Byla 2-2082/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Blokhausas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties dalies, kuria paskirtas uždarosios akcinės bendrovės „Marisira“ bankroto administratorius, civilinėje byloje Nr. B2-3920-661/2013 pagal Ramirent Baltic AS, Lietuvoje veiklą vykdančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Marisira“ iškėlimo, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė „KM Invest“, uždaroji akcinė bendrovė „Toi – Toi Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Blokhausas“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas Ramirent Baltic AS, Lietuvoje veiklą vykdantis per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovui UAB „Marisira“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Bankroto centras“.

5Reikalavimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo palaikė ir tretieji asmenys UAB „KM Invest“, UAB „Blokhausas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste - VSDFV) Vilniaus skyrius, UAB „Toi – Toi Lietuva“, kurie įmonės bankroto administratoriais siūlė skirti atitinkamai: UAB „KM Invest“ - UAB „Geraldis“, UAB „Blokhausas“ – UAB „Ad acta“, VSDFV Vilniaus skyrius – S. L., UAB „Toi – Toi Lietuva“ – UAB „Insolvensa“.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Marisira“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi skyrė UAB „Bankroto centras“.

8Pirmosios instancijos teismas įvertinęs siūlomų skirti bankroto administratorių ir jų darbuotojų užimtumą, baigtų procedūrų skaičių, bankroto administratoriumi skyrė UAB „Bankroto centras“, kuris teismo vertinimu, užtikrins operatyvų ir efektyvų atsakovo bankroto procedūrų vykdymą.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Blokhausas“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria paskirtas bankroto administratorius ir atsakovo UAB „Marisira“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Ad acta“.

11Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Pirmosios instancijos teismo paskirtojo bankroto administratoriaus profesinių pareigų atlikimo praktika kelia pagrįstų abejonių dėl administratoriaus gebėjimo tinkamai vykdyti bankroto procedūras, kadangi įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatytas UAB „Bankroto centras“ aplaidumas.

132. Apelianto vertinimu, teismas, pasirinkdamas bankroto administratorius kandidatūrą, taikė netinkamus kriterijus, taip pat neatkreipė dėmesio, jog paskirtasis bankroto administratorius neatitinka pagrindinio kriterijaus, kuriuo remiantis buvo pasirinkta būtent ši kandidatūra – mažesnio bankroto administratoriaus darbo krūvio.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Ramirent Baltic AS, Lietuvoje veiklą vykdantis per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

151. Pareiškėjo teigimu, apelianto nurodyta nutartimi, neva patvirtinančia, jog paskirtasis bankroto administratorius neturi tinkamos kompetencijos bankroto procedūroms vykdyti, nebuvo nustatyti UAB „Bankroto centras“ netinkami ar aplaidūs veiksmai.

162. Apelianto argumentai dėl pernelyg didelio paskirtojo bankroto administratoriaus darbo krūvio neatitinka tiesos, be to, šis kriterijus nėra lemiantis parenkant bankroto administratoriaus kandidatūrą.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Bylos, pagal trečiojo asmens UAB „Blokhausas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties dalies, kuria paskirtas UAB „Marisira“ bankroto administratorius, civilinėje byloje Nr. B2-3920-661/2013 pagal Ramirent Baltic AS, Lietuvoje veiklą vykdančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Marisira“ iškėlimo, nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną, t. y. 2013 m. rugpjūčio 29 d., pareiškėjas Ramirent Baltic AS, Lietuvoje veiklą vykdantis per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą patvirtinti jo pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Marisira“ iškėlimo, atsiėmimą. Tokį savo prašymą ieškovas Ramirent Baltic AS, Lietuvoje veiklą vykdantis per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, grindžia CPK 139 straipsniu. Pagal CPK 1 str. 1 d. darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) 1 straipsnio 3 dalį kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Nors pareiškėjas nurodė, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiima, tačiau iš paties pareiškimo turinio (už UAB „Marisira“ atsiskaitė trečiasis asmuo, dėl ko kreditorius nebeturi pretenzijų dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo), galima daryti išvadą, kad pareiškimo siekta atsisakyti. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalį pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo galima atsisakyti tik iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju teismas 2013 m. birželio 20 d. priėmė nutartį iškelti atsakovo įmonei bankroto bylą. Iškėlus įmonei bankroto bylą, įstatymas nenumato galimybės atsisakyti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina pareiškėjo prašymo. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjo Ramirent Baltic AS, Lietuvoje veiklą vykdančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, prašymą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo pateikė ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys. Todėl įmonei iškėlus bankroto bylą ją nutraukti būtų galima tik ĮBĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. visiems kreditoriams atsisakius reikalavimų įmonei, įmonei atsiskaičius su kreditoriais ar pasirašius taikos sutartį. Šiuo atveju matyti, jog atsakovas atsiskaitė tik su pareiškėju, todėl jam nepalaikant reikalavimų dėl bankroto bylos tolesnio nagrinėjimo, pareiškėjui suteikiama galimybė prašyti bankroto administratoriaus jo neįtraukti į kreditorių sąrašą arba ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir įstatyme nenustačius galimybių atsisakyti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo jau priėmus nutartį, kuria įmonei iškelta bankroto byla, pareiškėjo prašymas netenkinamas, o byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pateikto atskirojo skundo ribose, t. y. patikrinant nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, teisėtumą ir pagrįstumą.

19Bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų priklauso visų kreditorių ir pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas (ĮBĮ 11 str. 1, 3 d.). Dėl šios priežasties bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ 11 str. 1, 4 d.). Tuo atveju, kai administruoti įmonę pretenduoja keli asmenys, atitinkantys įstatymo reikalavimus (ĮBĮ 11 str. 1 d.), ir nėra priežasčių, dėl kurių jie negalėtų teikti konkrečios įmonės administravimo paslaugų (ĮBĮ 11 str. 4 d.), teismui tenka pareiga iš konkuruojančių administratorių parinkti vieną, kuris administruos įmonę. ĮBĮ nepateikia kriterijų, į kuriuos turėtų atsižvelgti teismas parinkdamas bankrutuojančios įmonės administratorių, tačiau jie yra suformuluoti teismų praktikoje ir teisės doktrinoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2643/2012). Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl konkrečiu atveju gali būti vertinamos ir kitos aplinkybės, kurios teismo vertinimu padės įvertinti administratorių kandidatūrų atitiktį įstatymo reikalavimams. Be to, tarp kriterijų, kuriais remiantis vertinamos bankroto administratorių kandidatūros, nėra hierarchijos, todėl kuriam iš jų, konkrečiu atveju, bus suteiktas prioritetas, priklauso nuo bylos aplinkybių sąlygoto teismo požiūrio. Teismas, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skirti bankroto administratorių, neprivalo vertinti administratorių kandidatūrų pagal visus teismų praktikoje ir teisės doktrinoje suformuotus kriterijus, o pasirenka tuos, kurie jo vertinimu leis tinkamai nuspręsti, kuri iš siūlomų kandidatūrų yra tinkamiausia. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs jog iš esmės visos siūlomos administratorių kandidatūros atitinka įstatymu joms keliamus reikalavimus, atsižvelgęs į administratorių darbo krūvį, sprendė, jog pareiškėjo pasiūlyta bankroto administratoriaus kandidatūra atitiks visus bankroto administratoriui keliamus reikalavimus ir užtikrins tinkamą bankroto procedūrų vykdymą. Kadangi, kaip buvo minėta, teismui sprendžiančiam klausimą dėl bankroto administratorius kandidatūros skyrimo paliekama diskrecijos teisė pasirinkti kriterijus, pagal kuriuos jis vertins siūlomus kandidatus teikti bankroto administravimo paslaugas, o nagrinėjamu atveju teismas savo pasirinkimą motyvavo ir pagal jį įvertino visas asmenų, siekiančių teikti bankroto administravimo paslaugas UAB „Marisira“ bankroto byloje, kandidatūras, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundo argumentas, jog teismas pasirinko netinkamą kriterijų siūlomiems administratoriams įvertinti, atmestinas kaip nepagrįstas.

20Atmestinas ir apelianto argumentas, jog bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas asmuo dėl didelio darbo krūvio nesugebės tinkamai užtikrinti bankroto procedūrų vykdymą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, užimtumo kriterijus, kaip ir vien tik administratoriaus darbo didelė patirtis ar pakankamas įvairių sričių darbuotojų skaičius bei pakankamai didelis baigtų procesų kiekis nėra lemiantys parenkant bankroto administratoriaus kandidatūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-835/2009, 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1486/2009), tačiau vertintinas kartu su įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito kandidato tinkamumą eiti administratorius pareigas, visuma. Be to, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas Ramirent Baltic AS atsiliepime į apeliacinį skundą, geriausiai savo užimtumą gali įvertinti pats administratorius. Jis geriausiai žino, kiek, priklausomai nuo eigos ir kitų bankroto proceso ypatumų, laiko sąnaudų reikalauja jo vykdomos bankroto administravimo procedūros ir todėl būtent pats administratorius gali ir turi įvertinti, ar yra pajėgus administruoti dar vieną bankrutuojantį subjektą. Šias aplinkybes kandidatai administruoti atsakovą įvertina prieš pateikdami sutikimą administruoti konkrečią įmonę, o sutikimas be kita ko reiškia kandidato subjektyvų įvertinimą, kad kitos administruojamos procedūros nereikalauja tiek laiko sąnaudų, kad administratorius nebeturėtų realių galimybių pakankamai laiko skirti (tinkamai atlikti administratoriaus funkcijas) dar viename bankroto procese.

21Apeliantas, siekdamas įrodyti, jog paskirtasis bankroto administratorius neužtikrins tinkamų bankroto procedūrų vykdymą teigia, jog paskirtojo bankroto administratorius kompetencija kelia abejonių, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3154-104/2013, buvo nustatytas šio administratoriaus aplaidumas. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su apelianto nurodyta nutartimi visų pirma pažymi, jog šioje nutartyje buvo sprendžiamas ne bankroto administratoriaus skyrimo, pakeitimo, nušalinimo nuo pareigų, bet kreditorių susirinkimų nutarimų galiojimo klausimas. Skundą pateikę įmonės, kuriai iškelta bankroto byla ir kurios administratoriumi taip pat paskirtas UAB „Bankroto centras“, kreditoriai teigė, jog bankroto administratorius tinkamai neinformavo visų kreditorių apie planuojamus kreditorių susirinkimus, dėl ko jie turi būti pripažinti negaliojančiais. Šioje nutartyje teismas nėra išsakęs nuomonės dėl bankroto administratoriaus pareigų atlikimo, nevertino jo kompetencijos ir gebėjimo teikti bankroto administravimo paslaugas, tuo labiau nenurodė, jog UAB „Bankroto centras“ netinkamai ar aplaidžiai vykdė bankroto procedūras. Priešingai, teismas išnagrinėjęs kreditorių skundus dėl kreditorių susirinkimų pripažinimo neteisėtais, konstatavo, jog UAB „Bankroto centras“ tinkamai pranešė kreditoriams apie vyksiantį susirinkimą, todėl sprendė jog pagrindo tenkinti skundus nėra. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jos apelianto teiginiai dėl nutartimi konstatuoto bankroto administratoriaus darbo aplaidumo neatitinka tiesos, dėl to atmestini.

22Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Apeliantas duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių paskirtojo bankroto administratoriaus suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi nepateikia, aplinkybių, kurios leistų abejoti UAB „Bankroto centras“ šališkumu, nenurodyta, duomenų ir įrodymų, leidžiančių abejoti jo kompetencija ar gebėjimu tinkamai ir laiku atlikti pavestas funkcijas nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties.

23Esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktikos suformuota nuostata, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojančios įmonės administratorių gali būti naikinama tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-963/2011) arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių kyla abejonių, ar paskirtasis administratorius galės tinkamai atlikti savo pareigas, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus, bankroto administratoriaus paskyrimo procedūra nebuvo pažeista, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl paskirto bankroto administratoriaus, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 377 str. 1 d. 1 p.).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Atskirojo skundo netenkinti.

26Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Marisira“ bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto centras“, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas Ramirent Baltic AS, Lietuvoje veiklą vykdantis per Ramirent... 5. Reikalavimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo palaikė ir tretieji... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi iškėlė... 8. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs siūlomų skirti bankroto... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Blokhausas“ prašo pakeisti... 11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 12. 1. Pirmosios instancijos teismo paskirtojo bankroto administratoriaus... 13. 2. Apelianto vertinimu, teismas, pasirinkdamas bankroto administratorius... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Ramirent Baltic AS, Lietuvoje... 15. 1. Pareiškėjo teigimu, apelianto nurodyta nutartimi, neva patvirtinančia,... 16. 2. Apelianto argumentai dėl pernelyg didelio paskirtojo bankroto... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 18. Bylos, pagal trečiojo asmens UAB „Blokhausas“ atskirąjį skundą dėl... 19. Bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto... 20. Atmestinas ir apelianto argumentas, jog bankrutuojančios įmonės... 21. Apeliantas, siekdamas įrodyti, jog paskirtasis bankroto administratorius... 22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad parenkant... 23. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 25. Atskirojo skundo netenkinti.... 26. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria...