Byla 2-1177-436/2010
2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas A. R., sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „TXT Invest“ atstovams administratoriaus įgaliotam asmeniui A. S. ir advokatui P. D., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės “YIT Kausta būstas” atstovei Virginijai Chochlovienei ir atsakovo akcinės bendrovės “YIT Kausta” atstovui R. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „TXT Invest“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „YIT Kausta būstas“ ir akcinei bendrovei „YIT Kausta“ dėl nuostolių atlyginimo.
3Teismas
Nustatė
4Ieškovas UAB „TXT Invest“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (T.I, 2-15 b.l.), kuriuo prašoma:
51) priteisti iš atsakovo UAB „YIT Kausta būstas" (toliau-Atsakovas 1) ir subsidiariai iš atsakovo AB „YIT Kausta“ (toliau –Atsakovas 2) ieškovo UAB „TXT Invest" naudai 10 794 200 Lt dydžio nuostolių atlyginimo;
62) priteisti iš UAB „YIT Kausta būstas" ir AB „YIT Kausta" 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos ieškovui UAB „TXT Invest" nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
73) priteisti iš UAB „YIT Kausta būstas" ir AB „YIT Kausta“ bylinėjimosi išlaidas.
8Ieškovas ieškinyje (T.I, 2-15 b.l.) ir jo atstovai teismo posėdyje nurodė, kad 2007 m. balandžio 2 d. Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą dėl teritorijos buvusiame Rimkų kaime, Klaipėdoje, detaliojo plano rengimo Nr. AD1-706, kuriuo atsakovo UAB „YIT Kausta būstas" prašymo pagrindu nusprendė pradėti rengti teritorijos buvusiame Rimkų kaime, Klaipėdoje, detalųjį planą (toliau - Detalusis planavimas). Detaliojo planavimo tikslai buvo žemės sklypų sujungimas ir naujų sklypų formavimas; pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas iš žemės ūkio į kitą; žemės naudojimo būdo nustatymas, numatant gyvenamosios paskirties ir komercinės paskirties objektų teritorijas; žemės naudojimo pobūdžio nustatymas, numatant daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybą bei prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybą bei kitų klausimų sprendimas. Teritorijoje, kurioje buvo pradėtas Detalusis planavimas, ieškovas išperkamosios nuomos pagrindu valdė 2,6000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0550-6676. Po detaliojo planavimo naujai suformuotą 2,6707 ha ploto sklypą norėjo įsigyti atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“. 2008 m. liepos 2 d. Ieškovas ir atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ sudarė Sklypo rezervavimo sutartį (toliau - Sutartis), kuria Ieškovas ir atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ patvirtino savo ketinimus toliau sąžiningai derėtis ir susitarus dėl abi puses tenkinančių sandorio sąlygų, įsipareigojo sudaryti po Detaliojo planavimo suformuoto 2,6707 ha ploto žemės sklypo (toliau - Sklypas) pirkimo - pardavimo sutartį (toliau - Pagrindinė sutartis). Tačiau po sklypo teisinės registracijos, atliktos 2009 m. gegužės 19 d., ieškovui pateikus pranešimą atsakovui UAB „YIT Kausta būstas“ dėl žemės pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo, atsakovas atsisakė sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nutraukė derybas su ieškovu dėl sklypo įsigijimo.
9Ieškovas teigia, kad Atsakovas 1 aukščiau nurodytą atsisakymą sudaryti Pagrindinę sutartį motyvavo tuo, kad Sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į tai, kad Sklype planuojama statyti prekybos, paslaugų ir pramogų objektą, kurį visą ar atskiras patalpas jame ketinama išnuomoti tretiesiems asmenims. Todėl, remiantis Sutarties 2 p., keturis mėnesius po Sutarties sudarymo, Atsakovui 1 neradus nuomininkų, kurie būtų pasirengę nuomotis prekybos, paslaugų ir pramogų objektą ar atskiras šio objekto patalpas, Atsakovo 1 pareiga, sudaryti Pagrindinę sutartį, pasibaigė. Tai reiškia, kad Atsakovas 1, nebeturi suinteresuotumo Sklypą įsigyti, nes nebeketina jame statyti jokio prekybos, paslaugų ir pramogų objekto, todėl atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį.
10Ieškovas nurodo, kad atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ Pagrindinę sutartį sudaryti atsisakė nepagrįstai, todėl privalo atlyginti Ieškovo dėl to patirtus nuostolius. Be to, Atsakovas 1 pažeidė teisės aktuose nustatytą pareigą ikisutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai.
11Atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ po Sutarties sudarymo, Ieškovo neinformavo, kad jis ikisutartinius santykius su Ieškovu nutraukia, todėl iki Atsakovo 1 2009 m. birželio 23 d. rašto Ieškovas nelaikė Sutarties pasibaigusia ir pagrįstai manė, kad ir pats Atsakovas 1 jos nelaikė pasibaigusia. Vykusios derybos dėl žemės kainos, kurių metu suderinta Sklypo kaina, leido Ieškovui pagrįstai tikėtis, kad Pagrindinė sutartis bus sudaryta. Todėl Atsakovas 1, nutraukdamas toli pažengusias derybas su Ieškovu, elgiasi nesąžiningai, ko pasekmėje privalo atlyginti dėl to Ieškovo patirtus nuostolius. Tai, kad ir atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ nelaikė sutarties pasibaigusia patvirtina aplinkybės, kad atsakovo internetiniame tinklapyje buvo skelbiama informacija apie planuojamą komercinį-gyvenamąjį kompleksą, nurodyta, kad vyksta projektavimo darbai, buvo galima apžiūrėti žemėlapį vaizduojantį žemės sklypą, kuriame bus statomas komercinis-gyvenamasis kompleksas. Tiek internetiniame puslapyje pažymėtas sklypas tiek Nekilnojamojo turto registro (toliau - Registro) kadastrinių žemėlapių duomenų bazėje pažymėtas Sklypas yra tapačios formos ir vienodoje geografinėje vietovėje. Komercinės paskirties statiniai, kokį planuoja statyti ir Atsakovas 1, gali būti statomi tik žemės sklype, kurio naudojimo būdas yra komercinės paskirties objektų teritorijos, o UAB „YIT Kausta būstas“ internetiniame puslapyje nurodytoje geografinėje vietovėje komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdas nustatytas tik Sklypui. Taigi Atsakovo 1 internetiniame puslapyje nurodomas komercinis - gyvenamasis kompleksas planuojamas statyti būtent Ieškovo valdomame Sklype ir kad atsakovas turi aiškius planus Ieškovo valdomame Sklype statyti komercinį -gyvenamąjį kompleksą ko pasekmėje Ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog Atsakovas 1, norėdamas realizuoti savo aukščiau nurodytą projektą, su Ieškovu sudarys Pagrindinę sutartį.
12Atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ suinteresuotumo įsigyti sklypą nėra parardęs, nes Dienraščio „Vilniaus diena" 2009 m. rugpjūčio 24 d. numeryje išspausdintame straipsnyje „Atpigę sklypai ir smigę darbų įkainiai statyti nevilioja" Atsakovo UAB „YIT Kausta būstas“ vienintelio akcininko Atsakovo „YIT Kausta“ tuometinis vadovas D. V. kaip vieną artimiausių bendrovės ateities projektų įvardina komercinio bei gyvenamojo komplekso statybą netoli Jūrininkų prospekto. Pažymėtina, kad Atsakovo „YIT Kausta“ vadovo interviu išspausdintas 2009 m. rugpjūčio 24 d., t.y. praėjus mėnesiui po to, kai atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ raštu pareiškė Ieškovui neketinantis sudaryti Pagrindinės sutarties. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Atsakovas 1 Ieškovo valdomame Sklype komercinį - gyvenamąjį kompleksą statyti ketina, kas įrodo, kad pats Atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ iki savo atsisakymo sudaryti Pagrindinę sutartį Sutarties nelaikė pasibaigusia, o sudaryti Pagrindinę sutartį atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ atsisakė tik dėl to, jog nesąžiningai siekė įsigyti Sklypą geresnėmis sąlygomis nei numatytomis Sutartyje. Be to, UAB „YIT Kausta būstas“ internetiniame tinklapyje vis dar skelbia tą patį pranešimą, kad pietinėje Klaipėdos miesto dalyje, prie Jūrininkų prospekto, planuojamas komercinis - gyvenamasis kompleksas. Atsakovo UAB „YIT Kausta būstas“ atstovas A. K., skambino Ieškovo akcininkui V. R., turinčiam 50 procentų ieškovo akcijų ir einančiam Ieškovo direktoriaus pavaduotojo pareigas, ir nurodė, kad domisi sklypu, ketina jį įsigyti, domėjosi ar Ieškovas nebankrutuoja. Taigi atsakovo UAB „YIT Kausta būstas“ atsisakymas, grindžiamas prarastu suinteresuotumu įsigyti Sklypą yra nesąžiningas, nes aukščiau nurodytos aplinkybės įrodo, kad Atsakovas 1 savo sumanymo, įgyvendinti komercinio - gyvenamojo komplekso projektą, o taip pat įsigyti sklypą niekada nebuvo atsisakęs. Ieškovas nurodo, kad Sklypo vertė sumažėjo, lyginant su Sutarties kaina, todėl nutraukęs derybas su Ieškovu, Atsakovas 1 nesąžiningai gali inicijuoti derybas su Ieškovu iš naujo arba pradėti naujas derybas su kitu asmeniu ir įsigyti sklypą ar teises į sklypą palankesnėmis sąlygomis, t.y. už žymiai mažesnę kainą nei buvo numatyta Sutartyje.
13Tai, kad atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ laikė Sutartį nepasibaigusia, patvirtina ir jo veiksmai Detaliajame planavime. Detaliojo planavimo užsakovas buvo atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“.
14Teritoriją, kuriai buvo atliekamas Detalusis planavimas sudarė penki žemės sklypai iš kurių du, remiantis Registro išrašais, išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu buvo valdomi Ieškovo, o likę trys - nuosavybės teise priklausė Atsakovui 1. Žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. 4400-0550-6676 ir 2101-0032-0021 savininkas buvo UAB „Swedbank lizingas", tačiau žemės sklypus išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu faktiškai valdė Ieškovas, kuris turėtų būti traktuojamas kaip ekonominis tų žemės sklypų savininkas. Vadinasi, Atsakovas 1 darydamas Detalųjį planavimą ir tuo gerindamas ne tik savo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, turėjo aiškių ketinimų vėliau Ieškovo valdomus žemės sklypus įsigyti.
15Atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“, būdamas Detaliojo planavimo užsakovu, turėjo padengti visas Detaliojo planavimo išlaidas. Atsakovas 1 neprašė ieškovo kompensuoti Detaliojo planavimo išlaidų, nors į Detaliojo planavimo objektą pateko ir Ieškovo valdomi žemės sklypai.
16Detalusis planavimas baigtas 2009 m. gegužės 19 d.. Tokia išvada darytina remiantis Registro išrašo duomenimis, nes vienu iš sklypo įregistravimo pagrindų nurodomas 2009 m. gegužės 6 d. apskrities viršininko įsakymas. Taigi atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ Detaliajame planavime aktyviai dalyvavo net ir praėjus keturiems mėnesiams nuo Sutarties sudarymo, kas, Ieškovo nuomone, pagrįstai gali būti laikoma įrodymu, jog Atsakovas 1, nepaisydamas, kad nuo Sutarties sudarymo buvo praėję keturi mėnesiai, nelaikė jos pasibaigusia. Nurodytos aplinkybės patvirtina Atsakovo 1 ketinimus įsigyti sklypą, kurie davė pagrindą Ieškovui manyti, kad Pagrindinė sutartis bus sudaryta nepaisant to, kad nuo Sutarties sudarymo buvo praėję daugiau nei keturi mėnesiai. Todėl Atsakovo 1 atsisakymas sudaryti Pagrindinę sutartį tuo pagrindu, kad Sutartis, praėjus keturiems mėnesiams nuo jos sudarymo, pasibaigė, yra laikytinas nesąžiningu elgesiu, dėl ko Atsakovas 1 privalo atlyginti Ieškovui savo nepagrįstu atsisakymu sudaryti Pagrindinę sutartį visus sukeltus nuostolius.
17Be to, tarp Ieškovo ir atsakovo UAB „YIT Kausta būstas“ buvo susiklostę verslo santykiai. I. K., buvusiame Rimkų kaime, įsigyja žemės sklypus ir juos pelningai parduoda tretiesiems asmenims, dažniausiai atsakovui UAB „YIT Kausta būstas“. T.y. Ieškovas veikė konkrečioje geografinėje srityje ir bendradarbiavo su konkrečiu asmeniu - Atsakovu 1.
18CK 6.158 str. įtvirtina šalių pareigą laikytis ne tik bendrų elgesio standartų, bet ir specifinių elgesio standartų, susiklosčiusių tam tikroje verslo srityje.
19Ieškovo ir Atsakovo 1 tarpusavio bendradarbiavimo santykiai turėjo Atsakovą 1 dar labiau įpareigoti ikisutartiniuose santykiuose su Ieškovu elgtis sąžiningai, nes jam turėjo būti suvokiama, kad, remiantis jo su Ieškovu susiformavusia verslo praktika, sklypą Ieškovas buvo įgijęs ne tam, kad atlygintinai jį galėtų perleisti neapibrėžtam asmenų ratui, tačiau, konkrečiai, Atsakovui 1. Atsakovui UAB „YIT Kausta būstas“ atsisakius sudaryti Pagrindinę sutartį, Ieškovas atsidurtų neapibrėžtoje padėtyje, nes nežinia, ar atsirastų kitų Sklypo, kurio valdymu Ieškovas nėra suinteresuotas, pirkėjų.
20CK 6.163 str. 1 d. nustatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. Ikisutartiniams santykiams yra svarbus sąžiningumas, nes tik sąžiningai šalims elgiantis ikisutartinių santykių stadijoje galima tikėtis, kad šie santykiai transformuosis į sutartinius. Šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti - šia teise šalis privalo įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Atsakovo UAB „YIT Kausta būstas“ atsisakymas sudaryti Pagrindinę sutartį yra nesąžiningas, nes atsisakymo sudaryti Pagrindinę sutartį vienintelė priežastis yra ne tariamas Sutarties pasibaigimas, bet siekis įsigyti Sklypą palankesnėmis sąlygomis nei nurodyta Sutartyje. Atsakovas 1 savo konkliudentiniais veiksmais (aktyviu dalyvavimu Detaliajame planavime, pranešimu internetinėje svetainėje bei nepranešimu Ieškovui apie neketinimą sudaryti Pagrindinę sutartį) leido pagrįstai Ieškovui manyti, kad, praėjus keturiems mėnesiams nuo Sutarties sudarymo, Sutartis ir toliau galiojo, o Atsakovas 1 su Ieškovu sudarys Pagrindinę sutartį.
21Ieškovas patyrė nuostolių, nes manydamas, kad bus sudaryta Pagrindinė sutartis, nuo Sutarties sudarymo momento iki Atsakovo 1 2009 m. birželio 23 d. pranešimo, elgdamasis sąžiningai ir gerbdamas gero verslo praktiką bei ilgiau nei metus trunkančius bendradarbiavimo su Atsakovu 1 santykius, neieškojo kitų asmenų, su kuriais galėtų tartis dėl jo teisių ir pareigų į Sklypą perleidimo. Per laiką nuo Sutarties sudarymo (2008 m. liepos 2 d.) iki Atsakovo 1 rašto gavimo dienos (2009 m. birželio 23 d.) sklypo vertė sumažėjo.
22UAB „Resolution valuations" 2009 m. lapkričio 4 d. atliko sklypo vertinimą, kurio metu nustatė, jog sklypo vertė 2009 m. lapkričio 3 d. yra 5230000,- Lt. Pagal Sutartį turėjo būti sudaryta Pagrindinė sutartis, kurioje numatyta sandorio kaina turėjo būti 16024200,- Lt be PVM (Sklypo plotą- 267,07 arų dauginant iš vieno aro kainos – 60000,- Lt). T.y. šiandien tokio paties sandorio pagrindu Ieškovas gautų 10794200,- Lt mažesnę pinigų sumą nei tą kurią Ieškovas būtų gavęs, jeigu Atsakovas 1 būtų sąžiningai elgęsis ikisutartiniuose santykiuose su Ieškovu. Kainų skirtumas susidarė dėl to, kad Atsakovas 1 nesilaikė pareigos elgtis sąžiningai, šis kainų skirtumas yra Ieškovo patirti nuostoliai, kuriuos turi atlyginti atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“.
23Kad šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius nustatyta CK 6.163 str. 3 d.
24Ieškovo patirtą žalą dėl to, jog atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ nepagrįstai atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį ir nutraukė ikisutartinius santykius dėl Sklypo, yra atsakingas ir atsakovas AB „YIT Kausta“, kuris kontroliuoja atsakovo UAB „YIT Kausta būstas“ veiklą.
25Atsakovo UAB „YIT Kausta būstas“ vienintelis akcininkas yra atsakovas AB „YIT Kausta“, todėl gali įtakoti jo veiklą. Remiantis UAB „YIT Kausta būstas“ įstatais bei aplinkybe, kad AB „YIT Kausta“ yra vienintelis UAB „YIT Kausta būstas“ akcininkas, AB „YIT Kausta“ sprendžia Sklypo įsigijimo klausimą bei prisidėjo prie to, jog atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ nepagrįstai atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį ir nutraukė derybas dėl Sklypo su Ieškovu, todėl privalo atlyginti Ieškovo patirtus nuostolius, tiek, kiek jų neatlygins atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“. Tai, kad Atsakovas 2 dalyvavo ir dalyvauja klausimų, susijusių su Atsakovo 1 planuojamų projektų įgyvendinimu, sprendime patvirtina atsakovo UAB „YIT Kausta būstas“ metinis parnešimas, kuriame nurodoma, kad Atsakovas 2 perima statybų verslą iš Atsakovo 1. Todėl, pareiga ikisutartiniuose santykiuose su Ieškovu elgtis sąžiningai taikoma ir Atsakovui 2.
26Bendrovės akcininkai turi pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pažymėtina, kad atlyginama žala tiek kilusi dėl asmenų sąmoningų veiksmų, tiek ir atsiradusi dėl jų neveikimo.
27Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. (CK 2.50 str. 3 d.). Šiame straipsnyje nurodyta, kada pagal juridinio asmens prievoles subsidiariai gali atsakyti juridinio asmens dalyviai. Lietuvos A. T. išaiškino šią teisės normą taip, kad juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų (neveikimo). Ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais (Lietuvos A. T. 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009).
28CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl Ieškovas prašo iš Atsakovų priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
29Atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovas 1 atsiliepime į ieškinį (T.I, 160-163 b.l.) ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pagal 2008 m. liepos 2 d. sklypo rezervavimo sutartį (toliau - Sutartis), Ieškovas ir Atsakovas - UAB „YIT Kausta būstas" (toliau - Atsakovas 1) patvirtino savo ketinimus toliau sąžiningai derėtis dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties (toliau - Pirkimo - pardavimo sutartis) sudarymo tik tuo atveju, jeigu per 4 (keturis) mėnesius nuo Sutarties sudarymo Atsakovas 1 suranda nuomininkus, derasi su jais ir pasirašo ketinimo protokolą(-us) ir (ar) preliminariąsias) sutartį(-is) dėl prekybos, paslaugų ir pramogų objekto ar atskirų patalpų objekte, nuomos. Ieškovas ir Atsakovas 1 taip pat susitarė, kad jeigu Atsakovas 1 per nustatytą terminą neranda nuomininkų ir nesudaromas ketinimo protokolas(-ai) ir (ar) preliminari(-ios) sutartis(-ys) arba Atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ nepateikia Ieškovui rašytinio pareiškimo pradėti derybas, šalys nepradeda derybų dėl Pirkimo - pardavimo sutarties ir jų pareiga sudaryti Pirkimo-pardavimo sutartį laikoma pasibaigusia (Sutarties 2 punktas). Sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t.y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ per nustatytą terminą nesurado nei vieno nuomininko, kuris pageidautų nuomotis prekybos, paslaugų ir pramogų objektą ar atskiras patalpas objekte; nepasirašė ketinimo protokolo ir (ar) preliminarios sutarties dėl prekybos, paslaugų ir pramogų objekto ar atskirų patalpų objekte, nuomos; Atsakovas 1 nepateikė Ieškovui rašytinio pareiškimo pradėti derybas dėl Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo; Atsakovas 1 ir Ieškovas nesudarė susitarimo pratęsti Sutartyje nustatytą terminą; Atsakovas 1 neatliko jokių veiksmų, duodančių Ieškovui pagrindą manyti, kad Sutartis bus vykdoma kitaip, negu numatyta Sutartyje arba, kad Sutarties vykdymo terminas pratęsiamas. Pagal LR CK 1.123 str. 2 d. sandoris ar prievolė nustoja galioti pasibaigus terminui, su kurio pabaiga siejami tam tikri sandorio teisiniai padariniai. Todėl Atsakovo 1 pareiga pradėti su Ieškovu derybas ir sudaryti Pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė remiantis Sutarties 2 punktu, CK 1.117 str. 6 d., CK 1.123 str. 2 d. bei CK 6.33 str. 3 d..
30Be to, Sutarties terminas pasibaigė 2008 m. lapkričio 2 d., todėl Ieškovo 2009 m. birželio 16 d. raštas laikomas nauja oferta (CK 6.167 str.), kurią Atsakovas 1 atmetė 2009 m. birželio 23 d. išsiųsdamas Ieškovui raštą (CK 6.170 str.).
31CK 1.5 str. nustato civilinių teisinių santykių subjektų pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, kad Ieškovas ir po Sutarties termino pasibaigimo tikėjosi, kad Pirkimo - pardavimo sutartis bus sudaryta, įrodo, kad Ieškovas elgėsi neprotingai ir tokia Ieškovo prielaida nepagrįsta įstatymo, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (CK 1.5. str.) bei sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 str.). Be to, LR CK 6.38 str. nustato prievolės šalių pareigą vykdant prievolę bendradarbiauti su kita šalimi, todėl jeigu Ieškovas manė, kad pasibaigus Sutarties terminui Atsakovas 1 ir toliau pageidaus derėtis dėl Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, Ieškovas iki Sutarties termino pabaigos ar iš karto po Sutarties termino pabaigos turėjo kreiptis į Atsakovą 1 su pasiūlymu pratęsti Sutarties terminą arba sudaryti naują sutartį. Ieškovas kreipėsi į Atsakovą 1 dėl Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo tik 2009 m. birželio 16 d., t.y. praėjus 7 mėnesiams nuo Sutarties termino pabaigos, todėl tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Ieškovas laikė Sutartį pasibaigusią, o 2009 m. birželio 16 d. Ieškovo raštas atsakovui UAB „YIT Kausta būstas“ buvo nauja oferta, kurią jis 2009 m. birželio 23 d. raštu atmetė.
32Atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ nurodo, kad internetiniame puslapyje bei spaudoje skelbė ir skelbia pranešimus ne apie prekybos, paslaugų ir pramogų objektą, nurodytą Sutartyje, o apie planuojamą komercinį - gyvenamąjį kompleksą, kurį UAB „YIT Kausta būstas“ numato statyti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu Jūrininkų pr. 9, Klaipėda. Žemės sklypas nesutampa su Sutartyje nurodytu žemės sklypu. Atsakovui 1 nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, registro Nr. 44/1296268, adresas Jūrininkų g. 9, Klaipėda, nustatytas naudojimo būdas atitinka Atsakovo 1 planuojamų komercinių-gyvenamųjų statinių paskirtį (LR Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 4 d. bei STR 1.01.09:2003 6.1. p.).
33Ieškovo teiginys, kad Atsakovas 1 atsisakė sudaryti Pirkimo - pardavimo sutartį dėl to, jog nesąžiningai siekė įsigyti Sklypą geresnėmis sąlygomis nei numatytomis Sutartyje, nepagrįstas, nes UAB „YIT Kausta būstas“ nei karto nesikreipė į Ieškovą su prašymu peržiūrėti Sutartyje nustatytas sąlygas.
34Dėl detaliojo plano rengimo Atsakovas 1 kreipėsi todėl, kad turėjo tikslą sujungti nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių kadastro numeriai 2101/0032:4, 2101/0032:20 ir 2101/0032:22, pakeisti šių žemės sklypų naudojimo paskirtį, nustatyti žemės naudojimo būdą ir išspręsti inžinerinės infrastruktūros bei susisiekimo komunikacijų įrengimo klausimus tam, kad ateityje suformuotame Atsakovui 1 nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Atsakovas 1 galėtų pradėti komercinio - gyvenamojo komplekso statybą. Be to, 2009 m. kovo 24 d. Vilniaus 10-jame notarų biure notaro D. P. patvirtinta sutartis, notarinio registro Nr. DP-684, sudaryta tarp Atsakovo 1, UAB „Swedbank lizingas" ir Ieškovo. Šios sutarties 1.2. punkte vykdant aukščiau nurodyto detaliojo plano sprendinius sutarties šalys nustatė, kam nuosavybės teise priklausys naujai suformuoti žemės sklypai ir Ieškovas pasirašydamas sutartį patvirtino, kad šis priskyrimas visiškai atitinka jo interesus. Ieškovas taip pat patvirtino, kad nereikalauja ir ateityje nereikalaus jokių sutartyje tiesiogiai nenumatytų prievolių įvykdymo, pinigų sumokėjimo bei bet kokio atlyginimo ir/ar kompensavimo, susijusio su žemės sklypų suformavimu ir nuosavybės teisių į juos įregistravimu (2009-03-24 sutarties 1.3. punktas). Taigi Ieškovas laikė Sutartį pasibaigusia, suprato, kad Atsakovo 1 dalyvavimas detaliajame planavime susijęs išimtinai su Atsakovui 1 nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, vystymu, bei patvirtina, jog pats Ieškovas buvo suinteresuotas detaliojo planavimo procese, o Ieškovo teiginys, kad Atsakovo 1 veiksmai detaliajame planavime Ieškovui davė pagrindą manyti, kad ir pasibaigus Sutarties terminui Atsakovas 1 suinteresuotas Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymu, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principo (CK 1.5. str.) bei sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 str.).
35Ieškovo teiginys, kad Sutartyje nurodytą žemės sklypą Ieškovas buvo įgijęs tam, kad atlygintinai jį galėtų perleisti konkrečiai Atsakovui 1, prieštarauja LR Konstitucijos 46 str. l d., LR CK 1.2. str 1 d.. CK 6.156 str.
36Ieškovas pareikšdamas Ieškinį dėl nuostolių priteisimo elgėsi nesąžiningai ir bandė pataisyti savo labai sunkią finansinę padėtį, nes jam Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi iškelta bankroto byla, o dokumentai ieškiniui pradėti rengti 2009 m. birželio mėnesį.
37Atsakovas AB „YIT Kausta“ mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Atsakovas 2 atsiliepime į ieškinį (T.II, 1-2 b.l.) ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad Ieškovo teiginiai apie tai, jog atsakovas AB „YIT Kausta kaip vienintelis atsakovo UAB „YIT Kausta būstas" akcininkas gali įtakoti UAB „YIT Kausta būstas" veiklą, duodamas neoficialius nurodymus, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovas UAB „YIT Kausta būstas" yra savarankiška įmonė, priimanti sprendimus Įstatuose numatyta tvarka. Akcininko kompetencija yra apibrėžta tiek Akcinių bendrovių įstatyme, atsakovo UAB „YIT Kausta būstas" Įstatuose ir apsiriboja jau priimtų sprendimų tvirtinimu ar netvirtinimu.
38Atsakovas AB „YIT Kausta" nedalyvavo sudarant sklypo rezervavimo sutartį, neatliko jokių veiksmų, kurie būtų trukdę sutarties šalims sudaryti pagrindinę sutartį, esant visoms sklypo rezervavimo sutartyje numatytoms aplinkybėms, neturėjo ir negalėjo turėti įtakos pagrindinės sutarties sudarymui ar nesudarymui. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas AB „YIT Kausta" kontroliuoja vykdomos komercinio-gyvenamojo komplekso projektą, įtakoja tai, kad nepasirašyta Pagrindinė sutartis, nepagrįsti. Be to, Ieškovas nenurodo, kad Atsakovai valdo žemės sklypus, kurių vienas yra gretutinis ieškovo sklypui. Be to, galiojantys teritorijų planavimo norminiai aktai ir teritorijų planavimo dokumentai suteikia teisę turimame žemės sklype vystyti komercinę-gyvenamąją statybą.
39AB „YIT Kausta" su ieškovu nesudarė ir nesirengė sudaryti sutarčių, todėl nedalyvavo ir jokiuose ikisutartiniuose santykiuose.
40Aplinkybė, kad atsakovo AB „YIT Kausta" kontrolinį akcijų paketą valdo didžiausia Suomijos statybos paslaugų įmonė, neuždeda atsakovui jokių papildomų „pareigų" ieškovo atžvilgiu ir nesuteikia papildomų teisių atsakovo UAB „YIT Kausta būstas" atžvilgiu.
41Dublike (T.II, 6-12 b.l.) ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB „YIT Kausta būstas" nepagrįstai teigia, kad pareiga sudaryti pagrindinę Sklypo pirkimo-pradavimo sutartį pasibaigė 2008 m. liepos 2 d., t..y suėjus Sutartyje nurodytam 4 mėnesių terminui nuo sutarties sudarymo, kadangi atsakovas UAB „YIT Kausta būstas" ir toliau ketino įsigyti sklypą, o atsakovo ketinimus po 2008 m. lapkričio 2 d. sudaryti pagrindinę Sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pagrindžia ieškinyje nurodytos aplinkybės. Atsakovo UAB „YIT Kausta būstas" ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad komercinio-gyvenamojo komplekso statyba vyks išimtinai atsakovo sklype nepagrįstos, nes projektui įgyvendinti atsakovui reikalingas ir ieškovo sklypas. Atsakovo UAB „YIT Kausta būstas" internetiniame puslapyje nurodytas plotas nesutampa su atsakovo sklypu. Atsakovo 1 internetiniame puslapyje pateiktame žemėlapyje pažymėta teritorija yra taisyklingo stačiakampio formos, tuo tarpu Atsakovo sklypo, kuris kadastriniame žemėlapyje pažymėtas 68 numeriu, forma nėra taisyklinga. Vadinasi, komercinis - gyvenamasis kompleksas užims arba mažesnę Atsakovo sklypo dalį arba viršys Atsakovo sklypo ribas.
42Atsakovas UAB „YIT Kausta būstas" nepagrįstai remiasi LR Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 4d., nes jame kalbama apie bendruosiuos planus ir bendrą teritoriją, o ne apie konkretų žemės sklypą. Be to, remiantis TPĮ 7 str. 2 d., žemės sklypo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas nepatenka tarp bendruoju planavimu siekiamų tikslų. Sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi detaliojo planavimo proceso metu (TPĮ 23 str. 1 d.1 p.). Atsakovas nepagrįstai visą komercinį-gyvenamąjį kompleksą sutapatina su pastatu STR 6.1 prasme. Atsakovas UAB „YIT Kausta būstas" nurodė, kad komercinį-gyvenamąjį kompleksą sudarys „mažiau nei 20 procentų komercinės paskirties statinių“, o tai reiškia, kad į komercinį-gyvenamąjį kompleksą įeina savarankiški komercinės paskirties pastatai, kurie atsižvelgiant į STR 6.1 p. nuostatas Atsakovo 1 sklype negali būti statomi.
43Sutarties preambulėje nurodyta, kad Atsakovas 1 ketina įsigyti po Detaliojo plano parengimo suformuotą Ieškovo valdomą sklypą, todėl Atsakovo 1 aktyvus dalyvavimas detaliojo plano rengimo procese buvo nukreiptas ir po Detaliojo plano parengimo suformuoto sklypo, atžvilgiu. Susitarimu išspręsti klausimai neturi nieko bendra su Sutarties galiojimu.
44Ieškovas pateikė jo teiginius apie AB „YIT Kausta“ įtaką UAB „YIT Kausta būstas“ patvirtinančius įrodymus: UAB „YIT Kausta būstas“ įstatus, dienraščio „Vilniaus diena“ straipsnio kopiją.
45UAB „YIT Kausta būstas“ pateiktame triplike (T.II, 25-27 b.l.) papildomai nurodė, kad pasibaigus Sutarties terminui neturėjo pareigos išsiųsti ieškovui raštą, kad neketina sudaryti Pirkimo-pardavimo sutartį. Apie planuojamas statybas Jūrininkų pr., Klaipėdoje skelbė anksčiau nei pradėjo derybas su Ieškovu dėl Sutarties sudarymo. Internetiniame puslapyje prie skelbiamo gyvenamojo-komercinio komplekso pateiktame žemėlapyje nenurodo žemės sklypo ir jo duomenų, nes žemėlapio tikslas nurodyti per kiek laiko galima pasiekti žemėlapyje pažymėtus objektus nuo Atsakovo 1 planuojamo statyti gyvenamojo-komercinio komplekso. Be to, Ieškovas nurodo ne Atsakovui 1, o Ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo išmatavimus. Planuojamame komerciniame-gyvenamajame komplekse nenumatė ir nenumato statyti atskirų komercinės paskirties pastatų, o ieškovo teiginiai prieštarauja LR Statybos įstatymo 2 str. 2 p. nurodytam statinio apibrėžimui. Kadangi dėl detaliojo plano rengimo jis kreipėsi iki derybų su ieškovu, todėl nepagrįstas Ieškovo teiginys, kad Atsakovo 1 aktyvus dalyvavimas Detaliojo plano rengimo procesu buvo nukreiptas ne tik jo valdomų žemės sklypų atžvilgiu, tačiau ir po Detaliojo plano parengimo suformuoto sklypo, kurį jis turėjo įsigyti Sutarties pagrindu, atžvilgiu.
46AB „YIT Kausta“ pateiktame triplike (T.II, 23-24 b.l.) nurodė, kad ieškovo reikalavimai yra grindžiami prielaidomis, ignoruojant faktinę situaciją bei sutarties sąlygas.
47Ieškinys atmestinas.
48Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo nuostolių atlyginimo forma dėl ieškovo BUAB „TXT Invest“ ir atsakovo UAB „YIT Kausta būstas“ 2008 m. liepos 2 d. sudarytos Sklypo rezervavimo sutarties nevykdymo (T.I, 50-53 b.l.). Ieškovas savo reikalavimą atlyginti nuostolius grindė tuo, jog atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“, nepagrįstai atsisakydamas sudaryti Pagrindinę (žemės sklypo pirkimo-pardavimo) sutartį, t.y. pirkti žemės sklypą, pažeidė Preliminarią (2008 m. liepos 2 d. Sklypo rezervavimo) sutartį, todėl turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, kuriuos sudaro skirtumas tarp Preliminariojoje sutartyje aptartos žemės sklypo kainos ir žemės sklypo vertės sumažėjimo.
49Pagrindinės teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės dėl iš ikisutartinių santykių kilusios civilinės atsakomybės yra suformuluotos kasacinio teismo nutartyse, priimtose nagrinėjant su preliminariąja sutartimi susijusius ginčus. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualūs šių nutarčių išaiškinimai dėl bendrųjų ikisutartinės civilinės atsakomybės aspektų, nes ikisutartinės civilinės atsakomybės pagrindas visais atvejais yra sąžiningumo principo pažeidimas. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006, kasacinis teismas išaiškino, kad, nesudarius sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgėsi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo sutartį sudaryti.
50Taigi, sprendžiant ar atsakovui UAB „YIT Kausta būstas“ taikytina civilinė atsakomybė, kylanti iš ikisutartinių teisinių santykių, būtina nustatyti ar atsakovas, nesudarydamas Pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, elgėsi nesąžiningai ir yra kaltas dėl atsisakymo sutartį sudaryti. Tam, visų pirma, būtina išaiškinti 2008 m. liepos 2 d. sklypo rezervavimo sutarties turinį ir pagal šią sutartį šalių prisiimtų įsipareigojimų apimtį (T.I, 50-53 b.l.).
51Sutarties turinys yra šalių surastas sutarimas, bendra nuomone. Nustatant tikrąją sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį. Pagal 2008 m. liepos 2 d. sklypo rezervavimo sutarties 1 punktą sutarties šalys (UAB „TXT Invest“, sutartyje vadinama „Pardavėju“, ir UAB „YIT Kausta būstas“, sutartyje vadinama „Pirkėju“) patvirtino savo ketinimus toliau sąžiningai derėtis dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir, per 1 mėnesį nuo Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo dėl žemės sklypo suformavimo priėmimo bei šio žemės sklypo įregistravimo VĮ Registrų centre dienos šalims susitarus dėl abi puses tenkinančių sandorio sąlygų, įsipareigoja sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią: pardavėjas parduotų, o pirkėjas pirktų žemės sklypą, kurio kadastro numeris bus suteiktas bei plotas bus patikslintas atlikus kadastrinius matavimus ir Klaipėdos apskrities viršininkui priėmus įsakymą dėl žemės sklypo suformavimo bei šio žemės sklypo įregistravimo VĮ Registrų centre dienos; žemės sklypo kaina bus sutarta ribose nuo 50000,- Lt iki 60000,- Lt už vieną arą be PVM (Tiksli žemės sklypo kaina bus nurodyta Pirkimo-pardavimo sutartyje, kai bus nustatytos tikslios Žemės sklypo ribos ir plotas); kainą pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui per šalių sutartą terminą po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir notarinio patvirtinimo dienos pervesdamas į pardavėjo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, jeigu šalys nesusitars kitaip; šalys įsipareigoja pirkimo-pardavimo sutartį aukščiau nurodytomis sąlygomis sudaryti šalių susitarimu pasirinktame notarų biure (notarines pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išlaidas šalys apmokės lygiomis dalimis).
52Iš šio sutarties punkto turinio matyti, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog tai preliminarioji sutartis CK 6.165 straipsnio prasme, pagal kurią joje aptartomis sąlygomis šalys įsipareigojo ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Šia sutartimi šalys tik patvirtino savo ketinimus toliau sąžiningai derėtis dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir įsipareigojo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį tik tuo atveju, jeigu šalys susitartų dėl abi puses tenkinančių sąlygų, kurių pagrindinius kriterijus, bet ne konkrečias pagrindinės sutarties sąlygas, apibūdino Sklypo rezervavimo sutarties 1.1-1.4 papunkčiuose.
53Kad 2008 m. liepos 2 d. sklypo rezervavimo sutarties nėra preliminarioji sutartis CK 6.165 straipsnio prasme, patvirtina ir kitos šios sutarties sąlygos. Sutarties 2 punkte yra aiškiai numatyta, kad jeigu per 4 mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo dienos pirkėjas neranda nuomininkų, kurie būtų pasirengę nuomotis prekybos, paslaugų ar pramogų objektą ar atskiras šio objekto patalpas, ir nesudaromas ketinimų protokolas (-ai) ir (ar) preliminari (-ios) sutartis (-ys) dėl objekto, kurį planuojama statyti žemės sklype, ar atskirų patalpų objekte nuomos, arba pirkėjas nepateikia pardavėjui rašytinio pareiškimo pradėti derybas, šalys nepradeda derybų dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir jų pareiga sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis laikoma pasibaigusia, išskyrus sutarties 7 punkte numatytą išimtį. Sutarties 7 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu pasibaigus šios sutarties 2 punkte nustatytam terminui tarp Šalių nesudaromas ketinimo protokolas (-ai) ir (ar) preliminari (-ios) sutartis (-ys), arba pirkėjas nepateikia pardavėjui šios sutarties 1 punkte nurodyto rašytinio pareikšimo pradėti derybas, šalys nepradeda derybų dėl pirkimo-pardavimo sutarties, šalys turi teisę rašytiniu susitarimu pratęsti šios sutarties 2 punkte nustatytą terminą.
54Teismas, aiškindamas sutarties 1, 2 ir 7 punktuose numatytas sąlygas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, konstatuoja, kad šalys 2008 m. liepos 2 d. sklypo rezervavimo sutartimi susitarė, ne dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, o kokioms sąlygoms esant toliau tęs derybas dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Be to, sutarties šalys sutartyje apibrėžė alternatyvius atvejus, iš kurių bent vienam esant, šalių pareigos pagal 2008 m. liepos 2 d. sklypo rezervavimo sutartį baigiasi.
55Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ per 4 mėnesius nuo 2008 m. liepos 2 d. sklypo rezervavimo sutarties pasirašymo dienos rado nuomininkų, kurie žemės sklype būtų pasirengę nuomotis planuojamą statyti prekybos, paslaugų ar pramogų objektą ar atskiras šio objekto patalpas. Per nurodytą terminą atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ taip pat nepateikė ieškovui UAB „TXT Invest“ rašytinio pareiškimo pradėti derybas dėl pirkimo-pardavimo sutarties. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pasibaigus 4 mėnesių terminui ir šalims nesudarius ketinimo protokolo (-ų) ir (ar) preliminarios (-ių) sutarties (-čių), be to, atsakovui UAB „YIT Kausta būstas“ nepateikus ieškovui UAB „TXT Invest“ rašytinio pareikšimo pradėti derybas dėl pirkimo-pardavimo sutarties, šalys būtų rašytiniu susitarimu pratęsusios šios sutarties 2 punkte nustatytą terminą. Todėl teismas sprendžia, kad 2008 m. liepos 2 d. sklypo rezervavimo sutartis baigėsi 2008 m. lapkričio 2 d., kai nebuvo įvykdytos sutarties 2 ir 7 punktuose nurodytos sąlygos.
56Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo UAB „TXT Invest“ 2009 m. birželio 16 d. pranešimas Dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, adresuotas atsakovui UAB „YIT Kausta būstas“ (T.I, 57 b.l.), negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių pagal 2008 m. liepos 2 d. sklypo rezervavimo sutartį, nes, kaip minėta, šalių prievolės pagal šią sutartį baigėsi 2008 m. lapkričio 2 d.. Be to, teismas akcentuoja, kad šalių veiksmai atlikti po 2008 m. lapkričio 2 d., t.y. po 2008 m. liepos 2 d. sklypo rezervavimo sutarties pabaigos, negali niekaip įtakoti atsakovų civilinės atsakomybės atsiradimo pagal šią sutartį, nes tuo metu sutartis jau buvo pasibaigusi.
57Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais teismas, konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „YIT Kausta būstas" 10 794 200,- Lt dydžio nuostolių atlyginimo dėl 2008 m. liepos 2 d. Sklypo rezervavimo sutarties nevykdymo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
58Atmetus ieškovo reikalavimą atsakovo UAB „YIT Kausta būstas" atžvilgiu, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą subsidiariaus atsakovo AB “YIT Kausta” atžvilgiu.
59Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, taip pat atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
60Kartu teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog 2008 m. liepos 2 d. Sklypo rezervavimo sutarties yra preliminarioji sutartis, o atsakovas UAB „YIT Kausta būstas", atsisakydamas sudaryti Pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, elgėsi nesąžiningai ir yra kaltas dėl atsisakymo sutartį sudaryti, nebūtų pakankamo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo.
61CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Ši teisės norma nedetalizuoja, kas sudaro atlygintinus nuostolius. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl nuostolių, kilusių dėl nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, turi būti atsižvelgiama į preliminariosios sutarties tikslus bei sisteminius ryšius su bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis.
62Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiškindama CK 6.165 straipsnio 4 dalį, yra nurodžiusi, kad, be tiesioginių nuostolių, sąžiningos preliminariosios sutarties šalies nuostoliais taip pat gali būti pripažinta prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Kartu plenarinė sesija nurodė, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi be asmens atsisakiusio sudaryti sutartį kaltės dar turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Iš šių išaiškinimų akivaizdu, kad sąžiningos preliminariosios sutarties šalies nuostoliai nėra preziumuojami; asmuo, teigiantis patyręs tokius nuostolius, turi juos įrodyti (( - ) straipsnis). Tokios praktikos laikomasi ir po plenarinės sesijos priimtose kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos A. T. 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje N. V. v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-209/2007; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Iviltra“ v. R. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-333/2008).
63Ieškovas teigė, kad patyrė 10 794 200,- Lt nuostolius, kuriuos sudaro skirtumas tarp Preliminariojoje sutartyje aptartos žemės sklypo kainos ir žemės sklypo vertės sumažėjimo. UAB „Resolution valuations" 2009 m. lapkričio 4 d. atliko sklypo vertinimą, kurio metu nustatė, jog sklypo vertė 2009 m. lapkričio 3 d. yra 5230000,- Lt (T.I, 105-109 b.l.). Pagal 2008 m. liepos 2 d. Sklypo rezervavimo sutartį turėjo būti sudaryta Pagrindinė sutartis, kurioje numatyta sandorio kaina turėjo būti 16024200,- Lt be PVM (Sklypo plotą- 267,07 arų dauginant iš vieno aro kainos – 60000,- Lt). Taigi, sudaręs žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį su trečiuoju asmeniu ieškovas gautų 10794200,- Lt mažesnę pinigų sumą nei tą kurią ieškovas būtų gavęs, jeigu atsakovas UAB „YIT Kausta būstas“ būtų sąžiningai elgęsis ikisutartiniuose santykiuose su ieškovu.
64Kaip vieną iš prarastos galimybės piniginės vertės nustatymo būdų plenarinė sesija yra nurodžiusi CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kainų skirtumo principą. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo. Taigi, sąžininga preliminariosios sutarties šalis, besiremianti šiuo principu, turi įrodyti, kad dėl derybų su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi ji prarado galimybę sudaryti pagrindinę sutartį su kitais asmenimis palankesnėmis sąlygomis ir turėjo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu blogesnėmis sąlygomis. Kainų skirtumas (t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė) nustatoma palyginant kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, jei nebūtų vykusios derybos su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, ir sudarytos pagrindinės sutarties kainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, taikant kainų skirtumo principą, sutartis turi būti sudaroma per protingą terminą ir protingomis sąlygomis, t. y. turi būti įvertintas ir nukentėjusios šalies elgesys (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006).
65Pažymėtina, kad kainų skirtumo principas yra tik vienas, bet ne vienintelis galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų. Ypač tai akivaizdu tais atvejais, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis nesudaro pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu – tokiu atveju kainų skirtumo principas objektyviai negalėtų būti taikomas. Prarasta galimybė, priklausomai nuo situacijos, galėtų būti apskaičiuojama kitais būdais, pvz., palūkanų netekimu (Lietuvos A. T. 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007).
66Nagrinėjamoje byloje ieškovas jokios prarastos konkrečios galimybės nenurodė ir dėl to kilusių nuostolių neįrodinėjo. Šioje byloje negalėjo būti taikomas ir aptartas kainų skirtumo principas, nes ieškovas nesirėmė aplinkybe, kad dėl derybų su atsakovu jis turėjo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu blogesnėmis sąlygomis. Vietoje to, ieškovas kainų skirtumo principą prašė taikyti apskaičiuojant Preliminariojoje (2008 m. liepos 2 d. Sklypo rezervavimo) sutartyje ir dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl nekilnojamojo turto rinkoje įvykusių neigiamų pokyčių, sumažėjusios žemės sklypo vertės skirtumą. Teismas konstatuoja, kad toks kainų skirtumo principo aiškinimas neatitinka nei įstatyminio reglamentavimo, nei pirmiau nurodyto plenarinės sesijos nutarimo. Be to, kaip minėta, ieškovas, reikalaudamas priteisti nuostolius – prarastos galimybės piniginę vertę – savo reikalavimų, kurie atitiktų šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, neįrodė. Todėl ir dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius laikytinas nepagrįstu, o ieškinys atmestinu.
67Atmetus ieškovo ieškinį iš jo valstybės naudai priteistina 27,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (CPK 96 str.) (T.I, 1 b.l.).
68Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
Nutarė
69Ieškinį atmesti.
70Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „TXT Invest“ (į/k 300559665, buveinės adresas Taikos pr. 88A, Kaunas, a/s ( - )) valstybės naudai 27,84 Lt (dvidešimt septynis litus 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
71Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.