Byla e2-1991-351/2016
Dėl skolos priteisimo

1Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „A.“ atstovui advokatui Dainiui Baronui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „S.“ atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „A.“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ritava“, ieškinį atsakovei UAB „S.“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovės 25829,86 Eur skolą, 8 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė ir ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-09-25 nutartimi iškėlė BUAB „A.“ bankroto bylą (civilinės bylos Nr. 2-1133-730/2014). Šios nutarties įsiteisėjimo dienai sudarytame BUAB „A.“ 2014-10-07 apyvartos žiniaraštyje, kuriame užfiksuoti bendrovės skolininkai, nurodyta, jog atsakovė UAB „S.“ (buvęs pavadinimas - J. B. įmonė „S.“) skolinga bankrutavusiai bendrovei 89185,35 Lt (25829,86 Eur). 2014-10-14 atsakovė pateikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kuriame nurodė, kad UAB „A.“ bankroto bylos iškėlimo dienai pagal 2014-09-25 skolų suderinimo po sudengimo aktą liko skolinga J. B. įmonei „S.“ 106683,11 Lt. Kartu pateikė 2014-09-22 skolų sudengimo aktą Nr. 14/02, kuriame užfiksuota, kad J. B. įmonė „S.“ skolinga ieškovei 89316,89 Lt, o ieškovė šiai įmonei skolinga 196000 Lt, todėl šalys neva sutaria atlikti tarpusavio skolų sudengimą 89316,89 Lt sumai. Ieškovės bankroto administratorius nesutiko su atsakovės pozicija, kad įvyko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, kuris prieštarautų kitų bendrovės kreditorių interesams. 2014-09-22 skolų sudengimo aktas Nr. 14/02 ir 2014-09-18 aktas dėl skolų suderinimo nepasirašyti UAB „A.“ įgalioto asmens, todėl įskaitymas atliktas be kitos pusės žinios, apie tai informuojant ieškovę tik po bankroto bylos iškėlimo. Remiantis ieškovės bankroto administratoriaus 2015-05-22 rašytiniu prašymu Klaipėdos apygardos teismas 2014-05-29 nutartimi (civilinė byla Nr. B2-578-730/2015) įtraukė J. B. įmonę „S.“ į kreditorių sąrašą su 56765,52 Eur reikalavimu. Ieškovės bankroto administratorius 2014-03-31 pretenzija pakartotinai paprašė atsakovės sumokėti 25829,86 eurų skolą, tačiau ši elektroniniu laišku pateikė 2014-05-02 dvišalę reikalavimų įskaitymo sutartį ir tik atsakovės pasirašytą 2014-09-18 aktą dėl skolų suderinimo. Atsakovė nepagrįstai atsisako BUAB „A.“ naudai grąžinti 25829,86 Eur skolą. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas iki 2014-10-07, kuomet įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, neatliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, t. y. neinformavo apie reikalavimų įskaitymą. BUAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra atlikta jokių įrašų apie šalių reikalavimų įskaitymą, o 2014-10-07 apyvartos žiniaraštyje yra nurodyta, jog atsakovė yra skolinga bankrutavusiai bendrovei 89185,35 Lt (25829,86 Eur). Atsakovė nepagrindė aplinkybės, jog ieškovei yra tinkamai pareiškusi apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad šalys apskritai atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 25829,86 Eur sumai. Atsakovė apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovės administratorių informavo tik pateikdama 2014-10-14 prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, t. y. po bankroto bylos ieškovei iškėlimo, todėl, remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 7 d. 3 p. ir Teismų praktika, toks įskaitymas yra niekinis, nesukeliantis šalims jokių teisinių padarinių. Ieškovės bankroto byloje į kreditorių sąrašą įtraukti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ir Šilutės rajono savivaldybės administracija su atitinkamais reikalavimas, todėl, net ir tuo atveju, jei būtų vertinama, jog atsakovė 2014-09-22 ar 2014-09-18 yra atlikusi 25829,86 Eur skolos įskaitymą sumažinant jos įsipareigojimus ieškovei, toks įskaitymas prieštarauja imperatyviai CK 6.9301 str. nuostatai. Atsakovo nurodomas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas pažeistų CK 6.9301 str. nuostatas, nes pirmesne eile turėjo būti įvykdomos mokestinės prievolės. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės nurodytas vienarūšių reikalavimų įskaitymas laikytinas niekiniu pagal CK 1.80 str. nuostatas bei nesukeliantis šalims jokių teisinių padarinių. Iš atsakovės reikalaujama priteisti 8 procentų procesinių palūkanų norma nustatytina pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Sprendžiant ar minėtas įskaitymo sandoris gali būti pripažintas niekiniu ex officio, reikia įvertinti, kad atsakovė gali būti pripažinta sąžininga kreditore, t. y. ar ji žinojo apie sunkią BUAB „A.“ turtinę padėtį pareiškimo apie skolų įskaitymą metu. Nuo 2003-01-25 iki 2013-05-31 BUAB „A.“ vadovavo S. B.. UAB „S.“ vadovės pareigas eina L. B., o akcininkė yra J. B., kurias su BUAB „A.“ vadovu S. B. galimai sieja giminystės ryšiai, be to, šias įmones sieja ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai. Labiau tikėtina, kad S. B. nors ir paskutiniu metu iki bankroto iškėlimo nėjo bendrovės vadovo pareigų, tačiau žinojo apie sunkią BUAB „A.“ turtinę padėtį. S. B. artimi giminaičiai tikėtina pasinaudojo turim informacija bei, likus trims dienoms iki 2014-09-25 Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo, pareiškė norą įskaityti skolas. Bylos šalių valdymo organų sąsajumas patvirtina tai, kad tikėtina įskaitymas buvo atliktas nesąžiningai, o tai yra aktualu sprendžiant įskaitymo pripažinimo niekiniu klausimą.

3Atsakovė UAB „S.“ su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė pateikė ieškovei 2014-09-22 skolų sudengimo aktą Nr. 14/02, ne izoliuotai ir tik savo iniciatyva, o 2014-10-14 kartu su prašymu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Atsakovei nebuvo žinoma, kad BUAB „A.“ 2014-10-07 apyvartos žiniaraštyje ir kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra atlikta jokių įrašų apie šalių reikalavimų įskaitymą. Sutinkamai su LAT formuojama praktika dėl CK 6.131 str. aiškinimo, įskaitymui atlikti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą yra pranešama kitai šaliai. Byloje ginčo dėl šalių tarpusavio įsiskolinimų dydžio nėra. Atsakydama į ieškovės 2016-03-31 pakartotinę pretenziją, atsakovė papildomai pateikė 2014-05-02 dvišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 01 ir 2014-09-18 aktą dėl skolų suderinimo, kuris 2014-09-22 kartu su pranešimu bei skolų sudengimo aktu buvo siųstas elektroniniais laiškais BUAB „A.“ direktoriui G. M. ir buhalterei O. I. Kadangi, kaip nurodyta pačiame 2014-09-18 akte, BUAB „A.“ pasirašytas egzempliorius 10 dienų laikotarpyje nebuvo grąžintas atsakovės buhalterijai, atsakovė pagrįstai akte nurodytą 106559,77 Lt dydžio likutį laikė teisingu. Atsakovės pateikti elektroniniai laiškai paneigia, jog nebuvo tinkamai informuota apie prievolės įskaitymą, nes pareiškimas apie prievolės įskaitymą ir informavimas gali būti padaromi vienasmeniu aktu ar dokumentu. Šalių susitarimą atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą patvirtina 2014-05-02 dvišalė reikalavimų įskaitymo sutartis, kurią vykdant, ir iš jos sekamus skolų suderinimo ar sudengimo aktus atsakovė sudarydavo vienašališkai ir tinkamai bei laiku pranešdavo ieškovei. Bendradarbiaujant atsakovei apie UAB ,A.“, kuriai minėtu laikotarpiu vadovavo G. M., prastėjančią finansinę padėtį nebuvo žinoma, jau ir anksčiau buvo sudaromi tarpusavio įskaitymai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė, sudarydama 2014-09-22 skolų sudengimo aktą Nr. 14/02, pažeidė draudimą bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams atlikti tarpusavio reikalavimų įskaitymą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą. Atsakovė apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovės administratorių informavo tik 2014-10-14, nes kreditorinio reikalavimo pateikimas nebuvo pirminis savarankiškas pareiškimas ieškovei apie prievolės įskaitymą, o tik pareiškime nurodytos reikalavimo sumos pagrindimui pateiktas įrodymas. Nei CK 6.9301 str., nei anksčiau galiojęs LR Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas nenustatė kreditorių lygybės principo. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 511/2012; 2013-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). CK 6.9301 str. nuostatos taikytinos ne bankrutuojančiai bendrovei, nes atsiskaitymų eilę bankroto atveju nustato specialus įstatymas. Kadangi susitarimo dėl prievolių įskaitymo metu 2014-05-02 UAB „A.“ nebuvo iškelta bankroto byla, todėl akivaizdu, jog sudarant abiem šalims naudingą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovė nepažeidė kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų, nes veikė išimtinai bendrovės interesais, atitinkančiais įprastą verslo praktiką. 2014-09-22 pranešimu dėl skolų sudengimo reikalavimų įskaitymą atliko ne BUAB „A.“, t. y. skolininkė pagal CK 6.9301 str. nuostatas, tokiu būdu suteikdamas pirmenybę vienam kreditoriui, o UAB „S.“, t.y. kreditorė, kuri nėra subjektu, į kurį yra nukreiptas nurodytos draudimas pažeisti atsiskaitymų eiliškumą. Taigi, atsakovės atliktas vienarūšių reikalavimų įskaitymas negali būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu pagal CK 1.80 str., nes juo nėra pažeistas teisės normoje įtvirtintas imperatyvas.

4Ieškinys tenkintinas

5Iš bylos medžiagos, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-09-25 nutartimi civilinės bylos Nr. B2-1250-730/2014 patenkino 2014-04-29 ieškovės BAB „Ūkio bankas“ ieškinį - iškėlė BUAB „A.“ bankroto bylą ir jos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ritava“. Bankroto administratorius susipažino su BUAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentais ir nustatė, kad minėtos nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai sudarytame ieškovės 2014-10-07 apyvartos žiniaraštyje, kuriame yra užfiksuoti bendrovės skolininkai, nurodyta, jog atsakovė UAB „S.“ (buvęs pavadinimas J. B. įmonė „S.“) yra skolinga ieškovei 89185,35 Lt (25.829,86 Eur) sumą. 2014-10-14 atsakovė UAB „S.“ pateikė ieškovės bankroto administratoriui prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kuriame nurodė, jog UAB „A.“ bankroto bylos iškėlimo dienai pagal 2014-09-25 skolų suderinimo po sudengimo aktą liko skolinga J. B. įmonei „S.“ 106683,11 Lt. Kartu pateiktas 2014-09-22 skolų sudengimo aktą Nr. 14/02, kuriame nurodyta, kad J. B. įmonė „S.“ skolinga ieškovei 89316,89 Lt, o ieškovė šiai įmonei skolinga 196000 Lt, todėl šalys susitaria atlikti tarpusavio skolų sudengimą 89316,89 Lt sumai.

6Ieškovės bankroto administratorius ginčija minėtą kitų bendrovės kreditorių interesams prieštaraujantį šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, nurodydamas, kad: 2014-09-22 skolų sudengimo aktas Nr. 14/02 ir 2014-09-18 aktas dėl skolų suderinimo nėra pasirašyti UAB „A.“ įgalioto asmens, atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovei buvo tinkamai pareiškusi apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, apie tokį įskaitymą ieškovės bankroto administratorių informavo tik 2014-10-14 prašyme dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, BUAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentuose jokių įrašų apie šalių reikalavimų įskaitymą nėra, o 2014-10-07 apyvartos žiniaraštyje yra tik nurodyta, kad atsakovė skolinga ieškovei 89185,35 Lt (25829,86 Eur), pirmesne eile turėjo būti įvykdomos mokestinės prievolės (CK 6.9301 str.), todėl toks įskaitymas laikytinas niekiniu, nesukeliančiu šalims jokių teisinių padarinių. Nuo 2003-01-25 iki 2013-05-31 BUAB „A.“ vadovavusį S. B. ir UAB „S.“ vadovę L. B. bei akcininkę J. B. sieja galimi giminystės ryšiai, o pačias įmones – ilgametis bendradarbiavimas, todėl tikėtina, kad S. B. žinojo apie sunkią BUAB „A.“ turtinę padėtį. S. B. artimi giminaičiai tikėtina pasinaudojo turim informacija bei, likus trims dienoms iki 2014-09-25 Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo, pareiškė norą įskaityti skolas, todėl įskaitymas buvo atliktas nesąžiningi. Atsakovė nepagrįstai atsisako ieškovei grąžinti 25829,86 Eur skolą, todėl prašo iš UAB „S.“ priteisti šią sumą, 8 procentus procesinių palūkanų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas ir bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes jai nebuvo žinoma apie UAB „A.“ sunkėjančią turtinę padėtį bei tai, kad šios bendrovės 2014-10-07 apyvartos žiniaraštyje ir kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra atlikta jokių įrašų apie minėtą šalių reikalavimų įskaitymą. Atsakovė 2014-09-18 aktą dėl skolų suderinimo kartu su 2014-09-22 pranešimu bei skolų sudengimo aktu buvo elektroniniais laiškais nusiuntusi BUAB „A.“ direktoriui G. M. ir buhalterei O. I., kurie 10 dienų laikotarpyje pasirašyto egzemplioriaus negrąžino, todėl akte nurodytas 106559,77 Lt skolos likutis laikytinas teisingu. Atsakovė apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovės administratorių informavo tik 2014-10-14, nes kreditorinio reikalavimo pateikimas nebuvo pirminis savarankiškas pareiškimas ieškovei apie prievolės įskaitymą, o tik pareiškime nurodytos reikalavimo sumos pagrindimui pateiktas įrodymas. Susitarimo dėl prievolių įskaitymo metu 2014-05-02 UAB „A.“ nebuvo iškelta bankroto byla, todėl akivaizdu, jog sudarant abiem šalims naudingą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovė nepažeidė kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. 2014-09-22 pranešimu dėl skolų sudengimo reikalavimų įskaitymą atliko ne BUAB „A.“, t. y. skolininkė pagal CK 6.9301 str. nuostatas, tokiu būdu suteikdama pirmenybę vienam kreditoriui, o UAB „S.“, t.y. kreditorė, kuri nėra subjektu, į kurį yra nukreiptas nurodytos draudimas pažeisti atsiskaitymų eiliškumą. Atsakovės atliktas vienarūšių reikalavimų įskaitymas negali būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu pagal CK 1.80 str.

8Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė 2014-09-22 pranešimu pagrįstai įskaitė 89316,89 Lt sumą ir teisėtai įskaitė į atitinkamo dydžio ieškovės reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu, kaip tai numatyta CK 6.130-6.131 straipsniuose.

9Teismų praktikoje yra pasakyta, jog „Pagal ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas - bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai - priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų - ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal ĮBĮ 17 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 917/2003)" (2014-05-15 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-733/2014).

10Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė BAB „Ūkio bankas“ pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieškinį atsakovei UAB „A.“ dėl bankroto bylos iškėlimo (tuometinis civilinės bylos Nr. B2-1250-730/2014). Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d. 5 p.). Klaipėdos apygardos teismas 2014-04-30 nutartimi patenkino ieškovės BAB „Ūkio bankas“ prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo UAB „A.“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias šiai bendrovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atlikti darbo užmokesčio mokėjimus bei privalomuosius mokėjimus valstybei (mokesčiai ir įmokos). Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos visų UAB „A.“ kreditorių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ir galiojo iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos. Nutartis turėjo būti vykdoma skubiai ir jos vykdymas pavestas BAB „Ūkio bankas“ pasirinktiems antstoliams CPK nustatyta tvarka. Nutartimi šios bylos atsakovei UAB „A.“ buvo išaiškinta, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento. Nutarties patvirtintos kopijos buvo išsiųstos byloje dalyvaujantiems asmenims ir Turto arešto aktų registrui. Klaipėdos apygardos teismas 2014-05-02 civilinėje byloje Nr. B2-1250-730/2014 viešai paskelbė apie pareiškimo dėl UAB „A.“ bankroto bylos iškėlimo priėmimą ir nustatė terminą atsiliepimams pateikti.

11Po Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-30 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios vykdytinos skubiai, priėmimo bei tą pačią 2014-05-02 dieną, kai šis teismas viešai paskelbė apie pareiškimo dėl UAB „A.“ bankroto bylos iškėlimo priėmimą, ši bendrovė sudarė su J. B. įmone „S.“ (dabar UAB „S.“), atstovaujama direktorės L. B., 2014-05-02 Dvišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 01, kurios pagrindu J. B. įmonės „S.“ įsiskolinimas pagal 351367,75 Lt užskaitytas reikalavimu iš UAB „A.“ – 90000 Lt, UAB „A.“ įsiskolinimą pagal paskolos sutartį užskaitė iš J. B. įmonės „S.“ – 90000 Lt. Po atitinkamo tarpusavio užskaitymo UAB „A.“ liko skolinga 106000 Lt J. B. įmonės „S.“ naudai, o pastaroji įmonė liko skolinga 30304,82 Lt UAB „A.“ naudai.

12Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1250-730/2014 gavo UAB „A.“ direktoriaus G. M. prašymas dėl įmonės buhalterės atostogų penkioms dienoms atidėti 2014-09-16 paskirtą teismo posėdį , todėl teismo nutartimi šios bylos nagrinėjimas atidėtas iki 2014-09-24. Bylos duomenimis nustatyta, kad per įmonės bankroto bylos nagrinėjimo atidėjimo laiką atsakovė J. B. įmonė „S.“ (dabar UAB „S.“) parengė 2014-09-18 Skolų suderinimo aktą ir ieškovės ginčijamą 2014-09-22 Skolų sudengimo aktą Nr. 14/2, kuriuos 2014-09-22 elektroniniu laišku nusiuntė UAB „A.“ direktoriui. 2014-09-18 Skolų suderinimo akte nurodyta, kad šiai dienai J. B. įmonės „S.“ (dabar UAB „S.“) debetas sudaro 196000 Lt, o kreditas – 89440,23 Lt, todėl galutinis debeto likutis 106559,77 Lt. 2014-09-22 Skolų sudengimo akte Nr. 14/2 nurodyta, kad J. B. įmonė „S.“ (dabar UAB „S.“) už produkciją skolinga UAB „A.“ 89316,89 Lt, o UAB „A.“ pagal išankstinius mokėjimus skolinga J. B. įmonei „S.“ (dabar UAB „S.“) 196000 Lt; Šalys susitaria atlikti tarpusavio skolų sudengimą 89316,89 Lt sumai. Teismui pateiktas 2014-09-22 Skolų sudengimo aktas Nr. 14/2 UAB „A.“ vadovo nepasirašytas.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2011, yra išaiškinęs, kad įmonių bankroto bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo apsaugoti galimai nemokios įmonės turtinę padėtį ir užkirsti kelią per tą laiką sumažinti jos turtą, taip apsaugant visų kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus. Įskaitymo teisė ribojama CK 6.134 straipsnyje nurodytais atvejais. Pagal šio straipsnio 6 punktą įskaitymas draudžiamas ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Reikalavimų įskaitymo draudimai gali būti susiję su įmonės bankroto būkle. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovė ir UAB „Litamilk“ v. BUAB „ Asotros veterinarija“, bylos Nr. 3K-3-591/2009, remdamasi išdėstytais motyvais, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma, kurioje nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, pritarė kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LAB „ Argovegas“ v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-484/2004; kt.) išdėstytai pozicijai, jog šis draudimas kartu reiškia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų.

14Įskaitymas, esant pritaikytai laikinajai apsaugos priemonei, pažeidžia kitų įmonės kreditorių teises patenkinti jų reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kaip turi būti ginamos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės analogiškose nagrinėjamai situacijose, t. y. kai yra pažeidžiama ĮBĮ nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir įmonė neteisėtai atsiskaito su vienu iš kreditorių. Toks prievolės įvykdymas yra neteisėtas. Neteisėtas turto gavimas yra pagrindas taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę padėtį (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Įmonės bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, privalo išreikalauti neteisėtai sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas iš jas gavusio kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Medicinos sistema“ prašymą dėl kreditorių UAB ,,Lietpak“, UAB ,,Pretorionas“, UAB ,,Kauno vandenys“, AB ,,TEO LT“ ir UAB ,,Kauno švara“ v. UAB ,,Medicinos sistema“, bylos Nr. 3K-3-606/2007; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Labomeda“ v. J. G., bylos Nr. 3K-3-230/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovė ir UAB „Litamilk“ v. BUAB „ Asotros veterinarija“, bylos Nr. 3K-3-591/2009).

15CK 1.80 str. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiam sandorio negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. CK 6.130 str. nurodyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

16Kadangi ginčijamas sandoris - 2014-09-22 Skolų sudengimo aktas Nr. 14/2 buvo sudarytas galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms – ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių šiai bendrovei ir esančių pas ją arba trečiuosius asmenis, areštui uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų tik atlikti darbo užmokesčio mokėjimus bei privalomuosius mokėjimus valstybei (mokesčiai ir įmokos), kuriomis galima būtų tenkinti visų įmonės kreditorių interesus, šis ginčijamas sandoris laikytinas pažeidžiančiu kitų įmonės kreditorių teises ir interesus. Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d. 5 p.). 2014-09-22 įskaitymo sandoriu buvo pažeista teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. draudimas disponuoti ieškovei priklausančiu turtu ir turtinėmis teisėmis, buvo panaikinta ieškovės reikalavimo teisė atsakovei, tokiu būdu pažeistos kitų kreditorių teisės ir interesai patenkinti savo reikalavimus, pažeistas CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas dėl įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo, kas lemia ginčijamo sandorio neteisėtumą. Esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms ieškovės turtui, nei atsakovė, nei kiti asmenys patenkinti savo pretenzijas pagal prievoles, taip pat atlikti įskaitymus, negalėjo. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „A.“ ilgametį akcininką ir iki 2013-05-31 buvusį direktorių S. B. sieja artimas giminystės ryšys su UAB „S.“ akcininke J. B., kuris yra jo žmona, ir šios įmonės direktore L. B., kuri yra S. B. dukra. Ieškovę UAB „A.“ ir atsakovę UAB „S.“ ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, todėl teismas mano, kad labiau tikėtina, jog atsakovei buvo žinoma apie prastėjančią UAB „A.“ turtinę padėtį, ne vienkartinius ieškovų Pažymėtina, kad ir šioje civilinėje byloje atsakovę UAB „S.“ atstovaujanti advokatė V. Safošina prieš bankroto bylos iškėlimą bei ginčijamo 2014-09-22 Skolų sudengimo akto Nr. 14/2 parengimą ne kartą civilinėse bylose teikė teisinę pagalbą UAB „A.“ ir S. B.. Aptartos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad atsakovė nebuvo sąžininga, nes jai buvo žinoma apie ieškovės UAB „A.“ blogėjančią turtinę padėtį, Klaipėdos apygardos teisme priimtą pareiškimą dėl UAB „A.“ bankroto bylos iškėlimą (teismas apie tai viešai paskelbė 204-05-02) ir šio teismo 2014-04-30 nutartimi ieškovės turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Esant aptartiems motyvams teismas konstatuoja, jog 2014-09-22 Skolų sudengimo aktas Nr. 14/2 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl šis aktas teismo pripažįstamas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 str., 1.95 str. 1 d.).

17CK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovė negrąžino 25829,86 Eur skolą, todėl laikytina, jog ji, nevykdydamas savo prievolės, ją pažeidė ir turi atlyginti ieškovės turėtus nuostolius (CK 6.63 str. 1 d. 2 p. ir 2 d.). Todėl iš atsakovės priteistina ieškovei 25829,86 Eur skola. Iš terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusio atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

18Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 242 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovei, 31 Eur žyminio mokesčio ir 1,55 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 32,55 Eur į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

19Vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais, teismas,

Nutarė

20Ieškinį tenkinti.

21Pripažinti atsakovės UAB „S.“ parengtą 2014-09-22 Skolų sudengimo aktas Nr. 14/2 negaliojančiu.

22Priteisti iš UAB „S.“, juridinio asmens kodas 177379980, 25829,86 Eur skolą, 8 procentus metinių palūkanų už priteistą 25829,86 Eur sumą nuo 2016-06-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 242 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „A.“, juridinio asmens kodas 177090132.

23Priteisti iš UAB „S.“ 32,55 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

24Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė,... 2. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovės 25829,86 Eur skolą, 8... 3. Atsakovė UAB „S.“ su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip... 4. Ieškinys tenkintinas... 5. Iš bylos medžiagos, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad Klaipėdos... 6. Ieškovės bankroto administratorius ginčija minėtą kitų bendrovės... 7. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes jai nebuvo žinoma... 8. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar... 9. Teismų praktikoje yra pasakyta, jog „Pagal ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.... 10. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad... 11. Po Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-30 nutarties dėl laikinųjų apsaugos... 12. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1250-730/2014 gavo UAB... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje... 14. Įskaitymas, esant pritaikytai laikinajai apsaugos priemonei, pažeidžia kitų... 15. CK 1.80 str. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis... 16. Kadangi ginčijamas sandoris - 2014-09-22 Skolų sudengimo aktas Nr. 14/2 buvo... 17. CK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai,... 18. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 242... 19. Vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais, teismas,... 20. Ieškinį tenkinti.... 21. Pripažinti atsakovės UAB „S.“ parengtą 2014-09-22 Skolų sudengimo aktas... 22. Priteisti iš UAB „S.“, juridinio asmens kodas 177379980, 25829,86 Eur... 23. Priteisti iš UAB „S.“ 32,55 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...