Byla 2A-1079/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ir atsakovo J. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3524-619/2012 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovams J. P., akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Nagrinėjamoje byloje keliami turtinės ir neturtinės žalos, kai ji asmens sveikatai padaryta kito asmens nusikaltimu, atlyginimo klausimai.

5Ieškovas M. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti 96 548 Lt iš atsakovo J. P. ir 992 Lt iš atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ patirtai neturtinei žalai atlyginti; priteisti solidariai iš atsakovų 63 099,66 Lt negautų pajamų ir 4 065,84 Lt mėnesines išmokas turtinei žalai atlyginti nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško 2009 m. gegužės 3 d. autoįvykio metu ieškovo patirtų sveikatos sutrikdymų pasekmių pašalinimo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 1-6). Nurodė, kad 2009 m. gegužės 3 d. J. P., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 108 ir 111 punktų reikalavimus, užkirto kelią gretima dešine eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam ieškovo vairuojamam motociklui, kuris atsitrenkė į atsakovo vairuojamo automobilio dešinį šoną ir eismo įvykio metu sunkiai sužalojo motociklo vairuotoją – ieškovą. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pripažino J. P. kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Baudžiamojoje byloje esančioje 2009 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ieškovui padarytas dešinio žastikaulio chirurginio kaklo ir galvos skeveldrinis lūžis su poslinkiu, kairio žastikaulio chirurginio kaulo lūžis, kairio blauzdikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžis, dalinė kairio šeivikaulio parezė. Po įvykio VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje (toliau – VGPUL) ieškovui atliktos dvi sudėtingos operacijos, gydytas nuo 2009 m. balandžio 12 d. iki 2009 m. gegužės 3 d.; išrašant iš ligoninės kairė koja fiksuota plastikiniu įtvaru. Nuo 2009 m. liepos 13 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas gydytas UAB Sveikatos centre „Energetikas“, 2010 m. rugsėjo 27 d. VGPUL atlikta operacija; išrašant iš ligoninės, medicininėje dokumentacijoje nurodyta: ateities prognozė – endoprotezavimas. Nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2010 m. kovo 2 d. ieškovui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Ieškovo teigimu, dėl patirtų sužalojimų yra sužlugdytas morališkai ir dvasiškai, nuolat jaučia stiprius kūno skausmus, atsigavęs po operacijų ieškovas patyrė stresą, fizinius nepatogumus, sunkiai susitaiko su mintimi, kad negalės ilgą laiką vaikščioti, dirbti ar galės dirbti ateityje. Stipriai išgyvena dėl to, kad ateityje numatoma dar viena endoprotezavimo operacija, po kurios negalės greitai įsilieti į normalaus gyvenimo ritmą. Ieškovas nurodo, kad po eismo įvykio jis negauna pajamų iš darbinės veiklos, negali dirbti dėl sveikatos būklės, patyrė didelį finansinį smūgį, nes tenka skolintis lėšas pragyvenimui. Nesant pajamų apsunkina artimųjų fizinį ir moralinį, finansinį gyvenimą, esant kojos traumai nesugeba be ramentų vaikščioti, su ramentais pavargsta, tokiu būdu apribota judėjimo laisvė, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Nors ieškovas iki autoįvykio buvo bedarbis, turintis vadybininko profesinę kvalifikaciją, tačiau 2009 m. balandžio 27 d. buvo susitaręs su UAB „Autoprima“, jog bus priimtas į darbą vadybininko pareigose nuo 2009 m. gegužės 4 d. mokant atskaičius mokesčius 4 500 Lt atlyginimą. Tačiau dėl 2009 m. gegužės 3 d. autoįvykio bei jo metu patirtų sužalojimų, prarado galimybę sudaryti darbo sutartį ir gauti sutartą atlyginimą, todėl jam turi būti priteista 63 099,66 Lt (81 000 Lt iki ieškinio pateikimo būtų gautas darbo užmokestis – 17 900,34 Lt netekto darbingumo pensija) negautų pajamų, taip pat 4 065,84 Lt (4500 Lt – 434,16 Lt ) mėnesinės išmokos nuo ieškinio padavimo iki visiško autoįvykio padarinių pašalinimo (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovo tvirtinimu, dėl nusikalstamų J. P. veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 100 000 Lt, 97 540 Lt priteistina iš J. P., o 992 Lt iš atsakovo ADB „Ergo Lietuva“, nes pastarasis 2 460 Lt neturtinę žalą jau yra atlyginęs.

6Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė nuo ieškinio reikalavimo atsakovui ADB „Ergo Lietuva“ dėl 992 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes šis reikalavimas buvo patenkintas iki bylos išnagrinėjimo ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti (t. 2., b.l. 148).

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui M. P. iš atsakovo J. P. 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atsakovams J. P., UADB „Ergo Lietuva“ atmetė. Priėmė ieškovo M. P. atsisakymą nuo ieškinio atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ dėl 992 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje bylą nutraukė. Priteisė iš ieškovo M. P. atsakovui J. P. 540 Lt byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti, atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo J. P. į valstybės pajamas 1050 Lt žyminį mokestį ir 11,88 litų pašto išlaidų, iš ieškovo M. P. į valstybės pajamas 21,52 Lt pašto išlaidų (t. 2, b.l. 155-161). Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas, kaltė ir priežastinis ryšys yra įrodyti ir nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Įvertinęs ieškovo sveikatos sužalojimo aplinkybes, teismas sprendė, kad autoįvykis neabejotinai sukėlė ieškovui didelį fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, praradimus. Nustatomam neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti laikė reikšminga tai, kad ieškovo sveikatos sutrikdymo faktas vertintinas kaip sunkus, pasireiškęs daugeliu kūno sužalojimų, ieškovui atlikta keletas operacijų, kurias planuojama atlikti dar ir ateityje. Nors kiekviena byla ir dėl eismo įvykio asmens patirta žala yra individuali, tačiau kasacinio teismo praktika neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimu leidžia daryti išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti 96 548 Lt neturtinė žala, bei atsakovo nurodyta 6 000 Lt neturtinė žala neatitiktų teismų praktikos bei teisingumo bei protingumo kriterijų. Įvertinus ieškovo sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, patiriamus fizinius ir dvasinius praradimus, žalą padariusio asmens kaltės formą, ieškovo sveikatos sutrikdymo padarinių sunkumą, išliekamąjį pobūdį, įvertinus ADB „Ergo Lietuva“ išmokėtą neturtinės žalos atlyginimą – 3 452 Lt, teismas sprendė, kad teisingas ir pagrįstas ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydis, yra 35 000 Lt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertino ir atsakovo nurodytus argumentus dėl jo finansinės padėties bei pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturintis išlaikytinių, su aukštuoju išsilavinimu specialistas, vadovaujantis įmonei, kuri verčiasi perspektyvia veikla, todėl jo turtinė padėtis negali būti sveikatos sužalojimo atveju lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.

9Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes darbo sutartis tarp ieškovo ir UAB „Autoprima“ nesudaryta, nepateikta įrodymų, kad prašymas priimti į darbą įmonėje būtų registruotas, nepateikta įrodymų, kad komercijos direktorius Š. K. (ieškovo giminaitis) buvo įgaliotas derėtis dėl darbo sutarties ir įmonės vardu priimti į darbą darbuotojus, nustatyti konkretų darbo užmokestį. Teismas laikė neįrodytu, kad ieškovas prarado jo nurodomas negautas pajamas dėl patirto sužalojimo, todėl ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo bei mėnesinių išmokų atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str.).

10Dėl ieškinio senaties termino teismas konstatavo, kad jo eiga prasideda tik tuo atveju, jeigu teisė yra pažeista. Ieškovo materialinis reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovams atmestas, todėl teismo vertinimu neturi įtakos šalių ginčo išsprendimui aplinkybių, susijusių su ieškinio senaties terminą reglamentuojančių normų taikymu argumentai.

11Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė nuo reikalavimo priteisti jam iš UADB „Ergo Lietuva“ 992 Lt neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas ieškovo atsisakymą priėmė ir bylą dalyje nutraukė (CPK 42 str. 1 ir 2 dalys, 140 str. 1 d.).

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13Ieškovas M. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 183-185). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų, todėl nepagrįstai sprendė, kad teisingas ir pagrįstas ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 35 000 Lt. Ieškovas nurodo, kad jam atsakovo nusikaltimu sunkiai sutrikdyta sveikata; padarytų sunkių padarinių pašalinti ateityje nėra galimybės; per laikotarpį iki sprendimo priėmimo atliktos 8 operacijos; ieškovo sveikata neatstatyta, todėl ateityje yra būtinos operacijos; ieškovas yra jauno amžiaus; gyvenimas jam nėra ir negalės būti pilnavertis bei bus priverstas nuolat išgyventi atsakovo nusikalstamais veiksmais padarytus sunkius padarinius.
  2. Atsakovo J. P. finansinė padėtis nėra sunki, nes yra darbingo amžiaus, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, vadovaujantis įmonei, besiverčiančiai perspektyvia veikla, be to, atsakovui kredito įstaigos, vertindamos jo finansinę būseną, teikė didelius kreditus. Todėl teismas nepagrįstai sumažino ieškovo reikalaujamos neturtinės žalos dydį nuo 96 548 Lt iki 35 000 Lt.
  3. Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų dėl ieškovui padarytos turtinės žalos. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas turėjo galimybę įsidarbinti UAB „Autoprima“ ir gauti 4 500 Lt atlyginimą, tačiau ją prarado dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų.
  4. Byloje nepateikta įrodymų, kad susitarimo tarp ieškovo ir UAB „Autoprima“ dėl darbo ir darbo užmokesčio nebuvo ar minėto susitarimo faktą UAB „Autoprima“ neigtų. Faktas, jog darbo sutartis nesudaryta, įrodo aplinkybę, kad ieškovas prarado galimybę turėti darbą, dėl kurio gavimo jau buvo gavęs patvirtinimą, taip pat gauti prašyme numatytą darbo užmokestį. Be to, darbas, kurį ieškovas turėjo realią galimybę gauti, atitiko jo turimą išsilavinimą bei profesinę patirtį. Todėl teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl turtinės žalos iš atsakovų priteisimo.

14Atsakovas J. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą pakeisti iš dalies – sumažinant bendrą priteistą neturtinę žalą iki 10 000 Lt, iš kurių J. P. mokėtina dalis yra 6 547 Lt bei paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 170-177). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas sutinka su 6 547 Lt neturtinės žalos priteisimu ir ginčija 28 453 Lt sumą. Atsakovo nuomone, teismas, vertindamas ieškovo patirtą neturtinę žalą, nepakankamai atsižvelgė į žalos dydžiui turinčias reikšmės aplinkybes ir jų nevertino, t.y. teismas nevertino su ieškovo nerūpestingumu ir nepakankamu atsargumu susijusių aplinkybių, kurios galimai turėjo įtakos jo patirtų sužalojimų sunkumui.
  2. Ieškovas, būdamas nepatyrusiu motociklininku, neturėdamas būtinų įgūdžių suvaldyti transporto priemonę kilus avarinei situacijai bei laikytis padidinto atsargumo vairuojant tokio tipo transporto priemones reikalavimų, nevilkėjo nuo sužalojimų saugančio kostiumo ir batų. Todėl ieškovas, būdamas padidinto pavojaus šaltinio valdytoju, eismo įvykio metu nesielgė taip, kaip jo vietoje būtų pasielgęs protingas ir apdairus asmuo, todėl prisiėmė riziką dėl galimų sunkesnių pasekmių savo sveikatai kilimo.
  3. Atsakovas negali būti atsakingas už aplinkybes, kurioms jis negalėjo daryti įtakos (gydančio gydytojo taikomos gydymo metodikos, paties paciento organizmo savybių ir jo dedamų pastangų išgydyti ligą ir pan.), nes iki eismo įvykio ieškovas jau buvo patyręs mažiausiai tris kaulų lūžius, kas turėjo esminės įtakos gijimo proceso komplikacijoms. Byloje abejonę kelia tai, ar ieškovas neserga liga, kuri lemia mažesnį jo kaulų atsparumą išoriniam fiziniam poveikiui. Ieškovas papildomai ištirti savo sveikatą nesutiko ir tokias pakankamai pagrįstas abejones dėl jo galimos kaulų patologijos nesutiko paneigti pateikdamas į bylą tai paneigiančius įrodymus. Klausimas dėl ieškovo gydymo proceso komplikavimosi, t.y. ar tai nėra susiję su pačių kaulų įgimta silpna struktūra, byloje neatsakytas. Todėl teismas nenustatė visų reikalingų bylai tinkamai išnagrinėti aplinkybių, kas galėjo lemti neteisingo sprendimo priėmimą.
  4. Ieškovas ieškinio padavimo dieną buvo iš dalies darbingas, o teismo sprendimo priėmimo dieną jo nedarbingumas panaikintas, t.y. šiuo metu ieškovas yra visiškai darbingas. Ieškovo susirgimo depresija faktas byloje nenustatytas bei nepateikti įrodymai, kad ieškovas negali bendrauti su draugais ar negali judėti be pašalinių asmenų pagalbos.
  5. Teismas netinkamai rėmėsi teismų praktika analogiškose bylose nustatydamas neturtinės žalos dydį, t. y. teismas neturėjo objektyvaus pagrindo priteisti didesnį neturtinės žalos dydį, lyginant su teismų praktika panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-586/2010; 2011 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-354/2011). Atsakovo teigimu, sprendime 38 425 Lt įvertinta neturtinė žala, iš kurios 35 000 Lt priteista iš apelianto, yra neprotingo dydžio ir visiškai neatitinka teismo praktikos.
  6. Atsakovui priteistas 35 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pernelyg sunki turtinė prievolė, nes atsakovo įsipareigojimai bankui viršija turtą bei pajamas. Be to, ši prievolė neatitinka atsakovo finansinių išgalių, ilgam laikotarpiui ir iš esmės sumenkinanti pragyvenimo galimybes, visiškai demoralizuojanti savarankišką gyvenimą neseniai pradėjusį jauną žmogų, neužtikrinanti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko turtinių interesų pusiausvyros.
  7. Ieškovas pirmosios instancijos teisme elgėsi netinkamai ir piktnaudžiavo procesine padėtimi (CPK 95 str.). Nepagrįstai reikalaujant realiai nepatirtos turtinės žalos, nepateikiant įrodymų, atsakovas buvo priverstas papildomai gintis ir patirti didesnes bylinėjimosi sąnaudas. Be to, buvo užvilkintas teismo procesas, tačiau į šias aplinkybes teismas priimdamas sprendimą bei paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgė.
  8. Sprendime nepaaiškinta, kokiais kriterijais vadovaudamasis paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo naudai patenkinta 16,8 proc. reikalavimų ir 83,2 proc. atsakovo naudai, todėl iš ieškovo turėjo būti priteista 83,2 proc. atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, pvz. dėl advokato teisinės pagalbos – iš atsakovo patirtų 3 000 Lt išlaidų jam turėjo būti priteista 2 496 Lt. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas privalėjo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, nes ieškovas vilkino bylos nagrinėjimą, ilgai nepateikė teismui reikalaujamų įrodymų ir dėl to buvo nubaustas 200 Lt bauda.
  9. Teismas sprendime padarė klaidą konkrečiai įvardydamas tik atsakovo J. P. sumokėtiną žalą, nenurodydamas bendros teismo sprendimu pripažintos ieškovo patirtos ir atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

15Atsakovas J. P. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti (t. 2, b.l. 194-196). Papildomai atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodoma:

  1. Operacijų skaičius nėra lemiamas kriterijus sprendžiant dėl patirtos neturtinės žalos. Dauguma operacijų buvo lokalizuotos vienoje ieškovo kūno dalyje, nepasižymėjo dideliu intervencijos į organizmą mastu, nekėlė grėsmės ieškovo gyvybei, skausmingumo lygis žemas ir nėra duomenų, kad dėl jų ieškovas būtų patyręs žymesnių dvasinių sukrėtimų. Visos operacijos, atsakovo vertinimu, traktuotinos kaip vieno sveikatos atstatymo proceso dalis.
  2. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, ieškovas remiasi nepagrįstomis prielaidomis. Nurodytos aplinkybės dėl atsakovo turtinės padėties pirmosios instancijos teisme patvirtintos rašytiniais įrodymais, kurių ieškovas neginčijo. Vien aplinkybė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus arba turtintis tam tikrą išsilavinimą, negali įrodyti, kad jo nurodyta pajamų suma turi būti didesnė ar mažesnė.
  3. Teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl jo tariamai negautų pajamų priteisimo. Ieškovo teiginys, kad UAB „Autoprima“ neneigė susitarimo su ieškovu fakto, nėra pakankamas pagrindas daryti pagrįstą išvadą, kad toks susitarimas faktiškai buvo ir kad jis būtų buvęs įgyvendintas. Pranešimas apie priėmimą į darbą, kuris surašytas UAB „Autoprima“ komercijos direktoriaus ieškovo dėdės Š. K., pagrįstai pripažintas nepakankamu įrodymu. Be to, šios įmonės finansiniai rodikliai liudija apie tai, kad net jei darbo sutartis ir būtų pasirašyta, įmonė dėl savo finansinės būklės būtų nepajėgi ieškovui mokėti 4 500 Lt dydžio darbo užmokestį.

16Atsakovas ADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 199-200, 202-203). Atsiliepimai į apeliacinius skundus grindžiami šiais argumentais:

  1. Teismas tinkamai įvertino pinigais ieškovui padarytą neturtinę žalą, atsižvelgė į sveikatos sutrikdymo laipsnį, komplikacijas, liekamuosius reiškinius, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus.
  2. Iš ieškovo apeliacinio skundo neaišku, koks reikalavimas reiškiamas atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ atžvilgiu, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovas įvykdė ieškovo reikalavimą priteisti 992 Lt neturtinės žalos atlyginimą, ieškovas ieškinio šioje dalyje atsisakė. Todėl ieškovas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškinys būtų tenkinamas visa apimtimi.
  3. Nei ieškovas, nei UAB „Autoprima“ papildomų dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovas tikrai buvo priimtas į darbą ir kad prarado uždarbį dėl patirto sužalojimo, nepateikė. Ieškovo prašymas, adresuotas UAB „Autoprima“, nesukelia pasekmių nei ieškovui, nei įmonei, nes darbo sutartis nesudaryta, minėtas prašymas pasirašytas ne įmonės vadovo. Be to, nėra duomenų, kad įmonė dėl ieškovo sužalojimo priėmė į darbą kitą darbuotoją. Todėl ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo veiksmų prarado galimybę gauti 4 500 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį.
  4. Ieškovo reikalavimas priteisti iš ADB „Ergo Lietuva“ bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl ieškovo tęsiamo gydymo bei pateikus papildomus dokumentus, ADB „Ergo Lietuva“ išmokėjo maksimalią išmoką neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo kaltės dėl to, kad maksimali išmoka nebuvo išmokėta anksčiau, nėra, todėl iš ADB „Ergo Lietuva“ ieškovui nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos. Priešingai, draudimo įmonei priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo, nes jis teikia nepagrįstą apeliacinį skundą, dėl kurio ADB „Ergo Lietuva“ patiria papildomas išlaidas.
  5. Atsakovo J. P. apeliacinis skundas spręstinas teismo nuožiūra, nes skundu neprašoma priimti sprendimo, kuris būtų blogesnis ADB „Ergo Lietuva“ atžvilgiu.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).

20Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 3 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas ieškovas M. P.. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendžiu atsakovas J. P. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt) bauda (t. 1, b.l. 7-10). Nuosprendyje konstatuota, kad atsakovas J. P. vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 108 ir 111 punktų reikalavimus, t. y. užkirto kelią gretima dešine eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam ieškovo vairuojamam motociklui, kuris atsitrenkė į atsakovo vairuojamo automobilio dešinį šoną. Atsakovo J. P. civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ADB „Ergo Lietuva“. Ieškovo teigimu, dėl atsakovo J. P. nusikalstamų veiksmų jis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovų J. P. ir ADB „Ergo Lietuva“.

21Apeliaciniai skundai netenkintini.

22Tiek ieškovas, tiek atsakovas J. P., kvestionuodami pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovo J. P. priteista 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmestas, teigia, kad teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus bei pažeidė teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

23Deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 str. – 6.249 str.). CPK 182 straipsnio 3 punkte numatyta, kad asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudicinių faktų), nereikia įrodinėti iš naujo nagrinėjant civilinę bylą. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendyje konstatuota: atsakovo neteisėti (nusikalstami) veiksmai, pasireiškę KET 108 ir 111 punktų reikalavimų pažeidimu; atsakovo kaltė bei nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo J. P. padarytų pažeidimų (neteisėtų veiksmų) ir atsiradusių padarinių (ieškovo sunkaus sveikatos sutrikdymo). Taigi, atsakovo J. P. veiksmų neteisėtumas, kaltė ir priežastinis ryšys yra įrodyti ir nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėtinas ieškovo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

24Dėl neturtinės žalos atlyginimo

25Ieškovas M. P. patirtą neturtinę žalą įvertino 100 000 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ADB „Ergo Lietuva“ 2460 Lt neturtinę žalą atlygino, prašė priteisti iš atsakovo J. P. 96 548 Lt ir iš atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ 992 Lt neturtinės žalos. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ADB „Ergo Lietuva“ ieškovui sumokėjo 992,80 Lt, todėl, ieškovui atsisakius reikalavimo priteisti iš ADB „Ergo Lietuva“ 992 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismas šioje dalyje bylą nutraukė (t. 2, b.l. 140, 141, 148). Ieškovas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai, tačiau skunde nenurodo jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria civilinės bylos dalis nutraukta ieškovui atsisakius šio reikalavimo, neteisėtumo ir nepagrįstumo. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą tik iš atsakovo J. P. bei dėl ieškovo reikalavimo priteisti patirtą turtinę žalą.

26Kaip matyti iš paduotų apeliacinių skundų, abu apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą 35 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį.

27Neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais, kurie vertinami ne tik įvykusio fakto, bei ir ateities požiūriu (CK 6.250 str. 1 d.). Pagal kasacinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo neturtinė žala, išreikšta pinigais, laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme įvardytus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.) ir teismo nustatytas bei pripažintas reikšmingomis bylos aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, taip pat atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010 nurodyta, kad specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse.

28Šioje byloje nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į aukščiau minėtus kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Be to, teisminės praktikos nuostatų kontekste neteisėtais veiksmais padaryta žala ieškovo sveikatai sudaro pakankamą pagrindą svarstyti dėl santykinai didesnių neturtinės žalos atlyginimo sumų nukentėjusiajam asmeniui, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų, pavyzdžiui, dėl teisės į atvaizdą, autorinių teisių, asmens privatumo ar garbės ir orumo pažeidimo, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010, 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).

29Iš baudžiamojoje byloje pateiktos 2009 m. birželio 5 d. specialisto išvados nustatyta, kad eismo įvykio metu ieškovui padaryti šie kūno sužalojimai: dešinio žastikaulio chirurginio kaklo ir galvos skeveldrinis lūžis su poslinkiu, kairio žastikaulio chirurginio kaklo lūžis, kairio blauzdikaulio viršutinio trečdalio kūno ir intrasąnarinis daugiaskevedrinis lūžis, kairio šeivikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžis, dalinė kairio šleivinio nervo parezė. Išvadoje konstatuota, kad sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (baudž.b.l. 18-20). Taigi, byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė sunkų sveikatos sužalojimą. Iš ieškovo ir liudytojos Z. P. paaiškinimų (t. 2, b.l. 131, 148-151) bei byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad per laikotarpį nuo eismo įvykio iki teismo sprendimo priėmimo, t.y. per tris metus, ieškovui jau atliktos 8 operacijos, tačiau ieškovo sveikata visiškai neatstatyta, nes dar ne viena operacija ateityje bus reikalinga. Iš ieškovo ir liudytojos Z. P. paaiškinimų taip pat matyti, kad ieškovas negali bėgti, lipti laiptais, ištiesti dešinės kojos ir rankos, atsitūpti, yra išlikę randai. Todėl spręstina, kad dėl patirtų traumų liekamieji reiškiniai ieškovui trukdo gyventi visavertį gyvenimą. Be to, nuo 2009 m. gegužės 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 3 d. ieškovui išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2010 m. kovo 2 d. ieškovui nustatytas 60 proc., o nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. - 55 proc. netektas darbingumas (t. 2, b.l. 1, 25). Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad autoįvykis, kuris įvyko dėl atsakovo J. P. kaltų veiksmų, neabejotinai sukėlė ilgalaikį ieškovui didelį fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus bei praradimus, nes matyti, jog ieškovo gijimo procesas jau tęsiasi daugiau kaip tris metus ir dar su naujų operacijų perspektyva.

30Atsakovas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad ieškovas, būdamas padidinto pavojaus šaltinio valdytoju, eismo įvykio metu nesielgė taip, kaip jo vietoje būtų pasielgęs protingas ir apdairus asmuo, todėl, anot atsakovo, prisiėmė riziką dėl galimų sunkesnių pasekmių savo sveikatai kilimo, t.y. ieškovas, būdamas nepatyrusiu motociklininku, neturėdamas būtinų įgūdžių suvaldyti transporto priemonę bei laikytis padidinto atsargumo ją vairuojant, nevilkėjo nuo sužalojimų saugančio kostiumo bei batų. Teisėjų kolegija su atsakovo argumentu, kad ieškovas prisiėmė riziką dėl galimų sunkesnių pasekmių savo sveikatai kilimo, nesutinka. Visų pirma, byloje nenustatyta, kad eismo įvykio metu ieškovas būtų pažeidęs KET reikalavimus. KET 20 punktas numato, kad motociklo vairuotojas privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs motociklininko šalmą (eismo įvykio metu ieškovas buvo su šalmu), tačiau reikalavimai dėl dėvėtinų apsaugos rūbų nenustatyti. Tuo tarpu bendrąja prasme kitokios apsaugos priemonės gali būti naudojamos, tačiau tai nėra visuotinai nusistovėjusi praktika. Pažymėtina ir tai, kad bet kuriuo atveju tai neteikia pagrindo manyti, kad įvykio metu būtų kilusios lengvesnės pasekmės. Antra, atsakovo teiginiai dėl ieškovo nepatyrimo ir įgūdžių vairuoti motociklą neturėjimo laikytini deklaratyviais. Taigi, byloje nenustatyta, kad ieškovo veiksmai galėjo turėti įtakos patirtos žalos kilimui ir viršijo protingai atsargaus žmogaus elgesio standartus.

31Atsakovo iškelta abejonė dėl ieškovo galimos kaulų patologijos, kas galėjo lemti ieškovo gydymo proceso komplikavimąsi, laikytina nepagrįsta (CPK 178 str., 185 str.). Nors atsakovas teigia, kad ieškovas papildomai ištirti savo sveikatą nesutiko, tačiau iš 2012 m. kovo 26 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovas nurodė, jog jei teismas paskirtų ekspertizę, jis sutiktų ją atlikti (t. 2, b.l. 129). Be to, teismas atsakovo prašymą skirti genetinę ekspertizę atmetė: 1) dėl to, kad su prašymu nėra pateikta rašytinių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui laikyti, jog ligos istorijoje užfiksuoti duomenys sudarytų prielaidas, kad yra tikslinga paskirti ekspertizę (genetinę) dėl tam tikrų patologijų nustatymo; 2) prašyme nurodytas asmuo nėra įtrauktas į ekspertų sąrašą. Teismas, atsisakydamas skirti ekspertizę, taip pat atsižvelgė į tai, kad toks ekspertizės atlikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei į aplinkybę, kad ieškovas dėl procedūrinių dalykų nesutinka su ekspertizės skyrimu (t. 2, b.l. 130). Todėl atsakovo J. P. argumentas, kad teismas atsakovo prašymą skirti ekspertizę atmetė motyvuodamas tuo, kad jis negali priversti ieškovą savanoriškai dalyvauti ekspertizėje, iš esmės laikytinas nepagrįstu. Šiame kontekste pastebėtina, kad atsakovo prašyta ekspertizė jos paskyrimo atveju vis vien nepaneigtų išvados apie kūno sužalojimo pobūdį ir jo (sunkų) laipsnį, taip pat ir netgi galimų komplikacijų priežastinio ryšio su atsakovo veika, juo labiau, kai komplikacijų atsiradimo pats atsakovas ir nesieja su trečiųjų asmenų veika.

32Atsakovas teigia, kad priteistas 35 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas jam yra pernelyg sunki turtinė prievolė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010 ir kt.). Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino ir atsakovo J. P. argumentus dėl jo finansinės padėties. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, vadovaujantis įmonei, užsiimančiai perspektyvia veikla, juolab, kad atsakovui kredito įstaigos, vertindamos jo finansinę būseną, teikė kreditus. Todėl, tai, kad žalą padaręs fizinis asmuo dabartiniu metu galimai neturi pakankamai lėšų žalai atlyginti, negali būti pagrindas sumažinti neturtinės žalos dydį, esant sunkiam kūno sužalojimui su išliekamaisiais padariniais, iki prašomos sumos - 10 000 Lt.

33Kaip minėta, žalą padariusio asmens kaltė yra vienas iš kriterijų, nustatančių neturtinės žalos dydį. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendyje konstatuota, kad J. P. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad atsakovo padaryto pažeidimo pobūdis – posūkio atlikimas iš antros eismo juostos užkertant kelią pirmąja juosta judančiai transporto priemonei yra pakankamai pavojingas, daugeliu atveju liudijantis apie agresyvų vairavimo stilių, ką iš dalies patvirtina ir anksčiau atsakovo padaryti KET pažeidimai: partrenkė pėstyjį, ėjusį per pėsčiųjų perėją, tuo sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, važiavo per draudžiamą šviesoforo signalą (baudž.b.l. 79). Taigi, nors atsakovo veika padaryta dėl neatsargumo, tačiau tai nėra neatsargumas vien civilinės teisės prasme, jis vertinamas kaip nusikalstamas. Todėl atsakovo kaltė nagrinėjamu atveju nelaikytina esmingai mažinančiu neturtinės žalos atlyginimą kriterijumi. Nors byloje nėra duomenų, kad ieškovui šiuo metu būtų nustatytas nedarbingumo laipsnis, tačiau atsižvelgiant į minėtas aplinkyubes: pažeistos vertybės pobūdį (sveikata), pakenkimo sveikatai laipsnį ir mastą, padarinius bei perspektyvą, tai per se nesudaro pagrindo sutikti su atsakovu, kad priteista per didelė neturtinės žalos atlyginimo suma.

34Pažymėtina, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Atsakovas kritikuoja pirmosios instancijos teismo nurodytus teisminės praktikos pavyzdžius kaip neva neatinkančius nagrinėjamo atvejo faktinių aplinkybių, tačiau pats apeliaciniame skunde taip pat nurodo teisminės praktikos pavyzdžius, neatinkančius nagrinėjamo atvejo faktinių aplinkybių, o kai kuriuos netgi ir juos akivaizdžiai iškraipydamas (pavyzdžiui, jo nurodomoje kasacinio teismo byloje Nr. 2K-354/2011 pėstysis buvo nutrenktas ne perėjoje, kaip nurodo atsakovas, o būtent į rizikingą nukentėjusio elgesį ir buvo atsižvelgta mažinant neturtinės žalos dydį).

35Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai nepriteisė jo prašomo neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau iš esmės jokių naujų argumentų, į kuriuos pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ar vertino netinkamai, ieškovas nenurodo.

36Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra akivaizdžiai neatitinkantis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra pagrįstas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš esmės atitinka teismų praktikoje suformuotą neturtinės žalos dydį, todėl nėra teisinio pagrindo keisti priteistinos neturtinės žalos dydžio.

37Dėl turtinės žalos atlyginimo

38Ieškovas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų dėl ieškovui padarytos turtinės žalos, todėl nepagrįstai šį reikalavimą atmetė. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

39Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Šiame straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos ar turėtos išlaidos, kurių asmuo būtų nepatyręs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). Pažymėtina, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau patirta žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).

40Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 63 099,66 Lt negautų pajamų bei 4 065,84 Lt mėnesines išmokas turtinei žalai atlyginti nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško autoįvykio metu ieškovo patirtų sveikatos sutrikdymo pasekmių pašalinimo. Ieškovas teigia, kad dėl patirto eismo įvykio jis prarado galimybę sudaryti su UAB „Autoprima“ darbo sutartį ir gauti sutartą 4 500 Lt atlyginimą. Ieškovas šią aplinkybę įrodinėja tik vienu dokumentu – 2009 m. balandžio 27 d. prašymu priimti ieškovą į darbą vadybininko pareigoms, kuris vizuotas įmonės komercijos direktoriaus Š. K., nurodant priimti nuo gegužės 4 d. mokant 4500 Lt atlyginimą atskaičius mokesčius (t. 1, b.l. 29). Darbo sutartis tarp ieškovo ir UAB „Autoprima“ rašytine forma nesudaryta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad šis ieškovo prašymas UAB „Autoprima“ būtų registruotas, nepateikta įrodymų, kad komercijos direktorius Š. K., kuris yra ieškovo giminaitis, buvo įgaliotas derėtis dėl darbo sutarties ir įmonės vardu priimti į darbą darbuotojus, nustatyti konkretų darbo užmokestį. Taigi, pateiktas prašymas neįrodo, kad ieškovas tikrai buvo (būtų) priimtas į darbą ir kad prarado sulygtą uždarbį dėl patirtų eismo įvykio metu sužalojimų. Todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad faktas, jog darbo sutartis nesudaryta, įrodo aplinkybę, jog jis prarado galimybę turėti darbą.

41Atsižvelgiant į tai, kad negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. negautos pajamos turi pasižymėti realumu, o ne tikėtinumu, bei negali sudaryti prielaidų nukentėjusiajam asmeniui nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų

43Atsakovas J. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Nurodo, jog ieškovo naudai patenkinta 16,8 proc. reikalavimų ir 83,2 proc. atsakovo naudai, todėl iš ieškovo turėjo būti priteista 83,2 proc. atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, pvz. dėl advokato teisinės pagalbos – iš atsakovo patirtų 3 000 Lt išlaidų jam turėjo būti priteista 2 496 Lt.

44Pagal bendrąją taisyklę, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos bylos šalims proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Sutiktina su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išsamesnio apskaičiavimo nepateikė ir nėra aišku, kodėl priteista atsakovui išlaidų už advokato pagalbą suma sudaro būtent 540 Lt (kuri pagal savo dydį būtų artimesnė ne atmestų, o tenkintų reikalavimų daliai). Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vadovaujasi paminėta taisykle. Todėl yra pagrindas, sutinkant su atsakovo apskaičiavimais, manyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą, dėl ko procesinis klausimas – išlaidų už advokato pagalbą paskirstymas patikslintinas paliekant sprendimą iš esmės nepakeistu, nes materialinio pobūdžio ieškinio reikalavimai patenkinimo dalyje nekeičiami. Kitoje dalyje (pašto išlaidos) bylinėjimosi išlaidų paskirstymas keistųsi labai nežymiai, be to, atsakovui neatvykus į 2012 m. kovo 18 d. posėdį, buvo patirta papildomai išlaidų 2012 m. kovo 21 d. siunčiant atsakovui šaukimą (t. 1, b.l. 89-92), todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šioje dalyje paliekamas toks pat (CPK 93 str. 4 d.).

45Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš jo priteistina į valstybės biudžetą 653,59 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (t. 2, b.l. 180-181).

46Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas. Todėl skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas J. P. 2012 m. liepos 17 d. sumokėjo ieškovui 6 547 Lt neturtinės žalos dėl eismo įvykio atlyginimą (t. 2, b.l. 193). Tačiau tai yra reikšminga vykdymo procese ir šis faktas per se nesudaro pagrindo keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

49Patikslinti šiame sprendime iš ieškovo M. P. atsakovui J. P. priteisiamą byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti sumą – 2 496 Lt vietoje nurodytos sprendime 540 Lt sumos.

50Priteisti iš atsakovo J. P. ( - ) į valstybės biudžetą 653,59 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Nagrinėjamoje byloje keliami turtinės ir neturtinės žalos, kai ji asmens... 5. Ieškovas M. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo... 6. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė nuo ieškinio reikalavimo atsakovui... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo... 10. Dėl ieškinio senaties termino teismas konstatavo, kad jo eiga prasideda tik... 11. Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė nuo reikalavimo priteisti jam iš... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 13. Ieškovas M. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 14. Atsakovas J. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 15. Atsakovas J. P. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo... 16. Atsakovas ADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 19. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 20. Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 3 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu... 21. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 22. Tiek ieškovas, tiek atsakovas J. P., kvestionuodami pirmosios instancijos... 23. Deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas civilinės... 24. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 25. Ieškovas M. P. patirtą neturtinę žalą įvertino 100 000 Lt, tačiau... 26. Kaip matyti iš paduotų apeliacinių skundų, abu apeliantai ginčija... 27. Neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio (fizinis skausmas, kūno... 28. Šioje byloje nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina... 29. Iš baudžiamojoje byloje pateiktos 2009 m. birželio 5 d. specialisto išvados... 30. Atsakovas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad... 31. Atsakovo iškelta abejonė dėl ieškovo galimos kaulų patologijos, kas... 32. Atsakovas teigia, kad priteistas 35 000 Lt dydžio neturtinės žalos... 33. Kaip minėta, žalą padariusio asmens kaltė yra vienas iš kriterijų,... 34. Pažymėtina, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos... 35. Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai nepriteisė jo prašomo neturtinės... 36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir šioje byloje... 37. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 38. Ieškovas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad... 39. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 40. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 63 099,66 Lt negautų... 41. Atsižvelgiant į tai, kad negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 43. Atsakovas J. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu... 44. Pagal bendrąją taisyklę, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies,... 45. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš jo priteistina į valstybės... 46. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 48. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti iš esmės... 49. Patikslinti šiame sprendime iš ieškovo M. P. atsakovui J. P. priteisiamą... 50. Priteisti iš atsakovo J. P. ( - ) į valstybės biudžetą 653,59 Lt žyminio...