Byla 2-7-962/2016
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,

2sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, Gailinai Jankauskienei,

3dalyvaujant ieškovei N. P., jos atstovei advokatei I. A.,

4atsakovui D. P., jo atstovei advokatei L. P.,

5institucijos, teikiančios išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

6uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui D. P., institucija, teikianti išvadą byloje – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, ir

Nustatė

7Ieškovė N. P. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovui D. P., kuriuo prašo santuoką, įregistruotą ( - ) Prienų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), tarp N. P. ir D. P. nutraukti dėl atsakovo D. P. kaltės, priteisti iš atsakovo ieškovei 2500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, palikti ieškovei – S. pavardę, atsakovui – P. pavardę, nepilnamečio vaiko K. P., gimusio ( - ) gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės nustatyti kartu su motina N. P. (po santuokos nutraukimo S.), priteisti iš D. P. nepilnamečiui vaikui K. P. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 225,00 Eur kas mėnesį nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki vaiko pilnametystės, pervedant šias išmokas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos vaiko motinai N. P., kurias ji tvarkys uzufrukto teise, išmokas indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš D. P. 5400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui K. P.; pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių N. P. ir D. P. nuosavybe 30700,00 Eur vertės nekilnojamuosius daiktus: 2800,00 Eur vertės 0,1070 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.( - ), 22000,00 Eur vertės 121,97 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr.( - ), 500,00 Eur vertės 30,00 kv. m. užstatyto ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr.( - ), 5200,00 Eur vertės 39,62 kv. m. užstatyto ploto garažą, unikalus Nr.( - ), 200,00 Eur vertės kitus inžinerinius statinius (kiemo aikštelę, baseiną, kanalizacijos šulinį, tvorą), esančius adresu ( - ). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą padalinti:

8N. P. asmeninėn nuosavybėn priteisti turto už 975,00 Eur: 150,00 Eur vertės skalbimo mašiną; 25,00 Eur vertės paveikslą; 700,00 Eur vertės automobilį AUDI A4, valstybinis Nr.( - ) 100,00 Eur vertės automobilio AUDI A4, valstybinis Nr.( - ) keturis ratus su vasarinėmis padangomis.

9D. P. asmeninėn nuosavybėn priteisti turto už 33010,00 Eur: - 30700,00 Eur vertės nekilnojamuosius daiktus: 2800,00 Eur vertės 0,1070 ha ploto žemės sklypą, 22000,00 Eur vertės 121,97 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, 500,00 Eur vertės 30,00 kv. m. užstatyto ploto ūkinį pastatą, 5200,00 Eur vertės 39,62 kv. m. užstatyto ploto garažą, 200,00 Eur vertės kitus inžinerinius statinius (kiemo aikštelę, baseiną, kanalizacijos šulinį, tvorą), esančius adresu ( - ), VĮ Registrų centre įregistruotus D. P. vardu ir 1830 Eur vertės kilnojamuosius daiktus: 450,00 Eur vertės minkštąjį baldų kampą; 60,00 Eur vertės televizorių vaiko kambaryje; 120,00 Eur vertės televizorių svetainėje; 450,00 Eur vertės drabužinę; 150,00 Eur vertės muzikinį centrą; 100,00 Eur vertės metalinį seifą; 500,00 Eur vertės vaiko kambario baldų komplektą (lovą, rašomąjį stalą, kėdę).

10Priteisti iš D. P. N. P. pinigines kompensacijas: 3100,00 Eur piniginę kompensaciją už parduotą automobilį BMW X5, valstybinis Nr.( - ); 17180 Eur piniginę kompensaciją už D. P. atitenkantį didesnės vertės turtą.

11Patikslintame ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2003 m. rugsėjo 20 d. Prienų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota jos ir atsakovo D. P. santuoka, santuokoje ( - ) gimė sūnus K.. Atsakovas pažeidė sutuoktinio ir tėvo pareigas šeimai, dėl ko tolimesnis šeiminis gyvenimas tapo negalimas, kenkiantis jos ir nepilnamečio sūnaus K. P. teisėtiems interesams. Pagrindinės priežastys, dėl kurių iširo šeima, suponuojančios atsakovo kaltę, iš atsakovo pusės patiriamas psichologinis ir fizinis smurtas, nesirūpinimas vaiku ir šeima. Gyventi su atsakovu ir vesti bendrą ūkį pradėjo prieš metus iki santuokos įregistravimo, apsigyvenę kartu iki santuokos įregistravimo bendromis lėšomis rekonstravo ir įsirengė gyvenamąjį namą, sutvarkė jo aplinką. Ilgainiui atsakovo elgesys ėmė keistis, jis dažnai tapdavo agresyviu, priekabiaudavo mažamečio vaiko akivaizdoje, koliodavo, įžeidinėdavo, terorizuodavo bei provokuodavo konfliktus, daug kartų teko patirti atsakovo grasinimus, jog užmuš, sužalos, arba jog nusižudys, jei ji elgsis ne pagal atsakovo valią. 2007 m. gegužės 24 d. ji kreipėsi į Prienų rajono policijos komisariatą dėl atsakovo grasinimo nusižudyti. Policijos pareigūnai įspėjo atsakovą dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio ir baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str., 145 str. Atsakovas savo būdo nekeitė, dėl jo elgesio santuokinis gyvenimas pasidarė negalimas, paskutinių bendro gyvenimo metų laikotarpiu per metines šventes turėdavo su sūnumi išeiti iš namų, nes atsakovas vartodavo alkoholį, jam užeidavo pykčio priepuoliai, kurių metu nebuvo saugu likti namuose. Ji buvo sistemingai atsakovo žeminama, jausdavo psichologinį diskomfortą, 2012 m. balandžio 1 d. atsakovas prieš ją panaudojo fizinį smurtą, o smurtinius veiksmus nutraukė tik dėl to, kad tai pamatė jų septynerių metų sūnus. Dėl įvykio kreipėsi į Prienų rajono policijos komisariatą, pateiktą pareiškimą atsiėmė, nes nenorėjo, jog sūnaus tėvui būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po šio įvykio suprato, kad gyvenimas su atsakovu pavojingas bei prieštaraujantis jos ir sūnaus interesams, sveikatai, dėl ko nuo 2012 m. balandžio 15 d. pasiėmė dalį savo ir sūnaus daiktų bei apsigyveno nuo atsakovo skyrium savo motinai A. S. nuosavybės teise priklausančiame bute ir iki šiol ten gyvena. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia ir tuo, jog atsakovas prieš ją smurtavo vaiko akivaizdoje, toks atsakovo elgesys neigiamai atsiliepė sūnaus sveikatai, padarė neigiamą įtaką vaiko pasaulėžiūros formavimui, jo psichologinei būsenai, vaiką psichologiškai traumavo, sūnus tapo nervingas, irzlus, neramiai miegodavo naktį, atsirado mikčiojimas. Dėl sūnaus psichologinės būsenos 2013 m. lapkričio – gruodžio kreipėsi psichologinės pagalbos, iki šiol sūnui reikalinga psichologinė pagalba. Nesirūpinimas vaiku taip pat suponuoja atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo, atsakovas nuo apsigyvenimo skyrium nusišalino nuo sūnaus K. priežiūros, išlaikymo, su sūnumi nebendrauja. Tokiu būdu atsakovas pažeidžia sutuoktinio pareigą visapusiškai rūpintis vaikais ir visa šeima. Apsigyvenus skyrium nuo atsakovo paaiškėjo, jog atsakovas palaiko intymius santykius su jos buvusia geriausia drauge. Atsakovas interneto svetainėje „facebook“ susikūrė paskyrą kito asmens vardu ir šiai moteriai rašo žinutes, kurios patvirtina atsakovo neištikimybę. Atsakovui pasiūlė nutraukti santuoką bendru sutarimu, tačiau atsakovas atsisakė taikiai išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas: ilgą laiką prieš ją naudojo psichologinį smurtą, panaudojo fizinį smurtą, ilgą laiką nesirūpina šeima, todėl santuoka nutrauktina, konstatuojant atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo. Atsakovas pažeidė esmines pareigas šeimai, dėl jo elgesio, jos žeminimo, nepagarbos, grasinimų, įtampos tapo labai jautri, pažeidžiama, pašlijo nervai. Atsakovo psichologinį ir fizinį smurtą, neištikimybę labai sunkiai išgyveno, patyrė nuolatinę įtampą, baimę, žymiai pakito jos gyvenimo kokybė, pablogėjo sveikata. Jai ir nepilnamečiui sūnui K. buvo reikalingos ir suteiktos psichologo konsultacijos, dėl patiriamų išgyvenimų vartoja raminamuosius vaistus. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, kurių pasekmė yra pablogėjusi fizinė ir dvasinė sveikata, kuri neatsistatys į būklę, buvusią iki tol, atsakovui reiškia 2500,00 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

12Nepilnamečio sūnaus K. P. gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės prašo nustatyti kartu su ja. Ji sugeba užtikrinti vaiko auklėjimą, jo lavinimą, sveikatą, saugią psichologinę aplinką ir vykdyti kitas motinos pareigas. Su sūnumi gyvena mamai A. S. nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute adresu ( - ), šiuo metu mama bute negyvena, sūnui ir jai tenka po vieną kambarį, vaikui yra užtikrintos reikiamos buitinės sąlygos. Ji nedraudžia atsakovui bendrauti su sūnumi, tačiau bendravimas turi neprieštarauti vaiko interesams, vaiko ir tėvo santykiams atkurti bus reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu sūnus iš naujo priprastų prie atsakovo. Nuo 2012 m. balandžio mėnesio atsakovas neteikia sūnui išlaikymo. S. K. yra dešimties metų amžiaus, mokosi Prienų „Ąžuolo“ progimnazijoje, jam neskirta socialinė parama - nemokami pietūs. Būtinosios sūnaus K. P. išlaikymo išlaidos sudaro 450,00 Eur per mėnesį t.y.: 150,00 Eur maistui (po 5,00 Eur dienai); 15,00 Eur vitaminams, maisto papildams, vaistams; 10,00 Eur specialioms higienos priemonėms, kirpyklai; 35,00 Eur drabužiams; 50,00 Eur avalynei; 25,00 Eur knygoms, sąsiuviniams, pratyboms, rašikliams ir kt. mokymosi priemonėms (kompiuterio, interneto išlaikymui ir kt.); 15,00 Eur laisvalaikiui ir kultūriniams renginiams (bilietai į kiną, koncertą); 5,00 Eur buities prekėms (skalbimo, valymo priemonėms); apie 40,00 Eur sudaro sūnui tenkanti būsto mokesčių dalis; 10,00 Eur sūnui tenkanti išlaidų už kurą dalis; 25,00 Eur išlaidos šokių būreliui; 10,00 Eur išlaidos futbolo būreliui; apie 50,00 Eur atostogoms; 10,00 Eur rinkliavos mokykloje (klasės žiburėliui, fotografavimui, kt.). K. dalyvauja matematikos ir anglų kalbos olimpiadose, tam reikalingos papildomos lėšos, nuo 2010 m. sausio 4 d. lanko šokių studiją „Solo“, mėnesinis mokestis 16,00 Eur ir papildomos išlaidos už vaiko šokių drabužius, išvykas į šokių konkursus kituose miestuose. K. lanko mokamą futbolo būrelį, reikalinga įsigyti sportinę avalynę ir aprangą. Tam kad vasaros atostogų metu K. patirtų daugiau gerų įspūdžių, turiningai praleistų laiką, leidžia vaiką į vaikų dienos stovyklą, už vaiko priežiūrą ir maitinimą stovyklos metu mokestis sudaro 43,44 Eur. Taip pat sūnui reikalingas ortodontinis gydymas, 2011 metais sūnaus dantų gydymui patyrė 78,17 Eur, 2012 metais - 23,17 Eur išlaidų, sūnui reikia pirkti ortodontinę plokštelę, kuri kainuoja 116,00 Eur, gydytojo ortodonto konsultacijos kaina 15-30,00 Eur. K. laikotarpiui nuo 2009 m. vasario 19 d. iki 2016 m. vasario 18 d. apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, viena draudimo įmoka per metus sudaro apie 30,00 Eur. Nepilnamečio sūnaus K. poreikiams reikalingas apie 450,00 Eur išlaikymas, teikiamas abiejų tėvų, šiuo metu nurodytų lėšų sūnaus išlaikymui skirti neišgali, tenkinasi mažesne suma. Jos mėnesio pajamas sudaro apie 250,00 Eur darbo užmokestis, jokių kitų pajamų negauna, visas savo pajamas skiria vaiko išlaikymui. Sūnų išlaiko finansiškai remiama savo motinos, senelės, brolio. Vasarą su sūnumi važiuoja pas draugus, kuriems padeda atlikti ūkio darbus, tokiu būdu gauna daržovių, mėsos produktų. Atsakovas yra sveikas, darbingas, jo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei jos, dirba, jos žiniomis atsakovo gaunamos pajamos yra žymiai didesnės negu jos. Atsakovo turtinė padėtis gera: jis vyksta į keliones užsienyje, įsigijęs naują televizorių, išlaiko automobilį BMW X5, valstybinis Nr.( - ), moka draudimo mokestį, kitų išlaikytinių neturi. Įvertinus jos ir atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgiant į turtinės padėties proporcingumą ir į tai, kad ji dėl vaiko priežiūros negali gauti didesnių pajamų, iš atsakovo prašo priteisti sūnaus K. išlaikymui po 225,00 Eur per mėnesį nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki vaiko pilnametystės. Atsižvelgiant jog atsakovas nuo 2012 m. balandžio 1 d. dienos visiškai neteikia vaikui išlaikymo, prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui K. P. už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. po 150,00 Eur per mėnesį, iš viso 5400,00 Eur.

13Ji asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi: 25,13 kv. m. bendro ploto vieno kambario butą su rūsiu, esantį adresu ( - ), ir 165/895 dalis 8,9500 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu ( - ), įregistravimo pagrindas paveldėjimo teisės liudijimas.

14Vedybų sutarties su atsakovu nėra sudarę, gyvendami su atsakovu iš bendrų lėšų iš esmės pagerino atsakovo iki santuokos įregistravimo 2000 m. balandžio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir pastatus, esančius adresu ( - ), ir tokiu būdu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad nekilnojamojo turto, esančio ( - ) įsigijimo pagrindai yra pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), išraše pažymėto p. 2.3 (pastatas – garažas) – statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas, 2005-01-18 Nr.09; kiti statiniai, pažymėti išraše p. 2.1 (gyvenamasis namas); 2.2 (ūkinis pastatas) ir 2.4 (kiemo statiniai) - 2000-04-05 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2066. To paties išrašo 10 punkte „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ nurodyta: Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir statinio (gyvenamojo namo) paskirties pakeitimas. Pagrindas: statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, 2005-01-18, Nr. 09. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-03-04 duomenimis Lietuvos Respublikos teritorijoje D. P. nuo 2003-09-20 bendrosios jungtinės nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr. ( - ). Tai reiškia, kad nekilnojamuosius daiktus išviešinusi įmonė VĮ Registrų centras yra įregistravusi nekilnojamuosius daiktus įgytus D. P. ne kaip asmeninės, o kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atliktus turto pagerinimus, kurių pagrindu turtas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe, įrodo tai, kad atsakovas pirko 83,56 kv. m. bendro ploto vieno aukšto sodo pastatą, statybos metai 1982, tuo tarpu 2004 metais buvęs sodo pastatas yra rekonstruotas į 121,97 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, kuriame įvestas vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas. Gyvenamasis namas buvo 1982 metų statybos, neatitiko šeimos poreikių, todėl dar iki santuokos pradėjo sodo pastato rekonstrukciją, kurią baigė 2004 metais, buvusį sodo pastatą perstatė ir pakeitė jo paskirtį į gyvenamąjį namą. Atsakovas pirko 36,00 kv. m. pagalbinį ūkinį pastatą, kurį naujai perstatė į 39,62 kv. m. užstatyto ploto garažą, statybos pabaigos metai 2004 metai. Atsakovas pirko kiemo statinius (kiemo aikštelę, baseiną), gyvendami kartu kiemo aikštelę atnaujino, pasodino vaismedžius, pasistatė pavėsinę, tvorą, įrengė kanalizacijos šulinį, vietoje buvusio baseino įrengė vaiko žaidimo aikštelę. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. kovo 6 d. išraše nurodyta, jog gyvenamasis namas nuo 2001 iki 2004 m. buvo rekonstruotas, pakeista namo paskirtis, gyvenamojo namo įregistravimo pagrindas yra ne tik 2000 m. balandžio 5 d. pirkimo - pardavimo sutartis, bet taip pat 2005 m. sausio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr.09. 39,62 kv. m. užstatyto ploto garažo įregistravimo pagrindas yra 2005 m. sausio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr.09. Atsakovas sodo pastatą, du ūkinius pastatus ir kiemo statinius pirko už 14000,00 Lt, žemės sklypą pirko už 2000,00 Lt, Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.2015-066 įrodo, kad šiai dienai gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir kiemo statinių bendra vertė yra 27900,00 Eur, žemės sklypo vertė yra 2800,00 Eur, žemės sklypo vertė ženkliai padidėjo, nes santuokoje atliko žemės pagerinimo darbus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo iki santuokos įgytas turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis jos ir atsakovo lėšomis, bendru darbu, prašo pripažinti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius ( - ), taip pat žemės sklypą ant kurio stovi statiniai, bendrąja jos ir atsakovo jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šiuos daiktus įtraukti į dalintino turto balansą. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat įgijo 2805,00 Eur vertės kilojamuosius daiktus, esančius adresu ( - ): 450,00 Eur vertės minkštąjį baldų kampą; 60,00 Eur vertės televizorių vaiko kambaryje; 120,00 Eur vertės televizorių svetainėje; 150,00 Eur vertės skalbimo mašiną; 25,00 Eur vertės paveikslą; 450,00 Eur vertės drabužinę; 150,00 Eur vertės muzikinį centrą; 100,00 Eur vertės automobilio AUDI A4, valst. Nr.( - ) keturis ratus su vasarinėmis padangomis; 100,00 Eur vertės metalinį seifą; 500,00 Eur vertės vaiko kambario baldų komplektą ; 700,00 Eur vertės automobilį AUDI A4, valst. Nr.( - ) VĮ Regitra įregistruotą D. P. vardu. Bendru susitarimu didžiąją dalį kilnojamųjų daiktų pasidalijo, atsakovas pasiėmė minkštąjį baldų kampą, televizorių vaiko kambaryje, televizorių svetainėje, drabužinę, muzikinį centrą, metalinis seifą, vaiko kambario baldus, ji pasiėmė paveikslą, automobilį AUDI A4, valst. Nr.( - ) dalį savo asmeninių daiktų. Atsakovas neatidavė 150,00 Eur skalbimo mašinos, 70,00 Eur vertės automobilio AUDI A4, valst Nr.( - ) keturių ratų su vasarinėmis automobilio padangomis. Atsakovas nesutiko grąžinti vaiko kambario baldų. Natūra padalinti santuokoje pagerintą turtą nėra galimybės, nes tarp atsakovo ir jos yra susiklostę labai konfliktiški santykiai. Gyvenant santuokoje, atsakovas prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, po santuokos nutraukimo viename name gyventi su atsakovu būtų sudėtinga, toks bendras gyvenimas gali kardinaliai paveikti nepilnametį sūnų K., jo psichologinę būseną, asmenybės formavimąsi. Padalijus nekilnojamąjį turtą natūra, jo bendras naudojimas ir valdymas taptų labai suvaržytu ir pažeistų jos ir sūnaus interesus bei gyvenimo kokybę. Prašo santuokoje su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytus nekilnojamuosius daiktus - 0,1070 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą ir kiemo statinius, esančius Erškėtrožių g. 1, Prienų m., Prienų r. sav., pripažinus juos bendrąja jungtine nuosavybe, priteisti atsakovui, įpareigojant atsakovą išmokėti už šiuos daiktus 15350 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas be jos žinios ir sutikimo 2013 m. lapkričio 26 d. savo tėvui fiktyviai pardavė santuokoje 2011 m. rugsėjo 23 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi įgytą automobilį BMW X5, valst. Nr.( - ). Automobilis BMW X5, 2013 m. lapkričio 26 d. įregistruotas naujo savininko vardu. Automobilis BMW X5, valst. Nr.( - ), neįtrauktinas į dalintino turto sąrašą, tačiau iš atsakovo priteistina 1/2 dalis automobilio rinkos vertės, kuri nustatyta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje buvo 6200,00 Eur, tai pagrindžia interneto skelbimų svetainės Autoplius.lt skelbimas, atsakovas privalo išmokėti 3100,00 Eur piniginę kompensaciją už be jos žinios ir sutikimo parduotą transporto priemonę. Išlaikymo iš atsakovo šiuo metu nereikalauja, yra darbinga.

15Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, pagrindė teisniais argumentais ir prašė ieškovės reikalavimus pilnai patenkinti.

16Atsakovas D. P. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į patikslintą ieškinį bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad šeima iširo ne dėl jo kaltės, šeima ieškovei išsikeliant gyventi pas savo motiną buvo normali, kartais kildavo nesutarimų tarp sutuoktinių, tačiau jie nebuvo sprendžiami smurtu. Ieškovės teiginiai, kad jis naudojo psichologinį bei fizinį smurtą jos atžvilgiu, yra nepagrįsti ir gali būti vertinami tik kaip ieškovės išvedžiojimai, siekiant kaltę dėl šeimos iširimo „permesti“ atsakovui, nes ieškovė prieš 3 metus paliko šeimą ir neatliko savo, kaip sutuoktinės pareigų. Nurodytos aplinkybės dėl 2007 m. gegužės 24 d. tarp jų vykusio konflikto taip pat vertintinos kritiškai. Ne tik baudžiamoji, bet net ir administracinė atsakomybė nei atsakovui, nei ieškovei nebuvo taikyta, nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad konflikto metu atsakovas įžeidinėjo ieškovę, ribojo ieškovės judėjimo galimybes, tapo agresyvus. Jis niekada nepiktnaudžiaudavo alkoholiu, priešingai, jis gyvena sveiką gyvenimo būdą, sportuoja, darbdavių charakterizuojamas teigiamai. Ieškovės nurodytos 2012 m. balandžio 1 d. įvykio aplinkybės neatitinka tiesos, jis ieškovės atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, duomenų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytas aplinkybes apie naudotą fizinį smurtą nėra. Kilus minėtam konfliktui, ieškovė iš karto nekvietė policijos pareigūnų, kaip nurodo pati ieškovė, į policiją kreipėsi tik 2012 m. balandžio 3 d., po tariamo įvykio praėjus 2 dienom, pareiškimą policijai savo noru atsiėmė, aplinkybės bei faktiniai šalių veiksmai nebuvo tiriami. Ieškovė į medikus kreipėsi po įvykio praėjus 3 dienom, išraše padaryti įrašai, kad trauma neva patirta buitinio konflikto metu su vyru, atlikti tik ieškovės subjektyvaus pasakojimo pagrindu, mediko diagnozė nepatvirtina, kad sužalojimai kilo buitinio konflikto metu. 2012 m. balandžio 1 d. kilęs konfliktas iš esmės pasireiškė žodiniu apsižodžiavimu, jokio fizinio, psichologinio smurto iš jo pusės nebuvo. Ieškovė nurodo, kad iš namų išsikėlė būtent dėl 2012 m. balandžio 1 d. kilusio konflikto ir atsakovo keliamos grėsmės. Ieškovė iš namo, esančio adresu ( - ), išsikėlė 2012 m. rudens pradžioje nurodydama, kad išsikelia pas mamą laikinai. Atsakovas su ieškove bendraudavo ir jai išsikėlus, tačiau ieškovė į šeimos gyvenamąją vietą daugiau nesugrįžo, bendro šeimos ūkio kartu su atsakovu nuo 2012 m. rudens nevedė. Ieškovė nurodo, kad iš šeimos gyvenamosios vietos išsikraustė 2012 m. balandžio 15 d., tačiau konfliktas, tariamai nulėmęs ieškovės išsikraustymą, įvyko 2012 m. balandžio 1 d., t.y. ji po tariamai įvykusio smurtinio konflikto gyveno su atsakovu ir po 2 savaičių suprato, kad atsakovas yra smurtautojas ir nusprendė jį palikti.

17Ieškovės teiginiai, kad dėl tėvo smurto šalių sūnus pradėjo mikčioti, yra prieštaringi, pati ieškovė nurodė, kad šeimą ji paliko 2012 m. balandžio 15 d., o dėl sūnaus būklės psichologinės pagalbos buvo kreiptasi 2013 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, vaikui psichologo pagalba suteikta praėjus daugiau nei metams nuo to momento, kai išsikraustė gyventi atskirai. Atsakovas su sūnumi ieškovės leidimu bendraudavo savaitgaliais ir sūnui laisvu nuo pamokų laiku: sūnus pas atsakovą praleisdavo savaitgalius; taip pat atsakovas vaiko reikmėms sūnui asmeniškai duodavo kišenpinigių – kas mėnesį vidutiniškai apie 200 Lt, atsakovas finansavo sūnaus ir ieškovės vasaros atostogų išvykas: 2012 m. liepos mėnesį nupirko lėktuvo bilietus į Angliją; 2013 ir 2014 metais lėktuvo bilietus į Švediją. Ieškovė vienašališku sprendimu išsikėlė iš šeimos gyvenamosios vietos ir paliko atsakovą 2012 m. rudenį, tačiau atsakovas ir toliau rūpinosi ieškove – leido jai naudotis namu, tvarkė ir laikė ieškovei priklausančius asmeninius daiktus, prižiūrėjo ieškovės naudojamą automobilį, jį remontavo, draudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nuo 2012 m. rudens, ieškovei palikus atsakovą, šalys nustojo vesti bendrą ūkį, o nuo 2013 m. šalys nustojo bendrauti kaip sutuoktiniai, todėl ieškovės teiginiai, kad nuo 2014 m. pavasario jis pradėjo bendrauti su kita moterimi, negali būti vertinami kaip atsakovo neištikimybė, ieškovės ir atsakovo šeimos santykiai dėl ieškovės veiksmų faktiškai buvo nutrūkę ilgiau nei vienerius metus. Ieškovė nesiūlė atsakovui bendru sutarimu nutraukti santuokos, nepateikė jokio galimo santuokos nutraukimo pasiūlymo – sąlygų. Atsakovas nebemato galimybių su ieškove susitaikyti ir kokiu nors būdu išsaugoti šeimą.

18Nesant pagrindo daryti išvadai, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Taip pat akcentuotina, kad atsakovė pas psichologą lankėsi 2013 m. pabaigoje ir tik ypač trumpą laiką – tik keltą mėnesių, buvo 4 konsultacijos. Iš pateiktos psichologo pažymos matyti, kad psichologo konsultacijos buvo suteiktos nemokamai, o tolesnis lankymasis pas psichologą ieškovei nereikalingas, mano, kad ieškovės lankymasis pas psichologą buvo ne būtino, o tik profilaktinio pobūdžio. Neprieštarauja, kad ieškovė pasiliktų ikisantuokinę S. pavardę. Įvertinus, kad šalių sūnui šiuo metu yra 11 metų, kad nuo 2012 m. ieškovė kartu su savimi išsivedė ir sūnų, todėl ieškovės ir atsakovo vaikas yra labiau įpratęs gyventi su ieškove, įvertinęs vaiko interesus ir veikdamas išimtinai jo interesais, neprieštarauja, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta iki pastarojo pilnametystės būtų nustatyta kartu su vaiko mama.

19Atsakovas neprieštarauja teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką preziumuojama, kad kiekvieno iš tėvų vaikui teikiamo išlaikymo dalis turi sudaryti šiuo metu 150 eurų per mėnesį. Poreikį teikti didesnį nei minėtas išlaikymas reikia įrodyti specifiniais vaiko poreikiais, gabumais ar išskirtine vieno iš tėvų turtine padėtimi. Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kodėl sūnui teikiamas atsakovo išlaikymo dydis turi sudaryti net 225 eurus per mėnesį, ieškovė neįrodė, kad sūnaus K. maitinimui per mėnesį išleidžia 150 eurų per mėnesį, su ieškiniu nepateikta jokių minėtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų pažymų vidutiniškai per mėnesį bendros buto išlaikymo išlaidos sudaro apie 72 eurus, bute be ieškovės ir sūnaus K. gyvena ir ieškovės mama (visos į bylą pateiktos pažymos adresuotos būtent ieškovės mamos vardu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad jos mamos gyvenamoji vieta yra ne minėtame bute, o kitoje vietoje, todėl vienam asmeniui tenkanti buto išlaidų dalis lygi 23 eurams per mėnesį, atsakovas šiuo atveju turi pareigą finansuoti 1/2 jo ir atsakovės sūnaus buto išlaikymo išlaidų, t.y. apie 12 eurų per mėnesį.

20Ieškovė nepateikė skaičiuotės, kaip apskaičiuoja sūnui tenkančią kuro išlaidų dalį. Byloje pateiktoje sportinių ir šiuolaikinių šokių studijos „Solo“ pažymoje nurodyta, kad nuo 2012 m. iki 2015 m. kovo mėnesio per mėnesį šokiams vidutiniškai išleidžiama apie 13 eurų, futbolo treniruotes K. lanko nuo 2015 m. vasario mėnesio, o mėnesinis mokestis sudaro tik 3 eurus per mėnesį, nurodytos išlaidos sūnaus atostogoms nepagrįstos, ieškovė nurodo, kad per mėnesį K. atostogoms išleidžia apie 50 eurų. Tačiau iš stovyklos „Smalsučių vasara“ pažymos matyti, kad tokio pobūdžio stovykloje K. lankėsi tik 2012 m., realiai per mėnesį K. vasaros atostogų stovyklos išlaidų rinkliava sudarytų tik 4 eurus. Per 2011 – 2012 m. t.y. laikotarpį, kai ieškovė dar nebuvo palikusi atsakovo, K. dantų priežiūrai buvo išleista apie 156 eurus, t.y. vidutiniškai per mėnesį dantų gydymui reiktų kaupti apie 7 eurus. Už sūnų mokama sveikatos ir gyvybės draudimo įmoka sudaro per mėnesį sudaro 2,5 eurus. Realiai pagrįstos K. išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro apie 300 eurus, todėl realiai atsakovui tenkanti vaiko išlaikymo išlaidų dalis turėtų sudaryti 150 eurų per mėnesį. Atsakovas įvertinęs aplinkybę, kad nerinko įrodymų, patvirtinančių faktą, jog vaikui buvo teikiamas išlaikymas, sutinka sumokėti dalį prašomo vaiko išlaikymo įsiskolinimo nuo to laikotarpio, kai ieškovė su sūnumi vienašališku ieškovės sprendimu išsikėlė iš buvusios šalių gyvenamosios vietos, t.y. nuo 2012 m. lapkričio mėnesio. Vadinasi įsiskolinimas už vaiko išlaikymą turi būti mokamas už 30 mėnesių.

21Atsakovas namą su pagalbiniais bei kiemo statiniais ir žemės sklypą, esantį ( - ), pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo 2000 m. balandžio 5 d. už 14000 Lt; rekonstrukcijos darbus pradėjo 2001 metais dar iki santuokos su ieškove sudarymo. 2001 m. balandžio mėnesį kreipėsi į E. V. projektavimo įmonę, kad paruoštų sodo namelio rekonstravimo į gyvenamąjį namą bei garažo statybos architektūrinį projektą, kuris buvo paruoštas mėnesio pabaigoje. Juo vadovaujantis buvo atlikti namelio rekonstrukcijos darbai. Ruošiant rekonstrukcijos projektą, 2001 m. balandžio mėnesį į rekonstruojamą namelį jau buvo įvestos visos būtinos inžinierinės sistemos, o vėliau rekonstruotas namas prijungtas prie miesto tinklų. Namelio rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi ūkio būdu, juos iš esmės atliko atsakovas ir jo tėvas J. P. su draugais ir pagalbininkais. Iki santuokos su ieškove sudarymo momento nuo rekonstrukcijos pradžios praėjus 2,5 metams, iš esmės visi namo rekonstrukcijos darbai buvo baigti, likę nepabaigti kosmetiniai vidaus apdailos darbai bei darbai, susiję su rekonstrukcijos tinkamu įforminimu. Rekonstrukcijos darbų pabaiga fiksuota 2004 metais; faktą, kad iki santuokos sudarymo namo rekonstrukcijos darbai iš esmės buvo baigti patvirtina ir šalių faktinis elgesys, sutuoktiniai po santuokos sudarymo iš karto apsigyveno rekonstruotame name. Ieškovė negali pretenduoti į rekonstruotą namą, kai formaliai namo rekonstrukcijos darbai po santuokos sudarymo buvo vykdomi tik keletą mėnesių. Dėl minėtų priežasčių ieškovės reikalavimas dėl namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe negali būti tenkinamas. Dėl tokių pat priežasčių su namu įsigyti pagalbiniai pastatai bei garažas, kurio statybos darbai vykdyti 2001 – 2004 metais, negali būti pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Inžinieriniai statiniai, priešingai nei namas, nebuvo rekonstruoti, t.y. nenustatytas jų esminių pagerinimų, kiemą, atitinkamai ir inžinierinius statinius, atsakovas pradėjo tvarkyti iš karto, kai įsigijo žemės sklypą. Žemės sklypą, ant kurio stovi rekonstruotas namas, atsakovas įsigijo 2000 metais, jis nebuvo iš esmės pagerintas, įsigytas su jame augančiais želdiniais bei krūmynais, kurie perėjo atsakovo nuosavybėn. Ieškovės prašymas pripažinti bendrąją sutuoktiniu nuosavybe iki santuokos sudarymo atsakovo įsigytą turtą yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

22Sutinka, kad gyvenant santuokoje su ieškove įgijo kilnojamus daiktus: minkštąjį baldų komplektą; televizorių vaiko kambaryje; skalbimo mašiną; per vestuves dovanų gavo paveikslą; drabužinę; muzikinį centrą; automobilį Audi A4, vasarines automobilio padangas, tačiau nesutinka su ieškovės nurodyta kilnojamų daiktų verte. Jokių įrodymų, patvirtinančių daiktų esamą vertę ar jos apskaičiavimą ieškovė nepateikė, taip pat plazminis televizorius, esantis svetainėje - 50PN45, lizingo sutarties pagrindu atsakovas įsigijo 2013 m. gruodžio 22 d., t.y. praėjus daugiau nei metams, kai jį paliko ieškovė, todėl tiek televizorius, tiek už jį sumokėtos lizingo įmokos negali būti įtraukiamas į bendrai įgyto ir dalintino turto masę. Ieškovės nurodytas ir dalintinas seifas yra atsakovo tėvo dovana atsakovui, jį pagamino atsakovo tėvas J. P., todėl minėtas turtas negali būti įtraukiamas į dalintino turto masę. Siuvimo mašina „Overlokas“ su stalu, dviratis - treniruoklis nėra įtraukti į dalintino turto masę, tačiau šie daiktai buvo įsigyti santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl jie turi būti įtraukti į dalintino turto masę. Sutinka, kad K. kambario baldai – baldų komplektas (lova, rašomasis stalas, kėdė) ir žaislai neturi būti įtraukti į dalintino turto masę, tačiau šie daiktai turi būti palikti namuose pas atsakovą – K. atvykus pas tėvą, jis ir toliau apsistoja savo kambaryje. Atsakovas niekada nėra matęs ieškovės nurodytos auksinės monetos, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių minėtos monetos egzistavimą, bei automobilio Audi vasarinės padangos yra pas ieškovę.

23Neprieštarauja, kad atsakovei natūra būtų priteisti kilnojami daiktai: automobilis Audi; vasarinių padangų komplektas; skalbimo mašina, paveikslas, tačiau nesutinka su daiktų įvertinimu. Ieškovės siekis prisiteisti 1/2 automobilio BMW X rinkos vertės piniginę kompensaciją yra neteisėtas bei nepagrįstas. Ieškovė tik deklaratyviai teigia, kad automobilis 2013 m. lapkričio 26 d. buvo fiktyviai parduotas, tačiau jokių sandorio aktyvumo požymių neįrodo ir nenurodo, ieškovė nereiškia reikalavimo dėl minėto sandorio pripažinimo negaliojančiu ar nuginčijimo, nėra jokio kito teisinio pagrindo ieškovei reikalauti iš atsakovo kompensacijos už automobilio pardavimą. Automobilis buvo perleistas 2013 m. lapkričio 26 d. daugiau nei prieš 1 metus iki skyrybų (turto padalinimo bylos iškėlimo), ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo kompensacijos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, reiškiamas ieškovės reikalavimas priteisti kompensaciją už automobilį yra ne tik kad nepagrįstas, bet ir neteisėtas, todėl atitinkamai negali būti tenkinamas.

24Ieškinys tenkinamas iš dalies.

25CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė, pagal kurią teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas gali viršyti pareikštus reikalavimus, patenkinti daugiau reikalavimų, nei buvo pareikšta, spręsti dėl nepareikštų reikalavimų, savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtinus bylai išspręsti, ir kt.

26Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

27Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę (LAT CBS 2007 m. gegužės 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-117/2007; LAT CBS 2008 m. sausio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-49/2008).

28Nustatyta, kad ieškovės N. P., asmens kodas ( - ) ir atsakovo D. P., asmens kodas ( - ) santuoka įregistruota ( - ) Prienų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ). Santuokoje ( - ) gimė sūnus K. P., asmens kodas ( - ) Ieškovė ieškinio reikalavimo dalį nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės grindžia tuo, kad santuoka iširo dėl to, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio – lojalumo, visapusiškumo rūpinimosi šeima ir vaiku nebuvimu, iš atsakovo pusės patiriamu psichologiniu ir fiziniu smurtu, nesirūpinimas vaiku ir šeima, atsakovo neištikimybės, pastarajam pradėjus gyvenimą su kita moterimi, faktu. Atsakovo neištikimybės faktą ieškovė įrodinėja citatomis socialiniame tinkle Facebook, kur atsakovas D. P. susikūrė paskyrą kito asmens vardu „V. J.“ ir ten savo draugei rašė žinutes (22-27, I tomas) ir savo paaiškinimu. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad visą laiką labai rūpinosi šeima, kartu įrenginėjo namus, norėjo kartu gyventi. Tačiau atsakovas priekabiaudavo prie jos mažamečio vaiko akivaizdoje, koliodavo, įžeidinėdavo, terorizuodavo bei provokuodavo konfliktus, daug kartų teko patirti atsakovo grasinimus. Atsakovas savo būdo nekeitė, dėl jo elgesio santuokinis gyvenimas pasidarė negalimas, ji buvo sistemingai atsakovo žeminama, jausdavo psichologinį diskomfortą, 2012 m. balandžio 1 d. atsakovas prieš ją panaudojo fizinį smurtą, dėl ko su sūnumi ji iš namų išėjo.

29Atsakovas D. P. nesutiko, kad dėl santuokos iširimo kaltas jis, ieškovė pati prieš 3 metus paliko šeimą (šeimos gyvenamąją vietą) ir neatliko savo, kaip sutuoktinės pareigų. 2007 m. gegužės 24 d. tarp šalių vykusio konflikto aplinkybės vertintinos kritiškai, ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė nei atsakovui, nei ieškovei nebuvo taikyta, nėra pateikta nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad konflikto metu atsakovas įžeidinėjo ieškovę, ribojo ieškovės judėjimo galimybes. Jis niekada nepiktnaudžiaudavo alkoholiu, priešingai, gyvena sveiką gyvenimo būdą, priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, ieškovė nepateikė. 2012 m. balandžio 1 d. įvykio dėl fizinio smurto aplinkybės taip pat vertintinos kritiškai, atsakovas ieškovės atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, duomenų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo naudotą fizinį smurtą, taip pat nėra, kilus minėtam konfliktui, ieškovė iš karto nekvietė policijos pareigūnų, į policiją buvo kreipėsi po tariamo įvykio praėjus 2 dienom, pareiškimą policijai, atsiėmė savo noru. Kaip nurodo ieškovė, iš šeimos gyvenamosios vietos ji išsikraustė 2012 m. balandžio 15 d, tačiau konfliktas, įvyko 2012 m. balandžio 1 d. Ieškovės aplinkybės, kad nuo 2014 m. pavasario mėnesio jis pradėjo bendrauti su kita moterimi, negali būti vertinami kaip atsakovo neištikimybė, ieškovės ir jo šeimos santykiai dėl ieškovės veiksmų (paliko šeimą) faktiškai buvo nutrūkę ilgiau nei 1 metus.

30Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 177 str. 1 d.). Įrodymus byloje vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

31Įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus darytina išvada, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, moraliai nepalaikė vienas kito, atsiradus nesutarimų, nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas išeitis, nedemonstravo vienas kito atžvilgiu tolerancijos ir moralinės pagarbos. Nesutarimams prasidėjus, ieškovė paliko šeimą, persikėlė gyventi į kitą būstą. Ieškovė teigė, kad jos galutinis apsisprendimas palikti šeimą, buvo atsakovo 2012 m. balandžio 1 d. prieš ją panaudotas fizinis smurtas. Teismo vertinimu, ši priežastis savaime negali būti sukelianti šeimos iširimą nulemianti priežastis, kadangi pati ieškovė savo ieškinyje ir teismo posėdžio metu pripažino, kad iš bendro šeimos būsto ji su sūnumi išsikėlė 2012 m. balandžio 15 d., tai yra praėjus dviem savaitėms po šio jos nurodyto įvykio. Pateikta medikų išvada nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą, pažyma parašyta remiantis pačios ieškovės teiginiais. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas pačios ieškovės iniciatyva. Šių aplinkybių nepatvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos ieškovės liudytojos, kurios dažnai būdavo šeimos namuose. Ieškovės močiutė T. A. parodė, kad tarp šalių konflikto nėra girdėjusi, vaikaitė N. P. apie sutuoktinio naudojamą fizinį ar psichologinį smurtą nepasakojusi, tik matė, kad D. P. elgėsi su anūke netinkamai, kaip ne vyras, bet kuo pasireiškia šis jo elgesys, nenurodė. D. P. neblaivų teko matyti po šventės. Ieškovės motina A. S. parodė, kad pas dukrą dažnai lankydavosi, padėjo auginti vaiką, yra girdėjusi šalių konfliktą, bet apie naudojamą D. P. fizinį smurtą žino tik iš dukters pasakymų, pati nėra mačiusi, kas atsakovas naudotų fizinį smurtą, ant dukters smurto žymių nėra mačiusi. Apklausti liudytojai, kurie nėra susiję su bylos šalimis giminystės ryšiais, Alytaus apskrities VPK Prienų raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas K. L. parodė, kad maždaug prieš dešimt metų tyrė N. P. pareiškimą, bet skundas buvo ne dėl prieš ją naudojamo fizinio smurto, o aplinkybes šalys nurodė skirtingai. Alytaus apskrities VPK Prienų PK pareigūnas K. U. teismo posėdžio metu parodė, kad apie šalių tarpusavio konfliktus nieko nežino, ieškovė į jį kreipėsi prieš metus, daugiau dėl dingusio sutuoktinio. Nėra girdėjęs, kad N. P. būtų kreipusis į Policijos komisariatą dėl sutuoktinio naudojamo smurto. Kaimynai J. Š., gyvenantis apie 150 m nuo atsakovo namo, negirdėjo, kad šalių konfliktų, kad D. P. skriaustų savo sutuoktinę, Š. M., gyvenantis kitoje gatvės pusėje, D. P. apibūdina kaip nekonfliktišką asmenį, iš šalių namo triukšmo nėra girdėjęs. Kiti teisme apklausti liudytojai nepatvirtino fakto, kad atsakovas D. P. prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą. Be to ieškovė pripažino, kad pas atsakovą po šio išėjimo 2012 metais dar buvo sugrįžusi.

32Pažymėtina, kad sutuoktinių ryšiai pirmiausiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumo ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis). Lojalumo šeimai stokojo ir ieškovė, nesiėmusi jai prieinamų ir individualiais sutuoktinių santykiais pagrįstų priemonių išsaugoti dešimt metų trukusią santuoką. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralės pagarbos viena kitai, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu. Dėl santuokos iširimo šalys kaltina viena kitą, nesiekia susitaikyti. Teismas sprendžia, kad pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis šiuo atveju yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi charakteriai, bendro intereso ir susitarimo nebuvimas, skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, dėl ko kildavo konfliktai ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu, o sutuoktiniai, nebenorėdami toliau ieškoti kompromiso, apsisprendė gyventi atskirai ir nutraukti santuoką. Nagrinėjamu atveju, dėl abiejų sutuoktinių elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ieškovė pati pripažino išvykusi iš bendrų su atsakovu namų. Teismas sprendžia, kad kaltais dėl santuokos iširimo laikytini abu sutuoktiniai, nes bylos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovės N. P. ir atsakovo D. P. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2 d. pagrindu. Teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei vienas iš sutuoktinių neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmestinas (CK 3.70 str. 2 d.).

33Dėl pavardžių ir išlaikymo

34Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepareiškė prieštaravimų, jog ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų ikisantuokinę pavardę bei į tai, kad ieškovė prašė nutraukus santuoką palikti jai ikisantuokinę pavardę, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina S. pavardė (CK 3.69 str. 1 d.). Atsakovas D. P. sudarydamas santuoką pavardės nekeitė, jam paliktina pavardė „P.“. Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo.

35Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo

36Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus K. P. gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės nustatyti kartu su ja. Ji sugeba užtikrinti vaiko auklėjimą, jo lavinimą, sveikatą, saugią psichologinę aplinką ir vykdyti kitas motinos pareigas. Atsakovas neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina. Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad N. P. nuo 2012 metų rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, nepilnamečio K. P. tėvas D. P. nedalyvauja vaiko auklėjime, nesidomi juo. Atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, į tai, kad emocinis biologinis ryšys tarp motinos ir sūnaus yra labai stiprus, įvertinus tai, kad jis nuo 2012 metų auga tik su motina, mano, kad K. P., gim. ( - ), gyvenamosios vietos nustatymas su motina N. P. geriausiai atitiktų nepilnamečio interesus. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, atsakovo sutikimą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, tikslinga nepilnamečio K. P., gimusio ( - ), nustatyti kartu su motina.

37Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2004 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

38Ieškovė nurodo, kad būtinąsias sūnaus K. P. išlaidas sudaro 450,00 Eur per mėnesį: 150,00 Eur maistui (po 5,00 Eur dienai); 15,00 Eur vitaminams, maisto papildams, vaistams; 10,00 Eur specialioms higienos priemonėms, kirpyklai; 35,00 Eur drabužiams; 50,00 Eur avalynei; 25,00 Eur knygoms, sąsiuviniams, pratyboms, rašikliams ir kt. mokymosi priemonėms (kompiuterio, interneto išlaikymui ir kt.); 15,00 Eur laisvalaikiui ir kultūriniams renginiams (bilietai į kiną, koncertą); 5,00 Eur buities prekėms (skalbimo, valymo priemonėms); apie 40,00 Eur sudaro sūnui tenkanti būsto mokesčių dalis; 10,00 Eur sūnui tenkanti išlaidų už kurą dalis; 25,00 Eur išlaidos šokių būreliui; 10,00 Eur išlaidos futbolo būreliui; apie 50,00 Eur atostogoms; 10,00 Eur rinkliavos mokykloje (klasės žiburėliui, fotografavimui, kt.), nuo 2010-01-04 lanko šokių studiją „Solo“, mėnesinis mokestis yra 16,00 Eur, susidaro išlaidos šokių drabužiams, išvykos, K. lanko futbolo būrelį, reikalinga įsigyti sportinę avalynę ir aprangą, mokėti mėnesinį būrelio lankymo mokestį, leidžia vaiką į vaikų dienos stovyklą, už vaiko priežiūrą ir maitinimą stovyklos metu mokestis sudaro 43,44 Eur, sūnui reikalingos ortodonto paslaugos, reikia pirkti ortodontinę plokštelę, kuri kainuoja 116,00 Eur, ortodonto konsultacijos kaina yra 15-30 Eur, K. apdraustas, draudimo įmoka per metus sudaro apie 30,00 Eur. Jos pajamos yra apie 250 Eur/mėn. gaunamas darbo užmokestis, dėl vaiko priežiūros negali gauti didesnių pajamų, atsakovo turtinė padėtis yra gera, kitų išlaikytinių atsakovas neturi, todėl prašo priteisti sūnaus K. išlaikymui po 225,00 Eur per mėnesį nuo 2015-04-15 iki vaiko pilnametystės.

39Atsakovas su reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo sutinka iš dalies, sutinka mokėti periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki sūnaus K. pilnametystės, kadangi mano, kad realios sūnaus išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro 300 Eur. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepagrįstai nurodo tokias būsto išlaikymo išlaidas, kadangi bute registruoti trys asmenys ir vienam asmeniui tenka 23 Eur, ieškovė nepateikė skaičiuoklės, kaip apskaičiuoja sūnui tenkančią kuro išlaidų dalį, pagal pažymas šokių studijai „Solo“ per mėnesį kainuoja 13 Eur, futbolo treniruotės 3 Eur, vasaros atostogų išlaidos nepagrįstos, nes stovykloje sūnus lankėsi tik 2012 metais, o realiai atostogų rinkliava per mėnesį sudarytų 4 Eur, iš pateiktų pažymų neaišku, koks konkrečiai ortodontinis gydymas reikalingas K. ir kiek jis kainuoja, už sūnų mokama sveikatos ir gyvybės draudimo įmoka sudaro per mėnesį sudaro tik 2,5 Eur.

40Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus K. P. gimė 2004 m. spalio 1 d. (b.l. 18, I tomas), mokosi Prienų „Ąžuolo“ progimnazijoje, ieškovės paskaičiavimu, mokymosi išlaidos už 2015 metų tris mėnesius sudarė 123,80 Eur (b.l.37, 38-39, I tomas). K. P. lanko futbolo treniruotes, mėnesio mokestis 3 Eur (b.l. 40, I tomas) ir Sportinių ir šiuolaikinių šokių studiją „SOLO“ repeticijos mokamos, 2015 metais mėnesio mokestis 16 Eur (b.l. 43-44, I tomas). K. P. apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų, metų vidutinis mokestis sudaro apie 30 Eur (b.l. 47, 48-54, I tomas). UAB „Gražių šypsenų namai“ pažymą patvirtina, kad K. P. reikalingas ortodontinis gydymas (b.l. 45, I tomas). K. P. ne kartą apdovanotas padėkomis ir garbės raštais už pasiekimus muzikiniuose, sporto konkursuose, gerą mokymąsi (b.l. 26-46, II tomas).

41Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar, jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas, turi būti nustatytas toks išlaikymo dydis, kuris būtų pakankamas bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį, nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda. Atsižvelgtina ir į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

42Dėl šalių turtinės padėties

43Ieškovė N. P. dirba UAB „Ernas“, 2015 metais gaunamas darbo užmokestis sudarė apie 275 Eur (b.l. 163, II tomas), ieškovė savo vardu įregistravusi transporto priemonių neturi (b.l. 90, I tomas), jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 165/895 žemės sklypo, esančio ( - ), butas, esantis ( - ) (b.l. 101-104, I tomas). Atsakovas D. P. dirba UAB „Keliūta“, jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 274 Eur per mėnesį (b.l. 148, I tomas, 168, ). D. P. vardu registruota transporto priemonė AUDI A4 (b.l. 91, I tomas) bei nekilnojamasis turtas, esantis – žemės sklypas ir pastatai, esantys ( - ) (b.l. 107-108). Remiantis šiomis bylos aplinkybėmis, pripažintina, jog šalių turtinė padėtis nėra bloga.

44Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė prašomos priteisti sumos dydžio pagrįstumo, nepateikė įrodymų, kad būtent prašomą priteisti sumą ji išleidžia vaiko poreikiams tenkinti, kad ji viena moka išlaidas už būsto išlaikymą, kadangi kaip ji pati nurodė, ji gyvena jos motinai priklausančiame bute, ieškovė nepagrindė įrodymais, ir nepatvirtino teismo posėdžio metu, kad su motina buvo susitarimas, kad už paslaugas mokesčius mokės ji viena, taip pat nepagrindė įrodymais, kad sūnaus maistui ji išleidžia 150 Eur per mėnesį, nepateikė skaičiuotės, kaip apskaičiuoja sūnui tenkančią kuro dalį. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir sveikatos būklę, sūnaus K. P. amžių, poreikius (berniukas lanko mokyklą, tokio amžiaus vaikai yra sparčiai augantys, todėl jiems dažnai tenka keisti sezoninius ir kitokius rūbus, avalynę, reikalingos įvairios vaiko lavinimo priemonės, medicininės ir higienos priemonės, ) bendra 255,00 Eur suma skiriama abiejų tėvų, būtų optimali, tenkinant tik pačius būtiniausius vaikų poreikius. Teismo nuomone, būtinosiomis vaiko išlaikymo išlaidomis pakankama suma mokymo ir ugdymo priemonėms per mėnesį vienam vaikui yra 20,00 Eur, o maistui būtina išlaikymo išlaidų dalis – 120,00 Eur, rūbams ir avalynei – 60 eurų, higienos priemonėms – 15 eurų, kitiems poreikiams – 20 eurų, būsto išlaikymui – 20 eurų. Tačiau kaip jau minėta, šalių turinė padėtis nėra bloga, todėl teismas vertina, kad vienintelio vaiko poreikių tenkinimui, šalys gali skirti didesnę sumą, nei minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Tėvai turi pagal galimybes visapusiškai lavinti ir ugdyti vaiką. K. P. lanko futbolo būrelį, šokių studiją, kurie yra mokami. Šiose srityse turi pasiekimų, ne kartą gavęs padėkos ir pagyrimo raštus. Nors pateiktose pažymose būrelių mokestis nurodytas nedidelis, tačiau susidaro papildomos išlaidos rūbams, kelionėms. Be to, K. P. reikalingas ortodontinis gydymas. Įvertinus visus aplinkybes, šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, į tai, kad atsakovas kitų išlaikomų asmenų neturi, yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus nėra, iš atsakovo D. P. sūnaus K. P. išlaikymui priteistina suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur.

45Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

46Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2012 m. balandžio 1 d. visiškai neteikia vaikui išlaikymo, prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui K. P. už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. po 150,00 Eur per mėnesį, iš viso – 5400,00 Eur. Atsakovas įsiskolinimą sutinka mokėti nuo to laikotarpio, kai ieškovė su sūnumi vienašališku ieškovės sprendimu išsikėlė iš buvusios šalių gyvenamosios vietos ir tokiu būdu paliko atsakovą vieną, t.y. nuo 2012 m. lapkričio mėnesio ir turi būti mokamas už 30 mėnesių.

47Teismas įvertinęs į aptarto vaikui skiriamo išlaikymo dydį, į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad vaikui teikė išlaikymą ginčo laikotarpiu – nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2012 m. lapkričio mėn., sutiko išlaikymo įsiskolinimą mokėti už 30 mėnesių, į tai, kad ieškovė teigė, o atsakovas neginčijo, kad 2012 m. balandžio mėnesį ieškovė su vaiku išėjo gyventi kitur ir tik trumpam rudenį grįžo susirgus atsakovo mamai, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. Nustatydamas išlaikymo dydį už minėtą laikotarpį, teismas atsižvelgia į K. P. jaunesnį amžių išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, jam tuo metu buvo 7-10 metų, į augančius vaiko poreikius, kainų pokyčius rinkoje, tuo metu buvusią mažesnę minimalią mėnesio algą (MMA) ir sprendžia, jog išlaikymo įsiskolinimo suma nustatytina 120 Eur per mėnesį. Iš atsakovo priteistina 4320,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

48Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kompensacijos

49CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kuris turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe. Remiantis šia teisės norma asmenys, jau sudarydami santuoką, gali būti įgiję turto, be to, ir po santuokos sudarymo jie gali jo įgyti asmeninės nuosavybės teise. Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtą pagerinus – turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (LAT 2011 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-447/2012; kt.). Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis; LAT 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-441/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-495-916/2015).

50Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat turi atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (LAT 2013 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 3K-3-187/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).

51Byloje nustačius turto pagerinimo, bet ne esminio, santuokos metu faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita.

52Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė įrodinėjo, kad atsakovo iki santuokos su ja sudarymo įgytas sodo sklypas, namas, kiti statiniai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi ginčo turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas.

53Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartį 2000 m. balandžio 5 d., t. y. iki santuokos su ieškove (2003 m. rugsėjo 20 d.), sudarė atsakovas D. P.. Jis pirkimo – pardavimo sutartimi (b.l. 97-99, I tomas) nusipirko 0,1070 ha ploto žemės sklypą, 83,56 kv. m. bendro ploto vieno aukšto pastatą, 36 ir 30 kv. m. bendro ploto ūkinius pastatus, kitus inžinerinius statinius (kiemo aikštelę, baseiną, kanalizacijos šulinį, tvorą), esančius Sodininkų bendrijoje „Kalnai“, sklypo Nr. ( - ), adresu ( - ) už bendrą 16000 litų sumą (2000 litų žemės sklypo kaina ir 14000 litų už pastatus). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 105-106, 107, 108-109, I tomas) matyti, kad 2000-04-12 Pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu įregistruota D. P. nuosavybė į išraše nurodytus nekilnojamojo turto vienetus: pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – ūkinį pastatą, pastatą – garažą, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, tačiau gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudotis 2005-01-18 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto įregistravimu.

54Tai, kad turtas nuo jo įsigijimo momento iki santuokos nutraukimo momento buvo pagerintas iš esmės, patvirtina minėtuose dokumentuose nurodytos ginčo turto vertės. Gyvenamojo namo su sklypu pirkimo kaina – 16000 litų, t.y. 4633,92 Eur (b.l. 97-99, I tomas), o pagal turto vertinimo ataskaitą šiuo metu minėto turto vertė – 30700 Eur (b.l. 77, II tomas). Šioje byloje esminis klausimas, sprendžiant dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, yra tai, ar šis turtas iš esmės buvo pagerintas santuokos metu, ar iki jos.

55Šalys susituokė ( - ), sūnus gimė ( - ). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo iniciatyva kviesti liudytojai nurodė iš esmės priešingas aplinkybes dėl pastato rekonstravimo datų, dėl ieškovės ir atsakovo apsigyvenimo kartu, todėl teismas liudytojų parodymais nesivadovauja, remiasi rašytine bylos medžiaga. Kadangi gyvenamojo namo pripažinimas tinkamu naudoti įregistruotas 2005 metų sausio mėnesį, teismas daro išvadą, kad iš esmės pastatas tapo tinkamas naudoti dar 2004 metais, be to ir Registrų centro išraše nurodyta, kad statybos pabaigos metai – 2004 (b.l. 105, I tomas). Pažymėtina ir tai, kad abi šalys pripažino, kad nuo santuokos sudarymo momento apsigyveno ginčo name, tačiau ieškovė teigė ten apsigyvenusi metai prieš santuoką (t.y. 2002 metais). Vienok, išskyrus liudytojų, kurie yra ieškovės artimi giminaičiai, parodymų, kitų įrodymų, kurie patvirtinančių, kad ieškovė metai iki santuokos sudarymo apsigyveno su atsakovu sodo name – nepateikta. Atsižvelgiant į tai, nesant duomenų, kad N. P. dar 2002 metais apsigyveno ginčo namuose, darytina išvada, kad šalys ( - ), apsigyveno nuo santuokos sudarymo momento – 2003 m. rugsėjo mėnesio. 2004 m. spalio mėnesį šalims gimė sūnus, todėl akivaizdu, kad ieškovė pastojo neilgai trukus po santuokos sudarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad Registrų centro išraše nurodomi statybos pradžios metai – 2001 m. (b.l. 105, I tomas). Kaip minėta ir pagrįsta rašytiniais įrodymais, šį nekilnojamąjį turtą atsakovas įsigijo 2000 metais balandžio mėnesį, t.y. daugiau negu trys metai iki santuokos sudarymo. 2001 m. balandžio 25 d. išrašyta sąskaita už rekonstrukcijos projektą (b.l. 157, I tomas), 2001 m. rugpjūčio 20 d. išrašyta 3410 Lt sąskaita už dekoratyvinę betoninę tvorą (b.l. 156, I tomas), kas įrodo, jog darbai sklype buvo vykdomi dar gerokai iki santuokos sudarymo. Ginčo turto įsigijimo momentu namelyje buvo įvestos komunikacijos – vanduo (b.l. 162-163, I tomas), elektra (b.l. 164-165, 166, I tomas). Tai, jog atsakovui finansiškai padėjo jo tėvai, nurodė ir ieškovė, ir liudytoja apklausta ieškovės mama, parodžiusi, kad Dainius buvo iš turtingesnės šeimos, geriau gyveno ir tėvai padėjo sūnui finansiškai, todėl šiomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo abejoti. Be to, iš byloje esančio Garantinio lapo (b.l. 65, II tomas) matyti, kad kietojo kuro katilą 2013 metais, nupirko atsakovo tėvas. Kaimynai liudytojai J. Š., Š. M. parodė, kad namą pirko atsakovas su savo tėvu, finansavo atsakovo tėvas, ką teisme liudijo ir pats J. P., nes jis vertėsi kailių prekyba, turėjo santaupų. Sodo sklypo kaimynas J. Š. parodė, kad jis pas atsakovą dirbo apie metus laiko, betonavo pamatus, platino rūsį ir tuo metu ten Neringos nebuvo. Be to nurodė matęs, kad už perkamą sodo sklypą bei namą pinigus pardavėjui mokėjo J. P.. Pažymėtina, kad namelio rekonstrukcija buvo atliekama pagal byloje pateiktą rekonstrukcijos projektą, pagal kurį statybos darbų pabaiga įregistruota 2004 metais, kadastro byloje duomenys užfiksuoti 2004 m. gruodžio 1 d., atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad 2001 metais pradėti statybos darbai vyko nuo pat projekto sudarymo. Atsakovas nurodė, kad stogo danga buvo uždengta 2003 metų vasarą, o tai paneigiančių duomenų byloje nėra.

56Kaip minėta, pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma, tarpe kurių tai, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu bei tai, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Teismas šių aplinkybių nenustatė, to nepatvirtina byloje surinkti duomenys, liudytojų parodymai. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų investavusi savo asmenines lėšas į D. P. nekilnojamąjį turtą, kad būtų ženkliai prisidėjusi savo asmeninėmis lėšomis prie ginčo nekilnojamojo turto, kuriame gyveno, pagerinimo.

57Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į nustatytas aplinkybes, kad rekonstrukcijos darbų pabaiga fiksuota 2004 metais, t.y. sekančiais metais po santuokos sudarymo, o faktą, kad iki santuokos sudarymo namo rekonstrukcijos darbai iš esmės buvo baigti patvirtina ir šalių faktinis elgesys – sutuoktiniai po santuokos sudarymo iš karto apsigyveno ginčo name, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad D. P. asmeninėmis lėšomis (galimai jo tėvų lėšomis) įgytas nekilnojamasis turtas iš esmės buvo pagerintas santuokos metu, taip pat į tai, jog tam tikrą laiko tarpą užtruko ir dokumentacijos paruošimas statybos darbų užbaigimui įregistruoti, todėl teismas sprendžia, kad esminiai rekonstrukcijos darbai buvo atlikti iki santuokos sudarymo, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti 30700,00 Eur vertės nekilnojamuosius daiktus: 2800,00 Eur vertės 0,1070 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.( - ), 22000,00 Eur vertės 121,97 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr.( - ), 500,00 Eur vertės 30,00 kv. m. užstatyto ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr.( - ), 5200,00 Eur vertės 39,62 kv. m. užstatyto ploto garažą, unikalus Nr.( - ), 200,00 Eur vertės kitus inžinerinius statinius (kiemo aikštelę, baseiną, kanalizacijos šulinį, tvorą), esančius adresu ( - ), bendrąja jungtine sutuoktinių N. P. ir D. P. nuosavybe, atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas (LR CPK 176 str., 177 str., 178 str., 185 str.). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, susirašinėdama su atsakovu pripažino, kad tai atsakovo namai (b.l. 12, II tomas). Be to ieškovė, duodama teismui paaiškinimus, atsakydama į atsakovo atstovės klausimą nurodė, kad pirmiausia buvo baigta rekonstrukcija, o tik po to buvo įforminta (2015-08-26 teismo posėdis, garso įrašo laikas 01:38:20).

58Tačiau teismas sutinka ir pripažįsta, kad tiek gyvenamojo namo išorės bei vidaus remontai, tiek aplinkos pagerinimai neabejotinai buvo vykdomi ir po santuokos sudarymo ir ieškovė taip pat savo darbu bei gaunamomis lėšomis santuokos metu (darbo užmokesčiu) prisidėjo prie namų, kuriuose gyveno, pagerinimo. Tai, jog tam tikri pagerinimai, vidaus remontai vyko jau santuokos metu, pagrindžia byloje pateiktos fotonuotraukos (b.l. 13-18, II tomas), lyginant su santuokos nutraukimo metu ginčo turto fotonuotraukomis (b.l. 111, I tomas), vertinant šalių sūnaus amžių fotonuotraukose. Be to atsakovas, duodamas paaiškinimus nurodė, kad žmonai su sūnumi išvykus į užsienį, jis remontavo vonią. Atsižvelgiant į tai, nustačius ginčo turto pagerinimo faktą (ne esminį) ir kad jis buvo atliktas šalims esant santuokoje, teismas sprendžia kompensacijos ieškovei priteisimo klausimą, nes atsakovas byloje nepateikė ginčo turto pagerinimo metu panaudotų santuokinių lėšų prezumpciją paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), be to pripažino ir ieškovės indėlį tuose namuose.

59Kaip matyti iš turto vertinimo ataskaitos, šiuo metu ginčo turto vertė yra 30700 Eurų. Šio turto įsigijimo kaina 2000 metais iš asmeninių D. P. lėšų – 4634 Eur (16000 Lt). Tačiau teismas sprendžia, kad ginčo turto vertė yra padidėjusi ne tik dėl atliktų pagerinimų, tačiau ir dėl rinkos pokyčių nuo 2000 metų, kai turtas buvo įsigytas iki 2016 metų, kai jis dalijamas. Aplinkybė, kad nekilnojamojo turto kainų pokyčiai, kurie įvyko nuo ginčo pastatų įsigijimo iki bylos iškėlimo teisme, yra visiems žinoma aplinkybė, todėl aplinkybės, jog minėtu laikotarpiu nekilnojamojo turto kainos kelis kartus padidėjo nereikia įrodinėti (CPK182 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010).

60Rekonstrukcija buvo atliekama ūkio būdu, kas atsispinti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – Statinio pripažinimo naudoti tinkamu akto (b.l. 160, I tomas). Šalys nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kokie konkrečiai nekilnojamojo turto pagerinimai buvo atlikti santuokos metu, kokios vertės savo lėšas ir darbą investavo ieškovė į ginčo nekilnojamąjį turtą, todėl teismas, nustatydamas kompensacijos ieškovei dydį, atsižvelgia į visą byloje nustatytų aplinkybių visumą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, pateiktas fotonuotraukas, turto vertę jį įsigyjant išimtinai iš atsakovo asmeninių lėšų (16000 Lt), pokyčius rinkoje (minėto turto vertės padidėjimą net į jį neinvestavus jokių lėšų), 2015-07-11 Turto vertinimo ataskaitoje nurodytą ginčo turto vertę (30700 Eur), įvertina ieškovės turtinę padėtį ir gaunamą darbo užmokestį tiek iki santuokos (1389,24 Lt/mėn.), tiek santuokos metu (275 Eur/mėn.) (b.l. 24, 163, II tomas) bei vadovaudamasis visuotinai pripažįstamais teisingumo ir protingumo principais sprendžia, jog atsakovui nuosavybės teise paliekant minėtą turtą, ieškovei iš atsakovo priteistina 7500 Eurų kompensacija už D. P. nekilnojamojo turto pagerinimus, atliktus santuokos metu.

61Dėl kompensacijos už automobilį BMW X5 priteisimo

62Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 d. 1 p., 2 d.).

63Ieškovė prašė priteisti jai iš D. P. piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą ir atsakovo parduotą automobilį BMW X5, valstybinis Nr.( - ). Ieškovė nurodė, kad automobilis įgytas šalims gyvenant santuokoje, šiuo automobiliu naudojosi atsakovas, o santykiams pablogėjus, ieškovei išėjus gyventi atskirai, atsakovas automobilį perleido. Atsižvelgiant į pateiktą panašaus automobilio skelbime nurodytą kainą (b.l. 96, I tomas), prašo priteisti pusę automobilio vertės – 3100 Eur kompensaciją.

64Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad automobilį pirko savo tėvui, iš tėvo pinigų, tik užregistravo savo vardu dėl patogumo forminant dokumentus. Automobilis kainavo 27000 litų, tėvas buvo verslininkas, turėjo pinigų ir norėjo tokio modelio automobilio. Automobiliu naudojosi jo tėvas, bet duodavo retkarčiais ir jam. Ir anksčiau yra tokiu būdu pirkęs automobilių, kadangi automobilių prekyba buvo šeimos verslas. Automobilis buvo perleistas 2013 m. lapkričio 26 d., t.y. daugiau nei prieš 1 metus iki skyrybų (turto padalinimo bylos iškėlimo) ir ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo kompensacijos. Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl minėto sandorio pripažinimo negaliojančiu ar nuginčijimo, nėra jokio kito teisinio pagrindo ieškovei reikalauti iš atsakovo kompensacijos už automobilio pardavimą.

65Nustatyta, kad D. P. vardu nuo 2011-09-23 iki 2013-11-26 buvo registruotas automobilis BMW X5, valstybinis numeris ( - ) (b.l. 94, I tomas). Ginčo automobilio įsigijimo metu 2011 m. rugsėjo mėnesį šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Ieškovė pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuota, kad minėtas automobilis ir po perrašymo yra naudojamas paties atsakovo, stovi prie jo darbovietės (b.l.110-116, II tomas).

66Iš VĮ „Regitra“ duomenų (b.l. 92-95, I tomas) matyti, kad atsakovo D. P. vardu laikotarpiu nuo 2004 metų buvo registruoti įvairūs automobiliai, kurie buvo įgyti ir perleisti arba išregistruoti šalims dar faktiškai gyvenant kartu, išskyrus automobilį BMW X5, valstybinis numeris ( - ), kuris buvo perleistas jau šalims negyvenant kartu – 2013-11-26. Todėl atmestinas atsakovo bei jo atstovės argumentas, kad ieškovė tokiu atveju turėtų prašyti kompensacijos ir už kitą (Peugeot) automobilį. Ieškovė teigė, kad ji iš bendrų su atsakovu namų išėjo 2012 m. balandžio mėnesį, pagal atsakovą, šalys kartu galutinai nebegyveno nuo 2012 metų rudens, tačiau, kaip minėta, automobilis BMW X5 buvo perleistas 2013 m. lapkričio mėnesį, kada jau tiek ieškovės, tiek ir atsakovo teigimu šalys kartu nebegyveno ir nevedė bendro ūkio, todėl ieškovė turi teisę į kompensaciją. Atsakovas nepagrindė savo atsikirtimų dėl šio automobilio, nepateikė duomenų, iš kieno lėšų jis buvo įsigytas ir išskyrus liudytojų, kurie yra atsakovo artimieji, parodymų, daugiau duomenų, pagrindžiančių atsakovo argumentus, byloje nėra. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Todėl įvertinus byloje esančius rašytinius duomenis, t.y. VĮ „Regitra“ duomenis ir atmetus prieštaringus šalių iniciatyva kviestų liudytojų parodymus teismas sprendžia, kad atsakovas nepaneigė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos į automobilį BMW X5, valstybinis numeris ( - ), jį perleido, sumažindamas turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, todėl ieškovei priteistina pusės automobilio vertės kompensacija.

67Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Ieškovė pateikė skelbimo kopiją iš interneto skelbimų portalo www.autoplius.lt, pagal kurią tokio automobilio vertė – 6200 Eur (b.l. 96, I tomas). Atsakovas pateikė skelbimo informaciją, kuriame automobilio BMW X5 kaina – 4000 Eur (b.l. 138, II tomas). Kadangi šalys pateikė tokio paties automobilio skirtingas rinkos vertes, teismas, nesutariant šalims dėl vertės nustatymo, vadovaujasi abiejų pateiktų verčių aritmetiniu vidurkiu, kuris yra 5100 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina ½ šios vertės (2550 Eur) kompensacija už santuokoje įgytą ir iki turto padalijimo tarp šalių momento perleistą automobilį BMW X5, valstybinis numeris ( - ).

68Kito kilnojamojo turto padalijimas

69Santuokos nutraukimo byloje, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas privalo išspręsti turto padalijimo klausimą (CK 3.59 str., 3.62 str.). Santuokos nutraukimo bylose procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą, jo kiekį ir vertę, bei suformuluoti reikalavimus ir juos pagrįsti turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. d.). Santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga, todėl sutuoktiniai privalo nurodyti, o teismas privalo padalinti visą sutuoktinių turtą (CK 3.100 str. 4 p.). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).

70Ieškovė prašo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą padalinti taip: ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisti turto už 975,00 Eur: 150,00 Eur vertės skalbimo mašiną; 25,00 Eur vertės paveikslą; 700,00 Eur vertės automobilį AUDI A4, valstybinis Nr.( - ) 100,00 Eur vertės automobilio AUDI A4, valstybinis Nr.( - ) keturis ratus su vasarinėmis padangomis. D. P. asmeninėn nuosavybėn prašo priteisti šį 1830 Eur vertės kilnojamąjį turtą: 450,00 Eur vertės minkštąjį baldų kampą; 60,00 Eur vertės televizorių vaiko kambaryje; 120,00 Eur vertės televizorių svetainėje; 450,00 Eur vertės drabužinę; 150,00 Eur vertės muzikinį centrą; 100,00 Eur vertės metalinį seifą; 500,00 Eur vertės vaiko kambario baldų komplektą (lovą, rašomąjį stalą, kėdę). Daiktų vertes patvirtinančių duomenų ieškovė nepateikė. Atsakovas pateikė skelbimų apie parduodamus daiktus išrašus, pagal kuriuos skalbimo mašinos vertė – 180 Eur (b.l. 127, II tomas), paveikslo – 135 – 145 Eur (b.l. 128, 129, II tomas), automobilio Audi A4 – 800 Eur (b.l. 130, II tomas), ratlankių vertė – 100 Eur (b.l. 131, II tomas), padangų – 199 Eur (b.l. 132, II tomas), naudotas kampas – 39 Eur (b.l. 133, II tomas), televizorius – 20 – 49 Eur (b.l. 134, 135, II tomas), drabužinė – 100 Eur (b.l. 136, II tomas), muzikinis centras – 35 Eur (b.l. 137, II tomas).

71Atsakovas sutinka, kad gyvenant santuokoje su ieškove įgijo kilnojamus daiktus: minkštąjį baldų komplektą; televizorių vaiko kambaryje; skalbimo mašiną; per vestuves dovanų gavo paveikslą; drabužinę; muzikinį centrą; automobilį Audi A4, vasarines automobilio padangas, tačiau nesutinka su ieškovės nurodyta kilnojamų daiktų verte. Jokių įrodymų, patvirtinančių daiktų esamą vertę ar jos apskaičiavimą ieškovė nepateikė, taip pat plazminis televizorius, esantis svetainėje - 50PN45, lizingo sutarties pagrindu atsakovas įsigijo 2013 m. gruodžio 22 d., t.y. praėjus daugiau nei metams, kai jį paliko ieškovė, todėl tiek televizorius, tiek už jį sumokėtos lizingo įmokos negali būti įtraukiamas į bendrai įgyto ir dalintino turto masę. Ieškovės nurodytas ir dalintinas seifas yra atsakovo tėvo dovana atsakovui, jį pagamino atsakovo tėvas J. P., todėl minėtas turtas negali būti įtraukiamas į dalintino turto masę. Teigė, kad į dalintino turto masę nėra įtraukti siuvimo mašina „Overlokas“ su stalu, dviratis – treniruoklis, kurie buvo įsigyti santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, tačiau savarankiško reikalavimo dėl šio turto padalijimo nereiškė. Sutinka, kad K. kambario baldai – baldų komplektas (lova, rašomasis stalas, kėdė) ir žaislai neturi būti įtraukti į dalintino turto masę, tačiau šie daiktai turi būti palikti namuose pas atsakovą – K. atvykus pas tėvą, jis ir toliau apsistoja savo kambaryje. Neprieštarauja, kad atsakovei natūra būtų priteisti kilnojami daiktai: automobilis Audi; vasarinių padangų komplektas; skalbimo mašina, paveikslas, tačiau nesutinka su daiktų įvertinimu.

72Kadangi šalys nesutaria dėl kilnojamųjų ir namų apyvokos daiktų įvertinimo ir jų padalijimo, teismas, nesutariant šalims dėl verčių nustatymo, vadovaujasi šių kilnojamųjų ir namų apyvokos daiktų verčių aritmetiniu vidurkiu pagal ieškovės ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas vertes (esant kelioms vertėms – didžiausia ir mažiausia).

73Iš byloje esančių duomenų (b.l. 155, I tomas, 66, II tomas) matyti, kad televizorius LG įgytas D. P. vardu 2013-12-22, buvo lizinguojamas, mokėjimas už šį televizorių baigtas 2014-10-22. Kaip nustatyta byloje, šalys tuo metu – tiek įsigijimo, tiek baigus mokėti dalines įmokas, kartu jau negyveno, bendro ūkio nevedė. Iš ieškovės pateiktos televizoriaus fotonuotraukos (b.l. 11, I tomas) matyti, kad prašomas dalinti televizorius svetainėje taip pat yra „LG“. Duomenų, kad tai kitas televizorius, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, plazminis televizorius 50PN45 „LG“, įgytas D. P. vardu šalims jau faktiškai kartu negyvenant ir nevedant bendro ūkio, laikytinas atsakovo asmeniniu turtu ir tarp šalių nedalintinas (CK 3.118 str. 1 d., CPK 178 str.).

74Ieškovė prašė atsakovui priteisti metalinį seifą 100 Eur vertės, tačiau seifo įsigijimo dokumentų bei jo vertę patvirtinančių duomenų nepateikė. Atsakovas prašė seifo nedalinti, kadangi jis yra padarytas jo tėvo, jam dovanotas. Tokių aplinkybių ieškovė neneigė. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad minėtas turtas – metalinis seifas laikytinas atsakovo D. P. asmenine nuosavybe ir tarp šalių nedalintinas (CK 3.118 str. 1 d., CPK 178 str.).

75Vaiko kambario baldų komplektą (lovą, rašomąjį stalą, kėdę), kuriuos ieškovė įvertino 500,00 Eur, prašė priteisti atsakovui. Atsakovas nurodė, kad šie baldai nedalintini, nes priklauso sūnui, bet turi būti paliekami jo namuose, kur vaikas galėtų atvykęs pas tėvą apsistoti. CK 3.120 str. 1, 2 d. reglamentuota, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Minėtas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Teismas, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, į minėtą įstatymo normą sprendžia, kad minėtas turtas – vaiko kambario baldų komplektas, sudarytas iš lovos, rašomojo stalo ir kėdės yra skirtas nepilnamečio K. P. poreikiams tenkinti, todėl tarp šalių nedalintinas. Atsižvelgiant į tai, kad sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su mama N. P., vaiko kambarių baldų komplektas – lova, rašomasis stalas ir kėdė, perduotini ieškovei, su kuria lieka gyventi nepilnametis K. P., neišieškant iš jos kompensacijos atsakovui už minėtą turtą (CK 3.120 str.).

76Natūra ieškovei N. P. priteisiamas šis turtas: 165,00 Eur vertės skalbimo mašina; 85,00 Eur vertės paveikslas; 750 Eur vertės automobilis AUDI A4, valstybinis Nr.( - ) 199 Eur vertės automobilio AUDI A4, valstybinis Nr.( - ) keturi ratai su vasarinėmis padangomis. Viso turto už 1199 Eur.

77Natūra atsakovui D. P. priteisiamas šis turtas: 244,00 Eur vertės minkštasis baldų kampas; 40,00 Eur vertės televizorius vaiko kambaryje; 275,00 Eur vertės drabužinė; 92,00 Eur vertės muzikinis centras. Viso turto už 651 Eur.

78Atsižvelgiant į ieškovei tenkančią didesnę priteisiamų kilnojamų daiktų vertę, iš ieškovės atsakovui priteistina kompensacija – 274,00 Eur ((1199-651)/2) už atitenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų vertę.

79Dėl bylinėjimosi išlaidų

80CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai. Byloje patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų.

81Ieškovė pateikė teismo proceso išlaidas patvirtinančius duomenis bendrai 1189,61 Eurų sumai (b.l. 21-43, III tomas). Atsakovas pateikė teismo proceso išlaidas patvirtinančius duomenis bendrai 910 Eurų sumai (b.l. 45-50, III tomas).

82Patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 594,81 Eurų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovui priteistina 455,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš atsakovo ieškovei priteisia 139,81 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (594,81-455).

83Ieškovė už ieškinį sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį, nuo likusios dalies atleista. Iš atsakovo valstybei priteistinas 215 Eur žyminis mokestis, t.y. 65 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo, 130 Eur už išlaikymo įsiskolinimą ir 20 Eur už reikalavimą dėl turto padalijimo (CPK 85 str., 93 str., 96 str.).

84Taip pat, atsižvelgiant į ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš šalių valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). Teismas šioje byloje patyrė 14,24 Eur pašto išlaidų, todėl iš ieškovės ir atsakovo valstybei priteistina po 7,12 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

85Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

86Ieškovės prašymu, 2015-04-22 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-697-962/2015 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, iš atsakovo D. P. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui sūnui K. P., gimusiam ( - ), po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo priėmimo (b.l. 117-119, I tomas). Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, todėl sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2015-04-22 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str. 1 d., 2 d.).

87Vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio antrosios dalies pirmuoju punktu, teismas

Nutarė

88Ieškinį tenkinti iš dalies.

89Santuoką, įregistruotą ( - ) Prienų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), tarp N. P., asmens kodas ( - ) gimusios ( - ) Prienų mieste ir D. P., asmens kodas ( - ) gimusio ( - ) Prienų mieste, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

90Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „S.“, atsakovui jo pavardę „P.“.

91Nepilnamečio K. P., asmens kodas ( - ) gimusio ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina N. P., asmens kodas ( - )

92Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas ( - ) nepilnamečio vaiko K. P., asmens kodas ( - ) gimusio ( - ), išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180,00 (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki sūnaus K. pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise disponuos N. P., asmens kodas ( - ) Sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.

93Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas ( - ) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. po 120,00 Eur per mėnesį, iš viso 4320,00 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų).

94Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas ( - ) ieškovei N. P., asmens kodas ( - ) 7500 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus eurų) kompensaciją už santuokos metu atliktus nekilnojamojo turto pagerinimus.

95Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas ( - ) ieškovei N. P., asmens kodas ( - ) 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) kompensaciją už santuokoje įgytą automobilį BMW X5, valstybinis numeris ( - ).

96Ieškovei N. P. priteisti 165,00 Eur vertės skalbimo mašiną; 85,00 Eur vertės paveikslą; 750 Eur vertės automobilį AUDI A4, valstybinis Nr.( - ) 199 Eur vertės automobilio AUDI A4, valstybinis Nr.( - ) keturis ratus su vasarinėmis padangomis; viso turto už 1199 Eur.

97Atsakovui D. P. priteisti 244,00 Eur vertės minkštąjį baldų kampą; 40,00 Eur vertės televizorių vaiko kambaryje; 275,00 Eur vertės drabužinę; 92,00 Eur vertės muzikinį centrą; viso turto už 651 Eur.

98Priteisti iš ieškovės N. P., asmens kodas ( - ) atsakovui D. P., asmens kodas ( - ) 274,00 Eur kompensaciją už jai atitenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų vertę.

99Nustatyti, kad televizorius „LG“ bei metalinis seifas yra atsakovo D. P. asmeninis turtas ir tarp šalių nedalintinas.

100Vaiko kambario baldų komplektą – lovą, rašomąjį stalą ir kėdę, skirtą nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, priteisti ieškovei N. P., su kuria lieka gyventi nepilnametis K. P., neišieškant iš ieškovės kompensacijos atsakovui už minėtą turtą.

101Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

102Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas ( - ) ieškovei N. P., asmens kodas ( - ) 139,81 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, užskaičius priešpriešines sumas.

103Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas ( - ) ir ieškovės N. P., asmens kodas ( - ) valstybei po 7,12 Eur (septynis eurus 12 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

104Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas ( - ) 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei.

105Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2015-04-22 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-697-962/2015 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. P., gimusiam 2004 m. spalio 1 d., po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo priėmimo.

106Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,... 2. sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, Gailinai Jankauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovei N. P., jos atstovei advokatei I. A.,... 4. atsakovui D. P., jo atstovei advokatei L. P.,... 5. institucijos, teikiančios išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės... 6. uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 7. Ieškovė N. P. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovui D. P.,... 8. N. P. asmeninėn nuosavybėn priteisti turto už 975,00 Eur: 150,00 Eur vertės... 9. D. P. asmeninėn nuosavybėn priteisti turto už 33010,00 Eur: - 30700,00 Eur... 10. Priteisti iš D. P. N. P. pinigines kompensacijas: 3100,00 Eur piniginę... 11. Patikslintame ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė ir... 12. Nepilnamečio sūnaus K. P. gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės prašo... 13. Ji asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi: 25,13 kv. m. bendro ploto vieno... 14. Vedybų sutarties su atsakovu nėra sudarę, gyvendami su atsakovu iš bendrų... 15. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė,... 16. Atsakovas D. P. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko,... 17. Ieškovės teiginiai, kad dėl tėvo smurto šalių sūnus pradėjo mikčioti,... 18. Nesant pagrindo daryti išvadai, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo... 19. Atsakovas neprieštarauja teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis... 20. Ieškovė nepateikė skaičiuotės, kaip apskaičiuoja sūnui tenkančią kuro... 21. Atsakovas namą su pagalbiniais bei kiemo statiniais ir žemės sklypą,... 22. Sutinka, kad gyvenant santuokoje su ieškove įgijo kilnojamus daiktus:... 23. Neprieštarauja, kad atsakovei natūra būtų priteisti kilnojami daiktai:... 24. Ieškinys tenkinamas iš dalies.... 25. CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus... 26. Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės... 27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61... 28. Nustatyta, kad ieškovės N. P., asmens kodas ( - ) ir atsakovo D. P., asmens... 29. Atsakovas D. P. nesutiko, kad dėl santuokos iširimo kaltas jis, ieškovė... 30. Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti... 31. Įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus darytina išvada, kad abu... 32. Pažymėtina, kad sutuoktinių ryšiai pirmiausiai grindžiami pirmiausia... 33. Dėl pavardžių ir išlaikymo... 34. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepareiškė prieštaravimų, jog... 35. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ... 36. Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus K. P. gyvenamąją vietą iki jo... 37. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192... 38. Ieškovė nurodo, kad būtinąsias sūnaus K. P. išlaidas sudaro 450,00 Eur... 39. Atsakovas su reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo... 40. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus K. P. gimė 2004 m.... 41. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o... 42. Dėl šalių turtinės padėties... 43. Ieškovė N. P. dirba UAB „Ernas“, 2015 metais gaunamas darbo užmokestis... 44. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė prašomos priteisti sumos dydžio... 45. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo... 46. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2012 m. balandžio 1 d. visiškai neteikia... 47. Teismas įvertinęs į aptarto vaikui skiriamo išlaikymo dydį, į tai, kad... 48. Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe,... 49. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kuris turtas pripažįstamas sutuoktinio... 50. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra... 51. Byloje nustačius turto pagerinimo, bet ne esminio, santuokos metu faktą,... 52. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė įrodinėjo, kad atsakovo iki santuokos su... 53. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių... 54. Tai, kad turtas nuo jo įsigijimo momento iki santuokos nutraukimo momento buvo... 55. Šalys susituokė ( - ), sūnus gimė ( - ). Atsižvelgiant į tai, kad... 56. Kaip minėta, pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, turtas, kuris yra... 57. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į nustatytas aplinkybes, kad... 58. Tačiau teismas sutinka ir pripažįsta, kad tiek gyvenamojo namo išorės bei... 59. Kaip matyti iš turto vertinimo ataskaitos, šiuo metu ginčo turto vertė yra... 60. Rekonstrukcija buvo atliekama ūkio būdu, kas atsispinti iš byloje pateiktų... 61. Dėl kompensacijos už automobilį BMW X5 priteisimo... 62. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po... 63. Ieškovė prašė priteisti jai iš D. P. piniginę kompensaciją už... 64. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad automobilį pirko savo... 65. Nustatyta, kad D. P. vardu nuo 2011-09-23 iki 2013-11-26 buvo registruotas... 66. Iš VĮ „Regitra“ duomenų (b.l. 92-95, I tomas) matyti, kad atsakovo D. P.... 67. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja... 68. Kito kilnojamojo turto padalijimas... 69. Santuokos nutraukimo byloje, be kitų privalomai spręstinų santuokos... 70. Ieškovė prašo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą... 71. Atsakovas sutinka, kad gyvenant santuokoje su ieškove įgijo kilnojamus... 72. Kadangi šalys nesutaria dėl kilnojamųjų ir namų apyvokos daiktų... 73. Iš byloje esančių duomenų (b.l. 155, I tomas, 66, II tomas) matyti, kad... 74. Ieškovė prašė atsakovui priteisti metalinį seifą 100 Eur vertės, tačiau... 75. Vaiko kambario baldų komplektą (lovą, rašomąjį stalą, kėdę), kuriuos... 76. Natūra ieškovei N. P. priteisiamas šis turtas: 165,00 Eur vertės skalbimo... 77. Natūra atsakovui D. P. priteisiamas šis turtas: 244,00 Eur vertės... 78. Atsižvelgiant į ieškovei tenkančią didesnę priteisiamų kilnojamų... 79. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 80. CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies,... 81. Ieškovė pateikė teismo proceso išlaidas patvirtinančius duomenis bendrai... 82. Patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina... 83. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį, nuo likusios... 84. Taip pat, atsižvelgiant į ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų... 85. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo... 86. Ieškovės prašymu, 2015-04-22 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi Nr.... 87. Vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio antrosios dalies... 88. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 89. Santuoką, įregistruotą ( - ) Prienų rajono savivaldybės Civilinės... 90. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „S.“,... 91. Nepilnamečio K. P., asmens kodas ( - ) gimusio ( - ), gyvenamąją vietą... 92. Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas ( - ) nepilnamečio vaiko K. P.,... 93. Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas ( - ) išlaikymo įsiskolinimą nuo... 94. Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas ( - ) ieškovei N. P., asmens kodas... 95. Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas ( - ) ieškovei N. P., asmens kodas... 96. Ieškovei N. P. priteisti 165,00 Eur vertės skalbimo mašiną; 85,00 Eur... 97. Atsakovui D. P. priteisti 244,00 Eur vertės minkštąjį baldų kampą; 40,00... 98. Priteisti iš ieškovės N. P., asmens kodas ( - ) atsakovui D. P., asmens... 99. Nustatyti, kad televizorius „LG“ bei metalinis seifas yra atsakovo D. P.... 100. Vaiko kambario baldų komplektą – lovą, rašomąjį stalą ir kėdę,... 101. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.... 102. Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas ( - ) ieškovei N. P., asmens kodas... 103. Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas ( - ) ir ieškovės N. P., asmens... 104. Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas ( - ) 215 Eur (du šimtus penkiolika... 105. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2015-04-22 Prienų rajono apylinkės teismo... 106. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...