Byla 2A-746-520/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui, atsakovei I. M., atsakovų atstovams advokatui Vidui Vilkui, I. Z., trečiųjų asmenų atstovams A. M., A. A., vertėjai Ingridai Kaplun, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje dėl įsakymo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, nuosavybės teisės liudijimo dalių panaikinimo ir restitucijos taikymo pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, I. M., D. N., A. N., I. N. (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja: E. P., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Registrų centras, Vilniaus 14-ojo notarų biuro notarė R. B.),

Nustatė

2Ieškovas R. L. 2006-05-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė: pripažinti negaliojančiomis Vilniaus apskrities viršininko 1998-07-07 įsakymo Nr. 1967-01 dalį, kuria V. N. nuspręsta parduoti 334 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1998-08-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/98-16091 dalį, kuria Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau ir VAVA) V. N. pardavė 334 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1998-10-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14-3693 dalį, kuria V. N. pardavė S. M. (M.) 334 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); panaikinti 2001-10-18 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalį, pagal kurią atsakovė I. M. paveldėjo 334 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); grąžinti 334 kv. m namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valstybei; įpareigoti VAVA grąžinti D. N. 85,26 Lt, kurie buvo sumokėti už 334 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą pagal 1998-08-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; įpareigoti D. N. grąžinti I. M. 4846,69 Lt, kurie buvo sumokėti už 334 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą pagal 1998-10-21 pirkimo-pardavimo sutartį.

3Nurodė, kad jam (ieškovui) 2003-02-26 buto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), name yra dar du butai, kurie priklauso atsakovei I. M., paveldėjusiai butą po vyro S. M. (M.) mirties, ir valstybei. Prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra suformuota 1270 kv. m privati namų valda, todėl jis pagal Žemės reformos įstatymo 9 str., Vyriausybės 1997-07-07 nutarimo Nr. 987 7.1.1.1. p. turi teisę išsipirkti 334 kv. m iš suformuoto namų valdos sklypo. Tačiau Vilniaus apskrities viršininko 1998-07-07 įsakymu Nr. 1967-01 buvo nuspręsta V. N. parduoti visą namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nors V. N. galėjo būti parduotas tik 665 kv. m ginčo žemės sklypo. Kadangi buvo pažeistas Vyriausybės 1997-07-07 nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 7.1.1.2. p., Žemės reformos įstatymo 9 str. 6 d., todėl 1998-07-07 įsakymo, 1998-08-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties dalys turi būti panaikintos CK 1.78, 1.80, 6.157 str. pagrindu. V. N. už 18400 Lt 1998-10-21 pardavė 1268 kv. m žemės sklypą S. M. (M.). Dėl to pripažintina negaliojančia 1998-10-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14-3693 dalis, kuria V. N. pardavė S. M. (M.) 334 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi S. M. mirė 2000-06-28, po S. M. mirties palikimą, taip pat 1268 kv. m žemės sklypą, priėmė atsakovė I. M., todėl negaliojančia turi būti pripažinta 2001-10-18 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalis, pagal kurią atsakovė I. M. paveldėjo 334 kv. m žemės sklypo. Iš dalies pripažinus negaliojančiais ginčijamus teisės aktus, taikytina restitucija – ginčijama žemės sklypo dalis grąžintina valstybei. Nors V. N. mirė 2005-08-08, tačiau sudarydamas ginčijamą žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį buvo santuokoje su D. N., todėl VAVA įpareigotina grąžinti D. N. 85,26 Lt sumą, sumokėtą pagal ginčo sutartį už 334 kv. m įsigyjamos žemės, D. N. įpareigotina grąžinti atsakovei I. M. 4846,69 Lt. Kadangi nuosavybės teises į ginčijamą žemės sklypo dalį atsakovė I. M. įgijo neatlygintinai, todėl sąžiningo įgijėjo institutas nėra aktualus.

4Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino negaliojančiais: Vilniaus apskrities viršininko 1998-07-07 įsakymo Nr. 1967-01 dalį, kuria V. N. nuspręsta parduoti 603 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1998-08-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/98-16091 dalį, kuria VAVA V. N. pardavė 603 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį; 1998-10-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14-3693 dalį, kuria V. N. pardavė S. M. (M.) 603 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); panaikino 2001-10-18 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalį, pagal kurią atsakovė I. M. paveldėjo 301,5 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); panaikino 2001-10-18 nuosavybės teisės liudijimo dalį, pagal kurią atsakovei I. M. patvirtinta 301,5 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė; taikė restituciją natūra – grąžino valstybei nuosavybės teise 603 kv. m namų valdos žemės sklypo, įpareigojo VAVA grąžinti I. M. 110,66 Lt, priteisė ieškovui iš atsakovų I. M. ir VAVA lygiomis dalimis 4410 Lt žyminio mokesčio, 3500 Lt atstovavimo išlaidų, iš atsakovės I. M. 400 Lt išlaidų, susijusių su atstovavimu surašant atsiliepimą dėl atskirojo skundo, grąžino ieškovui 413 Lt permokėto žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovo R. L. atsakovėms D. N., I. N. ir A. N. lygiomis dalimis 3000 Lt atstovavimo išlaidų, priteisė iš ieškovo R. L. ir atsakovės I. M. lygiomis dalimis 90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; kitą ieškinio dalį atmetė.

5Teismas nustatė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra trys butai, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovui R. L., atsakovei I. M. ir valstybei. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies savininkas V. N. 1992-10-30 Vilniaus miesto valdybos žemėtvarkos tarnybai pateikė prašymus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo bei naudojamo prie gyvenamojo namo 1759 kv. m žemės sklypo įteisinimo, šio buto bendraturčiai V. N. ir A. N. 1992-12-07 Vilniaus miesto Panerių seniūnijai pateikė susitarimą, kuriuo susitarė žemės sklypą pirkti V. N. vardu. Vilniaus miesto valdybos 1997-07-17 sprendimo Nr. 1244 V 2 p. buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) privačios namų valdos 1270 kv. m. sklypo ribos ir sklypo naudojimo sąlygos bei apribojimai. VAVA 1998-07-07 įsakymu Nr. 1967-01 ,,Dėl namų valdos žemės sklypo Vilniaus mieste pardavimo pil. V. N.” nustatė, kad (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypas yra 1268 kv. m (iki geodezinių matavimų jis buvo 1270 kv. m), nusprendė parduoti šį sklypą V. N.. V. N. ir atsakovas VAVA 1998-08-11 sudarė valstybinės žemės (miško) pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią V. N. įgijo nuosavybėn 1268 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). V. N. 1998-10-21 pirkimo - pardavimo sutartimi S. M. (M.) perleido nuosavybėn 1268 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 18 400 Lt. Po S. M. (M.) 2000-06-28 mirties ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2001-10-18 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą nuosavybės teisėmis pradėjo valdyti sutuoktinė I. M., kita ½ dalis šios sklypo dalis nuosavybės teisėmis atsakovei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įgyta gyvenant santuokoje. Ieškovas R. L. gina savo teisę į jam, kaip daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkui, priklausančią buto plotui proporcingo dydžio žemės sklypo dalį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buto, priklausiusio V. N., plotas buvo 60,91 kv. m, vadovaudamasis ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo metu galiojusio Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 7.1.1.2 p., Žemės reformos įstatymo 9 str. 6 p., padarė išvadą, kad VAVA V. N. parduoto žemės sklypo dalis negalėjo būti didesnė nei 665 kv. m. Dėl to teismas konstatavo, kad ginčijamas įsakymo ir žemės perleidimo sandorių dalys dėl likusios 603 kv. m žemės sklypo dalies, proporcingos butų Nr. 2, Nr. 3, plotams yra akivaizdžiai prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir yra niekinės. Dėl to teismas pripažino šiuos aktus niekiniais ir dėl 269 kv. m ginčo sklypo, nors dėl to reikalavimai nebuvo pareikšti. Teismas nurodė, kad atsakovė I. M. ir jos sutuoktinis S. M., įgydami ginčo žemės sklypą bendros jungtinės nuosavybės teise, nesilaikė CK 1.137 str. 2 d. reikalavimų, neatliko visų pareigų, todėl, vadovaudamasis Konstitucijos 7 str. 3 d., konstatavo, kad atsakovė I. M. nėra sąžininga įgijėja ir yra atsakinga už kilusias pasekmes. Teismas, pripažinęs atsakovės I. M. nesąžiningumą dėl 301,5 kv. m žemės sklypo įsigijimo pagal sutuoktinio sudarytą pirkimo – pardavimo sandorį, panaikino nuosavybės teisės liudijimo dalį dėl šio žemės sklypo dalies bei paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą dalį dėl 301,5 kv. m žemės sklypo. Iš dalies panaikinęs administracinį aktą, kuriuo išspręstas prie daugiabučio gyvenamojo namo suformuoto žemės sklypo pardavimo V. N. klausimas, ir iš dalies pripažinęs negaliojančiais ginčijamus žemės perleidimo sandorius, paveldėjimo teisės liudijimą ir nuosavybės teisės liudijimą, teismas grąžino 603 kv. m žemės sklypo dalį valstybei, įpareigojo VAVA grąžinti atsakovei I. M. 110,66 Lt už 603 kv. m žemės sklypo dalį. Teismas nurodė, kad neteisėtai parduotos žemės grąžinimas valstybei yra tik dalinis iki sandorių buvusios teisinės padėties atstatymas, ir nesant po V. N. mirties jo teisių perėmėjų, visiškas visų sandorių dalyvių grąžinimas į pirmesnę teisinę padėtį pagal CK 1.80 str. 2 d. nustatytas restitucijos taisykles negalimas, todėl spręstinas kompensacijos ar žalos atlyginimo klausimas, tame tarpe ir atsakovei I. M. pareiškiant atitinkamus reikalavimus. Teismas VAVA įpareigojo atsakovei I. M. grąžinti 110,66 Lt piniginę sumą (t. y. proporcingas perkamosios galios atitikmuo V. N. sumokėtoms valstybės vienkartinėms išmokoms bei tikslinėms kompensacijoms), kurią V. N. sumokėjo už išperkamą iš valstybės 603 kv. m. žemės sklypo dalį, kadangi ši suma esant V. N. teisių perėmėjams turėtų būti grąžinama jiems, ir iš jų atitinkamai turėtų būtų atsakovei I. M. grąžinama 8750,16 Lt suma, sumokėta pagal V. N. ir S. M. (M.) sudarytą sandorį dėl 603 kv. m. dydžio žemės sklypo dalies įsigijimo, ir tokiu būdu, įpareigojant VAVA grąžinti atsakovei I. M. 110,66 Lt, išvengiama situacijos, kai valstybei grąžinus nekilnojamąjį turtą, ji tuo pačiu lieka ir nepagrįstai praturtėjus nurodyta suma nesant galimybės grąžinti kitai sandorio šaliai ar šios sandorio šalies teisių perėmėjams, ir tokiu būdu iš dalies I. M. kompensuojant sudarant S. M. (M.) su V. N. pirkimo- pardavimo sutartį patirtas išlaidas. Atsakovė I. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė restituciją taikyti natūra: grąžinti valstybei nuosavybės teise 603 kv. m. namų valdos sklypo dalį, esančio (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo VAVA grąžinti jai 110,66 Lt, restitucijos netaikyti. Nurodo, kad nesutinka su sprendimo dalimis, kuriomis: pripažinta negaliojanti 1998-10-21 pirkimo – pardavimo sutarties Nr.14-3693 dalis, kuria V. N. pardavė S. M. (M.) 603 kv. m namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), panaikintos 2001-10-18 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalys, kuriomis ji paveldėjo 603 kv. m ir 301 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, 2001-10-18 nuosavybės teisės liudijimo dalį dėl 301 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, restitucijos taikymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui, į valstybės biudžetą. Apeliantė nurodo, kad sutinka su sprendimo dalimis, kuriomis: pripažinta negaliojančiomis 1998-07-07 įsakymo Nr.1967-01 dalis, 1998-08-11 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr.P01/98/16091 dalis, kuriomis VAVA nusprendė ir pardavė V. N. 603 kv. m namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei sprendimo dalimi, kuria ieškovui iš jos buvo priteista 400 Lt išlaidų, susijusių su atstovavimu surašant atsiliepimą dėl atskirojo skundo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-04-07 nutartyje, priimtoje šioje byloje, konstatavo, kad buvo pažeistos teisės normos V. N. įsigyjant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. VAVA ir V. N. nusižengė galiojantiems teisės aktams. Tai buvo pirminis neteisėtas sandoris, kuriuo vadovaudamiesi kiti asmenys sudarė kitus neteisėtus santykius. Valdžios institucijoms yra taikoma griežtoji (objektyvioji) atsakomybė, kai už jos veiksmus kilusi žala privalo būti atlyginta net ir nenustačius darbuotojo kaltės. Dėl to VAVA, priėmusi neteisėtą įsakymą parduoti žemės sklypą V. N., turi atlyginti visas atsiradusias pasekmes. Taip pat turi būti įvertinti sutuoktinių V. N. ir A. N. vieningi, skuboti veiksmai ir bendras pelno siekimas, t. y. 1998-10-21 trišale sutartimi V. N. jai ir jos sutuoktiniui pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą už 18400 Lt, o A. N. – butą už 40000 Lt, todėl A. N. veikė kaip pilnateisė šio trišalio susitarimo narė. Ji ir jos šiuo metu miręs sutuoktinis yra susiję tik su V. N., o su valstybe, kaip žemės pardavėju, susiję tik kaip tretieji asmenys, todėl turi būti taikomas CK 1.80 str. 4 d. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ji nėra sąžininga įgijėja, kadangi ji kreipėsi į aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčią notarę R. B., patvirtinusią sandorį, aplinkybė, jog notaro atsakomybė yra apdrausta 100 000 Lt, tvirtina, kad sudarydami ne didesnį nei 60 000 Lt sandorį, ji su sutuoktiniu veikė kaip pakankamai apdairūs asmenys. Konstitucijos 7 str. taikytinas notarei, o ne jai. Kadangi ji yra sąžininga įgijėja, jos valdoma 635 kv. m žemės sklypo dalis negali būti išreikalauta, nes šioje byloje nėra kalbama apie jokį nusikaltimą. Kadangi S. M. turėjo teisę perleisti 332,5 kv. m ploto ginčijamo žemės sklypo, į ją išieškojimas taip pat negali būti nukreiptas. Dėl to 967,5 kv. m ploto žemės sklypo dalis negali tapti išieškojimo objektu. Be to, iš jos, kaip sąžiningos įgijėjos, taip pat negali būti išreikalauta likusi 302,5 kv. m žemės sklypo dalis, kadangi po šios žemės sklypo dalies įgijimo praėjo daugiau kaip 10 metų, pakito nekilnojamojo turto kainos, todėl VAVA atgaudama sklypo dalį, kurią pati neteisėtai perleido, nepagrįstai praturtėtų, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Teismas turėtų įpareigoti atsakovą atlyginti su nepagrįstu praturtėjimu susijusią materialinę žalą. Kadangi ji ir jos miręs sutuoktinis veikė sąžiningai bei nepažeidė jokių įstatymų, bylinėjimosi išlaidos iš jų neturėtų būti priteistos.

6Ieškovas R. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, kadangi apeliacinis skundas galėjo būti paduotas iki 2009-12-20, o ne iki 2009-12-28, todėl skundas turėjo būti nepriimtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-04-07 nutartyje pasisakė, kad atsakovė žemės sklypą įgijo neatlygintinai, todėl sąžiningo įgijėjo klausimas nagrinėjamoje byloje nėra aktualus ir apeliantės argumentai, jog ji yra sąžininga įgijėja, yra nepagrįsti. Be to, pagal CK 153 str. 2 d. sąžiningi tretieji asmenys, pagal neatlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, negali šio sandorio panaudoti prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos, todėl restitucija natūra yra galima. Atsakovės teiginiai apie V. N., A. N., VAVA kaltę yra tik samprotavimai ir prielaidos, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Teismas nesprendė V. N., A. N., VAVA, notarės R. B. kaltės klausimo, todėl atsakovės reikalavimas pripažinti šiuos asmenis kaltus yra naujas reikalavimas, kuris yra draudžiamas apeliaciniame skunde.

7Atsakovės D. N., A. N., I. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė klaidingai nurodo faktines aplinkybes, t. y. V. N. ir A. N. niekada nebuvo sutuoktiniai, A. N. yra V. N. dukra, A. N. niekada neturėjo žemės sklypo nuosavybės teise ir jo nepardavė, o 1998-10-21 pirkimo – pardavimo sutartimi A. N. kartu su V. N. pardavė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nei viena iš jų nėra priėmusios V. N. palikimo, todėl pareigos atlyginti ieškovui ar apeliantei V. N. parduoto žemės sklypo vertės piniginę kompensaciją jos neturi. Apeliantė, teigdama, jog ji yra sąžininga įgijėja, nurodo tik CK 1.80 str. 4 d., tačiau nieko nepasisako dėl šio straipsnio išimties, t. y. CK 4.96 str. 3 d., taikymo. Dėl to apeliantės išvados dėl sprendimo dalies, kuria nuspręsta turtą grąžinti natūra, yra nepagrįstos. Sprendimas negali būti panaikintas tuo pagrindu, jog grąžinamo turto kaina pakito dešimtis kartų, todėl apeliantei turi būti atlyginta materialinė žala, kadangi tai reikštų apeliantės nepagrįstą ir nepateisinamą praturtėjimą, taikant dvišalę restituciją šalių sąžiningumas teisiškai nėra reikšmingas.

8Atsakovas VAVA, kurio teises perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su atsakovės prašymu taikyti sąžiningo įgijėjo institutą ir netaikyti restitucijos, nes atsakovė įsigydama ginčo žemės sklypą nesilaikė CK 1.137 str. 2 d. reikalavimų, todėl ji yra atsakinga už atsiradusias pasekmes. Kadangi pagal Konstitucijos 7 str. 3 d. įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, apeliantė negali būti laikoma sąžininga įgijėja, negali būti taikomas CK 4.96 str. Atsakovė nepagrįstai prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš jo bei notarės R. B., kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojantis CPK 93 str. nenumato galimybės išlaidas priteisti iš vieno atsakovo kitam, be to, sprendimu yra tenkinti ieškovo reikalavimai. Dėl to bylinėjimosi išlaidos apeliantei galėtų būti priteistos tik iš ieškovo ir tik tuo atveju, jei ieškinys būtų atmestas.

9Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikius teisės aktus, atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-07 nutarties motyvus. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir motyvai, pagrindžiantys sprendimo neteisėtumą, nėra atskleisti, keliamas žalos atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-04-07 nutartyje, priimtoje šioje byloje, konstatavo, kad ginčijamas administracinis teisės aktas ir žemės perleidimo sandoris, kuriais buvusiam buto Nr. 1 savininkui V. N. buvo nuspręsta parduoti ir parduota žemės daugiau, nei priklausė pagal turimą buto plotą, iš dalies yra niekiniai, taip pat šioje nutartyje yra aptartas ir restitucijos taikymo klausimas, atkreipė dėmesį, kad ginčo sklypo dalį atsakovė I. M. įgijo paveldėjimu, t. y. neatlygintinai. Dėl to sąžiningo įgijėjo klausimas šioje byloje neaktualus.

10Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad notarinės paslaugos apeliantei buvo suteiktos tinkamai, kvalifikuotai ir atidžiai, buvo ištirti visi pateikti dokumentai, jie buvo tinkamai įvertinti, buvo vadovaujamasi viešais registro duomenimis, sandoris patvirtintas pagal šalių išreikštą tikrąją valią. Jokios kitos aplinkybės notarui negali būti žinomos, juolab, kad tik teisme jos yra nustatinėjamos. Atsakovė sąmoningai vilkina bylos nagrinėjimą, klaidina teismą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, bando bet kokiu būdu sumenkinti savo vaidmenį sandorio metu, atsakomybę permesti kitiems asmenims, todėl apeliantei turi būti skirta bauda.

11Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pripažinta, kad VAVA teises ir pareigas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

12Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

13

14Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovės I. M. apeliacinį skundą, kai jau buvo pasibaigęs įstatymo nustatytas terminas paduoti apeliacinį skundą, t. y. teismo sprendimas buvo priimtas 2009-11-20, apeliacinis skundas buvo paduotas 2009-12-30. Byloje nėra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas terminas atsakovei I. M. paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliacinį skundą ir jį perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, byla yra susijusi su viešojo intereso gynimu, teismo pareigą tinkamai taikyti restituciją, atsižvelgdama į sąžiningai procese dalyvavusio asmens pagrįstus lūkesčius - būti išklausytam apeliacinės instancijos teisme, į tai, kad teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti patikrintas apeliacinės instancijos teisme, kai to siekia bent viena proceso šalis, į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1995-02-07 priimtoje Rekomendacijoje Nr.(95)5 ,,Dėl apeliavimo sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir funkcionavimo tobulinimo” įtvirtintas nuostatas dėl apeliacinių procedūrų prieinamumo civilinėse ir komercinėse bylose bei efektyvių apeliacinių procedūrų, atitinkančių visų bylos šalių ir teisingumo vykdymo interesus, į kasacinio teismo išaiškinimus apie apeliacijos svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2004), nenutraukia apeliacinio proceso, o atnaujina atsakovei I. M. terminą paduoti apeliacinį skundą ir apeliacinį skundą nagrinėja.

15Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino negaliojančia 1998-10-21 pirkimo – pardavimo sutarties Nr.14-3693 dalį, kuria V. N. pardavė S. M. (M.) 603 kv. m namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), panaikino 2001-10-18 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalį, kuria I. M. paveldėjo 301,5 kv. m namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2001-10-18 nuosavybės teisės liudijimo dalį, kuria patvirtinta I. M. nuosavybės teisė į 301,5 kv. m namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taikė restituciją natūra. Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo atsakovę I. M. pripažinti sąžininga viso namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijėja. Dėl to nepripažintinas pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria taikyta restitucija natūra, t. y. iš atsakovės I. M. išreikalauta 603 kv. m namų valdos sklypo dalis ir ši dalis grąžinta valstybei.

16Byloje nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra trys butai, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei I. M. (60,91 kv. m), ieškovui R. L. (30,61 kv. m), ir Vilniaus miesto savivaldybei (24,58 kv. m), prie šio gyvenamojo pastato yra suformuotas 0,1268 ha žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis atsakovei I. M. (T. 1, b. l. 21, 23, 89-92, T. 2, b. l. 51). Ieškovas R. L. 30,61 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2003-02-26 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo iš E. P. (T. 1, b. l. 9-11). Ieškovas 2004-03-01, 2004-09-21, 2005-11-15, 2005-11-28, 2006-03-20 kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos tarnybą su prašymu parduoti jam proporcingai buto daliai priklausantį žemės sklypą (T. 1, b. l. 24, 25, 26, 27, 28), tačiau žemės sklypo dalis jam nebuvo parduota, nes visas žemės sklypas buvo parduotas V. N.. Pagal bylos duomenis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies savininkas V. N. 1992-10-30 Vilniaus miesto valdybos žemėtvarkos tarnybai pateikė prašymus dėl žemės sklypo, esančio V(duomenys neskelbtini), pardavimo bei naudojamo prie gyvenamojo namo 1759 kv. m žemės sklypo įteisinimo (T. 1, b. l. 67, 68), šio buto bendraturčiai V. N. ir A. V. N. 1992-12-07 Vilniaus miesto Panerių seniūnijai pateikė notaro patvirtintą susitarimą jiems priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkti V. N. vardu (T. 1, b. l. 63). VAVA 1998-07-07 įsakymu Nr. 1967-01 ,,Dėl namų valdos žemės sklypo Vilniaus mieste pardavimo pil. V. N.” nustatė, kad (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypas yra 1268 kv. m (iki geodezinių matavimų jis buvo 1270 kv. m), nusprendė parduoti šį sklypą V. N., V. N. ir atsakovas VAVA 1998-08-11 sudarė valstybinės žemės (miško) pirkimo - pardavimo sutartį Nr.P01/98-16091, pagal kurią V. N. įgijo nuosavybėn 1268 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 232,70 Lt, iš kurių pirkėjas grynais pinigais nemokėjo, valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis įmokėjo 130,93 Lt (T. 1, b. l. 55-56). V. N. ir A. N. 1998-10-21 pirkimo - pardavimo sutartimi S. M. (M.) perleido nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 40000 Lt, o V. N. – 0,1268 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 18400 Lt. Šios sutarties 4 p. nurodyta, kad parduodamas 0,1268 ha žemės sklypas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso V. N. pagal 1998-08-11 VAVA patvirtintą valstybinės žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutartį (T. 1, b. l. 45-46). V. N. mirė 2005-08-08 (T. 1, b. l. 38), pagal šios bylos duomenis po jo mirties palikimas nebuvo priimtas. S. M. mirė 2000-06-28 (T. 1, b. l. 41). Po S. M. (M.) mirties atsakovė I. M. pagal 2001-10-18 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą paveldėjo ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 42). Dėl kitos ½ dalies ginčo žemės sklypo atsakovei I. M. 2001-10-18 buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, kaip dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto (T. 1, b. l. 44).

17Ieškovas R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais: Vilniaus apskrities viršininko 1998-07-07 įsakymo dalį, kuria V. N. nuspręsta parduoti 334 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1998-08-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria VAVA V. N. pardavė 334 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1998-10-21 pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria V. N. pardavė S. M. (M.) 334 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat prašė panaikinti 2001-10-18 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalį, pagal kurią atsakovė I. M. paveldėjo 334 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją natūra tuo pagrindu, kad jis (ieškovas), 2003-02-26 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu E. P., pagrindu tapęs buto Nr. 2 savininku, įgijo teisę nusipirkti bendrosios dalinės nuosavybės teise prie daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovo butas, suformuoto 1268 kv. m žemės sklypo dalį, kuri jam būtina norint tinkamai naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu (Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 2.1 punktas (Vyriausybės 2002-10-15 nutarimo Nr. 1628 redakcija)), tačiau ši jo (ieškovo) turima teisė į ginčo žemės sklypo dalį negali būti įgyvendinta, nes visas 1268 kv. m žemės sklypas buvo parduotas buvusiam buto Nr. 1 savininkui V. N., nors šiam pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą priklausė tik jo buto plotui proporcinga žemės sklypo dalis. Pirmosios instancijos teismas tenkino šiuos ieškovo reikalavimus bei ex officio išsprendė ir dėl proporcingai butui, kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, priklausančios žemės sklypo dalies pardavimo V. N., S. M. (M.) ir I. M., šios dalies paveldėjimo, t. y. pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiais: Vilniaus apskrities viršininko 1998-07-07 įsakymo dalį, kuria V. N. nuspręsta parduoti 603 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1998-08-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria VAVA V. N. pardavė 603 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, 1998-10-21 pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria V. N. pardavė S. M. (M.) 603 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaikino 2001-10-18 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalį, pagal kurią atsakovė I. M. paveldėjo 301,5 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaikino 2001-10-18 nuosavybės teisės liudijimo dalį, pagal kurią atsakovei I. M. patvirtinta 301,5 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė, taikė restituciją natūra. Byloje dalyvaujantys asmenys neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas ieškovo ginčijamų įsakymo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių neteisėtumas dėl jų prieštaravimo valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimą reglamentavusioms imperatyviosioms įstatymų normoms ta apimtimi, kuria buvusiam buto Nr. 1 savininkui V. N. buvo nuspręsta parduoti ir parduota jam priklausančią dalį viršijanti žemės sklypo dalis. Atsakovė I. M. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad ji ir jos miręs sutuoktinis bendrosios jungtinės nuosavybės teise neteisėtai įsigijo iš V. N. visą žemės sklypą, neteisėtai po S. M. (M.) mirties ji paveldėjo 301,5 kv. m namų valdos sklypo dalį, ir su priimtu sprendimu paimti iš jos valstybės nuosavybėn 603 kv. m namų valdos sklypo dalį. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ji yra sąžininga ginčo žemės sklypo įgijėja, nes ji ir jos miręs sutuoktinis yra susiję tik su V. N., o su valstybe, kaip žemės pardavėju, susiję tik kaip tretieji asmenys, kadangi ji kreipėsi į aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčią notarę R. B., patvirtinusią sandorį, aplinkybė, jog notaro atsakomybė yra apdrausta 100 000 Lt, tvirtina, kad sudarydami ne didesnį nei 60 000 Lt sandorį, ji su sutuoktiniu veikė tik sąžiningai ir apdairiai, byloje nėra kalbama apie jokį nusikaltimą, ji (atsakovė) ir jos sutuoktinis jokių įstatymų nepažeidė, VAVA atgaudama sklypo dalį, kurią pati neteisėtai perleido, nepagrįstai praturtėtų, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo įpareigoti atsakovą atlyginti su nepagrįstu praturtėjimu susijusią materialinę žalą, nes nekilnojamojo turto kainos pakito, restitucijos atveju teisėtas įgijėjas praranda dalį savo investuotų pinigų, kurie sąžiningai uždirbti per daugelį metų neparduodant nekilnojamojo turto. Šie apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais ir jų pagrindu nekonstatuotina, jog atsakovė I. M. yra sąžininga įgijėja ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino negaliojančia 1998-10-21 pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria V. N. pardavė S. M. (M.) ir I. M. 603 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaikino 2001-10-18 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalį, pagal kurią atsakovė I. M. paveldėjo 301,5 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaikino 2001-10-18 nuosavybės teisės liudijimo dalį, pagal kurią atsakovei I. M. patvirtinta 301,5 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė, pripažino, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti restituciją natūra. Kadangi buvo pripažinta niekine ir negaliojančia 1998-08-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalis, kuria VAVA V. N. pardavė 603 kv. m namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis CK 1.80 str. 1 d. pagrįstai buvo pripažinta negaliojančia dalis pirkimo-pardavimo sutarties, kuria V. N. šią namų valdos dalį pardavė S. M. (M.) ir I. M., nes V. N. neturėjo teisės parduoti sklypo dalies, kuri jam nepriklausė nuosavybės teise.

18Pagal CK 1.80 str. 2 d., kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.80 str. 3 d. numato, kad restitucijos taisykles nustato šio kodekso šeštosios knygos normos. Tai reiškia, kad šioje byloje turėjo būti taikomi ir CK 6.145 – 6.153 str. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 str. 1, 2 ir 3 d. numatytus atvejus (CK 1.80 str. 4 d.). Pagal bylos duomenis atsakovė I. M. 301,5 kv. m namų valdos sklypo dalį iš 603 kv. m namų valdos sklypo, kurio neturėjo teisės perleisti V. N., įgijo neatlygintinai, t. y. paveldėjimo būdu, todėl iš atsakovės I. M. CK 4.96 str. 3 d. pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai išreikalavo valstybės nuosavybėn 301,5 kv. m namų valdos sklypo dalį. Tai, kad iš I. M. gali būti išreikalaujama ši sklypo dalis pagal CK 4.96 str. 3 d., yra nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-07 nutartyje, kuri buvo priimta šioje byloje, o pagal CPK 362 str. 2 d. kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2009). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-10-30 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškino, kad CK 4.96 str. 3 d. yra įtvirtinta neribota vindikacija. Byloje nustatyta, kad kitą 301,5 kv. m namų valdos sklypo dalį iš 603 kv. m namų valdos sklypo, kurio neturėjo teisės perleisti V. N., nuosavybės teise įsigijo I. M.. Ši 301,5 kv. m namų valdos sklypo dalis iš atsakovės I. M. išreikalautina dėl to, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, jog I. M. buvo sąžininga įgijėja, nes tiek CK 1.80 str. 4 d., tiek 6.153 str. 1 d. yra nurodoma apie sąžiningus trečiuosius asmenis.

19Civilinėje teisėje galioja bendras sąžiningumo principas (CK 1.5 str.), kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 4.96 str. yra daiktinės teisės savininko teisių apsaugos ir gynimo instituto norma, reglamentuojanti savininko teisę išreikalauti daiktą iš sąžiningai jį įgijusio asmens, t. y. tokio, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad jam daiktą perleidžiantis asmuo neturėjo teisės to daikto perleisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės subjektų sąžiningumas turi būti vertinamas objektyviuoju ir subjektyviuoju aspektais. Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia reikalavimą elgtis protingai, rūpestingai, teisingai, laikantis bonus pater familias elgesio standarto; vertinant asmens sąžiningumą objektyviuoju požiūriu reikia nustatyti tai, ką jis turėjo žinoti. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas vertinamas per asmens vidinį santykį su realybe – tai, ką jis galėjo žinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2005; 2004-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2004; 2002-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1188/2002; 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-741/2002). Taigi asmens nesąžiningumas nebūtinai siejamas su jo kaltumu ar įstatymų pažeidimu, t. y. tai siejama su žinojimu, galėjimu žinoti ir nežinojimu apie tam tikras aplinkybes. Šioje byloje atsakovės I. M. nurodomos aplinkybės, kad ji ir jos miręs sutuoktinis, sudarydami sandorį su V. N., įstatymų nepažeidė, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė buvo sąžininga. Tai, kad jie kreipėsi pas notarę dėl sandorio patvirtinimo ir sandorį patvirtino notarė R. B., nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad I. M., pirkdama su sutuoktiniu visą žemės sklypą, suformuotą prie daugiabučio namo, elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Iš notarei R. B. pateiktų dokumentų, kurių pagrindu ji įformino I. M. ir jos sutuoktinio bei V. N. valią dėl pirkimo-pradavimo sandorio sudarymo (T. 4, b. l. 49-61), matyti, kad notarei buvo pateikta iš Nekilnojamojo turto registro pažyma apie tai, kam nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1. Taip pat notarei nebuvo pateikti dokumentai, susiję su sklypo prie gyvenamojo namo suformavimu, kurie šioje byloje patvirtintų aplinkybę, kad notarei buvo žinoma, jog sudaromas sandoris dėl viso sklypo pirkimo-pardavimo. Notarė nurodo, kad jai nebuvo žinomos aplinkybės, kurios buvo nagrinėjamos šioje byloje. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodydama, kad notarė privalėjo įspėti ją ir S. M. (M.), jog įsigyjant tik vieną butą, o ne visą gyvenamąjį namą, jie rizikuoja įsivelti į teismų maratoną dėl likusiems butams priklausančios sklypo dalies išpirkimo, tai turėjo būti pažymėta notarės patvirtintoje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje arba sutartis neturėjo būti tvirtinama, šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad notarei buvo žinomos aplinkybės apie tai, kad M. perka vieną butą daugiabučiame gyvenamajame name ir visą žemės sklypą, suformuotą prie gyvenamojo namo. Akivaizdu, kad tokios aplinkybės buvo žinomos sandorį sudariusiems asmenims, iš jų ir I. M.. I. M. su sutuoktiniu įsigydami vieną butą ir visą žemės sklypą privalėjo žinoti apie tai, kad žemės sklypo dalis yra reikalinga kitų dviejų butų savininkams tam, kad jie galėtų naudotis butais, šiuos butus eksploatuoti, tačiau nesiaiškindami aplinkybių, kokiu būdu, kokia apimtimi perkamu žemės sklypu naudosis kitų butų savininkai, nesant jokių V. N. ir kitų savininkų susitarimų, pirko visą žemės sklypą. Pirkėjai, ketinantys įsigyti visą žemės sklypą, privalėjo domėtis ir suprasti, kad kitiems butams eksploatuoti yra reikalingas atitinkamas žemės sklypas, kad viso žemės sklypo naudojimas yra neįmanomas, nes jame yra kitų asmenų butai. Kadangi atsakovė I. M. ir jos sutuoktinis, įsigydami visą žemės sklypą, minėtų veiksmų neatliko, todėl atsakovė negali būti pripažinta sąžininga įgijėja. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, perkantis visą žemės sklypą, kuriame yra kitiems asmenims priklausantis statinys, nėra sąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2008).

20Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu atsakovė I. M. ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ji buvo nesąžininga įgijėja, ir todėl turi būti taikoma restitucija natūra. CK 6.145 str. 2 d. nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais netaikyti restitucijos, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taip pat CK 6.146 str. numatyta, kad restitucija natūra neatliekama, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Šioje byloje tokios aplinkybės, numatytos CK 6.145 str. 2 d., 6.146 str., nenustatytos. Atsakovė nurodo, kad teismas turėjo įpareigoti atsakovą atlyginti su nepagrįstu praturtėjimu susijusią materialinę žalą, nes nekilnojamojo turto kainos pakito, restitucijos atveju teisėtas įgijėjas praranda dalį savo investuotų pinigų, kurie sąžiningai uždirbti per daugelį metų neparduodant nekilnojamojo turto. Taip pat apeliaciniame skunde yra nurodomi argumentai, susiję su civilinės atsakomybės taikymo sąlygomis. Kadangi atsakovė šioje byloje nereiškė jokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su civilinės atsakomybės taikymo sąlygomis, atsakovei nepriteisė žalos atlyginimo, jei ji tokią žalą patyrė. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjai siekė žalos dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo, nes byloje buvo ginčijami sandoriai ir buvo siekiama atstatyti sandorių šalis į padėtį, buvusią iki sandorių sudarymo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad iš atsakovės I. M. negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes atsakovė nėra pripažinta sąžininga įgijėja, jos ir jos sutuoktinio, kurio ji teises ir pareigas ji perėmė, sudarytas sandoris pripažintas negaliojančiu.

21Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovės argumentus, susijusius su restitucijos taikymu, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymą, procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės reformos įstatymo normose yra išreikštas viešasis interesas, jog žemės reforma būtų vykdoma pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2003; 2005-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2005), o šioje byloje buvo nagrinėjami klausimai, susiję su valstybinės žemės pardavimu ir teisės aktuose įtvirtinta asmens teise įsigyti žemės sklypo dalį, kuri yra reikalinga statiniui eksploatuoti, į tai, kad restituciją teismas taiko ex officio, t. y. taiko net ir tuo atveju, kai toks reikalavimas nėra pareikštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria taikyta restitucija, pakeistina (CPK 320 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas). Iš dalies tenkintinas atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas, t. y. panaikintina sprendimo dalis, kuria VAVA įpareigota grąžinti atsakovei 110,66 Lt, nes atsakovei pinigus turi grąžinti D. N..

22Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės D. N., A. N., I. N. nėra priėmusios V. N. palikimo, todėl nėra perėmusios jokių pareigų, kylančių iš mirusiojo V. N. sudarytų sandorių, taip pat ir pareigos atlyginti apeliantei I. M. V. N. parduoto žemės sklypo vertės piniginę kompensaciją. Teismas VAVA įpareigojo atsakovei I. M. grąžinti 110,66 Lt piniginę sumą (t. y. proporcingas perkamosios galios atitikmuo V. N. sumokėtoms valstybės vienkartinėms išmokoms bei tikslinėms kompensacijoms), kurią V. N. sumokėjo už išperkamą iš valstybės 603 kv. m. žemės sklypo dalį, kadangi ši suma esant V. N. teisių perėmėjams turėtų būti grąžinama jiems, ir iš jų atitinkamai turėtų būtų atsakovei I. M. grąžinama 8750,16 Lt suma, sumokėta pagal V. N. ir S. M. (M.) sudarytą sandorį dėl 603 kv. m. dydžio žemės sklypo dalies įsigijimo, ir tokiu būdu, įpareigojant VAVA grąžinti atsakovei I. M. 110,66 Lt, išvengiama situacijos, kai valstybei grąžinus nekilnojamąjį turtą, ji tuo pačiu lieka ir nepagrįstai praturtėjus nurodyta suma nesant galimybės grąžinti kitai sandorio šaliai ar šios sandorio šalies teisių perėmėjams, ir tokiu būdu iš dalies I. M. kompensuojant sudarant S. M. (M.) su V. N. pirkimo-pardavimo sutartį patirtas išlaidas. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad V. N., sudarydamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, buvo santuokoje su D. N., parduotas žemės sklypas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai, parduodami žemės sklypą, veikė solidariai, todėl taikant restituciją, tai turėjo būti įvertinta. I. M. nurodo, kad žemės sklypą jai ir jos sutuoktiniui pardavė V. N. kartu su A. N., tačiau byloje esantys įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina, nes iš sudarytų sandorių matyti, kad A. N. pardavė ½ dalį buto, o žemės sklypą pardavė V. N. ir jo sutuoktinė D. N.. 1998-10-21 sutartyje nurodyta, kad parduodamas 0,1268 ha žemės sklypas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso V. N. pagal 1998-08-11 VAVA Vilniaus žemėtvarkos skyriuje patvirtintą valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė D. N. parašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog jos sutuoktinis V. N. parduotų žemės sklypą, įgytą santuokos metu (T. 4, b. l. 60). Sandorių sudarymo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. numatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Ši prezumpcija nepaneigta. Taigi sutuoktiniai, veikdami solidariai, vykdė jungtinę veiklą, nes žemės sklypas jiems priklausė jungtinės nuosavybės teise, pardavė visą sklypą ir gavo taip pat bendrai 18400 Lt, todėl preziumuojama solidarioji skolininkų pareiga (CK 6.6 str. 3 d.). Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad buvo nustatytos konkrečios sutuoktinių turto dalys, kad sutuoktiniai pasidalijo gautus pinigus, todėl D. N. yra solidariai atsakingas asmuo. Skolininkas V. N. yra miręs, pagal bylos duomenis po jo mirties palikimas nebuvo priimtas, todėl D. N. privalo grąžinti I. M. 8750,16 Lt, kuriuos bendrai sumokėjo I. M. ir S. M. (be to, I. M. yra S. M. (M.) teisių paveldėtoja), už parduotą 603 kv. m sklypo dalį, kuri grąžinta valstybei, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri perėmė VAVA teises ir pareigas, D. N. turi grąžinti 110,66 Lt, kurie buvo sumokėti perkant iš valstybės 603 kv. m sklypo dalį (CK 6.145 - 6.146 str.). Kadangi ieškovas ieškiniu prašė tokiu būdu taikyti restituciją, todėl panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo atsakovei D. N. priteista 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Taip pat pakeistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui R. L. iš atsakovų I. M. bei VAVA priteista lygiomis dalimis 4410 Lt žyminio mokesčio, 3500 Lt išlaidų, susijusių su atstovavimu, nurodant, kad šios bylinėjimosi išlaidos taip pat priteistinos ir iš D. N.. Pakeistina sprendimo dalis, kuria priteista valstybei iš ieškovo R. L. ir I. M. lygiomis dalimis 90 Lt išlaidų, susijusių su procesiniu dokumentų įteikimu, nurodant šias išlaidas turi atlyginti I. M. ir D. N..

23Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

25Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti.

26Pakeisti sprendimo dalį, kuria Vilniaus apskrities viršininko administracija įpareigota grąžinti I. M. 110,66 Lt, atmestas ieškovo R. L. ieškinio reikalavimas dėl restitucijos taikymo, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

27„Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja, D. N. (a.k. ( - ) 110,66 Lt. Priteisti iš D. N. (a.k. ( - ) I. M. (a.k. ( - ) 8750,16 Lt“.

28Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš R. L. (a.k. ( - ) priteista atsakovei D. N. (a.k. ( - ) 1000 Lt išlaidų, susijusių su atstovavimu.

29Pakeisti sprendimo dalis, kuriomis R. L. iš I. M. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos priteista lygiomis dalimis 4410 Lt žyminio mokesčio, 3500 Lt atstovavimo išlaidų, iš ieškovo R. L. ir I. M. lygiomis dalimis priteista valstybei 90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir sprendimo dalis išdėstyti taip:

30„Priteisti R. L. (a.k. ( - ) iš I. M. (a.k. ( - ) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja, D. N. (a.k. ( - ) lygiomis dalimis 4410 Lt žyminio mokesčio, 3500 Lt atstovavimo išlaidų. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš I. M. (a.k. ( - ) D. N. (a.k. ( - ) po 45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“.

31Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Ieškovas R. L. 2006-05-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau... 3. Nurodė, kad jam (ieškovui) 2003-02-26 buto pirkimo – pardavimo sutarties... 4. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu... 5. Teismas nustatė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra trys... 6. Ieškovas R. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 7. Atsakovės D. N., A. N., I. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 8. Atsakovas VAVA, kurio teises perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės... 9. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 10. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B. atsiliepimu... 11. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Vilniaus apygardos teismo... 12. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo... 13. ... 14. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė... 15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 16. Byloje nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys... 17. Ieškovas R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti... 18. Pagal CK 1.80 str. 2 d., kai sandoris negalioja, viena šalis privalo... 19. Civilinėje teisėje galioja bendras sąžiningumo principas (CK 1.5 str.),... 20. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio... 21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovės... 22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės D. N., A. N., I. N.... 23. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą... 26. Pakeisti sprendimo dalį, kuria Vilniaus apskrities viršininko administracija... 27. „Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 28. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš R. L. (a.k. ( - ) priteista atsakovei D.... 29. Pakeisti sprendimo dalis, kuriomis R. L. iš I. M. ir Vilniaus apskrities... 30. „Priteisti R. L. (a.k. ( - ) iš I. M. (a.k. ( - ) Nacionalinės žemės... 31. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....