Byla e2A-969-340/2018
Dėl turto pagerinimo išlaidų kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Agrospelta“, Lietuvos techninio sporto draugija, Šiaulių miesto savivaldybės administracija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaiteksa“ ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaiteksa“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl turto pagerinimo išlaidų kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Agrospelta“, Lietuvos techninio sporto draugija, Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė UAB „Vaiteksa“ patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimus atsakovei VĮ Turto bankui dėl 41 612,60 Eur turto pagerinimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

62.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-13 sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu, teikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2015-11-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2683-656/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė UAB „Vaiteksa“ teikė kasacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti apylinkės ir apygardos teismų sprendimus ir priimti naują teismo sprendimą – tenkinti ieškinį.

83.

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-686/2016 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015-11-13 nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 sprendimą ir bylą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

104.

11Ieškovė UAB „Vaiteksa“ patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimus atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, kuriuo prašė priteisti 41 612,60 Eur turto pagerinimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas (atsakovė pakeista 2016-09-23 pareiškimu). Nurodė, kad 2001-12-15 ieškovė UAB „Vaiteksa“ (2005 m. buvo pertvarkyta iš R. V. individualios įmonės) su Lietuvos techninio sporto draugija sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nuomos sutartį. Šiuo metu ginčo patalpų savininkė yra valstybė. Nurodyta nuomos sutartis įregistruota viešajame Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė, sudariusi nuomos sutartį, atliko nuomojamo nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbus pagal jai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, t. y. savo lėšomis pagerino išsinuomotą turtą. Rekonstrukcijos darbų išlaidos yra 310 000 Lt. Vyriausybė 2012-01-25 nutarimu Nr.85 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-02-23 nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ į privatizuojamų objektų sąrašą įtraukė šiuos valstybei priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius ( - ): mokomąjį korpusą (unikalus Nr.2997-3002-8016, plotas 3108,35 kv. m, pastatas mūrinis, 3 aukštų, pažymėjimas plane lC3p), mokyklos pastatą (unikalus Nr. ( - ), plotas 3541,87 kv. m, pastatas mūrinis, 2 aukštų, pažymėjimas plane 2C2p), garažą (unikalus Nr. ( - ), plotas 2765,86 kv. m, pastatas mūrinis, 1 aukšto, pažymėjimas plane 4Glp), kontrolinės būdelę (unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas 57 kv. m, pastatas mūrinis, 1 aukšto, pažymėjimas plane 3Hlp). VĮ Valstybės turto fondas tinklapyje „Privatizuojami objektai, Ilgalaikis materialusis turtas aukciono būdu“ buvo paskelbta, kad paminėtas nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), aukciono būdu bus parduodamas 2014-05-16, o jo pradinė kaina 304 000 Lt. Ieškovė kreipėsi į Valstybės turto fondą, prašydama įvertinti padarytas investicijas į valstybei priklausantį, paskelbtą privatizuojamu viešajame aukcione, turtą. Valstybės turto fondas 2014-05-08 raštu Nr.(30)3R-935 atsakė, kad pagrindo spręsti klausimą dėl ieškovės investuotų lėšų į valstybės turtą kompensavimo nėra, nes nei Valstybės turto fondas, nei kita valstybės institucija sutartinių santykių su ieškove neturėjo. 2014-05-16 įvyko privatizuojamo turto aukcionas. Aukciono nugalėtoju paskelbta UAB „Agrospelta“, kuri pasiūlė už privatizuojamus objektus 1 525 000 Lt. Tokiu būdu ieškovės lėšomis padarytas privatizuojamo valstybės turto pagerinimas liko neįvertintas, o ieškovės išlaidų, turėtų dėl privatizuojamo valstybės turto pagerinimo, atsakovė gera valia atlyginti neketina. CK 6.501 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomininkas, pagerinęs išsinuomotą turtą nuomotojo leidimu, turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą. Pažymėjo, jog tarp UAB „Vaiteksa” (nuomininko) ir Lietuvos techninio sporto draugijos (nuomotojo) buvo kilęs teisminis ginčas, kuris buvo išspręstas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0254-362/2008. Teismas, atmetęs nuomotojo ieškinį dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo, tuo pačiu sprendimu pripažino prejudicinę reikšmę turinčias bei svarbias ir šiai bylai išnagrinėti faktines aplinkybes, t. y. UAB „Vaiteksa” yra 2001-12-15 sudarytos su Lietuvos techninio sporto draugija negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nuomos sutarties šalis, kuri pakeitė savo statusą pertvarkius R. V. individualiąją įmonę į UAB „Vaiteksa”. Nurodė, kad 2002-01-16 sutarties šalys pasirašė nuomojamų patalpų priėmimo perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad pastato, kuriame yra nuomojamos patalpos, stogui reikalingas kapitalinis remontas, kad santechniniai įrengimai netinkami naudoti, kad sienos nutrupėjusios, o kai kur ir avarinės būklės, kad grindys netinka eksploatacijai, kad langai keistini, nes tuometinė langų būklė kels pavojų dirbantiesiems, kad elektros instaliacija nepataisomai sugadinta, o patalpų šildymo sistemos nėra ir t.t. Šiaulių miesto vyriausiojo architekto tarnyba2002-03-22, atsižvelgusi į ieškovės prašymą ir realią nuomojamų patalpų būklę, leido ieškovei rengti pastato rekonstrukcijos projektą, kartu nustatydama ir specialias projektavimo sąlygas. 2002-04-15, pateikus pastato rekonstrukcijos projektą, Šiaulių miesto savivaldybės administracija išdavė ieškovei statybą leidžiantį dokumentą – leidimą vykdyti statybos darbus Nr.101. Nuomojamame pastate buvo pakeista instaliacija, santechnika, įvestas šildymas, atlikti kiti rekonstrukcijos darbai, leidę parengti pastatą naudoti pagal jo tiesioginę (kaip pastatą) ir nuomos sutartimis numatytą tikslinę paskirtį. Išlaidos už atliktus darbus, rekonstruojant nuomojamą daiktą, visos medžiagos, grindžiami ieškovės pirminės buhalterinės apskaitos dokumentais. Ieškovė investavo į valstybės turto pagerinimą 310 000 Lt. Nuo 2005 m. sausio mėnesio ieškovė nuomos mokesčio nemokėjo. Pagal nuomos sutarties sąlygas, ieškovė būtų turėjusi sumokėti už turto nuomą (už 770 m po 2 Lt/m) 166 320 Lt nuomos mokesčio, kuris išskaičiuotinas iš bendros kompensacijos už valstybės turto pagerinimą sumos. Nors skirtumas tarp investuotos sumos ir nuomos mokesčio dydžio yra 143 680 Lt, tačiau, valstybės turto privatizavimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad ne visos į valstybės turto pagerinimą investuotos lėšos grąžintinos.

125.

13Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė: 1) pakeisti netinkamą atsakovę Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą VĮ Turto banko, tinkamu – Lietuvos techninio sporto draugija; 2) pripažinti ex officio (savo iniciatyva) 2001-12-15 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį tarp Lietuvos techninio sporto draugijos ir R. V. įmonės (šiuo metu UAB „Vaiteksa“) niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento; 3) UAB „Vaiteksa“ patikslintą ieškinį, pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl žalos atlygimo, atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (351,10 Eur užstatas eksperto išlaidų atlyginimui). Nurodė, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus: mokomąjį korpusą (unikalus Nr. ( - ), plotas 3108,35 kv. m pastatas mūrinis, 3 aukštų), mokyklos pastatą (unikalus Nr. ( - ), plotas 3541,87 kv. m, pastatas mūrinis dviejų aukštų), garažą (unikalus Nr. ( - ), plotas 2765,86 kv. m pastatas mūrinis, 1 aukšto), kontrolės būdelę (unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas 57 kv. m, pastatas mūrinis, 1 aukšto) 1996-08-16 turto panaudos sutartimi ir 2005-02-23 Valstybės turto panaudos sutartimi Nr. VI2-58-/3.33/ su Šiaulių apskrities viršininko administracija panaudos teise valdė Lietuvos techninio sporto draugija. VĮ Turto bankui 2010-08-31 perimant pastatus perdavimo–priėmimo aktu, kartu buvo perduota ir 2005-02-23 Valstybės turto panaudos sutartis Nr. VI2-58-/3.33. Minėtame akte nebuvo informacijos apie tai, kad perduodamas turtas išnuomotas tretiesiems asmenims. Nuomos sutarčių, susijusių su perimamu turtu, VĮ Turto bankui nebuvo perduota. Valstybės (savivaldybės) institucija sutartinių nuomos santykių su UAB „Vaiteksa“ neturėjo, teisių ir pareigų pagal 2001-12-15 nuomos sutartį neperėmė ir negalėjo perimti. Atsakovė nėra gavusi iš ieškovės atlygio už nuomą, nėra išrašiusi sąskaitų už teikiamas nuomos paslaugas, kaip nuomotoja davusi pritarimą leidimui dėl turto pagerinimo, nėra pripažinusi ir prievolės atlyginti jau atliktų pagerinimo išlaidų. Dėl to tenkinti ieškinį nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, jog ieškinys nepagrįstas ir dėl to, jog 2001-12-15 sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp Lietuvos techninio sporto draugijos ir ieškovės, pagal kurią ieškovė išsinuomojo pastato, esančio ( - ), patalpas yra niekinė ir negaliojanti, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas. Lietuvos techninio sporto draugija nebuvo ieškovei išnuomoto turto savininkė ir nevaldė šio turto patikėjimo teise, todėl išnuomoti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto neturėjo teisės. Tai negalėjo būti nežinoma nuomos sutarties šalims, kadangi Lietuvos techninio sporto draugija nuomos sutarties sudarymo metu valdė pastatus remiantis dar 1996-08-16 sudaryta turto panaudos sutartimi su Šiaulių apskrities viršininko administracija. Ieškovės pateikta nuomos sutartis, kuria valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas buvo išnuomotas privačiam juridiniam asmeniui ne konkurso būdu, laikytina niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. 2001-12-15 nuomos sutartis prieštarauja imperatyviosioms CK 6.477 straipsnio 4 dalies, 6.637 straipsnio 2 dalies, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio (2001 m. įstatymo redakcijos) normoms. Niekinis sandoris negali sukelti teisinių pasekmių, todėl priteisti ieškovės naudai pastato, esančio ( - ), patalpų pagerinimui padarytas išlaidas nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad 2001-12-15 nuomos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl ex officio (savo iniciatyva) tiek pirmosios, tiek apeliacijos teismai pripažino nuomos sutartį negaliojančia. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016-06-30 nutartyje nurodė, kad, pripažinus nuomos sutartį negaliojančia ir nesant galimybės taikyti restitucijos, turi būti sprendžiama dėl kitokių CK normose nustatytų sandorio negaliojimo pasekmių, todėl grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad patalpos perimtos ir parduotos vadovaujantis įstatymais ir teisės aktais, o jų perėmimo teisėtumo pagrindas nėra nuginčytas, patalpos VĮ Turto banko buvo valdomos ir naudojamos teisėtai, todėl tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Pažymėjo, jog ieškovės reikalavimai kyla iš nuomos sutartinių santykių, tačiau atsakovė nėra ir nebuvo šių sutartinių santykių šalis, todėl tinkamu atsakovu byloje turi būti Lietuvos techninio sporto draugija, kuri yra nuomos sutartinių santykių su ieškove šalis, o ne atsakovė. Nurodė, kad vertinant ieškovės teiktus dokumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, jie neatitinka išlaidų požymių, t. y. realumo, būtinumo ar protingumo. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad buvo įsigyta daug statybos darbo įrankių (kirvis, pjūklai, grąžtai, grėblys ir kt.). Šiuos daiktus ieškovė skaičiavo kaip turto pagerinimo išlaidas, nors juos yra pasilikusi savo reikmėms. Taip pat pagrįstai abejotina, ar kiti ieškovės įsigyti daiktai gali būti laikomi kaip būtinos turto pagerinimo išlaidos. Ieškovė, atlikdama patalpų rekonstrukcijos darbus, jas pritaikė, kad galėtų jose vykdyti savo ūkinę, komercinę veiklą. Atlikti patalpų perplanavimai negali būti laikomi būtinomis turto pagerinimo išlaidomis. Ieškovė ir Lietuvos techninio sporto draugija susitarė, kad langus, grindis bei pertvarų likvidavimą ieškovė atliks savo lėšomis. Taigi išlaidos, vykdant šiuos statybos darbus, negali būti skaičiuojamos kaip turto pagerinimo išlaidos. Byloje svarbu apskaičiuoti patalpų nusidėvėjimą, nes ieškovė jomis naudojosi ne vienerius metus, bei kokį laikotarpį turėtos turto pagerinimo išlaidos buvo įskaitomos į nuomos mokestį. Įvertinus eksperto išvadą, nėra aišku, kaip buvo apskaičiuotas vertės padidėjimas procentais dėl ieškovės padarytų išlaidų, jei nėra faktinių įrodymų apie buvusią turto būklę prieš faktinę nuomos pradžią, ką išvadoje tvirtina ekspertas. Ekspertas turėjo turėti būtinųjų išlaidų dydį, norėdamas apskaičiuoti padarytas išlaidas objekto pagerinimui ir objekto vertės padidėjimo procentą. Atsižvelgus į tai, kad būtinosios išlaidos grindžiamos tokiais gaminiais, kaip statybos įrankiai, o patalpos faktiškai buvo pritaikytos siuvyklai, galima daryti išvadą, kad pats pastatas iš esmės nebuvo pagerintas, kaip nustato CK 6.501 straipsnio 1 dalis, todėl eksperto išvada – atsakymas į 4 klausimą, abejotina.

146.

15Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Lietuvos techninio sporto draugija nurodė, kad pritaria patikslintam ieškiniui.

16II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

177.

18Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino teismo iniciatyva negaliojančia 2001-12-15 tarp Lietuvos techninio sporto draugijos ir R. V. individualios įmonės (dabar UAB „Vaiteksa“) sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuo jos sudarymo momento; ieškovės UAB „Vaiteksa“ patiksliną ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Agrospelta“, Lietuvos techninio sporto draugija, Šiaulių miesto savivaldybės administracija) tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Vaiteksa“ 7 279,20 Eur dėl nepagrįsto praturtėjimo (turto pagerinimo išlaidų) bei 81,73 Eur bylinėjimo išlaidų iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko; likusius ieškovės reikalavimus atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Vaiteksa“ 52,10 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

198.

20Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl reikalavimų pareikštų atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausio Teismo pateiktus išaiškinimus dėl taikytinos teisės, sprendė, kad reikalavimai atsakovei Lietuvos valstybei yra pareikšti kaip tinkamam atsakovui (CPK 45 str.).

219.

22Teismas nurodė, kad CK 6.637 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo panaudos gavėjas neturi teisės duoti gautąjį daiktą naudotis trečiajam asmeniui. CK 6.637 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvi, o ieškovės sudaryta nuomos sutartis pažeidžia šią imperatyviąją teisės normą, nes ginčo pastatų panaudos davėjas (Šiaulių apskrities viršininko administracija) nedavė trečiajam asmeniui Lietuvos techninio sporto draugijai išankstinio rašytinio sutikimo perduoti patalpas ieškovei ar kitiems tretiesiems asmenims. Ši aplinkybė buvo nustatyta ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-30 sprendimu. Taip pat teismas nurodė, kad 2001-12-15 nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo redakcijos 14 straipsnio 2 dalis nustatė, jog valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo ar uždarojo konkurso būdu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kurį Vyriausybė turi teisę išnuomoti ne konkurso būdu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad aptariama 2001-12-15 nuomos sutartis, kuria valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas buvo išnuomotas privačiam juridiniam asmeniui ne konkurso būdu, prieštarauja imperatyviosioms CK 6.477 straipsnio 4 dalies, 6.637 straipsnio 2 dalies, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio (2001 m. įstatymo redakcijos) normoms, kas lemia šios sutarties negaliojimą CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

2310.

24Teismas sprendė, kad šiuo atveju nustatytos atsakovės nepagrįsto praturtėjimo prielaidos, kurių nustatymas sudaro pagrindą spręsti dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo tam tikra apimtimi.

2511.

26Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, jog nėra pagrindo atlyginti ieškovės patirtų išlaidų įrankiams, išlaidų transportui, išlaidų projektinei dokumentacijai, nes už tokias ieškovės patirtas išlaidas atsakovė negali būti atsakinga pagal nepagrįsto praturtėjimo normas. Teismas pažymėjo, jog ieškovė pati patalpas nuomojosi ganėtinai ilgą laiką ir jomis naudojosi, todėl šiuo atveju turi būti taikomas ir nusidėvėjimo kriterijus ieškovės atliktiems patalpų pagerinimams. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į patalpų nuomos faktinį laikotarpį, tikslinga taikyti 13 (vienas procentas už metus) procentų nusidėvėjimo kriterijų. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė negali būti atsakinga pagal nepagrįsto praturtėjimo normas pagal ieškovės teikto sąrašo 517 eilės numerį (filtravimo sistemos įrengimas), nes tokie pagerinimai buvo siejami išimtinai su pačios ieškovės veikla. Taip pat teismas, įvertinęs nuomos sutarties nuostatas, sprendė, jog nėra pagrindo pagrįstomis atsakovės atžvilgiu laikyti išlaidų, kurios siejamos su langų keitimu, katilo pajungimu (ieškovės teikto sąrašo 29, 213, 519, 527 eilės numeriai). Teismas pažymėjo, jog į bylą nėra pateikta tiesioginių įrodymų apie sąraše minimas sąskaitas faktūras eilės numeriai: 1-12, 70-111, 117, 119, 122, 124, 146-151, 157, 159-166, 186-187, 210-218, 220-231, 261, 266-267, 275, 284, 290, 308-400, 402. Be to, į bylą teiktos sąskaitos, kurių nėra nurodyta ieškovės sąraše. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimą dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo, taikant nepagrįsto praturtėjimo normas, tenkino iš dalies, priteisiant iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, 7 279,20 Eur sumą, o likusią reikalavimo dalį atmetant (195 209,24 Lt nustatyta investuota suma atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus - 166 320 Lt ieškovės nurodyto mokėtino nuomos mokesčio = 28 889,24 Lt; 28 89,24 * 0,87 (taikius 13 procentų nusidėvėjimo kriterijų); 25 133,64 Lt / 3,4528 (oficialus euro kursas)).

2712.

28Teismas nepriteisė iš atsakovės ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios patirtos iki 2016-09-23 (atsakovas pakeistas 2016-09-23 pareiškimu), nes tokio proceso metu (iki 2016-09-23) atsakovei Lietuvos valstybei dar apskritai nebuvo reiškiami reikalavimai. Teismas, atsižvelgdamas į tenkintų reikalavimų dydį (17,50 proc.), sprendė, jog ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 371,22 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Teismas, atlikęs priteistų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, priteisė ieškovei iš atsakovės 81,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

3013.

31Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vaiteksa“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3213.1.

33Teismo paskirtos ekspertizės išvada buvo vienareikšmė ir nebuvo nuginčyta – išnuomojant ginčo pastatą dėl UAB „Vaiteksa” 2001-12-15 jo vertė rinkos kainomis buvo 40 400 Eur, o po atliktų pagerinimų pastato vertė aukciono dienai 2014-05-16 padidėjo iki 95 160 Eur, t.y. 118,8 proc. arba 51 660 Eur. Tokia eksperto išvada nebuvo nuginčyta, o atlikus papildomą ekspertizę buvo nustatyta, kad pastato vertės padidėjimas dėl rinkos pokyčių yra tik 8 proc. arba 41 32,80 Eur (51660 x 8% = 4132,80).

3413.2.

35Nuo 2005 metų ieškovė nuomos mokesčio nemokėjo, todėl reiškiant pradinį ieškinį šioje civilinėje byloje ieškovė pati apskaičiavo, kiek ji būtų turėjusi sumokėti už ginčo turto nuomą (už 770 m2 po 2 Lt/m2) ir 166 320 Lt nuomos mokesčio suma sumažino savo ieškinio reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas iš galutinės kompensacijos sumos be jokio pagrindo pakartotinai išskaičiavo tą pačią nuomos mokesčio sumų, tokiu būdu mažindamas priteistinos kompensacijos galutinę sumą.

3613.3.

37Kartu su pradiniu ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuose kaip pirminiuose ir buhalteriniuose ieškovės apskaitos dokumentuose atsispindi jos patirtos išlaidos yra papildomi rašytiniai įrodymai prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0254-362/2908, kuris pripažino ieškovės investicijų mastą ir jį įvardino labai konkrečia suma – 303 025,69 Lt arba 87762,31 Eur.

3813.4.

39Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino ieškovės į patalpų pagerinimą investuotų išlaidų dėl ginčo pastato stogo remonto, langų pakeitimo, šildymo sistemos bei elektros instaliacijos įrengimo, laikydamas, kad šios išlaidos negali būti atlygintos, kada taikomos nepagrįsto praturtėjimo instituto normos. Teismo išvada, kad remonto ir rekonstrukcijos darbai ieškovės buvo atliekami jos pačios rizika ir pritaikyti tik jos poreikiams, yra nepagrįsta, t.y. jeigu vidinių pastato pertvarų išardymo darbus ir galima prilyginti vien tik ieškovės poreikius tenkinančių darbų kategorijai, tai tokių darbų, kurie atlikti ieškovės lėšomis ir jos darbu, kaip langų keitimas ar stogo remontas, elektros instaliacijos ir vandentiekio/kanalizacijos, šildymo sistemos įvedimas, nėra jokio pagrindo nepripažinti būtinomis pastato eksploatacijai ir jo išsaugojimui bei tolimesniam naudojimui pagerinimo išlaidomis.

4013.5.

41Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ir priteisdamas ieškovei piniginę kompensaciją, nemotyvavo, kokiu pagrindu ir kodėl jis taiko paskaičiuotai kompensacijos sumai nusidėvėjimo (amortizacinius) atskaitymus, nes jis nesprendė turto vertės padidėjimo dalies procentine išraiška atlyginimo, jis skaičiavo tiesiogines ieškovės išlaidas, kurias papildomai be nuomos mokesčio sumos dar sumažino 13 %, kai tam nebuvo jokio teisėto pagrindo.

4213.6.

43Pagrindinis pirmosios instancijos teismo motyvas neatlyginti ieškovės patirtų išlaidų tas, jog nuo 2014-05-13 iki 2016-09-23 ieškovės patirtos išlaidos susidarė tuo metu, kai ieškinys buvo reiškiamas ne Lietuvos valstybei, bet VĮ Turto bankui. Ta aplinkybė, kad kasacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo į pirmosios instancijos teismą buvo ieškovės pareiškimu (CPK 45 str.) pakeistas atsakovas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėjama iš naujo jau kita civilinė byla su kitais atsakovais ir kitais reikalavimais.

4414.

45Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės UAB „Vaiteksa“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:

4614.1.

47Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-30 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-0254-362/2008, neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, nes: pirma, atsakovė Lietuvos valstybė apskritai nebuvo proceso dalyviu minėtoje byloje; antra, Šiaulių miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-0254-362/2008 absoliučiai nevertino ieškovės galimai investuotų į pastatą lėšų dydžio ir to ar turi ji teisę į pastato pagerinimo išlaidų atlyginimą. Ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti 2008-10-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą kaip rašytinį įrodymą yra atmestini kaip nepagrįsti.

4814.2.

49Ieškovės prielaidos, kad tik dėl jos atlikto remonto ginčo patalpos buvo parduotos ženkliai brangiau, yra nepagrįstos, kaip ir ieškovės jokiais įrodymais nepagrįsti teiginiai, kad ginčo pastatą įsigijęs pirkėjas UAB „Agrospelta“ patalpas paliko tokias, kokios jos buvo įrengtos.

5014.3.

51VĮ Turto fondas įstatymo pagrindu buvo įgaliotas vykdyti jam pavestas funkcijas valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo srityje. Šiuo atveju VĮ Turto fondas, atlikęs privatizavimo procedūras pardavė ginčo objektą, o gautas lėšas pervedė Finansų ministerijai kaip tą reglamentavo Privatizavimo įstatymas. Sistemiškai aiškinant CPK 111, 135 straipsnių nuostatas, ieškovė, ieškinyje suformuluodama savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jos manymu, tinkamą antrąją šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Teismas ieškovui gali tik pasiūlyti spręsti klausimą dėl tinkamo atsakovo byloje, tačiau negali už ieškovą parinkti tinkamo atsakovo, ar įsakmiai nurodyti ieškovui, kas ieškinyje turi būti nurodytas atsakovu. Taigi, šiuo atveju, tik ieškovei tenka neigiamos teisinės pasekmės pasirinkus netinkamą atsakovą.

5215.

53Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5415.1.

55Lietuvos techninio sporto draugija, naudojusi ginčo patalpas panaudos teisėmis (turtas jai buvo perduotas valdyti ir naudoti), neturėjo teisės išnuomoti ieškovei patalpų ir leisti atlikti jose pagerinimo darbus, nes pagal 2005-05-23 panaudos sutarties 10.5 p. panaudos gavėjas galėjo perduoti sutartyje nurodytą turtą tik panaudos gavėjo įsteigtoms įmonėms, viešosioms įstaigoms ir visuomeninėms organizacijoms, ir tik gavęs išankstinį rašytinį panaudos davėjo (Šiaulių apskrities viršininko administracijos) sutikimą. CK 6.637 str. 2 d. imperatyviai nustato, kad panaudos gavėjas turi teisę perduoti gautąjį turtą naudotis trečiajam asmeniui, tik gavęs panaudos davėjo sutikimą. Ieškovė ir Lietuvos techninio sporto draugija, sudarydami 2001-12-15 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nepaisė imperatyvaus ir įstatyme įtvirtinto draudimo. Be to, ieškovės reiškiami materialiniai teisiniai reikalavimai kyla iš nuomos sutartinių santykių, tačiau atsakovė nėra ir niekada nebuvo šių sutartinių santykių šalis. Šias aplinkybes konstatavo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai priimtuose sprendimuose. Tinkamu atsakovu šioje byloje turi būti laikoma Lietuvos techninio sporto draugija.

5615.2.

57Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-19 sprendime neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti visų nepagrįsto praturtėjimo prielaidų egzistavimo. Kadangi pastatas buvo parduotas aukciono būdu, nėra galimybės nustatyti, ar atsakovė būtų pardavusi už mažesnę kainą, jei nebūtų ieškovės atliktų 750 kv. m. dydžio pastato dalies remonto darbų. Atsakovė mano, jog ieškovės atlikti 750 kv. m. dydžio pastato dalies remontas pastato pirkėjui nebuvo reikšmingas. Be to, teismui įvertinus ieškovės teiktus įrodymus dėl atliktų pagerinimų dydžio, didžioji dalis mokėjimų ieškovės buvo atlikta savo rizika, t.y. atlikti pagerinimai išimtinai pritaikyti siuvyklos tinkamam funkcionavimui, taip pat įsigyta paslaugų bei daiktų, kurie negali būti vertinami kaip turto pagerinimas, nes liko ieškovės nuosavybėje. Atsakovės manymu, ieškovė savo teises gali ginti atskiru ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo iš Lietuvos techninio sporto draugijos, dėl kurios neteisėtų veiksmų galimai ieškovei atsirado nuostolių, nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju negali būti taikomas atsakovės atžvilgiu, dėl ko nėra septintos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.

5816.

59Ieškovė UAB „Vaiteksa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:

6016.1.

61Atsakovės apeliacinio skundo motyvas, kad VĮ Turto bankas (tuometinis VĮ Turto fondas) jokių sutartinių santykių neturėjo ir dėl to jokių pareigų pagal 2001-12-15 nuomos sutartį neperėmė, dėl ko iš atsakovės negali būti priteista kompensacija už valstybei priklausančio turto pagerinimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Kasacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, savo 2016-06-30 nutartyje aiškiai nurodė, kad negali būti toleruotina situacija, kada nuomininkas, pagerinęs valstybei priklausantį turtą, negauna kompensacijos už atliktus pagerinimus, tuo labiau, kai nėra nuomininko (ieškovės UAB „Vaiteksa“) kaltės.

6216.2.

63Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai savo sprendime konstatavo visų nepagrįsto atsakovės praturtėjimo prielaidų egzistavimą, nes akivaizdu, jog pardavus turtą, kuris buvo teisėtai pagerintas ieškovės lėšomis, valstybė gavo didesnę pinigų sumą, negu tuo atveju, jeigu butų pardavusi turtą be jokių jo pagerinimų.

6416.3.

65Nors atsakovė teigia, kad patalpos buvo pritaikytos siuvyklai, todėl nėra pagrindo net svarstyti ieškovės atliktų pagerinimų kompensacijos klausimo, tokie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, nes stogo remontas, šildymo sistemos įvedimas, elektros instaliacijos darbai atlikti visame pastate, o ne jo dalyje, ir šiais darbais buvo siekiama užtikrinti pastato eksploataciją bei išsaugojimą iki aukciono.

66IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

67Apeliaciniai skundai atmetami.

6817.

69Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7018.

71Byloje nustatyta, kad 1996-08-16 panaudos davėjas Ekonomikos ministerija ir panaudos gavėjas Lietuvos techninio sporto draugija sudarė Turto panaudos sutartį, kuria panaudos davėjas įsipareigojo perduoti panaudos gavėjui neatlygintinai naudotis Šiaulių technikos mokyklos turtu, perduotu Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos 1996-01-22 aktu Nr. 1 Lietuvos techninio sporto draugijai.

7219.

73Lietuvos techninio sporto draugijai minėtos panaudos sutarties pagrindu perduotos patalpos buvo išnuomotos ieškovei UAB „Vaiteksa“ (buvusi R. V. įmonė) 2001-12-15 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, pagal kurią ieškovei buvo išnuomotos 750 kv. m. negyvenamosios patalpos (pagal inventorinę bylą Nr. 2176 patalpos dalis pastate 1C3P – pirmas aukštas), esančios ( - ), nuomininko veiklai, mokant už vieną kv. m. naudingo ploto 2 litus (be PVM) nuomos mokestį per mėnesį (elektroninės bylos 1 t., b.l. 15, 24, 26).

7420.

75Ieškovė UAB „Vaiteksa“ Lietuvos techninio sporto draugijos sutikimu atliko nuomojamų patalpų kapitalinį remontą ir rekonstrukciją, remontas patalpose vyko nuo 2002-01-24 iki 2005-10-21.

7621.

77Likviduojant apskričių viršininkų administracijas valstybei nuosavybės teise priklausantį buvusios SDAALR turtą Vyriausybės 2010-06-29 nutarimu buvo nutarta patikėjimo teise perduoti valdyti Valstybės turto fondui (pastatai perimti iš likviduojamos Šiaulių apskrities viršininko administracijos perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 20100831-100 (elektroninės bylos 3 t., b.l. 9)).

7822.

792012-01-25 Vyriausybės nutarimu Nr. 85 į privatizuojamų objektų sąrašą buvo įtrauktas šis valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas : mokomasis korpusas (unikalus numeris 2997-3002-8016, plotas 3108,35 kv. m, pastatas mūrinis, 3 aukštų, pažymėjimas plane 1C3p), mokyklos pastatas (unikalus numeris ( - ), plotas 3541,87 kv. m, pastatas mūrinis, 2 aukštų, pažymėjimas plane 2C2p), garažas (unikalus numeris ( - ), plotas 2765,86 kv. m, pastatas mūrinis, 1 aukšto, pažymėjimas plane 4G1p), kontrolinės būdelė (unikalus numeris ( - ), užstatytas plotas 57 kv. m, pastatas mūrinis, 1 aukšto, pažymėjimas plane 3H1p); ( - ).

8023.

81Valstybės turto fondas 2014-02-17 raštu Nr. (30)311-314 pranešė Lietuvos techninio sporto draugijai, kad panaudos sutartimi perduotas turtas yra naudojamas ne pagal jo paskirtį ir ne tam tikslui, kuriam buvo perduotas, t.y. pažeidžiant panaudos sutarties sąlygas, todėl Turto fondas nuo 2014-05-18 nutraukia 2005-02-23 Valstybės turto panaudos sutartį Nr. V12-58-/3.33/ su Lietuvos techninio sporto draugija (elektroninės bylos 3 t., b.l. 22-23). Privatizavimo komisija 2014-03-28 sprendimu (protokolo Nr. 2V-6(681) pritarė minėto nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo, esančio ( - ), privatizavimo programai, numatant šį objektą parduoti viešo aukciono būdu. Ieškovė UAB ,,Vaiteksa“ kreipėsi į Turto fondą su 2014-04-09 prašymu dėl turto privatizavimo, kuriame ieškovė nurodė, kad iš Lietuvos techninio sporto draugijos nuomoja mokomąjį korpusą (unikalus Nr. ( - )), į jį Lietuvos techninio sporto draugijos leidimu investavo 303 025,69 Lt ir prašė atšaukti paskelbtą aukcioną bei sudaryti galimybes ieškovei tiesioginių derybų būdu įsigyti pastatą – mokomąjį korpusą (elektroninės bylos 3 t., b.l. 24-25). Valstybės turto fondas 2014-05-08 raštu atsisakė tenkinti ieškovės prašymą, nurodydamas, kad pripažinti UAB „Vaiteksa“ investicijas atlygintinomis nėra teisinio pagrindo (elektroninės bylos 3 t., b.l. 26-27). Viešas šio privatizavimo objekto aukcionas įvyko 2014-05-16, aukciono laimėtoja pripažinta UAB „AGROSPELTA“, su kuria 2014-07-08 buvo sudaryta sutartis Nr. 45-2014 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo“ (elektroninės bylos 3 t., b.l. 30-34).

8224.

83Ieškovė UAB „Vaiteksa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės VĮ Turto banko 41 612,60 Eur turto pagerinimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.

8425.

85Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-13 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2015-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2683-656/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės UAB „Vaiteksa“ kasacinį skundą, 2016-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-686/2016 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015-11-13 nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 sprendimą ir bylą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

8626.

87Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-19 sprendimu pripažino teismo iniciatyva negaliojančia 2001-12-15 tarp Lietuvos techninio sporto draugijos ir R. V. individualios įmonės (dabar UAB „Vaiteksa“) sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuo jos sudarymo momento; ieškovės UAB „Vaiteksa“ patiksliną ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Vaiteksa“ 7 279,20 Eur dėl nepagrįsto praturtėjimo (turto pagerinimo išlaidų) bei 81,73 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko; likusius ieškovės reikalavimus atmetė. Ieškovė UAB „Vaiteksa“ ir atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, nesutikdamos su minėtu 2017-07-19 sprendimu, pateikė apeliacinius skundus.

8827.

89Dėl ieškovės UAB „Vaiteksa“ apeliacinio skundo.

9028.

91Pagal bendrąją įstatyme įtvirtintą taisyklę nuomininkas turi teisę į būtinų daikto pagerinimo, padaryto nuomotojo leidimu, išlaidų atlyginimą, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip (CK 6.501 straipsnio 1 dalis).

9229.

93Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl patalpų pertvarkymui nuomininko turėtų išlaidų atlyginimo, be kita ko, turi išsiaiškinti, kokios išlaidos buvo būtinos nuomos objektui pagerinti, taip pat nustatyti, dėl kokių nuomininko atliktų statybos–remonto darbų ir kaip realiai pagerintas nuomos objektas, atskirti, kurie darbai pagerino patalpas, o kurie buvo vykdyti dėl to, kad nuomininkas siekė pritaikyti patalpas savo veiklai, iš kurios neabejotinai buvo gauta ekonominės naudos. Be to, reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais.

9430.

95Kaip jau byloje nustatyta, tarp ieškovės ir Lietuvos techninio sporto draugijos sudaryta 2001-12-15 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Lietuvos techninio sporto draugija (nuomotojas) perdavė ieškovei (nuomininkei) nuomos teise 750 kv. m negyvenamąsias patalpas (pagal inventorinę bylą Nr. 2176 patalpos dalis pastate 1C3P – pirmas aukštas), esančias ( - ), nuomininko veiklai, mokant už vieną kv. m. naudingo ploto 2 litus (be PVM) nuomos mokestį per mėnesį (Sutarties 1 p.). Ieškovė patalpas išsinuomojo savo komercinei–gamybinei veiklai – siuvyklai, vykdyti. Ginčo byloje dėl šios aplinkybės nėra.

9631.

97Nuomojamos negyvenamosios patalpos nuomininkei buvo perduotos 2002-01-16 Nuomojamų negyvenamųjų patalpų priėmimo perdavimo aktu, kuriame buvo užfiksuota išnuomojamų patalpų būklė. Taigi šalių pasirašytas patalpų perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad nuomotojas aptarė su ieškove (nuomininke) perduodamų patalpų būklę, ieškovė pretenzijų dėl jų būklės nuomotojui nereiškė, o priešingai, nepaisant patalpų būklės, ji patalpas priėmė bei ėmėsi veiksmų šioms patalpoms suremontuoti, kad jas būtų galima eksploatuoti vykdant pačios ieškovės komercinę–gamybinę veiklą. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai bei pagrįstai nepriteisė kai kurių ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su patalpų pagerinimu, pritaikant jas gamybinės veiklos vykdymui (pvz. filtravimo sistemos įrengimo išlaidų ir pan.).

9832.

99Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino apeliantės į ginčo pastatą investuotų lėšų, susijusių su stogo remontu, elektros instaliacijos, vandentiekio/kanalizacijos, šildymo sistemos įvedimu, laikydamas, kad šios išlaidos negali būti atlygintos, kada taikomos nepagrįsto praturtėjimo instituto normos. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

10033.

101Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo sprendimą bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog dalis ieškovės investuotų lėšų, susijusių su stogo remontu, elektros instaliacijos, vandentiekio/kanalizacijos, šildymo sistemos įvedimu, nebuvo priteista ne dėl to, kad, kaip ieškovė teigia, teismas laikė, jog šios išlaidos negali būti atlygintos taikant nepagrįsto praturtėjimo instituto normas, o dėl to, kad šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė nepateikė į bylą tiesioginių įrodymų. Kaip jau minėta, ieškovė realiai investuotas lėšas turi įrodyti leistinais įrodymais, todėl jai to nepadarius, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šių lėšų nepriteisti.

10234.

103Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje teismas, priteisdamas ieškovei piniginę kompensaciją, taikė paskaičiuotai kompensacijos sumai nusidėvėjimo (amortizacinius) atskaitymus bei paskaičiuotas tiesiogines ieškovės išlaidas sumažino 13 proc. Ieškovės manymu, tam nebuvo jokio teisėto pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

10435.

105Pažymėtina, jog ieškovė ginčo patalpas naudojo ir jose savo gamybinę veiklą vykdė ilgą laiką (nuomos sutartis su ieškove sudaryta 2001-12-15, 2014-05-18 nutraukta panaudos sutartis, kuri buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu Lietuvos techninio sporto draugija), todėl, akivaizdu, jog patalpas intensyviai naudojant, jos dėvisi. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes tinkamai įvertino bei pagrįstai šiuo konkrečiu atveju taikė nusidėvėjimo kriterijų ieškovės atliktiems patalpų pagerinimams.

10636.

107Taip pat ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008-10-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0254-362/2908 pripažino apeliantės investicijų mastą ir jį įvardino konkrečia suma – 303 025,69 Lt arba 87 762,31 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šiame teismo sprendime nustatytų faktų tiesiogiai savo 2017-07-19 sprendime nepasisakė. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

10837.

109Pažymėtina, jog pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis. Sprendžiant, ar kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, padarytos išvados gali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, būtina įvertinti tokių aplinkybių nurodymo kontekstą anksčiau išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015).

11038.

111Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog minėtas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-30 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-0254-362/2008, neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, nes minėtoje byloje atsakovė Lietuvos valstybė apskritai nebuvo proceso dalyviu, taip pat tiesiogiai nebuvo sprendžiamas klausimas, kokio dydžio sumas ieškovė UAB „Vaiteksa“ investavo į pastato pagerinimą ir, ar turi teisę į pastato pagerinimo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu ir jame nurodyta ieškovės turėtų išlaidų suma, bei pagrįstai klausimą dėl į patalpų pagerinimą investuotų išlaidų dydžio nustatymo sprendė šioje byloje.

11239.

113Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai ir kai kurie ieškovės teikiami įrodymai yra prieštaringi. Viena vertus, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose teigia, jog ginčo patalpų remontas vyko nuo 2002-01-24 iki 2005-10-21, ji į ginčo patalpų pagerinimą investavo 303 025,69 Lt (87 762,31 Eur) sumą, kurią 2008-10-30 sprendimu patvirtino Šiaulių miesto apylinkės teismas, antra vertus, šioje civilinėje byloje ieškovė iš esmės tą pačią į patalpų pagerinimą investuotą lėšų sumą siekia pagrįsti 2009–2012 m. sąskaitomis (2012-07-17 Nr. 45391 – 4 546,50 Lt, 2009-10-30 Nr. 2000000935 – 3 010,97 Lt, 2011-11-29 - 2 955 Lt, 2013-08-26 Nr. 03316 – 2 973,99 Lt, 2013-08-05 Nr. 000001 – 2 700 Lt, 2012-09-25 Nr. 12399 – 43 439 Lt, 2012-05-25 Nr. 44306 – 17 758, 2014-02-03 Nr. 1017944 – 1 615,22 Lt, 2014-04-28 Nr. 1019136-1019137 – 1 379,68 Lt, 2014-02-04 Nr. 0020485 – 4 600 Lt), t. y. įrodymais, atsiradusiais gerokai vėliau nei buvo atliktas ginčo patalpų remontas, taip pat atsiradusiais jau po 2008-10-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nurodytos sąskaitos galimai pagrindžia visai kitas, su ginčo patalpų pagerinimu nesusijusias, ieškovės išlaidas. Esant išdėstytiems motyvams, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas minėtas sąskaitas vertino kritiškai ir šiomis sąskaitomis ieškovės įrodinėjamų išlaidų sumų nepriteisė pagrįstai.

11440.

115Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat pažymi, jog nuo 2005 metų ji nuomos mokesčio nemokėjo, todėl reiškiant pradinį ieškinį šioje civilinėje byloje ieškovė pati apskaičiavo, kiek ji būtų turėjusi sumokėti už ginčo turto nuomą (už 770 m2 po 2 Lt/m2) ir 166 320 Lt nuomos mokesčio suma sumažino savo ieškinio reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas iš galutinės kompensacijos sumos be jokio pagrindo pakartotinai išskaičiavo tą pačią nuomos mokesčio sumą, tokiu būdu mažindamas priteistinos kompensacijos galutinę sumą. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutiktina.

11641.

117Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir objektyviai ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs tai, kad ne visos ieškovės patirtos ir prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgdamas į, kad kai kurios išlaidos buvo skirtos pastato (patalpų) pritaikymui pačios ieškovės gamybinei veiklai, taip pat į tai, kad ne visos ieškovės nurodomos išlaidos yra įrodytos leistinais įrodymais, teisingai sprendė, jog būtinų ir realių ieškovės į patalpų pagerinimą investuotų lėšų suma sudaro 195 209,24 Lt (56 536,50 Eur). Teismas būtent iš šitos sumos pagrįstai išskaitė ieškovės nemokėtą nuomos mokestį (166 320 Lt), su kurio išskaitymu sutiko ir pati ieškovė, ir tai jokiu būdu nelaikytina kaip dvigubas (pakartotinis) tos pačios sumos išskaičiavimas, kaip nurodo ieškovė savo apeliaciniame skunde.

11842.

119Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, jokių motyvų, dėl ko jis nesirėmė eksperto išvadomis.

12043.

121CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

12244.

123Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje restruktūrizuojama AB „Gargždų statyba“ v. UAB „Baltic vega“, bylos Nr. 3K-3-505/2012; kt.).

12445.

125Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepadarė CPK 218 straipsnio pažeidimo. Teismas vertino tiek ekspertizės aktų išvadas, tiek kitus byloje esančius įrodymus ir motyvavo, kodėl nesiremia ekspertizės aktų išvadomis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą taikytinos nepagrįsto praturtėjimo teisės normos, o teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ne visos ieškovės nurodytos ir prašomos priteisti išlaidos gali būti vertinamos kaip turto pagerinimo išlaidos, todėl nėra pagrindo remtis į bylą teiktais ekspertizės bei papildomos ekspertizės aktais.

12646.

127Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, vertindamas ekspertizės aktų išvadas ir kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais ieškovė įrodinėjo išlaidų, susijusių su ginčo patalpų pagerinimu, dydį, nes ištyrė ir įvertino ekspertizės aktų išvadas pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitas įrodinėjimo priemones, vertino tiek ekspertizės aktų duomenis, tiek kitus byloje esančius įrodymus, nurodė motyvus, dėl kurių savo išvadas grindžia vienais įrodymais ir dėl kurių atmeta kitus.

12847.

129Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog teismas skundžiamu sprendimu, priteisdamas ieškovei 7 279,20 Eur turto pagerinimo išlaidų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovė savo nesutikimą su teismo priteista suma grindžia tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, kurie teismo sprendime padarytų išvadų bei nustatytos priteistinos turto pagerinimo išlaidų sumos pagrįstumo nepaneigia.

13048.

131Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje teismas nusprendė neatlyginti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, motyvuodamas tuo, jog nuo 2014-05-13 iki 2016-09-23 ieškovės patirtos išlaidos susidarė tuo metu, kai ieškinys buvo reiškiamas ne Lietuvos valstybei, bet VĮ Turto bankui. Ieškovės manymu, ta aplinkybė, kad kasacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo į pirmosios instancijos teismą buvo ieškovės pareiškimu (CPK 45 str.) pakeista atsakovė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėjama iš naujo jau kita civilinė byla su kitais atsakovais ir kitais reikalavimais.

13249.

133Šioje dalyje pažymėtina, jog ieškovei jau pradinio ieškinio pateikimo metu (2014-06-18), turėjo būti žinoma aplinkybė, jog ginčo patalpos priklauso valstybei, todėl atsakyti pagal ieškinį dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo turi ne VĮ Turto bankas, kuris įstatymo pagrindu buvo tik įgaliotas vykdyti jam pavestas funkcijas valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo srityje, o Lietuvos valstybė, kaip ginčo patalpų savininkė, kuri dėl pagerintų patalpų ieškovės sąskaita įgijo tam tikros naudos. Taigi, ieškovė nuo pat proceso pradžios turėjo galimybę pasirinkti tinkamą atsakovą byloje, o ieškovei to nepadarius, jai pačiai ir tenka su netinkamo atsakovo pasirinkimu susijusios neigiamos pasekmės, tame tarpe ir tai, kad bylinėjimosi išlaidos, susidariusios iki 2016-09-23, negali būti priteistos iš atsakovės Lietuvos valstybės, nes ji iki šio momento procese nedalyvavo ir nėra atsakinga už ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės Lietuvos valstybės nepriteisė ieškovės iki 2016-09-23 patirtų bylinėjimosi išlaidų.

13450.

135Dėl žodinio bylos proceso. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenustatė. Apeliantė savo argumentus išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, o byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.

13651.

137Dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, apeliacinio skundo.

13852.

139Atsakovė savo apeliaciniame skunde kelia atsakovo tinkamumo klausimą. Nurodo, kad tinkamu atsakovu šioje byloje turi būti laikoma Lietuvos techninio sporto draugija, o ne Lietuvos valstybė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

14053.

141Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad nuomos metu dėl privatizavimo objekto (statinio) pagerinimo padarytas išlaidas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka vertinant tokį privatizavimo objektą turi būti nustatytas vertės padidėjimas procentais dėl šiam objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų. Gaunamos iš privatizavimo sandorio lėšos, atitinkamai jas sumažinus dėl privatizavimo objekto vertės padidėjimo, bet ne daugiau už šiam objektui pagerinti padarytas išlaidas, pervedamos į Finansų ministerijai atidarytą privatizavimo fondo sąskaitą (jei privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, – į savivaldybės specialiąją sąskaitą). Likusi privatizavimo lėšų dalis pervedama nuomininkui, išskyrus tą dalį, kuri buvo įskaityta į nuomos mokestį. Ši į nuomos mokestį įskaityta lėšų dalis pervedama į privatizavimo objekto valdytojo sąskaitą.

14254.

143Taigi, pagal minėtą įstatyminį reglamentavimą, tuo atveju, kai privatizuojamą turtą įsigyja trečiasis asmuo, turto nuomininkui už pagerinimus atlygina jis. Tačiau šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kuomet privatizuojant valstybei priklausančias ginčo patalpas, ieškovei, kaip buvusiai turto nuomininkei, jos į privatizuojamų patalpų pagerinimą investuotos lėšos įstatymo nustatyta tvarka nebuvo atlygintos. Tokiu atveju turto pagerinimo išlaidas turi kompensuoti buvęs privatizuoto turto savininkas, šiuo konkrečiu atveju – valstybė. Priešingas įstatymo aiškinimas ir taikymas reikštų nepagrįstą valstybės praturtėjimo nuomininko sąskaita įteisinimą, todėl prieštarautų bendriesiems teisės ir civilinių santykių teisinio reglamentavimo principams. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, jog pagal ieškovės ieškinį dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo turi atsakyti būtent Lietuvos valstybė, kaip buvusi privatizuotų negyvenamųjų patalpų savininkė, todėl ji šioje byloje yra tinkama atsakovė.

14455.

145Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog Lietuvos techninio sporto draugija, naudojusi ginčo patalpas panaudos teisėmis, neturėjo teisės išnuomoti ieškovei patalpų ir leisti atlikti jose pagerinimo darbus, taip pat argumentas, kad ieškovės reiškiami materialiniai teisiniai reikalavimai kyla iš nuomos sutartinių santykių, tačiau atsakovė nėra ir niekada nebuvo nuomos sutartinių santykių šalis, atmetami kaip nesudarantys pagrindo išvadai, jog Lietuvos valstybė atsakove šioje byloje patraukta nepagrįstai. Pažymėtina, jog šie atsakovės argumentai reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl pačios 2001-12-15 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir Lietuvos techninio sporto draugijos, pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, tačiau neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl atsakovo tinkamumo šioje byloje.

14656.

147Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-19 sprendime neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti visų nepagrįsto praturtėjimo prielaidų egzistavimo.

14857.

149Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (lot. actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

15058.

151Atsakovė mano, kad šiuo atveju nėra nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo pirmos, antros trečios, ketvirtos, šeštos ir septintos prielaidų. Su tokia atsakovės pozicija nesutiktina.

15259.

153Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovė savo lėšomis pagerino atsakovei priklausiusias patalpas. Kaip jau šios nutarties 44 punkte konstatuota, ieškovės į patalpų pagerinimą investuotų lėšų suma sudaro 195 209,24 Lt, o iš šios sumos išskaičius ieškovės nemokėtą nuomos mokestį (166 320 Lt), su kurio išskaitymu sutiko ir pati ieškovė, pripažinta ieškovės teisė į 7 279,20 Eur turto pagerinimo išlaidų atlyginimą (nutarties 50 punktas). Akivaizdu, jog dėl ieškovės atliktų statybos–remonto darbų ir investuotų lėšų atsakovei Lietuvos valstybei priklausantis, ieškovė nuomotas, turtas tapo vertingesnis nei buvo iki atliktų pagerinimų. Taigi, vien aplinkybė, kad atsakovė perėmė iš ieškovės vertingesnį turtą, nei jį pradedant ieškovei nuomoti, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog valstybei kaip negyvenamųjų patalpų savininkei šie pagerinimai buvo naudingi, t. y. dėl pagerintų patalpų atsakovė įgijo atitinkamos naudos ieškovės sąskaita. Šiuo atveju konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog egzistuoja pirma, antra ir trečia nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo prielaida.

15460.

155Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ketvirtosios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo prielaidos (t. y. atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.)), tokį savo nesutikimą motyvuoja tuo, kad patalpos perimtos ir parduotos, vadovaujantis įstatymais ir teisės aktais ir jų perėmimo teisėtumo pagrindas nėra nuginčytas, todėl patalpos VĮ Turto banko buvo valdomos ir naudojamos teisėtai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus bei neturinčius jokios reikšmės, įrodinėjant ketvirtosios prielaidos nebuvimą. Akivaizdu, jog teisinio pagrindo atsakovės praturtėjimui šiuo atveju nėra, o aukščiau nurodyti atsakovės apeliacinio skundo argumentai šios išvados niekaip nepaneigia.

15661.

157Atsakovė taip pat nurodo, kad didžioji dalis mokėjimų ieškovės buvo atlikta savo rizika, t.y. atlikti pagerinimai išimtinai pritaikyti siuvyklos tinkamam funkcionavimui, taip pat įsigyta paslaugų bei daiktų, kurie negali būti vertinami kaip turto pagerinimas, nes liko ieškovės nuosavybėje. Atsižvelgiant į tai, atsakovės manymu, nėra ir šeštosios prielaidos.

15862.

159Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir objektyviai ištyręs bei įvertinęs visas bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė, kurios ieškovės išlaidos buvo patirtos tam, kad ginčo patalpos būtų pritaikytos pačios ieškovės gamybinei veiklai bei šių ieškovės patirtų išlaidų nepriteisė. Taip pat teismas nepriteisė ieškovės išlaidų, patirtų įsigyjant paslaugas bei įrankius, kurie liko ieškovės nuosavybėje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukščiau nurodyti atsakovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

16063.

161Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovė savo teises gali ginti atskiru ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo iš Lietuvos techninio sporto draugijos, dėl kurios neteisėtų veiksmų galimai ieškovei atsirado nuostolių, todėl nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju negali būti taikomas atsakovės atžvilgiu. Atsakovės manymu, šiuo atveju nėra septintos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

16264.

163Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai; kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, o CK taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010). Taigi, sandorio negaliojimo atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti taikomas tik tada, kai restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui.

16465.

165Šiuo atveju kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kasatorės (ieškovės) UAB „Vaiteksa“ kasacinį skundą, 2016-06-30 nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju negyvenamosios patalpos, perduotos kasatorei pagal negaliojančią nuomos sutartį, dar iki kreipimosi su ieškiniu į teismą buvo grąžintos VĮ Valstybės turto fondo žinion ir vėliau privatizuotos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju restitucija kaip šalių teisių gynybos būdas apskritai netaikytina. Kasacinės instancijos teismui aiškiai konstatavus, jog pripažinus nuomos sutartį negaliojančia nagrinėjamu atveju restitucija netaikytina, atsirado pagrindas taikyti subsidiarų civilinių teisių gynybos būdą – nepagrįsto praturtėjimo institutą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog šiuo atveju egzistuoja ir septintoji nepagrįsto praturtėjimo prielaida.

16666.

167Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas 2017-07-19 sprendime pagrįstai konstatavo visų nepagrįsto praturtėjimo prielaidų egzistavimą, tuo tarpu atsakovės apeliacinio skundo argumentai daryti priešingą išvadą pagrindo nesudaro.

16867.

169Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

17068.

171Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinių skundų argumentais nenustatyta, todėl ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-19 sprendimas paliekamas nepakeistas.

172Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

173Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė UAB „Vaiteksa“ patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimus... 6. 2.... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-13 sprendimu ieškovės patikslintą... 8. 3.... 9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 10. 4.... 11. Ieškovė UAB „Vaiteksa“ patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimus... 12. 5.... 13. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepime į... 14. 6.... 15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Lietuvos... 16. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 17. 7.... 18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-19 sprendimu ieškinį tenkino iš... 19. 8.... 20. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl reikalavimų... 21. 9.... 22. Teismas nurodė, kad CK 6.637 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad be... 23. 10.... 24. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nustatytos atsakovės nepagrįsto... 25. 11.... 26. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, jog nėra pagrindo... 27. 12.... 28. Teismas nepriteisė iš atsakovės ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų,... 29. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai... 30. 13.... 31. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vaiteksa“ prašo panaikinti Vilniaus... 32. 13.1.... 33. Teismo paskirtos ekspertizės išvada buvo vienareikšmė ir nebuvo nuginčyta... 34. 13.2.... 35. Nuo 2005 metų ieškovė nuomos mokesčio nemokėjo, todėl reiškiant pradinį... 36. 13.3.... 37. Kartu su pradiniu ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuose kaip... 38. 13.4.... 39. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino ieškovės į... 40. 13.5.... 41. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ir priteisdamas ieškovei... 42. 13.6.... 43. Pagrindinis pirmosios instancijos teismo motyvas neatlyginti ieškovės... 44. 14.... 45. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepimu į... 46. 14.1.... 47. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-30 sprendimas, priimtas civilinėje... 48. 14.2.... 49. Ieškovės prielaidos, kad tik dėl jos atlikto remonto ginčo patalpos buvo... 50. 14.3.... 51. VĮ Turto fondas įstatymo pagrindu buvo įgaliotas vykdyti jam pavestas... 52. 15.... 53. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko,... 54. 15.1.... 55. Lietuvos techninio sporto draugija, naudojusi ginčo patalpas panaudos... 56. 15.2.... 57. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-19 sprendime neturėjo teisinio... 58. 16.... 59. Ieškovė UAB „Vaiteksa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 60. 16.1.... 61. Atsakovės apeliacinio skundo motyvas, kad VĮ Turto bankas (tuometinis VĮ... 62. 16.2.... 63. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai savo sprendime konstatavo... 64. 16.3.... 65. Nors atsakovė teigia, kad patalpos buvo pritaikytos siuvyklai, todėl nėra... 66. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 67. Apeliaciniai skundai atmetami.... 68. 17.... 69. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 70. 18.... 71. Byloje nustatyta, kad 1996-08-16 panaudos davėjas Ekonomikos ministerija ir... 72. 19.... 73. Lietuvos techninio sporto draugijai minėtos panaudos sutarties pagrindu... 74. 20.... 75. Ieškovė UAB „Vaiteksa“ Lietuvos techninio sporto draugijos sutikimu... 76. 21.... 77. Likviduojant apskričių viršininkų administracijas valstybei nuosavybės... 78. 22.... 79. 2012-01-25 Vyriausybės nutarimu Nr. 85 į privatizuojamų objektų sąrašą... 80. 23.... 81. Valstybės turto fondas 2014-02-17 raštu Nr. (30)311-314 pranešė Lietuvos... 82. 24.... 83. Ieškovė UAB „Vaiteksa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 84. 25.... 85. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-13 sprendimu ieškovės ieškinį... 86. 26.... 87. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-19 sprendimu pripažino teismo... 88. 27.... 89. Dėl ieškovės UAB „Vaiteksa“ apeliacinio skundo.... 90. 28.... 91. Pagal bendrąją įstatyme įtvirtintą taisyklę nuomininkas turi teisę į... 92. 29.... 93. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl patalpų... 94. 30.... 95. Kaip jau byloje nustatyta, tarp ieškovės ir Lietuvos techninio sporto... 96. 31.... 97. Nuomojamos negyvenamosios patalpos nuomininkei buvo perduotos 2002-01-16... 98. 32.... 99. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 100. 33.... 101. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo sprendimą... 102. 34.... 103. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje,... 104. 35.... 105. Pažymėtina, jog ieškovė ginčo patalpas naudojo ir jose savo gamybinę... 106. 36.... 107. Taip pat ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės... 108. 37.... 109. Pažymėtina, jog pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti... 110. 38.... 111. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog... 112. 39.... 113. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose... 114. 40.... 115. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat pažymi, jog nuo 2005 metų ji nuomos... 116. 41.... 117. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir objektyviai... 118. 42.... 119. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, jokių... 120. 43.... 121. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir... 122. 44.... 123. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, eksperto išvada... 124. 45.... 125. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 126. 46.... 127. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo... 128. 47.... 129. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog teismas skundžiamu... 130. 48.... 131. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje,... 132. 49.... 133. Šioje dalyje pažymėtina, jog ieškovei jau pradinio ieškinio pateikimo metu... 134. 50.... 135. Dėl žodinio bylos proceso. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę... 136. 51.... 137. Dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, apeliacinio... 138. 52.... 139. Atsakovė savo apeliaciniame skunde kelia atsakovo tinkamumo klausimą. Nurodo,... 140. 53.... 141. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13... 142. 54.... 143. Taigi, pagal minėtą įstatyminį reglamentavimą, tuo atveju, kai... 144. 55.... 145. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog Lietuvos techninio... 146. 56.... 147. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės... 148. 57.... 149. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl... 150. 58.... 151. Atsakovė mano, kad šiuo atveju nėra nepagrįsto praturtėjimo instituto... 152. 59.... 153. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovė savo lėšomis pagerino... 154. 60.... 155. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl... 156. 61.... 157. Atsakovė taip pat nurodo, kad didžioji dalis mokėjimų ieškovės buvo... 158. 62.... 159. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, išsamiai... 160. 63.... 161. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovė savo teises gali... 162. 64.... 163. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nepagrįsto... 164. 65.... 165. Šiuo atveju kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kasatorės... 166. 66.... 167. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos... 168. 67.... 169. Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir... 170. 68.... 171. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei... 172. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 173. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą palikti...