Byla 3K-3-64/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,DL logistika“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuva Statoil“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „DL logistika“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „DL logistika“ ir trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „DL transportas“ priešieškinius ieškovui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „DL transportas“ ir Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos filialas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami laidavimo sutarties sudarymo momento nustatymo, jos pripažinimo negaliojančia kaip sudarytos dėl apgaulės klausimai.

6Ieškovas 2005 m. spalio 27 d. sudarė su UAB „DL transportas“ „UAB Lietuva Statoil ir kortelių klientų sutartį“ (toliau – Sutartis). Šios sutarties pagrindu UAB „DL transportas“ pirko iš ieškovo kurą ir įsipareigojo atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų nuo sąskaitos–faktūros išrašymo dienos. 2008 m. rugsėjo 4 d. ieškovas sudarė su atsakovu laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas 270 000 Lt suma laidavo už UAB „DL transportas“ sutarties vykdymą. Kadangi UAB „DL transportas“ netinkamai vykdė šalių sutartį ir liko ieškovui skolingas, tai ieškovas 2008 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti susidariusią skolą solidariai iš UAB „DL transportas“ ir UAB ,,DL logistika“.

7Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi UAB „DL transportas“ iškėlus bankroto bylą, to paties teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtinus ieškovo 179 122,03 Lt reikalavimą, ieškovas pateikė teismui prašymą, kuriuo atsisakė reikalavimo UAB „DL transportas“ ir prašė pakeisti šio asmens procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus. Kadangi dėl iškeltos bankroto bylos trečiasis asmuo UAB „DL transportas“ negali atsiskaityti su ieškovu, tai patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo (laiduotojo) 119 690,18 Lt skolos, 7 061,17 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti 2008 m. rugsėjo 4 d. ieškovo ir atsakovo sudarytą laidavimo sutartį negaliojančia dėl apgaulės. Atsakovas paaiškino, kad trečiasis asmuo Sutarties pagrindu įgijo teisę pirkti kurą, atsiskaitant už jį ieškovo išduotomis kredito kortelėmis Statoil Routex Lietuvoje ir užsienyje. 2008 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas neįspėjęs blokavo trečiojo asmens naudojamas kuro kredito korteles ir taip sutrikdė bendrovės veiklą. Nors trečiasis asmuo nedelsdamas 2008 m. rugpjūčio 22 d. raštu kreipėsi į ieškovą patvirtindamas, kad pateiktos sąskaitos už kurą apmokėtos, ieškovas nurodė, kad kredito rizika šiam klientui yra pasiekusi ieškovui nepriimtiną lygį. Vykstant šalių deryboms, ieškovas žodžiu pareikalavo pateikti papildomą trečiojo asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą (ieškovui priimtinos bendrovės laidavimą). Atsakovas sutiko laiduoti už trečiojo asmens finansines prievoles ir 2008 m. rugsėjo 4 d. sudarė laidavimo sutartį. Tačiau ir sudarius laidavimo sutartį, ieškovas neatnaujino kuro pardavimo trečiajam asmeniui, be to, pareikalavo nedelsiant sumokėti visą iki laidavimo sutarties susidariusią jo skolą. Atsakovo nuomone, ieškovas, sudarydamas laidavimo sutartį, neketino tęsti sutarties su trečiuoju asmeniu ir šią aplinkybę nuslėpdamas bei reikalaudamas laiduoti siekė tik padidinti savo galimybes išsiieškoti trečiojo asmens skolą. Atsakovas, žinodamas, kad ieškovas neketina tęsti sutarties su trečiuoju asmeniu, nebūtų sudaręs laidavimo sutarties. Dėl šių aplinkybių laidavimo sutartis laikytina sudaryta dėl apgaulės, todėl pripažintina negaliojančia.

9Trečiasis asmuo UAB „DL transportas“ pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydamas priteisti iš ieškovo 7807,06 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens teigimu, ieškovui 2008 m. rugpjūčio 19 d. be įspėjimo blokavus trečiojo asmens naudojamas ROUTEX kredito korteles, jam buvo padaryta didelės tiesioginės ir netiesioginės žalos. Trečiasis asmuo, negalėdamas naudotis ieškovo kortelėmis ir pirkti kuro, buvo priverstas sustabdyti pervežimus, ieškoti alternatyvių, brangesnių kuro įsigijimo būdų. Dėl laiku nepristatytų krovinių pervežimų užsakovai pareikalavo 2000 eurų (6905,60 Lt) netesybų.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą ieškinio bankrutuojančiai UAB „DL transportas“ ir šią bylos dalį nutraukė; ieškinį atsakovui UAB „DL logistika“ atmetė; pripažino 2008 m. rugsėjo 4 d. UAB „DL logistika“ ir UAB „Lietuva Statoil“ sudarytą laidavimo sutartį negaliojančia; trečiojo asmens BUAB „DL transportas“ priešieškinį atmetė. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad laidavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta ne 2008 m. rugsėjo 4 d., bet 2008 m. rugpjūčio 4 d. (arba 2008 m. rugpjūčio 5d.), sutartyje įsivėlė rašybos klaida. Teismas pažymėjo, kad ieškovas keletą kartų keitė savo poziciją dėl laidavimo sutarties sudarymo datos (2008 m. lapkričio 21 d. ieškinyje nurodė, jog laidavimo sutartis sudaryta 2008 m. rugsėjo 4 d.; 2009 m. vasario 24 d. atsiliepime į priešieškinius ieškovas nurodė, kad laidavimo sutartis sudaryta ne rugsėjo 4 d., o rugpjūčio 4 d., t. y. dėl rašybos klaidos netinkamai nurodyta sutarties sudarymo data; kaip liudytojas apklaustas ieškovo darbuotojas V. S. nurodė, kad jis rengęs sutarties tekstą, per klaidą įrašęs rugsėjo mėnesį, sutartį jos sudarymo dieną pasirašė E. O. (E. O.) ir ieškovo atstovė G. M.; paskutiniame teismo posėdyje paaiškėjus, kad ieškovo vardu sutartį pasirašiusi G. M. 2008 m. rugpjūčio 4 d. atostogavo, ieškovas pakeitė savo parodymus ir teigė, kad su atsakovo direktoriumi E. O. susitiko ne rugpjūčio 4–ąją, bet 5–ąją, o ieškovo vardu sutartį G. M. pasirašė grįžusi po atostogų (2008 m. rugpjūčio 12 d.). Teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovo darbuotojų elektroninis susirašinėjimas patvirtina aplinkybę, kad draudimo kompanijai Euler Hermes Kreditversicherung AG Lietuvos filialui atsakovo UAB ,,DL logistika“ balansai (būtent pagal kuriuos draudimo kompanija galėjo apsispręsti dėl kredito limito dydžio) buvo nusiųsti ne anksčiau kaip 2008 m. rugpjūčio 5 d. po 15 val. 12 min., taip pat tai, kad tarp atsakovo dokumentų, skirtų siųsti faksu draudimo kompanijai, laidavimo sutarties nebuvo. Tačiau, teismo vertinimu, nelaikytina, kad nurodytas susirašinėjimas patvirtina šalių susitikimo ir laidavimo sutarties pasirašymo būtent rugpjūčio 5–ąją faktą. Sistemiškai vertindamas visas bylos aplinkybes, draudimo kompanijos Euler Hermes Kreditversicherung AG Lietuvos filialo 2008 m. rugpjūčio 8 d. patvirtinimo dėl suteiktos nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. pirkėjui UAB ,,DL transportas“ draudimo apsaugos tekstą, teismas padarė išvadą, kad laidavimo sutartis pasirašyta būtent laidavimo sutartyje nurodytą dieną. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas, 2008 m. rugsėjo 4 d. sudarydamas laidavimo sutartį, neketino tęsti sutarties su UAB „DL transportas“ vykdymo ir leisti šiam juridiniam asmeniui toliau piltis kurą jo norimais kiekiais, neviršijant nustatyto limito. Nors po laidavimo sutarties sudarymo UAB „DL transportas“ pylėsi kuro, tačiau jo buvo sunaudota keliomis dešimtimis kartų mažiau, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas, reikalaudamas laiduoti, siekė padidinti galimybę išsiieškoti trečiojo asmens UAB „DL transportas“ skolą, tačiau šią aplinkybę sąmoningai nuslėpė nuo atsakovo ir UAB „DL transportas“ – apgaule siekė sudaryti laidavimo sutartį. Ieškovo siekis nuslėpti tikruosius ketinimus nulėmė atsakovo valią, todėl laidavimo sutartį teismas laikė sudaryta dėl apgaulės ir pripažino negaliojančia. Pripažinęs laidavimo sutartį negaliojančia, teismas sprendė, kad nebeliko teisinio pagrindo solidariajai laiduotojo atsakomybei atsirasti, ir ieškinį atsakovui atmetė. Atsižvelgęs į tai, kad viena draudimo kompanija (Coface Austria Kreditversicherung AG, Lietuvos filialas) kredito draudimo apsaugą atšaukė, o kita (Euler Hermes Kreditversicherung AG Lietuvos filialas) suteikė daug mažesnę apsaugą, taip pat į tai, jog laiku neapmokėta UAB „DL transportas“ skola kartu su per 2008 m. rugpjūčio mėnesį įsipilto kuro verte viršijo draudimo kompanijos suteiktą 100 000 Lt kredito limitą, teismas padarė išvadą, kad ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 2.6 punktu, turėjo pagrindą be išankstinio pranešimo 2008 m. rugpjūčio 19 d. blokuoti kredito korteles ir jam (ieškovui) negali kilti pareigos atlyginti trečiojo asmens reikalaujamą žalą.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. birželio 10 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinys atmestas, atsakovo priešieškinis tenkintas, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šių dalių priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino, atsakovo priešieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kolegija nustatė, kad UAB „DL transportas“ suteikto kredito limitas buvo apdraustas draudimo sutartimi, sudaryta ieškovo, UAB „DL transportas“ ir Coface Austria Kreditversicherung AG, Lietuvos filialo, turėjusia galioti iki 2008 m. spalio 9 d., tačiau ši sutartis Coface Austria Kreditversicherung AG, Lietuvos filialo iniciatyva 2008 m. liepos 30 d. buvo atšaukta ir ieškovo suteiktas trečiajam asmeniui UAB „DL transportas“ kredito limitas nebebuvo užtikrintas, todėl ieškovas pareikalavo užtikrinti prievolių įvykdymą. Dėl Sutarties tretieji asmenys UAB „DL transportas“ ir Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos filialas sudarė naują draudimo sutartį, pagal kurią draudimo apsauga įsigaliojo nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. Ši draudimo sutartis ieškovui buvo pateikta 2008 m. rugpjūčio 8 d., joje pažymėta, kad draudimo apsauga įsigalioja tik esant tinkamai ir teisingai įformintam bei galiojančiam atsakovo laidavimui ne mažesne kaip kredito limitas suma. Kolegija sprendė, kad iš šios draudimo sutarties turinio matyti, jog, nesant atsakovo laidavimo, nebūtų ir draudiko sprendimo dėl draudimo apsaugos. Kolegijos vertinimu, kadangi draudimo sutartyje pažymėta, kad draudimo apsauga įsigalioja nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d., tai, sistemiškai vertinant įvykių seką, akivaizdu, jog ginčo laidavimo sutartis sudaryta ne 2008 m. rugsėjo 4–ąją, o 5–ąją, priešingu atveju nebūtų draudimo sutarties ir joje nurodomo įsigaliojimo termino – 2008 m. rugpjūčio 5 d. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovo ir atsakovo darbuotojų elektorinio susirašinėjimo duomenys patvirtina aplinkybę, jog draudimo kompanijai Euler Hermes Kreditversicherung AG Lietuvos filialui buvo siunčiami laiduotojo UAB ,,DL logistika“ balansai, kurie draudimo kompanijai buvo būtini, siekiant apsispręsti dėl kredito limito dydžio ir draudimo apsaugos suteikimo. Atkreipusi dėmesį į tai, kad ieškovo 2008 m. rugpjūčio 22 d. pranešime nurodoma apie laiduotoją ir vertinama jo turtinė padėtis, o Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialo draudimo apsauga buvo atšaukta 2008 m. liepos 30 d., kolegija sprendė, jog šiame pranešime turima omenyje jau galiojanti laidavimo sutartis, ir ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad jau iki 2008 m. rugpjūčio 22 d. atsakovas buvo laidavęs už UAB „DL transportas“ tinkamą prievolių įvykdymą. Sistemiškai įvertinusi įvykių seką, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog laidavimo sutartis sudaryta rugsėjo 4 d., netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Pripažinus, kad laidavimo sutartis sudaryta 2008 m. rugpjūčio 5 d., po jos sudarymo UAB „DL transportas“ buvo tiekiamas kuras ir kortelės blokuotos tik rugpjūčio 22 d., gerokai viršijus nustatytą 100 000 Lt kredito limitą, kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog po laidavimo sutarties sudarymo ieškovas nebetiekė kuro ir neketino vykdyti sutarties, laidavimo sutartis buvo sudaryta ieškovui nuslėpus tikrąsias jos sudarymo aplinkybes ar dėl apgaulės. Kolegija konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovas neteisingai išreiškė valią sudaryti laidavimo sandorį, jo valią lėmė neteisingai suvoktos kurios nors esminės laidavimo sutarties aplinkybės dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų. Kolegija nurodė, kad atsakovas, pasirašęs laidavimo sutartį, kartu su UAB „DL transportas“ tapo solidariuoju bendraskoliu. Kolegija nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi UAB „DL transportas“ iškėlta bankroto bylą, o 2010 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtintas ieškovo 179 122,03 Lt reikalavimas.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Dėl laidavimo sutarties sudarymo momentą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė laidavimo sutarčių sudarymo momentą reglamentuojančias teisės normas. Pagal CK 6.181 straipsnio 4 dalies, 6.159, 6.79 straipsnių normas laidavimo sutarčiai nustatyta privaloma rašytinė forma, t. y. laidavimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas rašytine forma. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta ne joje nurodyta data, bet 2008 m. rugpjūčio 5 d., vadovaudamasis iš esmės vieninteliu netiesioginiu įrodymu – aiškindama Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos filialo sprendimo dėl draudimo apsaugos suteikimo turinį. Pažeisdamas imperatyviąsias CK 6.79, 6.181 straipsnio 4 dalies, 6.159 straipsnio normas bei ignoruodamas laidavimo sutraties 8.1 punkto sąlygą, pagal kurią sutartis įsigalioja po to, kai ją pasirašo abi sutarties šalys, apeliacinės instancijos teismas netyrė laidavimo sutarties pasirašymo aplinkybių ir jomis nesirėmė. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad net pats ieškovas neigia, jog laidavimo sutartis buvo sudaryta 2008 m. rugpjūčio 5 d. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas keletą kartų keitė savo poziciją dėl tikrosios laidavimo sutarties sudarymo datos. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė, nemotyvavo, kodėl atmeta įrodymus, patvirtinančius, jog laidavimo sutartis 2008 m. rugpjūčio 5 d. dar nebuvo sudaryta. Apeliacinės instancijos teismas pripažino laidavimo sutarties sudarymo momentą neištyręs, kada šalių susitarimas įgijo privalomą rašytinę formą.

162. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Muaro krautuvė” v. Vilniaus m. valstybinės mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999; 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Ž. v. Kauno apskrities viršininko administracijai ir kt., bylos Nr. 3K-3-673/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos apskrities viršininko administracija v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2008; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-588/25009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl laidavimo sutarties momento, vadovavosi Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos filialo draudimo sutarties teksto aiškinimu, nurodydamas, kad šią sutartį sudarė UAB „DL transportas“ ir draudimo bendrovė. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad ją sudarė ne UAB „DL transportas“, o ieškovas. Nei UAB „DL transportas“, nei kasatorius derybose dėl nurodytos draudimo sutarties sudarymo nedalyvavo, draudimo sutarties sąlygos su jais nebuvo derinamos, apie šios sutarties sąlygas šie asmenys sužinojo tik pasirašydami laidavimo sutartį. Neišsamus, nevisapusiškas draudimo sutarties sudarymo aplinkybių ištyrimas lėmė neteisingą teismo išvadą. Apeliacinės instancijos teismas neišsprendė įrodymuose esančių prieštaravimų, nemotyvuodamas atmetė kasatoriaus poziciją pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta ne joje nurodyta data, bet rugpjūčio 5 d., nepašalino įrodymų prieštaravimų ir vadovavosi tik netiesioginiu įrodymu, t. y. rėmėsi prielaida, jog, esant draudimo sutartyje nuostatai, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d., manytina, jog laidavimo sutartis sudaryta būtent rugpjūčio 5–ąją. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvuodamas atmetė pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, kurių pagrindu buvo nustatyta, kad laidavimo sutartis sudaryta po to, kai ieškovas nutraukė kuro tiekimo sutartį. Pripažindamas, kad per klaidą neteisingai yra nurodyta laidavimo sutarties sudarymo data, apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino, kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių šalys neteisingai nurodė tiek mėnesį, tiek dieną; nevertino paties ieškovo į bylą pateiktų įrodymų, kad jam atstovavusi ir sutartį pasirašiusi jo darbuotoja G. M. iki 2008 m. rugpjūčio 11 d. atostogavo; liudytojo V. S. parodymų, kad atsakovą kvietė derybų dėl laidavimo sutarties sudarymo jau žinodamas apie suteiktą kredito limitą (o ne iki kredito draudimo apsaugos suteikimo); kasatoriaus parodymų dėl laidavimo sutarties sudarymo momento, kurių kasatorius, priešingai nei ieškovas, nekeitė visos bylos nagrinėjimo metu; kitų įrodymų, kurie patvirtina, jog laidavimo sutartis buvo sudaryta po kuro tiekimo sutarties nutraukimo.

173. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tiek pagal CK 1.91 straipsnio normą, tiek pagal teismų praktiką apgaulė, formuojant šalies valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidina kitą šalį tam, kad ši sudarytų sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. E. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-760/2003; kt.); apgaulė gali būti pripažįstamas ne tik klaidingas žinių pranešimas, bet ir svarbių aplinkybių kitai šaliai nutylėjimas tam, jog pastaroji sudarytų šį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2005; kt.); siekiant nustatyti, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, svarbu aiškintis ne tik šalies veiksmus iki sandorio ir jo sudarymo metu, bet svarbu analizuoti jo elgesį prieš sutarties sudarymą, sudarant ir po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. ir kt. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, neištyrė šalių elgesio iki laidavimo sutarties sudarymo, nors tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad reikalavimą sudaryti laidavimo sutartį pateikė ieškovas; aplinkybių, paaiškinančių, kodėl kasatorius sutiko sudaryti laidavimo sutartį apeliacinės instancijos teismo nustatytą 2008 m. rugpjūčio 5 d.; šalių elgesio po laidavimo sutarties sudarymo (kodėl esant laidavimui (jei jau tuo metu toks buvo) ir kredito draudimui ieškovas be įspėjimo nutraukė kuro tiekimo sutartį; dėl kokių priežasčių ieškovas po 2008 m. rugpjūčio 29 d., t. y. po to, kai per savaitę nuo kredito kortelių blokavimo kasatorius ir UAB „DL transportas“ atliko visus pradelstus mokėjimus, ieškovas vis tiek neatnaujino kuro tiekimo). Netinkamai ištyręs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas klaidingai nustatė laidavimo sutarties sudarymo aplinkybes ir dėl to klaidingai taikė dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, apskųstą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

191. Dėl laidavimo sutarties sudarymo momentą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.181 straipsnio 4 dalies, 6.156, 6.79 straipsnio normas. Šalių sudaryta laidavimo sutartis yra rašytinė, t. y. sudaryta nepažeidžiant įstatyme nustatytos privalomos laidavimo sutarties formos. Kadangi laidavimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, apeliacinės instancijos teismas, visapusiškai ištyręs visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, jog laidavimo sutartį kasatorius pasirašė 2008 m. rugpjūčio 5 d. susitikimo metu. Aplinkybė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu keitė poziciją dėl sutarties sudarymo momento, neįrodo, kad laidavimo sutartis buvo pasirašyta 2008 m. rugsėjo 4 d. Ieškovas nekeitė pozicijos dėl to, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta iki kortelių blokavimo.

202. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų draudimo bendrovių sprendimus dėl kredito limito suteikimo ir atšaukimo, ieškovo pranešimą bei liudytojų parodymus, turėjo pagrindą daryti išvadą, kad sprendimas dėl kredito limito buvo priimtas po to, kai ieškovas ir kasatorius sudarė laidavimo sutartį. Tai, kad kasatorius nedalyvavo derybose dėl draudimo sutarties sudarymo, neturi teisinės reikšmės nei ginčui išspręsti, nei kasatoriaus nurodytoms materialiosios teisės normoms taikyti. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

213. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas nuosekliai ir aiškiai analizavo byloje esančius įrodymus, susijusius su laidavimo sutarties pasirašymu, trečiojo asmens skola ir kuro tiekimo nutraukimu, aiškinosi šalių elgesį prieš ir po laidavimo sutarties pasirašymo, nustatė laidavimo sutarties pasirašymo tikslą, todėl nepažeidė CK 1.91 straipsnio normos aiškinimo ir taikymo.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina teisės taikymo aspektu apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šios nuostatos teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama kasatoriaus UAB ,,DL logistika“ kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnis). Kasatoriaus UAB ,,DL logistika“ kasaciniame skunde, nors ir prašoma panaikinti visą apeliacinės instancijos teismo nutartį, tačiau motyvuoti kasacijos pagrindai nurodomi tik dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria panaikinta dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo ir priimtas naujas sprendimas. Taigi, kasacinio peržiūrėjimo objektas šioje byloje yra apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikinta dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo ir priimtas naujas sprendimas.

26Dėl laidavimo sutarties sudarymo momento ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo jam nustatyti

27CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Sutarties pagrindu esantis šalių susitarimas turi atitikti sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas. CK 6.162–6.187 straipsniuose reglamentuojama sutarties sudarymo procedūra. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis yra pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuota, kad sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akcepto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LUAB ,,Tradicija“ v. UAB ,,LNTV“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-353/2011); pagal bendrąją taisyklę sutartis laikoma sudaryta nuo momento, kai šis susitarimas pasiekiamas – oferentas gauna akceptą; tuo atveju, kai sutarčiai įstatyme nustatyta privaloma jos forma (pvz., notarinė), tai pagal bendrąją taisyklę tokia sutartis laikoma sudaryta ne nuo šalių susitarimo, o nuo sutarties notarinio patvirtinimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-363/2009); galioja bendroji taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Ši aplinkybė ypač reikšminga tais atvejais, kai šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą apsikeičia savo pasiūlymais, juos greitai keičia ir t. t. Šalių susitarimas tokiais atvejais pasiekiamas palaipsniui, nuosekliai derantis ir ieškant sutarimo dėl atskirų sutarties sąlygų. Tokiais atvejais, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, klasikinė ofertos–akcepto taisyklė nėra pakankama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vingio kino teatras“ v. UAB ,,Eika“, bylos Nr. 3k-3-38/2005).

28Pagal CK 6.181 straipsnio 4 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Įstatyme nustatyta privaloma rašytinė laidavimo sutarties forma, jos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 6.79 straipsnis). Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Šios formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (CK 1.76 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis, 6.79, 6.159, 6.1.167, 6.173, 6.181 straipsniai) laidavimo sutartis laikytina sudaryta nuo to momento, kai abi sutarties šalys, laikydamosi teisės aktų reikalavimų, savo valią sudaryti sutartį išreiškia raštu.

29Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. Mikliušienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr.3K-3-99/2009).

30Kasatorius, prašydamas pripažinti ginčijamą laidavimo sutartį negaliojančia kaip sudaryta dėl apgaulės, nurodė, kad laidavimo sutartis sudaryta joje nurodyta data. Ieškovas, keletą kartų keisdamas savo poziciją, byloje teigė, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta ne joje nurodyta data, bet rugpjūčio pradžioje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažino, kad laidavimo sutartis sudaryta joje nurodyta data, t. y. 2008 m. rugsėjo 4 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta ne 2008 m. rugsėjo 4 d., o 2008 m. rugpjūčio 5 d. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė: šio teismo nustatyta aplinkybe, kad tretieji asmenys UAB „DL transportas“ ir Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos filialas sudarė draudimo sutartį, pagal kurią draudimo apsauga įsigaliojo nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d.; trečiojo asmens Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos filialo 2008 m. rugpjūčio 8 d. ieškovui pateikto patvirtinimo dėl dalinės draudimo apsaugos (T. 1, b. l. 154; apeliacinės instancijos teismo nutartyje klaidingai nurodoma, kad nurodytas dokumentas yra antrame bylos tome) sąlyga, jog draudimo apsauga įsigaliojo nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. ir ji galioja tik esant tinkamai ir teisingai įformintam bei galiojančiam kasatoriaus laidavimui; šalių darbuotojų elektroninio susirašinėjimo duomenų bei ieškovo 2008 m. rugpjūčio 22 d. pranešimo UAB ,,DL logistika“ turinio vertinimu.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei nurodyta teismų praktika, atsižvelgusi į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ne visus įrodymus, nevertino jų viseto, neanalizavo faktinių duomenų prieštaravimų ir jų nepašalino, nemotyvuotai nesirėmė tam tikrais įrodymais, netyrė ir nevertino visų turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių ir dėl to galėjo padaryti neteisingas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei materialiosios teisės normų taikymo.

32Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad UAB „DL transportas“ ir Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos filialas sudarė draudimo sutartį, apeliacinės instancijos teismas nustatė neįvertinęs byloje surinktų duomenų viseto. Vien tik tai, kad trečiojo asmens Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos filialo 2008 m. rugpjūčio 8 d. ieškovui pateiktame patvirtinime dėl dalinės draudimo apsaugos (T. 1, b. l. 154) pirkėju įrašytas UAB „DL transportas“, nėra pakankamas pagrindas, atsižvelgiant į kitus faktinius bylos duomenis, konstatuoti nurodytą aplinkybę. Pažymėtina, kad atsiliepime į priešieškinius ieškovas nurodė, kad būtent jis kreipėsi į draudimo kompaniją Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos filialą dėl draudimo apsaugos suteikimo UAB „DL transportas“. Aplinkybės, susijusias su šiai bylai išspręsti reikšmingu trečiojo asmens Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos filialo draudimo apsaugos suteikimu trečiajam asmeniui UAB „DL transportas“, byloje nėra tirtos ir nustatytos. Bylos medžiagoje nėra sutarties, sudarytos trečiojo asmens UAB „DL transportas“ ir Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos filialo. Neatkreipta dėmesio į tai, kad netirta ir nevertinta, jog trečiasis asmuo Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos filialas, dėstydamas savo poziciją šioje byloje (T. 2, b. l. 102, 103), remiasi tarp jo ir ieškovo 2006 m. vasario 1 d. sudaryta draudimo sutartimi. Padaręs byloje surinktais įrodymais nepagrįstą išvadą dėl sutartinių santykių tarp UAB „DL transportas“ ir Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos filialo egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad ginčo laidavimo sutartis sudaryta būtent 2008 m rugpjūčio 5 d., nes priešingu atveju nebūtų draudimo sutarties ir joje nurodomo įsigaliojimo termino – 2008 m. rugpjūčio 5 d. Be to, pastaroji apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta neatsižvelgus į bylos duomenis apie ankstesnę šalių praktiką dėl draudimo ir laidavimo sutarčių sudarymo. Bylos duomenimis, UAB „DL transportas“ suteikto kredito limitas anksčiau buvo apdraustas Coface Austria Kreditversicherung AG, Lietuvos filialo. Byloje esančiame Coface Austria Kreditversicherung AG, Lietuvos filialo sprendime dėl pirkėjo kredito limito nurodyta, kad suteikimas galioja nuo 2006 m. spalio 9 d., o sprendimas dėl kredito limito suteikimo galioja su sąlyga, kad galioja laidavimo sutartis, pagal kurią už UAB „DL transportas“ įsipareigojimus laiduoja UAB „Daisotros logistika“ (T. 2, b. l. 8, 9), tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atitinkama laidavimo sutartis buvo sudaryta 2007 m. spalio 3 d. (T. 2, b. l. 12).

33Vertinant tokius bylos duomenis apie ankstesnę šalių praktiką dėl draudimo ir laidavimo sutarčių sudarymo, negalima būtų daryti vienareikšmės išvados, kad, draudimo sutartyje esant sąlygai, jog draudimo sutartis galioja tik galiojant laidavimui, laikytina, kad draudimo sutartis sudaryta jau esant pasirašytai laidavimo sutarčiai.

34Byloje pateiktas šalių darbuotojų elektroninis susirašinėjimas bei ieškovo 2008 m. rugpjūčio 22 d. pranešimas UAB ,,DL logistika“, atsižvelgiant į juose esančią informaciją apie ginčo laidavimo sutarties sudarymo momentą, turi būti vertinami visų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Ieškovo 2008 m. rugpjūčio 22 d. pranešimas UAB ,,DL logistika“ vertintinas atsižvelgiant ir į tai, kad 2007 m. spalio 3 d. sudarytoje laidavimo sutartyje nurodyta, jog ji galioja iki 2008 m. spalio 9 d. (T. 2, b. l. 12). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas ginčo laidavimo sudarymo sutarties momentą, netyrė ir nepasisakė dėl sutartyje nurodytos jos sudarymo datos – nesiaiškino ir nevertino, dėl kokių priežasčių, esant nustatytai kitai jos sudarymo datai, neteisingai nurodyti tiek jos sudarymo mėnuo, tiek diena, nevertino ieškovo į bylą pateiktų įrodymų, kad laidavimo sutartį pasirašiusi jo darbuotoja G. M. 2008 m. rugpjūčio 1–11 d. atostogavo, ir neatsižvelgė į sutarties 8.1 punkto sąlygą, pagal kurią sutartis įsigalioja po to, kai ją pasirašo abi sutarties šalys, taip pat nevertino aplinkybės, kad Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos filialui iki sprendimo suteikti draudimo apsaugą laidavimo sutartis nebuvo pateikta (ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad draudimo kompanijai nebuvo siųsta laidavimo sutartis), netyrė aplinkybių, dėl kurių Euler Hermes Kreditversicherungs-AG Lietuvos filialo 2008 m. rugpjūčio 8 d. ieškovui pateiktame patvirtinime dėl dalinės draudimo apsaugos (T. 1, b. l. 154) yra nurodoma būtent į kasatoriaus laidavimą, ir pan.

35Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra nustatytas teisinis pagrindas naikinti apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria panaikinta dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo ir priimtas naujas sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis). Kadangi byloje būtina tirti ir nustatyti faktines bylos aplinkybes, tai, panaikinus apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, byla dėl tos dalies grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Naikinant nurodytą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, taip pat naikintina ir nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

36Teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepasisako, nes šalių elgesį CK 1.91 straipsnio aspektu galima įvertinti tik tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustačius ginčo laidavimo sutarties sudarymo momentą.

37Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

38Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 56,13 Lt. Kadangi bylos dalis grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 362 straipsniu,

Nutarė

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kuria panaikinta dalis Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimtas naujas sprendimas bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo dalis, palikti nepakeistą.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami laidavimo sutarties sudarymo momento nustatymo, jos pripažinimo... 6. Ieškovas 2005 m. spalio 27 d. sudarė su UAB „DL transportas“ „UAB... 7. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi UAB „DL... 8. Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti 2008 m. rugsėjo 4 d. ieškovo ir... 9. Trečiasis asmuo UAB „DL transportas“ pareiškė savarankiškus... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu priėmė ieškovo... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 15. 1. Dėl laidavimo sutarties sudarymo momentą reglamentuojančių... 16. 2. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos dėl įrodinėjimo ir įrodymų... 17. 3. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos dėl materialiosios teisės normų,... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą... 19. 1. Dėl laidavimo sutarties sudarymo momentą reglamentuojančių... 20. 2. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos dėl įrodinėjimo ir įrodymų... 21. 3. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos dėl materialiosios teisės normų,... 22. Teisėjų kolegija... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio... 26. Dėl laidavimo sutarties sudarymo momento ir įrodymų vertinimo taisyklių... 27. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau... 28. Pagal CK 6.181 straipsnio 4 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai... 29. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 30. Kasatorius, prašydamas pripažinti ginčijamą laidavimo sutartį... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso teisės normose įtvirtintomis... 32. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad UAB „DL transportas“ ir... 33. Vertinant tokius bylos duomenis apie ankstesnę šalių praktiką dėl draudimo... 34. Byloje pateiktas šalių darbuotojų elektroninis susirašinėjimas bei... 35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra nustatytas teisinis pagrindas naikinti... 36. Teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepasisako, nes... 37. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 38. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...