų reikalavimų, todėl priskirtinas kilnojamiesiems daiktams.
  7. Pažymėtina, kad statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: žemės sklypai; statiniai; butai daugiabučiuose namuose; patalpos. Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami nekilnojamojo turto registro duomenų banke (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, toks teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad statinys registruojamas nekilnojamojo turto registre tik tada, kai daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jam suteiktas unikalus numeris.
  8. Ginčo garažas, į kurį pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teisę, įstatymuose nurodytos nekilnojamojo daikto sąvokos neatitinka. Šias aplinkybes patvirtina byloje pareiškėjo pateiktas planas, kuriame nurodyta, jog 1971 m. rugsėjo 16 d. buvo duotas leidimas statyti „surenkamą metalinį garažą“, t. y. kilnojamąjį daiktą. Byloje dokumento, patvirtinančio teisę statyti statinį - nekilnojamąjį daiktą, nebuvo pateikta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad garažas atitinka kilnojamojo daikto sąvoką (CK 1.98 str. 4 d., 4.2 str. 3 d.). Pažymėtina, kad juridinio fakto nustatymo šioje byloje tikslas - įregistruoti daiktines teises nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsnį registruojamos daiktinės teisės tik į nekilnojamąjį daiktą, t. y., kilnojamieji daiktai, neatitinkantys statinio statuso, nekilnojamojo turto registre neregistruojami, akivaizdu, kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, nes teisinių pasekmių nesukels. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjo eksploatuojamas garažas kaip statinys būtų suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, duomenys apie jį būtų įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o statiniai kaip nekilnojamojo turto objektai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad metalinis garažas nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, jam nėra suteiktas unikalus numeris, dėl to jis nėra registruotinas ir Nekilnojamojo turto registre.
  9. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, t. y. pareiškėjas neįgis teisės įregistruoti nuosavybės teisės į šį statinį, todėl teisėtai civilinę bylą nutraukė, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu kaip pareikštą dėl reikalavimo, nenagrinėtino teisme civilinio proceso nustatyta tvarka.
  10. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta apelianto argumentą, kad bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka pareiškėjui buvo apribota galimybė dalyvauti teismo posėdyje, teikti paaiškinimus bei papildomus įrodymus. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK XXV skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, apeliantas, nesutikdamas su priimta pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi, ją apskundė apeliacine tvarka, išdėstydamas savo argumentus dėl minėtos nutarties pagrįstumo, tačiau nepateikė jokių argumentų ar dokumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl garažo statuso ir galimybės įregistruoti šį daiktą nekilnojamojo turto registre, nepasisakė dėl apžiūros akto bei jo vertinimo, todėl apelianto teisės į teisingą teismą šiuo atveju nebuvo pažeistos.
  11. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13atskirąjį skundą atmesti.

14Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai