Byla 2A-358-524/2013
Dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei ieškovo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-19 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei AB „Swedbank“ dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei ieškovo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-19 sprendimo ir

Nustatė

2ieškovas prašė pripažinti vienašališką kredito sutarties Nr. 06-091328-FA su vėlesniais jos pakeitimais nutraukimą neteisėtu bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 31–34). Nurodė, kad 2006-11-20 sudarė su atsakovu kredito sutartį, pagal kurią atsakovas jam suteikė kreditą statomo buto pirkimui, prievolės grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka, vėliau pradinės sutarties sąlygos buvo pakeisto papildomais susitarimais. Kadangi ieškovas vėlavo mokėti įmokas atsakovui, atsakovas po kelių raštų vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Paaiškino, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu geranoriškai išspręsti kilusį ginčą, atsakovui nurodė, kad negali vykdyti įsipareigojimų be vėlavimų dėl susidariusios finansinės padėties, tačiau atsakovas su ieškovo pasiūlymu nesutiko. Nurodė, jog atsakovas nesilaikė įstatyme nustatytų reikalavimų dėl vienos sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį, nes sutartyje numatyta sąlyga, suteikianti teisę atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį, jei ieškovas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais kredito dalies ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų, sudaro galimybes atsakovui nutraukti sutartį esant menkiausiam sutarties pažeidimui ir prieštarauja LR CK 6.217 str., pagal kurį šaliai suteikiama teisė nutraukti sutartį tik esant esminiam sutarties pažeidimui, o šiuo atveju esminio sutarties pažeidimo nebuvo. Be to, tarp šalių sudaryta sutartis priskirtina prie vartojimo sutarčių, todėl ieškovo kaip vartotojo ir silpnesnės sutarties šalies teisės turi būti ypač saugomos ir ginamos.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-19 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad vienašališkas sutarties nutraukimo pagrindas yra numatytas tarp šalių sudarytoje sutartyje. Sutarties nutraukimo laikotarpiu ieškovas nemokėjo sutartyje numatytais terminais nustatyto dydžio įmokų, tuo pažeisdamas kredito sutarties sąlygas ir suteikdamas atsakovui teisę pasinaudoti savo teisių gynimo būdu, t. y. vienašališkai nutraukti sutartį. Teismas konstatavo, kad atsakovas visais įmanomais būdais bandė išsaugoti sutartinius šalių santykius, geranoriškai siūlė problemų sprendimo būdus, o atsakovas vienašališką sutarties nutraukimą panaudojo kaip ultima ratio priemonę, kai objektyviai nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių šalių santykių. Ieškovas nuolat laiku nevykdė prievolių, todėl jis, nors ir saugomas vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas fakto, kad sudaryta sutartis yra kvalifikuojama kaip vartojimo. Ieškovas pažeidė tarp šalių sudarytą kredito sutartį iš esmės, taip pat kad atsakovas nepasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovą kaip vartotoją nutraukiant sutartį, nes formaliai nesivadovavo sutartyje numatytomis teisėmis vienašališkai nutraukti sutartį, sutartis buvo nutraukta tik po bandymų išsaugoti sutartinius santykius, todėl nėra pagrindo pripažinti sutarties sąlygas negaliojančiomis ab initio. Atsakovas vienašališkai nutraukė kredito sutartį laikydamasis sutarties ir teisės aktų reikalavimų, todėl teismas nenustatė pagrindo laikyti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu.

4Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apelianto nuomone, galima pripažinti, jog kredito sutartį atsakovė nutraukė vadovaujantis bendraisiais esminio sutarties pažeidimo pagrindais, numatytais CK 6.217 str. 2 d., bet ne sutarties sąlygomis. Teigia, kad sutartyje numatytomis vienašališko sutarties nutraukimo sąlygomis šiuo atveju nebuvo galima vadovautis, nes jos prieštarauja ieškovo, kaip vartotojo, teisėms ir pareigoms. Svarbia aplinkybe laikytina tai, kad ieškovas, nors ir ne tinkamais terminais ir ne visa suma, kredito įmokas mokėjo. Be to, ieškovo įsiskolinimo suma atsakovei nesudaro nei 5 proc. bendros suteiktos kredito sumos, t. y. įsiskolinimas nebuvo toks didelis, kuris suteiktų atsakovei teisėtą pagrindą nutraukti kredito sutartį. Paaiškina, kad tarp šalių sudaryti susitarimai, kuriais buvo keičiamos sutarties sąlygos, visiškai nepalengvino ieškovui sutarties vykdymo sąlygų ir nebuvo jam naudingi. Susitarimai buvo parengti atsakovės ir naudingi tik jai. Pažymi, kad ieškovas ir toliau būtų sutikęs tęsti sutartinius santykius, tačiau atsakovės pateiktų reikalavimų jis objektyviai negalėjo vykdyti, nes jie buvo palankūs tik atsakovei, todėl nebuvo atnaujinta kredito sutartis.

5Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad sutartis buvo nutraukta vadovaujantis pasirašytos sutarties sąlygomis. Bankas bendradarbiavo su ieškovu, bandė spręsti susidariusią padėtį. Ieškovas turėjo pateikti teismui duomenis, kurie patvirtintų ieškovo gebėjimą prieš nutraukiant kredito sutartį vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp šalių 2006-11-20 sudaryta kredito sutartis Nr. 06-091328-FA, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 309200 Lt dydžio kreditą. 2007-10-29 sudarytas susitarimas Nr. 06-091328-FA-1 dėl 2006-11-20 kredito sutarties Nr. 06-091328-FA sąlygų pakeitimo, kuriuo pakeistas kredito grąžinimo grafikas, paskutinės įmokos grąžinimo terminas perkeltas iš 2046-10-20 į 2046-11-20 (b. l. 90–94). 2007-12-18 sudarytas susitarimas Nr. 06-091328-FA-2 dėl 2006-11-20 kredito sutarties Nr. 06-091328-FA sąlygų pakeitimo, kuriuo ieškovui suteiktas kreditas litais konvertuotas į kreditą eurais, taip pat pakeistas kredito grąžinimo grafikas (b. l. 95–100). 2009-02-19 sudarytas susitarimas Nr. 06-091328-FA-3 Dėl 2006-11-20 kredito sutarties Nr. 06-091328-FA sąlygų pakeitimo, kuriuo atsakovas atidėjo susikaupusio įsiskolinimo už apskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas mokėjimą, padidindamas kredito sumą (prij. civ. b. 2-1554-144/2012). Atsakovas

82010-04-02 raštu Nr. SR-14745 informavo ieškovą, jog ieškovo įsiskolinimas 2010-04-02 atsakovui sudaro 2991,98 EUR, ir paragino iki 2010-05-03 sumokėti įsiskolinimą ir taip išvengti sutarties nutraukimo (b. l. 43). Atsakovas 2010-09-28 raštu Nr. SR-43627 informavo ieškovą, jog ieškovo įsiskolinimas atsakovui 2010-09-28 sudaro 3235,44 EUR, ir paragino iki 2010-10-18 sumokėti įsiskolinimą, priešingu atveju 2010-10-19 kredito sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta (b. l. 44). Ieškovas 2011-05-11 raštu kreipėsi į atsakovą dėl susidariusios padėties, informavo apie sunkią turtinę padėtį (b. l. 45). Atsakovas informavo, kad ieškovui nevykdant įsipareigojimų buvo priimtas sprendimas vienašališkai nutraukti kredito sutartį, vėliau buvo priimtas sprendimas atnaujinti nutrauktą kredito sutartį, tačiau ieškovas nesutiko jos pasirašyti ir toliau nevykdė turimų įsipareigojimų (b. l. 46). Ieškovas pateikė mokėjimo nurodymus, kuriais mokėjo įmokas atsakovui: 2011-10-14 sumokėjo 1000 Lt (b. l. 20), 2011-08-11 sumokėjo 900 Lt (b. l. 21), 2011-06-02 sumokėjo 1100 Lt, 2011-10-14 sumokėjo 1000 Lt (b. l. 22), 2011-09-05 sumokėjo 1000 Lt, 2011-08-11 sumokėjo 165 Lt, 2011-08-11 sumokėjo 900 Lt (b. l. 23).

9Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, atmetė ieškovo ieškinį atsakovei AB „Swedbank“ bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo.

10Sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t. y. dvišaliu sandoriu arba vienašališkai įstatyme ar sutartyje nustatytais pagrindais (LR CK 6.125 str.). Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti LR CK 6.217 str. Pagal šio straipsnio 1 d. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šio straipsnio 2 d. nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant sutarties pažeidimą jo esmingumo aspektu. Pagal LR CK 6.217 str. 3 d. nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu sutarties įvykdymo terminas praleistas ir sutartis neįvykdoma per papildomai nustatytą terminą. Įstatymas leidžia ir pačioms sutarties šalims susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad LR CK 6.217 str. 5 d. leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal LR CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008).

11Nagrinėjamu atveju šalys kredito sutarties 11.2. 1 p. susitarė dėl vienašališko sutarties nutraukimo, t. y. kad bankas turi teisę ne mažiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją vienašališkai nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjai grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, jeigu kredito gavėjai padaro bent vieną iš šių esminių sutarties pažeidimų, taip pat buvo sutarta, kokie pažeidimai laikytini esminiais sutarties pažeidimais. Pagal LR CK 6.881 str.1 d. įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą piniginių įmokų mokėjimas yra esminė kredito gavėjo pareiga ir sutarties sąlyga, todėl įmokų nemokėjimas sutartyje nustatyta tvarka vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas, tai ir numatyta kreditavimo sutarties 11.2.1.1 p. Esminis sutarties pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį. Taigi šalys, susitardamos dėl sutarties vienašališko nutraukimo sąlygų ir tvarkos imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidė. Darytina išvada, kad sprendžiant ieškinio pagrįstumą pirmiausia turėjo būti vadovaujamasi sudarytos sutarties sąlygomis, o ne vertinami atsakovės veiksmai LR CK 6.217 str. pagrindu. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nuo pat sutarties sudarymo turėjo finansinių problemų, pažeidė sutartinius įsipareigojimus dėl mokėtinų įmokų dydžio ir terminų, t. y. mokėjo kur kas mažesnes sumas, nei buvo sutartyje numatyta, ir nesilaikė įmokų mokėjimo grafiko nuo 2009 m (b. l. 51– 59). Dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo ieškovo iniciatyva atsakovas sutiko pakeisti kredito sutartį: buvo sudaryti trys papildomi susitarimai – 2007-10-29 susitarimu buvo pakeistas kredito grąžinimo grafikas, paskutinės įmokos grąžinimo terminas perkeltas iš 2046-10-20 į 2046-11-20; 2007-12-18 susitarimu ieškovui suteiktas kreditais litais konvertuotas į kreditą eurais, taip sumažinant mokėtinas palūkanas, bei pakeistas kredito grąžinimo grafikas; 2009-02-19 susitarimu atsakovas atidėjo susikaupusio įsiskolinimo už apskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas mokėjimą, padidinant kredito sumą. Net ir po šių papildomų susitarimų sudarymo ieškovas nesilaikė nustatytų terminų ir mokėtinų įmokų dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad bankas savo teise nutraukti kredito sutartį pasinaudojo ne iš karto, kai ieškovas ėmė pažeidinėti sutartinius įsipareigojimus dėl kredito įmokos dydžio ir termino, t. y. raštu informavo apie susidariusį įsiskolinimą ir prašė jį sumokėti, o tik ieškovui neįvykdžius įsipareigojimų vienašališkai nutraukė sudarytą kredito sutartį (pridėtoje c. b. Nr. 2-1554-144/2012, b. l. 3–4). Darytina išvada, kad ieškovo kreditorių įsipareigojimų pažeidimai buvo nuolatinio ir tęstinio pobūdžio, todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo savo teise nutraukti vienašališkai kredito sutartį.

12Apeliantas teigia, kad ginčo kredito sutartis laikytina vartojimo sutartimi, todėl sudarytos kreditavo sutarties sąlygos dėl vienašališkos sutarties nutraukimo negalioja. Teisėjų kolegija su tokiais motyvais nesutinka.

13Vadovaujantis LR CK 1.39 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti. Iš esmės toks pat apibrėžimas yra pateiktas ir LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d. Darytina išvada, kad atitinkama sutartis gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo tik tuomet, kai ji atitinka tris esminius požymius: prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; prekes ar paslaugas teikia verslininkas. Šių trijų požymių nustatymo svarba sutarties kvalifikavimui kaip vartojimo pripažįstama ir suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Nagrinėjamu atveju ginčo kredito sutarties paskirtis nurodyta kaip pradinio įnašo, skirto statomo namo, esančio Dragūnų g. 12–11, Klaipėdoje, finansavimui ir statomo buto pirkimui (b. l. 8), kredito sutarties terminas buvo numatytas iki

142046-11-20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankas dukart informavimo ieškovą 2009-08-03 ir 2009-10-07 raštais apie ketinimą nutraukti sutartį. Mokėjimai buvo pradelsti ilgiau kaip vieną mėnesį. Be to, ieškovas skolos bankui nepadengė iki šiol. Darytina išvada, kad atsakovė, nutraukdamas kredito sutartį, nepažeidė vartotojų teisių apsaugai skirtų, maksimalią kredito gavėjo apsaugą dėl sutarties nutraukimo užtikrinančių teisės normų. Be to, Sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi pats savaime nesudaro pagrindo pripažinti sudarytų sutarties sąlygų dėl vienašalio sutarties nutraukimo niekinėmis ir negaliojančiomis. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (LR CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

15Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad atsakovas nebuvo suinteresuotas sutarties išsaugojimu, nevykdė šalių bendradarbiavimo pareigos, todėl pablogėjus ieškovo turtinei padėčiai, atsakovas sutartį nutraukė, nors ieškovas pagal galimybes vykdė savo įsipareigojimus.

16Sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą atsiradusias sąlygas, susijusias su sutarties vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009). Apelianto argumentai, kad bankas pažeidė bendradarbiavimo pareigą bei neturėjo suinteresuotumo sutarties išsaugojimu, taip pat nepagrįstas, nes būtent ieškovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Tuo tarpu atsakovė papildomais susitarimais siekė išsaugoti sutartinius santykius, buvo pakeista grąžintino kredito valiuta, reorganizuota sutartis. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas nesutiko atsakovės siūlomomis sąlygomis, kad siūlomos sąlygos, jo nuomone, nebuvo naudingos, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog kreditorius tiek nutraukdamas kreditavimo sutartį, tiek ir spręsdamas dėl susitarimo dėl skolos grąžinimo sudarymo, nepakankamai bendradarbiavo su sutarties šalimi – ieškovu.

17Kiti apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

18Atmetus apeliacinį skundą, naikintinos Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-08 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės –išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.

19Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika panašiose bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

Nutarė

21Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-19 sprendimą palikti nepakeistą.

22Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-08 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, t. y. vykdomosios bylos Nr. 0010/12/02285 sustabdymą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. ieškovas prašė pripažinti vienašališką kredito sutarties Nr.... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-19 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 5. Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti... 6. Apeliacinis skundas atmestinas.... 7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp šalių 2006-11-20 sudaryta... 8. 2010-04-02 raštu Nr. SR-14745 informavo ieškovą, jog ieškovo įsiskolinimas... 9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 10. Sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t. y. dvišaliu sandoriu... 11. Nagrinėjamu atveju šalys kredito sutarties 11.2. 1 p. susitarė dėl... 12. Apeliantas teigia, kad ginčo kredito sutartis laikytina vartojimo sutartimi,... 13. Vadovaujantis LR CK 1.39 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi yra... 14. 2046-11-20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankas dukart informavimo... 15. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad atsakovas nebuvo... 16. Sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, sutarties šalys privalo... 17. Kiti apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti... 18. Atmetus apeliacinį skundą, naikintinos Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-08... 19. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1,... 21. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-19 sprendimą palikti nepakeistą.... 22. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-08 taikytas laikinąsias...