Byla 3K-3-167/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Termesta“ ir V. S. dėl žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas A. J. J. prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai 200 000 Lt neturtinės ir 57 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, pripažinti negaliojančia žalos atlyginimo sutartį, sudarytą 2003 m. sausio 16 d. ieškovo ir atsakovo V. S. nuo sudarymo momento. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas V. S. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2001 m. lapkričio 9 d. vairuodamas automobilį „Lancia Dedra“, v/n BVZ 024, priklausantį UAB „Termesta“, pažeidė Kelių eismo taisykles, autoįvykio metu sunkiai sutrikdė ieškovo sveikatą, dėl to ieškovas pripažintas I grupės invalidu su visiška negalia, vėliau I grupės invalidu, kuriam reikalinga nuolatinė kito žmogaus pagalba. Nuo 2006 m. gruodžio 6 d. ieškovui nustatytas neįgalumas su dideliu specialių poreikių lygiu. Nurodytu nuosprendžiu ieškovui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dėl žalos atlyginimo, klausimas perduotas spręsti civilinio proceso tvarka. Ieškovo teigimu, turtinė žala susidarė dėl išlaidų vaistams, masažui, pagerintam maitinimui, slaugymo išlaidoms, kelionės išlaidoms gydymo tikslais; neturtinę žalą grindė dėl sužalojimo išgyventais dideliais fiziniais skausmais, dvasiniais sukrėtimais bei depresija, kurie buvo iššaukti negalėjimu gyventi be pašalinio asmens pagalbos, bendrauti su draugais ar giminėmis, bei suvokimu, kad pasveikti nėra galimybės. Ieškovo teigimu, jis nepasirašė 2003 m. sausio 16 d. sutarties dėl visiško materialinės ir moralinės žalos atlyginimo, o pasirašė tik ant lapo, jog vaistams gavo 3 000 Lt. Nurodyta sutartis, ieškovo teigimu, pripažintina negaliojančia, nes ji neatspindėjo ieškovo tikrosios valios, jo parašas sutartyje išgautas apgaulės būdu.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 5 d. sprendimu ieškovo A. J. J. ieškinį patenkino iš dalies – iš atsakovo V. S. priteisė 40 000 Lt neturtinės ir 2 116,64 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atsakovui V. S. teismas atmetė, taip pat visiškai atmetė ieškinį atsakovui UAB „Termesta“.

8Teismas nustatė, kad atsakovas V. S. autoįvykio metu nebuvo UAB „Termesta“ darbuotojas, 2001 m. rugsėjo 30 d. panaudos sutartimi automobilis perduotas V. S. laikinam naudojimuisi neatlygintinai. Dėl to V. S. autoįvykio momentu valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) panaudos teise ir turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 6.283 straipsnį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šia norma taip pat suteikiama teisė pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo ir po sprendimo dėl žalos atlyginimo priteisimo, jeigu nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma.

92003 m. sausio 16 d. žalos atlyginimo sutartimi, pasirašyta ieškovo ir atsakovo V. S., šalys susitarė, kad iki šios sutarties sudarymo dienos ieškovui yra visiškai atlyginta moralinė ir materialinė žala. Bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas V. S. pagal sutartį sumokėjo ieškovui 3000 Lt. Ieškovas tuos pinigus priėmė ir nesiekia restitucijos, jeigu reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia būtų patenkintas. Ieškovas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė apgaulė ar ieškovo suklydimas, nepateikė įrodymų dėl ieškovo būsenos sandorio sudarymo metu, dėl kurios jis nebūtų galėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, dėl to ieškinio reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia nepagrįstas. Žalos atlyginimo sutarties 4 punkto sąlyga, kad ieškovas nekels pretenzijų dėl žalos atlyginimo ateityje, nesukuria teisinių pasekmių, nes pagal CPK 5 straipsnį atsisakymas nuo teisės kreiptis dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomų interesų gynimo negalioja. CK 6.252 straipsnyje nustatyta, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą dėl skolininko didelio neatsargumo ar tyčios, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja, taip pat draudžiama apriboti ar panaikinti atsakomybę už sveikatos sužalojimą ar neturtinę žalą. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atlyginimas (draudimo išmoka), taip pat tais atvejais, kai draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda. Liudytojos M. V., UAB Žvėryno klinikos vadovės, parodymų pagrindu teismas darė išvadą, kad ieškovo vartoti vaistai pagal pateiktus čekius už 1999,64 Lt, masažai (117 Lt) buvo jam būtini gydyti susirgimams, kurie atsirado priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu patirtais sužalojimais, sukėlusiais sunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų sumušimo ir išsivysčiusio sunkaus šoko. Ieškovas nepateikė įrodymų, kokias konkrečias išlaidas turėjo transportui, kiek privalėjo mokėti slaugymo išlaidų, taip pat ar jam gydymo metu buvo skirta speciali dieta.

10Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vertino ieškovo patirtus skausmus po autoįvykio, dvasinį sukrėtimą ir nuolatinį nepatogumą dėl liekamųjų patirtų sužalojimų pasekmių, dėl kurių ieškovui yra apribota galimybė savarankiškai judėti už namų ribų, atitinkamai leisti savo laiką, bendrauti su artimaisiais ir pažįstamais, todėl ieškovas priverstas iš dalies būti priklausomu nuo aplinkinių pagalbos. Atsakovo V. S. nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 40 000 Lt neturtinės žalos (CK 6.250 straipsnis).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, atsakovo V. S. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir nutarta pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimą, sumažinant ieškovui iš atsakovo V. S. priteistos neturtinės žalos atlyginimą iki 15 000 Lt, likusią sprendimo dalį paliekant nepakeistą, taip pat priteisiant atsakovui iš ieškovo 750 Lt bylinėjimosi išlaidų Lietuvos apeliaciniame teisme.

12Teismas nutartyje nurodė, kad byloje nenustatyta ieškovo ar kurių nors trečiųjų asmenų veiksmų, dėl kurių atsakovas būtų buvęs suklaidintas pasirašydamas žalos atlyginimo sutartį. Transporto priemonės savininko UAB „Termesta“ (o šiuo konkrečiu atveju – teisėto transporto priemonės valdytojo V. S.) civilinės atsakomybės draudimo sutartis buvo sudaryta, taip pat eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas ieškovas, įvyko dar iki to laikotarpio, per kurį, vadovaujantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, savanoriškas draudimo sutartis sudarę draudikai ir draudėjai (transporto priemonių savininkai bei valdytojai) turėjo tas sutartis sudaryti (perdaryti) pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo reikalavimus. Civilinės atsakomybės savanoriško draudimo sutartimi draudiko ADB ,,Preventa“ pareigos atlyginti draudėjo (transporto priemonės savininko ar teisėto valdytojo) veiksmais padarytą žalą apimtis ribojama 5000 Lt dydžio turtinės žalos (kurią gali sudaryti Taisyklėse numatytų rūšių išlaidos) atlyginimu, bet neapima neturtinės žalos atlyginimo (Taisyklių 13.1 punktas). Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jo sveikatos sužalojimų laipsnį ir pasekmes, į žalą padariusio asmens kaltę, į tai, kad žala buvo padaryta dėl neatsargumo, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino atsakovo – fizinio asmens V. S. turtinės padėties (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atsakovo 2006 – 2008 m. darbo užmokestis buvo tik minimalios mėnesinės algos dydžio, atsakovo daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus ir transporto priemones nėra įregistruotos. Atsakovo V. S. turtinė padėtis nėra gera, priteistas 40 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas jam yra pernelyg sunki turtinė prievolė, neatitinkanti jo finansinių išgalių, ilgam laikotarpiui ir iš esmės sumenkinanti pragyvenimo galimybes, neužtikrinanti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko turtinių interesų pusiausvyros. Be to, nukentėjusysis – pėstysis važiuojamoje kelio dalyje - eismo įvykio metu buvo neblaivus, dėl to iš atsakovo priteistinas neturtinės žalos dydis sumažintinas iki 15 000 Lt.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas A. J. J. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 16 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui arba Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

151. Žala dėl sveikatos sužalojimo atlygintina visiškai (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Teismai netenkino ieškinio reikalavimo priteisti visą prašomą turtinės žalos atlyginimą dalies dėl to, kad ieškovo išlaidos vaistams, slaugymui, kelionėms ir kt. nepatvirtintos mokėjimo dokumentais, tačiau liko neištirti kiti įrodymai – ligos istorija, liudytojų parodymai dėl ieškovo slaugymo. Dėl išlaidų kelionėms ieškovas nurodo, kad valstybinio socialinio draudimo fondo skiriamos kas mėnesį kompensacijos transporto išlaidoms po 31,25 Lt nepakanka, nes važiuojama pirkti maisto, vaistų, pas gydytojus, į teismus, apmokamas samdomų žmonių ieškovą slaugyti, prižiūrėti atvykimas. Ieškovo fizinė būklė neleido nuvykti visuomeniniu transportu, dėl to jis vyko privačiai kitų asmenų pagalba gydytis į Valakupių reabilitacijos centrą 2003 m., Lukiškių polikliniką, Sapiegos ir Santariškių ligonines 2005, 2006 m., Abromiškių reabilitacijos centrą 2007 m. Teismai nepriteisė ieškovo išlaidų vaistams ir maisto papildams, reikalui esant, šiam tikslui teismas galėjo iškviesti liudytoju gydytoją.

162. Dėl neturtinės žalos dydžio atlyginimo sumažinimo teismai netyrė visapusiškai atsakovo turtinę padėtį atskleidžiančių aplinkybių, t. y. ar atsakovas neturėjo anksčiau nekilnojamojo turto, kito registruotino turto iki eismo įvykio, ar šis turtas nebuvo nuslėptas, taip pat liko neįvertintas atsakovo jaunas amžius, jo galimybės atlyginti žalą.

173. Pagal CPK 83 straipsnio 4 punktą ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atleidžiami nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, dėl to apeliacinės instancijos teismas nutartimi nepagrįstai šias išlaidas priteisė iš ieškovo.

18Atsiliepimu į ieškovo A. J. J. kasacinį skundą atsakovas V. S. prašo kasacinį procesą nutraukti arba kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

191. Kasacinis skundas neatitinka CPK 346, 347 straipsnių reikalavimų turiniui, nes jame keliami ne teisės, o fakto klausimai. Faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliktas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, dėl to nėra pagrindo to atlikti kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje. Kasacinį skundą atsisakoma priimti, kai jis neatitinka CPK 346, 347 straipsnių reikalavimų, o tokiam atsisakymo priimti pagrindui paaiškėjus po kasacinio skundo priėmimo, kasacinis procesas nutrauktinas.

202. Kasaciniame skunde nekritikuojami teisiniais argumentais skundžiamų teismų sprendimo ir nutarties motyvai. Dėl turtinės žalos atlyginimo, teismai konstatavo, kad patirtos žalos dydis neįrodytas, nes jis turėjo būti apskaitytas byloje pateiktais mokėjimus patvirtinančiais dokumentais. Dėl neturtinės žalos dydžio – kasaciniame skunde nepateikta argumentų ir nuorodų į įrodymus, kad atsakovas galėjo paslėpti kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą.

21Atsiliepimu į ieškovo A. J. J. kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Termesta“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

22Kasaciniame skunde keliami fakto, o ne teisės klausimai, Lietuvos apeliacinis teismas pateikė išsamią bylos duomenų analizę ir jos pagrindu įvertino faktines bylos aplinkybes. Kasaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, kuriais būtų ginčijamos teismų išvados dėl UAB ,,Termesta“ atsakomybės nebuvimo. Atsakovas atkreipia dėmesį tai, kad priteistinos žalos atlyginimo dydis priklauso taip pat ir nuo atsakovo poelgio įvykio metu – jis buvo išgėręs alkoholio, elgėsi neapdairiai, tai pagrįstai įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Tiek atsakovo V. S., tiek UAB ,,Termesta“ turtinė padėtis sunki, UAB ,,Termesta“ iškelta bankroto byla. Atsakovas V. S. pagal žalos atlyginimo sutartį atlygino tiek žalos, kiek prašė ieškovas, šalys susitarė, kad pretenzijų dėl žalos atlyginimo viena kitai nekels. Sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, dėl to jos sąlygos šalims privalomos. Priteistas žalos atlyginimo dydis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstamus žalos atlyginimo kriterijus ir dydžius. Be to, pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas, kai nukentėjusiojo neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Atsakovo teigimu, ieškovas kasaciniame skunde linkęs pervertinti negalavimus – ekspertizės akte, reabilitacijos skyriaus epikrizėje užfiksuota, kad ieškovas pakankamai mobilus - eina norimus atstumus be priežiūros, savarankiškai apsitarnauja.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio

26Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami turtinės ir neturtinės žalos teisės klausimai, kuriais teisėjų kolegija pasisako.

27Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Konstitucinis asmeniui padarytos ir atlygintinos žalos skirstymas į materialinę ir neturtinę lemia su atitinkamos rūšies žalos atlyginimu susijusių santykių teisinio reglamentavimo ypatumus. Vienas iš šių ypatumų yra susijęs su padarytos žalos dydžio nustatymu (įvertinimu). Atlyginant materialinę žalą visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (restitutio in integrum), kai padarytos žalos dydis gali būti išreikštas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Tuo tarpu neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Tokios materialios, pirmiausia, piniginės, kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

28Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konkrečiose bylose formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo neturtinė žala, išreikšta pinigais, laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme įvardytus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) ir teismo nustatytas bei pripažintas reikšmingomis bylos aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, taip pat atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis N. Ž. v. SPUAB ,,Vilniaus troleibusai” byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis L., M. Z. v. Všį Marijampolės ligoninė byloje Nr. 3K-7-255/2005). Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sąrašu. Teismas turi spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis N. Ž. v. SPUAB ,,Vilniaus troleibusai” byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2009 m. vasario 13 d. nutartis D., L. M. v. UAB ,,Ekstra žinios” byloje Nr. 3K-3-26/2009).

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet taip pat turi atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis P. D. v. V. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios” byloje Nr. 3K-3-393/2008).

30Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje.

31Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į asmens sveikatos sužalojimo laipsnį ir pasekmes, į žalą padariusio asmens kaltę, į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, ir nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį – 40 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino atsakovo – fizinio asmens - turtinės padėties ir nukentėjusiojo veiksmų atsirandant žalai (t. y. aplinkybių, kad atsakovas gauna minimalų darbo užmokestį, neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto; ieškovas, eidamas per pėsčiųjų perėją, kurioje atsitiko eismo įvykis, nebuvo pakankamai atidus, buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos dėmesingumo, atidumo susilpnėjimui, bei dėl to jo elgesys buvo priežastiniu ryšiu susijęs su žalos kilimu), atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė 15 000 Lt.

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis N. Ž. v. SPUAB ,,Vilniaus troleibusai” byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. nutartis A. M., V. K. v. Šiaulių pirminės sveikatos priežiūros centras byloje Nr. 3K-3-511/2004; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis L., M. Z. v. Všį Marijampolės ligoninė byloje Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Tai, kad žalą padaręs fizinis asmuo dabartiniu metu neturi lėšų žalai atlyginti, negali būti pagrindas sumažinti neturtinės žalos dydį, esant sunkiam kūno sužalojimui su išliekamaisiais padariniais, iki 15 000 Lt. Konkrečioje byloje nustatytinas neturtinės žalos dydis turi atitikti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios” byloje Nr. 3K-3-393/2008).

33Bylose dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl asmens sveikatos sunkaus sužalojimo, atlyginimo, atsižvelgiant į visumą kriterijų, konstatuotų konkrečioje byloje, kai nenustatomas nukentėjusiojo didelis neatsargumas, apskaičiuojami didesni priteistinos žalos dydžiai, nei nagrinėjamoje byloje nusprendė apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis A. Ž. v. UAB ,,Ranga IV” byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis Z. J. v. UAB ,,Rejona” byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis A. L. v. UAB ,,Pajūrio mediena” byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis L. V. v. ŽŪB ,,Šiaulėnų statyba” byloje Nr. 3K-3-529/2008; ir kt.).

34Nustatydamas neturtinės žalos dydį apeliacinės instancijos teismas, remdamasis specialisto išvada baudžiamojoje byloje, konstatavo, kad nukentėjusiojo elgesys techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis. Tačiau ši apeliacinės instancijos teismo išvada nėra pagrįsta bylos duomenimis. Baudžiamojoje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2K-207/2008) konstatuota, kad jei einantis per perėją pėsčiasis yra sužalojamas, paprastai neįmanoma įrodyti, jog jis neturėjo teisės eiti per perėją ir negalėjo tikėtis, kad bus vairuotojo praleistas; blogas matomumas, sumažėjusi matomumo zona ir panašios aplinkybės vairuotojo atsakomybės nepašalina, o įpareigoja jį prieš pėsčiųjų perėją maksimaliai sulėtinti greitį ar visiškai sustoti; ekspertų ir specialistų skaičiavimai dėl techninių galimybių laiku sustoti automobiliui judant tam tikru greičiu negali būti vertinami vairuotojo naudai, nes jo pareiga yra visada prireikus sustoti prieš pėsčiųjų perėją, prie kurios turi būti artėjama ne maksimaliu leistinu toje vietoje (gatvėje), o saugiu greičiu; jei vairuotojas dėl kurių nors priežasčių nemato, kas vyksta perėjoje, jis turi judėti itin lėtai arba prieš perėją visiškai sustoti, net jei joje nėra pėsčiųjų, bet vairuotojas nėra tuo įsitikinęs; jis atsakomybėn nebūtų traukiamas tik tokiu atveju, jei būtų nustatyta, kad pėsčiojo elgesys buvo itin netikėtas, visiškai neprognozuojamas, labai rizikingas ir pan., tačiau nagrinėjamoje byloje toks nukentėjusiojo elgesys nenustatytas.

35CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudicinių faktų), nereikia įrodinėti iš naujo nagrinėjant civilinę bylą. Nuosprendžiu nustatyta, kad tarp atsakovo padarytų Vyriausybės 1993 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 883 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 2.4, 4.4, 13.4, 14.2 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių – kasatoriaus sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Baudžiamojoje byloje kasacinės instancijos teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, vertindamas nukentėjusiojo (kasatoriaus) veiksmus KET 5.10 punkto aspektu, pasisakė, dėl ko nukentėjusiojo veiksmai nelėmė eismo įvykio ir atsiradusių pasekmių.

36Galiojusios eismo įvykio metu ir tebegaliojančios KET taisyklės įpareigoja visus eismo dalyvius elgtis atsargiai, gerbti vienas kitą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis S. U., G. U. v. D. N. ir kt. byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis S. R. v. UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ byloje Nr. 3K-3-53/2010). Baudžiamojoje byloje priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apeliacinės ir kasacinės instancijų nutarčių analizė neleidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo atidumas, pereinant gatvę perėjoje, nebuvo pakankamas.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtinti bendrieji kriterijai: nukentėjusiojo veiksmai, žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra skirti neturtinės žalos dydžio įvertinimui visų konstatuotų aplinkybių kontekste, tai nėra savarankiškas pagrindas mažinti ar didinti prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Analizuojant žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kartu ir priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą. Didelių piniginių sumų priteisimas iš sunkiai besiverčiančio ir turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų neturinčio fizinio asmens gali būti jam nepakeliama našta, prilygstančia nubaudimui. Kita vertus, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ir fizinį skausmą. Šiuo atveju įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybė ir nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti.

38Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, pvz. žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir pan., bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui, ir kartu lemia piniginio-kompensacinio ekvivalento nustatymą. Byloje pagal surinktus įrodymus teismų konstatuota, kad ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė sunkų sveikatos sužalojimą, jam būtina kito asmens pagalba, pasikeitė gyvenimo kokybė, kuriai atkurti reikia lėšų, dėl sveikatos sutrikdymo apribota judėjimo laisvė, ieškovas yra vyresnio amžiaus asmuo. Žalą padaręs asmuo yra pakankamai jaunas, gaunantis minimalų uždarbį, neturintis savo vardu registruojamo turto, neatsargiais veiksmais padaręs KET pažeidimus, dėl kurių buvo sužalotas kasatorius. Be to, žalą padaręs asmuo materialiai, nors ir nedaug, pagal savo galimybes atlyginti žalą ir nukentėjusiojo poreikį greičiau gauti žalos atlyginimą, rėmė nukentėjusįjį atlyginant gydymo išlaidas.

39Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teisingas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas 50 000 Lt. Atsakydama dėl kasaciniu skundu prašomo didesnio, 200 000 Lt, neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Dėl to kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydžio nustatymas reiškia, kad, remiantis įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotais ir, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, teismo pripažintais kitais neturtinės žalos atlyginimo dydį pagrindžiančiais kriterijais, sprendžiamas kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis D., L. M. v. UAB ,,Ekstra žinios” byloje Nr. 3K-3-26/2009).

40Remdamasi aptartais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nes apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei padarė teisines išvadas, neatitinkančias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos analogiškos kategorijos bylose (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41Dėl turtinės žalos atlyginimo

42Pagal byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius ieškovo patirtos turtinės žalos dydį, bylą nagrinėję teismai apskaičiavo ir priteisė ieškovui turtinės žalos atlyginimą, dėl to nėra pagrindo ieškovui priteisti didesnę, nei apskaičiuotą žemesniųjų instancijų teismų, turtinės žalos atlyginimo sumą. Iš bendros ieškovo turtinės žalos dalį atlygino atsakovas gera valia, likusią dalį byloje priteisė teismai. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis pagrindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), tos aplinkybės įrodomos remiantis CPK 177 straipsnyje išvardytais leistinais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl turtinės žalos, įrodymų pakankamumo, jų leistinumo žalai nustatyti. Kasacinis teismas šiems argumentams pritaria ir jų nekartoja. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nustatant turtinės žalos atlyginimą, laikytini nepagrįstais.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Kasaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad iš ieškovo apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui dalį jo sumokėto žyminio mokesčio. Tokiu atveju paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas šalims proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio (apeliacinio skundo) reikalavimų daliai apeliacinės instancijos teismas teisiškai pagrįstai vadovavosi CPK 93 straipsnio taisyklėmis. Kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje kasacinis teismas sprendžia pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria nepagrįstai tenkinus atsakovo apeliacinį skundą buvo sumažintas neturtinės žalos atlyginimo dydis, ir padidinti priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo apeliacinės instancijos teismo priteistų 15 000 Lt iki 50 000 Lt. Dėl to atitinkamai keičiama ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, panaikinant nutarties dalį dėl 750 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 16 d. nutartį pakeisti.

47Iš V. S. A. J. J. naudai priteisti 50 000 Lt (penkiasdešimties tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį, kuria priteista iš A. J. J. atsakovui V. S. 750 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, panaikinti.

49Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 16 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas A. J. J. prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai 200 000 Lt... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 5 d. sprendimu ieškovo A. J. J.... 8. Teismas nustatė, kad atsakovas V. S. autoįvykio metu nebuvo UAB... 9. 2003 m. sausio 16 d. žalos atlyginimo sutartimi, pasirašyta ieškovo ir... 10. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vertino ieškovo patirtus... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 12. Teismas nutartyje nurodė, kad byloje nenustatyta ieškovo ar kurių nors... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas A. J. J. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 15. 1. Žala dėl sveikatos sužalojimo atlygintina visiškai (CK 6.283 straipsnio... 16. 2. Dėl neturtinės žalos dydžio atlyginimo sumažinimo teismai netyrė... 17. 3. Pagal CPK 83 straipsnio 4 punktą ieškovai bylose dėl nusikalstama veika... 18. Atsiliepimu į ieškovo A. J. J. kasacinį skundą atsakovas V. S. prašo... 19. 1. Kasacinis skundas neatitinka CPK 346, 347 straipsnių reikalavimų turiniui,... 20. 2. Kasaciniame skunde nekritikuojami teisiniais argumentais skundžiamų... 21. Atsiliepimu į ieškovo A. J. J. kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Termesta“... 22. Kasaciniame skunde keliami fakto, o ne teisės klausimai, Lietuvos apeliacinis... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl priteistinos turtinės ir... 26. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 27. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos... 28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konkrečiose bylose formuojamą teisės... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne... 30. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip... 31. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui padarytos neturtinės... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad žalą... 33. Bylose dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl asmens sveikatos sunkaus... 34. Nustatydamas neturtinės žalos dydį apeliacinės instancijos teismas,... 35. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad asmens nusikalstamų veiksmų... 36. Galiojusios eismo įvykio metu ir tebegaliojančios KET taisyklės įpareigoja... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtinti bendrieji kriterijai:... 38. Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo... 39. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad... 40. Remdamasi aptartais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinis... 41. Dėl turtinės žalos atlyginimo ... 42. Pagal byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius ieškovo patirtos turtinės... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 44. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad byloje pareikšti ieškinio... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 47. Iš V. S. A. J. J. naudai priteisti 50 000 Lt (penkiasdešimties tūkstančių... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 49. Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...