Byla 2A-155-520/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Goda Ambrasaitė - Balynienė, Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, dalyvaujant atsakovo atstovui A. I., trečiajam asmeniui M. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. D., I. P., R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, teisinės registracijos panaikinimo pagal ieškovų J. D., I. P., R. D. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, VĮ Registrų centrui (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja M. G.),

Nustatė

3Ieškovai J. D., I. P., R. D. 2008-02-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti iš dalies negaliojančiu 1994-02-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą Vilniaus miesto notarės G. Šiško, išduotą jiems po S. D. (D.) mirties dėl ½ dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ), paveldėjimo ir panaikinti šiai daliai gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų teisinę registraciją. Nurodė, kad 1993-07-28 mirė ieškovės J. D. sutuoktinis ir ieškovų I. P., R. D. tėvas S. D., po kurio mirties liko ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ). Šią ½ dalį nekilnojamojo turto mirusysis S. D. buvo paveldėjęs iš A. D.. 1994-02-28 jiems buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame klaidingai nurodyta, kad jie paveldėjo ne ½ dalį, o visą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius ( - ). Apie paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime padarytą klaidą jiems tapo žinoma, kai jie kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir paaiškėjo, kad jų (ieškovų) vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruota ne ½ dalis gyvenamojo namo, bet visas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, o trečiojo asmens M. G. vardu įregistruota ½ dalis šio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų. Kadangi notarė G. Šiško yra mirusi, jie kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kuri nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijime padarytą klaidą gali ištaisyti tik teismas.

4Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad S. D. 1989-01-26 pagal testamentą paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančio ( - ). 1993-07-29 S. D. mirė, o ieškovai priėmė S. D. (D.) palikimą pagal 1994-02-28 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, iš jų ir lygiomis dalimis ginčo pastatus, įregistravo Vilniaus teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Teismas nustatė, kad byloje yra du 1994-02-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, kurių viename nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro ir ½ dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir kiemo įrenginiais, esančių ( - ), o kitame - kad paveldimą turtą sudaro ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis ( - ), tačiau tik antrasis paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas 1994-03-11 yra įregistruotas. Dėl to susiklostė tokia situacija, kad Nekilnojamojo turto registre ieškovams yra įregistruotos nuosavybės teisės į po 1/3 dalį ginčo pastatų, o trečiajam asmeniui M. G. – į ½ dalį tų pačių pastatų. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, bylos šalių elgesį, padarė išvadą, kad ieškovams apie paveldimą turtą ir jo dalis buvo žinoma palikimo atsiradimo momentu, todėl išduodant paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimą ir registruojant teises ieškovai žinojo apie netiksliai nurodytas paveldimo turto dalis. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškinio senatis prasidėjo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo dieną, t.y. 1994-02-28, todėl vadovaudamasis CK 1.5 str., 1964 m. CK 84, 599 str., padarė išvadą, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą bei pripažino, jog nėra svarbių, teisinę reikšmę turinčių priežasčių, dėl kurių praleistas senaties terminas galėtų būti atnaujintas.

5Ieškovai I. D., I. P., R. D. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas klaidingai vertino byloje surinktus įrodymus. Jie pateikė teismui įrodymus, kad po S. D. (D.) mirties jie paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, kurią mirusysis paveldėjo po savo motinos mirties, todėl esant tokiam prierašui apie nuosavybės įgijimo pagrindą, jie negalėjo tikėtis, kad jiems nuosavybės teisės bus įregistruotos ir į trečiajam asmeniui M. G. priklausančią ½ dalį ginčo pastatų. Teismas neteisingai nurodė, kad jie įregistruodami nuosavybės teises žinojo apie paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime padarytą klaidą, nes 1994 m. nuosavybės teisių įregistravimo tvarka buvo reglamentuota Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr.297 patvirtinta „Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija“, kurios 11 p. nustatyta, kad inventorizavimo biuras, nustatęs netikslumus, privalo atsisakyti registruoti nuosavybės teises. Teismas nenurodė nei teisinių, nei faktinių argumentų, kodėl jie paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime padarytą klaidą turėjo pastebėti būtent 1994 m. Teismas pažeidė CPK 2 str., CK 1.5 str., nes neatkūrė teisinės taikos, neapgynė jų pažeistų teisių, pažeidė trečiojo asmens teisėtus interesus.

6Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, taikė CK 1.5 str. ir pagrįstai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Kadangi paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas buvo išduotas 1994-02-28, ieškovai žinojo, arba būdami protingi ir apdairūs galėjo žinoti jo turinį, koks turtas bei kokia jo dalis yra jų nuosavybė, tačiau per 1964 m. CK 86 str. nurodytą terminą nesikreipė dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, prie civilinės bylos prijungtoje paveldėjimo byloje yra paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame teisingai nurodyta ieškovų paveldėto gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais dalis, todėl apeliantai gali kreiptis dėl teisingo paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo dublikato išdavimo ir pateikti jį VĮ Registrų centrui arba prašyti pripažinti, kad tik jiems išduotame paveldėjimo pagal įstatyme liudijime yra padaryta techninė klaida.

8Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

9Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovų J. D., I. P., R. D. reikalavimas pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro 1994-02-28 ieškovams išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį dėl ½ dalies pastato – gyvenamojo namo, pastato – ūkio pastato, pastato – malkinės, esančių ( - ), paveldėjimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas, todėl ieškovai yra praradę teisę į pažeistų teisių gynimą.

10Byloje nustatyta, kad mirusysis S. D. pagal 1986-01-26 išduotą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą po A. D. mirties paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato – tvarto, esančių ( - ), priklausiusių mirusiajai A. D. (b.l. 8-9). S. D., miręs 1993-07-29 (b.l. 46), buvo ieškovės J. D. vyras ir ieškovų R. D., I. D. tėvas. Iš byloje esančios S. D. (D.) paveldėjimo bylos matyti, kad mirus S. D. (D.) ieškovai kreipėsi į notarą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo, kuriuose nurodė, kad liko butas, esantis ( - ), bei dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ). (b.l. 44,45). Ieškovai mirusiojo S. D. (D.) palikimą priėmė (1964 m. CK 587 str.), jiems buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Pagal bylos duomenis notarė G. Šiško 1994-02-28 ieškovams išdavė originalų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame nurodė, kad po S. D. (D.) mirties mirusiojo žmona J. D., sūnus R. D., dukra I. D. (ieškovai) paveldėjo lygiomis dalimis ir gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, esančius ( - ), kurie priklausė mirusiajam S. D. (D.) pagal 1986-01-26 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą ir Vilniaus miesto TVIPP biuro „Valda“ 1993-10-29 pažymą Nr.003473, t. y. ieškovams išduotame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, kad ieškovai paveldėjo ne 1/2 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ), o visą minėtą nekilnojamąjį turtą. Šio paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu ieškovai įgijo nuosavybės teisę į visą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius ( - ), nors ½ dalis šio nekilnojamojo turto nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui M. G. (b. l. 34-36). S. D. (D.) paveldėjimo byloje (b.l. 126) yra ir kitas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo originalas, kuriame teisingai nurodytas paveldimas turtas, tačiau ieškovai turtą paveldėjo ne pagal šį paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Kadangi ieškovai neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo paveldėti viso minėto turto, todėl jiems nepagrįstai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo originalas dėl ½ dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ), paveldėjimo. Dėl to ieškovų reikalavimas dėl šios dalies paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu tenkintinas.

11Ieškovai reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančiu 1994-02-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą Vilniaus miesto notarės G. Šiško, išduotą jiems po S. D. (D.) mirties dėl ½ dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ), pareiškė atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų reikalavimus, daro išvadą, jog iš esmės ginčas yra kilęs tarp ieškovų, ieškovų ir trečiojo asmens, t. y. asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys ( - ), nes ieškovai yra įgiję nuosavybės teisę į didesnę turto dalį nei jiems priklauso bei yra įgiję nuosavybės teisę ir į turto dalį, kuri priklauso trečiajam asmeniui. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neturi materialinio suinteresuotumo šioje byloje, nėra ginčo šalis, tiesiogiai neatsako pagal ieškovų pareikštą reikalavimą, todėl jo prašymu pirmosios instancijos teismas neturėjo taikyti ieškinio senaties. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą. CK 1.124 str. nustato, kad ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Yra objektyvusis ir subjektyvusis teisės į ieškinį atsiradimo pagrindai, t. y. asmens teisės pažeidimas ir asmens sužinojimas arba turėjimas sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė J. D. 2007-10-06 teismo posėdyje nurodė, kad apie tai, jog yra įregistruotos ieškovams nuosavybės teisės į visą gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kiemo įrenginiais tapo žinoma 2004 m., kai ieškovai norėjo parduoti savo namo dalį ir dėl to kreipėsi į VĮ Registrų centrą (b.l. 92). 1964 m. CK 86 str. nustatyta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviuoju kriterijumi – subjektinės teisės turėtojo suvokimu, jog jo teisė yra pažeista. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovai, galiojant 1964 m. CK, nesuvokė, kad jų teisės yra pažeistos, nes jie ir tretysis asmuo naudojosi tik jiems priklausančia 1/2 dalimi nekilnojamojo turto. Dėl to nepripažintini pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovai pagal CK 1964 m. 84 str. privalėjo kreiptis į teismą per 3 metus nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo ieškovams dienos. Būtina atsižvelgti į tai, kad pagal tuo metu, kada buvo įregistruotos ieškovų nuosavybės teisės į jiems palikimu tekusią nekilnojamojo turto dalį, galiojusį 1991-07-25 Vyriausybės nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinės registravimo instrukcijos 7 p. pastatai, statiniai ir butai, kurie priklauso keliems savininkams, registruojami tomis dalimis, kurios yra nurodytos nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose. 11 p. įtvirtinta, kad Inventorizavimo biuras, remdamasis pateiktaisiais dokumentais, registruoja pastatą, statinį arba butą, o esant dokumentuose netikslumų, jų stokojant, atsisako registruoti. Tai reiškia, jog VĮ Registrų centrui nenustačius ieškovų jam pateikto paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo trūkumų, t. y. nekonstatavus, kad pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bus įregistruota daugiau nuosavybės teisių nei jų gali būti, nenustačius ieškovų pateiktame dokumente netikslumų, neatsisakius įregistruoti ieškovų nuosavybės teises į gyvenamąjį namą su priklausiniais, ieškovai pagrįstai galėjo tikėtis, kad jie paveldėjo tą turto dalį, kuri jiems priklausė.

12Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas nepagrįstu, todėl panaikintinas, ieškovams J. D., I. P., R. D. išduoto 1994-02-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis dėl 1/2 dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ), paveldėjimo pripažintina negaliojančia. Ieškovų reikalavimas panaikinti 1/2 dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų teisinę registraciją atmestinas, kadangi teisinė registracija atlikta ieškovams J. D., I. P., R. D. išduoto 1994-02-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 str.). Duomenys, įrašyti į viešą (Nekilnojamojo turto) registrą, teismine tvarka negali būti nuginčyti (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.) priimant sprendimą dėl šių duomenų panaikinimo, nes bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Tokius sprendimus gali priimti administraciniai teismai, nustatę, kad šis subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007).

13Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies, t. y. tenkintinas reikalavimas pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro 1994-02-28 ieškovams išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį dėl ½ dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ), paveldėjimo, atmestinas reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo.

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

16

17

18Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

19Ieškovų J. D., I. P., R. D. ieškinį tenkinti iš dalies.

20Pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro 1994 m. vasario 28 d. ieškovams J. D., I. P., R. D. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį dėl ½ dalies pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), pastato – ūkio pastato (unikalus Nr. ( - )), pastato – malkinės (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), paveldėjimo.

21Atmesti ieškovų J. D., I. P., R. D. reikalavimą panaikinti ½ dalies pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), pastato – ūkio pastato (unikalus Nr. ( - )), pastato – malkinės (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), registraciją Nekilnojamojo turto registre.