Byla 2A-904-232/2014
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys G. B., Bankrutavusi UAB „Gerika“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Henricho Jaglinskio, Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui UAB „Eksoslita“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys G. B., Bankrutavusi UAB „Gerika“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4I. J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Eksoslita“ prašydamas priteisti iš atsakovo 41 300 Lt pagrindinės skolos, 620,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad tarp ieškovo ir BUAB „Gerika“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ įgalioto asmens Š. P., 2012-04-17, remiantis Civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.101- 6.110 straipsniais, buvo sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius BUAB „Gerika“ perleido reikalavimo nuosavybės teisę sutartyje nurodytai sumai bei visas kitas su reikalavimu susijusias teises naujajam kreditoriui ieškovui. Apie reikalavimo teisių perleidimo faktą skolininkui UAB „Eksoslita“ pranešta 2012-05-10 oficialiu buveinės registracijos adresu. Naujojo kreditoriaus reikalavimai sukelia teisines pasekmes skolininkui. Pradinis kreditorius atliko sutartas paslaugas (geodeziniai matavimai, sklypo nužymėjimo darbai, sklypo vizualizacija) skolininkui UAB „Eksoslita“ ir išrašė PVM sąskaitas-faktūras už atliktas paslaugas. Skolininkas atliktų paslaugų ar jų tinkamumo neginčijo, PVM sąskaitas-faktūras priėmė ir pasirašė, tokiais veiksmais pripažindamas kilusią prievolę tinkamai atsiskaityti. Nurodė jog draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

5Vilniaus miesto 3 apylinkė teismas 2012-09-21 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 41 300 Lt skolos ir 620 Lt bylinėjimosi išlaidų.

6Atsakovas UAB „Eksoslita“ pateikė prieštaravimus, prašė teismo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad reikalavimo perleidimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Reikalavimų teisių perleidimo sutartimi (dar vadinama cesijos sutartimi) cedentas perduota cesionarijui tam tikrą teisę. Cesija yra susieta su pagrindiniu sandoriu. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sandorio sąlygų. Pradinis kreditorius gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Atsakovas teigia, kad nėra prievolės, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku, taip pat nėra ir perleidimo pagrindo. Pradinis kreditorius BUAB „Gerika“ neatliko paslaugų (darbų), pradinis kreditorius neturėjo reikalavimo teisės į atlyginimą už nesuteiktas paslaugas (darbus). Nėra pateikta sutartis tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo, kuri turėjo būti rašytinės formos, nepateiktas paslaugų priėmimo-perdavimo aktas. Turėjo būti perduotas ir pats darbas (sklypo vizualizacija). G. B. parašas standartinės formos sąskaitoje neįrodo, kad paslaugos buvo suteiktos ir darbų rezultatas buvo perduotas atsakovui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Gerika“ turėjo teisę atlikti tam tikrus darbus. Geodezinių matavimų veikla yra licencijuojama, UAB „Gerika“ tokios licencijos neturėjo. Kelia abejonių paslaugų (darbų) kaina. Atsakovui 2008 metais nereikėjo sąskaitose nurodytų darbų. Atsakovo valdomo žemės sklypo geodeziniai matavimai buvo atlikti dar 2000 metais, 2000-08-04 buvo sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, 2007-08-29 gautas statybos leidimas statyti statinius žemės sklype. Visus ieškovo sąskaitose nurodytus darbus buvo tikslinga atlikti iki statybos leidimo gavimo. Pažymėjo, kad visos sąskaitos išrašytos tą pačią dieną – 2008-02-15, nors darbai negalėjo būti atlikti tuo pačiu metu, paprastai šiuos darbus skiria mėnesiai ar net metai. Sąskaitas pasirašęs G. B. 2008-01-23 atleistas iš direktoriaus pareigų, o direktoriumi tapo V. Ž., todėl sąskaitų išrašymo dieną G. B. nebeturėjo teisės jų pasirašyti atsakovo sąskaitose. Atsakovui apie sąskaitas nebuvo žinoma iki ieškinio gavimo, sąskaitose nurodytos sumos nėra apskaitytos įmonės buhalterijoje, jų niekas nereikalavo. Atsakovas nėra gavęs ieškovo pranešimų dėl kreditoriaus pasikeitimo ir raginimų sumokėti skolą.

7I. J. B. atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nesutiko su atsakovo prieštaravimais, prašė atmesti atsakovo prieštaravimus ir palikti galioti teismo preliminarų sprendimą. Nurodė, kad pasirašytos PVM sąskaitos-faktūros yra pakankamas skolos įrodymo dokumentas. Ar pirminis kreditorius turėjo licenciją darbams atlikti, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovas klaidina teismą, kad jam nebuvo įteiktos PVM sąskaitos–faktūros, kiti dokumentai. Atsakovas jokiais įrodymais ar svariais argumentais nepagrindžia, neįrodo, jog paslaugos (darbai) atsakovui buvo nereikalingi ir nebuvo suteikti. Atsakovo direktorius, pasirašęs sąskaitas, nenurodė, kad darbai nebuvo atlikti ar kad jie atlikti netinkamai, nekokybiškai. Pasirašyta PVM sąskaita-faktūra, kaip ir pasirašyta sutartis, šalims turi įstatymo galią. PVM sąskaita-faktūra taip pat galima įrodyti šalis siejančius sutartinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr.3K-3-256/2009). Atsižvelgiant, kad PVM sąskaita–faktūra laikoma dokumentu, patvirtinančiu tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, nepateikta sutartis tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo nedaro ieškovo reikalavimo negaliojančiu, sąskaita pasirašyta abiejų šalių ir laikoma galiojančia. Tai, kad atsakovo direktorius, pasirašydamas sąskaitas, buvo atleistas iš pareigų, neleidžia atsakovui teigti, kad jam nekyla prievolė atsiskaityti. Akcininkų sprendimas dėl G. B. atleidimo iš pareigų Juridinių asmenų registrui pateiktas 2008-03-05, o įregistruotas 2008-03-07, todėl pirminis kreditorius neturėjo pagrindo manyti, jog G. B. neturėjo teisės pasirašyti sąskaitose. Paslaugų teikėjas gali pasitelkti trečiuosius asmenis, kurių veikla yra licencijuojama. Visi dokumentai atsakovui buvo siunčiami adresu, kuriuo atsakovas gavo ieškinį. Nurodė CPK 123 str. 4 d. nuostatas. Atsakovas pats blogai nurodo savo buveinės adresą.

8II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. preliminarų sprendimą; ieškovo J. B. ieškinį atsakovui UAB „Eksoslita“, dėl 41 300 Lt skolos priteisimo, atmetė; priteisė atsakovui UAB „Eksoslita“ 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo J. B.. Nusprendė išieškoti iš ieškovo J. B. 31 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės naudai.

10Teismas nurodė, jog į bylą nepateikta sąskaitose nurodytų darbų atlikimą pagrindžiančių įrodymų (sutarčių, darbų priėmimo-perdavimo aktų ir/ar kt.). Ieškovo, trečiojo asmens G. B. paaiškinimai, apklausto liudytojo parodymai, kiti į bylą pateikti įrodymai nesuteikia pagrindo pripažinti, kad UAB „Gerika“ atsakovo užsakymu už sutartas kainas atliko sąskaitose nurodytus darbus. Sąskaitas atsakovo vardu pasirašė iš bendrovės vadovo pareigų atleistas asmuo, trečiasis asmuo G. B., neturėjęs teisės priimti ir pasirašyti minėtų sąskaitų, todėl pastarosios nelaikytinos atsakovo 41 300,00 Lt skolos pradiniam kreditoriui patvirtinimo (skolos pripažinimo) įrodymu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog esant didelei neįvykdytų finansinių prievolių kreditoriams sumai turėdamas aiškius ir pakankamus reikalavimą pagrindžiančius įrodymus 41 300 Lt sumai, bankroto administratorius nebūtų perleidęs šio reikalavimo už 50,00 Lt į atsakovą, apie kurio nemokumą duomenų nėra, kuriam nuosavybės teise priklauso didelės vertės žemės sklypas, kuris nėra areštuotas ar kitaip apsunkintas dėl neįvykdytų tretiesiems asmenims UAB „Eksoslita“ turtinių prievolių, kas reiškia jog būtų realios galimybės skolą išsiieškoti. Teismas nenustatęs kitų faktinių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo UAB „Eksoslita“ įsiskolinimo UAB „Gerika“ pagal 2008-02-15 sąskaitas fakto, ieškovo reikalavimą, reiškiamą CK 6.109 straipsnio 1 dalies, 6.59, 6.63 straipsnių pagrindu, atmetė kaip nepagrįstą.

11III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

12Apeliantas (ieškovas) J. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovo J. B. ieškinį atsakovui UAB „Eksoslita“ dėl skolos priteisimo tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Pažymėjo, jog ieškovui nebuvo atskleistas faktas, kad sąskaitas pasirašęs asmuo atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų, o direktoriaus pareigas eina kitas asmuo. Juridinių asmenų registre bendrovės vadovu tebebuvo įregistruotas sąskaitas pasirašęs ir darbus priėmęs asmuo G. B.. Todėl UAB „Gerika" perduodama atliktus darbus atsakovui turėjo rimtą pagrindą manyti ir tikėtis, jog juos perduoda įgaliotam atsakovo atstovui. Todėl šio atstovo pasirašytos PVM sąskaitos - faktūros yra pakankamas skolos įrodymo pagrindas. Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių tinkamą trečiojo asmens G. B. atleidimą iš direktoriaus pareigų, nepateikė įrodymų, jog G. B. pats buvo informuotas apie jo atleidimą bei duomenų, kad UAB „Gerika" buvo informuota ar žinojo apie G. B. atleidimą iš užimamų pareigų. Apelianto teigimu, atsakovas nesiėmė visų tinkamų priemonių informuoti trečiuosius asmenis apie naujo direktoriaus įmonėje paskyrimą, taip klaidindamas ne tik buvusį įmonės direktorių, bet ir kitus trečiuosius asmenis. Pažymėjo, jog ieškovas pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius atliktus darbus, o atsakovas jų nepaneigė. Todėl teismo išvados apie ieškinio neįrodytumą nepagrįstos. Atsakovas sudarydamas su pirkėjais preliminariąsias sublokuotų vienbučių gyvenamųjų namų pirkimo sutartis, preliminariųjų sutarčių 2.2, 5.4 punktuose pats nurodė, jog gyvenvietės statybos darbus vykdo UAB „Gerika", kuriai Aplinkos ministerija suteikė kvalifikacijos atestatą Nr. 4902 o pirkėjas įsipareigojo užtikrinti, kad namo pilną apdailą atliekantys pirkėjo rangovai laikytųsi generalinio rangovo UAB „Gerika" nustatytų darbų vykdymo objekte taisyklių. Taigi, akivaizdu, jog atsakovas su UAB „Gerika" buvo susijęs sutartiniais santykiais, UAB „Gerika" turėjo vystyti statybos darbus atsakovui priklausančioje teritorijoje. Apelianto teigimu teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad kreditoriaus UAB „Gerika", atstovaujamo bankroto administratoriaus, reikalavimo teisės skolininkui UAB „Eksoslita" buvo parduotos už mažesnę sumą, nei skola, neesant pakankamų UAB „Gerika" skolinio įsipareigojimo 41 300 Lt sumai įrodymų, teismas netinkamai vertino BUAB „Gerika“ atstovo posėdžio metu pateiktus parodymus.

13Atsakovas UAB „Eksoslita“ atsiliepimu prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismui yra pateikti įrodymai, kad G. B. buvo atleistas iš pareigų maždaug mėnesį iki PVM sąskaitų - faktūrų pasirašymo. Sekančią dieną naujasis atsakovo direktorius V. Ž. informavo apie tai VSDFV Vilniaus skyrių. D. G. B. atleistas, kaip praradęs vienintelio akcininko pasitikėjimą atleidimo pagrindo neskundė, taip pat neneigė, kad su juo buvo atsiskaityta už laikotarpį iki 2008-01-23 dienos imtinai, o ne už vėlesnį laikotarpį, kurį jis neva dirbo, tai yra maždaug dar mėnesį po 2008-02-15 PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo. Todėl teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, jog G. B. žinojo buvęs atleistas iš pareigų akcininkų sprendimo pagrindu nuo 2008-01-23, o ne, kad be jokio darbo užmokesčio dirbo iki 2008 metų nenustatytos kovo mėnesio dienos. Pažymėjo, jog G. B. sutuoktinė ir/arba pats G. B. 2008 metais yra buvę UAB „Gerika" akcininkai. Todėl UAB „Gerika" per savo dalyvius turėjo žinoti ir žinojo, kad maždaug mėnesį iki PVM sąskaitų - faktūrų pasirašymo G. B. nebebuvo atsakovo direktorius. Taip pat UAB „Gerika" turėjo žinoti ir žinojo, kad G. B. neturėjo teisės pasirašyti PVM sąskaitų - faktūrų dar ir dėl to, kad tokie darbai nebuvo atlikti, kadangi byloje pateikta rašytinių sutarčių tarp UAB „Gerika" ir atsakovo apie tokių darbų atlikimą. Nėra jokio perdavimo priėmimo akto tarp UAB „Gerika" ir atsakovo apie tokių darbų atlikimą, taip pat nėra jokių rezultatų pas kitus asmenis. Nėra jokių kitų rašytinių įrodymų, kurie tai patvirtintų - užsakymo, susirašinėjimo, pretenzijų, sumokėto avanso už darbus ir pan. Nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų teiginius, kad tokius darbus galėjo atlikti bet kokie tretieji asmenys, tai yra sutarčių tarp UAB „Gerika" ir subrangovų, perdavimo aktų, mokėjimų už darbus, arba jei tokie mokėjimai nebuvo atlikti (nes UAB „Gerika" subankrutavo) - nėra tokių subrangovų įtraukimo į kreditorių sąrašus už tokių darbų neapmokėjimą. Kadangi PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti darbai nebuvo atlikti, todėl pridėtinė vertė jais nebuvo sukurta ir tokiais darbais negalėjo būti gaunamas pelnas, ką UAB „Gerika" privalėjo žinoti. Tai įrodo, kad išrašydama PVM sąskaitas - faktūras UAB „Gerika" elgėsi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu. Ieškovui neįrodžius, jog jis turi galiojančią reikalavimo teisę, jo ieškinys pagrįstai buvo atmestas. Kad reikalavimo teisė buvo negaliojanti neakivaizdžiai įrodo ir trečiojo asmens UAB „Gerika" bankroto administratoriaus elgesys, kuriuo už 50 litų buvo perleistas 41.300 Lt. reikalavimas, nebandžius kreiptis į teismą su ieškiniu, nors atsakovas yra mokus ir turi likvidaus nekilnojamo turto. Atsakovas įvertinęs ieškovo pateiktas preliminarias sutartis nurodė, jog preliminarios sutartys nėra pasirašytos kitos šalies - būsimo pirkėjo, o tik buvusio atsakovo direktoriaus G. B., todėl nelaikytinos dokumentais. Preliminariose sutartyse nurodyti avansiniai mokėjimai - vienu atveju 62 214 Lt., kitu atveju 33 502,24 Lt, kurie turėjo būti sumokėti dar 2007 metais. Joks avansas sumokėtas atsakovui nebuvo, kas įrodo, jog sutartys nebuvo pradėtos vykdyti. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir iš esmės teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

16Vienas iš apeliacinio skundo teiginių kuriais apeliantas rėmė reikalavimą naikinti pirmosios instancijos sprendimą tai teiginys jog ginčo sąskaitų – faktūrų, kuriomis įrodinėjamas apelianto reikalavimas metu atsakovo vadovo G. B. atleidimas iš pareigų nebuvo išviešintas įregistruotas juridinių asmenų registre, todėl šis faktas negali būti naudojamas prieš ieškovą kaip trečiąjį asmenį. Apelianto teiginys jog juridinio fakto (sutarties ar kitokio įvykio, galinčio turėti reikšmės trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms) neišviešinus, neįregistravus viešuose registruose jis negali būti panaudojamas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis iš esmės yra teisingas, tačiau tik turint omenyje sąžiningus trečiuosius asmenis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė jog UAB „Gerika“ išrašytas 2008-02-15 sąskaitas - faktūras atsakovo vardu pasirašęs, buvęs atsakovo vadovas trečiasis asmuo G. B. iš direktoriaus pareigų buvo atleistas nuo 2008-01-20, kaip praradęs pasitikėjimą vienintelio įmonės akcininko UAB „Unitus“ sprendimu (t.1, b.l. 49, 50, 68-72), apie atleidimą, laiku pranešta (t.1,b.l. 140) Socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste VSDFV) atitinkamam skyriui. Kaip matyti iš juridinių asmenų registro išrašo kolegijos į bylą pridėto nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, UAB „Gerika“ 2007 07 18 buvo įregistruotas akcininkų skaičiaus pasikeitimas (iki tol buvo vienas akcininkas) atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą yra pateikęs G. B. viešos deklaracijos, pateiktos Vyriausiajai rinkimų komisijai kopiją (t.2,b.l. 75,76), kurioje, skiltyje apie deklaruojančio asmens ar sutuoktinio vertybinius popierius, jis pats yra deklaravęs, su sutuoktine L. B. turįs UAB „Gerika“ akcijų. Taigi, sugretinus pastaruosius du faktus akivaizdu, kad ginčo sąskaitų – faktūrų pasirašymo metu sąskaitas pasirašęs buvęs atsakovo vadovas buvo jau atleistas iš pareigų, be to, jis pats arba jo sutuoktinė buvo ir UAB „Gerika“ akcininkais. Pastarasis faktas leidžia daryti išvadą, jog pradinis kreditorius UAB „Gerika“ per akcijas būdamas susijęs su G. B. negalėjo nebūti informuotas jog sąskaitas - faktūras pasirašo neįgaliotas asmuo, todėl negali būti ir pripažintas sąžiningu trečiuoju asmeniu, prieš kurį negali būti panaudotas faktas, kad sąskaitas – faktūras pasirašė neįgaliotas asmuo, nepaisant to jog vienintelio akcininko 2008-01-20 sprendimas dėl G. B. atleidimo iš pareigų Juridinių asmenų registrui pateiktas tik 2008-03-05 ir įregistruotas tik 2008-03-07 ( t.1,b.l. 68, 138). Šioje vietoje pažymėtina jog pirmosios instancijos teismas dėjo maksimalias pastangas išsiaiškinti ginčo sąskaitų - faktūrų pasirašymo aplinkybėms. Kadangi liudytoju apklaustas G. B. negalėjo aiškiai ir nuosekliai teismui paaiškinti sąskaitų gavimo ir pasirašymo aplinkybių, bei apskaitymo atsakovo buhalterijoje aplinkybių, o atsakovas teigė jog tokios sąskaitos iš viso nebuvo apskaitytos, teismas užklausė archyvą, į kurį buvo perduota visa bankrutavusios UAB „Gerika“ dokumentacija ir gavo atsakymą (t.1,b.l. 130) iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvo jog archyvuose saugomos tik pačios sąskaitos- sąskaitos faktūros nei sutarčių, nei darbų priėmimo perdavimo aktų, nei kitų dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „Gerika“ būtų turėjusi teisę atlikti sąskaitose - faktūrose nurodytus geodezinius matavimus archyvui perduotose dokumentuose nerasta. Nei pas atsakovą, nei pas ieškovą nėra išlikę jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių pradinio kreditoriaus UAB „Gerika“ ir atsakovo pirkimo-pardavimo, subrangos, paslaugų užsakymo, susirašinėjimo dėl darbų kainų nustatymo, nei pačių darbų rezultatų, (pav., žemės sklypo plano disketės su vizualizacija ir pan.). Sąskaitose nurodyti sklypo vizualizacija, geodeziniai matavimai, sklypo nužymėjimo darbai, neidentifikuojant sklypo. Atsakovui nuosavybės teise priklausantis 1.3175 ha žemės sklypas Pavydokių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r. sav., yra suformuotas pagal 2000-08-04 kadastrinius matavimus. Prašymas dėl sklypo geodezinių matavimų pateiktas 2000-08-03. Statybos leidimas vykdyti šiame žemės sklype gyvenamosios paskirties pastatą (šeimos namą), globos namus, senelių namus, pagal 2007 m. parengtą projektą, išduotas 2007-08-29 ( b.l. 41-48). Todėl aplinkybes, dėl kurių galėjo atsirasti būtinybė atlikti šio žemės sklypo geodezinius matavimus 2008 metais, bei jų atlikimo laiką pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip nežinomus.

17Liudytoju byloje apklaustas iki bankroto bylos iškėlimo, pradinio kreditoriaus UAB „Gerika“ direktoriumi buvęs M. Ž. (t.1,b.l. 122-126) paliudijo, kad pradinis kreditorius pats darbų, nurodytų sąskaitose, neatliko, o kreipėsi į subrangovas, kurių liudytojas negalėjo tiksliai įvardinti nurodydamas jog tai galėjo būti arba UAB „Aplinkos inžinerija“, arba UAB „Minorantė“. Taip pat byloje nebuvo pateikta ir įrodymų, kad su minėtais subrangovais pradinis kreditorius yra tinkamai atsiskaitęs, į pradinio kreditoriaus BUAB „Gerika“ kreditorių sąrašus šie galimi faktiniai darbų vykdytojai (subrangovai) tai pat nebuvo traukti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo jog nei susitarimo su subrangovais nei atsiskaitymo su jais faktai nėra įrodyti. Vienintelis ieškovo pirmosios instancijos teismui dėl pastarųjų faktų įrodymo pateiktas rašytinis dokumentas yra Svečių namų Vilniaus raj. Maišiagalos sen. Gudelių kaime sklypo ribų ir pastatų ašių susikirtimo vietų paženklinimo schema, sudaryta UAB „Minorantė“ 2007 m. liepos mėn. (t.1,b.l. 111), tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra Vilniaus rajono Maišiagalos seniūnijos Pavydokių kaime, o ne Gudelių kaime ir nors ieškovas kaimų pavadinimų nesutapimą aiškino kaip nežymų neatitikimą, pateikdamas internetinio puslapio apie Maišiagalos seniūniją ištrauką ir atkreipdamas teismo dėmesį, kad Gudelių kaimas ir Pavydokių kaimas priklauso vienai Gudelių seniūnaitijai, dėl ko jo manymu, galėjo įsivelti klaida, kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pažymėjęs jog negali paneigti galimai įsivėlusios klaidos nurodant schemoje nurodyto žemės sklypo buvimo vietą, bet aptariamą įrodymą vertindamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, pagrįstai priėjo išvados, jog neužtenka įrodymų minėtą schemą laikyti UAB „Gerika“ 2008-02-15 sąskaitose nurodytų darbų rezultatu, atsižvelgiant į sąskaitose faktūrose nurodytą 10 000 Lt kainą. Fakto, kad sąskaitose nurodyti darbai buvo atlikti nepatvirtina ir ieškovo su apeliaciniu skundu pateiktos dvi neva 2007 10 11 pasirašytų preliminarių sutarčių dėl statomų sublokuotų vienbučių gyvenamųjų namų pirkimo – pardavimo kopijos, kadangi jas iš pardavėjo pusės yra pasirašęs tik tuometinis atsakovo vadovas G. B., bet jose nėra pirkėjų parašo, be to minėtose sutartyse pirkimo - pardavimo objektais nurodyti sublokuoti vienbučiai namai statomi gyvenvietėje „Šeimos namai“ esančioje Pavydokių kaime, o schemoje, kuria ieškovas įrodinėja sklypo ribų ir pastatų ašių susikirtimo vietų paženklinimo darbų atlikimą paženklinti svečių namai sklype esančiame Gudelių kaime. Kolegija taip pat pažymi, jog ši schema netgi pripažinus jog ji yra sąskaitose nurodytų darbų rezultatas, nesant įrodymų, kad pats pradinis kreditorius buvo šiuos darbus (schemos nubraižymą) subrangovui apmokėjęs, nesudaro pagrindo teigti jog pradinis kreditorius įgijo reikalavimo teisę į užsakovą, nes neįrodė turėjęs išlaidų subrangovo darbams apmokėti. Todėl atitinkamai neįrodžius jog pradinis kreditorius turėjo reikalavimo teisę neįrodyta ir kad jis teisėtai ją perleido.

18Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas jog teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reguliuojančias procesines nuostatas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, neteisingai traktuodamas trečiojo asmens BUAB „Gerika“ bankroto administratoriaus pasisakymą teisme. Kaip matyti iš teismo posėdžio, vykusio 2013 06 11 protokolo (t.1,166) bankroto administratoriaus atstovas nurodė jog tokią minimalią reikalavimo perleidimo kainą apsprendė ta aplinkybė, kad bankroto administratorius skolos išsiieškojimo galimybes vertino kaip menkas, manė jog patirs didelių sunkumų, kad procesas užtruks ir kad jei reikalavimas nebūtų buvęs nupirktas administratorius jį būtų nurašęs, todėl 41 300 Lt skola buvo parduota už 50 Lt. Todėl teismas papildomai atsižvelgęs į tas aplinkybes, kad įsiskolinimas BUAB „Gerika“, kreditoriams sudarė 1 700 000 Lt, o atsakovas buvo mokus, turėjo nekilnojamojo turto reziumavo jog tokį administratoriaus apsisprendimą galima paaiškinti tuo jog jis kritiškai vertino skolos išsiieškojimo galimybes.

19Pagal CK 6.107 straipsnio nuostatas skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo reikšti pradiniam kreditoriui. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis šiomis nuostatomis išsamiai ištyręs ir įvertinęs pateiktus įrodymus priėjo pagrįstos išvados jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina atsakovo atsikirtimų pagrįstumą, o ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių atsakovo atsikirtimus ir patvirtinančių 2012-04-17 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleisto ieškovui 41300,00 Lt dydžio reikalavimo pagrįstumo ir ieškinį atmetė. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas pirmiau išvardyti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau tekste LAT arba Kasacinis teismas) praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra suformuota (2009 11 24 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 12 07 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2012 03 01. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012; 2013 04 24 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos duomenis, neturi pagrindo teigti, kad buvo nukrypta nuo šios praktikos. Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Šioje byloje apeliantas kelia klausimą dėl proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, kiek tai susiję su PVM sąskaitos faktūros, kaip įrodymo, patvirtinančio paslaugų (rangos) sutarčių sudarymą ir įvykdymą, vertinimu.

20PVM yra viešosios mokesčių teisės aktas, turintis specialią paskirtį – nustatantis apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVMĮ (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 1 straipsnio 1 dalis). Tai specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad PVMĮ nereglamentuota civilinių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (LAT 2009 06 22 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Remtis PVM sąskaita faktūra galima siekiant patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, vertinant ją kartu su kitais įrodymais, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Kilus ginčui, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino įrodymų visumą: PVM sąskaitos faktūros duomenis, kitus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, ir šių įrodymų visumos pagrindu padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad ginčo paslaugos nebuvo suteiktos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis todėl apeliacinis skundas atmetamas.

21CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui bylą laimėjusios šalies naudai priteisti išlaidas advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos ne didesnės nei nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau tekste - Rekomendacija). Pagal Rekomendaciją, maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1 500 Lt (Rekomendacijos 8.11 p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543). Kadangi apelianto J. B. apeliacinis skundas atmestas, atsakovui UAB „Eksoslita“ priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal jo pateiktus įrodymus (t.1,b.l.79) sudarančios 2000, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei minėtas rekomendacijas jas sumažinant iki 1000 Lt.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

Nutarė

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti iš ieškovo J. B., asmens kodas ( - ) G. , Vilnius, atsakovo UAB „Eksoslita“, juridinio asmens kodas 125462122, buveinė Dzūkų g., Vilniuje naudai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ.... 4. I. J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Eksoslita“... 5. Vilniaus miesto 3 apylinkė teismas 2012-09-21 priėmė preliminarų... 6. Atsakovas UAB „Eksoslita“ pateikė prieštaravimus, prašė teismo... 7. I. J. B. atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nesutiko su atsakovo... 8. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu panaikino... 10. Teismas nurodė, jog į bylą nepateikta sąskaitose nurodytų darbų atlikimą... 11. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.... 12. Apeliantas (ieškovas) J. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus... 13. Atsakovas UAB „Eksoslita“ atsiliepimu prašė ieškovo apeliacinį skundą... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14... 16. Vienas iš apeliacinio skundo teiginių kuriais apeliantas rėmė reikalavimą... 17. Liudytoju byloje apklaustas iki bankroto bylos iškėlimo, pradinio... 18. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas jog teismas netinkamai taikė... 19. Pagal CK 6.107 straipsnio nuostatas skolininkas turi teisę reikšti naujojo... 20. PVM yra viešosios mokesčių teisės aktas, turintis specialią paskirtį –... 21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą palikti... 24. Priteisti iš ieškovo J. B., asmens kodas ( - ) G. , Vilnius, atsakovo UAB...