Byla e2A-170-186/2017
Dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo; trečiasis asmuo – Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, Galinai Lavrinovič,

3dalyvaujant ieškovės atstovui Pauliui Snukiškiui,

4atsakovės atstovėms advokatėms Renatai Jankutei–Timofejenko, Solveigai Palevičienei,

5trečiojo asmens atstovui advokatui Audriui Kairevičiui,

6ekspertei Jurgitai Banytei,

7viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Limedika“ dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo; trečiasis asmuo – Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I. Ginčo esmė

10

  1. Ginčas tarp šalių kilo dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio.
  2. Ieškovė Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ieškovė) prašė teismo nustatyti, kad atsakovei UAB „Limedika“ (toliau – Atsakovė) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1P-505-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 1,9069 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Biruliškių k., kadastro Nr. 5233/0010:18 (toliau – Sklypas), dydis yra 135 000 Eur.
  3. Atsakovė nesutiko su Ieškovės prašomu nustatyti atlyginimo dydžiu, prašė teismo nustatyti, kad atsakovei teisinga kompensacija už visuomenės poreikiams paimamą Sklypą yra 381 380 Eur (t. y. po 2 000 Eur už arą), priteisti 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 135 000 Eur sumos už laikotarpį nuo NŽT direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo priėmimo iki 2016 m. sausio 13 d. (iš viso – 1 202 Eur), ir nuo 246 380 Eur sumos (381 380 Eur - 135 000 Eur) nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 025 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – nustatė, kad Atsakovei atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Sklypą dydis yra 136 000 Eur.
  2. Teismas vadovavosi byloje atliktos ekspertizės išvadomis, o ne Ieškovės ir Atsakovės pateiktomis vertinimo ataskaitomis, nes teismo paskirta ekspertė vienintelė ginčo turto vertę nustatė būtent tokią, kuri buvo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną – 2015 m. lapkričio 9 d.; dėl ekspertizę atlikusios ekspertės kvalifikacijos, jos išvadų pagrįstumo nei vienas iš proceso dalyvių nepareiškė objektyvių ir pagrįstų abejonių, neprašė kviesti ekspertės papildomiems klausimams užduoti; ekspertizę atliko asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir įspėtas dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą.
  3. Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertė surinko informaciją apie ne mažiau kaip trijų per paskutinius 36 mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudodama artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius tiek toje pačioje verčių zonoje (atsakymas į pirmąjį klausimą – kokia buvo Sklypo rinkos vertė 2015 m. lapkričio 9 dieną?), tiek iš kitų, nei vertinamo objekto, verčių zonų pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.1 punkto reikalavimus. Atsakydama į antrąjį ekspertizės klausimą (ar už 2015 m. lapkričio 9 dienos Sklypo rinkos kainą būtų galima įsigyti panašų žemės sklypą ne laisvojoje ekonominėje zonoje?), ekspertė vieną iš lyginamųjų objektų parinko Kauno rajono žemės ūkio paskirties žemės sklypų zonoje 16.8 esantį objektą (Kauno r., Ringaudų sen., Ringaudai), kuris gerokai nutolęs nuo vertinamojo objekto, kitą lyginamąjį objektą, esantį Kauno rajono žemės ūkio paskirties žemės sklypų zonoje 16.4 (Kauno r., Domeikavos sen., Kumpiai), todėl teismas sprendė, kad didesnės vidutinės kainos nustatymui (1 295,79 Eur už arą) galėjo turėti įtakos lyginamojo objekto Nr. 1 (16.8 zonoje) ir objekto Nr. 2 (16.4 verčių zonoje) buvusi didesnė pardavimo kaina (atitinkamai 2 000 Eur už arą ir 1 044 Eur už arą). Teismas vadovavosi Sklypo rinkos verte, kurią ekspertė nustatė pagal parduotus panašius sklypus iš tos pačios verčių zonos (16.5) (Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (toliau – Taisyklės), 17.2 p.).
  4. Dėl argumento, kad Atsakovė 2006 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Sklypą įsigijo už 2 850 000 Lt (825 417 Eur), ketindama jame statyti sandėlius, teismas konstatavo, kad Atsakovė neįrodė, jog būtent dėl valstybės institucijų veiksmų ar neveikimo (dėl vilkinimo) įstatymų nustatyta tvarka nebuvo patvirtintas Sklypo detalusis planas pagrindinei tikslinei žemės naudojimo paskirčiai pakeisti iš žemės ūkio veiklos į kitą (komercinės paskirties ir smulkiojo verslo objektų teritorijos) (CPK 178, 185 str.). Atsakovė yra verslu užsiimantis juridinis asmuo, todėl turėjo žinoti, kad jokia statyba žemės ūkio paskirties žemėje negalima, kad Sklypas patenka į Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – Kauno LEZ) teritoriją. Teismo vertinimu, Atsakovė nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo.
  5. Teismas atmetė Atsakovės prašymą priteisti iš Ieškovės procesines palūkanas, nes nustatė, kad Ieškovė 2015 m. lapkričio 19 d. į depozitinę sąskaitą pervedė NŽT direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo 2 punkte nurodytą 135 000 Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą Sklypą, o Atsakovei ši suma buvo pervesta 2016 m. sausio 13 d., po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis leisti Sklypą įregistruoti valstybės vardu ir pradėti naudoti jį Kauno LEZ teritorijai plėsti. Teismo nustatyta Sklypo rinkos vertė yra nežymiai didesnė. Teismas pažymėjo, kad turto paėmimą visuomenės poreikiams tiek ginčo teisinių santykių metu, tiek ir dabar reglamentuoja specialūs teisės aktai (Žemės įstatymas), kurie nenumato valstybei pareigos mokėti procesines palūkanas. Ginčo santykiai priskirtini viešajai teisei, todėl nėra pagrindo taikyti jiems privatinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamuoju atveju valstybė (savivaldybė) yra praleidusi tam tikrų prievolių įvykdymo terminą, kol tiksliai nenustatyta pati prievolės apimtis.
  6. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas laikė, kad Ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 99,60 procentų, nes iš ginčo sumos 246 380 Eur Atsakovės naudai priteista 1 000 Eur.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

14

  1. Atsakovė UAB „Limedika“ (toliau ir – Apeliantė) prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą ir vykdytiną sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Nustatyti, kad atlyginimo Atsakovei už paimtą visuomenės poreikiams Sklypą dydis yra 381 380 Eur. Priteisti Atsakovei iš Ieškovės nesumokėto atlyginimo dalį, t. y. 246 380 Eur; 1 202 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio palūkanas už nesumokėto 246 380 Eur atlyginimo dalį, skaičiuojamas nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8 025 Eur bylinėjimosi išlaidų.“ Atsakovė prašo priimti naujus įrodymus: Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 02-05-8162 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros (Kauno r.)“ nuorašą; Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 02-05-233 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004-10-06 Įsakymo Nr. 02-05-8162 priedo 30-82 punktų pripažinimo netekusiais galios (Kauno r.)“ nuorašą; priteisti iš Ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad nustatant laisvosios ekonominės zonos poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę ir kompensacijos dydį savininkui, lyginamieji objektai turi būti ne tik laisvojoje ekonominėje zonoje esantys žemės sklypai, bet ir toje pačioje vietovėje esantys panašūs pagal savo parametrus ir perleidimo sąlygas žemės sklypai. Tai reiškia, jog teismo sprendimu nustatoma kompensacija už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams negali sutapti su žemės sklypo verte, kuri nustatyta vadovaujantis tik laisvojoje ekonominėje zonoje esančių žemės sklypų rinkos vertėmis.
    2. Teismas neįvertino, kad už priteistą atlyginimą Atsakovė negalės įsigyti analogiško žemės sklypo ne laisvojoje ekonominėje zonoje. Teismo ekspertės išvadoje nurodyta, kad įsigyti panašų žemės sklypą ne laisvojoje ekonominėje zonoje už tą pačią kainą (t. y. 136 000 Eur) būtų negalima dėl dviejų priežasčių: 1) didelių žemės sklypų parduota nebuvo daug, vadinasi, galima teigti, jog tokių žemės sklypų pasiūla nėra didelė, 2) panašių žemės sklypų kainų intervalas svyruoja nuo ~600 Eur iki ~2 000 Eur už arą. Vertinamo Sklypo rinkos vertė, nustatyta taikant lyginamąjį metodą, 2015 m. lapkričio 9 d., kai lyginamieji objektai parenkami tik iš kitų nei vertinamo objekto verčių zonų, gali būti 247 000 Eur. Ekspertės pasirinkti trys lyginamieji objektai savo parametrais laikytini panašiais į paimtą Sklypą, nes sklypai yra Kauno r. prie magistralinių kelių; jų paskirtis – žemės ūkio; plotas – daugiau nei 1 ha; sklypai neapsunkinti daiktinėmis teisėmis; nėra sodų, miško ir vandens telkinių.
    3. Atstumas tarp visuomenės poreikiams paimto Sklypo ir 16.8 verčių zonoje esančio žemės sklypo, vykstant magistraliniu keliu, sudaro apie 20 km; skaičiuojant šių sklypų mažiausią atstumą – vos daugiau nei 10 km. Toks atstumas laikytinas tenkinančiu sąlygą – „sklypas turi būti toje pačioje vietovėje“. Žemės sklypo iš 16.8 verčių zonos pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas 2015 m. rugpjūčio mėn., t. y. šis sandoris buvo bene artimiausias vertinimo datai (2015 m. lapkričio 9 d.), o pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.1 punktą, prioriteto tvarka naudojami artimiausi vertinimo datai įvykę sandoriai.
    4. Teismas visiškai neatsižvelgė į Sklypo įsigijimo kainą. Sklypo įsigijimo dieną galiojo Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 02-05-233, pagal kurį tam tikrų žemės sklypų (tarp jų ir ginčo Sklypo) paėmimas visuomenės poreikiams pripažintas netekusiu galios. Atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad valstybės pozicija dėl Sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pripažinimo netekusia galios ateityje nebesikeis. Tačiau praėjus dviem dienoms nuo Sklypo įsigijimo, t. y. 2006 m. birželio 14 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“, kuriuo iš naujo nustatė Kauno LEZ ribas. Tokiu atveju būtent valstybė (o ne silpnesnioji šalis – privatus asmuo) privalo prisiimti su tuo susijusią neigiamą riziką.
    5. Teismas nevertino Atsakovės įsigytų kitų žemės sklypų kainų, kaip reikšmingų kriterijų, siekiant nustatyti teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą Sklypą. Šios kainos patvirtinta, kad Atsakovės prašoma priteisti 2 000 Eur už arą suma laikytina adekvačia ir proporcinga.
    6. Paėmimo visuomenės poreikiams atveju, kuomet kompensacijos klausimas sprendžiamas teisme, turi būti taikomas procesinių palūkanų teisinis institutas, nes tai yra neatsiejama nuo turto paėmimo proceso metu taikomo teisingo atlyginimo konstitucinio principo. Bet koks kompensacijos išmokėjimo vilkinimas daro žalą savininkui. Pagal kasacinio teismo praktiką, įgyvendinant konstitucinę savininko teisę į teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, gali būti pagal analogiją taikoma CK 6.210 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).
    7. Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad žemės paėmimu suinteresuota institucija atleidžiama nuo žyminio mokesčio. Logiška ir pagrįsta būtų atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir silpnesniąją šalį – paimamos žemės savininką, juolab atsižvelgiant į tai, kad byloje egzistuoja viešasis interesas ir yra sprendžiami asmens turto paėmimo visuomenės poreikiams klausimai. Todėl sprendimo dalis dėl 1 881 Eur žyminio mokesčio priteisimo valstybės naudai naikintina, kaip neteisėta ir nepagrįsta. Teismas nepagrįstai, neteisėtai ir nelogiškai perkėlė Atsakovei visą riziką dėl bylinėjimosi išlaidų patyrimo. Teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, todėl Atsakovei priteistinos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
  2. Ieškovė Ūkio ministerija prašo atsisakyti priimti Apeliantės pateiktus naujus įrodymus ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:
    1. Apeliantė klaidingai susieja Kauno LEZ teritoriją su visa 16.5 žemės verčių zona, nes į 16.5 žemės verčių zoną patenka tik dalis Kauno LEZ teritorijos. Ekspertizės akte nėra nurodyta, kad visi lyginamieji žemės sklypai patenka į Kauno LEZ teritoriją. Nei vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra paneigtas Taisyklių 17.2 punkte nustatytas reglamentavimas ir išaiškinta, kad nustatant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę, lyginamieji objektai turi būti imami iš kitų žemės verčių zonų.
    2. Ekspertizės akto antrąja išvada dėl Sklypo rinkos vertės (247 000 Eur) negalima remtis vien dėl to, kad ši vertė nustatyta lyginamuosius objektus imant iš kitų žemės verčių zonų, tokiu būdu pažeidžiant Taisyklių 17.2 punkto reikalavimą lyginamuosius objektus imti iš tos pačios verčių zonos kaip ir vertinamasis objektas. Sklypo rinkos vertė (136 000 Eur) nustatyta atsižvelgiant į toje pačioje 16.5 žemės verčių zonoje esančių sklypų įvykusius sandorius, atrinkti žemės sklypai yra panašiausi pagal savo charakteristikas ir parametrus. Ekspertė parinko ir įvertino svarbiausias Sklypo ir lyginamųjų objektų rodiklius, kurie lemia tvarią turto kokybę ir turi didžiausią įtaką vertei. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad Sklypo rinkos vertė buvo nustatyta įvertinus Apeliantės galimybę įsigyti analogišką žemės sklypą.
    3. Sąvoka „ta pati vietovė“ turi būti siejama su ta pačia verčių zona, o ne su atstumu tarp skirtingų verčių zonose esančių žemės sklypų. Tai, kad 16.8 žemės verčių zonoje esančio lyginamojo objekto sandoris įvyko 2015 m. rugpjūčio mėn., nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės, nes trijų lyginamųjų objektų, patenkančių į 16.5 žemės verčių zoną, sandoriai įvyko per 36 mėnesius nuo Sklypo vertinimo datos (Metodikos 58.1 p.).
    4. Teismas atsižvelgė į Kauno LEZ įstatymą ir Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 580 „Dėl Kauno LEZ teritorijos ribų patvirtinimo“, taip pat į įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5347-561/2015 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015) nustatytus prejudicinius faktus, kad Sklypas visuomet pateko į Kauno LEZ detaliuoju planu, patvirtintu Kauno rajono tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44, suplanuotą Kauno LEZ teritoriją. Apeliantė, įsigydama Sklypą, turėjo suvokti, kad jis bus paimtas visuomenės poreikiams ir Apeliantė neturės jokios galimybės jame vykdyti komercinės veiklos, todėl mokėdama už Sklypą šešis kartus didesnę kainą nei rinkos vertė, pati prisiėmė tokio sandorio galimų pasekmių riziką.
    5. Apeliantės įsigyti kiti du žemės sklypai yra kitoje vietovėje nei Sklypas, be to, skiriasi šių sklypų naudojimo paskirtis, todėl jų kainos negali būti lyginamos.
    6. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad valstybė yra praleidusi tam tikrų prievolių įvykdymo terminą, kol nėra tiksliai nustatyta pati prievolės apimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014 buvusiam savininkui palūkanas priteisė dėl to, kad teismo procesas užsitęsė daugiau kaip penkerius metus. Nagrinėjamu atveju iš esmės visas atlyginimas Apeliantei buvo sumokėtas įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria leista įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą Sklypą valstybės vardu, t. y. per įmanomai trumpiausią laiką atsiradus teisiniam pagrindui, todėl nurodytos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės visiškai nesutampa. Jokie teisės aktai nenustato žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai mokėti žemės savininkui palūkanas (įskaitant ir procesines palūkanas).
    7. Apeliantė, jeigu būtų sutikusi su Ieškovės nustatytu atlyginimo už paimamą Sklypą dydžiu, apskritai nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų. Nei CPK, nei Žemės įstatymas ar kiti teisės aktai nenustato teismui pareigos atleisti žemės savininką nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylos rezultatas nepalankus Apeliantei, todėl Ieškovė neturi atlyginti visų Apeliantės bylinėjimosi išlaidų. Kadangi Ieškovė neveikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir neatliko kitokių nesąžiningų veiksmų, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.).
  3. Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir Ieškovės atsiliepime.

15Teisėjų kolegija konstatuoja:

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

18Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 02-05-8162 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros (Kauno r.)“ nuorašą; Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 02-05-233 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004-10-06 Įsakymo Nr. 02-05-8162 priedo 30-82 punktų pripažinimo netekusiais galios (Kauno r.)“ nuorašą. Apeliaciniame skunde paaiškino, kad byloje teikti įrodymai, susiję su Sklypo detaliojo plano pagrindinei paskirčiai keisti iš žemės ūkio į kitą (komercinės paskirties ir smulkiojo verslo objektų teritorijos), expressis verbis pagrindė aplinkybę (loginę seką), jog Sklypo neketinta imti visuomenės poreikiams. Tačiau susiklosčiusią situaciją pirmosios instancijos teismui įvertinus kitaip, Atsakovė neturi kitos išeities, kaip tik byloje teikti papildomus įrodymus.
  2. Ieškovė prašo atsisakyti priimti Apeliantės pateiktus naujus įrodymus, nes šiuos įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Nepalankus teismo sprendimas nelemia Apeliantės teisės teikti papildomus įrodymus tam, kad pagrįstų savo reikalavimus. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei rungimosi principai (CPK 7 ir 12 str.).
  3. Prie atsiliepimo į ieškinį Ieškovė pridėjo naujus įrodymus: Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. raštą „Dėl nutarties kopijos siuntimo“; 2016 m. sausio 12 d. lėšų pervedimo nurodymą; 2016 m. sausio 13 d. banko sąskaitos išrašą. Šiais įrodymais Ieškovė grindžia savo atsikirtimus į apeliantės reikalavimą priteisti palūkanas už mokėtiną kompensaciją, tačiau nenurodė priežasčių, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, Atsakovė neginčija aplinkybės, kad 2016 m. sausio 13 d. Ieškovė sumokėjo 135 000 Eur kompensaciją už visuomenės poreikiams paimtą Sklypą.
  4. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Šiuo atveju akivaizdus šalių piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nenustatytas, šalys yra susipažinusios su viena kitos pateiktais naujais įrodymais, dėl jų vertinimo turėjo galimybę pateikti savo poziciją, šių rašytinių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai bei išsamiai ištirti ir įvertinti bylos aplinkybes, teisingai išspręsti ginčą, minėtus įrodymus priima.

19Dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertės nustatymo

  1. Pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje, CK 4.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą bendrą principą, už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę turi būti teisingai atlyginama. Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę apskaičiavimas reglamentuotas Žemės įstatymo 47 straipsnyje, taip pat šios nutarties 6 punkte nurodytose Taisyklėse.
  2. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę <…>. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus.
  3. Pagal Taisyklių 17 punktą, paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas vertinamas lyginamuoju metodu Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Turto vertinimo metodika), patvirtintos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, nustatyta tvarka, vadovaujantis šio punkto papunkčiuose išdėstytais reikalavimais. Vienas iš reikalavimų, kad lyginamieji objektai turi būti parenkami iš tos pačios kaip paimamas žemės sklypas žemės verčių zonos, nurodytos žemės verčių zonų žemėlapiuose, parengtuose ir patvirtintuose pagal Masinio žemės vertinimo taisykles. Jeigu atitinkamoje žemės verčių zonoje nepakanka lyginamųjų objektų, lyginamos kitų tokių pat ar panašių ir artimiausiai vertinamo objekto esančių objektų sandorių kainos. Vertinamojo ir lyginamojo objektų skirtumai įvertinami Turto vertinimo metodikoje nustatyta tvarka (Taisyklių 17.2 p.).
  4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012). Nustatant laisvosios ekonominės zonos poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę ir kompensacijos dydį savininkui, lyginamieji objektai turi būti ne tik laisvojoje ekonominėje zonoje esantys žemės sklypai, bet ir toje pačioje vietovėje esantys panašūs pagal savo parametrus ir perleidimo sąlygas žemės sklypai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013).
  5. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė Sklypo rinkos vertei sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną (2015 m. lapkričio 9 d.) nustatyti. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad Sklypo vertė, nustatyta taikant lyginamąjį metodą, 2015 m. lapkričio 9 d., kai lyginamieji objektai parenkami tik iš vertinamo objekto verčių zonos, buvo 136 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno LEZ teritorija apima ne visą, o tik dalį 16.5 verčių zonos, kurioje yra ginčo Sklypas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo surinkti papildomi duomenys, kurie patvirtina, kad iš trijų teismo ekspertės pasirinktų palyginamųjų objektų dalis vieno žemės sklypo patenka į Kauno LEZ teritoriją, kiti du – nepatenka. Nustačius šias aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas Apeliantės argumentas, kad teismas neatsižvelgė į šios nutarties 17 punkte nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, nes Sklypo vertė buvo nustatyta vadovaujantis tik Kauno LEZ teritorijoje esančių žemės sklypų rinkos vertėmis.
  6. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).
  7. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai nustatė Sklypo vertę, nes neįvertino teismo ekspertės kitos išvados (atsakymo į antrąjį ekspertizės klausimą), kad įsigyti panašų žemės sklypą ne laisvojoje ekonominėje zonoje už tą pačią kainą (t. y. 136 000 Eur) būtų negalima dėl dviejų priežasčių: 1) didelių žemės sklypų parduota nebuvo daug, vadinasi, galima teigti, jog tokių žemės sklypų pasiūla nėra didelė, 2) panašių žemės sklypų kainų intervalas svyruoja nuo ~600 Eur iki ~2 000 Eur už arą. Vertinamo Sklypo rinkos vertė, nustatyta taikant lyginamąjį metodą, 2015 m. lapkričio 9 d., kai lyginamieji objektai parenkami tik iš kitų nei vertinamo objekto verčių zonų, gali būti 247 000 Eur. Teisėjų kolegija nesutinka, kad dėl tokios ekspertės išvados Apeliantei turėtų būti nustatyta didesnė kompensacija už paimtą Sklypą.
  8. Pirmiausia pažymėtina, kad antroji ekspertizės akto išvada dėl Sklypo rinkos vertės neatitinka Taisyklių 17.2 punkto reikalavimų, nurodytų šios nutarties 16 punkte, nes šiuo atveju lyginamieji objektai parinkti iš kitų nei vertinamo objekto verčių zonų. Kaip minėta, ginčo Sklypas yra 16.5 verčių zonoje, o iš ekspertizės akto turinio matyti, kad šioje verčių zonoje buvo pakankamai sandorių dėl kitų žemės sklypų, kurie galėjo būti ir buvo parinkti kaip lyginamieji objektai vertinant Sklypą lyginamuoju metodu. Tokiu atveju, pagal Taisyklių 17.2 punkto reikalavimus, lyginamieji objektai neturi būti parenkami iš kitų nei vertinamo objekto žemės verčių zonų.
  9. Antra, iš ekspertizės akto 2 lentelės ir byloje pateikto VĮ Registrų centro žemės sklypų verčių žemėlapio išrašo matyti, kad atsakant į antrąjį ekspertizės klausimą, du lyginamieji objektai buvo parinkti iš gretimos 16.4 verčių zonos, o vienas – iš 16.8 verčių zonos, kuri yra visiškai kitoje vietoje, todėl šis palyginamasis objektas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka nei kasacinio teismo praktikoje suformuluoto „tos pačios vietovės“ kriterijaus (žr. šios nutarties 17 p.), nei Taisyklių 17.2 punkto reikalavimo lyginti artimiausiai vertinamo objekto esančių objektų sandorių kainas. Šios išvados nepaneigia Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad atstumas tarp visuomenės poreikiams paimto Sklypo ir 16.8 verčių zonoje esančio žemės sklypo yra vos daugiau nei 10 km. Juolab, kad iš prie ekspertizės akto pridėtos NT sandorių paieškos ataskaitos matyti, jog buvo ir arčiau Sklypo esančių palyginamųjų objektų, kurie atitiko ekspertės pasirinktus atrankos kriterijus. Pagal Turto vertinimo metodikos 58.1 punktą, taikant lyginamąjį metodą, surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Tačiau aplinkybei, kad minėtas sandoris buvo artimiausias vertinimo datai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturėtų būti teikiamas prioritetas lyginamojo objekto vietos kriterijaus atžvilgiu.
  10. Apeliantė kaip vieną iš esminių charakteristikų, turinčių įtakos Sklypo rinkos vertei, akcentuoja jo vietą šalia magistralinio kelio. Pagal Taisyklių 17.1 punkto reikalavimą, lyginamųjų žemės sklypų <…> išsidėstymas <…> susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir kitų infrastruktūros objektų atžvilgiu turi atitikti vertinamą žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė paaiškino, kad palyginamuosius objektus antrajam ekspertizės klausimui parinko iš tų verčių zonų, kuriose yra magistraliniai keliai A1 ir A5, bei rinkosi panašaus ploto sklypus, tačiau neturėjo duomenų apie tikslias palyginamųjų objektų vietas (adresus arba unikalius numerius), pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar konkretus pasirinktas sklypas yra (ar nėra) prie magistralinio kelio. Byloje yra pateikti VĮ Registrų centro žemėlapiai, kuriuose nurodytos apytikslės palyginamųjų objektų vietos. Apeliantės atstovė teismo posėdyje teigė, kad iš šių duomenų matyti, jog pirmajam ekspertizės klausimui parinkti visi trys palyginamieji objektai iš 16.5 verčių zonos yra ne prie magistralinio kelio. Dėl šio argumento pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakymui į antrąjį ekspertizės klausimą panaudoti palyginamieji objektai yra prie pat magistralinio kelio (žemėlapiuose pažymėtos tik apytikslės jų vietos). Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent šis kriterijus nulėmė ekspertės antrąją išvadą dėl galimos didesnės Sklypo vertės, t. y. 247 000 Eur. Be to, iš VĮ registrų centro žemėlapyje pažymėtų apytikslių 16.5 verčių zonos palyginamųjų objektų vietų matyti, kad visi šie sklypai yra netoli magistralinių kelių A1 ir A6 sankirtos. Todėl susisiekimo infrastruktūros kriterijaus aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad ekspertizės išvada dėl 136 000 Eur Sklypo rinkos vertės yra neteisinga (CPK 218 str.).
  11. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neįvertino jos nurodytų aplinkybių dėl Sklypo įsigijimo kainos. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas nustatė, jog Atsakovė 2006 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Sklypą įsigijo už 2 850 000 Lt (825 417 Eur). Atsakovės teigimu, Sklypas buvo įsigytas ketinant jame statyti sandėlius, o tokia kaina už Sklypą buvo sumokėta įvertinus tai, kad Kauno r. savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 176 buvo nuspręsta rengti Sklypo detalųjį planą pagrindinei tikslinei žemės naudojimo paskirčiai keisti iš žemės ūkio veiklos į kitą (komercinės paskirties ir smulkiojo verslo objektų teritorijos). Sklypo detalusis planas buvo parengtas ir suderintas 2005 m. lapkričio 18 d. Kauno r. savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolu Nr. 195.
  12. Byloje nustatyta, kad Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis nebuvo pakeista. 1996 m. spalio 22 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymas (toliau – Kauno LEZ įstatymas) bei įsteigta Kauno LEZ. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad zonos teritorija išnuomojama zonos valdymo bendrovei. Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 Kauno LEZ buvo pripažinta kaip valstybei svarbus ekonominis projektas, turintis valstybinę svarbą ir esantis svarbus visuomenės poreikiams. Kauno r. savivaldybės 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 buvo patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas, kuris galioja ir pagal kurį Sklypas patenka į Kauno LEZ detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Dabartinis Kauno LEZ teritorijos dydis (534 ha) buvo nustatytas Kauno LEZ įstatymo pakeitimu, įsigaliojusiu 2005 m. liepos 12 d.
  13. Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino esminių faktinių aplinkybių, jog Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 02-05-8162 buvo nuspręsta pradėti žemės sklypų (taip pat ir ginčo Sklypo) paėmimo visuomenės poreikiams – Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti – procedūrą. Tačiau Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 02-05-233 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 02-05-8162 priedo 30–82 punktų pripažinimo netekusiais galios (Kauno r.)“ tam tikrų žemės sklypų (tarp jų ir ginčo Sklypo) paėmimas visuomenės poreikiams pripažintas netekusiais galios. Apeliantė, jos teigimu, pagrįstai tikėjosi, kad valstybės pozicija dėl Sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pripažinimo netekusia galios ateityje nebesikeis, bet praėjus dviem dienoms nuo Sklypo įsigijimo, t. y. 2006 m. birželio 14 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“, kuriuo iš naujo nustatė Kauno LEZ ribas.
  14. Šis Apeliantės argumentas atmestinas visų pirma dėl to, kad minėtos aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl jomis negali būti grindžiamas apeliacinis skundas (CPK 306 str. 2 d.). Antra, pagal Kauno r. savivaldybės 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu patvirtintą ir iki šiol galiojantį Kauno LEZ detalųjį planą, Sklypas patenka į suplanuotą Kauno LEZ teritoriją. 2005 m. liepos 12 d. įsigaliojusios Kauno LEZ įstatymo redakcijos 4 straipsnyje reglamentuota, kad zonos teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taigi, Apeliantė kaip apdairus ir rūpestingas verslo subjektas, įsigydama Sklypą, turėjo numatyti, kad Vyriausybė gali nustatyti tokias Kauno LEZ teritorijos ribas, kurios apims ir perkamą Sklypą. Šios išvados nepaneigia Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl anksčiau pradėtos, bet po to nutrauktos Sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, nes Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 18 d. įsakyme Nr. 02-05-233 nėra nurodytos priežastys, kodėl dalies žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams pripažintas negaliojančiu. Trečia, dėl Apeliantės teisėtų lūkesčių pažeidimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015 konstatuota, kad vien ta aplinkybė, jog Kauno LEZ teritorija mažėjo, savaime nereiškia, kad ji ateityje turėjo mažėti ar mažės taip, kad ginčo Sklypas nebepateks į Kauno LEZ teritoriją.
  15. Teisėjų kolegijos vertinimu, Apeliantės sumokėta Sklypo įsigijimo kaina, atsižvelgiant į Apeliantės turėtus lūkesčius pakeisti Sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir pasistatyti jame sandėlius, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo nustatyti didesnę kompensaciją už paimamą Sklypą nei teismo ekspertės nustatyta šio turto rinkos vertė. Nors Apeliantė įsigijo Sklypą esant priimtam Kauno r. savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 12 d. sprendimui rengti Sklypo detalųjį planą pagrindinei tikslinei žemės naudojimo paskirčiai pakeisti, Apeliantė prisiėmė verslo riziką, kad Sklypo paskirties keitimo procesas gali užsitęsti, o Sklypas gali būti paimtas visuomenės poreikiams, t. y. Kauno LEZ.
  16. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl kitų įsigytų žemės sklypų kainų, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo padidinti teismo nustatytą kompensaciją už paimamą Sklypą. Ieškovės atsiliepime teisingai pastebėta, kad skiriasi šių sklypų ir Sklypo, dėl kurio kilo ginčas, pagrindinė naudojimo paskirtis, t. y. kiti Apeliantės įsigyti žemės sklypai pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo momentu buvo komercinės paskirties, o ne žemės ūkio paskirties, kaip ginčo Sklypas. Be to, minėti sandoriai buvo sudaryti skirtingu laiku, todėl šių sklypų kainos nelaikytinos kriterijumi, į kurį turėtų būti atsižvelgiama nustatant Apeliantei mokėtinos kompensacijos dydį.

20Dėl procesinių palūkanų už nustatytą kompensaciją priteisimo

  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, formuoja praktiką, kad asmeniui ilgą laiką negavus jam už paimtą žemės sklypą priklausančios piniginės kompensacijos (ar jos dalies), šios jo nenaudojamos lėšos nuvertėjo, taip pat negalėjo jam generuoti papildomų pajamų, todėl, vadovaujantis bendraisiais teisės principais ir pagal analogiją taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalį, tokiam asmeniui kaip teisingo atlyginimo dalis pripažintina teisė į 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtos piniginės kompensacijos dalies (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Be mokėjimo palūkanų, kompensuojamąją funkciją taip pat gali atlikti ir procesinės palūkanos, jeigu teismai nustato faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad būtent tokių palūkanų priteisimas labiausiai užtikrina visuomenės poreikiams paimto turto savininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendimas paimti Apeliantei priklausantį Sklypą visuomenės poreikiams priimtas 2015 m. lapkričio 9 d. Ieškovė 2016 m. sausio 13 d. sumokėjo Apeliantei 135 000 Eur kompensaciją už visuomenės poreikiams paimtą Sklypą. Teismas nustatė, kad Atsakovei atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Sklypą dydis yra 136 000 Eur. Apeliantė nesutinka su tokiu kompensacijos dydžiu ir laikosi pozicijos, kad teisingas atlyginimas būtų 381 380 Eur. Remdamasi minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, Apeliantė prašo papildomai priteisti 5 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 135 000 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. sausio 12 d. (iš viso 1 202 Eur) ir nuo 246 380 Eur (381 380 Eur - 135 000 Eur) sumos už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizės pagrindu nustatė teisingą Atsakovei mokėtinos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą Sklypą dydį, t. y. 136 000 Eur, šiuo atveju nėra pagrindo priteisti Atsakovei procesines palūkanas nei nuo visos teismo nustatytos kompensacijos sumos (136 000 Eur), nei nuo teismo padidintos kompensacijos dalies, lyginant su Ieškovės prašytu nustatyti kompensacijos dydžiu (135 000 Eur), t. y. 1 000 Eur. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes.
  4. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnyje nustatytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę tvarką, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo turto vertinimo ataskaitos parengimo žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija paimamo žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, siunčia sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektą, kuriame nurodomas siūlomas atlyginimo būdas, paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo ir kito turto rinkos vertė, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis ir atlyginimo terminai bei tvarka, ir pasiūlymą sudaryti šią sutartį (2 dalis). Jeigu tokia sutartis nesudaroma, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas, ir institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams (5 dalis). Teismas, gavęs tokį pareiškimą, nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų, bet ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, atsisakiusiam sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, pateikti rašytiniam atsiliepimui į institucijos pareiškimą. Teismas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo, atsisakiusio sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, paaiškinimų pateikimo arba termino, nustatyto tokiems paaiškinimams pateikti, pabaigos, priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams (6 dalis). Kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti (7 dalis).
  5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ieškovė 2015 m. liepos 16 d. išsiuntė Atsakovei pasiūlymą sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. 2015 m. rugpjūčio 25 d. Ieškovė gavo atsakymą, kad Atsakovė nesutinka sudaryti sutarties. NŽT direktorius 2015 m. lapkričio 9 d. priėmė įsakymą paimti Sklypą visuomenės poreikiams ir nustatyti atlyginimo dydį – 135 000 Eur. Ieškovė šią sumą 2015 m. lapkričio 19 d. pervedė į depozitinę sąskaitą ir 2015 lapkričio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi leista įregistruoti Sklypą valstybės vardu ir pradėti naudoti Sklypą Kauno LEZ teritorijai plėsti. Įsiteisėjusios nutarties kopija 2016 m. sausio 11 d. išsiųsta Ieškovei. Ieškovė 2016 m. sausio 13 d. sumokėjo Atsakovei 135 000 Eur kompensaciją už visuomenės poreikiams paimtą Sklypą. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. sprendimu nustatė, kad Atsakovei atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Sklypą dydis yra 136 000 Eur.
  6. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Apeliantė ilgą laiką negalėjo naudotis iš esmės visa jai priklausančia kompensacijos suma. 135 000 Eur atlyginimas už paimtą Sklypą Apeliantei buvo išmokėtas laikantis Žemės įstatymo 47 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp bylos šalių kilo ginčas dėl kompensacijos dydžio, tik santykinai nedidelė kompensacijos dalis (1 000 Eur) Apeliantei paskirta vėliau teismo sprendimu. Šiuo aspektu nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios nutarties 34 punkte nurodytose bylose nustatytų aplinkybių, todėl tose bylose pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais nagrinėjamu atveju negalima vadovautis. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priteisti iš Ieškovės procesines palūkanas už Atsakovei nustatytą kompensaciją.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Apeliantė nesutinka su skundžiamame sprendime atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Apeliantės teigimu, paimamos žemės savininkas yra silpnesnioji šių teisinių santykių šalis, todėl ginčo atveju, kaip ir žemės paėmimu suinteresuota institucija, turėtų būti atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Be to, pasak Apeliantės, atsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiškumą, nepagrįsta, neteisėta ir nelogiška perkelti visą riziką dėl bylinėjimosi išlaidų (už ekspertizę, atstovavimą) patyrimo žemės savininkui.
  2. Pagal kasacinio teismo praktiką, bylose, kuriose sprendžiamas šalių ginčas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio, galima taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir CPK 96 straipsnio 5 dalį bei, nepažeidžiant teisingos pusiausvyros, kuri turi būti nustatyta tarp bendrojo visuomenės intereso ir pagrindinių individo teisių, nustačius tinkamą šalies procesinį elgesį, nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017; 2017 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017).
  3. Tačiau bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kiekvienoje konkrečioje byloje spręstinas atsižvelgiant į toje byloje nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Atsakovė nesutiko su Ieškovės siūlomo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą Sklypą dydžiu, todėl ginčas persikėlė į teismą. Teismas, vadovaudamasis ekspertizės išvada, nustatė nežymiai didesnę kompensaciją už visuomenės poreikiams paimtą Sklypą nei Ieškovė prašė nustatyti, t. y. teismo sprendimas iš esmės priimtas Ieškovės naudai. Prašymą paskirti byloje teismo ekspertizę ginčo Sklypo rinkos vertei nustatyti pateikė pati Apeliantė. Teismas ekspertizę atlikti pavedė būtent Atsakovės pasiūlytai teismo ekspertei, nors ieškovė ir prieštaravo šiai kandidatūrai, be kita ko, dėl per didelės pasiūlytos ekspertizės atlikimo kainos. Jokių Ieškovės piktnaudžiavimų procesinėmis teisėmis, delsimo išmokėti Atsakovei priklausančią kompensaciją už paimtą Sklypą nenustatyta. Esant tokiai procesiniai situacijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra būtinybės nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių. Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl perskirstyti šias išlaidas Apeliantės naudai nėra pagrindo.
  4. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ekspertizės akto išvadas bei kitus bylos duomenis ir nustatė teisingą kompensacijos dydį Atsakovei už visuomenės poreikiams paimtą Sklypą. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 1 dalyje ir 330 straipsnyje nurodytų pažeidimų, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  5. Atmetus Atsakovės apeliacinį skundą, netenkintini ir Apeliantės prašymai priteisti iš Ieškovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu, bei grąžinti už apeliacinį skundą sumokėtą 2 709 Eur žyminį mokestį arba priteisti šį žyminį mokestį Apeliantės naudai iš Ieškovės (pastarasis prašymas grindžiamas tais pačiais argumentais, dėl kurių jau pasisakyta šios nutarties 40–42 punktuose).
  6. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus Apeliantės argumentus ir bylos aplinkybes, siekiant teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, buvo būtina teismo posėdyje papildomai apklausti teismo ekspertę Jurgitą Banytę. Ekspertė byloje buvo nurodžiusi jos iškvietimo į teismo posėdį valandinį įkainį. Apeliantė dėl papildomos teismo ekspertės apklausos neprieštaravo. Ekspertė pateikė prašymą atlyginti jos patirtas išlaidas dėl atvykimo ir dalyvavimo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Šias išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus sudaro 101,95 Eur kelionės išlaidos bei 116 Eur už teisme sugaištą laiką, iš viso – 217,95 Eur. Kadangi ekspertė iškviesta teismo iniciatyva, šios išlaidos ekspertei atlygintinos iš Lietuvos apeliacinio teismo sąskaitos (CPK 90 str. 1 d., 91 str. 1, 3 d.). Atsižvelgiant į procesinę ginčo baigtį, minėtos ekspertės išlaidos valstybei priteistinos iš Apeliantės (CPK 91 str. 5 d., 96 str.).

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ (į. k. 134056779) į valstybės biudžetą priteisti 217,95 Eur (du šimtus septyniolika eurų 95 ct) išlaidų, susijusių su teismo ekspertės iškvietimu į teismo posėdį.

25Teismo ekspertei Jurgitai Banytei (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos apeliacinio teismo biudžetinių asignavimų sumokėti 217,95 Eur (du šimtus septyniolika eurų 95 ct).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, Galinai Lavrinovič,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovui Pauliui Snukiškiui,... 4. atsakovės atstovėms advokatėms Renatai Jankutei–Timofejenko, Solveigai... 5. trečiojo asmens atstovui advokatui Audriui Kairevičiui,... 6. ekspertei Jurgitai Banytei,... 7. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 8. Teisėjų kolegija... 9. I. Ginčo esmė... 10.
  1. Ginčas tarp šalių kilo dėl atlyginimo už visuomenės... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12.
    1. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d.... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 14.
      1. Atsakovė UAB „Limedika“ (toliau ir –... 15. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17.
        1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą,... 18. Dėl naujų įrodymų priėmimo
          1. Apeliantė kartu... 19. Dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertės... 20. Dėl procesinių palūkanų už nustatytą kompensaciją priteisimo 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
              22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 24. Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ (į. k.... 25. Teismo ekspertei Jurgitai Banytei (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos...