Byla 1A-204-768/2018

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant prokurorei Reginai Tamelienei, nuteistojo G. G. gynėjui advokatui Jonui Stankevičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. gynėjo advokato Jono Stankevičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 120 MGL (6 000 Eur). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – bauda 120 MGL (6 000 Eur) dydžio. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta sumažinta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 17 d. 19.45 val. iki 2018 m. vasario 18 d. 15.23 val. (1 para), laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviems) MGL baudos, laikant, kad G. G. paskirta galutinė bausmė – 78 MGL (3 900 Eur) dydžio bauda, kurią įpareigotas sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Be to, nuteistajam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus bei nuspręsta konfiskuoti jo automobilį ( - ), valst Nr. ( - )

3Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4

  1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
  1. G. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. vasario 17 d., 18.55 val. ( - ), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį ( - ), valst Nr. ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai mažiausia nustatyta etilo alkoholio koncentracija jo kraujyje buvo 2.00 promilių;
  2. be to, jis nuteistas ir už tai, jog 2018 m. vasario 17 d., 18.55 val. policijos pareigūnų sustabdytas ( - ) namu, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (2.00 prom.), sėdėdamas ant galinės sėdynės tarnybiniame automobilyje ( - ), valst. numeris ( - ) siekdamas valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo, t. y., kad pareigūnai neįformintų pažeidimo už vairavimą būnant neblaiviam, paėmė savo piniginę ir, sakydamas: „Duodu 1 tūkstantį eurų“, vėliau būdamas įspėtas dėl atsakomybės už siūlomą kyšį, sakydamas „10 štukų eurų“, taip siūlydamas kyšį siekė papirkti tarnybos metu eismo priežiūros ir viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas vykdančius valstybės tarnautojus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuosius patrulius L. M. ir R. N. .
  1. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
  1. Apeliaciniame skunde nuteistojo G. G. advokatas prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį - atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio.
    1. Advokato nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai netaikė laidavimo instituto ir neatleido G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pastarąjį laiduotojos – nuteistojo mamos atsakomybėn be užstato.
    2. Cituodamas kasacinę nutartį civilinėje byloje Nr. 2K-91/2011 dėl idealios nusikaltimų sutapties, taip pat remdamasis Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-149-405/2017, teigia, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.
  1. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
  1. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Apeliaciniu skundu nesutinkama, jog nuteistasis negali būti atleistas pagal laidavimą, kartu prašoma vietoj automobilio konfiskavimo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama tik apeliacinio skundo ribose.

6Dėl BK 40 straipsnio taikymo

    1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017). Nagrinėjamu atveju nuteistojo atstovas yra įsitikinęs, jog G. G. atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, tačiau toks įsitikinimas nėra teisingas, kadangi išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visetą, konstatuoti, jog nuteistasis atitinka ir sąlygą, numatytą BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte, išties nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodytus teismo procesinius sprendimus laikyti precedentu ir vadovautis šioje byloje taip pat nėra pagrindo, kadangi bylos aplinkybės nėra tapačios.
      1. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-75/2011, 2K-305/2011, 2K-P-82/2010, 2K-P-85/2008). Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsisakė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, kadangi, kaip minėta, nėra visų būtinų sąlygų, leidžiančių spręsti dėl galimo nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą - nėra komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: „kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“, kadangi nuteistasis padarė kelias atskiras nusikalstamas veikas, kurios nesudaro idealios nusikaltimų sutapties. Pažymėtina, kad vairavimas transporto priemonės esant neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,5 promilės, priskiriamas nesunkių, o kitas – pareigūno papirkimas, siekiant neteisėto jo veikimo – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Abi šios veikos padarytos viena paskui kitą, ir nors jos tarpusavyje susijusios – papirkimas nebūtų įvykęs, jeigu nebūtų nustatyta, jog nuteistasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau šių veikų motyvai ir tikslai skirtingi, dėl ko idealios nusikaltimų sutapties jie ir nesudaro. Reiškia, taikyti BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas bei pripažinti, kad nuteistasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, iš tiesų nėra teisinio pagrindo. Taigi, nesant vienai iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, nėra pagrindo ne tik atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau ir toliau pasisakyti dėl laiduotojo tinkamumo klausimo.

7Dėl transporto priemonės konfiskavimo

    1. Nuteistasis prašo nekonfiskuoti jam priklausančios transporto priemonės, o skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau toks prašymas nelaikytinas pagrįstu. Visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas paprasčiausiai neįmanomas. Taigi, kelių transporto priemonė, akivaizdu, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018). Šiuo aspektu apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, konstatavo, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, todėl atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, kad automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat įvertinęs nuteistojo asmenybę, atsižvelgęs į tai, kad automobilis yra nuteistojo asmeninis turtas, padarė pagrįstą išvadą, jog automobilis - ( - ), valst Nr. ( - ) turi būti konfiskuojamas.
      1. Pažymėtina, jog automobilio konfiskavimas yra proporcinga ir tinkama priemonė, nevaržanti asmens labiau nei reikia nubaudimo tikslams pasiekti, juolab, jog šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir pagrįstai konfiskavo nuteistojo naudojamą automobilį, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, kadangi paskyrus kitą – šiuo atveju prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, būtų pažeista teisinga pusiausvyra tarp būtinumo užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.
    2. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl galimybės atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o taip pat ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, BK 40 straipsnio bei BK 72 straipsnio nuostatas pritaikė tinkamai, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Teismo išvados pagrįstos išsamia surinktų ir ištirtų duomenų analize, motyvuotos, abejonių nekelia, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

8Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai