Byla A2.6.-6256-271/2016
Dėl savo veiksmų. Prašo neatimti iš jo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi gali prarasti darbą. Rytais vežioja dukterį į mokyklą, kadangi žmona nuo 7 val. ryto dirba vaikų darželyje. Jis gauna 340 Eur atlyginimą, žmona – virš 300 Eur. Reikia padėti Kauno rajone gyvenantiems tėvams. Labai daug kainuoja komunaliniai mokesčiai už butą. Prašo išdėstyti baudos mokėjimą

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,

2sekretoriaujant G.Osinskajai,

3dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Č., suinteresuotam asmeniui A. S.,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

5E. Č., a.k. ( - ),

6pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Nustatė

72016-03-30 apie 16.00 val. Vilniuje, P.Žadeikos g. 1A, degalinės teritorijoje, vairuotojas E. Č., vairuodamas automobilį Mitsubishi, valstybinis numeris ( - ) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo ir atsitrenkė į šalia stovintį automobilį VW Passat, valstybinis numeris ( - ) ir pastarąjį bei savo automobilį apgadino. Šiais veiksmais vairuotojas E. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 9 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Po sukelto eismo įvykio E. Č. iš eismo įvykio vietos išvažiavo, policijai apie jį nepranešė, tuo pažeidė KET 219.1 ir 222 punktų reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 str. 1 d.

8Vairuotojas E. Č. pažeidimų padarymo faktą pripažino visiškai ir teismo proceso metu parodė, kad protokole minimu laiku su automobiliu Mitsubishi buvo degalinėje „Statoil“ Žadeikos gatvėje. Atvažiavęs išleido keleivį, tuomet norėjo išvažiuoti atgal pro tą patį įvažiavimą, tačiau pamatė ženklą, kad į kairę sukti draudžiama. Norėdamas apsisukti, važiavo atbulas, užsižiūrėjo į kitą iš priekio atvažiuojančią mašiną ir netyčia atsitrenkė į automobilį „Passat“. Kad kontaktas įvyko, suprato, tačiau pro pravirą langą didelių apgadinimų automobiliui „Passat“ nepamatė, tik nubrozdinimus. Buvo baustas už greitį, turėjo paskolą, paimtą sergančios dukters vaistams. Pasimetė, išsigando ir išvažiavo, nors jo automobilis draustas. Kitą dieną ryte jam paskambino iš policijos ir prašė atvykti į minėtą degalinę. Nedelsdamas nuvažiavo. Gailisi dėl savo veiksmų. Prašo neatimti iš jo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi gali prarasti darbą. Rytais vežioja dukterį į mokyklą, kadangi žmona nuo 7 val. ryto dirba vaikų darželyje. Jis gauna 340 Eur atlyginimą, žmona – virš 300 Eur. Reikia padėti Kauno rajone gyvenantiems tėvams. Labai daug kainuoja komunaliniai mokesčiai už butą. Prašo išdėstyti baudos mokėjimą.

9Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota vieta, kur tai įvyko: Žadeikos gt. 1A, Vilniuje (degalinės „Statoil“ teritorija), b.l.10.

10Nukentėjusysis, suinteresuotas asmuo A. S. parodė, kad dirba Mitsubishi centre ir visuomet palieka automobilį prie „Statoil“ degalinės. Grįžęs po darbo prie automobilio pastebėjo, kad yra apgadinimai ant kairės pusės durų, t.y. matėsi įbrėžimai, apibrozdinimai, atsilupę dažai. Nežinodamas, ką daryti, nuvažiavo namo. Kitą dieną su aikštelės darbuotojais išsiaiškino, kad vieta, kur stovėjo jo automobilis, nefilmuojama, tačiau galima peržiūrėti įrašus vietų, kur pilamas kuras ir pagal tai atsekti automobilį. Taip ir buvo padaryta. Automobilį rado. Pareigūnai iškvietė vairuotoją E. Č., sustatė šalia automobilius, nustatė, kad apgadinimai sutampa pagal aukštį. Gaila, kad vairuotojas pasielgė neapgalvotai, bent nepaliko telefono. Būtų dėl žalos susitarę. Automobilis nenaujas. Žalą paskaičiavo 220 Eur. Pretenzijų kaltininkui neturi, prašo griežtai jo nebausti.

11Iš policijos pareigūno A. R. 2016-04-01 tarnybinio pranešimo matyti, kad apie 14.50 val. vairuotojas A. S. prašė atvykti į degalinės teritoriją, kur išvakarėse buvo apgadintas jo automobilis. Nustatė, kad tai galėjo padaryti automobilis Mitsubishi, kurį vairavo E. Č.. Iškvietė pastarąjį į degalinės teritoriją. Vairuotojas atvyko ir neneigė, kad galėjo savo automobilio manevro metu kliudyti stovintį automobilį VW Passat (b.l.8).

122016-04-01 buvo apžiūrėti abu automobiliai ir nustatyti įbrėžimai ant VW Passat automobilio prekinių ir užpakalinių kairės pusės durelių, ant užpakalinio kairės pusės sparno ir bamperio automobilio Mitsubishi (b.l.11).

13Prie bylos medžiagos yra pridėtos nuotraukos (b.l. 14-15).

14Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

15Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

16Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).

17Byloje surinktų įrodymų visuma: paties E. Č. parodymais, nukentėjusiojo A. S. parodymais, policijos pareigūno A. R. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, automobilių apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga pilnai įrodyta, kad vairuodamas automobilį E. Č. buvo neatidus, apsisukdamas pro stovintį automobilį VW Passat nepaliko tarpo, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, tokiais veiksmais pažeidė KET 9 punkto reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydamas turtinės žalos kitam asmeniui. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

18KET 219.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas.

19Pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

20E. Č. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šio pažeidimo požymius. E. Č. neneigė pajutęs automobilių kontaktą, suvokęs padaręs eismo įvykį ir žalą kito automobilio savininkui, pro savo automobilio langą matęs, kad padarė apgadinimus kitam automobiliui - nubrozdinimus, t.y. suvokė, kad tapo eismo įvykio dalyviu ir jam atsiranda pareigos, numatytos KET. Nors kaltininkas galėjo klysti dėl automobilio apgadinimo masto - jam atrodė, kad apgadinimai nežymūs, tačiau pats apgadinimų faktas jam buvo akivaizdus. Apgadinto automobilio vairuotojo eismo įvykio vietoje nebuvo. Neneigė, kad po eismo įvykio susijaudino, pasimetė, netinkamai įvertino situaciją ir išvažiavo, nukentėjusiojo neieškojo, policijai apie eismo įvykį nepranešė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas laiko, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalino sąmoningai. E. Č. veika teismo kvalifikuojama pagal LR ATPK 130 str. 1 d.

21Nuobaudos skyrimas

22Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį – vienas pažeidimas padarytas neatsargia, kitas - tyčine kaltės forma, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos įstatymų leidėjo vertinamas kaip šiurkštus KET pažeidimas, į pažeidėjo asmenybę, kuris augina mažametį vaiką, dirba, teigiamai charakterizuojamas (b.l. 21), nuoširdžiai gailisi dėl savo veikų, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkina jo atsakomybę tai, kad tos pačios rūšies pažeidimas padarytas pakartotinai per metus (2015-11-12 baustas už greičio viršijimą). Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. numatyta bauda, nesiekianti jos vidurkio.

23Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartys bylose Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014).

24Paprastai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ATPK 301 straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai pasišalinama iš eismo įvykio vietos, padarius menkavertę žalą, administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (nutartis byloje Nr. 2AT-20-942/2016).

25Parinkdamas E. Č. nuobaudą už įvykdytą pažeidimą, teismas įvertina pažeidimo pavojingumą – eismo įvykiu padaryta nedidelė žala, eismo įvykio kaltininkas nuoširdžiai pripažįsta kaltę, gailisi, nebandė trukdyti tyrimui, kviečiamas tuoj pat atvyko į įvykio vietą, turi 25 metų vairavimo stažą, anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus atsakomybėn trauktas nebuvo, dirba, teigiamai charakterizuojamas darbdavio, nukentėjusysis pretenzijų jam neturi, neprieštarauja, kad jis nebūtų griežtai baudžiamas, bei konstatuoja, kad šioje byloje už padarytą administracinį pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį sankcijoje kartu su bauda numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų būtų per griežta ir neproporcinga nuobauda E. Č. padaryto pažeidimo pavojingumui. Jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas taikytinas žymiai trumpesniam, nei numatyta sankcijoje terminui.

26Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo. Galutinės baudos mokėjimas išdėstytinas.

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., teisėjas

Nutarė

28E. Č., a.k( - ) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 35 (trisdešimt penkių) eurų bauda.

29E. Č., a.k( - ) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir pritaikius LR ATPK 301 str., nubausti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

30LR ATPK 33 str. pagrindu galutinę nuobaudą E. Č. nustatyti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

31Baudos mokėjimą išdėstyti 20 (dvidešimties) mėnesių terminui, įpareigojant E. Č., kas mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos mokėti po 43,40 Eur iki visiško baudos sumokėjimo.

32Išaiškinti, kad bauda mokama į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16056566314.

33Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,... 2. sekretoriaujant G.Osinskajai,... 3. dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Č.,... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo... 5. E. Č., a.k. ( - ),... 6. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau... 7. 2016-03-30 apie 16.00 val. Vilniuje, P.Žadeikos g. 1A, degalinės... 8. Vairuotojas E. Č. pažeidimų padarymo faktą pripažino visiškai ir teismo... 9. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota vieta, kur tai įvyko: Žadeikos gt.... 10. Nukentėjusysis, suinteresuotas asmuo A. S. parodė, kad dirba Mitsubishi... 11. Iš policijos pareigūno A. R. 2016-04-01 tarnybinio pranešimo matyti, kad... 12. 2016-04-01 buvo apžiūrėti abu automobiliai ir nustatyti įbrėžimai ant VW... 13. Prie bylos medžiagos yra pridėtos nuotraukos (b.l. 14-15).... 14. Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas... 15. Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas)... 16. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos... 17. Byloje surinktų įrodymų visuma: paties E. Č. parodymais, nukentėjusiojo A.... 18. KET 219.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui kiekvienas su juo susijęs... 19. Pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę,... 20. E. Č. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šio... 21. Nuobaudos skyrimas... 22. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį –... 23. Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas.... 24. Paprastai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atnaujintose... 25. Parinkdamas E. Č. nuobaudą už įvykdytą pažeidimą, teismas įvertina... 26. Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo. Galutinės baudos... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,... 28. E. Č., a.k( - ) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės... 29. E. Č., a.k( - ) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės... 30. LR ATPK 33 str. pagrindu galutinę nuobaudą E. Č. nustatyti 868 Eur... 31. Baudos mokėjimą išdėstyti 20 (dvidešimties) mėnesių terminui,... 32. Išaiškinti, kad bauda mokama į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių... 33. Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...